LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KONSULINIŲ PAREIGŪNŲ, ATLIEKANČIŲ NOTARINIUS VEIKSMUS, PRIVALOMOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2007 m. liepos 18 d. Nr. V-79

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konsulinio statuto (Žin., 1995, Nr. 43-1047; 2006, 68-2492) 12 straipsnio 3 dalimi,

tvirtinu konsulinių pareigūnų, atliekančių notarinius veiksmus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS                                                       PETRAS VAITIEKŪNAS

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos

2007-07-05 raštu Nr. (4.7) S-1512


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro

2007 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-79

 

KONSULINIŲ PAREIGŪNŲ, ATLIEKANČIŲ NOTARINIUS VEIKSMUS, PRIVALOMOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis aprašas reglamentuoja konsulinių pareigūnų, atliekančių notarinius veiksmus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties (toliau vadinama – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo, taip pat apdraustojo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas.

2. Sudarius draudimo sutartį, šiame tvarkos apraše nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.

3. Pagrindinės šiame apraše vartojamos sąvokos:

Apdraustasis – konsulinis pareigūnas, atliekantis notarinius veiksmus ir nuolat ar laikinai einantis pareigas nurodytas draudimo liudijime (polise).

Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti konsulinių pareigūnų, atliekančių notarinius veiksmus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo veiklą.

Draudėjas – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Trečiasis asmuo – asmuo, kuriam padaryta žala dėl neteisėtų konsulinio pareigūno veiksmų atliekant notarines funkcijas.

4. Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246) ir Lietuvos Respublikos konsuliniame statute (Žin., 1995, Nr. 43-1047; 2006, 68-2492).

 

II. DRAUDIMO OBJEKTAS

 

5. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų apdraustojo veiksmų atliekant notarines funkcijas.

6. Draudimo objektas nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su atliekamomis notarinėmis funkcijomis.

 

III. DRAUDIMINIS ĮVYKIS

 

7. Draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:

7.1. pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos turtinės žalos;

7.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;

7.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šio aprašo 5 punkte;

7.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šio aprašo 5 punkte, dėl neteisėtų apdraustojo veiksmų atliekant notarines funkcijas;

7.5. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų apdraustojo veiksmų, padarytų atliekant notarines funkcijas draudimo sutarties galiojimo metu.

Vienu draudiminiu įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai apdraustajam ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.

8. Jeigu trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų apdraustojo veiksmų atliekant notarines funkcijas, padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui, apdraustajam ar draudikui šio aprašo 7 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudiminis įvykis.

 

IV. NEDRAUDIMINIS ĮVYKIS

 

9. Nedraudiminis įvykis yra pateikimas reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius):

9.1. neturtinę, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

9.2. padarytą tyčine veika, kuri užtraukia apdraustajam baudžiamąją atsakomybę;

9.3. padarytą apdraustojo šeimos nariams ar su juo bendrą namų ūkį vedantiems asmenims;

9.4. padarytą pačiam apdraustajam;

9.5. dėl apdraustojo prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;

9.6. dėl draudėjo, apdraustojo ar trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;

9.7. atsiradusią dėl bet kokios veikos, nesusijusios su notarinėmis funkcijomis;

9.8. kurią apdraustasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

9.9. padarytą apdraustojo veiksmais nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai, gyvybei;

9.10. padarytą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;

9.11. kilusią dėl apdraustajam patikėto, jo žinioje esančio turto, dokumentų (nesvarbu, koks jų išraiškos būdas ar forma), daiktų (tarp jų magnetinių juostų, diskų, diskelių ir kitų duomenų laikmenų, pinigų) visiško ar dalinio praradimo, sunaikinimo, pametimo, netekimo;

9.12. dėl apdraustajam skirtų baudų, nuobaudų, delspinigių, netesybų;

9.13. tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotą toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusią, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:

9.13.1. karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;

9.13.2. bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį).

 

V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA

 

10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise).

11. Metinė minimali konsulinio pareigūno civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 200 000 litų vienam draudiminiam įvykiui ir ne mažesnė kaip 500 000 litų visiems draudiminiams įvykiams, galintiems atsirasti dėl apdraustojo neteisėtų veiksmų, atliktų per vienerius draudimo sutarties galiojimo metus. Draudimo sutarties galiojimo metu už papildomą draudimo įmoką draudimo suma gali būti visiškai ar iš dalies atkurta.

12. Draudimo įmokos ir papildomos draudimo įmokos, skirtos 11 punkte numatytam draudimo sumos atkūrimui, dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudėjo draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos ir papildomos draudimo įmokos, skirtos 11 punkte numatytam draudimo sumos atkūrimui, dydis nurodomas draudimo liudijime (polise). Sudarius draudimo sutartį, draudimo įmoka yra didinama ar mažinama proporcingai apdraudžiamų pareigų konsulinėse įstaigose skaičiui.

13. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis.

14. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką.

 

VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS

 

15. Draudėjas su draudiku, galinčiu verstis konsulinių pareigūnų, atliekančių notarines funkcijas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pasiūliusiu geriausias draudimo sąlygas, sudaro raštišką draudimo sutartį. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas konsulinių pareigūnų, atliekančių notarinius veiksmus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat:

15.1. įrašas: „Konsulinių pareigūnų, atliekančių notarinius veiksmus, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas)“;

15.2. inter alia, pateikiamas pareigų konsulinėse įstaigose sąrašas, kurias einantys konsuliniai pareigūnai yra draudžiami konsulinių pareigūnų, atliekančių notarines funkcijas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

16. Draudėjas perka draudimo paslaugas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102).

17. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti raštiškame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.

18. Jeigu draudėjas neįvykdo šio tvarkos aprašo 17 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 17 punkte nurodyta pareiga neįvykdyta.

19. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.

20. Draudimo liudijimas (polisas) draudėjui išduodamas tik tada, kai sudaroma draudimo sutartis.

 

VII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS

 

21. Draudimo sutartis sudaroma ne mažiau kaip vieneriems metams.

22. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga (kalendorinė data), taip pat šalių nustatytas laikotarpis, ne trumpesnis negu nustatytas šio tvarkos aprašo 5 punkte, nurodomas draudimo liudijime (polise).

 

VIII. APDRAUSTOJO IR DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ

 

23. Apdraustasis ar draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, raštu išsiųsti pranešimą draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šio tvarkos aprašo 7 punkte nurodytas sąlygas.

 

IX. APDRAUSTOJO IR DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDIMINIAM ĮVYKIUI

 

24. Įvykus draudiminiam įvykiui ir gavus reikalavimą atlyginti žalą, apdraustasis ir draudėjas turi laikytis draudiko nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.

25. Be raštiško draudiko sutikimo apdraustasis ir draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.

26. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad apdraustasis ir/ar draudėjas tyčia nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.

27. Draudikas privalo šio aprašo XIV skyriuje nustatyta tvarka atlyginti apdraustajam ir draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šio tvarkos aprašo 24 punkte.

28. Jeigu apdraustajam ar draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis apie tai per 7 darbo dienas privalo informuoti draudiką.

29. Draudikas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo apdraustojo ar draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad draudėjas ar apdraustasis įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti apdraustojo interesams teisme. Jeigu apdraustojo ar draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas šio aprašo XIV skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti apdraustojo ar draudėjo patirtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.

30. Jeigu draudėjas ar apdraustasis neįvykdo šio aprašo 29 punkte nustatytų pareigų, draudikas neprivalo atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidų.

 

X. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS

 

31. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas, apdraustasis ir trečiasis asmuo.

32. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

33. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį.

34. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.

35. Jeigu žalos dydis neviršija 500 litų sumos arba lygus šiai sumai, žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina draudėjas ar apdraustasis. Jeigu žalos dydis viršija 500 litų sumą, draudikas privalo visiškai atlyginti nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą.

36. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį.

 

XI. APDRAUSTOJO AR DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO TRETIESIEMS ASMENIMS

 

37. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, apdraustasis ar draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:

37.1. apdraustojo ar draudėjo rašytinį draudiko nustatytos formos ir turinio prašymą išmokėti draudimo išmoką;

37.2. dokumentus apie neteisėtus konsulinio pareigūno veiksmus atliekant notarines funkcijas, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;

37.3. trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui/apdraustajam.

38. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

39. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.

40. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudiminį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją apie draudiminio įvykio tyrimo eigą.

41. Draudėjo reikalavimu draudikas privalo raštu pateikti apdraustajam ir (ar) trečiajam asmeniui išsamią informaciją apie draudiminio įvykio administravimo eigą ir leisti apdraustojo ir (ar) trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.

 

XII. TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ

 

42. Trečiasis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:

42.1. trečiojo asmens rašytinį draudiko nustatytos formos ir turinio prašymą išmokėti draudimo išmoką;

42.2. dokumentus apie neteisėtus konsulinio pareigūno veiksmus atliekant notarines funkcijas, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius.

43. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas ar apdraustasis trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.

44. Jeigu trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudiko, draudėjo ir apdraustojo teisės ir pareigos, numatytos šio aprašo XI skyriuje, išlieka.

 

XIII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI AR APDRAUSTAJAM

 

45. Jeigu apdraustasis ar draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama apdraustajam ar draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.

46. Jeigu apdraustasis ar draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama apdraustajam ar draudėjui tik tuo atveju, jeigu apdraustasis ar draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, be to, jeigu draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.

 

XIV. DRAUDĖJO AR APDRAUSTOJO IŠLAIDŲ, NURODYTŲ 27 IR 29 PUNKTUOSE, ATLYGINIMAS

 

47. Apdraustojo ar draudėjo išlaidos, nurodytos šio aprašo 27 ir 29 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.

48. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šio aprašo 27 ir 29 punktuose, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.

49. Apdraustojo ar draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis. Apdraustojo ar draudėjo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (24 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.

50. Apdraustojo ar draudėjo išlaidos, numatytos šio aprašo 29 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu draudėjo interesams teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.

 

XV. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

 

51. Draudikas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui ar kitiems draudikams. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš du mėnesius, jeigu draudimo sutartis nenustato ilgesnio termino.

52. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitai draudimo įmonei (kitoms draudimo įmonėms), jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

 

XVI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS

 

53. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

54. Nutraukus draudimo sutartį šalių susitarimu, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), taip pat draudimo įmokos dalį, proporcingą iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktai draudimo apsaugai.

55. Visi šiame apraše numatyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai ir pasirašyti abiejų draudimo sutarties šalių.

 

XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

56. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie buveinės adreso pasikeitimą.

57. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiame apraše, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

58. Visi apdraustojo, draudėjo, draudiko ir trečiųjų asmenų ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties ar susiję su ja, sprendžiami derybų būdų, o nepavykus deryboms – Lietuvos Respublikos teismuose.

______________