LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2004 M. RUGPJŪČIO 5 D. ĮSAKYMO NR. 3D-466 „DĖL MELIORACIJOS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2006 m. birželio 28 d. Nr. 3D-269

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 71-1326; 2004, Nr. 28-877) 7 straipsnio 1 dalimi ir siekdama gerinti melioracijos statinių projektavimo darbų kokybę,

pakeičiu Sausinamosios melioracijos projektavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 3D-466 „Dėl melioracijos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 127-4582):

1. Išdėstau 2.9.3 punktą taip:

„2.9.3. Pagal turimą tyrinėjimų medžiagą ir pirminį melioracijos projektą projektuojami remonto darbai. Griovių ir jų statinių deformacijų santraukos lentelė talpinama tik tyrinėjimų dokumentacijos tome. Projekto aiškinamojo rašto tome talpinama darbų kiekių santraukos lentelė, o kiekvieno griovio išilginiame profilyje – to griovio detali darbų kiekių lentelė. Griovio išilginio profilio brėžinio grafoje darbų kiekiai gali būti nenurodomi.“

2. Išdėstau 3.2.1 punktą taip:

„3.2.1. Drenažo rinktuvams naudojami gofruoti perforuoti 75–200 mm išorės arba 65–180 mm vidaus skersmens apvynioti filtruojančia medžiaga ir lygūs neperforuoti 250–400 mm išorės arba 234,8–375,6 mm vidaus skersmens (mažesnio skersmens naudojami tik specialiomis sąlygomis – tarp želdinių, prie tvenkinių ir kt.) plastikiniai vamzdžiai bei jų montavimo fasoninės dalys: balninės atšakos, trišakiai, alkūnės, perėjimai, sujungimo movos, antgaliai, sujungimo vamzdžiai ir kt. Vamzdžiai drenažo rinktuvams parenkami pagal reikalingus techninius parametrus ir klojimo gylį.“

3. Išdėstau 3.2.2 punktą taip:

„3.2.2. Rinktuvo planinė padėtis vandentakos ar lomos atžvilgiu nereglamentuojama. Jo padėtį apsprendžia sausintuvų ir kitų sausinimo priemonių išdėstymas.“

4. Pripažįstu netekusiu galios 3.2.3 punktą.

5. Išdėstau 3.2.4 punktą taip:

„3.2.4. Nuo paliekamų arba numatomų pasodinti želdinių rinktuvai atitraukiami ne mažiau kaip 15 m, o nuo galimų taršos šaltinių (fermų, mėšlidžių ir kt.) – 20 m atstumu. Jei toks atitraukimas negalimas arba ekonomiškai nepriimtinas, rinktuvai projektuojami iš neperforuotų vamzdžių ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo galimų taršos šaltinių. Drenažo rinktuvo žemutinė dalis prie žiočių, kai rinktuvas įjungiamas į apželdintus arba numatytus apželdinti griovius, projektuojama ne mažiau kaip 20 m iš neperforuotų vamzdžių.“

6. Išdėstau 3.2.7 punktą taip:

„3.2.7. Drenažo šuliniai rinktuvuose projektuojami: sudėtinguose drenažo rinktuvų mazguose (kur sujungiami trys ir daugiau rinktuvai; sujungiami du 125 mm skersmens ir didesnio skersmens rinktuvai; sujungiami du ir daugiau skirtingų gylių rinktuvai, kai reikia išvengti per didelio nuolydžio), drenažo rinktuvams išplauti (rinktuvų posūkiuose ir ne rečiau 150 m tiesiuose baruose), kertant kelius, dujotiekį ir kitus inžinerinius tinklus.“

7. Pripažįstu netekusiais galios 3.2.10, 3.2.11, 3.2.12, 3.2.13, 3.2.19 punktus.

8. Išdėstau 3.2.21 punktą taip:

„3.2.21. Drenažo rinktuvams (65–180 mm vidaus skersmens) naudoti gofruotus perforuotus (skylučių plotas ≥ 24 cm2/m) su geotekstilės filtru vamzdžius. Rinktuvus užpilti žvyru (kt ≥ 3 m/d) taip, kad virš vamzdžių būtų ≥ 5 cm storio sluoksnis. Juodžemis ant rinktuvų nepilamas. Tokios konstrukcijos rinktuvai klojami mineraliniuose gruntuose, išskyrus dulkinius ir geležingus dirvožemius. Rinktuvus po susisiekimo komunikacijomis bei inžineriniais tinklais (dujų, naftos, vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų, ryšių, elektros ir kt.) projektuoti vamzdiniuose dėkluose tik iš neperforuotų vamzdžių.“

9. Išdėstau 3.4.4 punktą taip:

„3.4.4. Drenažo tinklas turi būti taip išdėstytas, kad kiekviename slėnyje būtų sausintuvas arba normalaus gylio perforuotų vamzdžių drenažo rinktuvas.“

10. Pripažįstu netekusiais galios 3.4.5, 3.4.19 punktus.

11. Išdėstau 3.4.20 punktą taip:

„3.4.20. Mineraliniuose (molio, priemolio ir priesmėlio) dirvožemiuose normaliose sąlygose sausintuvams taikomi 63 mm išorės arba 50 mm vidaus skersmens gofruoti perforuoti apvynioti filtruojančia medžiaga plastikiniai vamzdžiai. Uždarose lomose, pašlaitėse, gruntinio – spūdinio vandens maitinamuose plotuose sausintuvų skersmuo parenkamas pagal skaičiavimus.“

12. Išdėstau 3.4.21 punktą taip:

„3.4.21. Drenažo sausintuvus (50 mm vidaus skersmens) kloti iš gofruotų perforuotų (≥24 cm2/m) su geotekstilės filtru vamzdžių. Sausintuvus užpilti žvyru (kt ≥ 3 m/d) taip, kad sluoksnio storis (nuo vamzdžio apačios) būtų ≥ 10 cm. Juodžemis ant sausintuvų nepilamas. Tokios konstrukcijos sausintuvai klojami mineraliniuose gruntuose, išskyrus dulkinius ir geležingus dirvožemius, o atstumams tarp sausintuvų taikomas pataisos koeficientas 1,2.“

13. Pripažįstu netekusiais galios 3.5.22, 3.5.23, 3.5.30 punktus.

14. Išdėstau 3.7.2 punktą taip:

„3.7.2. Drenažo žiotys skirtos drenažo rinktuvams ir atskiriems sausintuvams sujungti su grioviu arba lataku. Jas sudaro neperforuotas plastikinis vamzdis, vandens nuleidimo latakas ir tvirtinimai. Didesnio skersmens (≥160 mm) žiotyse įrengiamos specialios grotelės.“

15. Išdėstau 3.7.4 punktą taip:

„3.7.4. Jei griovio gylis nepakankamas, kad būtų išlaikytas 3.7.3 punkte nurodytas žiočių aukščio paaukštinimas, o griovio gilinti negalima arba ekonomiškai netikslinga, žiotims įrengti gali būti projektuojamas griovys-latakas. Tuo atveju drenažo žiočių vamzdžio dugnas projektuojamas 20 cm virš griovio-latako dugno, o griovio-latako dugnas – 10 cm virš nuvedančiojo griovio vegetacijos periodo 10 % tikimybės vidutinio vandens lygio, bet ne žemiau kaip 20 cm nuo griovio dugno. Rekonstruojant ar remontuojant drenažo rinktuvus ir griovius, drenažo žiočių aukštis nuo griovio dugno neribojamas, bet jų veikimui pagerinti išnagrinėjamos galimybės žiočių aukštį pakelti arba jas iškelti į palankesnę vietą. Prireikus galima projektuoti iš dalies patvenktą drenažą, numatant požeminius šulinius, tačiau užtikrinant nusausinimo normą.“

16. Išdėstau 3.7.6 punktą taip:

„3.7.6. Drenažo šuliniai statomi požeminio ir atviro tipo.“

17. Pripažįstu netekusiais galios 3.7.7, 3.7.8, 3.7.9, 3.7.10 punktus.

18. Išdėstau 3.8.10 punktą taip:

„3.8.10. Jeigu drenažo rinktuvo pralaidumas sumažėjęs mažiau kaip 25 %, tuomet šalia esamo rinktuvo projektuojamas papildomas, kuris priimtų dalies sausintuvų ir paviršinių vandens nuleistuvų vandenį. Abu rinktuvai šulinių pagalba sujungiami į vieną hidraulinę sistemą. Remontuojant drenažą, kai keičiama iki 20 % keraminių vamzdžių drenažo rinktuvo ar sausintuvo ilgio, gali būti naudojami keraminiai drenažo vamzdžiai.“

19. Išdėstau 3.8.12 punktą taip:

„3.8.12. Kai rinktuvo gyliai ir kiti parametrai yra tinkami, bet atskirose vietose yra vietinių gedimų (sulūžę vamzdžiai, vamzdžiai užaugę šaknimis, uždumblėję daugiau kaip 30 % skersmens), projektuojama perkloti arba perplauti tik sugedusius rinktuvo ruožus. Želdinių zonoje, juos išsaugant, šaknimis užaugusių keraminių vamzdžių rinktuvų ruožus numatoma pakeisti plastikiniais neperforuotais vamzdžiais. Kai rinktuvo gedimų atskiri ruožai sudaro daugiau kaip 50 % bendro rinktuvo ilgio, projektuojama perkloti visą rinktuvą. Perklojamo rinktuvo sujungimo su esamu rinktuvu vietoje projektuojamas drenažo šulinys.“

20. Pripažįstu netekusiais galios 3.8.14 ir 3.8.15 punktus.

21. Išdėstau 3.8.17 punktą taip:

„3.8.17. Paliekami (efektyviai sausinantys) sausintuvai prie naujų rinktuvų jungiami specialiomis sujungimo fasoninėmis dalimis.“

 

 

 

L. E. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                    KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ