LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO ATLIKTO VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO IŠVADOS
2006 m. gruodžio 19 d. Nr. X-990
Vilnius
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Seimo
2006 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. X-990
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO ATLIKTO VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKLOS PARLAMENTINIO TYRIMO IŠVADA
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – Komitetas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, vykdydamas Seimo statuto 49 straipsnio „Seimo komitetų įgaliojimai“ 9 punktu („... savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą...“) pavestas funkcijas, 2006 m. rugsėjo 4 d. savo iniciatyva pradėjo Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD arba Departamentas) veiklos parlamentinį tyrimą, o įsigaliojus 2006 m. rugsėjo 28 d. Seimo nutarimui Nr. X-823 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą“, vadovaudamasis ir Lietuvos Respublikos laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, dalyvaujant Komiteto pirmininkui Algimantui Matulevičiui (nuo 2006 m. spalio 19 d.), Komiteto pirmininko pavaduotojui Algiui Kašėtai, Komiteto nariams Andriui Baranauskui (iki 2006 m. spalio 23 d.), Rimantui Bašiui, Vytautui Bogušiui, Rasai Juknevičienei, Romualdai Kšanienei (nuo 2006 m. spalio 24 d.), Juozui Olekui (tik 2006 lapkričio 22 d.), Sauliui Pečeliūnui, Mildai Petrauskienei, Alvydui Sadeckui (iki 2006 m. spalio 18 d. Komiteto pirmininkas), Rimantui Smetonai, Skirmantui Pabedinskui (nuo 2006 m. rugsėjo 22 d. nusišalino nuo tyrimo dėl galimo interesų konflikto);
dalyvaujant Komiteto laikinai einančiam vyresniojo patarėjo pareigas Vitalijui Dmitrijevui, patarėjai Jolitai Zabarauskaitei (nuo 2006 m. spalio 17 d.), Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiajam specialistui Justui Musteikiui;
sekretoriaujant Komiteto padėjėjoms Astai Markevičienei ir Agnei Silickienei,
tyrė:
2) kokia yra Valstybės saugumo departamento personalo valdymo politika, moralinis klimatas Valstybės saugumo departamente;
3) Vytauto Pociūno perkėlimo iš Valstybės saugumo departamento valdybos viršininko pareigų į Lietuvos Respublikos konsulatą Gardine priežastis ir aplinkybes;
8) kokia informacija yra sukaupta arba parengta Valstybės saugumo departamente 2004–2006 metais dėl aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių arba dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems;
9) galimą politikų, verslo ar kitų interesų grupių įtaką Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiklai ir jų sprendimams.
Komitetas, turėdamas konstitucinius įgaliojimus ir esant valstybinės svarbos reikalui, atliko parlamentinę VSD kontrolę, siekdamas išsamiai ir objektyviai atsakyti į Seimo nutarime suformuluotus klausimus ir nustatyti, kaip Valstybės saugumo departamentas atlieka jam pavestas funkcijas ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Komitetas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą, visą parlamentinio tyrimo metu sukauptą informaciją panaudojo apibendrinimams ir išvadoms dėl VSD veiklos tendencijų ir problemų. Komitetas kvietė liudyti VSD pareigūnus ir kitus asmenis, analizavo jų parodymus, siekė susipažinti su dokumentais ir gauti informaciją, susijusią su VSD darbo organizavimu, nepaisydamas, ar atitinkamų klausimų inter alia dėl šios institucijos struktūros nustatymo, struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo, darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan., sprendimas pagal įstatymus priklauso VSD vadovams. Komiteto atliekamam parlamentinam tyrimui buvo taip pat reikalinga VSD vykdytų ar vykdomų tyrimų medžiaga, su kuria susipažinus nebūtų padaryta žalos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, taip pat ir nebaigtiems ikiteisminiams, operatyviniams tyrimams.
Komitetui liudijo 33 dabartiniai ir 4 buvę VSD pareigūnai, Seimo nariai Andrius Kubilius, Jurgis Razma, Antanas Valionis, buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška, buvęs VSD generalinis direktorius, Lietuvos Respublikos ambasadorius Ispanijos Karalystėje Mečys Laurinkus, Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Gardine Daiva Mockuvienė, Lietuvos televizijos žurnalistė Joana Lapėnienė, žuvusio VSD pareigūno Vytauto Pociūno brolis Algimantas Pociūnas ir žuvusiojo žmona Liudvika Pociūnienė, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis.
1. Kaip vyksta Valstybės saugumo departamento reorganizavimas ir strategijos įgyvendinimas
VSD reorganizavimas pradėtas 1998 metais. Siekdamas tobulinti institucijos veiklą ir gerinti valdymą, Departamentas atliko struktūrinius pertvarkymus: naikino buvusius ir steigė naujus padalinius, atitinkamai perskirstė funkcijas VSD viduje, pertvarkė atskirus VSD padalinius.
VSD struktūra keičiama vadovaujantis Valstybės saugumo departamento statuto 4 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktais, įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas ir VSD atestacinės komisijos protokolais patvirtintus sprendimus. VSD struktūros pakeitimus ir VSD strateginio planavimo ir valdymo modelį 2004 metais patvirtino VSD kolegija.
Komitetas 2004 metais pritarė VSD 2005–2008 metų strategijai. 2006 m. Komitetas, susipažinęs su VSD metine veiklos ataskaita, teigiamai įvertino VSD strategijos įgyvendinimą.
Reorganizavimo metu VSD vadovybė siekė pertvarkyti šią instituciją pagal NATO ir ES šalių specialiosioms tarnyboms būdingą modelį, nustatyti VSD veiklos prioritetus ir aiškiai apibrėžti darbo kryptis, atliekamas funkcijas, gerinti VSD centrinių ir teritorinių padalinių darbo koordinavimą, išspręsti kitus Departamento veiklai svarbius klausimus.
Tyrimo metu kai kurie Komitetui liudiję VSD pareigūnai išreiškė nuomones dėl tam tikrų VSD padalinių reorganizavimo, pateikė savo samprotavimus dėl reorganizavimo eigos.
Nustatyta, kad vienos VSD valdybos vykdytas tyrimas dėl verslo bendrovių galimų sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir galimos įtakos valstybės pareigūnams bei politikams VSD vadovybės buvo palaikytas neatitinkančiu šios valdybos kompetencijos. Tokią nuomonę vadovai pareiškė po to, kai Komitetui apie minėtą tyrimą paliudijo valdybos viršininkas, jo pavaduotojas ir skyriaus viršininkas, nors iki tol vadovai reguliariai gaudavo informaciją apie atliekamą tyrimą, dėl jo pasirašė atitinkamus sprendimus, jį vertino, teikė pasiūlymus, domėjosi gaunamos operatyvinės informacijos turiniu.
Komitetas tyrimo metu taip pat gavo duomenų, kad tam tikrais atvejais atliekant tyrimus VSD valdybų kompetencijos ribos buvo nepagrįstai išplėstos, todėl ne visi VSD tyrimai atitinka Departamentui priklausančias atlikti funkcijas.
Komitetas parlamentinio tyrimo metu taip pat atkreipė dėmesį į gautą informaciją apie vieno VSD padalinio vadovo pavedimą teritoriniams padaliniams, kurio tam tikri aspektai ar jo vykdymo priemonės galėtų būti vertinami kaip piliečių teisių į privatų gyvenimą pažeidimas ir VSD kompetencijos viršijimas.
VSD turi tiksliai apibrėžti jam pavestas funkcijas. VSD pareigūnams turi būti pakankamai aišku, kad jų veiksmai neperžengia VSD kompetencijos ribų.
Kai kuriems VSD pareigūnams kyla abejonių dėl VSD Vilniaus apygardos panaikinimo pagrįstumo ir ar sprendimas ją panaikinti buvo priimtas tam tinkamai pasirengus. Šio padalinio panaikinimas siejamas su kitos VSD valdybos įsteigimu, tačiau, įsteigus skyrius atitinkamose VSD valdybose (paskirsčius funkcijas, kurias vykdė Vilniaus apygarda), šie skyriai nebuvo tinkamai aprūpinti.
Kai kuriems VSD darbuotojams susidarė įspūdis, kad tam tikrais atvejais reorganizavimas galėjo būti panaudotas nepagrįstai atleisti ar perkelti į kitas pareigas vadovybei neįtikusius darbuotojus, ir tai galėjo turėti neigiamos įtakos VSD darbo kokybei.
Užsitęsę struktūriniai pertvarkymai, nevisiškai apibrėžtos funkcijos, užtrukęs padalinių nuostatų rengimas sudarė konfliktines situacijas tarp VSD padalinių vadovų ir pavaldinių. Atkreiptinas dėmesys į nepakankamą valdymo kokybę, VSD kolegijos, atliekančios VSD generalinio direktoriaus patariamosios institucijos funkciją, posėdžiai nerengiami keletą metų, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojai retai lankosi VSD struktūriniuose padaliniuose, nėra apibrėžtų atsakomybės ribų už generalinio direktoriaus pavaduotojų priimamus sprendimus. Tai neigiamai veikia VSD darbo efektyvumą ir rezultatus.
VSD susiduria su reikšmingomis, objektyviomis problemomis – tam tikrų sričių specialistų trūkumas susijęs su mažu VSD pareigūnų darbo užmokesčiu, taip pat trūksta VSD veiklai pritaikytų patalpų.
Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais, Komitetas daro šias išvadas:
1. Struktūriniai pertvarkymai VSD pernelyg užsitęsė, tai atsiliepė kai kurių Departamento padalinių darbui. VSD turi numatyti konkretų reorganizavimo atlikimo terminą, sparčiau užbaigti valdymo ir struktūrines reformas.
2. VSD vadovybė turi užtikrinti, kad reorganizavimo tikslai ir kryptys būtų pakankamai aiškūs pertvarkomų VSD padalinių pareigūnams. Tam tikslui galėtų būti efektyviau pasinaudota VSD kolegija.
3. Tam tikrais atvejais nepagrįstai išplečiamos VSD veiklos ribos ir atliekamos nebūdingos funkcijos.
2. Kokia yra Valstybės saugumo departamento personalo valdymo politika, moralinis klimatas Valstybės saugumo departamente
Departamente dirba daug kompetentingų pareigūnų, galinčių sėkmingai ir profesionaliai įgyvendinti jiems pavestus uždavinius. Tačiau parlamentinis tyrimas atskleidė tam tikras VSD personalo valdymo problemas.
Komitetas pabrėžia, kad kandidatų atrankai į VSD ir jo padalinius, jų patikrinimui ir tolesniam tinkamumui turi būti teikiamas ypatingas dėmesys. Bendrieji reikalavimai kandidatams į VSD pareigūnus nustatyti Valstybės saugumo departamento statuto 13, 14, 15, 16 straipsniuose. VSD generalinis direktorius tam tikroms pareigybėms gali nustatyti ir papildomų reikalavimų.
VSD yra nustatyta pareigūnų atestavimo ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka, tačiau trūksta aiškios pareigūnų karjeros sistemos, kuri VSD pareigūnams, atsižvelgiant į jų gebėjimus, kvalifikaciją ir patyrimą, suteiktų vienodas galimybes pretenduoti į aukštesnes pareigas. Tam tikrais atvejais nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis VSD pareigūnai perkeliami iš vieno VSD padalinio į kitą, paskiriami į aukštesnes, vadovaujančias ar žemesnes pareigas. Kai kurie Komitetui liudiję pareigūnai teigė, kad būta atvejų, kai kvalifikuoti, patyrę darbuotojai buvo nepagrįstai, tiesiogiai arba netiesiogiai verčiami palikti tarnybą ar pereiti į kitą VSD padalinį.
Komitetas nustatė atvejus, kada VSD vadovybė, delsdama spręsti atskirų VSD padalinių problemas, sudarė ne visada pagrįstas prielaidas pareigūnus perkelti į kitas pareigas.
Statutinėje organizacijoje subordinacijos ir pavaldumo principai yra būtini. Komitetas mano, kad dažnesnis VSD vadovybės tiesioginis bendravimas su žemesnio rango pareigūnais tam tikromis situacijomis padėtų VSD vadovybei priimti labiau suderintus ir apgalvotus sprendimus, pagerintų moralinį klimatą visame Departamente. Visokeriopa investicija į žmogų, geras psichologinis klimatas turi būti vienas iš pagrindinių prioritetų demokratinės valstybės specialiojoje tarnyboje.
Kai kurie VSD darbuotojai nurodė atvejus, kai skatinti ar teigiamai įvertinti pareigūnai buvo be motyvų nušalinami nuo jų atliekamų tyrimų.
Kai kurie Komitetui liudiję VSD pareigūnai teigė, kad VSD vadovybė kalbėjosi su jais prieš jų liudijimą Komitete, ir šiuos pokalbius jie vertino kaip vadovybės bandymą daryti įtaką liudijimams.
Komitetas atkreipia dėmesį, kad VSD moraliniam klimatui nemažai įtakos turėjo trijų Komitetui liudijusių VSD pareigūnų nušalinimas nuo pareigų.
Dėl saugumo pareigūnų darbo specifikos, paslapčių apsaugai keliamų reikalavimų, taip pat su pareigų vykdymu susijusių stresinių situacijų darbą su VSD pareigūnais reikia organizuoti kryptingai ir sistemingai. VSD vadovybė turėtų sukurti tinkamas saugumo pareigūnų darbo sąlygas ir nustatyti aiškius darbuotojų veiklos vertinimo kriterijus, kad jie suprastų, už kokias moralines, dalykines ar kitas savybes vieni darbuotojai yra skatinami, kiti vertinami neigiamai ir baudžiami.
Komitetas tyrimo metu nustatė, kad neigiamą įtaką VSD moraliniam klimatui daro ir su VSD vadovais susijusios šios aplinkybės:
1) VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius Atgimimo laikais, t. y. 1989 m. gruodžio 26 d., buvo įtrauktas į KGB rezervo karininkų sąrašą (Seimo laikinosios komisijos išvados, patvirtintos Seimo 2005 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. X-135);
2) VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas įsigijo nekilnojamojo turto Turniškėse ir jam buvo paskirta nuobauda – griežtas papeikimas už neigiamos nuomonės visuomenėje apie Departamentą ar Departamento pareigūnus sudarymą (Seimo laikinosios komisijos išvados, patvirtintos Seimo 2006 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. X-873);
3) VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius viešai neetiškai kalbėjo apie žuvusį Departamento pareigūną;
4) valdybos viršininkas Vytautas Damulis paskelbė tarnybinio mobiliojo telefono numerį internete privatiems ir komerciniams kaimo turizmo tikslams ir už tai VSD vadovybė jam skyrė nuobaudą.
Vertindamas šiuos savo pastebėjimus, Komitetas atsižvelgė į parlamentinio tyrimo metu nustatytus parlamentinės kontrolės įgyvendinimo trukdymus, VSD vadovų statusą ir teisės aktų nustatytus reikalavimus šioms pareigybėms.
Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais, Komitetas daro šias išvadas:
1. VSD personalo valdymo politikoje yra trūkumų ir neišspęstų problemų. Tarp VSD generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų bei valdybų viršininkų nėra aiškių atsakomybės už priimamus sprendimus ribų.
3. Kolektyve jaučiama psichologinė įtampa. VSD vadovybės veiksmai – parlamentinio tyrimo metu vienos VSD valdybos pareigūnų nušalinimas nuo pareigų po to, kai jie liudijo Komitetui, turėjo neigiamos įtakos moraliniam klimatui Departamente.
5. Viešai žinomos minėtos aplinkybės, susijusios su VSD vadovu A. Pociumi ir jo pavaduotojais D. Dabašinsku bei D. Jurgelevičiumi, turi neigiamos įtakos moraliniam klimatui VSD.
3. Vytauto Pociūno perkėlimo iš Valstybės saugumo departamento valdybos viršininko pareigų į Lietuvos Respublikos konsulatą Gardine priežastys ir aplinkybės
Komitetas nustatė, kad Vytautas Pociūnas į VSD valdybos viršininko pareigas buvo paskirtas 2004 m. gegužės mėnesį. Jis pakeitė šias pareigas ėjusį Liną Petronį. Valdyba tyrė transporto ir energetikos sektoriuje vykstančius procesus, galinčius turėti neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
VSD generalinis direktorius A. Pocius tyrimo metu paaiškino, kad ši valdyba buvo pertvarkyta siekiant peržiūrėti valdybos funkcijas ir atsisakyti jų dubliavimo. A. Pociaus teigimu, valdybos darbo tobulinimo procese VSD vadovybė V. Pociūnui nuolat kėlė klausimą, kaip geriau pasiekti strateginių valdybos tikslų. Generalinio direktoriaus nuomone, reformos V. Pociūno vadovaujamoje valdyboje vyko, tačiau iš kai kurių teritorinių padalinių buvo girdima nusiskundimų, kad jos buvo vykdomos pernelyg lėtai, ne visai sklandžiai.
A. Pocius taip pat nurodė, kad 2005 metų vasarą V. Pociūnas pokalbiuose su juo užsimindavo, jog jam sunku vadovauti valdybai. V. Pociūno vadovavimo metu iš valdybos į kitus padalinius ir iš VSD išėjo keli darbuotojai. Kaip vieną esminių pasitraukimo priežasčių jie A. Pociui minėjo valdybos vadovybės nesugebėjimą aiškiai suformuluoti konkrečių uždavinių savo pavaldiniams. Kai kurie VSD pareigūnai teigė jautę, kad jų darbas V. Pociūno buvo vertinamas tendencingai neigiamai.
Tyrimo metu Komitetas gavo informacijos, kad 2005 metais V. Pociūno vadovaujamoje valdyboje susidarė nepalankus geram darbui psichologinis klimatas, nes kilo konfliktas tarp valdybos viršininko ir jo pavaduotojo. Kai kurių apklaustų VSD pareigūnų nuomone, trintis tarp dviejų valdybos vadovų galėjo kilti dėl skirtingų jų požiūrių į kai kuriuos valdybos veiklos aspektus, tačiau, kitų nuomone, ji galėjo būti eskaluojama dirbtinai ir VSD vadovybė sąmoningai vengė spręsti kylančias problemas. Kai kurie Komitetui liudiję VSD pareigūnai svarbiausia priežastimi nurodė ir tai, kad V. Pociūno nepalaikė VSD vadovai. Ypač pasyvus šiuo požiūriu buvo valdybą kuravęs generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Jurgelevičius.
Komitetas tyrimo metu taip pat nustatė, kad ilgą laiką valdyboje nebuvo tvirtinamas etatų ir pareigybių sąrašas, nors valdybos viršininkas V. Pociūnas ne kartą dėl to kreipėsi į VSD vadovybę. Todėl valdyboje galėjo kilti pareigūnų nepasitenkinimas. VSD vadovybė ilgai netvirtino valdybos nuostatų, o kai V. Pociūnas buvo perkeltas į diplomatinę tarnybą ir buvo paskirtas naujas valdybos viršininkas, nuostatai buvo patvirtinti netrukus ir be esminių pataisymų.
Esant tokioms aplinkybėms, V. Pociūnui, kaip statutiniam pareigūnui, neliko nieko kito, kaip tik rinktis iš pasiūlymų vykti į Gruziją arba į Gardiną.
VSD vadovybė Gardiną apibūdino kaip svarbią vietą, todėl į tarnybą reikėjo skirti patyrusį pareigūną. Tačiau iš artimai bendravusių su V. Pociūnu asmenų liudijimų galima daryti išvadą, kad rimto darbo Gardine V. Pociūnui nebuvo, jis pats tai vertino kaip priverstines atostogas.
Komitetas gavo liudijimų, kad vienas kartu su V. Pociūnu dirbęs skyriaus viršininkas, kuravęs geležinkelius ir kitas transporto sritis bei tyręs projektą „2K“, taip pat VSD vadovybės buvo priverstas išeiti iš darbo. D. Jurgelevičiui sutikus išleisti ir pažadėjus įstatymų numatytą rekomendaciją dėl įsidarbinimo vienoje iš valstybės įmonių, vėliau VSD vadovybė sąmoningai sutrukdė tam asmeniui įsidarbinti ne tik minėtoje valstybės įmonėje, bet ir privačiose bendrovėse. V. Pociūnas maždaug pusantro mėnesio iki žūties pasakė frazę: „... daugiau netylėsiu ir padarysiu, kad visi viską žinotų...“.
Seimo narys J. Razma teigė, kad V. Pociūnas prieš išvykdamas iš Lietuvos pasiprašė su juo susitikti ir pranešė, kad tarnybą VSD palieka ne savo noru. V. Pociūnas jam pasakė ir išsiuntimo priežastį – esą A. Pocius situacijos Departamente nebevaldantis, didžiulę įtaką Departamentui per Užsienio reikalų ministerijos pasiūlytą į VSD pavaduotojo pareigas D. Jurgelevičių įgijęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška.
Seimo narys A. Kubilius Komiteto posėdyje teigė, kad V. Pociūnas, pas jį lankęsis prieš išvykdamas, teigė esąs nustumiamas nuo svarbių tyrimų. Kartu V. Pociūnas jam sakė esąs statutinis pareigūnas, todėl prašęs nekelti jo išsiuntimo klausimo VSD vadovybei.
Komiteto posėdyje liudijęs Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis teigė, kad, jo nuomone, V. Pociūnas į tarnybą Baltarusijoje „nebuvo ištremtas“. Jis teigė žinantis, kad apie V. Pociūno išsiuntimą buvo kalbama dar tada, kai VSD vadovavo M. Laurinkus.
V. Pociūno artimieji teigė, kad V. Pociūnas į tarnybą buvo išsiųstas ne savo valia. Jie mano, kad jo išsiuntimas buvo „tarnybinis susidorojimas“. VSD vadovybė ir pareigūnai po V. Pociūno laidotuvių su L. Pociūniene nebendravo. Ji ir kiti V. Pociūno artimieji nesulaukė jokio VSD vadovybės dėmesio, kai buvo viešinamos asmeninio gyvenimo ar žūties aplinkybės, dėl įžeidžiančių posakių spaudoje nesulaukė paaiškinimų ar atsiprašymo.
Kiti esami ir buvę VSD pareigūnai bei V. Pociūno šeimos nariai ir artimieji Komitetui teigė, kad V. Pociūno išsiuntimas, jų manymu, buvo jo nušalinimas nuo svarbių valdybos atliekamų tyrimų transporto ir energetikos srityse.
Valdyboje 2003 metais buvo parengta ir aukščiausiems valstybės pareigūnams, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikta pažyma dėl projekto „Iniciatyva 2K“ (toliau – „2K“). Šią pažymą kartu su savo skyriaus darbuotojais rengė V. Pociūnas, tuo metu ėjęs valdybos skyriaus viršininko pareigas. Komiteto tyrimo metu gauta medžiaga leidžia teigti, kad VSD ir projekto „2K“ iniciatorės Užsienio reikalų ministerijos požiūriai iš esmės skyrėsi. Kai kurių Komitete liudijusių asmenų nuomone, tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl sustiprėjus Užsienio reikalų ministerijos pareigūnų įtakai VSD, iš VSD valdybos buvo išstumti V. Pociūnas ir kai kurie kiti transporto problemas nagrinėję darbuotojai.
Turimos informacijos visuma leidžia daryti prielaidą, kad projektas „2K“ buvo primestas Lietuvai siekiant susilpninti mūsų šalies budrumą ir laimėti laiko. Apie tai įžvalgiai su savo kolegomis parengtoje pažymoje „2K“ perspėjo V. Pociūnas.
Komitetas, remdamasis tyrimo metu sukaupta informacija, daro prielaidą, kad profesionalių, turinčių didelę darbo patirtį darbuotojų sąmoningas ar nesąmoningas išstūmimas iš VSD silpnina Departamentą. Tokių veiksmų pavyzdžiu gali būti ir V. Pociūno, vadovavusio labai svarbiai VSD darbo krypčiai, skubotas išsiuntimas į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę Gardine. Komiteto disponuojamos informacijos visuma leidžia teigti, kad dėl nesklandumų, kilusių VSD valdybos veikloje, kuriai vadovavo V. Pociūnas, didelę atsakomybės dalį turėtų prisiimti VSD generalinio direktorius pavaduotojas D. Jurgelevičius, kuravęs šią valdybą, bei VSD generalinis direktorius A. Pocius. Įvertinant įvykių ir informacijos visumą, galima daryti prielaidą, kad V. Pociūnas buvo pašalintas iš atsakingų VSD pareigų norint pristabdyti jo atliekamus svarbius tyrimus transporto ir energetikos sektoriuose šalies nacionalinio saugumo aspektu.
Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais, Komitetas daro šias išvadas:
1. VSD vadovybė žinojo apie susidariusią netinkamą padėtį valdyboje jos viršininku paskyrus V. Pociūną, tačiau delsė priimti tinkamus sprendimus. Dėl to tik dar labiau aštrėjo valdybos pareigūnų tarpusavio santykiai, stiprėjo priešprieša. Tai savo ruožtu neigiamai atsiliepė valdybos darbo efektyvumui, kokybei. Neryžtingas ir uždelstas problemų sprendimas parodė VSD vadovybės nepakankamus vadybinius gebėjimus.
2. Komitetas daro prielaidą, kad V. Pociūno vadovaujamos VSD valdybos atliekamas tyrimas dėl projekto „2K“ galėjo būti susijęs su V. Pociūno išsiuntimu į diplomatinę tarnybą Gardine.
3. Būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius VSD pareigūnų perkėlimo į diplomatinę tarnybą procedūras, siekiant aiškumo dėl jų teisinio statuso ir su tuo susijusių socialinių garantijų užtikrinimo.
4. Valstybės tarnybos įstatyme ir Valstybės saugumo departamento statute nėra atskirtos procedūros, kai darbuotojas perkeliamas į kitas pareigas savo ar administracijos iniciatyva.
4. Ar yra Valstybės saugumo departamento pareigūnų politizavimo problema
Lietuvos Respublikos įstatymuose, kurie reglamentuoja VSD ir kitų statutinių institucijų ir jų pareigūnų veiklą, yra nustatyti draudimai dalyvauti politinėje veikloje.
Valstybės saugumo departamento įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje yra numatytas draudimas VSD pareigūnams eiti renkamas ar skiriamas pareigas, dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose, taip pat dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą, išskyrus atvejus, kai tai Valstybės saugumo departamento statuto nustatyta tvarka suderinta su VSD generaliniu direktoriumi.
Valstybės saugumo departamento statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad VSD pareigūnams draudžiama „būti politinių partijų, politinių organizacijų nariais, rėmėjais ar dalyvauti jų veikloje, taip pat dalyvauti bet kokioje kitoje politinėje veikloje“.
Analizuojant galiojančius teisės aktus, politizavimo sąvoką galima būtų gretinti su dalyvavimu „bet kokioje kitoje politinėje veikloje“ (VSD statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nors Komitetui liudiję pareigūnai teigė, kad politizavimo problemos jų atstovaujamuose VSD padaliniuose nepastebėję, minėtinas faktas, kad A. Damulis skambino Seimo nariui J. Razmai, kai Seime buvo svarstomas V. Muntiano kandidatūros į Seimo pirmininko postą klausimas, ir informavo apie kandidato tėvo biografijos faktus. Po šio įvykio A. Damulis, kaip jis pats teigė, apie tokį savo poelgį pranešė VSD generaliniam direktoriui A. Pociui. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos galima būtų teigti, kad A. Damulis suprato, jog pasielgė netinkamai įsikišdamas į politinį procesą. Pažymėtina, kad VSD generalinis direktorius A. Pocius V. Damulio poelgio nevertino niekaip.
Komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo metu VSD generalinis direktorius A. Pocius 2006 m. spalio 17 d. viešu laišku kreipėsi į Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Jame jis išdėstė savo poziciją dėl Komiteto prašomų analitinių pažymų. Laiškas buvo pirmiausia paviešintas, o tik po to jį gavo Komitetas.
Viešame laiške buvo teiginys, sukėlęs didelį atgarsį visuomenėje: „Šiose konkrečiose pažymose esanti informacija gali paliesti kai kuriuos įtakingus Seimo opozicijos ir pozicijos politinių partijų narius bei jų rėmėjus, valstybės pareigūnus. Bet tai nebus tiesa. Nebus tiesa, kol neįrodyta. Jei bus atskleista, gali būti neįrodoma.“ Šiuos A. Pociaus teiginius Komitetas supranta kaip parlamentinės demokratijos negerbimą, tam tikras pastangas daryti įtaką parlamentinį tyrimą atliekantiems Komiteto nariams ar net visam Seimui.
VSD generalinis direktorius A. Pocius ir jo pavaduotojai privalėjo parlamentinio tyrimo metu geranoriškai bendradarbiauti su tyrimą atliekančiu Komitetu, o ne reikšti savo nepasitenkinimą viešai. Iš pradžių oficialiai pranešęs Komitetui, kad yra priėmęs sprendimą pateikti Komiteto prašomą atliekamam tyrimui svarbią Departamente sukauptą ir parengtą informaciją apie aukštų valstybės pareigūnų galimus korupcinius ryšius ar dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems, vėliau A. Pocius atsisakė tai padaryti. Susidarius šioms aplinkybėms, kai kurie VSD generalinio direktoriaus veiksmai netgi sukėlė įtampą tarp atskirų valstybės institucijų.
Pažymėtina, kad Komitetas gavo liudijimų, kurie kelia įtarimų, jog kai kurie VSD tyrimai gali būti realizuojami atsižvelgiant į politinę konjunktūrą.
Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais, Komitetas daro šias išvadas:
1. Parlamentinio tyrimo metu nustatyti tam tikri požymiai leidžia daryti prielaidas, kad kai kurie VSD tyrimai, vadovų ir pareigūnų veiksmai vienais atvejais galėjo būti atliekami arba jų rezultatai naudojami tam tikrų politinių grupių naudai, kitais atvejais – pačių politinių grupių arba politikų poveikiui.
2. Atkreiptinas dėmesys į VSD vadovų elgesį viešumoje parlamentinio tyrimo metu, nenorą bendradarbiauti su parlamentinį tyrimą atliekančiu Seimo komitetu. Tai priskirtina ne tik politikavimui, bet ir parlamentinės demokratijos negerbimui, tam tikram spaudimui, kuris nėra suderinamas su statutinėmis pareigomis. Minimi VSD generalinio direktoriaus veiksmai, tai yra vieši pareiškimai dėl Komiteto atliekamo tyrimo, gali klaidinti visuomenę ir sudaryti pagrindą nereikalingoms interpretacijoms.
3. Komitetas turi pagrindo manyti, kad viešo laiško išplatinimas buvo sąmoningas VSD generalinio direktoriaus A. Pociaus nekorektiškas politinis žingsnis, sukėlęs jo susipriešinimą su Komitetu, o gal ir su visu Seimu.
5. Tarnybinės informacijos neteisėto atskleidimo problema
Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo ir kontrolės pagrindus, tvarką ir minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių reikalavimus nustato Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
Iš esmės VSD imasi reikiamų priemonių įslaptintos informacijos apsaugai, tačiau Komiteto atliekamas tyrimas atskleidė VSD veiklos problemas, lemiančias trūkumus šioje srityje. Tyrimo metu gauti duomenys leidžia teigti, kad buvo ne vienas atvejis, kai VSD turima tarnybinė, tarp jos ir įslaptinta, informacija pateko į viešumą. Komitetas pastebi, kad VSD tarnybinės, tarp jos ir įslaptintos, informacijos neteisėtas atskleidimas, taip pat viešai, buvo pastebimas ir iki Komiteto atliekamo tyrimo pradžios, ir šio tyrimo metu.
Tarnybinės informacijos neteisėto panaudojimo ar atskleidimo atvejus tiriantis vienas iš VSD padalinių nepajėgia iki galo išspręsti jam pavestų uždavinių.
Komitetui atliekant tyrimą, oficialiame VSD interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pareiškimas apie tai, kad „VSD vykdo išsamų tyrimą dėl slaptos operatyvinės informacijos sąmoningo neteisėto perdavimo, atskleidimo Lietuvos ir užsienio piliečiams bei galimo šių duomenų klastojimo“. Šios informacijos kontekste buvo viešai paskelbta apie VSD kontržvalgybos vadovybės nušalinimą nuo einamų pareigų. Tačiau tokio VSD vadovybės veiksmo negalima vertinti vienareikšmiškai: viena vertus – kaip bandymą tirti galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, kita vertus – kaip Departamentui nepalankiai liudijusių VSD pareigūnų diskreditavimą.
Tyrimo metu Komitetas gavo duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad slapta informacija VSD galimai atskleidžiama neturintiems teisės su ja susipažinti asmenims. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad Valstybės turto fondui VSD teikė slaptus dokumentus, nors tuo metu šios institucijos vadovas P. Milašauskas neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija.
Komitetas negali nei patvirtinti, nei paneigti spaudoje pasirodžiusios informacijos apie prieš kurį laiką vykusius įvykius VSD Klaipėdos apygardoje. Komitetas nustatė, kad dalis viešumoje pasirodžiusios informacijos (tai, kad kontržvalgybinę veiklą Klaipėdoje tyrę pareigūnai buvusio VSD vadovo M. Laurinkaus netikėtai buvo atšaukti nesibaigus tyrimui, o tyrimo išvados iki šiol nepadarytos), įvertinus pareigūnų pateiktus duomenis, pasitvirtino, tačiau Komitetas neturi duomenų teigti, kad tyrimas buvo nutrauktas šantažuojant buvusį vadovą neva turima kompromituojančia informacija.
Apie galbūt neteisėtą informacijos atskleidimą Komitetui liudijo ir Seimo narys A. Kubilius, pranešdamas apie savo pokalbius su VSD generaliniu direktoriumi A. Pociumi ir VSD pareigūnu A. Penkausku, įvykusius jų iniciatyva netrukus po V. Pociūno žūties Baltarusijoje, Lietuvos teisėsaugos institucijoms jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Pokalbis vyko ir tarp VSD pareigūno A. Penkausko bei Komiteto narės R. Juknevičienės. A. Kubilius ir R. Juknevičienė sakė, kad jiems buvo atskleistos tam tikros V. Pociūno žūties aplinkybės, kurias vėliau pranešė vienas šalies dienraštis. Komiteto turimais duomenimis, prieš pasirodant straipsniui su to paties dienraščio žurnaliste nuo 20 val. iki beveik 2 val. VSD patalpose bendravo Departamento generalinis direktorius A. Pocius. Jis šio fakto nepaneigė, tačiau atsisakė Komitetui pateikti VSD lankytojų žurnalo duomenis. Be to, VSD generalinis direktorius neigė kalbėjęs su A. Penkausku apie V. Pociūno žūties versijas ir aplinkybes, nors A. Penkauskas liudijo, jog būtent po pokalbio su A. Pociumi ir jo pavaduotoju D. Dabašinsku jis buvo įpareigotas aplankyti politikus, keliančius daugiausia klausimų dėl V. Pociūno žūties ir jo išsiuntimo į Gardiną aplinkybių.
Komitetas pažymi, kad, siekiant užkirsti kelią tarnybinės informacijos neteisėtam atskleidimui, būtinas kryptingas darbas su VSD personalu visose grandyse, būtina gerinti moralinį klimatą Departamente ir skatinti pareigūnų motyvaciją, nes viena pagrindinių problemų išlieka žmogiškasis veiksnys. VSD vadovybės dėmesys tarnybinės informacijos neteisėtam panaudojimui ar atskleidimui turi būti didesnis, būtina stiprinti VSD vidaus kontrolę.
Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais, Komitetas daro šias išvadas:
2. VSD privalo numatyti konkrečias priemones stiprinti tarnybos ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugą, griežtai laikytis įslaptinimo ir išslaptinimo tvarkos bei stiprinti VSD vidaus saugumo – Imuniteto tarnybos pajėgumus ir gebėjimus.
6. Kokie Valstybės saugumo departamento santykiai su kitomis valstybės institucijomis
VSD bendradarbiavimas su Vyriausybe sprendžiant valstybės saugumo užtikrinimo klausimus pagerėjo.
Pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą, Lietuvos Respublikos įstatymu patvirtintą Valstybės saugumo departamento statutą ir Seimo statutą VSD, kaip institucija, yra atskaitinga Seimui ir Respublikos Prezidentui. Saugumo departamentui vadovauja generalinis direktorius. Jį Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas (Valstybės saugumo departamento įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
Valstybės saugumo departamento įstatymo 37 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad VSD parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas.
Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnis numato, kad VSD „valstybės saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms“. Informaciją kitoms institucijoms pateikdavo generalinis direktorius arba įgaliotas VSD darbuotojas, gavęs generalinio direktoriaus leidimą. VSD, supažindindamas kitų valstybės institucijų vadovus, rėmėsi principu „būtina žinoti“. Komitetas negavo įtikinančių argumentų, ar informacija, kurią būtina žinoti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir Seimo vadovams, yra pateikiama pakankamai išsami, objektyvi ir ar ji pateikiama laiku.
Komitetas nustatė, kad VSD bendradarbiauja ir teikia informaciją įvairioms valstybės institucijoms. VSD palaiko ypač glaudžius ryšius su Užsienio reikalų ministerija, Policijos departamentu, Muitinės departamentu. Tačiau galima konstatuoti, kad ne su visomis institucijomis palaikomi pakankamai intensyvūs nacionalinio saugumo interesų nulemti ryšiai.
Kaip neigiamas atvejis traktuotinas VSD pasyvus vaidmuo 2006 m. birželio mėn., kai Seimas svarstė Geležinkelių transporto kodekso pataisas dėl krovinių pervežimo Lietuvos geležinkeliais liberalizavimo. Tam tikros verslo struktūros per Susisiekimo ministeriją darė nemažą spaudimą Seimui, kad būtų galima privatiems vežėjams perimti krovinių vežimą į Kaliningradą. Jeigu būtų taip atsitikę, būtų padarytas didelis nuostolis Klaipėdos uostui, Lietuvos geležinkeliams ir taptų kebliau kontroliuoti karinį tranzitą. Taigi VSD neatliko savo tiesioginės funkcijos – laiku informuoti valstybės institucijas (šiuo atveju Seimą) apie galimas neigiamas pasekmes šalies nacionaliniam saugumui.
Yra atvejų, kai VSD nerodė iniciatyvos teikti prevencinės informacijos institucijoms pagal jų kompetenciją. VSD vadovybė daugelį operatyvinių tyrimų traktuoja kaip turinčius ikiteisminių tyrimų perspektyvą ir dėl to kai kuriais atvejais surinkta ir apdorota medžiaga yra laikoma nenaudojama neapibrėžtą laiką. Dažnai VSD vadovybė informuodavo valstybės institucijų vadovus žodžiu, supažindindavo su pažymomis, bet nefiksuodavo, kas buvo supažindinamas ir su kokia informacija. Ne visais atvejais informacija iš VSD buvo gaunama laiku.
Komitetui kelia abejonių VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo D. Jurgelevičiaus perkėlimo iš Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus į VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas teisėtumas ir tikslai, kai to nenumatė tuo metu galiojantys teisės aktai, taip pat jam mokamo priedo už diplomatinį rangą teisėtumas.
Remdamasis tyrimo metu gauta medžiaga ir liudytojų parodymais, Komitetas daro šias išvadas:
1. VSD santykiai su valstybės institucijomis nėra pakankamai veiksmingi. Nėra apibrėžti VSD informaciniai ryšiai su kitomis valstybės institucijomis, kurie apsaugotų šias institucijas nuo galimų neteisingų sprendimų priėmimo nacionalinio saugumo interesais.
2. Komitetas mano, kad turi būti atsisakyta kitų valstybės institucijų teisės deleguoti savo atstovus į VSD ir kitas specialiąsias tarnybas.
7. Ar tikslinga tobulinti Valstybės saugumo departamento veiklos teisinį reglamentavimą
Pagrindiniai VSD veiklą reglamentuojantys įstatymai yra: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Valstybės saugumo departamento įstatymas, Valstybės saugumo departamento statutas, Žvalgybos įstatymas, Operatyvinės veiklos įstatymas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, Įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“. Skirtingai nuo daugelio teisėsaugos institucijų, Valstybės saugumo departamentas yra savarankiška institucija, atskaitinga tik Seimui ir Respublikos Prezidentui. Šios tarnybos vadovą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išanalizavęs VSD veiklos teisinį reglamentavimą bei teisės normų taikymą praktikoje, pažymi, kad:
1) dėl nepakankamai išsamaus teisinio reglamentavimo iki šiol vykdyta VSD kontrolė, taip pat ir parlamentinė, vertintina kaip nepakankama, kartais – paviršutiniška, neatskleidžianti VSD veiklos efektyvumo giluminių priežasčių ir nesprendžianti ypatingų valstybinės svarbos problemų;
2) diskutuotina, ar Departamentas turėtų daugiau dėmesio skirti prevencijai ir teikti informaciją apie galimas grėsmes šalies nacionaliniam saugumui kitoms institucijoms, ar turėtų atlikti ir ikiteisminės institucijos funkcijas;
3) nėra reglamentuota VSD generalinio direktoriaus ir VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų laikino nušalinimo nuo pareigų tvarka;
4) saugumo pareigūnams nustatant draudimą dalyvauti „bet kokioje kitoje politinėje veikloje“, neišaiškinta „kitos politinės veiklos“ sąvoka;
5) nenustatytas valstybės institucijų poreikio gauti VSD sukauptą ir įvertintą informaciją tam tikrais klausimais mechanizmas, nepakankamai vykdoma VSD kitoms institucijoms pateiktos informacijos panaudojimo rezultatų stebėsena;
6) nėra patvirtinta operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarka, kurią numato Operatyvinės veiklos įstatymas (pagal 17 straipsnio 3 dalį „Įslaptintos operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarką nustato Vyriausybė“);
Komitetas daro išvadą, kad tobulinant VSD veiklos teisinį reglamentavimą tikslinga:
2. Įpareigoti Vyriausybę įgyvendinti Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas ir parengti bei patvirtinti operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarką.
3. Siūlyti Seimui:
3.1. atsižvelgus į NATO ir ES valstybių narių patirtį, pateikti tinkamą VSD vietos tarp institucijų teisinį apibrėžimą;
3.2. nustatyti tikslesnį operatyvinės veiklos subjektų parlamentinės priežiūros teisinį reglamentavimą;
3.3. reglamentuoti statutinių pareigūnų galimybę tiesiogiai informuoti parlamentinę priežiūrą vykdančias institucijas apie tarnybos problemas, nesikreipiant į savo tiesioginius vadovus, kaip yra reglamentuota šiuo metu;
3.5. numatyti galimybę asmeniui gauti informaciją, kad prieš jį atlikti operatyviniai veiksmai, ir reglamentuoti tokių veiksmų apskundimo tvarką;
4. Tobulinti Valstybės saugumo departamento įstatymą, Valstybės saugumo departamento statutą ir kitus teisės aktus – reglamentuoti galimybę VSD generalinį direktorių laikinai nušalinti nuo pareigų. Aiškiau reglamentuoti VSD generalinio direktoriaus pavaduotojų teises, pareigas ir atsakomybę.
8 ir 9. Kokia informacija yra sukaupta arba parengta Valstybės saugumo departamente 2004–2006 metais dėl aukštų valstybės pareigūnų galimų korupcinių ryšių arba dėl užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimos įtakos jiems; galima politikų, verslo ar kitų interesų grupių įtaka Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiklai ir jų sprendimams
Vadovaudamasis Konstitucija ir įstatymais, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. nutarimus dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir į VSD veikloje taikomų priemonių specifiką, Komitetas prašė pateikti parlamentiniam tyrimui reikalingą informaciją apie 2004–2006 metais VSD atskleistus aukštų valstybės pareigūnų galimus korupcinius ryšius arba užsienio šalių institucijų, įstaigų, asmenų galimą įtaką jiems, siekė nustatyti galimą politikų, verslo ar kitų interesų grupių įtaką VSD pareigūnų veiklai ir jų sprendimams. Komitetas nesiekė ir neketino susipažinti su VSD vykdomų tyrimų metu surinkta operatyvine informacija, operatyvinėmis priemonėmis ar operatyvinėmis bylomis.
VSD pateikė Komitetui pažymas apie 2004–2006 metais atskleistus galimus įstatymų pažeidimus, tačiau jose neminimas nė vienas aukšto rango valstybės pareigūnas. Galima būtų daryti išvadą, kad arba Lietuvoje korumpuotų aukštas pareigas einančių pareigūnų nėra, arba jie yra, tačiau VSD tokios informacijos neturi arba turi, bet Komitetui tokios informacijos nepateikė.
Tačiau Komitetas gavo informacijos, kad VSD vykdytų tyrimų metu yra užfiksuoti tam tikrų subjektų veiksmai, galintys turėti neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, šalies ekonomikai. Kai kurie Komiteto posėdžiuose liudiję asmenys teigė žinantys apie galimus tam tikrų aukštų pareigūnų korupcinius ryšius ir tokių ryšių galimą panaudojimą užsienio šalių specialiųjų tarnybų įtakai politiniams ir ekonominiams procesams Lietuvos Respublikoje.
Kai kurie Komitetui liudiję asmenys teigė, kad tam tikra slapta informacija galėjo būti teikiama atskiroms interesų grupėms, o kai kurie VSD tyrimai ar pareigūnų veiksmai galėjo būti atliekami tam tikrų interesų grupių ar tarp savęs konkuruojančių verslo struktūrų naudai. Iš tyrimo metu surinktos informacijos Komitetas daro prielaidą, kad vienos ar kitos interesų grupės gali daryti įtaką kai kurių VSD pareigūnų veiksmams.
Kai kurių asmenų liudijimai ir žiniasklaidoje pateikta informacija atkreipė Komiteto dėmesį į A. Januškos, tuo metu ėjusio Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pareigas, abejotinus kaip valstybės pareigūno ryšius. Kai kurie VSD pareigūnai Komitetui teigė, kad A. Januškos itin glaudūs ryšiai su viena verslo bendrove viršijo tarnybines pareigūnų santykių su verslo atstovais ribas. Pagal kai kurių asmenų liudijimus informacija apie tokius ryšius buvo VSD parengtoje medžiagoje. VSD generalinis direktorius A. Pocius šią medžiagą pateikti Komitetui atsisakė.
A. Januška bet kokių neskaidrių savo ryšių ar veiksmų buvimą paneigė. Buvęs užsienio reikalų ministras Seimo narys A. Valionis Komitetui sakė, kad visi A. Januškos oficialūs susitikimai su kitais asmenims, tarp jų ir su VSD pareigūnais, vyko ministrui žinant. A. Valionio teigimu, nieko neteisėto jo tuo metu vadovaujamos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai nevykdė. A. Pocius, D. Dabašinskas, A. Valionis A. Janušką apibūdino kaip gabų, profesionalų valstybininką, paneigė jo abejotinų ryšių galimybę.
Tyrimo metu Komitetas buvo informuotas, kad yra vieno VSD padalinio 2006 metais parengtos analitinės pažymos, kuriose analizuojami labai svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui ir šalies ekonomikai procesai bei su šiais procesais susijusių aukštų valstybės pareigūnų galimi korupciniai ryšiai bei veiksmai. 2006 m. spalio 10 d. Komitetas paprašė VSD generalinį direktorių pateikti tyrimui šias pažymas, kurios, Komiteto nuomone, padėtų suformuluoti objektyvias išvadas apie VSD veiklą, atsižvelgiant į galimus aukštų valstybės pareigūnų korupcinius, žalingus valstybės interesams ryšius su Lietuvos ar užsienio valstybių asmenimis, institucijomis, tai yra įvertinti, ar VSD šioje savo veiklos srityje tinkamai vykdo jam įstatymų pavestas funkcijas. 2006 m. spalio 13 d., penktadienį, generalinis direktorius, dalyvaudamas Komiteto posėdyje, teigė turįs šias pažymas ir galįs Komitetui jas pateikti, tačiau tai padarys, kai bus parengti atitinkami paaiškinimai, komentarai, ir kad visa tai bus pateikta Komitetui spalio 16 d., pirmadienį, 8 val. ryto. Tačiau sutartu laiku pažymos pateiktos nebuvo, jų pateikimas, tariamai dėl techninių priežasčių, buvo atidėtas vėlesniam laikui. Pagaliau A. Pocius, atvykęs į Komiteto posėdį pranešė, kad atsisako pateikti pažymas. Jis tai motyvavo 2006 m. spalio 16 d. Valstybės saugumo departamento Teisės skyriaus rašte Nr. (66)-18-316 išdėstytais argumentais, kad VSD, pateikdamas Komitetui įslaptintus operatyvinės veiklos vidaus dokumentus, „pažeistų Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, kadangi Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 2-174RN sudarytos komisijos išvadoje (2006 m. spalio 15 d. išvada Nr. (K)-21-9S) yra nustatyta, kad nagrinėti dokumentai parengti remiantis operatyvinio tyrimo bylose esančia informacija, gauta atliekant operatyvinius veiksmus ir remiantis viešosios informacijos šaltiniais, ji negali būti priskirta prie galutinai pasitvirtinusios operatyvinės informacijos, todėl yra neskirta kitoms valstybės institucijoms ar valstybės pareigūnams“.
VSD generalinio direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 2-174(RN) sudaryta komisija, kuriai vadovavo VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Tekorius, pateikė išvadą, kad minėtos pažymos Komitetui yra neteiktinos.
Komitetui liudiję VSD pareigūnai tvirtino, kad visos VSD analitinės pažymos rengiamos remiantis operatyvinių tyrimų būdais nustatyta informacija ir viešosios informacijos šaltiniais, kad tokio pobūdžio pažymose nėra informacijos, leidžiančios identifikuoti operatyvinės veiklos subjektus ir priemones, kad tai yra analitinio pobūdžio, įvairiais būdais gautą informaciją apibendrinančios išvados, su kuriomis gali susipažinti asmenys, turintys leidimą susipažinti su slapta medžiaga, ir kad šių pažymų pateikimas Komitetui negalėtų pakenkti ar juo labiau sužlugdyti nebaigtų operatyvinių ar ikiteisminių tyrimų, kad šios pažymos gali būti pateikiamos ir kitoms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2006 m. spalio 19 d. rašte Nr. 420-S-136, adresuotame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, teikiama išvada, kad „... Seimo komitetai, atlikdami parlamentinį tyrimą, įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės valdžios, valdymo institucijų ir kitų subjektų turi teisę gauti dokumentus, duomenis ir žinias, taip pat, su atitinkamomis institucijomis suderinę, turi teisę susipažinti su jų žinioje esančia medžiaga ar dokumentais, o šios institucijos turi teisę duoti sutikimą Seimo komitetams su tokia medžiaga ar dokumentais susipažinti“.
Komitetas atkreipia dėmesį, kad kitoms Seimo sudarytoms laikinosioms komisijoms VSD teikė įvairią medžiagą, tarp jų operatyvinėse ir ikiteisminio tyrimo bylose esančią informaciją.
Tyrimo metu Komitetas informuotas apie verslo bendrovės, galbūt susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, siekius daryti įtaką tyrimo eigai, bandymą kompromituoti tiek atskirus Komiteto narius, tiek patį procesą per žiniasklaidą, ypač per du dienraščius ir vieną komercinę televiziją. Analitinę pažymą apie tai, Komiteto turimais duomenimis, yra gavusi ir VSD vadovybė. Pažymą parengę vienos iš valdybų pareigūnai teigė, kad jų surinkta informacija yra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu, todėl su ja būtina supažindinti šalies aukščiausius pareigūnus ir tyrimą atliekantį Komitetą. Komitetas neturi duomenų, ar VSD generalinis direktorius pateikė šią informaciją Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui.
Nors VSD generalinis direktorius A. Pocius neneigė tokią pažymą gavęs, tačiau atsisakė ją pateikti Komitetui. Stebėdamas ir vertindamas tyrimo metu vykusius įvykius, kai kurių žiniasklaidos priemonių laikyseną, dirbtinai keltą ir patirtą spaudimą, Komitetas mano, kad Komitetui liudijusių pareigūnų pateikta informacija apie siekius daryti įtaką tyrimui pasitvirtino.
A. Pociaus atsisakymas pateikti svarbią analitinę pažymą apie bandymus daryti įtaką parlamentinam tyrimui suteikia pagrindo manyti, kad pats VSD generalinis direktorius gali būti susijęs su šiais procesais, ir tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Komitetas, atlikdamas tyrimą, negavo iš VSD prašomų analitinių pažymų, parengtų remiantis operatyvine informacija, todėl negali iš esmės atsakyti į Seimo suformuluotą klausimą, ar VSD turimoje medžiagoje yra užfiksuoti korupciniai ryšiai, nors iš apklausų metu surinktų duomenų galima būtų daryti prielaidą, kad informacijos apie korupcinius ryšius VSD turi. VSD vadovybė nepaneigė, kad tokios informacijos VSD turi.
Komitetas pažymi, kad tyrimui aplinkybės buvo nepalankios. Tokios jos susidarė dėl VSD vadovybės, pirmiausia generalinio direktoriaus A. Pociaus, nepakankamo bendradarbiavimo su tyrimą atliekančiu Komitetu. Atsisakymas pateikti apibendrinto pobūdžio analitines pažymas ir kitą informaciją, Departamento vadovo vieši pareiškimai, nevengiant dviprasmiškų užuominų apie Seimo narius, Komitetui liudijusių pareigūnų nušalinimas, dar labiau sustiprinant Departamente tvyrančią tarpusavio nepasitikėjimo ir įtarumo atmosferą, vertintini kaip akivaizdus trukdymas Seimui atlikti savo konstitucinę parlamentinės priežiūros funkciją. Tai gali būti vertinama kaip siekis nuslėpti VSD vadovybei ir kai kuriems kitiems aukštiems valstybės pareigūnams nepalankią informaciją.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Seimo pavedimu atlikęs Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą ir ištyręs Seimo nutarime suformuluotas kai kurias VSD veiklos sritis ir problemas, konstatuoja:
1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas yra Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis – saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir konstitucinę jos santvarką. Valstybės saugumo departamento uždavinys – laiku atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai, nustatyti tokios veiklos atsiradimo priežastis ir sąlygas, kovoti su tokia veikla. Šiuos uždavinius veiksmingai ir atsakingai sprendžia daug Departamente dirbančių aukštos kvalifikacijos, profesionaliai pasirengusių, patriotiškai nusiteikusių, ištikimų Lietuvos valstybei duotai priesaikai VSD pareigūnų ir darbuotojų.
2. Įgyvendinant VSD strategijoje numatytas reformas, būtina VSD darbą organizuoti taip, kad šių reformų tikslai būtų aiškūs, suprantami VSD pareigūnams, ir tuo užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą reformavimo procese.
3. VSD vadovybė neskyrė pakankamai dėmesio personalo valdymo politikai ir tinkamam moraliniam klimatui Departamente palaikyti. Nėra aiškiai reglamentuotos pareigūnų skyrimo, karjeros ir personalo valdymo sistemos. VSD vadovybė nepakankamai koordinuoja Departamento padalinių darbą.
4. V. Pociūno perkėlimas iš VSD valdybos viršininko pareigų į diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Gardine atskleidė, kad tokio perkėlimo procedūros teisės aktuose nėra detaliai reglamentuotos ir todėl atsiranda prielaidos galimiems neskaidriems VSD vadovybės veiksmams, kai sprendžiami VSD pareigūnų karjeros klausimai. Komitetas daro prielaidą, kad V. Pociūnas galėjo būti perkeltas į diplomatinę tarnybą dėl jo vadovaujamos valdybos atliktų, bet galbūt VSD vadovybei neįtikusių tyrimų energetikos ir transporto srityje.
5. VSD vadovo vieši pareiškimai nėra suderinami su statutinėmis pareigomis. VSD politizavimas sudaro sąlygas diskredituoti tarnybą ir paversti ją atskirų politinių jėgų manipuliacijos įrankiu. Komitetas konstatuoja, kad būtina tobulinti teisinį reglamentavimą, siekiant išvengti tokios situacijos atsiradimo.
7. Komitetas negavo svarių argumentų, ar informacija, kurią būtina žinoti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir Seimui, yra pateikiama pakankamai išsami, objektyvi, ar pateikiama laiku. Siekiant rezultatyvių VSD santykių su kitomis valstybės institucijomis ir užtikrinti valstybės saugumo interesus, turi būti sukurta valstybės institucijų informacijos iš VSD poreikio formavimo sistema ir parengti tokios informacijos teikimą kitoms valstybės institucijoms detaliai reglamentuojantys teisės aktai.
8. Komitetas turi duomenų, kurie leidžia teigti, jog VSD, įgyvendindamas jam iškeltus uždavinius, yra sukaupęs įvairaus pobūdžio informacijos apie galimas korupcijos apraiškas valstybės tarnyboje, taip pat ir apie aukštų valstybės pareigūnų. Komiteto nuomone, ši informacija turėtų būti išanalizuota ir negali likti be tinkamo teisinio arba politinio įvertinimo.
9. Komitetas mano, kad VSD neužtikrina pareigūnų asmeninių ryšių su politinėmis, verslo ar interesų grupėmis skaidrumo ir todėl gali susidaryti prielaidos atsirasti savanaudiškiems, su valstybės ir tarnybos interesais nesusijusiems tikslams.
Komitetas, įvertinęs tyrimo metu surinktą medžiagą ir tyrimo aplinkybes, daro išvadą, kad už VSD veiklos trūkumus yra atsakinga VSD vadovybė ir asmeniškai generalinis direktorius A. Pocius. Komitetas mano, kad VSD generalinis direktorius A. Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti.
______________