LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL KĖLIMO KRANŲ SAUGAUS NAUDOJIMO TAISYKLIŲ DT 8-00 TVIRTINIMO

2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 351

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 108 „Dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje taikomų poįstatyminių norminių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d. ir kurių galiojimas laikinai pratęsiamas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6-169),

TVIRTINU

Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisykles DT 8-00 (pridedama).

VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS

DARBO INSPEKTORIUS M. PLUKTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus

2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 351

KĖLIMO KRANŲ SAUGAUS NAUDOJIMO TAISYKLĖS DT 8-00

I. Taikymo sritis

1. Šios taisyklės nustato kėlimo kranų registravimo, paleidimo, naudojimo bei jų techninės būklės patikrinimo reikalavimus. Naudojant kėlimo kranus būtina vadovautis Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais¹ir šiomis taisyklėmis.

2. Šios taisyklės taikomos naudojant:

2.1. visų tipų kranus ir jų kėlimo reikmenis (keičiamus krovinio kabinimo įtaisus, stropus, tarą ir pan.), tarp jų kranus manipuliatorius ir kranus rietuvus;

2.2. elektrines tales;

2.3. suktuvus kroviniams arba žmonėms kelti;

2.4. ekskavatorinius kranus (ekskavatorius su kabinamu ant lyno kabliu).

Šio punkto 2.1–2.4 papunkčiuose išvardyti įrenginiai toliau vadinami kranais.

3. Šios taisyklės netaikomos naudojant:

3.1. kranus, įrengtus jūrų ir upių laivuose arba kituose plaukiojančiuose įrenginiuose, iskyrus dragas;

3.2. ekskavatorius su žemės kasimo įtaisais arba greiferiais;

3.3. specialios paskirties kranus (vamzdžių, bėgių klotuvus, elektrinius ir automobilinius krautuvus ir pan.);

3.4. montavimo skrysčius ir konstrukcijas (stiebus, sijas ir kt.), prie kurių jie kabinami.

4. Kranai ir jų kėlimo reikmenys projektuojami, gaminami ir rekonstruojami pagal techninį reglamentą „Mašinų sauga“²bei standartus.

5. Šių taisyklių 2–6 prieduose įvardytos nuostatos ir pateikti techniniai reikalavimai gali būti taikomi naudojant ir atliekant techninę priežiūrą bei remontą senų jau naudojamų kranų, kurie buvo pagaminti pagal buvusias Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles bei kurių techniniuose dokumentuose yra nuoroda į minimas taisykles.

II. Terminai ir apibrėžimai

6. Šiose taisyklėse vartojami tokie terminų apibrėžimai:

6.1. Krano keliamoji galia – didžiausio svorio krovinys, kuriam kelti paskaičiuotas kranas. Į krano keliamosios galios dydį įeina kėlimo reikmenų svoris, o tų kranų, kuriuose krovinio kabinimo įtaisas yra greiferis, magnetas, dėžė, – pastarųjų svoris. Strėliniai pasukamieji kranai turi kelti didžiausio svorio krovinį esant skaičiuojamajam nuolydžiui visose pasukamosios dalies padėtyse.

6.2. Krano rekonstrukcija – pavaros pakeitimas, krano su kabliu pertvarkymas į greiferinį ar magnetinį, angos ilgio padidinimas, strėlės prailginimas, krovinio pakėlimo aukščio padidinimas, krano sustiprinimas padidinant jo keliamąją galią, taip pat kiti pertvarkymo atvejai sukeliantys apkrovų krano mazguose ir darbiniuose elementuose padidėjimą bei persiskirstymą arba mažinantys kėlimo ar krano stabilumą, nesvirumą, atsparumą bei tvirtumą.

Krano rekonstrukcija atliekama pagal nustatyta tvarka parengtą projektą vadovaujantis techniniu reglamentu „Mašinų sauga“ įvertinant rekonstruojamo krano būklę (susidėvėjimo laipsnį, defektus ir pan.).

6.3. Krano modifikavimas – krano savybių, formos, paskirties, modifikacijos, kėlimo reikmenų pakeitimas nekeičiant krano gamintojo nustatytų esminių charakteristikų ir jeigu tai numatyta ir leidžiama pagal jo techninius bei naudojimo dokumentus.

6.4. Krano naudojimas – bet kuri veikla, susijusi su kranu, t. y. krano paleidimas ar sustabdymas, naudojimas, gabenimas, remontas, modifikacija, priežiūra ir aptarnavimas, valymas ir kita.

7. Rekomenduojami vartoti terminai, kranų pavadinimai ir jų apibrėžimai pateikiami šių taisyklių 1 priede.

III. Bendrosios nuostatos

8. Kranai turi būti instaliuojami ir naudojami gamintojo numatytomis sąlygomis pagal gamintojo naudojimo dokumentuose (instrukcijose) nurodytus reikalavimus. Kranai, skirti dirbti patalpose arba lauke bei darbo vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, turi būti pritaikyti darbui tokioje aplinkoje. Rekonstruotas kranas registravimo, paleidimo, naudojimo bei techninės būklės tikrinimo požiūriu traktuojamas taip pat kaip ir naujas kranas.

9. Nuo žemės valdomų kranų važiavimo greitis turi būti ne didesnis kaip 50 m/min., o jų vežimėlių – ne didesnis kaip 32 m/min.

10. Kranų savininkas privalo užtikrinti, kad per visą naudojimo laiką kranai būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, ir atsako už tai, kad būtų palaikoma reikiama jų techninė būklė.

11. Jeigu savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos personalo vykdyti kranų techninę priežiūrą ar remontą, jis gali samdyti reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį ar įmonę, turinčią kvalifikuotą personalą, užsiimančius tokia veikla. Samdos susitarimas turi būti įforminamas sutartimi.

12. Kranų metalinėms konstrukcijoms remontuoti turi būti naudojamos tinkamos medžiagos. Medžiagos parenkamos pagal gamintojo pateiktą krano techninę dokumentaciją. Skaičiuojamųjų elementų ir detalių metalo kokybė turi būti patvirtinta gamintojo kokybės sertifikatais.

Tais atvejais, kai krano techninėje dokumentacijoje nenurodytos kranų metalinių konstrukcijų medžiagų markės bei savybės, turi būti atliekami gamintojo panaudotų medžiagų tyrimai ir pagal tai parenkamos medžiagos, kurių fizinės ir cheminės savybės artimiausios naudotoms.

13. Remontuojant kranų metalines konstrukcijas, skaičiuojamieji elementai turi būti suvirinami pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus suvirinimo procedūrų aprašus.

14. Suvirinti skaičiuojamuosius kranų metalinių konstrukcijų elementus leidžiama tik atestuotiems suvirintojams. Kiekvienas suvirintasis sujungimas turi būti paženklintas asmenine suvirintojo žyma.

Suvirinimo darbų kokybę pateisinantys dokumentai (duomenys apie panaudotas medžiagas, jų sertifikatai, suvirinimo procedūrų aprašas, suvirintojo pavardė, jo atestavimo duomenys, suvirintojo ženklas ir kt.) turi būti saugomi su krano pasu.

15. Remontuojant kraną ir pakeitus detales ar mazgus duomenys apie juos turi būti įrašomi į krano pasą.

IV. Kranų pastatymas

16. Stacionariniai kranai turi būti montuojami ir pastatomi pagal parengtą, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus, ir nustatyta tvarka patvirtintą projektą. (Rekomenduojami kranų įrengimo reikalavimai pateikti 5, 6 prieduose.)

17. Norint montuoti kranus pastatuose, reikia iš anksto numatyti, kokį poveikį jie turės statinio konstrukcijoms, ypač kai jie bus bandomi kroviniu ar specialiu įtaisu.

18. Kranai turi būti sumontuoti taip, kad pakeltas krovinys būtų gabenamas ne žemiau kaip 500 mm virš įrenginių, krovinių rietuvių, automobilių bortų ir kitų daiktų.

19. Operatoriui, nuo žemės valdančiam kraną, būtina palikti taką. Mašinistui, valdančiam kraną iš kabinos, turi būti paliktas saugus laisvas praėjimas patekti į kabiną. Jeigu reikia, turi būti numatyti avariniai evakuaciniai išėjimai bei įrengiami krano remontui skirti praėjimai, aikštelės bei laiptai. Praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm, jo aukštis nuo pagrindo iki žemiausiai išsikišusių daiktų – ne mažesnis kaip 1800 mm. Įlipimo laiptai turi būti neslidūs, pasvirę į horizontalę ne didesniu kaip 60^o kampu, su turėklais. Turi būti išvengta prispaudimo pavojaus tarp judančių krano dalių ir nejudančių konstrukcijų, skirtų įlipimui į kabiną. Visos durys, liukai ir kiti elementai, dėl kurių netikėto atidarymo gali kilti pavojus, turi būti su automatiniais blokavimo įtaisais.

20. Patalpose, esančiose virš gamybinių patalpų, leidžiama montuoti kranus, krovinių vežimėlius bei tales kroviniams kelti ir nuleisti pro angas perdangose tais atvejais, kai šios patalpos yra viena virš kitos. Anga perdangoje turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1000 mm aukščio stacionariu aptvaru, kurio apačioje turi būti ištisinė 100 mm aukščio metalinė juosta. Be to, būtina įrengti šviesos signalizaciją (šviečiantį užrašą), įspėjančią, kad krovinys yra virš angos arba jis leidžiamas. Taip pat iškabinami ženklai ar užrašai, draudžiantys žmonėms būti po keliamu kroviniu.

21. Kranai, judantys pakeltaisiais bėgių keliais, turi būti montuojami laikantis šių reikalavimų:

21.1. atstumas nuo aukščiausio krano taško iki pastato lubų, žemiausios gegnių santvaros juostos arba prie jos pritvirtintų įrenginių, taip pat iki kito aukštu aukščiau dirbančio krano žemiausio taško turi būti ne mažesnis kaip 100 mm;

21.2. atstumas nuo atraminio krano aikštelių ir galerijos (nepaisant galinių sijų ir vežimėlių) iki ištisinės perdangos arba stogo pakalo, taip pat iki žemiausios gegnių santvaros juostos arba prie jos pritvirtintų įrenginių bei iki kito aukštu aukščiau dirbančio krano žemiausio taško turi būti ne mažesnis kaip 1800 mm;

21.3. atstumas nuo išsikišusių galinių krano dalių iki kolonų, pastato sienų ir galerijų turėklų turi būti ne mažesnis kaip 60 mm. Šis atstumas nustatomas, kai krano ratai yra simetriški su bėgiais;

21.4. atstumas nuo žemiausios krano dalies (nepaisant krovinio kabinimo įtaiso) iki cecho grindų arba aikštelių, kuriose gali būti žmonių (išskyrus krano remonto aikšteles), turi būti ne mažesnis kaip 2000 mm.

Atstumas nuo krano kabinos žemiausios dalies iki cecho grindų turi būti arba ne mažesnis kaip 2000 mm, arba būti nuo 500 mm iki 1000 mm;

21.5. atstumas nuo žemiausių išsikišusių krano dalių (nepaisant krovinio kabinimo įtaiso) iki įrenginių, išdėstytų jo veikimo zonoje, turi būti ne mažesnis kaip 400 mm;

21.6. atstumas nuo krano kabinos arba nuo trolėjų priežiūros kabinos iki sienos, įrenginių, vamzdynų, išsikišusių pastato dalių, kolonų, pagalbinių pastatų stogų ir kitų daiktų, šalia kurių juda kabina, turi būti ne mažesnis kaip 400 mm;

21.7. atstumas tarp krovinių vežimėlio aptvarų ir tilto gale esančių turėklų, vežimėliui esant kraštinėje padėtyje, turi būti ne mažesnis kaip 400 mm.

22. Virš darbo vietų, gamybinių arba kitų patalpų neleidžiama montuoti tokių kranų, kurie krovinį kelia su elektromagnetu arba greiferiu.

23. Bokštiniai, strėliniai ir kiti kranai, kuriais numatoma vykdyti statybos ir montavimo darbus, turi būti statomi pagal darbų vykdymo projektą. Šiame projekte turi būti nurodyta:

23.1. kranų keliamoji galia, kablio kėlimo aukštis ir siekis, atsižvelgiant į statybos ir montavimo darbų sąlygas;

23.2. saugūs atstumai nuo elektros tinklų ir elektros perdavimo linijų, miesto transporto bei pėsčiųjų judėjimo vietų, nepavojingi krano priartėjimo atstumai prie pastatų ir medžiagų bei detalių sandėliavimo vietų;

23.3. kranų pastatymo bei darbo sąlygos arti iškasų;

23.4. kelių kranų, dirbančių viename bėgių kelyje arba lygiagrečiuose keliuose, saugaus darbo sąlygos ir tvarka;

23.5. kėlimo reikmenų sąrašas ir krovinių kabinimo (stropavimo) schemų grafinis pavaizdavimas;

23.6. krovinių sandėliavimo vieta ir gabaritai, privažiavimo keliai, saugos ženklų bei perspėjimų išdėstymo vietos ir pan.;

23.7. darbų saugos priemonės aikštelėje, kur sumontuotas kranas (statybos aikštelės apšvietimas, montavimo zonos, bėgių kelio aptvarai ir pan.).

24. Statybos ir montavimo darbai, trunkantys ne ilgiau kaip vieną pamainą, atliekami pagal schemas, kuriose nurodomos kranų pastatymo ir darbo sąlygos.

25. Horizontalusis atstumas nuo antžeminiais bėgių keliais važiuojančio krano išsikišusių dalių iki žemiau kaip 2 m nuo krano pastatymo plokštumos esančių pastatų, krovinių rietuvių ir kitų daiktų turi būti ne mažesnis kaip 700 mm, o iki esančių aukščiau kaip 2 m – ne mažesnis kaip 400 mm.

26. Vertikalusis atstumas nuo bokštinio krano gembės arba nuo atsvaro, pritvirtinto gembės apačioje, iki aikštelių, kuriose gali būti žmonių, turi būti ne mažesnis kaip 2000 mm.

27. Važiuojančius bėgių keliais kranus montuoti ir statyti elektros perdavimo linijų apsauginėje zonoje galima tik leidus elektros linijų savininkams. Toks leidimas turi būti laikomas kartu su krano dokumentais.

V. Kranų bėgių kelias

28. Bėgių kelias turi būti įrengiamas pagal projektą.

29. Montuojant naują ar kitokio tipo kraną ant anksčiau įrengto pakeltojo bėgių kelio, turi būti atlikti apkrovų skaičiavimai.

30. Kranų ir krovinių vežimėlių atraminiai bėgiai turi būti įtvirtinti taip, kad kranui dirbant bėgiai nepasislinktų nei skersine, nei išilgine kryptimis.

31. Privirinant bėgius, reikia taikyti tokius suvirinimo būdus, kad bėgiai nesideformuotų.

32. Antžeminio bėgių kelio projekte turi būti nurodyta:

32.1. bėgių tipas;

32.2. pabėgių tipas, skerspjūvis ir ilgis;

32.3. atstumas tarp pabėgių;

32.4. bėgių sujungimo ir jų tvirtinimo prie pabėgių būdas;

32.5. padėklų tarp bėgių ir pabėgių skaičius, konstrukcija bei montavimo būdas;

32.6. atstumas tarp bėgių galų;

32.7. balasto medžiaga ir jo sluoksnio matmenys;

32.8. mažiausias leistinasis bėgių kelio kreivės spindulys;

32.9. bendrojo nuolydžio ir tampriojo įdubimo ratams slegiant ribiniai leistinieji dydžiai, bėgių kelio pločio ir bėgių galvučių aukščio skirtumo tolerancijos;

32.10. atsparų konstrukcija ir pastatymo vieta;

32.11. bėgių kelio įžeminimas.

33. Jeigu krano gamintojas nenurodo bėgių kelio nuokrypų, bėgių kelias turi būti montuojamas ir prižiūrimas atsižvelgiant į šių taisyklių 6 priede nurodytus duomenis.

VI. Kranų registravimas

34. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje turi būti registruojami šie kranai:

34.1. 5 t ir didesnės keliamosios galios tiltinio, kabelinio tipo kranai, gembiniai kranai bei kranai rietuvai nepriklausomai nuo jų valdymo būdo;

34.2. mažesnės kaip 5 t keliamosios galios tiltinio, kabelinio tipo kranai, gembiniai kranai bei kranai rietuvai su valdymo kabina;

34.3. didesnės kaip 1 t keliamosios galios strėlinio tipo kranai ir kranai ekskavatoriai su įrengtais strėlės siekio keitimo ir/arba posūkio mechanizmais.

35. Kranų savininkas privalo registruoti ir išregistruoti šių taisyklių 34 punkte išvardytus kranus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka.

36. Duomenis registro tvarkymo įstaigai apie kranų techninės būklės patikrinimus teikia įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau tekste – įgaliota įstaiga) Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka.

VII. Kranų naudojimas ir priežiūra

37. Kranų savininkas privalo užtikrinti, kad kranai visą jų naudojimo laiką būtų tinkamai techniškai prižiūrimi, remontuojami ir eksploatuojami pagal gamintojo naudojimo dokumentuose ir šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus.

38. Kranų savininkas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje registruotinus kranus gali naudoti tik tada, kai įgaliota įstaiga patikrino kranų techninę būklę ir pateikė išvadą apie jų tinkamumą.

39. Kėlimo reikmenys turi būti saugomi taip, kad jie nesugestų ir nepablogėtų jų kokybė. Galima naudoti tik paženklintus kėlimo reikmenis. Jų ženklinimas turi leisti nustatyti esmines charakteristikas, reikiamas darbų saugai užtikrinti.

40. Kranų savininkas privalo turėti ir pildyti kranų ir kėlimo reikmenų apskaitos žurnalą.

41. Kranai privalo būti aiškiai paženklinti, nurodant: jų leistiną apkrovą, o prireikus tinkamoje vietoje reikia nurodyti leistiną apkrovą kiekvienai krano konfigūracijai, registruojamų kranų registracijos numerį ir artimiausią techninės būklės patikrinimo datą. Kranai, kurie neskirti žmonėms kelti, bet kurie gali būti panaudoti ne pagal paskirtį, privalo būti tinkamai ir aiškiai paženklinti, kokiam tikslui skirti, nurodant, kad juos naudoti žmonėms kelti draudžiama.

42. Darbui su kranais turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti mašinistai. Mašinisto pažymėjime turi būti nurodyta, su kokio tipo kranu jam leidžiama dirbti. Jeigu mašinistas perkeliamas dirbti su kito tipo kranu, pvz., iš bokštinio į tiltinį, tai prieš skiriant naujoms pareigoms jį būtina apmokyti ir atestuoti. Atestavimas vykdomas Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka.

43. Jei mašinistas skiriamas dirbti su kitu to paties tipo, bet kito modelio arba kitos rūšies pavaros kranu, tai jį savininkas turi supažindinti su šio krano įrengimo, naudojimo ir priežiūros ypatumais bei paskirti stažuotę. Po stažuotės, patikrinus įgūdžius, šiam asmeniui galima leisti dirbti su kranu savarankiškai. Stažuotės laikotarpis reikiamiems darbo įgūdžiams įgyti turi būti nustatytas ir tuo atveju, jeigu mašinistas ilgiau kaip vienerius metus nedirbo pagal šią specialybę.

44. Kranų remontui ir priežiūrai savininkas turi skirti tik reikiamos kvalifikacijos ir specialiai tam apmokytus asmenis – šaltkalvius, elektromonterius. Jeigu krano savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos asmenų ar remonto tarnybos, jis gali sudaryti sutartį su specializuota įmone ar asmeniu, užsiimančiu šia veikla.

45. Kroviniams užkabinti, jei būtina, skiriami stropuotojai. Savininkas turi apmokyti stropuotojus, kaip perduoti žodinius pranešimus ir rankų ženklus pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus. Stropuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo tvarką nustato kranų savininkas arba jo prašymu specializuota įmonė ar asmuo, užsiimantis šia veikla.

46. Dirbti mašinistu, šaltkalviu, elektromonteriu, stropuotoju gali būti skiriami ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. Skiriami pareigoms mašinistai turi turėti medicininės komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui.

47. Prieš pradėdami darbą mašinistai privalo apžiūrėti kraną ir įsitikinti, ar jo techninė būklė yra tinkama darbui. Prieš naudodami kėlimo reikmenis stropuotojas ir (arba) mašinistas turi juos apžiūrėti. Savininkas turi skirti laiko kranui bei kėlimo reikmenims apžiūrėti.

48. Kranų ir kėlimo reikmenų apžiūrų ir patikrinimų rezultatai turi būti įforminami raštiškai kranų savininko nustatyta tvarka.

49. Krano savininkas privalo parengti mašinistų, remontininkų (šaltkalvių, elektromonterių) ir stropuotojų darbo instrukcijas, kuriose turi būti numatytos jų teisės, pareigos ir saugaus darbo tvarka.

50. Kranų techninis aptarnavimas ir remontas, atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas, turi būti organizuojamas savininko nustatyta tvarka. Turi būti vedamas techninio aptarnavimo žurnalas, kuriame daromi įrašai po kiekvieno remonto ar aptarnavimo. Sprendimą remontuoti ir dirbti su suremontuotu kranu priima kranų priežiūros meistras, tai įrašydamas krano techninio aptarnavimo žurnale.

51. Kranų savininkai privalo sudaryti saugias kranų ir kėlimo reikmenų naudojimo sąlygas. Šiam tikslui turi būti:

51.1. paskiriami reikiamos kvalifikacijos kranų priežiūros meistras, kranų darbo vadovai bei kranus aptarnaujantis personalas;

51.2. nustatoma tokia kranų ir kėlimo reikmenų profilaktinių apžiūrų ir remonto tvarka, kad jie visada būtų tvarkingi;

51.3. užtikrinama, kad kranų priežiūros meistrai, kranų darbo vadovai ir kranus aptarnaujantis personalas gautų visapusišką informaciją apie kranų bei kėlimo reikmenų naudojimo ypatumus darbo vietose, taip pat gautų reikiamas instrukcijas ir įrenginių naudojimo dokumentus;

51.4. tikrinama, kad kranų priežiūros meistrai, kranų darbo vadovai ir kranus aptarnaujantis personalas vykdytų savo pareigas, darbo instrukcijų ir šių taisyklių reikalavimus.

52. Kranų priežiūros meistru ir kranų darbo vadovu turi būti skiriami reikiamos kvalifikacijos ir atestuoti Instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka asmenys.

53. Prieš pradedant naudoti kraną pase įrašoma paskirto priežiūros meistro pavardė ir pareigos. Toks įrašas daromas kiekvieną kartą, kai paskiriamas naujas priežiūros meistras. Priežiūros meistrui susirgus, atostogaujant, išvykus į komandiruotę ir pan., jo pareigas vykdo pavaduojantis darbuotojas (jo pavardė į pasą neįrašoma). Kranų priežiūros meistrui turi būti sudarytos sąlygos pareigoms vykdyti.

54. Kranų priežiūros meistras privalo:

54.1. prižiūrėti, kad kranai, bėgių keliai ir kėlimo reikmenys būtų sutvarkyti ir naudojami laikantis gamintojo instrukcijų ir šių taisyklių reikalavimų;

54.2. tikrinti kranus, leisti juos naudoti, tvarkyti jų ir kėlimo reikmenų apskaitą;

54.3. kontroliuoti, kaip vykdomi jo, įgaliotos įstaigos eksperto ir kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymai;

54.4. leisti kranus prižiūrėti tik kvalifikuotam ir atestuotam personalui, tikrinti ir reikalauti, kad mašinistai ir kitas kranus prižiūrintysis personalas vykdytų instrukcijų reikalavimus;

54.5. rūpintis, kad laiku būtų patikrinama kranų techninė būklė;

54.6. tikrinti, kaip laikomasi leidimų išdavimo tvarkos, dalyvauti prižiūrinčiojo personalo žinių patikrinimo komisijose;

54.7. rūpintis, kad prižiūrintysis personalas gautų instrukcijas;

54.8. saugoti kranų, kėlimo reikmenų techninę dokumentaciją.

55. Kranų priežiūros meistras, nustatęs, kad kranas turi defektų ar eksploatuojamas pažeidžiant šių taisyklių reikalavimus, turi imtis priemonių, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti ir, jei būtina, sustabdyti krano naudojimą.

56. Negalima leisti eksploatuoti krano, jeigu:

56.1. su juo dirba neatestuoti mašinistai (operatoriai), neapmokyti stropuotojai, jeigu nepaskirti kranų darbo vadovai;

56.2. kranas eksploatuojamas laiku neatlikus jo techninės būklės patikrinimo;

56.3. nevykdomi įgaliotos įstaigos eksperto ir kontroliuojančių institucijų pareigūnų nurodymai;

56.4. svarbiose metalinėse konstrukcijose yra įtrūkimų, kitų defektų, mažinančių konstrukcijų stiprumą ir keliančių pavojų saugiam krano naudojimui;

56.5. neleistinai nusidėvėję kabliai, lynai, grandinės;

56.6. nesutvarkyti krovinio kėlimo ar strėlės siekio keitimo mechanizmai;

56.7. nesutvarkyti krovinio kėlimo ar strėlės siekio keitimo mechanizmų stabdžiai;

56.8. nesutvarkytas kablio kėlimo aukščio ribotuvas, keliamosios galios ribotuvas, signaliniai prietaisai, kiti saugos įtaisai arba yra kitų defektų, keliančių žmonėms pavojų.

57. Leisti naudoti naujus kėlimo reikmenis gali kranų priežiūros meistras arba kranų darbo vadovas.

VIII. Techninis būklės patikrinimas

58. Registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje kranai turi būti įgaliotos įstaigos vertinami juos patikrinant bei išbandant, turi būti pateikiama išvada, ar jie tinkamai instaliuoti, ar jų techninė būklė gera ir ar jie veikia saugiai. Kranų būklę vertina ir išvadą pateikia įgaliotos įstaigos ekspertas, vadovaudamasis kranų techniniais dokumentais, šiomis taisyklėmis bei įgaliotos įstaigos parengtomis kranų techninės būklės patikrinimo metodikomis.

59. Techninės būklės patikrinimai turi būti atliekami:

59.1. po instaliavimo prieš paleidžiant pirmą kartą į darbą;

59.2. perkėlus ir sumontavus naujoje vietoje ar vietovėje;

59.3. periodiškai atliekant:

59.3.1. dalinį techninės būklės patikrinimą – ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių;

59.3.2. pilnutinį techninės būklės patikrinimą – ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, išskyrus elektrinės mašinų salėse, siurblinėse, kompresorinėse bei kitur įrenginių remontui ar kitiems darbams retai naudojamus kranus. Retai naudojamų kranų pilnutinis techninis techninės būklės patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai;

59.4. neeiliniai (specialieji) – po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, modifikavimo, rekonstrukcijos, neįprastų ar ilgalaikių prastovų.

Vykdant vertinimus pagal 59.1, 59.2 ir 59.4 papunkčius atliekamas pilnutinis techninės būklės patikrinimas.

60. Kranų savininkas privalo pasirūpinti, kad įgaliotos įstaigos laiku atliktų kranų techninės būklės patikrinimus, taip pat privalo užtikrinti sutartimi numatytas reikiamas sąlygas įgaliotos įstaigos ekspertams.

61. Pilnutinio techninės būklės patikrinimo metu kranas turi būti:

61.1. apžiūrimas;

61.2. išbandomas statiškai;

61.3. išbandomas dinamiškai.

62. Atliekant dalinį techninės būklės patikrinimą, kranų statiškai ir dinamiškai bandyti nebūtina.

63. Atliekant kranų techninius tikrinimus, turi būti apžiūrima ir tikrinama, kaip veikia mechanizmai ir elektros įrenginiai, apsauginiai įtaisai, stabdžiai, valdymo aparatai. Be to, būtina patikrinti metalinės konstrukcijos, aptvėrimų, apsaugų, aikštelių, praėjimo takų, laiptų, apšvietimo, signalizavimo įtaisų būklę, gabaritinių matmenų ir atstumų atitikimą numatytiems šiose taisyklėse.

64. Tikrinant liuko (kabinos lubose) blokavimo kontakto veikimą, būtina įsitikinti, kad krano tilto trolėjuose nėra įtampos.

65. Taip pat būtina patikrinti:

65.1. kranų metalines konstrukcijas ir suvirintuosius (kniedytuosius) sujungimus (neturi būti įtrūkimų, deformacijų, sienelių suplonėjimo dėl korozijos, kniedytųjų sujungimų susilpnėjimo ir kitų defektų), kabinas, laiptus, aikšteles ir aptvarus;

65.2. kablio ir kablio pakabos detales (žiotys, įsriegtos dalys ir kitos vietos neturi būti įtrūkusios ir nusidėvėjusios). Kablio žiotys neturi būti nusidėvėjusios daugiau kaip 10% pradinio skerspjūvio aukščio. Rekomenduojama, kad išlydytą metalą ir skystą šlaką keliančių kranų kaušų kėlimo bei pavertimo mechanizmų, kaltinių ir štampuotų kablių bei jų pakabų detalių patikrinimas fizikiniais kontrolės būdais specializuotoje laboratorijoje būtų atliekamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių;

65.3. lynus ir jų tvirtinimo detales;

65.4. skridinius, ašis, jų tvirtinimo detales bei strėlinių kranų strėlės pakabos elementus;

65.5. elektrinių kranų įžeminimo varžą;

65.6. ar strėlinio krano atsvaro ir balasto svoris atitinka nurodytąjį krano techniniuose dokumentuose;

65.7. ar krano bėgių kelias įrengtas pagal projektą ir šių taisyklių reikalavimus.

66. Kranai statiškai turi būti bandomi apkrova, 25% didesne už krano keliamąją galią, jeigu krano gamintojo nenumatyta kitaip. Statinio bandymo tikslas – patikrinti krano ir jo elementų stiprumą, o strėlinių kranų – dar ir dirbančio krano nesvirumą.

67. Tiltinis ir judamasis gembinis kranas statiškai turi būti bandomas pastačius jį ant bėgių kelio atramų, o krovinių vežimėlį (vežimėlius) – tilto ar gembės didžiausio galimo įlinkio vietoje. Krovinys, pakabintas ant kablio arba jį atstojančio įtaiso, pakeliamas į 200-300 mm aukštį ir laikomas tokioje padėtyje 10 minučių. Po to jis nuleidžiamas ir tikrinama, ar krano tilte arba gembėje nėra liekamosios deformacijos.

68. Ožinis kranas ir tiltinis krautuvas statiškai bandomas taip pat kaip tiltinis kranas. Ožinio gembinio krano liekamoji deformacija tikrinama pastačius vežimėlį tarp krano atramų ir ant gembės.

69. Jei dėl apkrovos atsirado liekamoji deformacija, dirbti su kranu neleidžiama tol, kol bus nustatytos deformacijos priežastys ir nuspręsta, ar galima kraną toliau eksploatuoti.

70. Vienos ar kelių krovinio kėlimo charakteristikų strėlinio tipo kranas techninio tikrinimo metu išbandomas tokioje padėtyje, kurioje keliamoji galia didžiausia.

71. Sumontavus naują keičiamąjį strėlės įrenginį, kranas bandomas tokioje padėtyje, kurioje krano su sumontuotu įrenginiu keliamoji galia yra didžiausia.

72. Strėlinio tipo kranai, kuriuose nėra strėlės siekio keitimo mechanizmo (strėlė tvirtinama atotampa), bandomi esant tuo metu nustatytam strėlės siekiui. Jei techninės būklės patikrinimo rezultatai patenkinami, tai su kranu leidžiama dirbti, nekeičiant strėlės siekio.

73. Atliekant strėlinio tipo kranų statinį bandymą, strėlė važiuoklės platformos atžvilgiu statoma tokioje padėtyje, kad krano nesvirumas būtų mažiausias. Krovinys pakeliamas 100‑200 mm.

74. Laikoma, kad strėlinio tipo kranas bandymą išlaikė, jei pakeltas krovinys per 10 minučių nenusileido žemyn ir krane neatsirado įtrūkimų, deformacijų ir kitokių defektų.

75. Kranai dinamiškai turi būti bandomi apkrovus juos 10% didesne už krano keliamąją galią apkrova. Dinamiškai bandant kraną, krovinys pakartotinai pakeliamas bei nuleidžiamas, tikrinama, kaip veikia krano mechanizmai ir stabdžiai. Dinamiškai bandyti leidžiama ir su darbiniu kroviniu.

76. Jei krane įrengti du ar daugiau krovinio kėlimo mechanizmų, turi būti išbandytas kiekvienas mechanizmas. Šių kranų statinė ir dinaminė apkrova nustatoma atsižvelgiant į darbo sąlygas (ar kėlimo mechanizmai dirba atskirai, ar kartu).

77. Jei kranas naudojamas tik kroviniui pakelti bei nuleisti (hidroelektrinių uždoriams pakelti), tai dinamiškai apkrova galima bandyti stovintį (nevažiuojantį) kraną ar jo krovinių vežimėlį.

78. Hidroelektrinėse, šiluminėse elektrinėse ir pastotėse sumontuotus tiltinio tipo kranus, naudojamus technologinių įrenginių kėlimui, statiškai bei dinamiškai galima bandyti specialiais įtaisais pagal įtaiso gamintojo parengtą metodiką. Judėjimo mechanizmą bandyti apkrova nebūtina.

79. Suvirintosios arba štampuotosios grandinės neturi nudilti daugiau kaip 10% pradinio skersmens (kalibro), pridedant grandinės gamybos minusinę toleranciją. Jeigu apžiūrėjus kėlimo reikmenis nustatoma, kad jie yra sugadinti, jų naudoti neleidžiama.

80. Pagal šio skyriaus 61–79 punktuose numatytą bandymų atlikimo tvarką gali būti bandomi tik tie kranai, kurių naudojimo dokumentuose gamintojo nenumatyta kitaip.

81. Įgaliotos įstaigos eksperto rašytinės išvados apie krano techninės būklės vertinimo rezultatus turi būti saugomos visą krano naudojimo laiką.

82. Neregistruojamų Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje kranai ir kėlimo reikmenys turi būti tikrinami atsižvelgiant į kranų bei kėlimo reikmenų gamintojų rekomendacijas savininko nustatyta tvarka.

83. Plieninių lynų brokavimą galima atlikti vadovaujantis šių taisyklių 2 priede pateiktomis normomis, jeigu gamintojas nenurodė kitaip.

IX. Darbų vykdymas su kranais

84. Vadovauti darbams su kranais kiekviename ceche, statybos aikštelėje ar kitame kranų darbo bare turi būti paskiriamas darbų vadovas, atsakingas, kad šie darbai būtų tinkamai planuojami, koordinuojami, prižiūrimi ir atliekami saugiai.

85. Savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams kranų darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti mašinistui, jeigu jis atestuotas ir kaip kranų darbo vadovas.

86. Kranų darbo vadovas privalo:

86.1. neleisti naudoti nepaženklintų kėlimo reikmenų, neatitinkančių krano keliamosios galios ir krovinių rūšies;

86.2. nurodyti mašinistams (operatoriams) ir stropuotojams krovinių sandėliavimo vietą, tvarką ir rietuvių matmenis;

86.3. paskirti reikiamą skaičių stropuotojų ir, jei reikia, signalininkų;

86.4. kontroliuoti, kad mašinistai ir stropuotojai vykdytų darbo instrukcijas, prireikus instruktuoti juos vietoje apie tai, kaip saugiai atlikti numatomus darbus. Ypatingą dėmesį kreipti į tai, kad kranai nebūtų perkraunami, strėliniai savaeigiai kranai darbo vietoje būtų teisingai statomi, kroviniai būtų teisingai aprišami arba prikabinami, kad vagonai, automobiliai ir platformos būtų tinkamai ir saugiai kraunami, stropuotojai laikytųsi asmeninio saugumo reikalavimų.

87. Kroviniams užkabinti ar atkabinti, kai to negali atlikti krano mašinistas ar tai netikslinga pagal darbų pobūdį, skiriamas stropuotojas (-ai), kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuotų ir krano darbą.

88. Jeigu mašinistas (operatorius) negali matyti viso perkeliamo krovinio kelio tiesiogiai ar su papildoma įranga, turi būti imtasi visų atsargumo priemonių ir paskirtas atsakingas asmuo signalininkas, kuris privalo palaikyti ryšį (radijo telefonu ar ženklais) su mašinistu ir tiksliai nukreipti krovinį. Šiuo asmeniu gali būti ir stropuotojas, jeigu jis gerai mato visą krovinio kelią, o jį mato mašinistas.

89. Kai du ar daugiau kranų yra sumontuoti ar pastatomi taip, kad jų darbo zonos sutampa (persidengia), turi būti nustatyta jų darbo tvarka ir imtasi priemonių, padedančių išvengti krovinių ir pačių kranų ar jų dalių susidūrimo.

90. Mobilūs kranai kroviniams kelti turi būti pastatomi laikantis krano naudojimo instrukcijų reikalavimų ir turi būti imtasi visų priemonių apsaugoti, kad jie nepasvirtų, nevirstų arba nepajudėtų iš vietos ir neslystų. Darbų vadovas privalo tikrinti, ar šios priemonės tinkamai vykdomos.

91. Visos kėlimo operacijos privalo būti tinkamai planuojamos, atliekamos ir prižiūrimos. Ypatingų saugos priemonių privaloma imtis tais atvejais, kai krovinys keliamas keliais kranais. Būtina nustatyti ryšio priemones visiems mašinistams (operatoriams) ir užtikrinti koordinuotą visų mašinistų (operatorių) darbą, o darbų vadovas turi vadovauti ir kontroliuoti visą kėlimo proceso eigą.

92. Kelti ir perkelti krovinius keliais kranais leidžiama tik tais atvejais, kai kiekvieno krano apkrova, keliant krovinį, nesusidaro didesnė už krano keliamąją galią ir darbai vykdomi pagal iš anksto parengtą projektą arba technologinę kortelę, kuriuose nurodomos krovinių stropavimo ir perkėlimo schemos, operacijų vykdymo eiliškumas, krovinio kėlimo lynų padėtis.

93. Atliekant krovinių kėlimo darbus krano veikimo zoną būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Tokiose zonose pašaliniams asmenims būti draudžiama.

94. Pakabintų ir pakeltų krovinių palikti be priežiūros negalima, nebent krovinys saugiai pakabintas ir laikomas, o tam užtikrinti numatytos reikiamos priemonės bei nėra galimybės patekti po pakeltu kroviniu.

95. Kranų naudojimas atvirame ore turi būti nutrauktas, kai meteorologinės sąlygos pablogėja taip, kad kyla pavojus saugiai naudoti kranus ir atsiranda rizika darbuotojams, esantiems pavojingoje zonoje. Turi būti imtasi priemonių, kad nenukristų krovinys, įrenginys nevirstų ar nepajudėtų iš vietos ir nekeltų pavojaus darbuotojams.

96. Kranais leidžiama kelti ir perkelti tik tuos krovinius, kurių masė ne didesnė už krano keliamąją galią, bei nepažeidžiant gamintojo numatyto krano darbo režimo.

97. Greiferio svoris su pasemta medžiaga turi būti ne didesnis už krano keliamąją galią. Jeigu krano keliamoji galia kinta priklausomai nuo strėlės siekio, tai greiferio ir pasemtos medžiagos svoris turi būti ne didesnis už keliamąją galią, atitinkančią didžiausią strėlės siekį, kuriam esant kranas dirba.

98. Kranais su elektromagnetu leidžiama perkelti monolitinius krovinius (plokštes, luitus) tik tais atvejais, kai nėra pavojaus perkrauti juos.

99. Neleidžiama kelti ir perkelti žmonių, išlydyto metalo, nuodingų ir sprogių medžiagų, slėginių indų, pripildytų oro ar dujų, kranais, kurių krovinio kėlimo mechanizmas yra su frikcinėmis arba kumštelinėmis įjungimo movomis (sankabomis).

100. Perkelti krovinius virš gamybinių, gyvenamųjų arba tarnybinių patalpų, kuriose yra žmonių, leidžiama tik išimtiniais atvejais, naudojant atitinkamas darbų saugos priemones.

101. Darbų vykdymo vietose neleidžiama laikyti brokuotų ir nepaženklintų ar nepatikrintų kėlimo reikmenų.

102. Tiltiniais kranais, valdomais iš kabinos, leidžiama dirbti mašinistui, gavusiam raktą, kuriuo įjungiama krano valdymo elektrinė grandinė. Rakto išdavimo tvarką nustatyto krano savininkas.

103. Įėjimai į tiltinių ir judamųjų gembinių kranų bėgių kelių galerijas turi būti rakinami.

104. Dirbant tiltiniams ir judamiesiems gembiniams kranams, kranus prižiūrinčiam personalui ir kitiems darbininkams leidžiama būti krano bėgių kelyje bei galerijose ir dirbti (remontuoti arba atlikti kitus darbus) tik turint kranų darbo vadovo raštišką leidimą, kuriame nurodytos darbų saugos sąlygos. Apie šiuos darbus turi būti pranešta visiems cecho (angos), kur bus vykdomi darbai, kranų mašinistams.

105. Jeigu ceche (angoje) išilgai tiltinių ar judamųjų gembinių kranų kelių neįrengtos galerijos, tai būtina nustatyti tvarką, kaip mašinistui saugiai išlipti iš kabinos, jeigu kranas dėl gedimų sustotų neprivažiavęs įlipimo aikštelės. Mašinistai turi būti supažindinti su tokio išlipimo tvarka.

106. Krano galerijoje galima leisti dirbti tam tikrus darbus (statybos, dažymo, šviestuvų remonto ir pan.) su sąlyga, kad tie darbai bus vykdomi saugiai (bus imtasi priemonių, kad žmonės nenukristų nuo krano, negautų elektros traumų, nebūtų bėgių kelyje) ir kad bus laikomasi nustatytos krano važiavimo tvarkos. Tačiau minėtų darbų negalima dirbti tuo metu, kai kranu keliami arba perkeliami kroviniai.

107. Kroviniams, neturintiems specialių įtaisų (kilpų, ąsų, kakliukų), turi būti numatyti stropavimo būdai, o stropuotojai turi mokėti juos naudoti. Prireikus stropavimo schemos įteikiamos stropuotojams ir mašinistams arba iškabinamos darbų vykdymo vietose. Stropavimo schemos turi būti sudaromos ir tada, kai kroviniai turi specialius įtaisus (kilpas, ąsas ir kakliukus) ir juos galima kelti įvairiose padėtyse.

108. Jeigu kranai naudojami mašinų detalėms ir mazgams montuoti, demontuoti ir remontuoti, tai turi būti numatyta, kaip aprišti tokias detales bei mazgus ir kokius įtaisus tam panaudoti. Be to, turi būti numatyta, kaip saugiai vartyti krovinius.

109. Neturint stropavimo schemos, krovinys keliamas vadovaujant kranų darbo vadovui.

110. Kranų darbo vadovas turi nustatyti pasikeitimo signalais tarp stropuotojų ir mašinisto tvarką (rankų gestai, žodinis, telefono, radijo ryšys ar pan.). Dirbant savaeigiais strėliniais kranais, kurių strėlė ne ilgesnė kaip 10 m, leidžiama naudotis žodiniais signalais.

111. Krovinių kėlimo vieta turi būti gerai apšviesta. Kai blogai apšviesta darbo vieta, tirštas rūkas, smarkiai sninga bei kt. ir mašinistas blogai mato stropuotojo duodamus signalus arba krovinį, krano darbas turi būti sustabdytas.

112. Strėlinis kranas turi būti statomas taip, kad kranui dirbant atstumas tarp sukamosios dalies ir pastatų, krovinių, rietuvių ir kitų daiktų būtų ne mažesnis kaip 1 m. Jei strėlinis kranas statomas ant papildomų atramų, turi būti pastatytos visos papildomos atramos. Atramos turi būti statomos ant patvarių ir stabilių paviršių ir padėklų. Papildomų atramų padėklai laikomi krano inventoriumi.

113. Nuleidžiant arba tvirtinant papildomas atramas, mašinistui draudžiama būti krano kabinoje, išskyrus tuos atvejus, kai atramų valdymo įtaisai yra krano kabinoje. Jei geležinkelinį kraną reikia tvirtinti papildomomis atramomis, tai jis visais griebtuvais tvirtinamas prie bėgių.

114. Dirbti su strėliniais savaeigiais kranais elektros pastotėse ir perdavimo linijų apsauginėje zonoje galima tik turint liniją eksploatuojančios įmonės raštišką leidimą. Gavus tokį leidimą, kranų darbo vadovas mašinistui išduoda specialų leidimą dirbti su kranu, kuriame nurodomos saugaus darbo sąlygos.

115. Statant strėlinį kraną šalia šlaito arba griovio, reikia laikytis ne mažesnių kaip 1 lentelėje nurodytų atstumų. Jeigu atstumai yra mažesni, šlaitą būtina sutvirtinti.

1 lentelė. Mažiausias leistinas atstumas nuo griovio šlaito pagrindo iki artimiausių krano atramų

Griovio gylis H, m	Gruntas (nesupiltas)

	Smėlio ir žvyro	Priesmėlio	Priemolio	Molio	Sauso lioso

	Atstumas nuo šlaito iki artimiausios atramos, m

1	1,5	1,25	1,0	1,0	1,0
2	3,0	2,4	2,0	1,5	2,0
3	4,0	3,6	3,25	1,75	2,5
4	5,0	4,4	4,0	3,0	3,0
5	6,0	5,3	4,75	3,5	3,5

Neleidžiama statyti kranų ant neseniai supilto nesuplūkto grunto ir aikštelėse, kurių nuolydis didesnis už nurodytąjį krano pase.

116. Kranų savininkas ir darbdavys, vykdantys darbus su kranais sutartiniu pagrindu, privalo sutartyje numatyti, kuris skirs atsakingus asmenis, kranus aptarnaujantį personalą ir vykdys kitas šiose taisyklėse numatytas kranų saugaus darbo organizavimo funkcijas.

117. Kranų darbas turi būti organizuojamas laikantis šių reikalavimų:

117.1. asmenims, tiesiogiai nedirbantiems krovinių kėlimo bei perkėlimo darbų, neleidžiama būti šių darbų vykdymo vietose ir kranuose;

117.2. į tiltinio tipo kranus ir judamuosius gembinius kranus reikia įeiti tik iš įlipimo aikštelių arba per galerijas;

117.3. apžiūrint, remontuojant, reguliuojant krano mechanizmus ir elektros įrenginius, apžiūrint bei remontuojant metalines konstrukcijas, srovės įjungimo kirtiklis turi būti išjungtas. Šį reikalavimą būtina vykdyti ir tuo atveju, kai reikia užlipti ant krano tilto galerijos;

117.4. jei tiltinio tipo kranų krovinių vežimėlio bėgiai yra krano tilto galerijos lygyje, tai prieš išeinant į galeriją vežimėlis statomas tilto viduryje, išskyrus tuos atvejus, kai reikia apžiūrėti patį vežimėlį. Šiuo atveju vežimėlis statomas prie pat liuko, pro kurį išeinama iš kabinos ant tilto;

117.5. stropai turi būti parenkami pagal krovinio svorį, stropavimo taškų skaičių ir atstumą tarp jų; keliant krovinius bendrosios paskirties stropais, kampas tarp jų šakų turi būti ne didesnis kaip 90⁰;

117.6. smulkūs kroviniai turi būti keliami bei perkeliami specialioje taroje taip, kad neiškristų. Kelti plytas ant padėklų be aptvarų leidžiama tik kraunant nuo žemės į automobilius ir iš jų ant žemės bei tais atvejais, kai kėlimo zonoje nėra žmonių;

117.7. neleidžiama kelti sunkesnių kaip 500 kg nepaženklintų gelžbetoninių ir betoninių gaminių, ant kurių nepažymėtas jų faktinis svoris;

117.8. krovinys keliamas tik po to, kai pakėlus jį į 200-300 mm aukštį patikrinamas stabdžių patikimumas ir stropavimo kokybė;

117.9. netoli sienos, kolonos, rietuvės, geležinkelio vagono, staklių ir kitų įrenginių krovinius kelti ir nuleisti leidžiama tik tada, kai tarp krovinio ir minėtų daiktų nėra žmonių (stropuotojų);

117.10. neleidžiama krovinio kelti, perkelti ir nuleisti, jeigu po kroviniu yra žmonių;

117.11. perkeliamas iš vienos vietos į kitą krovinys turi būti ne mažiau kaip 0,5 m aukštyje virš daiktų, esančių jo kelyje;

117.12. važiuojančio strėlinio krano su kroviniu apkrova ir strėlės padėtis turi būti tokia, kaip nurodyta naudojimo instrukcijoje. Jei tai nenurodyta naudojimo instrukcijoje arba kranai važiuoja be krovinio, strėlė turi būti nukreipta išilgai judėjimo kryties; vienu metu važiuoti ir sukti krano strėlę neleidžiama, išskyrus geležinkelinius greiferinius kranus, dirbančius tiesiame kelio ruože;

117.13. perkeliamą krovinį leidžiama nuleisti tik į parengtą vietą, kurioje krovinys negalėtų nukristi, apvirsti ar nuslinkti. Kad būtų galima lengvai ištraukti iš po krovinio stropus ar grandines jų nesugadinant, krovinių sandėliavimo vietoje turi būti iš anksto padėti reikiamo stiprumo padėklai. Neleidžiama krauti krovinių į tam tikslui nepaskirtą vietą. Krauti krovinius ir imti juos iš rietuvių reikia tvarkingai, nepažeidžiant nustatytos krovinių sandėliavimo tvarkos ir neužkraunant takų. Į pusvagonius, platformas bei automobilius kroviniai turi būti kraunami taip, kad iškraunant būtų patogu ir saugu juos stropuoti. Šiam tikslui turi būti naudojami intarpai, konteineriai, inventoriniai (grąžinamieji) stropai ir kt. Pusvagoniai, platformos, automobiliai ir vagonėliai turi būti kraunami nepažeidžiant jų pusiausvyros;

117.14. draudžiama nuleisti arba kelti automobilyje ir pusvagonyje esančius krovinius, kai automobilio kėbule ar pusvagonyje yra žmonių. Išimties tvarka galima leisti krauti pusvagonius kranais su kabliu, jeigu iš krano kabinos gerai matomos pusvagonio grindys, o jame esantis stropuotojas gali pasitraukti į saugią vietą. Platformose, automobiliuose, pusvagoniuose bei kituose riedmenyse neleidžiama būti žmonėms, kai dirbama su magnetiniais arba greiferiniais kranais;

117.15. magnetinių bei greiferinių kranų veikimo zonoje neleidžiama būti žmonėms ir vykdyti darbus;

117.16. neleidžiama greiferiu kelti žmonių ir naudoti jį ne pagal paskirtį;

117.17. baigus ar pertraukus darbą, negalima palikti pakabinto krovinio; kirtiklis, esantis mašinisto kabinoje, arba kirtiklis, perduodantis įtampą į bokštinio krano lankstųjį kabelį, turi būti išjungtas ir užrakintas. Baigus darbą, bokštinio, portalinio, ožinio krano ir tiltinio perkrautuvo kabiną būtina užrakinti, o kraną pritvirtinti prie bėgių visais griebtuvais. Portaliniai kranai gali būti tvirtinami prie bėgių ir kitomis priemonėmis, kurios neleidžia jiems pradėti važiuoti pučiant vėjui.

118. Draudžiama:

118.1. lipti į važiuojantį kraną;

118.2. būti prie dirbančio strėlinio ar bokštinio krano, kur galima patekti tarp sukamųjų ir nesukamųjų krano dalių;

118.3. kelti nestabiliai padėtą krovinį bei krovinį, pakabintą ant dviragio kablio vieno rago;

118.4. kelti ir perkelti krovinius su esančiais ant jų žmonėmis;

118.5. kelti užpiltus žemėmis ar prišalusius, apkrautus kitais kroviniais, pritvirtintus varžtais arba užpiltus betonu krovinius, krosnyje sustingusį metalą ir šlaką;

118.6. vilkti krovinius žeme, grindimis ar bėgiais, užkabinus juos krano kabliu, kai krovinio kėlimo lynai yra pasvirę; traukti geležinkelio vagonus, platformas, vagonėlius ar vežimėlius krano kabliu, neįrengus kreipiamųjų skridinių, laikančių krovinio kėlimo lynus vertikalioje padėtyje;

118.7. kranu traukti kroviniais prispaustus stropus, lynus ar grandines;

118.8. traukti keliamą, perkeliamą ar leidžiamą krovinį. Ilgi ir dideli kroviniai turi būti pasukami atitinkamo ilgio kobiniais arba atotampomis;

118.9. stropuotojui lyginti keliamą ar perkeliamą krovinį savo svoriu ir taisyti netinkamai uždėtus stropus;

118.10. paduoti krovinius pro langus ir į balkonus, neįrengus specialių priėmimo aikštelių arba be specialių įtaisų;

118.11. krauti automobilius, kai jų kabinoje yra žmonių;

118.12. naudoti galinius jungiklius kaip darbinius ir jais automatiškai stabdyti mechanizmus, išskyrus tuos atvejus, kai tiltinis kranas artėja prie pastato gale įrengtos įlipimo aikštelės;

118.13. dirbti, kai nesutvarkyti apsauginiai įtaisai ir stabdžiai arba jie neveikia;

118.14. įjungti krano mechanizmus, kai krano galerijoje, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kt. yra žmonių. Išimtį leidžiama daryti asmenims, kurie tikrina ir reguliuoja krano mechanizmus bei elektros įrenginius. Šiuo atveju mechanizmai turi būti įjungiami pagal tikrinančiojo asmens duodamą signalą;

118.15. dirbti remontuojamu kranu.

X. Baigiamosios nuostatos

119. Asmenys, pažeidę šių taisyklių privalomuosius reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

120. Naudojant kranus ir atliekant jų priežiūrą, kartu su šiomis taisyklėmis būtina vadovautis kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais teisės aktais.

______________

1 priedas (Informacinis)

KĖLIMO KRANAI. TERMINOLOGIJA

Nr.	Terminas	Apibrėžimas	Pavyzdinė schema¹
1.1	Kėlimo mašina	Ciklinio veikimo kėlimo įrenginys, kurio krovinio kabinimo įtaisas erdvėje daro slankiojamuosius judesius
1.2	Kėlimo kranas	Kėlimo mašina, skirta kelti ir transportuoti krovinį, pakabintą ant kablio arba kito krovinio kabinimo įtaiso
1.3	Rankinis kranas	Kranas su rankine pavara
1.4	Elektrinis	Kranas su elektrine pavara
1.5	Stacionarinis	Kranas, sumontuotas ant pamatų arba pritvirtintas prie kitokio pagrindo
1.6	Judamasis	Kranas, turintis mechanizmą judėjimui dirbant	Žr. 1.10.4, 1.12, 1.13
1.7	Savaeigis	Judamasis kranas, turintis mechanizmą judėjimui dirbant ir transportavimo mechanizmą	Žr. 1.11.1, 1.11.2
1.8	Prikabinamasis	Judamasis kranas, neturintis judėjimui mechanizmo
1.9	Pasukamasis	Kranas, kuris gali apsisukti apie savo ašį visiškai arba iš dalies
1.10	Tiltinis kranas	Kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas prikabintos prie tiltu važinėjančio krovinių vežimėlio ar talės, o pats tiltas juda krano bėgių keliu	Žr. 1.10.3-1.10.6
1.10.1	Atraminis tiltinis kranas	Tiltinis kranas, kuris ratais remiasi į krano kelio bėgius	Žr. 1.10.3, 1.10.4
1.10.2	Pakabinamasis tiltinis kranas	Tiltinis kranas, judantis kabamuoju bėgių keliu	Žr. 1.10.5, 1.10.6
1.10.3	Viensijis tiltinis kranas	Tiltinis kranu su viena laikančiąja sija
1.10.4	Dvisijis tiltinis kranas	Tiltinis kranas su dviem laikančiosiomis sijomis
1.10.5	Vienaangis tiltinis kranas	Tiltinis kranas, judantis dviem bėgiais
1.10.6	Daugiaangis tiltinis kranas	Tiltinis kranas, judantis trimis ir daugiau bėgių
1.11	Strėlinio tipo kranas	Kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas prikabintas prie strėlės arba vežimėlio, judančio strėle	Žr. 1.8, 1.9, 1.11, 1.11.2, 1.12, 1.13, 1.14
1.11.1	Strėlinis automobilinis kranas	Strėlinio tipo kranas, sumontuotas ant automobilio važiuokles, naudojamas tik kranui įrengti
1.11.2	Vikšrinis strėlinis kranas	Strėlinio tipo kranas, sumontuotos ant vikšrinės važiuoklės
1.11.3	Geležinkelinis kranas	Strėlinio tipo kranu, sumontuotas ant specialios geležinkelio platformos
1.12	Bokštinis kranas	Pasukamasis strėlinio tipo kranas, kurio strėlė įtvirtinta vertikaliai sumontuoto bokšto viršutinėje dalyje
1.13	Portalinis pasukamasis kranas	Judamasis pasukamasis strėlinio tipo kranas, sumontuotas ant portalo
1.14	Stiebinis kranas	Pasukamasis strėlinio tipo kranas, kurio strėlė šarnyriškai pritvirtinta prie stiebo pagrindo arba prie paties stiebo, turinčio viršutinę ii apatinę atramas
1.15	Gembinis kranas	Kranas su gembe, kurio krovinio kabinimo įtaisas prikabintas prie pačios gembės arba prie vežimėlio, judančio gembe
1.16	Kabelinis kranas	Kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas prikabintus prie krovinių vežimėlio, judančio laikančiaisiais lynais, įtvirtintais dviejose atramose
2 skyrius. Elementai ir mechanizmai
2.1.	Krovinių vežimėlis	Vežimėlis, skirtas pakabintam kroviniui kelti ir transportuoti
2.2.	Talė	Kroviniui kelti skirtas mechanizmas, sumontuotas viename korpuse kartu su pavara	Žr. 2.2.1-2.2.6
2.2.1.	Rankinė talė	Rankinės pavaros talė
2.2.2.	Elektrinė talė	Elektrinės pavaros talė
2.2.3.	Stacionarinė talė	Talė, įtvirtinta tarp nejudamųjų atramų
2.2.4.	Kilnojamoji talė	Talė, pritvirtinta prie judamosios atramos (vežimėlio)
2.2.5.	Savaeigė talė	Talė, pritvirtinta prie vežimėlio, turinčio važiavimo mechanizmą
2.2.6.	Prikabinamoji talė	Talė, pritvirtinta prie nesavaeigio vežimėlio
2.3.	Suktuvas	Mechanizmas, kurio traukos jėga perduodama lanksčiam elementu (lynui, graudinei), besivyniojančiam ant būgno ar kito traukos įtaiso
2.4.	Krano važiavimo mechanizmas su centrine pavara	Mechanizmas, kurio ratai, esantys abiejose krano pusėse, sujungti su varikliu transmisijos velenu
2.5	Krano važiavimo mechanizmas su atskira pavara	Mechanizmas, kuriame judesys kiekvieno varančiojo vežimėlio ratams perduodamas nuo atskiro variklio
2.6	Trinkelinis stabdys	Stabdys, kur stabdymo procesas vyksta prispaudžiant trinkeles prie stabdymo disko	Žr. 2.11, 2.12
2.7	Juostinis stabdys	Stabdys, kur stabdymo procesas vyksta prispaudžiant juostą, prie stabdymo disko
2.8	Diskinis stabdys	Stabdys, kur stabdymo procesas vyksta prispaudžiant beįsukančius diskus prie nejudamųjų
2.9	Normaliai atdaro tipo stabdys	Stabdys, įjungiamus stabdžio pavaros	Žr. 2.11
2.10	Normaliai uždaro tipo stabdys	Stabdys, išjungiamas stabdžio pavaros	Žr. 2.12
2.11	Valdomas stabdys	Stabdys, kurį įjungia arba išjungia mašinistas stabdžio valdymo įtaisu nepriklausomai nuo mechanizmo pavaros
2.12	Automatinis stabdys	Normaliai uždaro tipo stabdys, įsijungiantis išjungus variklį to mechanizmo, kuriame sumontuotas stabdys
2.13	Atraminis krovinio stabdys	Stabdys, įsijungiantis pakėlus krovinį
2.14	Krovininis būgnas	Suktuvo būgnas,ant kurio vyniojasi krovinio kėlimo lynas
2.14.1.	Palaikančiojo lyno būgnas	Būgnas, ant kurto vyniojasi greiferio palaikantysis lynas
2.14.2.	Uždarančiojo lyno būgnas	Būgnas, ant kurio vyniojasi greiferio uždarantysis lynas
2.15.	Skridinys	Detalė lyno judesiui nukreipti
2.15.1.	Išlyginimo skridinys	Skridinys skrysčių lynų įražoms išlyginti
2.16.	Kėlimo	Lynas greiferiui kelti
2.17.	Uždarantysis	Lynas greiferiui uždaryti ir atidaryti
2.18.	Papildomos atramos	Atramos dirbančiu krano nesvirumui padidinti
2.19.	Tampriųjų pakabų jungiklis	Įtaisas strėlinio krano rėmui tampriai atremti į eigos ašį
2.20.	Stabilizatorius	Įtaisas strėlinio krano važiuoklės ašies tampriųjų pakabų deformacijai išlyginti
2.21.	Kablio pakaba	Mazgas, susidedantis iš skridulių, traversos ir krovinio kablio
2.22.	Krovinio kabinimo įtaisas	Kroviniui pakabinti arba paimti skirtas įtaisas, sujungtas su krovininiais lynais (grandinėmis)
2.22.1.	Krovininis elektromagnetas	Krovinio kabinimo įtaisas, dirbantis veikiant magnetiniam laukui
2.23.	Polinkio rodiklis	Prietaisas, rodantis krano polinkio kampą
2.24.	Keliamosios galios rodiklis	Prietaisas, rodantis strėlinio tipo krapo keliamąją galią pagal strėles siekį
2.25.	Persikreipimo rodiklis	Prietaisas, rodantis, kokiu dydžiu viena krano pusė juda greičiau už antrąją
2.26.	Krano bėgių kelias	Konstrukcija, skirta kėlimo kranams važiuoti
3. Apsauginiai įtaisai
3.1.	Apsauginis įtaisas	Įtaisas, skirtas tam, tad kranai dirbtų saugiai ir be avarijų
3.2.	Galinis jungiklis	Apsauginis įtaisas, skirtas krano mechanizmo pavarai automatiškai išjungti, jei krano judamosios dalys pereina nustatytas padėtis
3.3.	Keliamosios galios ribotuvas	Apsauginis įtaisas, automatiškai išjungiantis krano kėlimo mechanizmo pavarą, viršijus keliamąją galią
3.4.	Krovinio kėlimo momento ribotuvas	Apsauginis įtaisas, automatiškai išjungiantis atskirų krano mechanizmu pavarą, viršijus krovinio kėlimo momentą
3.5.	Persikreipimo ribotuvas	Apsauginis įtaisas, automatiškai išjungiantis važiavimu mechanizmo pavarai, kai viena krano pusė juda greičiau už antrąją (daugiau kaip nustatyti dydžiai)
3.6.	Kranų tvirtinimo įtaisas	Apsauginis įtaisas tvirtinti kranui, kad jis nepavažiuotų veikiant vėjui	Žr. 3.6.1
3.6.1.	Bėgio griebtuvas	Krano tvirtinimo įtaisas, kuris laiko kraną, apkabindamas bėgį
3.7.	Apsauginės atraminės detalės	Detalės, į kurias turi atsiremti kranas arba krovinių vežimėlis lūžus ratams arba jų ašims
3.8.	Buferis	Apsauginis įtaisas, skirtas smūgiui sušvelninti
3.9.	Atspara	Apsauginis tamprus įtaisas, skirtas važiavimui apriboti
4 skyrius. Parametrai
4.1.	Keliamoji galia	Didžiausio svorio krovinys, kuriam pakelti mašina apskaičiuota
4.2.	Siekis	Atstumas nuo krano sukamosios dalies sukimosi ašies iki krovinio kabinimo įtaiso ašies
4.3.	Anga	Tiltinio krano horizontalusis atstumas tarp krano kelio bėgių ašių; kabelinio krano - horizontalusis atstumas tarp atramos galvučių
4.4	Tarpvėžė	Strėlinio tipo krano - horizontalusis atstumas tarp bėgių ašių arba tarp krano riedėjimo ašių
4.5.	Krano bėgių kelio aukštis	Atstumas pagal vartikalę nuo krano kelio bėgių galvutės viršutinės plokštumos iki grindų altitudes
5. Pagrindinės sąvokos
5.1.	Krovinio kėlimo charakteristika	Krano keliamosios galios priklausomybė nuo siekio
5.2.	Statinio apkrova	Pakelto krovinio ir krano elementų svorio sudaroma apkrova krano rimties būsenoje
5.3.	Dinaminė apkrova	Apkrova, atsirandanti kranui valiuojant ir keliant krovinius
5.4.	Vėjo apkrova	Vėjo slėgimo sudaroma apkrova, priimama horizontalia kryptimi
5.5.	Vėjo apkrova kranui dirbant	Ribinė vėjo apkrova, kuriai esant kranas gali dirbti
5.6.	Vėjo apkrova kranui nedirbant	Ribinė vėjo apkrova, kuriai esam nedirbantis kranas nepraranda stiprumo ir nesvirumo
5.7.	Nesvirumas	Krano savybė priešintis vertimo momentams
5.8.	Nesvirumas koeficientas	Stabilumo ir vertimo momentų santykis
5.9.	Stabdymo atsargos koeficientas	Stabdžio statinio momento ir apkrovos, veikiančios stabdžio veleną, statinio momento santykis
5.10.	Statinis bandymas	Bandymas statine apkrova pagal galiojančias norams
5.11.	Dinaminis bandymas	Bandymas dinamine apkrova pagal galiojančias normas

Pastaba. pavyzdinės schemos nereglamentuoja konstrukcijų, o tik paaiškina terminus.

2 priedas

Informacinis

PLIENINIŲ LYNŲ BLOKAVIMO NORMOS

Šiuo priedu galt vadovautis asmenys, atliekantys ketinio mašinų, kuriose sumontuoti lynai, pagaminti pagal GOST standartus, priežiūrą ir remontą, taip pat techninius patikrinimus. Šiuo priedu galima vadovautis brokuojant visų konstrukcijų ir gamintojų lynus, jeigu nėra kitokių gamintojo nurodymų. Kai gamintojas pateikia kitokias lynu brokavimo normas, tai būtina vadovautis jomis,

1. Plieniniai lynai brokuojami pagal nutrūkusių vielelių skaičių viename vijimo žingsnyje. Lynų, pagamintų iš vienodo skersmens vielelių (žr. 1 pav.: t- kryžmai vytas lynas, 2 - vienpusiai vytas lynas), brokavimo normos pateiktos 1 lentelėje.

2. Lyno vijimo žingsnis nustatomas taip: bet kurios gyslos paviršiuje žymimas taškas r (1 pav., a), nuo jo išilgai centrinės ašies atskaičiuojama tiek gyslų, kiek jų yra lyno skerspjūvyje (pvz._t šešiagyslio lyno šešios). Tada gretimos gyslos (Šiuo atveju - septintosios) paviršiuje pažymimas antras taškas b (1 pav., b). Austumas tarp taškų a ir b laikomas lyno vijimo žingsniu (1 pav., l,2). Daugiagyslį lyną (pvz.,8 x 19 = 342 vielelės) su viena organine šerdimi sudaro 6 gyslos vidiniame skerspjūvio sluoksnyje ir 12 išoriniame. Tokiu atveju vijimo žingsnis nustatomas pagal išorinį sluoksnį.

3. Lynų, pagamintų B įvairaus skersmens vielelių (konstrukcija iš 6 x 19 = 114 vielelių ir vienos organinės Šerdies), brokavimo normos pateiktos 1 lentelėje. Tokie lynai brokuojami, santykinai apskaičiuojant nutrūkusias vieleles viename vijimo žingsnyje, Plona nutrūkusi vielelė imama kaip vienetas, storesnė - kaip 1,7, Pavyzdžiui, lyno, kurio pradinis stiprumo atsargos koeficientas ne didesnis kaip 6, vieno vijimo žingsnyje rastos 6 plonas ir 5 storesnės nutrūkusios vielelės. Santykinis nutrukusių vielelių skaičius nustatomas taip:

6 x 1 -f 5 x 1,7 = 14,5, t. y. daugiau kaip 12 (žr. 1 lentelę), taigi lyną reikia brokuoti,

4. Jeigu lentelėje nėra naudojamo lyno konstrukcijos, imama artimiausia brokavimo norma pagal vielelių skaičių skerspjūvyje. Pavyzdžiui, lyno, kurio konstrukcija 8x9=152 ir viena organinė šerdis, artimiausius 1 lenteles duomenis (t. y. 6x19=114) reikia padauginti iš koeficiento 96:72 = 1,33 (čia 96 ir 72 - vieno ir kito lyno išorinių sluoksnių vielelių skaičius). Išorinių gyslų sluoksnių vietelių skaičius imamas pagal atitinkamą standartą arba tiesiog skaičiuojamas paėmus lyną.

5. Kėlimo mašinų, skirtų žmonėms, išlydytam bei karštam metalui, sprogioms,degtoms, nuodingoms medžiagoms kelti, lynai brokuojami, kai viename vijimo žingsnyje yra dvigubai mažiau nutrūkusių vielelių, negu nurodyta 1 lentelėje,

6. Sumažėjus vielelių skersmeniui dėl dilimo arba korozijos, nutrūkusių vielelių skaičiaus norma sumažinama ir lynas brokuojamas pagal 2 lentelėje pateiktas normas.

Jeigu dėl dilimo arba korozijos vielelių skersmuo sumažėja 40% ir daugiau, lyną reikia brokuoti.

Pastaba. Sumažėjęs vielelių skersmuo (dėl dilimo arba korozijos) matuojamas mikrometru arba kitokiu pakankamai tiksliu matavimo prietaisu. Šiam tikslui nutrūkusi vielelė atlenkiama, nuo jos nuvalomas purvas ir rūdys ir ties atlenktuoju galu matuojamas jos skersmuo.

7. Jeigu lyno viename vijimo žingsnyje nutrūkusių vielelių yra mažiau negu nurodyta 1 lentelėje arba šio priedo 3,4, 5 ir 6 punktuose arba jeigu vielelės nudilusios, bet ne nu trūkusios, tai tokį lyną leidžiama naudoti tik tuo atveju jei:

a) apžiūrų melu lynas bus atidžiai tikrinamas;

b) nudilęs lynas bus brokuojamas pagal šias brokavimo normas.

8. Jeigu krovinys kabinamas dviem lynais, tai kiekvienas lynas brokuojamas atskirai. Leidžiamu keisti vieną labiau nudilusį lyną.

9. Lyno su nutrukusiu gysla naudoti neleidžiama.

1 lentelė

Nutrūkusių vielelių skaičius viename lyno vijimo žingsnyje, kai lynas turi būti brokuojamas

Pradinis stiprumo atsargos koeficientas pagal taisyklėse nustatytą santykį D:d+	Lynų konstrukcija
	6x19=114 ir viena organinė šerdis		6x37=222 ir viena organinė šerdis		6x61=366 ir viena organinė šerdis		18x19=342 ir viena organinė šerdis
	kryžmai vytas	vienpusiai vytas	kryžmai vytas	vienpusiai vytas	kryžmai vytas	vienpusiai vytas	kryžmai vytas	vienpusiai vytas
Iki 6 ...	12	6	22	11	36	18	36	18
Daugiau kaip 6, iki 7	14	7	26	13	38	19	38	19
Daugiau kaip 7	16	8	30	15	40	20	40	20

+ D – būgno skersmuo, mm; d – lyno skersmuo, mm.

2 lentelė

Lyno brokavimo normos sumažėjus vielelių skersmeniui dėl dilimo arba korozijos

Vielelių skersmens sumažėjimas, %	1 lentelėje nurodytos normos sumažinimas, %
10	85
15	75
20	70
25	60
30 ir daugiau	50

3 priedas

Informacinis

KĖLIMO MAŠINŲ DARBO REŽIMAI

Šiame priede pateikta kėlimo mašinų ir jų mechanizmų darbo režimų nustatymo metodika kranams, pagamintiems pagal buvusias kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles. Pagal kitus norminius dokumentus pagamintų kranų darbo režimo nustatymui rekomenduojama naudoti standarte ISO 4301 pateiktą metodiką. Šis priedas skirtas eksploatuojamų kranų faktinio darbo režimo nustatymui ir patikrinimui, ar jis atitinka nurodytą gamintojo.

šiame priede kranų mechanizmai klasifikuojami pagal darbo režimų, reglamentuojamą standarto GOST 25835-83, taikomo visų rūšių kėlimo kranams, išskyrus laivų ir plaukiojančiuosius. Darbo režimas nustatomas pagal du rodiklius: naudojimo klasę (1 lentelė), priklausančią nuo mechanizmo darbo trukmės, ir apkrovos klasę (2 lentele), priklausančių nuo apkrovos koeficiento K.

Mechanizmo darbo trukmė - tai laikas, per kurį mechanizmas veikia. Mechanizmų, kurie bus kapitališkai remontuojami, darbo trukmės norma nustatoma pagal nustatytąjį resursą iki šio remonto, kilų mechanizmų ii norma turi atitikti resursą iki jų nurašymo momento. Mechanizmo bendroji darbo trukmė (įsibėgėjimas, nusistovėjęs judėjimas, stabdymas) - tai jo mašininis laikas T_mal valandomis, apskaičiuojamas pagal formulę:

T_mal= t_p n_d t_k

čia:

t_p - mechanizmo vidutinė darbo trukmė per parą, vai.;

n_d - darbo dienų skaičius per metus;

n_d = 250,300,360, kai dirbama 5 dienas per savaitę, o gamyba yra to paties pobūdžio ir nepertraukiama;

t_k - mechanizmo darbo trukmė metais iki jo kapitalinio remonto arba nurašymo;

t_k = 15-25 metai, ...

Vieno ir to paties mechanizmo įvairių elementų darbo trukmė gali būti trumpesne nei šio mechanizmo nustatytasis T_mal (1), todėl nuo šių elementų darbo trukmės turi priklausyti planinio perspėjamojo remonto periodiškumas. Apkrovos koeficientas K nustatomas pagal formulę:

čia:

P - apkrova (jėgos momentas), kuria mechanizmas veikiamas laiką t_i;

P_max - didžiausia apkrova (jėga, momentas), kuria mechanizmas veikiamas per jo darbo trukmę;

t_i - apkrovos P veikimo trukmė;

∑t_i - suminė apkrovų veikimo trukmė.

Apkrovų P_i, P_iw reikšmės nustatomos mechanizmo kinematinės grandinės galinei grandžiai (lyno būgnui, važiuoklės ratui, posūkio mechanizmo varančiajam krumpliaračiui), atsižvelgiant į visus veiksnius, tarp jų ir nenusistovėjusio judėjimo procesus.

Krovimo kėlimo mechanizmų apkrova yra krovinio svoris,mažesnis negu nominalioji keliamoji galia, ir krovinio kabinimo įtaisų svoris; siekio keitimo mechanizmų apkrovos, sudaromos strėlės ir kartu su ja judančių elementų svorio, atraminių elementų trinties pasipriešinimo jėgos, vėjo apkrovos; šių apkrovų reikšmės nustatomos įvairiam siekiui; krano (vežimėlio) važiavimo mechanizmų - apkrovos, sudaromos įsibėgėjant varikliams ir veikiant stabdžiams, krano (vežimėlio) važiuoklės pasipriešinimo jėgos, vėjo apkrovos; posūkio mechanizmų - momentai, sudaromi įsibėgėjant varikliams ir veikiant stabdžiams, atraminių posūkio mechanizmų pasipriešinimo pasisukimui momentai d ei trinties jėgos; vėjo apkrova.

Apkrova P_max yra didžiausia suminė apkrova, veikianti mechanizmą nepalankiausiomis jo darbo sąlygomis.

Mechanizmų darbo režimo grupė (3 lentelė) nustatoma pagal naudojimo ir apkrovas klases. Darbo trukmė {1) ir apkrovos koeficientas (Z) nustatomi skaičiavimu. Jeigu nėra pradinių duomenų naudojimo klasei ir apkrovas koeficientui apskaičiuoti, mechanizmo darbo režimo grupę leidžiama nustatyti pagal 4 lentelės duomenis.

Pagrindinių ir pagalbinių krovinio kėlimo mechanizmų, strėlės siekio keitimo mechanizmų, kranų, perkeliančių įkaitintą iki 300°C arba išlydytą metalą bei Šlaką, nuodingas, sprogias medžiagas ir kitokius pavojingus krovinius, darbo režimo grupė turi būti ne mažesnė kaip 5, išskyrus savaeigius strėlinius kranus, kurių darbo režimo grupė turi būti ne žemesnė kaip 3.Tačiau šis reikalavimas netaikomas tiems krovinio kėlimo mechanizmams, kuriais šie kroviniai neperkeliami.

Iki standarto GOST 25835-83 įsigaliojimo mechanizmų darbo rėžiniai buvo nustatomi pagal kėlimo kranų įrenginio ir saugaus eksploatavimo taisykles. Atsižvelgiant į krano tipą, Šiose taisyklėse nustatyti tokie mechanizmų darbo režimai: rankinės pavaros krano - R (rus. P), mašininės pavaros krano: lengvas - L (rus. JI), vidutinis - V (rus. C), sunkus - S (rus. T) ir labai sunkus - LS (rus. ET). Apytikriai mechanizmų darbo režimo grupių atitikmenys pagal GOST 25835-S3 ir Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles pateikiami 5 lentelėje.

Šiame priede pateikiamas krano darbo režimo nustatymas pagal GOST 25546-82. Krano darbo režimą grupė nustatoma pagal jo naudojimo klase (6 lentelė) ir apkrovos klase (7 lentelė). Krano apkrovos klasė priklauso nuo keliami) krovinių svorio ir krano nominaliosios keliamosios galios santykio per visą naudojimo trukme, išreiškiamo apkrovos koeficientu K_o, kuris apskaičiuojamas pagal formulę

čia:

C_i krano darbo ciklų skaičius su Q_i svorio kroviniu;

∑ C_i bendras krano darbo ciklų skaičius per visą naudojimo trukmę;

Q_i krovinio, kranu keliamo per C_i, darbo ciklų, svoris;

Q_nom - nominalioji krano keliamoji galia.

Krovinio kabinimo įtaiso, uždedamo ant krano kablio arba naudojamo kaip tiesioginis krovinio griebtuvas (magnetas, greiferis, žnyplinis griebtuvas ir kt.), svoris įskaičiuojamas į reikšmes Q ir Q_nom. Apkrovos koeficientas K parodo apkrovos grafika poveiki krano konstrukcinių elementų patvarumui per visą naudojimo trukmę. Jeigu nėra konkrečių duomenų apkrovos koeficiento, K reikšmei apskaičiuoti, leidžiama naudotis charakteristikomis, pateiktomis 7 lentelėje. 7 lentelėje nurodytoji apkrovos klasė Q_t, kai K_p reikšmė iki 0,063,yra papildoma palyginus su tarptautiniu standartu ISO ir apibūdina kranus, kuriais dauginusia keliami mažo svorio krovinini (1(M5% nominaliosios keliamosios galios), būtent mašinų salių remontinius kranus, mechaninių cechų pagalbinius kranus, didelės keliamosios galios strėlinius automobilinius kranus ir kt. Kranu dnibo režimo grupės pateikiamus 8 lentelėje. 9 lentelėje su gretina mus darbo režimo grupės pagal galiojusias Kėlimo kranų įrengimu ir saugaus eksploatavimo taisykles ir pagal standartą GOST 25546-82.

1 lentelė

Mechanizmų naudojimo klasės pagal standartą GOST 25835-83

Naudojimo klasė	A0	A1	A2	A3	A4	A5	A6
Mechanizmų darbo trukmės norma, val.
daugiau kaip	-	800	1600	3200	6300	12500	25000
iki	800	1600	3200	6300	12500	25000	50000

2 lentelė

Mechanizmų apkrovos klasės

Apkrovos klasė	Mechanizmų apkrovos koeficientas K (2 formulė)	Apkrovos klasės charakteristika
Pagal standartą GOST 25835-83
B1	Iki 0,125	Mechanizmas veikia, kai apkrova daug mažesnė už nominalią apkrovą, retkarčiais, kai apkrova nominali
B2	Didesnis kaip 0,125 iki 0,25	Mechanizmas veikia, kai apkrova vidutinė ir nominali
B3	Didesnis kaip 0,25 iki 0,50	Mechanizmas veikia, kai apkrova daugiausia nominali arta beveik nominali
B4	Didesnis kaip 0,50 iki 1,00	Mechanizmas veikia nuolat, kai apkrova nominali arba beveik nominali

Pastaba. jeigu koeficientui K apskaičiuoti nėra pradinių duomenų, galima naudotis šiomis charakteristikomis.

3 lentelė

Mechanizmų darbo režimo grupė pagal standartą GOST 25835-83

Naudojimo klasė	Režimo darbo grupė pagal apkrovos klasę
Naudojimo klasė	B1	B2	B3	B4
A0	1M	1M	1M	2M
A1	1M	1M	2M	3M
A2	1M	2M	3M	4M
A3	2M	3M	4M	5M
A4	3M	4M	5M	6M
A5	4M	5M	6M	-
A6	5M	6M	-	-

4 lentelė

Mechanizmų charakteristika pagal darbo režimo grupes

Režimo grupė	Režimo apibūdinimas	Mechanizmai
1M, 2M, 3M	Darbas su didelėmis pertraukomis, nominalaus svorio kroviniai keliami mažu greičiu; mažas valdymo aparatūros ir elektros variklių (įskaitant įsibėgėjimus iki nepilno greičio) įjungimų skaičius (iki 60 per val.); maža santykinė įjungimo trukmė ĮT	Kranų, naudojamų remontuojant įrenginius mašinų salėse, kėlimo ir važiavimo mechanizmai; statybinių ir portalinių kranų, tiltinių krautuvų ir kabelinių kranų bokštinių atramų važiavimo mechanizmai; griebtuvai, suktuvai ir kiti retai naudojami mechanizmai
4M	Įvairaus svorio kroviniai keliami vidutiniu greičiu; vidutinis įjungimų skaičius (iki 120 per val.); vidutinė įjungimų trukmė	Kranų, naudojamų vidutinio dydžio gamyklų mechaniniuose, surinkimo ir remonto cechuose, kėlimo ir važiavimo mechanizmai; statybinių kranų posūkio mechanizmai; elektrinės talės; montavimo kranų, naudojamų statybose, mechanizmai
5M	Beveik nominalaus svoriu kroviniai keliami nuolat ir dideliu greičiu, didelis įjungimų skaičius (iki 240 per val.), didelė įjungimo trukmė ĮT	Technologinių kranų, naudojamų didelių gamyklų cechuose, sandėliuose, mechanizmai, statybinių kranų krovinio kėlimo mechanizmui; portalinių kranu, su kabliu krovinio kėlimo, posūkio ir siekio keitimo mechanizmai
6M	Nominalaus svorio kroviniai keliami nuolat ir dideliu greičiu; didelis įjungimų skaičius (iki 600 per val.); didelė įjungimo trukmė	Technologinių kranų, naudojamų metalurgijos gamyklose, mechanizmai; rūdos ir anglies krautuvų vežimėlių kėlimo ir važiavimo mechanizmai; greiferinių ir magnetinių kranų, naudojamų metalurgijos gamyklose ir sandėliuose, mechanizmai; portalinių greiferinių kranų krovinio kėlimo, posūkio ir siekio keitimo mechanizmai

5 lentelė

Mechanizmų darbo režimo grupių ekvivalentai

Darbo režimo grupė pagal standartą GOST 25835-83	1M	2M, 3M	4M	5M	6M
Darbo režimas pagal buvusias Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles	Rankinis	L	V	S	LS

6 lentelė

Krano naudojimo klasė pagal standartą GOST 25546-82

Naudojimo klasė		Krano darbo ciklų skaičius per naudojimo trukmę	Naudojimo klasės apibūdinimas
Pagal standartą GOST 25546-82
C0	iki 1,6x10⁴
C1	daugiau kaip 1,6x10⁴, iki 3,2x10⁴		Nereguliarus naudojimas
C2	daugiau kaip 3,2x10⁴, iki 6,3 x10⁴
C3	daugiau kaip 6,3 x10⁴, iki 1,25 x10⁵
C4	daugiau kaip 1,25 x10⁵,iki 2,5x10⁵		Reguliarus naudojimas, kai dirbama neintensyviai
C5	daugiau kaip 2,5x10⁵, iki 5x10⁵		Reguliarus naudojimas, kai dirbama vidutiniškai intensyviai
C6	daugiau kaip 5x10⁵, iki 1x10⁶		Intensyvus naudojimas
C7	daugiau kaip 1x10⁶, iki 2x10⁶		Labai intensyvus naudojimas
C8	daugiau kaip 2x10⁶, iki 4x10⁶
C9	daugiau kaip 4x10⁶		Ypatingai intensyvus naudojimas ir ilga naudojimo trukmė

Pastabos:

1. Krano darbo ciklas susideda B krovinio kabinimo įtaiso transportavimo prie krovinio, krovinio užkabinimo, kėlimo, nuleidimo bei nukabinimo ii įtaiso grąžinimo į pradine padėtį.

2. Krano naudojimo trukmė (jo darbo trukmė iki nurašymo) nurodytu konkrečios rūšies kranų standartuose arba techninėse sąlygose.

7 lentelė

Krano apkrovos klasė

Apkrovos klasė		Apkrovos koeficientas (3 formulė)	Apkrovos klasės kokybinė charakteristika
Pagal standartą GOST 25546-82
Q0	iki 0,063		Nuolatinis krovinių, kurių svoris gerokai mažesnis už nominalųjį, kėlimas
Q1	didesnis kaip 0,063 iki 0,125		Nuolatinis krovinių, kurių svoris mažesnis už nominalųjį, kėlimas
Q2	didesnis kaip 0,125 iki 0,25		Nuolatinis vidutinio svorio krovinių kėlimas
Q3	didesnis kaip 0,25 iki 0,50		Nuolatinis sąlyginai didelio svorio krovinių kėlimas
Q4	didesnis kaip 0,50 iki 1,00		Nuolatinis beveik nominalaus svorio krovinių kėlimas

8 lentelė

Mechanizmų darbo režimo grupė pagal standartą (GOST 25835-82)

Naudojimo klasė	Darbo režimo grupė pagal apkrovos klasę					Naudojimo klasė	Darbo režimo grupė pagal apkrovos klasę
Naudojimo klasė	Q0	Q1	Q2	Q3	Q4	Naudojimo klasė	Q0	Q1	Q2	Q3	Q4
C0	-	-	1K	1K	2K	C5	3K	4K	5K	6K	7K
C1	-	1K	1K	2K	3K	C6	4K	5K	6K	7K	8K
C2	1K	1K	2K	3K	4K	C7	5K	6K	7K	8K	8K
C3	1K	2K	3K	4K	5K	C8	6K	7K	8K	8K	-
C4	2K	3K	4K	5K	6K	C9	7K	8K	8K	-	-

9 lentelė

Kranų darbo režimo grupių ekvivalentai

Darbo režimo grupė pagal standartus

GOST 25546-82 ir ISO 4301-80

1K-3K

4K, 5K

6K, 7K

Darbo režimo grupė pagal buvusias Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles

4 priedas

Informacinis

STROPO ŠAKŲ ĮTEMPIMO SKAIČIAVIMAS

Šiame priede pateikiama rekomenduojama universalių stropų parinkimo metodika, jeigu stropų gamintojas nepateikia kitokių reikalavimų stropų parinkimui.

Stropo šakų lynų arba grandinių įtempimas (1 pav.) skaičiuojamas pagal formulę:

čia:

S - stropo šakos įtempimas, kG;

n - stropo šakų skaičius;

Q - krovinio svoris, kG;

α - stropo šakos polinkio kampas;

m - koeficientas, priklausantis nuo stropo lakos polinkio kampo:

m= 1,kai α = 0°;

m = 1,15, kai α = 30°;

m = 1,42, kai α =45°.

1 pav.

5 priedas

Informacinis

KĖLIMO MAŠINŲ ĮRENGIMAS. TECHNINIAI REIKALAVIMAI

1. Priedo taikymas

1.1. Šiame priede išdėstyti reikalavimai buvo taikomi kėlimo mašinoms, kurių projekto techninė užduotis (kontraktas) buvo parengta pagal buvusias Kėlimo kranų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles ir pagamintoms bei pradėtoms naudoti iki 2001 m. sausio 1 d.

šio priedo reikalavimų galima nesilaikyti, jeigu remontuojant kėlimo mažinąs savininkas arba mašinos remontą atliekanti įmonė naudoja kitus techninius sprendimus ii guli įrodyti, kad tokie sprendimai saugos požiūriu yra lygiaverčiai pateiktiems šiame priede arba geresni.

1.2. Šį priedą kėlimo mašinų savininkai gali taikyti ir eksploatuojamoms naujoms kėlimo mašinoms, jeigu jo nuostatos neprieštarauja gamintojo techniniuose dokumentuose išdėstytoms nuostatoms.

2. Bendrosios nuostatos

2.1. Kėlimą mašinų krovinio kėlimo ir strėlės siekio keitimo mechanizmai turį būti tokie, kad krovinį arba strėlę galima būtų nuleisti tik varikliu.

2.2. Kranuose su ištraukiamosiomis teleskopinėmis strėlėmis ar bokštinis turi būti įtaisyti patikimi ištraukiamosios konstrukcijos darbo padėties fiksatoriai.

2.3. Hidraulinės pavaros strėlinių kranų strėlės ilgį leidžiama keisti, kai ant kablio yra pakabintas krovinys, jeigu tai neprieštarauja krano montavimo ir naudojimo instrukcijai.

2.4. Kėlimo mašinų varžtai, kaiščiai, pleištai neturi savaime atsisukti arba iškristi.

2.5. Lyninių arba grandininių talių ir kilų kėlimo mašinų skrysčiai turi būti įrengti taip, kad lynas (grandinė) nuo talės arba skrysčio negalėtų savaime nukristi, kad lynas (grandinė) neįstrigtų tarp skridinio arba žvaigždutes ir apkabos. Tarpas tarp skridinio briaunos ir konstrukcijos, neleidžiančios lynui nukristi, turi būti ne didesnis kaip 20% lyno skersmens.

2.6. Naudojant sudvejintus skrysčius, būtina įrengti išlyginimo skridinį arba balansyrą.

2.7. Kėlimo mašinų metalinės konstrukcijos ir metalinės detales turi būti apsaugotos nuo korozijos. Po atviru dangumi dirbančių kėlimo mašinų dėžinės ir vamzdinės metalinės konstrukcijos turi būti apsaugotos, kad į jas nepatektų ir nesikauptų drėgmė.

2.3. Mechanizmams, apsauginiams ji alsams, elektros įrenginiams techniškai prižiūrėti bei metalinėms konstrukcijoms apžiūrėti turi būti įrengtos galerijos, aikštelės, laiptai. Jeigu neįrengtos aikštelės ir laiptai, turi būti numatytos priemonės,kaip saugui atlikti priežiūros ir remonto darbus.

2.9. Tiek dirbančios, tiek nedirbančios kėlimo mašinos turi būti nesvirios, Dirbančios ir nedirbančios kėlimo mašinos nesvirumas turi būti pagrįstas skaičiavimu, pateikiamu molinos techninėje dokumentacijoje, nurodant nesvirimo sąlygas.

3. Medžiagos, suvirinimas, kokybes kontrolė

3.1. Kėlimo mažinu metalinėms konstrukcijoms remontuoti medžiagos parenkamos pagal gamintojo pateikta kėlimo mašinos techninę dokumentaciją, standartus, gamintojo rekomendacijas. Metalo kokybė turi būti patvirtinta gamintojo kokybės sertifikatais.

3.2. Metalinių konstrukcijų elementų skaičiuojamiesiems sujungimams suvirinti turi būti naudojami elektrodai ir suvirinimo viela su kokybės sertifikatais ir tinkami suvirinti keliamųjų įrenginių metalines konstrukcijas. Suvirinimo medžiagas, procesai ir operacijos turi būti atliekami pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus suvirinimo procedūrų aprašus.

3.3. Plieninėms konstrukcijoms virinti naudojamos suvirinimo medžiagos turi būti tokios, kad suvirintosios siūlės metalo mechaniniai rodikliai (stiprumo riba, takumo riba, santykinis pailgėjimas, sulenkimą kampas, smūginis tąsumas) būtų ne blogesni už pagrindinio metalo rodiklių žemiausias ribas, nustatytas atitinkamos markės plienui standarto arba techninių sąlygų. 1b paties reikalaujama privirinant turėklus ir pakabinamąsias kopėčias.

3.4. Jeigu sujungiamas skirtingų markių plienas, tada prilydomo metalo mechaniniai rodikliai turi atitikti didžiausia stiprumo ribą turinčio plieno rodiklius.

3.5. Virinti skaičiuojamuosius metalinių konstrukcijų elementus, tvirtinti krano turėklus ir kopėčias leidžiama suvirintojams, išlaikiusiems egzaminus ir atestuotiems keliamųjų įrenginių suvirinimui.

3.6. Darbo brėžiniuose turi būti nurodytos suvirintųjų su junginių konstrukcijos, taip pat jų mechaninio ir terminio apdirbimo būdas. Montažinės siūles turi būti specialiai pažymėtos.

3.7. Nerekomenduojama kėlimo mašinų mechanizmuose naudoti detalių iš ketaus.

3.8. Gaminant konstrukcijos elementus iš lapų, profilinio valcuoto plieno, vamzdžių ir pan., leidžiama naudoti visus pjaustymo būdus, kuriais galima gauti darbo brėžiniuose nurodytas šių elementų formas ir matmenis.

3.9. Medžiagos ir pusfabrikačiai, gaminami iš plieno, kurio struktūra pakinta staigiai kaltinant ir ataušinant, turi būti pjaustomi laikantis tokias technologijos, pagal kurią dirbant neatsirastų įtrūkimų ir nepablogėtų metalo savybės prie briaunų ir terminio poveikio zonoje,

3.10. Paruošia virinti konstrukcija turi būti tiksliai sujungta laikantis nurodytų brėžiniuose ii suvirinimo procedūrų aprašuose matmenų ir tolerancijų.

3.11. Suvirinamos briaunos, taip pat greta jų esantis ne mažiau kaip 20 mm pločio metalo paviršius prieš suvirinant turi būti nu valytas iki gryno metalo.

3.12. Kranų metalinės konstrukcijos turi būti suvirinamos patalpose, kad suvirintųjų sujungimų kokybei neturėtų [takos nepalankios atmosferos sąlygos.

3.13. Leidžiama virinti lauke, kai aplinkos temperatūra teigiama ir naudojami atitinkami įrenginiai darbo vietoms apsaugoti nuo kritulių ir vėjo. Suvirinant žemesnėje kaip 0° C oro temperatūroje, turi būti parengti specialūs suvirinimo procedūrų aprašai, kuriuose nurodomos papildomos priemonės gerai suvirintų sujungimų kokybei užtikrinti.

3.14. Sukabinimo siūlių galima nesalinti, jeigu suvirinant jos išsilydo. Prieš suvirinant nuo nukabinimo siūlių nuvalomas šlakas.

3.15. Suviliotieji sujungimai turi būti paženklinti suvirintojo žyma. Naudojamas suvirintojų sujungimų ženklinimo metodas turi nebloginti ženklinamų gaminių kokybės. Ženklinti reikia tokiais būdais, kad ženklai išliktų ir eksploatuojant kraną.

Ženklinimo būdas ir vieta turi būti nurodyti brėžiniuose.

3.16. Suvirinimo darbų priežiūras meistras turi patikrinti suvirintųjų sujungimų kokybę patikimais metodais,kurie turi būti aprašyti projekte arta suvirinimo procedūrų aprašuose.

3.17. Neleistini jie suvirintųjų sujungimų defektai:

- visų rūsiu ir krypčių įtrūkimai siūlės metate, susilydymo linijoje ir pagrindinio metalo zonoje prie siūles, taip pat mikro įtrūkimai, nustatomi atliekant mikrotyrimą;

- tarpui suvirintojo sujungimo paviršiuje ir pjūvyje (tarp atskirų siūlės sluoksnių bei tarp pagrindinio ii siūlės metalų);

- tarpai kampinių ir tėjinių suvirintųjų sujungimų viršūnėse, kai virinama be briaunų paruošimo;

- akytės, sudarančios vientisą tinklą;

- įpjovos ir užlajos;

- neužvirinti krateriai;

- plyšiai;

- neužvirintos išdegusios vietos siūlės metale;

- išdegusios ir išlydytos vietos pagrindiniame metale (kai vamzdžiai sudurianti kontaktišku suvirinimu);

- briaunų poslinkė, didesnis už nurodytą brėžiniuose.

3.1.8. Suvirintieji sujungimai laikomi netinkamais, jeigu juos tikrinant bet kuriais kontrolės būdais randama vidinių arba išorinių defektų, didesnių už normas, nustatytas šiose taisyklėse .gaminio gamybos, remonto arba rekonstrukcijos techninėse sąlygose ir suvirintųjų sujungimų kontrolės instrukcijose.

4. Keičiamieji ir nuimamieji krovinio kabinimo įtaisai

4.1. Kaltiniai ir štampuotieji krovinio kabliai parenkami pagal kėlimo mašinos gamintojo nurodymus. Jeigu tokių nurodymų nėra, kabliai parenkami priklausomai nuo kablio tipo ir kėlimo mašinos pavaros rūšies.

4.2. Kaltinis arba Štampuotasis kablys, taip pat plokštelinio kablio šakutė traversoje turi būti įtvirtinti taip, kad veržlė negalėtų savaime atsisukti, todėl pastaroji turi būti fiksuojama stabdančiąja plokštele. Neleidžiama veržlės fiksuoti kaiščiais, smeigėmis ir fiksavimo varžtais.

4.3. Kranų krovinio kabliai turi būti su apsauginėmis spynomis, kad nuimamasis krovinio kabinimo įtaisas negalėtų savaime skristi. Tokių įtaisų gali nebūti:

- portalinių kranų, dirbančių jūrų uostuose, kabliuose;

- išlydyta, metalą arba skystą šlaką transportuojančių kranų kabliuose.

4.4. Kablius be apsauginių spynų galima naudoti ir tais atvejais, kai naudojami lankstūs krovinio kabinimo įtaisai, neiškrintantys ii kablio žiočių.

4.5. Kaltiniai .štampuotieji ir plokšteliniai kabliai turi būti paženklinti pagal standartus ir kitus norminius dokumentus.

4.6. Tais atvejais, kai plokštelinis kablys kabinamas pire traversos naudojant šakutę, traversa turi būti paženklinta taip pat kaip ir kablys.

4.7. Specialūs krovinio kabliai turi turėti pasus, kuriuose nurodomas kablio numeris, keliamoji galia ir medžiaga, iš kurios jis pagamintas.

4.8. Greiferio konstrukcija turi būti tokia, kad jis savaime neatsidarytų.

4.9. Greiferio keliamoji galia nustatoma pasveriant juo pasemiamą medžiagą. lai atlieka greiferio savininkas, prieš perkraudamas konkretaus pavidalo (markės, rūšies) krovinį. Prie greiferio turi būti pritvirtinta lentelė, kurioje nurodoma gaminančioji gamykla, numeris, greiferio svoris, medžiaga, kuriai perkrauti greiferis skirtas, pasemiamos medžiagos didžiausias svoris. Dingus gamyklos lentelei, naują lentele turi pritvirtinti greiferio savininkas.

4.10. Nuimamieji krovinio kabinimo įtaisai turi būti paženklinti arba prie jų pritvirtinta metalinė lentelė, kurioje užrašomas numeris, keliamoji galia ir bandymo data.

4.11. Bendrosios paskirties stropų keliamoji galia apskaičiuojama, kai tarp stropo sakų yra 90° kampas. Specialiosios paskirties stropų keliamoji galia nustatoma pagal pasirinktą kampą tarp šakų.

4.12. Ant taros turi būti nurodyta jos paskirtis, numeris, svoris ir didžiausias svoris krovinio, kuriam transportuoti ji yra skirta.

4.13. Taros talpa turi būti tokia, kad kėlimo mašinos nebūtų galima perkrauti.

5. Lynai

5.1. Kėlimo, strėlės, vantų, laikantieji, traukos ir stropų plieniniai lynai turi atitikti standartus ir turėti lynų gamyklos sertifikatą.

5.2. Kėlimo mašinos lynai turi būti išdėstyti ir pritvirtinti taip, kad negalėtų nukristi nuo būgnų ir skridinių, taip pat kad negalėtų nudilti dėl sąlyčio su konstrukcijos elementais arba su kitų skrysčių lynais.

5.3. Tvirtinant lyną prie kėlimo mašinos, lyno galo kilpa, taip pat stropo kilpa, apkabinanti žiedus, kablius ir kitas detales, turi būti su kaušeliu. Kaušelis kilpoje įtvirtinamas apipinant lyno laisvąjį galą, suspaudžiant sąvaržomis arba kitais patikimais, normalėse nurodytais būdais.

5.4. Kalimo mašinos lyno galą galima įtvirtinti ir plieninėje kailinėje štampuotoje arba lietinėje kūginėje įvorėje, naudojant pleištą arba užliejant ją lydžiuoju lydiniu. Neleidžiama naudoti suvirintų įvorių. Korpusai, įvores ir pleištai turi būti be aštrių briaunų, kad lynas nenudiltų.

5.5.* Lyną supinant, kiekviena gysla turi perverti lyną ne mažiau kartų,kaip nurodyta 1 lentelėje. Paskutinį kartu kiekviena gysla turi perverti lyną puse savo vielelių skaičiaus (puse gyslos skerspjūvio).

1 lentelė. Supintųjų lynų pervėrimų gyslomis skaičius

Lyno skersmuo, mm	Kiekvienos gyslos pervėrimų skaičius, ne mažiau kaip
Iki 15	4
Nuo 15 iki 28	5
Nuo 28 iki 60	6

Paskutinį kaitą lyną galima perverti puse jo gyslų skaičiaus.

5.6. Sąvaržų skaičius pasirenkamas pagal projektą, tačiau jis turi būti ne mažesnis kaip trys.

5.7. Atstumas tarp sąvaržų bei laisvojo lyno galo Ūgis už paskutinės sąvaržos turi būti ne mažesnis kaip šeši lyno skersmenys.

5.8. Neleidžiama užspausti sąvaržų karštuoju (kalviškuoju) būdu.

5.9. Lynas prie būgno turi būti tvirtinamas patikimu, leidžiančiu lyną pakeisti būdu. Naudojant prispaudimo plokšteles, jų turi būti ne mažiau kaip dvi.

5.10. Laisvojo lyno galo ilgis už paskutinės plokšteles prie būgno turi būti ne mažesnis kaip du lyno skersmenys. Neleidžiama sulenkti laisvojo lyno galo po prispaudimo plokštele arba Salia jos.

5.11. Išlydytą arba įkaitinta metalą ir skystą šlaką transportuojančiu kėlinio mažinu lynai turi būti apsaugoti tam tikrais aptvarais nuo aukštos temperatūros ir metalo purslų.

5.12. Kėlimo, strėlės, vantų, laikantieji ir traukiamieji plieniniai vieliniai lynai, jeigu keičiami ne gamintojo nurodytais tyriais, prieš taisant juos kėlimo mašinoje turi būti patikrinti skaičiavimu.

5.13. Lyno stiprumas apskaičiuojamas pagal formulę:

čia: P - pilnutinė lyno nutraukiamoji jėga (kG), pasirenkama pagal sertifikato duomenis, o projektuojant - pagal standarto duomenis;

S - didžiausias lyno šakos įtempimas (kG), įskaitant skrysčio naudingumo koeficientą (be dinaminių apkrovų);

k - stiprumo atsargos koeficientas; lynų stiprumo atsargos koeficiento reikime turi atitikti 2 lentelėje nurodytas normas.

2 lentelė. Mažiausias leistinų lynų stiprumo atsargos koeficientas

Eil. Nr.	Lyno paskirtis	Kėlimo mašinos pavara	Mechanizmo darbo režimas	Stiprumo atsargos koeficientas
1.	Kėlimo* ir strėlės lynai	Rankinė Mašininė Mašininė Mašininė Mašininė	1M-3M 4M, 5M 6M, 7M 8M	4,0 5,0 5,5 6,0 6,0
2.	Strėlės atotampos			3,5
3.	Greiferių lynai greiferių su atskira dviejų variklių pavara (tariant, kad pripildyto greiferio svoris vienodai paskirstytas visiems lynams) vienodo variklio pavaros greiferių greiferių su vienu lynu ir pavara	- - -	- - -	6,0 5,0 5,0
4.	Stiebų ir atramų atotampos nuolat dirbančių kranų kranų, kurių darbo trukmė iki vienerių metų	- -	- -	3,5 3,0
5.	Kabelinių kranų laikantieji lynai nuolat dirbančių kabelinių kranų Kabelinių kranų, kurių darbo laikas iki vienerių metų	- -	- -	3,5 3,0
6.	Kranuose naudojami traukos lynai	-	-	4,0
7.	Kabelinių kranų kumštelinių laikiklių elektros laidų pakabinimo lynai	-	-	3,0
8.	Skrysčių lynai, kabelinių kranų laikantiesiems lynams inkaruoti	-	-	6,0
9.	Suktuvų, skirtų žmonėms kelti, lynai	-	-	9,0
10.	Lynai, naudojami kranams montuoti	-	-	4,0
11.	Specialūs lynai strėlei pakelti ir nuleisti	-	-	3,5

* Išlydytam metalui, skyst Am šlakui, sprogioms medžiagoms kelti ii transportuoti skiltų kranų kėlimo lynų stiprumo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 6.

514. Jeigu sertifikate nurodyta suminė nutraukiamoji jėga, tai dydis P nustatomas sumine nutraukiamąją jėgą padauginus iš 0,83 arba kito koeficiento, kuris tos konstrukcijos lynui yra nustatytas standarto.

5.15. Plieninių lynų stropai skaičiuojami pagal 1 formulę, atsižvelgiant į lynų šakų skaičių ir jų polinkio į vertikalę kampa.

5.16. Skaičiuojant kelių Sakų bendro naudojimo stropus, pasirenkamas skaičiuojamasis 90° kampas tarp sakų. Skaičiuojant tam tikram kroviniui kelti skirtus stropus, galima pasirinkti faktinį kampą,

5.17. Skaičiuojant stropus, kuriais keliami aprišti, užkabinti kabliais, žiedais arba ąsomis kroviniai, lynų stiprumo atsargos koeficientas pasirenkamas na mažesnis kaip 6.

5.18. Daugiašakiai stropai turi būtį tokios konstrukcijos, kad visos sakos būtų vienodai įtemptos.

6. Grandinės

6.1. Kėlimo mašinų plokštelinės, suvirintosios ir Štampuotosios grandines, naudojamos kroviniams kelti ir stropams gaminti, turi atitikti standartus ir kitus norminius dokumentus.

6.2. Inkarinės grandinės gali būti naudojamos su spyriais ir be jų.

6.3. Kėlimo mašinų ir stropų grandinės turi būti su gaminančiosios gamyklos sertifikatu.

6.4. Kėlimo mašinų plokštelių grandinių stiprumo atsargos koeficientas ardančiosios apkrovos atžvilgiu turi būti ne mažesnis kaip 5, kai pavara mašininė, ir ne mažesnis kaip 3, kai pavara rankinė.

6.5. Suvirintųjų ir štampuotųjų kėlimo grandinių ir stropų grandinių stiprumo atsargos koeficientas ardančiosios apkrovos atžvilgiu turi būti ne mažesnis už nurodyti 3 lentelėje.

6.6. Atskiros grandys į grandines gali būti jungiamos elektriniu arba kalviškuoju suvirinimo būdu, įdedant naujas grandis arba panaudojant specialias jungiamąsias grandis. Sujungus grandine, ji turi būti išbandyta.

3 lentelė. Suvirintųjų ir štampuotųjų grandinių stiprumo atsargos koeficientas

Grandinės paskirtis

Stiprumo atsargos koeficientas

rankinė pavara

mašininė pavara

Kėlimo, naudojama, kai būgno paviršius lygus

Kėlimo, naudojama su žvaigždute (kalibruota)

Stropų grandinės

7. Būgnai, skridinini ir žvaigždutė

7.1. Plieno lynų apjuosiamo skridinio leistinasis skersmuo nustatomas pagal formulę:

D ≥ d *c; (2)

čia: P - skridulio skersmuo, matuojamas pagal užvyniojamo lyno vidurinę liniją, mm;

d - lyno skersmuo, mm;

c - koeficientas, priklausantis nuo kėlimo mašinos tipo ir jos darbo režimo, pasirenkamas iš 4 lentelės.

7.2. Būgno skersmuo gali būti 15% mažesnis už skersmenį, apskaičiuotą pagal 2 formulę išlyginimo ir kreipiamojo skridimo - 20% mažesnis, o elektrinių talių ir strėlinių kranų - 40% mažesnis. Būgno skersmuo matuojamas pagal užvynioto lyno vidurinę liniją.

7.3. Suvirintąja grandine apsukamo būgno arba skridimo skersmuo turi būti:

- rankinės pavaros kėlimo mašinose - ne mažesnis už 20-kartinį grandinės kalibrų;

- mašininės pavaros kėlimo mašinose - ne mažesnis už 30-kartinį grandinės kalibrų,

4 lentelė. Mažiausios leistinos koeficiento e reikšmės

Eil. Nr.	Kėlimo mašinos tipas	Mechanizmo pavara	Mechanizmo darbo režimas	Koeficiento e reikšmė
1.	Visų tipų kėlimo mašinos, išskyrus strėlinius kranus, elektrines tales ir suktuvus	Rankinė Mašininė Mašininė Mašininė Mašininė	1M-3M 4M, 5M 6M, 7M 8M	18 20 25 30 35
2.	Strėliniai kranai a) krovinio kėlimo ir strėlės siekio keitimo mechanizmai b) krano montavimo mechanizmas	Rankinė Mašininė Mašininė Mašininė Mašininė Mašininė	1M-3M 4M, 5M 6M, 7M 8M	16 16 18 20 25 16
3.	Elektrinės talės	-	-	20
4.	Greiferiniai suktuvai: šios lentelės 1 p. nurodytų kėlimo mašinų strėlinių kranų	- -	- -	30 20
5.	Greiferių skridiniai	-	-	18
6.	Suktuvai: kroviniams kelti žmonėms kelti	Rankinė Mašininė Rankinė Mašininė	- - - -	12 20 16 25

7.4. Jeigu suvirintosios arba štampuotosios, kalibruotosios ir plokštelinės grandinės naudojamos su žvaigždute, tai jos turi būti vienu metu visiškai sukibusios ne mažiau kaip su dviem žvaigždutės dantimis.

7.5. Būgno konstrukcija turi būti tokia, kad nuleidus krovinio kabinimo įtaisą (kablį, greiferį, elektromagnetą.) į žemiausią padėtį, ant būgno liktų apvyniota tie mažiau kaip 1,5 lyno arba grandinės vijos, nepaisant po veržikliu esančių vijų.

7.6. MaSininės pavaros kilimo mašinų būgnai, ant kurių lynas vyniojamas vienu sluoksniu, turi būti su grioveliais, įpjautais pagal sraigtinę uniją. Tikiu greiferinių kranų, kurių lynai vyniojami ant būgno vienu sluoksniu, arba specialių kranų, kuriems dirbant gali trūkčioti ar atsipalaiduoti lynas, būgnuose turi būti ne mažesnio kaip 0,5 Lyno skersmens gylio griovelis arba specialus įtaisas, skirtas taisyklingai vynioti lyną. Lygius būgnus leidžiama naudoti tais atvejais, kai dėl konstrukcinių priežasčių lyną reikia vynioti ant būgno keliais sluoksniais arba tada, kai ant būgno vyniojamos grandinės.

7.7. Lygus būgnai ir būgnai su grioveliais, skirti vynioti lyną keliais sluoksniais, turi būti su antbriauninis iš abiejų pusių. Būgnai su grioveliais, ant kurių vyniojami du lynai vienu sluoksniu, gali būti be antbriaunių, jeigu lynai vyniojami nuo būgno krašto j vidurį. Jei ant būgno su grioveliais vyniojama viena lyno vija, tai antbriaunio gali nebūti toje būgno pusėje, kur tvirtinamas lynas. Elektrinių talių būgnai, turintys įtaisus, neleidžiančius lynui nuslysti nuo būgno (lyno klotimis), taip pat gali būti gaminami be antbriaunių.

7.8. Lyno būgno antbriauniai turi būti iškilę aukščiau viršutinio lyno vijų sluoksnio ne mažiau kaip per du lyno skersmenis, o grandinių būgno antbriauniai - ne mažiau kaip per grandinės vienos grandies plotį.

7.9. Vyniojant lyną ant mašininės pavaros kėlinio mašinos būgno keliais sluoksniais, ant būgno reikia taisyklingai užvynioti kiekvieną sluoksnį.

8. Stabdžiai

8.1. lašininės pavaros kėlimą mašinų krovinio kėlimo ir siekio keitimo mechanizmai turi turėti normaliai uždaro tipo stabdžius, automatiškai išsijungiančius įjungus pavarą Rankinės pavaros kėlimo mechanizmas turi turėti automatinį atraminį krovinio stabdį.

8.2. Kėlimo ir strėlės išstūmimo mechanizmuose su pneumatiniu arba hidrauliniu cilindru turi būti įrengtas įtaisas (atbulinis vožtuvas), neleidžiantis nuleisti krovinio arba strėlės, taip pat keisti strėlės ilgio sumažėjus slėgiui pneumatinėje arba hidraulinėje sistemoje.

8.3. Krovinio kėlime ir siekio keitimu mechanizmuose su valdomomis mechanizmų įjungimo movomis gali būti naudojami normaliai uždaro tipo valdomi stabdžiai, sublokuoti su įjungimo mova, kad krovinys ar strėlė savaime nenusileistų.

8.4. Krovinio kėlime ir siekio keitimo mechanizmuose neleidžiama naudoti uždarų (nevaldomų) stabdžių, išskyrus tuos atvejus, kai toks stabdis montuojamas kaip papildomas. Skaičiavimuose atsižvelgiama tik į pagrindinį stabdį.

8.5. Greiferiniuose dviejų būgnų suktuvuose su atskira elektrine pavara stabdys turi būti montuojamas kiekvienoje pavaroje.

Palaikančiojo būgno pavaroje leidžiama įtaisyti pedalą (mygtuką) mechanizmui atpalaiduoti, kai variklis nedirba. Mechanizmas gali būti atpalaiduojamas tik nepertraukiamai spaudžiant pedalą (mygtuką), Jeigu pradeda veikti elektrinė apsauga arba išjungiama tinklo srovė, tai stabdys turi automatiškai įsijungti netgi tuo atveju, kai pedalas nuspaustas.

8.6. Krovinio kėlimo ir siekio keitimo mechanizmuose su ne išjungiamu būgno ir variklio kinematiniu ryšiu vietoje stabdžio skriemulio gali būti panaudota vienas iš variklio ir reduktoriaus jungiamų pusmovių, esančių ant reduktoriaus veleno. Mechanizmuose su valdomomis įjungimo movomis stabdžio skriemulys turi būti tiesiogiai sujungtas su būgnu arba sumontuotas ant kinematiškai neišjungiamai surišto su būgnu veleno.

8.7. Krovinio kėlimo mechanizmo stabdys, išskyrus šio priedo 6.9 punkte nurodytus atvejus, turi sukurti stabdymo momentą su tokiu stabdymo Atsargos koeficientu, kurio dydis pagal darbo režimo ir pavaros rūšį nurodomas 5 lentelėje. Stabdymo atsargos koeficientas yra stabdymo momento santykis su stabdžių veleno didžiausios apkrovos statiniu momentu.

5 lentelė. Stabdymo atsargos koeficientas

Mechanizmo pavara

Darbo režimas

Stabdymo atsargos koeficientas

Rankinė

Mašininė

1M-3M

4M,5M

6M,7M

1,5

1,75

2,0 2,5

8.8. Išlydytą metalą ir šlaką, nuodingas ir sprogias medžiagas transportuojančių kėlimo mašinų krovinio kėlimo ir siekio keitimo mechanizmai turi būti su dviem stabdžiais, veikiančiais nepriklausomai vienas nuo kito. Specialių metalurginių kranų (šulininių, luistastumių, replinių ir pan.), skinu karštam metalui transportuoti, krovinio kėlimo mechanizmai taip pat turi būti su dviem stabdžiais.

8.9. Įtaisant mechanizme du stabdžius, vienas iŠ jų montuojamas pagal šių taisyklių 5.5.5 punkto reikalavimus, o kitas - prie elektros variklio veleno arba prie kurio nors kito mechanizmo veleno. Stabdžiai turi būti taip įrengti, kad tikrinant vieno iš jų stabdymo patikimumą būtų galima lengvai išjungti antrojo stabdomąjį poveikį.

8.10. Jeigu pavaroje yra įtaisyti du ir daugiau stabdžių, tai kiekvieno iŠ jų stabdymo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip l,25. Dviejų pavarų krovimo kėlimo mechanizmų kiekvienoje pavaroje turi būti įtaisytas ne mažiau kaip vienas stabdys su tokia pat stabdymo Atsarga. Jeigu dviejų ir daugiau pavarų krovinio kėlimo mechanizmų kiekvienoje pavaroje yra du stabdžiai, tai kiekviena stabdžio stabdymo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,1 jeigu pavaroje yra du ir daugiau stabdžių, tai stabdymo atsarga nustatoma tariant, kad visa apkrova tenka vienam stabdžiui,

8.11. Dviejų pavarų krovinio kėlimo mechanizmų pavaros turi būti tarpusavyje kinematiškai standžiai suristos, kad krovinys negalėtų savaime nukristi, sugedus vienai pavarai.

8.12. Elektrinėse talėse antruoju stabdžiu gali būti naudojamas krovinio atraminis stabdys. Šiuo atveju elektra magnetinio stabdžio stabdymo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,25, krovinio atraminio stabdžio - ne mažesnis kaip 1,1.

8.13. Rankinės pavaros kėlimo mechanizmuose vienas stabdys gali būti pakeistas savistabde transmisija.

8.14. Hidraulinės pavaras kranuose antruoju stabdžiu gali būti naudojamas, atbulinis vožtuvas.

8.15. Strėlės siekio keitimo mechanizmo stabdžio stabdymo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5. Dirbančio krano strėlės svorio, atavaro, didžiausio svorio krovimo ir vėjo sudaromas stabdžių veleno statinis momentas turi būti nustatomas, kai strėlė yra tokioje padėtyje, kada šio momento reikšmė yra didžiausia. Strėlės kėlimo mechanizmo dinaminėms apkrovoms sumažinti leidžiama įtaisyti du stabdžius, kurių vieno stabdymo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,1, o antrojo – ne mažesnis kaip 1,25. Be to, stabdžiai turi būti įjungiami automatiškai.

8.16. Mašininės pavaros kėlimo mašinų važiavimo mechanizmai turi turėti stabdžius, jeigu

- mašina, skirta dirbti lauke; .

- mašina, skirta dirbti patalpoje, važiuoja antžeminiais bėgių keliais;

- mašina (vežimėlis), skirta dirbti patalpoje, važiuoja pakeltaisiais bėgių keliais didesniu kaip 32 m/min. greičiu,

8.17. Mašininės pavaros kėlimo mašinose turi būti įrengti posūkio mechanizmų stabdžiai.

8.18. Kėlimo mašinų važiavimo ii posūkio mechanizmų stabdžiai (išskyras automobilinių, ratinių, geležinkelinių ir ant specialių automobilinio tipo važiuoklių sumontuotų kranų važiavimo mechanizmus, taip pat bokštinių ir portalinių kranų posūkio mechanizmus) turi būti normaliai uždaro tipo ir automatiškai išsijungti įjungus pavarą.

8.19. Automobiliniuose ir ratiniuose kranuose bei ant specialių automobilinio tipo važiuoklių sumontuotuose kranuose, kurių važiavimo mechanizmai turi normaliai atdarą valdomą stabdį, turi būti įtaisytas ir stovėjimo stabdys.

8.20. Geležinkelinių kranų važiavimo mechanizmų stabdžiai turi atitikti Susisiekimo ministerijos taisyklių reikalavimus.

8.21. Bokštinių, strėlinių su bokštiniais-strėliniais įrenginiais ir portalinių kranų posūkio mechanizmuose leidžiama naudoti normaliai atdaro tipo valdomus stabdžius. Šiuo atveju stabdys turi būti su uždaros padėties fiksavimo įtaisu. Tokį įtaisą galima įrengti prie stabdžio valdymo svirčių arba pedalų.

8.22. Įjungus elektros variklį, važiavimo ir posūkio mechanizmų stabdžių valdymo aparatais galima nejungti, jeigu kontrolerio elektros schemoje numatyta stabdyti elektros varikliu, šiuo atveju elektros schemoje turi būti numatyta įjungti (išjungti) stabdį papildomu aparatu (mygtuku), kai kontroleris yra aulinėje padėtyje.

8.23. Važiavimo ir posūkio mechanizmuose su automatiniais stabdžiais leidžiama įtaisyti papildomą tolygaus stabdymo pavarą. Šiuo atveju valdymo aparatais Išjungus elektros variklį stabdys automatikai gali neįsijungti.

8.24. Lauke dirbančių mašinų važiavimo mechanizmų stabdžiai turi išlaikyti mašiną ir jos vežimėlį esant didžiausiam leistinam vėjo greičiui, taip pat juos tolygiai stabdyti. Didžiausias leistinas vėjo greitis dirbančiam kranu i pasirenkamas pagal galiojančius norminius dokumentus.

8.25. Posūkio mechanizmo stabdys turi sustabdyti krano pasukamąją dalį leistinajame strėlės viršūnės stabdymo kelyje, pučiant vėjui posakio kryptimi bei esant leistinam nuolydžiui, ir sklandžiai stabdyti, kai nėra vėjo.

8.26. Mašininės pavaras kėlimo mechanizmų sliekinė pavara negali būti stabdžio pakaitalu.

8.27. Stabdį įjungiantis svoris turi būti tvirtinamas prie svirties taip, kad negalėtų iškristi arba savaime pasislinkti. Naudojant spyruokles, stabdys turi įsijungti suspaustos spyruoklės jėga. Spyruoklė turi būti įtaisyta vamzdyje arba užmauta ant centravimo strypo. Stabdys turi būti apsaugotas taip, kad ant jo skriemulio nepatektų drėgmės arba tepalo.

8.28. Lauke^{^[1]} bėgių keliais važiuojantys kranai tari turėti kranų tvirtinimo įtaisus.

8.29. Jeigu bėgu griebtuvas naudojamas kaip kranų tvirtinimo įtaisas, jo konstrukcija turi būti tokia, kad kraną būtų galima tvirtinti visame jo važiavimo kelyje.

8.30. Lauke dirbančiuose tiltiniuose kranuose tvirtinimo įtaisų galima neįrengti, jeigu kraną laikančios jėgos atsarga yra ne mažesnė kaip 1,2 (veikiant kraną vėjui, kiurio stiprumas pasirenkamas nedirbančiam kranui).

8.31. Mašininės pavaros tvirtinimo įtakai turi būti įrengti taip, kad juos būtų galima valdyti rankiniu būdu.

8.32. Jeigu jūrų uostuose dirbančiuose kranuose ant bėgių kelio konstrukcijos negalima naudoti bėgių griebtuvų, kranų savininkas privalo imtis kitų priemonių, neleidžiančių vėjui nustumti kranų.

9. Ratai

9.1. Kėlimo mašinų ir jų krovinių vežimėlių važiavimo mechanizmų ratai turi būti įrengti taip, kad ratai negalėtų nušokti nuo bėgių.

9.2. Tiltiniuose ir judamuosiuose gembiniuose krapuose leidžiama naudoti bebriaunius ratus, jeigu yra įtaisai, neleidžiantys ratams nušokti nuo bėgių.

9.3. Vienabriaunius ratus galima naudoti:

- jeigu antžeminių bėgių keliuose atstumas tarp bėgių yra ne didesnis kaip 4 m ir abu bėgiai yra viename lygyje. Bokštinių kranų ratai turi boti dvibriauniai nepriklausomai nuo kelio pločio;

- jeigu kranai važiuoja suporintais bėgių keliais ir jų ratų antbriauniai yra išdėstyti vienas prieš kitą;

- tiltinio tipo kranų atraminiuose ir pakabinamuosiuose vežimėliuose;

- vienbėgiais keliais važiuojančiuose pakabinamuosiuose vežimėliuose.

Atraminių kranų vienabriaunių ratų ratlankio plotis be antbriaunio turi būti didesnis už bėgio galvutės plotį ne mažiau kaip 30 mm,

10. Atramos, atsparos ir buferiai

10.1. Tiltinio tipo, judamieji gembiniai, bokštiniai, portaliniai ir kabeliniai kranai, taip pat krovimų vežimėliai turi būti su atramomis, neleidžiančiomis kranui ar vežimėliui apvirsti sulūžus važiuoklės ratams ir ašims.

10.2. Vienbėgių vežimėlių su prikabinama kabina atramos turi būti įrengtos kabinos vežimėlyje. Jeigu kabina ir kėlimo mechanizmas kabinami prie bendro rėmo, tat atramos montuojamos kiekviename eigos vežimėlyje.

10.3. Atramos turi būti įtaisomos ne Aukščiau kaip 20 mm nuo bėgių, kuriais.važiuoja kranas arba vežimėlis. Jos turi būti skaičiuojamos pasirinkus didžiausią galimą apkrovą.

10.4. Kintamojo strėlės siekio strėliniuose kranuose turi būti įtaisytos atsparos arba kiti įtaisai, ne leidžiantys strėlei apsiversti.

10.5. Bokštiniuose kranuose tokie įtaisai turi būti sumontuoti, jeigu esant mažiausiam siekiui strėlės kampas su horizontale yra didesnis kaip 70^o.

10.6. Strėliniuose kranuose, kurių važiuoklė yra po lingėmis, turi būti įrengti įtaisai, Salinantys tampriosios pakabos poveikį ir leidžiantys perduoti krano apkrovą tiesiogiai į važiuoklę arba papildomas atramas, Šiuose kranuose turi būti įrengti tampriųjų pakabų stabilizatoriai, tolygiai paskirstantys apkrovą visose vienos ašies lingėse, kad Šios tolygiai nusėstų. Tokių įtaisų galima neįrengti ant automobilinių kranų ir kranų, sumontuotų ant specialios automobilinio tipo važiuoklės priekinių ašių.Kranuose,kuriuose įrengti užpakalinių ratų lankstaus pakabinimo išjungikliai, stabilizatorių įrengti nebūtina.

10.7. Bėgių kelio galuose turi būti įtaisytos atsparos, kad kėlimo mašina nenušoktų nuo bėgių.

10.8. Bėgių keliais važiuojančiose mašininės pavaros kėlimo mašinose be i jų vežimėliuose turi būti įrengti tamprieji buferiniai įtaisai, sušvelninantys galimą mašinų ir vežimėlių smūgį vienas į kitą arba j atramas.

11. Atsvarai ir balastas

11.1. Kranų atsvarų ir balasto sudedamosios dalys turi būti pritvirtintos arba uždengtos, kad negalėtų iškristi ir nepasikeistų jų svoris. Jeigu tam tikslui naudojami smulkūs vienetiniai kroviniai, tai jie turi būti sudėti į metalinę dėžę. Dėžė turi būti tokia, kad į ją nepatektų vanduo ir sniegas, ir nepasikeistų svoris. Bokštinių kranų balastu ir atsvarų turi būti inventoriniai paženklinti krovinini, pagaminti ir sudėti pagal krano gamintojo nurodymus.

11.2. Judamieji atsvarai turi automatiškai pasislinkti keičiant strėlės siekį arba turi būti įrengi A gerai matoma strėlės siekio ir atsvaro padėties priklausomybės rodyklė.

12. Apsauginiai įtaisai

12.1. Elektrinės pavaros kėlimo mašinose turi būti įrengti įtaisai (galiniai jungikliai), automatiškai sustabdantys:

a) krovinio kėlimo arba strėlės siekio keitimo mechanizmą, kai kabinimo įtaisas priartėja prie atsparo arba strėlės;

b) kėlimo mašinos arba jas vežimėlio važiavimo mechanizmą, jeigu jų greitis, artėjant prie atsparų, yra didesnis kaip 32 m/min. Bokštiniuose ir ožiniuose kranuose, taip pat tiltiniuose krautuvuose nepriklausomai nuo jų važiavimo greičio turi būti įrengti važiavimo mechanizmo galiniai jungikliai;

c) tiltinio arba judamojo gembinio krano, priartėjusio prie antrojo krano, sumontuoto ant to palies bėgių kelio, važiavimo mechanizmą;

d) portalinio krano su kabelio būgnų važiavimo mechanizmą, neleistinai padidėjus kabelio įtempimui.

Šie įtaisai turi būti įrengiami ir tad a, kai reikia apriboti elektrinės pavaros kėlimo masinos bet kurio kilo mechanizmo (posūkio, teleskopines dalies išstūmimo, kabinos pakėlimo) eigą.

Šio punkto b ir c papunkčių reikalavimai negalioja kranams, valdomiems nuo žemės.

12.2. Kėlimo mašinos galiniai jungikliai turi būti įjungti į elektros schemą taip, kad ji galėtų važiuoti atbuline kryptimi. Tokiu atveju, kai Milinį kraną reikia pastatyti prie įlipimo aikštelės arba galinės atsparos, kranas gali važiuoti į priekį mažiausiu greičiu, koks numatytas jo valdymo elektrinėje schemoje.

12.3. Kėlimo mechanizmo galinis jungiklis turi būti įrengtas taip, kad krovinio kabinimo įtaisui (keliamam be krovinio) sustojus atstumas tarp įtaiso ir atsparos būtų: elektriniu tabu - ne mažesnis kaip 50 mm, kitų kėlimo mašinų ne mažesnis kaip 200 mm.

Greiferinių kranų su atskira dviejų variklių greiferinio suktuvo elektrine pavara kėlimo mechanizmo galinio jungiklio schema turi būti tokia, kad greiferį pakėlus į galine aukščiausiąją padėtį vienu metu išsijungtų kėlimo mechanizmo variklis ir greiferio uždarymo variklis.

12.4. Važiavimo mechanizmo galinis jungiklis turi būti įrengtas taip, kad mechanizmo variklis išsijungtų, kai iki atsparas lieka ne mažiau kaip pusė kėlimo mašinos stabdymo kelio. Bokštinių, portalinių, ožinių kranų ir tiltinių krautuvų atstumus turi būti ne mažesnis už visą stabdymo kelią. Viename kelyje dirbančių tiltinių ir judamųjų gembinių kronų su įrengtais abipusiais važiavimo mechanizmų eigos ribotuvais šis atstumas gali būti sumažintas iki 0,5 m. Stabdymo kelią gaminančioji gamykla turi nurodyti krano pase.

12.5. Neelektrinės pavaras strėliniuose kranuose turi būti įtaisas automatiškai sustabdyti (išjungti) strėlės siekio keitimo mechanizmą strėlei priartėjus prie atsparų.

12.6. Tiltinio tipo kranuose turi būti sumontuoti įtaisai, automatiškai išjungiantys įtampą tuo atveju, kai išeinama į krano galeriją. Patalpose dirbančių kranų trolėjų įtampos galima neįjungti, jei ji ne didesnė kaip 42 V, jeigu ant tiltinių kranų užeinama per tilto galeriją, toks blokavimo įtaisas turi būti įrengtas duryse, pro kurias įeinama į galeriją.

12.7. Kėlimo mašinos su įlipimo aikštele kabinos arba jos prieangio duryse turi būti įrengtas blokavimo įtaisas, kad kėlimo mašina nevažiuotų, kol durys neuždarytos.

12.8. Magnetinių kranų elektros schema turi būti tokia, kad apsauginių įtaisų kontaktams išjungus krano įtampą kėlimo elektromagneto įtampa ne išsijungtų. Išimtis daroma liuko blokavimo kontaktui.

12.9. Bokštiniuose kranuose su nepasukamuoju bokštu ir portaliniuose kranuose, kai kabina yra pasukamojoje krano dalyje, taip pat specialiuose meta turginiuose kranuose su pasukamąja kabina, kad tarp pasukamosios ir nepasukamosios krano dalies nebūtų suspaustas lipantis į kabina. Žmogus, turi būti įtaisas, automatiškai išjungiantis posūkio mechanizmo elektros variklį, žmogui pereinant iš nepasukamosios dalies į pasukamąją.

12.10. Kad strėliniai, bokštiniai ir portaliniai kranai neapvirstų, juose turi būti įrengti keliamosios galios ribotuvai, automatiškai išjungiantys krovinio kėlimo ir siekio keitimo mechanizmus, kai jų perkrova yra 10% didesnė už nominalią keliamąją galią (portalinių kranų didesnė kaip 15%). Keliamosios galios ribotuvui išjungus kėlimo mechanizmą, turi būti galima nuleisti krovinį, o kilus mechanizmus įjungti tik sumažinus krovimą kėlimo momentą.

12.11. Strėlinių kranų su dviem arba dauginu krovinio kėlimo charakteristikų keliamosios galios ribotuvai turi būti su įtaisu, kuriuo galima perjungti ribotuvą dirbti pagal pasirinktą charakteristiką.

12.12. Tiltinio tipo kranuose keliamosios galios ribotuvai įrengiami tik tada,kai pagal gamybos technologiją galima perkrova. Tiltinio tipo krano keliamosios galios ribotuvas turi išjungti kraną, kai perkrova didesnė kaip 25%.

12.13. Hidraulines pavaros kranuose keliamosios galios ribotuvo funkcijas gali atlikti apsauginis vožtuvas.

12.14. Kintamosios srovės elektrinės pa varos kranuose, d ingus į tampai vienoje iš trijų fazių, turi išsijungti krovinio kėlimo ir strėlės siekio keitimo mechanizmų pavarą. Šis reikalavimas netaikomas strėliniams kranams. Išjungus krovinio kėlimo arba strėlės siekio keitimo mechanizmo elektros variklį, turi išsijungti įtampu stabdžio elektromagneto ritėse arba hidraulinio stūmiklio variklio apvijose.

12.15. Apsauginių įtaisų (galinių jungiklių, liuko ir kabinos durų blokavimo įtaisų, avarinio jungiklio ir pan.) kontaktai išsijungdami turi nutraukti elektros grandinę.

12.16, Kranai, kurių keliamoji galia kinta keičiant strėlės siekį, turi turėti strėlės siekio ir keliamosios galios priklausomybės skalę su rodykle. Keliamosios galios skalė su rodykle įrengiama mašinistui gerai matomoje vietoje.

Graduojant keliamosios galios ir strėlės siekio priklausomybės skalę, strėlės siekis matuojamas horizontalioje aikštelėje, pakabinus ant kablio strėlės siekį atitinkantį krovinį. Skalė žymima nuėmus krovinį.

12.17. Strėlinių kranų kabinoje (išskyrus kranus, skirtus judėti bėgių keliais) turi būti įrengta polinkio rodyklė. Vietoj rodyklės galima įrengti polinkio kampo signalizatorių. Atskirais atvejais toks signalizatorius arba rodyklė gali būti įrengtas ne kabinoje.

12.18. Bokštiniuose, portaliniuose ir kabeliniuose kranuose, tiltiniuose krautuvuose turi būti įrengti anemometrai, automatiškai įjungiantys sireną, kai vėjo greitis tampa didesnis už leistinąjį (nurodytąjį krano pase).

Kada keli kranai dirba vienoje aikštelėje, vienodomis vėjuotumo sąlygomis galima anemometrus įrengti ne visuose kranuose. Šiuo atveju turi būti nustatyta toje aikštelėje dirbančių mašinistų perspėjimo sistema.

Šio punkto reikalavimai netaikomi bokštinio varianto savaeigiams strėliniams kranams. Jeigu jūrų uostuose apie vėjo greitį informuoja meteorologijos stotys, tai anemometrų įrengti nebūtina.

12.19. Portaliniuose kranuose turi būti įrengti būgnai, ant kurių automatiškai vyniojamas krano elektros kabelis.

12.20. Kėlimo mašinos elektros variklių valdymo elektrinė schema turi būti tokia, kad:

- elektros varikliai savaime ne įsijungtų, atsiradus pradingusiai įtampai kėlimo mašinas maitinimo tinkle;

- elektros variklius būtų galima įjungti tik pagal nustatytą greitėjimo schemą;

- nebūtų galima įjungti elektros variklių apsauginių įtaisų (galinių jungiklių, blokavimo įtaisų) kontaktais.

12.21. Srovė iš išorinio tinklo įkėlimo masiną turi būti tiekiama per įvadinį įtaisą,kurį galima išjungti rankiniu ir nuotoliniu būdu.

12.22. Tiltinių ir judamųjų gembinių kranų įvadinis įtaisas (apsauginis skydas) turi būti su individualia kontaktine spyna ir raktu, be kurio negalima tiekti į kraną įtampos. Bokštinių kranų apsauginis skydas turi būti rakinamas. Vietoj kontaktinės spynos leidžiama įrengti spynų su individualiu raktu, rakinančiu jungiklį padėtyje "išjungta". Raktas iš spynos gali būti ištraukiamas tik išjungus ir užrakinus jungiklį.

12.23. Patogioje vietoje turi būti įrengtas jungiklis įtampai į pagrindinius trolėjų laidus arba į lankstųjį kabelį tiekti. Jungiklis, tiekiantis įtampą į pagrindinius trolėjų lakius arba į lankstųjį kabelį, turi būti rakinamas, kai yra išjungtas.

Įtampai įuostų elektrinių kranų lankstųjį kabelį tiekti turi būti įrengtos specialios kolonėlės,

12.24. Bokštinių kranų darbo zonos šviestuvai turi būti įjungiami atskiru ant portalo įrengtu jungikliu.

12.25. Kėlimo mašinos kabinoje ar nuotolinio valdymo pulte turi būti įrengtas garso signalas, gerai girdimas krovinių kėlimo ir nuleidimo vietose.

12.26. Kranų kabinos, aparatinės ir mašinų patalpos turi būti apšviestos elektra. Elektrinės pavaros kėlimo mašinų apšvietimas neturi išsijungti išjungus elektros įrenginius. Apšvietimo ir signalo grandinės, įjungtos prieš įvadinį įtaisą, turi būti su atskiru jungikliu.

12.27. Kėlimo mašinų remonto metu naudojamų kilnojamųjų šviestuvų įtampa turi būti ne didesnė kaip 42 V.

12.28. Neleidžiama krano metalinių konstrukcijų naudoti kaip srovės laidininkų apšvietimo, valdymo ii kitoms grandinėms maitinti, jeigu jų įtampa yra didesnė kaip 42 V

12.29. Kėlimo mašinos kabinoje sumontuoti elektriniai Šildymo prietaisai neturi sukelti gaisro; tos dalys,kuriomis teka srovė, turi būti aptvertos. Elektriniai Šildymo prietaisai turi būti įjungiami į elektros tinklą už įvadinio įtaiso. Šildymo prietaiso korpusas turi būti įžemintas.

12.30. Kėlimo mašinos kabinoje neleidžiama montuoti elektros varikliu paleidimo varžynų.

12.31. Maitinamų iš išorinio tinklo elektrinės pavaros krunu metalinės konstrukcijos, taip pat visos elektras įrenginių metalinės dalys (elektros variklių korpusai, aparatų gaubtai, laidų ir kabelių metaliniai apvalkalai, apsauginiai vamzdžiai ir pan.) turi būti įžemintos, nes jos, nors ir neįjungtos j elektros grandinę, gali būti su įtampa, jeigu būtų sugadinta elektros izoliacija.

12.32. Nuo žemės valdomos kėlimo maitinos mygtukinio valdymo aparato korpusas turi būti pagamintas ii izoliacinės medžiagos arba įžemintos ne mažiau kaip dviem laidininkais. Vienai įžeminimo laidininkas gali būti lynas, ant kurio pakabintas mygtukinis aparatas.

12.33. Specialiosios paskirties kaištinio krano krovinio kabinimo įtaisas ir elektros įrenginių korpusai, dėl technologinio proceso sąlygų esantys su įtampa, ne įžeminami. Jie izoliuojami nuo įžemintų kėlimo mašinos dalių ne mažiau kaip triguba izoliacija. Sumontuoto naujo arba kapitališkai suremontuoto krano kiekvienos izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 10 MΩ. Elektros įrenginių ir elektros instaliacijos izoliacija turi būti tokia, kad, jeigu krovinyje atsirastų įtampa ir būtų sugadintas vienas izoliacijos sluoksnis, įtampa likusiųjų sluoksnių negalėtų sugadinti.

13. Valdymo mechanizmai ir aparatai

13,1 .Kėlimo marinos valdymo aparatai turi būti pagaminti ii įrengti taip, kad batų patogu dirbti ir stebėti krovinio kabinimo įtaisus ir krovinį. Rankenų, svirčių ir smagračių judėjimo kryptis, jei galima, turi atitikti atliekamų operacijų kryptį.

13.2. Ant valdymo aparatų ii mechanizmų turi būti nenuplaunamais dažais aiškiai užrašyti arba Štampuoti (išlieti) užrašai ir rodyklės, nurodančios atliekamų operacijų kryptį. Valdymo svirčių, rankenų ir smagračių padėtys turi būti fiksuotos ir pažymėtos. Kiekvieno mechanizmo reversinio paleidimo mygtukai turi būti blokuoti, kad nebūtų galima tuo pat metu įjungti re veršinių kontaktorių.

13.3. Nuo žemės valdomų kėlimo mašinų rankinio valdymo aparatai (kontroleriai, kirtikliai) turi būti su įtaisais, grąžinančiais juos į nulinę padėtį. Naudojant kontaktorius, elektrinė grandinė sujungiama tik laikant nuspaustą paleidimo mygtuką.

13.4. Valdymo aparatai turi būti pakabinti ant tokio ilgio plieninio lyno, kad krovinys būtų keliamas saugiu atstumu nuo mechanizmą valdančio žmogaus. Jeigu valdymo aparatas yra žemiau kaip 0,5 m nuo žemės, jį balina pakabinti ant kabliuko, įtaisyto prie lyno 1-1,5 m aukštyje.

13.5. Elektrinės pavaros kėlimo mažinąs valdant kontroleriais, apsauginio skydo kontaktorius gali būti įjungiamas tik tada, kai visi kontroleriai yra nulinėje padėtyje. Individualiosios nulinės apsaugos magnetinių kontrolerių nulinio blokavimo kontaktai į apsauginio skydo (įvadinio įtaiso) kontaktoriaus grandinę gali būti neįjungiami. Šiuo atveju valdymo kabinoje turi būti įrengta Šviesos signalizacija, rodanti, kada magnetinis kontroleris yra įjungtas arba išjungtas,

13.6. Hidraulinės pavaros kranuose skysčio tiekimo ir išleidimo komunikacijos turi būti įrengtos taip, kad skystis negalėtų ištekėti iš dirbančių arba nedirbančių mechanizmų. Hidraulinėje pavaroje naudojamos lanksčios žarnos turi būti patikimos ir apsaugotos nuo galimo mechaninio sugadinimo. Darbinio skysčio tiekimo sistemoje turi būti įtaisai skysčiui išleisti, magistralėms prapūsti ir darbinio skysčio nešvarumams išvalyti.

Kiekvieno siurblio slėgio linijoje turi būti įrengti apsauginiai vožtuvai, kurie sureguliuojami taip, kad pradėtų veikli padidėjus slėgiui ne daugiau kaip 10%. Skystis nuo apsauginių vožtuvų turi nutekėti į specialią sistema.

13.7. Jeigu kėlimo mašinoje yra keletas valdymo pultų, tai turi būti įrengtas blokavimo įtaisas, kad mašinos negalima būtų valdyti i£ kelių pultų vienu metu.

14. Kabinos

14.1. Kabina arba valdymo pultas turi būti įrengti tokioje vietoje, kad mašinistas, valdydamas kraną, galėtų stebėti krovinio kabinimo eigą, krovinio kabinimo įtaisą ir krovinį per visą krano darbo ciklą.

Išimtis yra bokštiniai, portaliniai ir bokštinio varianto strėliniai kranai.

14.2. Strėlinio krano kabina turi būti įrengta taip, kad kranui dirbant ir esant mažiausiam strėlės siekiui krovinys negalėtų atsitrenkti į kabiną.

14.3. Tiltinio tipo elektrinio krano ir judamojo gembinio krano kabina turi būtį įrengta po tilto (gembes) galerija ir sujungta su ja laiptais.

l4.4. Tiltinio tipo kranuose kabiną leidžiama pritvirtinti prie krovinių vežimėlio rėmo. Šiuo atveju iš kabinos į tilto galeriją turi būti pereinama vežimėlio paklotu arba išorinius aptvertais laiptais.

14.5. Tiltinio tipo kranų kabina turi būti pakabinta priešingoje nuo pagrindinių trolėjų laidų pusėje. Išimtys leidžiamos tais atvejais, kada nuo įlipimo Aikštelės laiptų arba ii kabinos neįmanoma atsitiktinai prisiliesti prie trolėjų laidų.

14.6. Kabinos aukšte turi būti ne mažesnis kaip 1,8 m. Vienasijų, pakabinamųjų, strėlinių kranų bei pakabinamųjų vežimėlių kabinos aukštis gali būti 1,5 m, jeigu dirbti numatoma tik sėdint.

147. Kranų kabina (išskyrus vienasijus, pakabinamuosius, strėlinius kranus ir pakabinamuosius vežimėlius) turi būti tokių matmenų, kad be mašinisto joje galėtų būti dar vienas asmuo (stažuotojas, šaltkalvis, monteris). Kabinoje esantys įrenginiai uiti būti laisvai prieinami

14.8. Lauke dirbančių kėlimo mašinų kabina turi būti i£ visų pusių aptverta, o iš viršaus apdengta, kad mašinistas būtų apsauga tas nuo nepalankių oro sąlygų. Kabinos langai turi būti iš nedūžtamojo (beskeveldrinio) stiklo.

Patalpose dirbančių tiltinių dvisijų ir judamųjų gembinių kranų bei pakabinamųjų vežimėlių kabiną leidžiama aptverti ne žemesniu kaip 1 m aptvaru.

Tiltinių vienasijų ir pakabinamųjų kranų kabinų, kurioje dirbama sėdint, leidžiama aptverti 0,7 m aukščio aptvaru.

Kabiną galima aptverti specialiuoju nedūžtamuoju (beskeveldriniu) stiklu. Aptveriant kabiną 1 m aukščio specialiojo stiklo aptvaru, ja būtina papildomai aptverti metaliniu tinklu.

Patalpose dirbančių kranų atviro tipą kabinos galt būti neapdengtos.

14.9. Tiltinių ir judamųjų gembinių kranų kabinos užpakalinė ir šoninės sienelės turi būti aptvertos ne žemesniu kaip 1800 rara aptvaru, jeigu atstumas tarp užpakalinės kabinos sienelės ir daiktų, Salia kurių ji juda, yra mažesnis kaip 400 mm. Užpakalinė kabinos sienelė turi būti aptverta per visą plotį o Šoninės sienelės aptvara plotis nuo kabinos užpakalinės sienelės pusės turi būti ne mažesnis kaip 400 mm.

14.10. Kabina įstiklinama taip, kad stiklus batų galima valyti tiek iŠ vidaus, tiek iš išorės arta įrengiamas specialus įtaisas stiklams valyti. Apatinių langų stiklai, ant kurių mašinistas gali atsistoti, turi būti apsaugoti tinkleliu, išlaikančiu Jo svorį. Lauke dirbančių kranų įstiklintose kabinose reikia įtaisyti skydelius nuo saulės.

14.11 .Kabinos durys gali būti varstomosios arba stumdomosios, iš vidaus turi būti įtaisytos skląstis, Dvivėrės durys turi atsidaryti j kabinos vidų, išskyrus strėlinius kranus bei tuos, kuriuose prie įėjimo į kabiną yra įrengtas prieangis arba aptverta aikštelė; šiais atvejais kabinos durys gali atsidaryti į lauko pusę. Lauke dirbančiuose kranuose turi būti įtaisyta spyna durims užrakinti iŠ lauko pusės.

14.12. Kabinos grindyse neleidžiama įrengti įėjimo liuko,

14.13. Mechanizmai, lynai ir kiti įtaisai turi neužstoti įėjimo į krano kabiną.

14.14. Neleidžiama, kad krano kabiną kirstų kėlimo arba strėlės lynai ir kad kabinoje būtų įrengti būgnai lynams vynioti

14.15.Elektrinės pavaros kėlimo mašinų kabinos grindys turi būti medinės arba iš kitokios nemetalinės medžiagos, neslidžios ir išklotos guminiu dielektriniu kilimėliu. Didelėse kabinose guminius (ne mažesnius kaip 500 x 700 mm) kilimėlius galima pakloti tik prie elektros įrenginių..

14.16. Kranų kabinoje turi būti įrengta stacionarinė sėdynė mašinistui. Sėdynė turi būti įtaisyta taip, kad būtų galima sėdint valdyti kruną ir stebėti krovinį. Kad būtų patogu dirbti, sėdynė turi būti reguliuojama į aukšlį ir į šonus. Prireikus įrengiamos pasukamosios kabinos arba pasukamosios sėdynės su valdymo pultu.

14.17. Kranų kabinose turi būti tinkama temperatūra ir oro apykaita.

14.18. Kėlimo mašinų, dirbančių karštuose, chemijos arba kituose cechuose, kuriuose susidaro dulkės ir išsiskiria kenksmingos dujos, kabinose turi būti sudarytos darbo sąlygos pagal higienos normų reikalavimus.

15. Aptvarai

15.1. Lengvai prieinamos judamosios kėlimo mašinos dalys, galinčios būti nelaimingo atsitikimo priežastimi, turi būti aptvertos gerai įtvirtintais nuimamaisiais aptvarais. Šie aptvarai turi nekliudyti apžiūrėti bei tepti mašinos dalių. Būtina aptverti:

a. krumplines, grandinines ir sliekines pavaras;

b. jungiamąsias movas su išsikišusiais varžtais ir kaiščiais bei kitas movas, esančias šalia tako;

c. būgnus, esančius arti mašinisto darbo vietos arba takuose. Būgnų aptvėrimai turi nekliudyti stebėti, kaip lynas vyniojasi ant būgnu;

d. tiltinio tipo kranų eigos mechanizmo veleną, kurio sukimąsi greitis yra 50 aps/min. ir didesnis. Jei veleno sukimosi greitis yra mažesnis nei 50 aps/min., jį reikia aptverti ties galerijos liukais.

15.2. Kitų kėlimo mašinų mechanizmų velenai taip pat aptveriami, jeigu jie išdėstyti tokiose vietose, kur vaikšto žmonės.

15.3. Prieš kranų, važiuojančių bėgiais (išskyrus geležinkelinius kranus), ratus ir vežimėlių ratus turi būti pritvirtinti skydai, nustumiantys nuo bėgių pašalinius daiktus. Tarpas tarp skydo ir bėgio turi būti ne didesnis kaip 10 mm,

15.4. Jeigu yra pavojuj kad žmones, esantys prie kėlimo mašinos, jos kabinoje, galerijoje ar aikštelėje, gali atsitiktinai prisiliesti prie kėlimo masinos elektros įrenginių (jungiklių, kontaktorių skydelių, varžynų) ne izoliuotų srovinių dalių, tas dalis būtina aptverti. Jungiklio, tiekiančio įtampą į pagrindinius trolėjus arba maitinimo kabelį, neizoliuotos srovinis dalys taip pat turi būti aptvertos. Kontaktorių skydelių ir varžynų galima neaptverti, jeigu įėjus į jų išsidėstymo zoną automatiškai išjungiama maitinimo įtampa arba jeigu jie sumontuoti specialiose aparatinėse, kurios būna užrakintos, kai kėlimo mašina dirbu.

15.5. Pagrindinių trolėjų laidai, nutiesti išilgai kranų bėgių keliu, ir jų srovės imtuvai turi būti aptverti arba išdėstyti taip, kad žmonės, esantys ant krano tilto, ant laiptelių, įlipimo arba kitose aikštelėse, negalėtų atsitiktinai prie jų prisiliesti.

15.fi. Trolėjų laidai nutiesti išilgai krano tilto ir neišjungiami liuko blokavimo kontakto (elektromagneto trolėjų laidai, judamosios kabinos trolėjų laidai, kurių įtampa aukštesnė kaip 42 V), turi būti aptverti Arba sumontuoti tarp krano tako santvarų taip, kad jų nepasiektų prižiūrintysis personalas. Trolėjai turi būti aptverti per visą jų ilgį ir iš galų.

15.7. Tose vietose, kur kėlimo lynas gali susiliesti su to paties krano arba aukštu žemiau dirbančio krano trolėjų laidais, turi būti įrengti apsauginiai įtaisui.

16. Galerijos, aikštelės, laiptai

16.1. Tiltinio tipo ir judamuosiuose gembiniuose kranuose (išskyrus nurodytus šio priedo 16.4 punkte) turi būti įrengtos galerijos arba aikštelės su patogiomis ir saugiomis priėjimo vietomis prie visų elektros įrenginių ir mechanizmų, išdėstytų ne krano kabinoje,

16.2. Bokštiniuose ir portaliniuose kranuose turi būti patogu įeiti nuo žemės į portalą ir į kabiną, taip pat į laiptus, esančius viri portalo. Tiltiniuose kranuose turi būti patogu ir saugu užlipti ant krovinių vežimėlio.

16.3. Įeiti iš portalo į krano pasukamąją dalį turi būti galima esant bet kuriai pasukamosios dalies padėčiai.

16.4. Vienasijuose kranuose su rankine ir elektrine pavara, taip pat dvisijuose pakabinamuose kranuose galerijų ir aikštelių įrengti nebūtina:

16.5. Tiltinio tipo ir judamųjų gembinių kranų galerijų, skirtų elektros įrenginiams ir mechanizmams prižiūrėti, tako plotis turi būti:

a) kranų su transmisine pavara - ne mažesnis kaip 500 mm;

b) kranų su betransmisine arba rankine pavara - ne mažesnis kaip 400 mm.

Šių kranų galerijų, kuriose nutiesti trolėjų laidai, tako plotis nuo galerijos turėklų iki trolėjų laidų laikiklių bei sroves imtuvų turi būti ne mažesnis kaip 400 mm.

16.6. Jeigu pastato angoje sumontuoti 8 K režimo grupes atraminiai tiltiniai kranai, nepaisant jų skaičiaus, arba 7K, 6K, 5K ir 4K rėžinio grupių daugiau kaip du kranai, dirbantys nepertraukiamai visą parą^{^[2]}, tai iš abiejų angos šonų išilgai bėgių kelio turi būti įrengtos galerijos.

Estakadose išilgai kranų bėgių kelių visais atvejais turi būti įrengiamos galerijos.

Jeigu galerija iš vienos pusės neribojama sienos, ji turi būti aptverta turėklais ii abiejų pusių.

Atvirose estakadose galerijos gali būti aptveriamos turėklais tik iš išorinės pusės (ne iš angos pusės).

16.7. Galerijos tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 500 mm, aukštis - ne mažesnis kaip 1800 mm. Galerijose turi būti įrengti takai Salia kolonų arba daromos angos kolonose. Šiose vietose tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 400 mm, aukštis - ne mažesnis kaip 1800 mm. Palikti prie kolonų neaptvertų vielų neleidžiama. Jeigu takas kerta koloną, lai 1000 mm atstumu nuo kolonos galerijos takas susiaurinamas iki kolonos angos pločio.

16.8. Kas 200 m turi būti įrengti laiptai į galerija.

16.9. Jeigu pakabinamuosiuose vienasijuose arba dvisijuose kranuose neįrengtos galerijos ir aikštelės mechanizmams prižiūrėti, tai pastatuose, kur sumontuoti tokie kranai, turi būti įrengtos patogios ir saugios kranų elektros įrenginių ir mechanizmų remonto aikštelės. Jeigu atstumas nuo remonto aikštelės grindų iki žemiausių krano dalių yra mažesnis kaip 1800 mm, tai duryse turi būti spyna ir elektrinis blokavimo (taisąs, išjungiantis remonto aikšteles pagrindinių trolėjų įtampą. Vietoj stacionarinių remonto aikštelių leidžiama naudoti kilnojamąsias aikšteles.

16.10. Jeigu i5 kabinos valdomų tiltinių kranų (išskyrus vienasijus) pagrindiniai trolėjai ir sroves imtuvai yra žemiau krano galerijos grindų, tai tokiuose kranuose turi būti įrengtos kabinos (aikštelės) šiems trolėjams bei srovės imtuvams prižiūrėti.

Pagrindinių trolėjų priežiūros kabinos liuko dangtis turi būti rakinamas.

Pagrindinių trolėjų priežiūros kabina turi būti aptverta ne žemesniu kaip 1000 mm aukščio aptvaru, jos apačia apjuosta 100 mm aukščio ištisine juosta.

16.11. Įėjimo liukų, įrengtų galerijos ar remonto aikštelės grindyse, matmenys turi būti ne mažesni kaip 500 X 500 mm; liukai turi būti su lengvai ir patogiai atidaromas dangčiais. Kampas tarp atidaryto liuko dangčio ir grindų turi būti ne didesnis kaip75°.

16.12. Įeiti į tiltinę, judamojo gembinio krano kabiną, taip pat važiuojančio pakeltaisiais bėgių keliais elektrinio kroviniu vežimėlio kabiną turi būti įrengtos įlipimo aikštelės su stacionariniais laiptais. Atstumas nuo įlipimo aikštelės grindų Bei žemiausių perdangos ar konstrukcijų dalių turi būti ne mažesnis kaip 1800 mm.

Įlipimo aikštelių grindys turi būti viename aukštyje su kabinos arba prieangio grindimis (jei kabina yra su prieangiu). Tarpas tarp įlipimo aikštelės ir krano kabinos (prieangio) durų slenksčio turi būti ne mažesnis kaip 60 mm ir ne didesnis kaip 150 mm.

Įlipimo aikštelę leidžiama įrengti žemiau kabinos grindų, bet ne žemiau kaip 250 mm jeigu įlipimo aikštelei esant viename lygyje su kabinos grindimis erdvės aukštis virš aikštelės būtų mažesnis kaip 1800 mm. Tai leidžiama ir tuo atveju, kai įlipimo aikštelė įrengiama pastato gale ir negalima laikytis šio punkto nustatyto atstumo nuo kabinos slenksčio iki įlipimo aikštelės. Jei įlipimo aikštelė įrengiama žemiau kabinos grindų, bėgių kelia gale, tai leidžiama, kad kabina užvažiuotų ant įlipimo aikštelės, bet ne daugiau kaip 400 mm. Šis atstumas matuojamas, kai buferiai suspausti. Šiuo atveju vertikalusis atstumas nuo įlipimo aikštelės iki apatinės kabinos dalies turi bū U ne mažesnis kaip 100 mm, o tarpas tarp kabinos ii įlipimo aikštelės aptvaro - ne mažesnis kaip 4G0 mm, i3 {ėjimo j kabiną pusės - ne mažesnis kaip 700 mm.

16.13. Įeiti į tiltinio krano kabina, per krano tiltą leidžiama tik tuo atveju, kai krano konstrukcija arba gamybos sąlygos yra tokios, kad negalima tiesiogiai įeiti į kabiną, šiuo atveju į kraną {einama pro vaitelius tilto turėkluose specialiai skirtose vietose. Varteliai turi būti su elektriniu blokavimo įtaisu.

16.14. Į magnetinių kranų valdymo kabini) įeiti per tiltą neleidžiama. Išimtis daroma tik tuo atveju, kai elektromagnetą maitinantys trolėjai yra aptverti arba išdėstyti neprieinamoje vietoje ir neįjungiami elektrinio blokavimo įtaiso.

16.15. Galerijos, remonto ir įlipimo aikšteles turi būti metalinės arba patvarios medinės, jei leidžia priešgaisrinės normos. Galerijos ir aikštelės turi būti ištisinės, neatidžios (iš rifliuotų, su skylutėmis lakštų ir pan.), Jeigu naudojami lakštai su skylutėmis tai kuris nors vienas skylės matmuo turi būti ne didesnis kaip 20 mm:

16.16. Kėlimo mašinų aikštelės ir galerijos bei tiltinio tipo kranų galinės sijos turi būti aptvertos ne žemesniais kaip 1000 mm turėklais, o jų apačia apjuosta 100 mm aukščio ištisine metaline juosta. Tokiu pat būdu aptveriami tiltinio tipo kranų vežimėlių galai, o jei nėra galerijos, tai krano tiltas ir vežimėlis aptveriami iŠ visų pusių.

Tiltinio arba judamojo gembinio krano vežimėlio ir galinių sijų turėklų aukštis gali būti mažesnis, jei pastato matmenys tokie, kad negalima įrengti 1000 mm aukščio turėklų.

16.17. Jeigu įlipimo aikštelės turėklai, statramsčiai arba aikštelės laikančiosios konstrukcijos yra aukštesnes kaip 1000 mm (matuojant nuo aikštelės), tai atstumas nuo jų iki kabinos turi būti ne mažesnis kaip 400 mm.

16.18. Laiptai į įlipimo aikšteles bei galerijas turi būti ne siauresni kaip 600 mm. Krano laiptai turi būti ne siauresni kaip 500 mm, išskyrus ne aukštesnius kaip 1500 mm laiptus.

Krano laiptai, kurių aukštis mažesnis kaip 1500 mm, taip pat laiptai iš tiltinių arba!judamųjų gembinių kranų kabinų į galerijas turi būti ne siauresni kaip 350 mm.

Atstumas tarp laiptų pakopų turi būti ne didesnis kaip 300 mm. Šis atstumas (pakopų žingsnis) turi būti vienodas per visą laiptų aukštį. Atstumas nuo krano metalinės konstrukcijos iki vertikaliųjų laiptų pakopų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm.

16.19. Laiptai į įlipimo bei remonto aikšteles, taip pat į galerijas išilgai bėgių kelių turi būti įrengti taip, kad važiuojantis kranas ar jo kabina neužkliudytų ir nesuspaustų ant laiptų esančių žmonių.

Rekomenduojama, kad laiptų polinkio į horizontale kampas būtų ne didesnis kaip 60^o.

Laiptai, kurių polinkio kampas yra 75° ir mažesnis, turi būti su turėklais. Jų pakopos turi būti plokščias, iš rifliuoto lakštinio plieno arba iš lakštų su prilydytu reljefu. Pakopų plotis turi būti ne mažesnis kaip 120 mm. Anksčiau įrengtų laiptų pakopų 3 strypų galima neperdaryti.

16.20. Aukštesni kaip 5 m vertikalieji bei palinkę didesniu kaip 75^o kampu laiptai nuo 3 m turi būti aptveriami tankiai. Lankai tarpusavy turi būti sujungti ne mažiau kaip trimis išilginėmis juostomis, o atstumas taip Jankų turi būti ne didesnis kaip 800 mm, Atstumas nuo laiptų iki lanko turi būti ne mažesnis kaip 700 mm ir ne didesnis kaip 800 mm, kai lanko spindulys 350-400 mm.

16.21. Jei laiptai yra įrengti grotelinėje kolonoje, kurios matmenys ne didesni kaip 900 x900 mm, arba vamzdiniame bokite, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1000 mm, tai lankai nereikalingi.

1622. Jeigu laiptai aukštesni kaip 10 m, tai kas 6-8 m turi būti įrengtos aikštelės. Jei laiptai yra vamzdiniame bokšte, tai aikštelių galima neįrengti.

17. Specifiniai reikalavimai kabeliniams kranams

17.1. Veikiant blogiausių derinių pagrindinėms ir papildomoms apkrovoms (inercijos jėgoms, stipriam vėjui, kai viena atrama važiuoja greičiau už kitą), kabelinių kranų judamųjų nesvyruoklinių atramų nesvirumo koeficientas visomis kryptimis turi būti ne mažesnis kaip 1,2.

17.2. Kabelinių tranų laikantieji lynai turi būti uždaros konstrukcijos.

Laikantieji lynai turi būti ištisiniai. Jei krovinių vežimėlio kelias angoje yra ribojamas, tai laikantįjį lyną leidžiama sudurti jungiamąja mova. Sudūrimas turi būti už vežimėlio kelia ribų ir tik vienas. Jungiamosios movos stiprumo atsarga turi būti ne mažesnė kaip 3,5.

17.3. Elektros laidams pakabinti bei krano atramų atotampoms įtempti turi būti naudojamas cinkuotos vielos lynas be organinės Šerdies.

17.4. Būgnų ir Kreipiamųjų skridinių, skirtų krovinio kėlimo, greiferio (laikantiesiems ir uždarantiesiems) bei traukos lynams vynioti skersmuo turi būti 30 ir daugiau kartų didesnis už lyno skersmenį. Šis reikalavimas netaikomas paties greiferio skridiniams. Varančiųjų skriemulių skersmuo turi būti 60 ir daugiau kartų didesnis už lyno skersmenį.

17.5. Krovimų vežimėlis turi būti tokios konstrukcijos, kad sulūžus vežimėlio ratui arba jam nušokus nuo laikančiojo lyno (lynų) vežimėlis negalėtų nukristi.

17.6. Krovinių vežimėlio apačioje ir viri krovinio kabinimo įtaiso (kablio pakabos, greiferio skridinių) turi būti {rengti tamprūs buferiai, neleidžiantys krovinio kabinimo įtaisui atsitrenkti į suktuvo įrenginius.

17.7. Krovinio kėlimo mechanizmas, taip pat greiferinių kranų greiferio uždarymo mechanizmas turi būti su galiniais jungikliais, automatiškai sustabdančiais juos šiais atvejais:

a) keliant krovinį, kai atstumas nuo kėlimo įtaiso buferio iki krovinių - vežimėlio 1 m;

b) leidžiant krovinį, kai ant suktuvo būgno tieka ne mažiau kaip trys lyno vijos.

17.8. Krovinių vežimėlio važiavimo mechanizmas turi turėti galinį jungiklį, automatiškai sustabdantį vežimėlį, kai Jis ne mažiau kaip 5 m priartėja prie atramos aikštelės ar skrysčiu vežimėlio. Krovinių vežimėliui priartėti prie Atramų aikštelių ar prie skrysčių vežimėlio leidžiama tik mažu greičiu. .

17.9. Kabelinis kranas turi būti su įtaisu, automatiškai sustabdančiu atramų važiavimo mechanizmus, kai viena atrama pralenkia kitą daugiau negu nustatytu projekte.

17.10. Mašinisto kabinoje įrengiama važiavimo tolygumo rodyklė.

17.11. Mašinisto kabinoje turi būti įrengtos krovinio kabinimo įtaiso padėties rodyklės. Šios rodyklės turi parodyti, kokiame aukštyje ii kurioje angos vietoje yra krovinio kabinimo įtaisas. Kabinoje taip pat turi būti įrengtos rodyklės, parodančios, ar greitais yra atidarytas ar uždarytas. Rodyklių skalė turi būti įrengta taip, kad būtų galima ištaisyti parodymų paklaidas.

17.12. Kabeliniuose kranuose su judamosiomis atramomis luti būti įrengti anemometrai, duodantys gaiso signalą, kai vėjo slėgis didesnis už skaičiuojamąjį.

17.13. Prie krovinių vežimėlių turi būti įrengtos aikštelės lynams ir laikikliams apžiūrėti, Aikšteles turi būti aptvertos 1,2 m aukščio turėklais [r žemiau jų esančiais dviem išilginiais strypais! Aikštelių kraštai turi būti su 100 mm aukščio aptvaru. Aikštelės plotis turi būti ne mažesnis kaip 750 mm. Įėjimo į aikšteles vielos turi būti aptvertos standžiais, savaime neatsidarančiais aptvarais.

17.14. Laikantiesiems lynams įtempti, įrenginiams prižiūrėti ir į krovinių vežimėlį įeiti ant kabelinio krano atramų turi boti įrengtos aikšteles. Aikštelių plotis turi būti ne mažesnis kaip 1000 rimt, o jų aptvarai turi atitikti Šių taisyklių 5.12.13 punkto reikalavimus.

17.15. Mechanizmų patalpa turi atitikti šluos reikalavimus

a) patalpos aukštis turi būti toks, kad viri joje esančių įrengimų būtų galima patalpinti kėlimo mažinąs (kranus, tales);

b) atstumas nuo mechanizmų patalpų sienų iki suktuvų ir tarp suktuvų turi būti ne mažesnis kaip 800 mm; jei prie tiltinio kabelinio krano suktuvo dalių, kurias reikia prižiūrėti, galima saugiai prieiti, tai atstumą nuo mechanizmų patalpos sienos iki suktuvo leidžiama sumažinti iki 200 mm;

c) patalpos durų matmenys turi būti tokie, kad pro jas būtų galima gabenti didžiausius neišardomus įrenginių elementus. Durys turi būti ne žemesnės kaip 1,8 m.

17.16. Kabelinių kranų su svyruoklinėmis atramomis atsvarai nuleisti turi būti įrengtos specialios aikštelės ir montavimo skriduliai. Aikštelės turi būti apskaičiuotos taip, kad išlaikytų atramų svori, kai laikantieji lynai nuimti.

17.17. Mašinisto kabinoje, mechanizmų patalpoje ir atramų aikštelėse turi būti toks telefono arba radijo ryšys, kad vienu metu būtų galima kalbėtis su visais punktais.

17.18. Mechanizmų patalpoje, kabinoje ir ant atramų turi būti užrašyta krano keliamoji galia.

17.19.Krano puse Salia duomenų, pateikiamų tipiniame pase, papildomai nurodomą:

a) ribinis atramų važiavimo netolygumas viens kitos atžvilgiu;

b) laikančiųjų lynų projektinis įlinkis ir tolerancijos,

c) leistinasis nuokrypis nuo svyruoklinės atramos projektinės padėties;

d) leistinasis bėgių kelių nuolydis;

e) nuožulniojo kelio skersinio leistinasis nuokrypis;

f) leistinasis nuokrypis tarp kelių, kuriais važiuoja atramos,

17.20. Laikančiojo lyno įlinkis matuojamas pastačius apkrautą didžiausiu darbiniu kroviniu vežimėli angos viduryje. Faktinio ir projektinio įlinkių skirtumas turi būti ne didesnis negu leistinoji tolerancija. Ar svyruoklinės atramos padėtis atitinka projekte numatytąją, tikrinama pastačius tuščia, vežimėli prie nesvyruoklinės atramos.

17.21. Tikrinant bėgių kelius, matuojamas jų polinkio kampas, tiesumas ir horizontalumas, atstumas tarp vienos atramos ir priešingų atramų kelių.

17.22. Atliekant krano techninį patikrinimą, tikrinami bėgių keliai, lynų inkaravimas movose, svyruoklinės atramos padėtis, matuojamas atramų atotampų įtempimas ir laikančiųjų lynų įlinkis.

17.23. Važiuoti krovinių vežimėlyje leidžiama tik kabelinį kraną prižiūrinčiam personalui.

17.24. Uždaros konstrukcijos laikančiuosius lynus reikia keisti, kai lyno 1 m nutrūkusių vietelių yra daugiau kaip 17% išorinio sluoksnio bendro vielelių skaičiaus ir kai nutrūkusios dvi gretimos vielelės išoriniame sluoksnyje.

Atviros konstrukcijos laikančiuosius lynus reikia keisti, kai 1 m nutrūkusių vielelių yra daugiau kaip 10% lyno bendro vielelių skaičiaus. Jei nutrūkusių vielelių yra mažiau negu nurodyta Šiame punkte, kraną leidžiama eksploatuoti, atidžiai prižiūrint lynus.

17.25. Kranų su svyruokline atrama sustabdžius dėt laikančiųjų lynų nusidėvėjimo, svyruoklinę atramą būtina pritvirtinti prie montavimo skridinių.

18. Specifiniai reikalavimai suktuvams žmonėms kelti

18.1. Raukinės pavaros suktuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad krovinį kelti ir nuleisti būtų galima tik sukant rankeną, nuleidimo greitis turi būti ne didesnis kaip 20 m/min.

18.2. Mašinines pavaros suktuvai turi būti su trinkeliniu stabdžiu, kuris išjungus variklį turi automatiškai sustabdyti suktuvą. Stabdymo atsargos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 2.

163. Elektros variklio velenas turi būti jungiamas su būgno velenu krumpline arba sliekine pavara. Šiam tikslui neleidžiama naudoti diržinės ir frikcinės pavaros, frikcinių arba kumplelinių movų.

18.4. Suktuvai pritvirtinami ant pamatų arba balastu taip, kad esant dvigubai didesnei apkrovai nebūtų pažeista jų pusiausvyra.

18.5. Lopšys ir platforma žmonėms kelti turi būti pakabinti taip, kad negalėtų apsiversti. Lopšius ir platformas būtina aptverti ne žemesniais kaip 1,2 m aptvarais. Lopšio aptvare neleidžiama įrengti durelių. Jei lopšys kabinamas ant kablio, Ui pastaras b turi būti su apsaugine spyna, kad lopšys negalėtų nukristi.

18.6.Tais atvejais, kai lopšiai arba platformos gali užkliūti už išsikišusių pastato dalių, įrenginių ar kitų daiktų arba kai lopšio platformos greitis didesnis kaip 20 m/min., turi būti įrengtos standžios arba lanksčios kreipiamosios. Be to, reikia imtis priemonių, kad keliami Žmonės neužkliūtų už išsikišusių pastato dalių, įrenginių ir pan.

18.7. Mašininės pavaros suktuvai, kurių kėlimo ir nuleidimo greitis didesnis kaip 20 m/min., turi būti sklandžiai stabdomi.

18.8. Stacionarūs elektrinės pavaros suktuvai turi būti su automatiniu jungikliu, išjungiančiu elektros variklį lopšiui ar platformai priartėjus prie viršutinės galinės padėties,

18.9. Stacionarus mašininės pavaros suktuvas turi būti įjungiamas H lopšio ar S platformos valdymo aparato mygtuku. Alkidus mygtuką, suktuvas turi sustoti.

18.10. Suktuvai bandomi statiškai pusantro karto didesne už suktuvo keliamąją galią apkrova ir dinamiškai 10% didesne už suktuvo keliamąją galią apkrova,

6 priedas

Informacinis

REKOMENDUOJAMOS BĖGIŲ KELIO NUOKRYPŲ RIBOS

Jeigu krano gamintojas nenurodo bėgių kelio nuokrypių įrengimo ir naudojimo metu, bėgių kelias turi būti projektuojamas, montuojamas ir prižiūrimas pagal šio priedo 1 ir 2 lentelėse nurodytus duomenis.

1 lentelė. Krano bėgių kelio įrenginio tolerancijos ir jų didžiausi leistinieji nuokrypiai

Eil. Nr.	Tolerancija	Tiltiniai kranai		Bokštiniai kranai^{^[3]}		Ožiniai kranai^{^[4]}		Portaliniai kranai		Tiltiniai krautuvai
Eil. Nr.	Tolerancija	Montuojant	Naudojant	Montuojant	Naudojant	Montuojant	Naudojant	Montuojant	Naudojant	Montuojant	Naudojant
1	Bėgių galvučių aukščio skirtumas krano kelio viename skerspjūvyje, mm: virš atramų angoje (tarp atramų)	15 20	20 25	20-25 (apkrauti 2,5-6,0 m kelpločiui)	25-60	10	15	15	30	20	30
2	Krano bėgių aukščių skirtumas virš gretimų kolonų (atramų), mm: kai atstumas tarp kolonų (atramų) 1≤10 m. kai atstumas tarp kolonų (atramų) 1>10 m.	10 1/1000 atstumo tarp kolonų, bet ne daugiau kaip 15	15 20	-	-	-	-	-	-	-	-
3	Atstumo tarp krano bėgių ašių nuokrypis, mm	10	15	5	10	8	12	5	10	30	40
4	Suduriamų bėgių galų tarpusavio poslinkis plane (pagal horizontalę) ir pagal aukštį (pagal vertikalę), mm	2	3	2	3	1	2	1	3	1	2
5	Bėgio nuokrypis nuo tiesės (tiltinių kranų 40 m. ilgio ruože, kitų 30 m.), mm	15	20	-	-	15	20	15	20	15	20
6	Tarpai bėgių sandūrose (kai temperatūra 0^o C ir bėgio ilgis 12,5 m), mm	4	4	6	6	6	6	6	6	6	6
Pasikeitus temperatūrai 10^o C, tarpo tolerancija kinta 1,5 mm
7	Bėgių galvučių aukščių skirtumas (bendras) krano kelio 10 n, ilgyje, mm	-	-	40	100	20	30	15	20	20	30

2 lentelė. Didžiausi leistinųjų kabamųjų kelių matmenų nuokrypiai montuojant ir eksploatuojant

Mechanizmų keliai	Apatinės važiavimo juostos gretimų atramų aukščių skirtumas (išilgai kelio), mm		Gretimų sijų apatinių važiavimo juostų aukščių skirtumas viename angos skerspjūvyje, mm				Sijos skerspjūvio poslinkis išilginės kelio ašies atžvilgiu, mm
			Virš atramų		Ties anga
	Montuojant	Eksploatuojant	Montuojant	Eksploatuojant	Montuojant	Eksploatuojant	Montuojant	Eksploatuojant
Rankinės ir elektrinės talės	1/1500 L	1/1000 L	-	-	-	-	-	-
Dviatramiai ir daugiaatramiai pakabinamieji kranai	1/1500 L	1/1000 L	6	10	10	15	±3	±4
Tokie pat, bet su sudūrimo spynomis	1/1500 L	1/1000 L	2	3	2	3	±3	±4

______________

^{^[1]} Šiose Taisyklėse tiltinio tipo kranais vadinami tiltiniai ir ožiniai kranai, tiltiniai krautuvai

^{^[2]} Kranų darbas laikomas nepertraukiamas, jeigu vienkartinė pertrauka per parą yra ne ilgesnė kaip 4 val.

^{^[3]} Šie duomenys taikomi bokštiniams kranams, kurie nepaminėti instrukcijoje.

^{^[4]} Ožinių kranų keliams, kurių anga didesnė kaip 30 m, taikomos tiltinių krautuvų tolerancijos normos.