LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941

LIETUVOS NACIONALINĖ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros strategija (toliau dažniausiai vadinama – ši strategija) – tai pagrindinės valstybės nuostatos, jų įgyvendinimo būdai modernizuojant visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, visapusiškai priderinant ją prie didėjančių valstybės poreikių ir naujausių tarptautinių reikalavimų.

2. Ši strategija nustato visuomenės sveikatos priežiūros sistemos tolesnio plėtojimo kryptis, kuriomis siekiama gerinti gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Būtina sukurti šiuolaikinę, modernią visuomenės sveikatos priežiūros sistemą. Tai siejama su Lietuvos valstybės teisine reforma, socialinių ir ekonominių procesų valdymu, pačios visuomenės aktyvumu pertvarkant sveikatos politiką, taip pat su Lietuvos Respublikos įsipareigojimais Pasaulio sveikatos organizacijai (toliau vadinama – PSO), Europos Sąjungai (toliau vadinama – ES) ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

II. LIETUVOS NACIONALINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS STRATEGIJOS TIKSLAI

3. Šia strategija siekiama įgyvendinti Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu įteisintą aktyvią sveikatos politiką ir PSO Europos regiono biuro programinio dokumento „Sveikata visiems XXI amžiuje“ (toliau vadinama – „Sveikata-XXI“) principus bei ES sveikatos politikos reikalavimus.

4. Šios strategijos tikslas - kurti visuotinį, visavertį visuomenės sveikatos priežiūros potencialą.

5. Svarbiausieji uždaviniai:

5.1. veiksminga visuomenės sveikatos priežiūra, sveikatos saugojimas ir stiprinimas visą žmogaus gyvenimą;

5.2. įvairių ligų, traumų prevencija ir sergamumo mažinimas.

III. ESAMA BŪKLĖ

6. Sisteminga visuomenės sveikatos priežiūros sistemos pertvarkymo veikla pradėta atgavus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

7. Priėmus Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, pradėta kryptingai keisti ligų profilaktikos principus, sveikatos priežiūros sistemą bei institucijų, teikiančių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, struktūrą, rengti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos saugą. Prie Lietuvos Respublikos Seimo įkurta Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybėse – savivaldybių bendruomenės sveikatos tarybos, pradėjo veiklą valstybės, savivaldybių sveikatos fondai. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842) patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje nustatyti sveikatos priežiūros prioritetai, nurodytos pagrindinės gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo kryptys.

8. Įsteigtos naujos visuomenės sveikatos priežiūros institucijos, daugiau funkcijų pavesta teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms. Gausėja visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų, didėja jų paklausa, o kartu ir poreikis kurti darnią visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sistemą.

9. Universitetuose pradėta rengti šiuolaikinės visuomenės sveikatos priežiūros specialistus.

10. Pastaraisiais metais (1999 metų duomenys) Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja – 72,33 metų (vyrų – 67,07 metų, moterų – 77,41 metų) – ir lenkia Vengriją (vyrų – 66,2 metų, moterų – 75,3 metų), Estiją (vyrų – 64,6 metų, moterų 75,7 metų), Latviją (vyrų – 63,5 metų, moterų – 74,6 metų), Rumuniją (vyrų – 66,3 metų, moterų – 73,8 metų). ES šalyse gyvenimo trukmės vidurkis yra toks: vyrų – 69,24 metų, moterų – 77,41 metų.

11. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pertvarkos dešimtmetis atskleidė svarbiausius reformos trūkumus. Nepakankamas dėmesys visuomenės sveikatai susilpnino visuomenės sveikatos priežiūrą, jos vaidmenį ir struktūrą. Stokojama informacijos apie visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimo efektyvumą, nevykdomas valstybinis visuomenės sveikatos monitoringas. Sveikatos tausojimo ir stiprinimo ekonominis reguliavimas iki šiol nėra sudedamoji ekonomikos reformos dalis. Dar nesukurta veiksminga visuomenės sveikatos politikos formavimo sistema, ypač apskrityse ir savivaldybėse. Gyventojų sveikatos būklės pokyčiai nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos ūkio socialines ir ekonomines prognozes. Nesuformuota visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros sistema. Profesinio tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema netenkina visuomenės sveikatos priežiūros specialistų poreikių. Nepakankamas pagrindinių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo finansavimas.

12. Svarbiausieji veiksniai, turintys įtakos visuomenės sveikatai, ir dabar tebėra:

12.1. demografinės problemos:

12.1.1. neigiamas natūralus gyventojų prieaugis;

12.1.2. gyventojų senėjimas;

12.2. gyvenimo kokybės problemos:

12.2.1. ryškėjantys gyventojų grupių socialiniai ir ekonominiai skirtumai;

12.2.2. didėjantis pagyvenusių žmonių ekonominis, socialinis, psichologinis nesaugumas;

12.2.3. šeimos, kaip socialinio vieneto, nepakankamas vertinimas (prievarta ir socialinė nuskurdusių bei socialiai remtinų šeimų nesugebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, mažėjančios vaikų fizinio, dvasinio ir dorovinio ugdymo galimybės);

12.2.4. socialinė įtampa, psichologinis diskomfortas dėl pasikeitusių ekonominių, socialinių sąlygų - nedarbo didėjimo, ateities garantijų ir saugumo jausmo stokos;

12.2.5. su psichikos sveikata susijusios visuomenės socialinės problemos – savižudybės, alkoholizmas, narkomanija, invalidumas, nusikalstamumas;

12.2.6. nepakankama, nesubalansuota mityba, atskirų grupių gyventojų antsvoris bei nutukimas, maisto sukeltos ligos, alergijos ir kt.;

12.3. darbo ir buities problemos:

12.3.1. didelė profesinės sveikatos rizika;

12.3.2. nepakankamas būsto programų vykdymas;

12.3.3. nepatenkinama geriamojo vandens kokybė (ypač šachtinių šulinių), sulėtėjęs vandentiekio tinklų tiesimas;

12.3.4. gyvenamosios aplinkos tarša transporto išmetamosiomis dujomis, didėjantis triukšmas;

12.3.5. nesaugios gatvės;

12.3.6. gyventojų higienos reikmes tenkinančių statinių (pirčių, viešųjų tualetų) stoka;

12.4. sergamumo problemos:

12.4.1. didelis vaikų sergamumas ir invalidumas;

12.4.2. didėjantis sergamumas lėtinėmis neužkrečiamosiomis ligomis (širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, psichikos);

12.4.3. gausėjantys psichikos ir elgesio sutrikimai;

12.4.4. gausėjančios traumos dėl smurto ir nelaimingų atsitikimų keliuose;

12.4.5. nemažėjantis sergamumas užkrečiamosiomis ligomis (tuberkulioze, dizenterija, salmonelioze, erkiniu encefalitu, Laimo liga, hepatitu C, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, AIDS ir kt.);

12.5. sveikos gyvensenos problemos:

12.5.1. visuomenės atsakomybės už savo sveikatą stoka;

12.5.2. menkas visuomenės sveikos gyvensenos supratimas ir silpni įgūdžiai;

12.5.3. per didelis dėmesys gydymui sprendžiant sveikatos problemas;

12.5.4. didėjantis tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimas;

12.5.5. sumažėjęs gyventojų fizinis aktyvumas.

IV. PAGRINDINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOS REFORMOS KRYPTYS

13. Svarbiausioji visuomenės sveikatos priežiūros sistemos plėtojimo kryptis – sukurti šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, užtikrinančią sveiką gyvenseną, aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą.

14. Vykdydama bendrąsias visuomenės sveikatos valdymo funkcijas, valstybė turi telkti visas ekonomines, socialines struktūras, valstybinės valdžios, savivaldos institucijas, juridinius ir fizinius asmenis į visuomenės sveikatos priežiūros sistemą.

15. Valstybės visuomenės sveikatos politikos strategija ir jos konkrečios priemonės turi būti įgyvendinamos ne tik valstybėje, apskrityse, miestuose, savivaldybių bendruomenėse, bet ir mokyklose, ikimokyklinėse įstaigose, darbovietėse, uždaruose kolektyvuose, šeimose, kitoje aplinkoje.

16. Turi būti plečiama visuomenės sveikatos priežiūros samprata, ji turi aprėpti ir asmens sveikatos priežiūros sistemos veiklos vertinimą, o visuomenės sveikatos priežiūros funkcijos turi integruotis į asmens sveikatos apsaugos sistemą.

17. Visuomenės sveikatos valstybiniam valdymui taikomi šie visuomenės sveikatos politikos ir strategijų bei visuomenės sveikatos teisinės bazės formavimo principai:

17.1. veiklos, padedančios saugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą, skatinimas;

17.2. sveikatai kenksmingos veiklos draudimas ar ribojimas;

17.3. žalos visuomenės sveikatai atlyginimas;

17.4. valdymo institucijų ir įvairių ūkio sektorių bendradarbiavimas formuojant ir įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką;

17.5. visuomenės sveikatos politikos ir strategijų planavimo ir įgyvendinimo nepriklausomas vertinimas.

18. Visuomenės sveikatos teisinės bazės tobulinimas:

18.1. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo, prieinamumo, priimtinumo teisinės bazės tobulinimas, įstatymiškai reglamentuojant visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, visuomenės sveikatos monitoringą ir ekspertizę;

18.2. visuomenės sveikatos politikos ir strategijų tarpžinybinio planavimo, visų ūkio sektorių atsakomybės už visuomenės sveikatos apsaugą ir sveikatos stiprinimą teisinės bazės tobulinimas;

18.3. bendros veiklos sutartinių santykių tarp visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektų, biudžetinių įstaigų, įmonių, organizacijų, asociacijų ir profesinių sąjungų, įgyvendinančių valstybės visuomenės sveikatos politiką ir strategiją, įteisinimas;

18.4. visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų, reglamentuojančių karinę veiklą, suderinimas su NATO standartais;

18.5. ekstremalių situacijų valdymo ir likvidavimo teisinės bazės tobulinimas;

18.6. ekonominių ir socialinių skirtumų įtakos gyventojų sveikatai teisinis reguliavimas;

18.7. teisinės bazės, skatinančios steigti visuomenines organizacijas, savanorių tarnybas, kurios rūpinasi lengvai pažeidžiamų socialinių sluoksnių (ypač skurdžiai gyvenančių žmonių) sveikata, tobulinimas;

18.8. visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų derinimas su ES teisės aktais.

19. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo ir vadybos tobulinimas:

19.1. visuomenės sveikatos priežiūros priemonių integravimas į valstybės ekonominius, socialinius ir verslo plėtros planus;

19.2. visų ūkio sektorių atsiskaitomybės už visuomenės sveikatos priežiūros priemonių įgyvendinimą reglamentavimas;

19.3. visuomenės sveikatos priežiūros institucijų tarpžinybinio bendradarbiavimo būdų ir priemonių nustatymas;

19.4. sveikatinimo veiklos padalinio, vadovaujamo savivaldybės gydytojo, funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje plėtimas;

19.5. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų sutelkimas į vieną sistemą;

19.6. visuomenės sveikatos saugos kontrolės sistemos kūrimo užbaigimas ir kontrolės institucijų veiklos koordinavimas;

19.7. valstybinėms institucijoms nebūdingų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo perdavimas visuomenės sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, biudžetinėms įstaigoms ir pelno siekiančioms įmonėms;

19.8. valstybės visuomenės sveikatos monitoringo sistemos suformavimas;

19.9. valstybinės higienos ekspertizės mastų nustatymas;

19.10. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo audito tvarkos parengimas;

19.11. regioninės plėtros principų įgyvendinimas sprendžiant visuomenės sveikatos priežiūros problemas;

19.12. teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkymas formuojant savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą;

19.13. specializuotų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų valdymo optimizavimas ir veiklos efektyvinimas;

19.14. sąlygų steigti valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešąsias ir privačias įstaigas, teikiančias visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, sudarymas;

19.15. mokslo institucijų veiklos perorientavimas spręsti naujas visuomenės sveikatos problemas;

19.16. visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų tinklo racionalizavimas;

19.17. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip pagrindinės visuomenės sveikatos viešojo administravimo institucijos, stiprinimas ir veiklos efektyvinimas.

20. Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas:

20.1. vienos (bendros) visuomenės sveikatos priežiūros išteklių sistemos formavimas;

20.2. finansavimo sistemos, skatinančios dengti visuomenės sveikatos priežiūros sąnaudas įvairių finansavimo šaltinių lėšomis, kūrimas;

20.3. visuomenės sveikatos saugos ir stiprinimo elementų įtraukimas į ūkio plėtros programas;

20.4. visuomenės sveikatos priežiūros būtinųjų paslaugų ir priemonių apmokėjimo principų ir kainų nustatymas.

21. Sveikatos politikos partnerių bendradarbiavimas:

21.1. siekti, kad valstybės, apskričių, savivaldos viešojo administravimo įstaigos užtikrintų bendradarbiavimą;

21.2. siekti, kad informacija apie visuomenės sveikatos būklę būtų nuolat pateikiama visuomenei ir visiems prieinama.

22. Aktyvios ir atsakingos už savo sveikatą visuomenės (bendruomenės) formavimas:

22.1. visuomenės sveikatos politikos tikslų ir jos įgyvendinimo strategijos populiarinimas;

22.2. socialinės rizikos ir sveikatos rizikos grupių gebėjimų prisitaikyti prie aplinkos ugdymas, skatinimas įsitraukti į pagalbos grupes, mokymas savarankiškai įveikti visuomenės sveikatos problemas;

22.3. visuomenės sveikatos priežiūros sistemos veiklos socialinės kontrolės plėtojimas;

22.4. visuomeninių organizacijų, kurios rūpinasi visuomenės sveikata, rėmimas;

22.5. visuomenės ir politikų informavimas apie visuomenės sveikatą ir sveikatos aplinką.

23. Siekdama išsaugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą, valstybė užtikrina visuomenės sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimą, įtraukdama į šią veiklą visas ekonomines, socialines ir viešojo administravimo struktūras, sudarydama būtinas sąlygas visuomenei ir kiekvienam jos nariui sveikai ir saugiai gyventi, užtikrindama produktų ir paslaugų, maisto bei geriamojo vandens saugos priežiūrą, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolę, darbo ir gyvenamosios aplinkos gerinimą.

24. Produktų ir paslaugų saugos sistema:

24.1. teisinės bazės, garantuojančios gyventojams saugių produktų ir paslaugų teikimą, tobulinimas;

24.2. rinkos priežiūros sistemos, garantuojančios produktų ir paslaugų saugumą, tobulinimas;

24.3. priemonių, užtikrinančių gyventojų, kurie naudojasi necentralizuotu vandentiekiu, aprūpinimą tinkamu geriamuoju vandeniu, parengimas;

24.4. geriamojo vandens kokybės gerinimo ekonominio skatinimo sistemos sukūrimas;

24.5. gyventojų informavimas maisto, geriamojo vandens kokybės ir taršos prevencijos klausimais;

24.6. maisto, vandens kokybės ir saugos monitoringo organizavimas;

24.7. siekimas, kad įmonės, kurių ūkinė-komercinė veikla kelia pavojų ar daro žalą visuomenės sveikatai, savo lėšomis žiniasklaidoje skelbtų informaciją apie aplinkos taršą, pagamintų produktų poveikį sveikatai, darbo saugą ir kitus veiksnius, turinčius įtakos sveikatai.

25. Cheminių medžiagų ir preparatų valdymas ir kontrolė:

25.1. cheminių medžiagų kontrolės, valdymo ir epidemiologinės priežiūros infrastruktūros tobulinimas;

25.2. pavojingų sveikatai ir aplinkai cheminių medžiagų informacinės bazės sukūrimas;

25.3. visuomenės švietimas ir informavimas cheminės saugos klausimais.

26. Darbo aplinkos gerinimas:

26.1. ekonominių paskatų sistemos, spartinančios darbo sąlygų gerėjimą, sukūrimas;

26.2. profesinės sveikatos tarnybų infrastruktūros formavimas;

26.3. darbuotojų informavimas darbo aplinkos kokybės ir profesinių ligų klausimais;

26.4. darbo aplinkos monitoringo organizavimas.

27. Gyvenamosios aplinkos gerinimas:

27.1. sveikatos aplinkos nacionalinio plano parengimas ir įgyvendinimas;

27.2. žmonių apsaugos nuo cheminių medžiagų, jonizuojančiosios spinduliuotės valstybinės priežiūros tobulinimas;

27.3. būsto ir gyvenimo kokybės miesto bei kaimo vietovėse gerinimas;

27.4. visuomenės ir atskirų žmonių grupių telkimas siekti gyvenamosios aplinkos sveikatinimo tikslų.

28. Socialinės bei viešojo administravimo struktūros rengia ir įgyvendina visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos programas, atsižvelgdamos į tai, kad sveikata yra žmogaus teisė, visi (individai, grupės, bendruomenės) turi lygias teises į sveikatą ir dalyvauja visuomenės sveikatinimo procese, atsiskaito už savo veiklą.

29. Sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija apima sveikos gyvensenos ugdymą, tabako, alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų žalos mažinimą, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo propagavimą, dažniausių lėtinių neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų prevenciją ir įgyvendinimą pagal veiklos strategines kryptis.

30. Sveikos gyvensenos ugdymas:

30.1. sveikatos ugdymo sistemos tobulinimas;

30.2. sveikos gyvensenos propagavimas visuomenės informavimo priemonėmis;

30.3. sveikos gyvensenos ugdymas vaikų darželiuose ir mokyklose, sveikatos stiprinimo mokyklų ir universitetų veiklos skatinimas;

30.4. moksliškai pagrįstų, veiksmingų sveikatos mokymo metodų ir priemonių diegimas;

30.5. sveikos gyvensenos ugdymo įtraukimas į sveikatos sistemos ir kitų sektorių darbuotojų profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programas;

30.6. sveikos gyvensenos ugdymo tyrimų organizavimas;

30.7. asmeninės žmogaus atsakomybės už savo sveikatą stiprinimas.

31. Tabako vartojimo mažinimas:

31.1. tabako gaminių gamybos ir prekybos kontrolė;

31.2. tabako rinkos ribojimo priemonių taikymas;

31.3. rūkymo prevencijos vykdymas;

31.4. skatinimas mesti rūkyti ir pagalbos metantiesiems teikimas;

31.5. sveikos (be tabako) darbo ir gyvenamosios aplinkos kūrimas;

31.6. pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, valstybės politikų, valstybės tarnautojų, žurnalistų mokymo organizavimas.

32. Alkoholio vartojimo mažinimas:

32.1. alkoholio vartojimo, gamybos, importo, prekybos ir eksporto monitoringo sistemos suformavimas Lietuvoje;

32.2. alkoholio produktų gamybos, importo, prekybos valstybinio reguliavimo priemonių įgyvendinimas, alkoholio kontrabandos ir nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais prevencija;

32.3. medžiagų, esančių alkoholiniuose gėrimuose, kenksmingumo nustatymas, falsifikuoto alkoholio identifikavimo metodų parengimas ir taikymas;

32.4. blaivaus moksleivių gyvenimo įpročių ugdymas visose ugdymo įstaigose;

32.5. blaivaus gyvenimo įpročių ugdymas Lietuvoje;

32.6. sveikos gyvensenos propagavimas, pasitelkus žiniasklaidos priemones, alkoholio reklamos kontrolė;

32.7. narkologinės pagalbos tobulinimas;

32.8. savivaldybių alkoholio kontrolės programų rengimas, rėmimas ir finansavimas;

32.9. alkoholio vartojimo mažinimas ekonominėmis priemonėmis.

33. Narkotinių, psichotropinių medžiagų žalos mažinimas:

33.1. narkotikų kontrolės politikos formavimo, priežiūros ir įgyvendinimo tobulinimas;

33.2. neteisėtos narkotikų apyvartos ir kontrabandos kontrolės stiprinimas;

33.3. narkotinių (psichotropinių) medžiagų ir prekursorių kontrolės stiprinimas;

33.4. narkotikų poreikio mažinimas: švietimas, narkologinių ligonių gydymas;

33.5. narkotikų poreikio ir žalos mažinimas: narkologinių ligonių reabilitacija ir integracija.

34. Sveika mityba:

34.1. valstybinės sveikos mitybos politikos parengimas ir įgyvendinimas;

34.2. visų socialinių gyventojų grupių sveikos mitybos gerinimas (ypač daug dėmesio skirti vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir mažas pajamas turintiems gyventojams);

34.3. jodo, geležies ir kitų maisto medžiagų stokos likvidavimas įvairioms gyventojų grupėms;

34.4. natūralaus kūdikių maitinimo skatinimas;

34.5. ekologiškų maisto produktų gamybos ir vartojimo skatinimas;

34.6. efektyvios maisto kokybės kontrolės sistemos, atitinkančios tarptautinius standartus, įdiegimas;

34.7. sveikos mitybos mokymo strategijos sukūrimas;

34.8. gyventojų mitybos ir su ja susijusių sveikatos problemų stebėjimo ir analizės bei vertinimo sistemos sukūrimas.

35. Fizinio aktyvumo didinimas:

35.1. vaikų, jaunimo ir kitų amžiaus grupių požiūrio į kūno kultūrą ir fizinį ugdymą sampratos formavimas;

35.2. visų gyventojų socialinių sluoksnių ir amžiaus grupių biologinio judėjimo poreikio patenkinimo užtikrinimas;

35.3. tarpžinybinio bendradarbiavimo planuojant miestus ir atskirus regionus, rekreacijos zonas bei kitas vietas, pritaikytas sportui ir kūno kultūrai, stiprinimas.

36. Lėtinių neužkrečiamųjų ligų ir traumų prevencija:

36.1. atskirų populiacijos grupių ir bendruomenių sveikatos skirtumų mažinimas;

36.2. individualių sveikatos rizikos veiksnių plitimo mažinimas;

36.3. neužkrečiamųjų ligų ir jų rizikos veiksnių ankstyvo nustatymo ir kontrolės sistemos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje tobulinimas, bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis;

36.4. lėtinių neužkrečiamųjų ligų ir jų rizikos veiksnių registravimo ir stebėjimo sistemos sukūrimas;

36.5. kompleksinės traumatizmo ir pagalbos nukentėjusiems nuo smurto ir nelaimingų atsitikimų programos įgyvendinimas;

36.6. visuomenės požiūrio į dvasinę sveikatą, kaip į vieną iš svarbiausių vertybių, formavimas;

36.7. psichikos ir elgesio sutrikimų, jų rizikos veiksnių ankstyvo nustatymo ir veiksmingų prevencijos bei intervencijos programų per pirminę sveikatos priežiūros grandį, švietimo ir socialinės apsaugos sektorių tobulinimas;

36.8. psichikos ir elgesio sutrikimų, savižudybių prevencija;

36.9. valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų skatinimas dalyvauti stiprinant visuomenės sveikatą ir mažinant skurdo sukeltus psichologinius socialinius padarinius.

37. Užkrečiamųjų ligų prevencija ir kontrolė:

37.1. užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktikos plėtra, vakcinuojamųjų gausinimas ir naujų vakcinų diegimas;

37.2. PSO Europos regiono iniciatyvų palaikymas, siekimas likviduoti užkrečiamąsias ligas;

37.3. tuberkuliozės pirminės profilaktikos plėtojimas ir epidemiologinės priežiūros tobulinimas;

37.4. AIDS profilaktikos plėtojimas;

37.5. lytiškai plintančių ligų epidemiologinės priežiūros tobulinimas;

37.6. žmonių užkrečiamųjų ligų diagnostikos (įskaitant virusologinius ir molekulinius tyrimus) plėtojimas;

37.7. antibiotikų vartojimo programos parengimas, siekimas išvengti atsparių antibiotikams štamų vystymosi;

37.8. kompiuterizuotos užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registravimo ir stebėjimo sistemos įdiegimas.

V. SPECIALISTŲ RENGIMAS

38. Visuomenės sveikatos specialistų rengimas ir tobulinimas organizuojamas atsižvelgiant į PSO regioninės sveikatos politikos ir strategijos principus ir ES naujosios sveikatos politikos reikalavimus.

39. Reikia:

39.1. sukurti visuomenės sveikatos specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo teisinę bazę;

39.2. tobulinti visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo materialinę bazę;

39.3. pasiekti, kad visuomenės sveikatos specialistų rengimo lygiai – iki diplomo gavimo, gavus diplomą ir tolesnis tobulinimasis – sudarytų bendrą nepertraukiamą procesą (parengti ir patvirtinti visuomenės sveikatos specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo programas, integruoti teisės, ekonomikos, vadybos, socialinės rūpybos, informacinių sistemų valdymo, sveikatos ugdymo, psichologijos disciplinas į visuomenės sveikatos mokymo programas);

39.4. pasiekti, kad specialistų rengimas, tobulinimas ir perkvalifikavimas atitiktų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos poreikius, kurie turi būti reguliariai vertinami ir prognozuojami (nustatomas visuomenės sveikatos specialistų poreikis);

39.5. kitus sektorius, galinčius turėti įtakos visuomenės sveikatai, specialistų rengimui ir tobulinimuisi, organizuoti pagal PSO regioninės sveikatos politikos bei strategijos principus ir nacionalinius poreikius, o krašto apsaugos sistemoje – pagal NATO reikalavimus.

VI. MOKSLINIAI TYRIMAI

40. Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos politikos formavimas ir strategijos planavimas turi būti pagrįstas mokslinių tyrimų rezultatais.

41. Svarbiausias tikslas – sukurti visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų politiką, informacijos ir komunikacijų sistemas, padedančias geriau diegti ir skleisti žinias, įgyvendinti „Sveikata-XXI“ politiką.

42. Uždaviniai:

42.1. sukurti visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų politiką, kurios tikslas – išspręsti prioritetines sveikatos problemas šalyje;

42.2. numatyti moksliškai pagristų metodų ir priemonių įdiegimo į visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros sistemą mechanizmus;

42.3. parengti moksliškai pagristą rizikos veiksnių sveikatai įvertinimo metodiką;

42.4. sukurti visuomenės sveikatos informacinę sistemą, naudingą ir prieinamą valstybės politikams, įstaigų ir organizacijų vadovams, sveikatos ir kitiems specialistams, visuomenei;

42.5. užtikrinti informacijos apie visuomenės sveikatos politiką ir programas teikimą, paremtą naujausiomis informacinėmis technologijomis;

42.6. kurti tobulesnius visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų metodus bei priemones, plėtoti sveikatos informacines sistemas.

43. Plėtoti visuomenės sveikatos mokslinius tyrimus būtų įmanoma, jeigu būtų įgyvendintos šios strategijos kryptys:

43.1. fundamentalių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, skirtų prioritetinėms visuomenės sveikatos problemoms spręsti, plėtojimas ir subalansavimas;

43.2. mokslinių tyrimų bazės bei technologijų atnaujinimo rėmimas;

43.3. visuomeninio sektoriaus institucijų, sveikatos politikų ir mokslo bendruomenės bendradarbiavimas diegiant naujausius mokslo laimėjimus į visuomenės sveikatos ugdymo programas;

43.4. prioritetų suteikimas moksliškai pagrįstiems sveikatos stiprinimo ir ligų profilaktikos metodams, priemonėms ir jų efektyvumui vertinti regioniniu bei nacionaliniu lygiu, priartinant mokslą prie praktikos;

43.5. visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų panaudojimas sveikatos politikos ir programų monitoringui bei atsakingų institucijų, grupių, individų atsiskaitomybei už visuomenės sveikatinimą, saugą ir gydymą įvertinti;

43.6. įvairių sričių mokslininkų telkimas ir skatinimas bendradarbiauti sprendžiant prioritetines visuomenės sveikatos problemas bei atsiskaityti visuomenei;

43.7. jaunų mokslininkų rengimo rėmimas ir skatinimas dalyvauti sprendžiant aktualiausias visuomenės sveikatos problemas;

43.8. naujų komunikacinių technologijų panaudojimas, visų piliečių skatinimas dalyvauti visuomenės sveikatos programose;

43.9. skatinimas keistis tarptautinių sveikatos programų rezultatais ir moksline informacija nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, šios veiklos rėmimas;

43.10. nacionalinių su PSO bendradarbiaujančių centrų bendradarbiavimo su kitais Europos centrais rėmimas, skatinimas ir tarpininkavimas įkuriant naujus centrus.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44. Šios strategijos įgyvendinimas padės sukurti šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, kuri bus paremta visuomenės ugdymu, sveikatos stiprinimu ir skatins formuoti visuomenės sveikatos priežiūros politinio, ekonominio, socialinio ir visuomeninio rėmimo pagrindus. Tik tada visuomenės sveikatos priežiūros sistema taps ekonomiška, patikima, gerai valdoma.

45. Šios strategijos nuostatos įgyvendinamos pagal Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos įgyvendinimo planą, parengtą bendradarbiaujant suinteresuotoms institucijoms, informuojant bei įtraukiant į šį bendradarbiavimą ir visuomenę.

______________