LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATŲ DALINIO PAKEITIMO IR MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1995 m. kovo 15 d. Nr. 371
Vilnius
1. Iš dalies pakeičiant Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1276 „Dėl medžioklės tvarkymo Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1994, Nr. 99-1983):
1.1. išdėstyti 12 punkto antrąją pastraipą taip:
„Visus asmenis priima į medžiotojus Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka apskrities valdytojo sudaryta miesto (rajono) komisija iš Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos vietos padalinių, miesto (rajono) valdybos ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos atstovų. Ši komisija taip pat atestuoja medžiotojus“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. kovo 15 d. nutarimu
Nr. 371
MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLĖS
BENDROJI DALIS
1. Medžiojamoji fauna naudojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1276 „Dėl medžioklės tvarkymo Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1994, Nr. 99-1983), šiomis taisyklėmis ir kitais normatyviniais aktais.
2. Medžioklė – laukinių žvėrių ir paukščių medžiojimas laikantis šių taisyklių, medžioklės kultūros, tradicijų ir etikos reikalavimų.
3. Prie medžiojamosios faunos Lietuvoje priskiriami stambieji žvėrys ir paukščiai – stumbrai, briedžiai, taurieji bei dėmėtieji elniai, stirnos, danieliai, muflonai, šernai, lūšys, kurtiniai ir smulkioji medžiojamoji fauna: baltieji bei pilkieji kiškiai, laukiniai triušiai, bebrai, ondatros, miškinės ir akmeninės kiaunės, kanadinės audinės, šeškai, ūdros, vilkai, lapės, mangutai, barsukai, kurmiai, laukinės žąsys, laukinės antys, laukiai, tetervinai, jerubės, kurapkos, fazanai, laukiniai karveliai, slankos, perkūno oželiai, varniniai paukščiai, kormoranai, pilkieji garniai.
4. Medžiojimas neturint tam teisės arba su asmenimis (išskyrus varovus, stažuotojus ir medžiotojo pagalbininkus), kurie šios teisės neturi, medžiojimas svetimuose medžioklės plotuose, uždraustose vietose arba uždraustu laiku, uždraustais būdais ir įrankiais, saugomų laukinių žvėrių ir paukščių medžiojimas neturint leidimo ar tinkamai įformintų medžioklės dokumentų, buvimas be atitinkamų dokumentų su ginklais, medžioklės bei gaudymo įrankiais, šunimis ir medžiokliniais paukščiais ar medžioklės produkcija vietose, kur gyvena ar gali gyventi medžiojamoji fauna, žvėrių šaudymas, gaudymas ir vaikymas panaudojant transporto priemones, dalyvavimas neteisėtoje medžioklėje yra laikomas brakonieriavimu ir baudžiamas pagal įstatymą.
TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS
6. Teisė medžioti suteikiama vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatais ir šiomis taisyklėmis.
7. Stojantysis į medžiotojus privalo:
7.1. vieną sezoną stažuotis pas medžioklės plotų naudotojus vadovaujamas patyrusių medžiotojų arba jėgerių;
7.2. išklausyti medžiotojų kursus pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą programą (šis reikalavimas netaikomas asmenims, turintiems aukštąjį biologinio profilio išsimokslinimą);
7.3. rajono, miesto medžiotojų priėmimo ir atestavimo komisijai pateikti pareiškimą su rajono, miesto policijos komisariato ir aplinkos apsaugos agentūros žymomis (pagal Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų 17.2, 17.3, 17.4, 17.5 ir 17.6 punktų reikalavimus) ir dviejų medžiotojų, turinčių ne mažesnį kaip trejų metų medžiotojo stažą, rekomendacijomis, stažuotės baigimo pažymėjimą bei narkologo ir psichiatro pažymėjimus;
8. Vadovaujantis medžiotojų priėmimo ir atestavimo komisijos surašytu protokolu, medžiotojo bilietas išduodamas ne vėliau kaip per 10 dienų.
9. Priėmimo į medžiotojus egzaminai organizuojami kasmet balandžio-birželio mėnesiais. Medžiotojų priėmimo ir atestavimo komisijoje privalo būti medžiotojas, turintis ne mažesnę kaip jaunesniojo medžioklės trofėjų eksperto kvalifikaciją.
10. Kas treji metai, balandžio mėnesį, būrelių ar klubų valdybos (Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos būreliuose ar klubuose – skyrių valdybos) organizuoja savo medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą, tai žymėdamos tam skirtame žurnale. Tokį pat neasocijuotų medžiotojų žinių patikrinimą organizuoja medžiotojų priėmimo ir atestavimo komisijos.
MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI, MEDŽIOKLINIAI ŠUNYS IR MEDŽIOKLINIAI PAUKŠČIAI
11. Medžiojama lygiavamzdžiais ir graižtviniais medžiokliniais šautuvais, medžiokliniais lankais ir arbaletais. Leidžiama naudotis vėliavėlėmis, spąstais, medžiokliniais peiliais, vilbynėmis, viliokliais, iškamšomis, maketais bei profiliais, taip pat gaudyklėmis, graibštais ir tinklais bebrams bei ondatroms gaudyti. Galima medžioti su medžiokliniais šunimis ir paukščiais, krykštėmis. Tykojamus kanopinius žvėris apšviesti leidžiama medžiokliniais prožektoriais, kurių šviestuvas (žibintas) pritaisytas prie šautuvo, o maitinamoji baterija – nešiojama.
12. Medžiotojo, einančio ar važiuojančio be medžioklės lapo per svetimus medžioklės arba ne medžioklės plotus, taip pat per savus medžioklės plotus, šautuvas turi būti dėkle, išskyrus tą atvejį, kai persekiojamas sužeistas žvėris.
13. Medžiokliniai šunys, dalyvaujantys medžioklėje, nuo 6 mėnesių turi būti įregistruoti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Šunų savininkai medžioklėje privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą.
14. Mokyti medžioklinius šunis, paleidžiant sugautą paukštį ar žvėrį, leidžiama medžioklės plotų naudotojų specialiai tam skirtoje vietoje.
Paukštšunius ir spanielius leidžiama mokyti nuo liepos 1 dienos iki paukščių medžioklės sezono pabaigos, skalikus ir laikas – nuo rugsėjo 1 dienos iki medžiojamos rūšies gyvūnų medžioklės sezono pabaigos, kurtus ir urvinius šunis – nuo spalio 1 dienos iki medžiojamos rūšies gyvūnų medžioklės sezono pabaigos, kraujasekius šunis – nuo birželio 1 dienos iki kanopinių žvėrių medžioklės sezono pabaigos.
Kitu metų laiku medžioklės plotuose medžiokliniai šunys vedžiojami tik su pavadėliu.
15. Draudžiamu medžioti laiku ar kitų naudotojų ir savininkų medžioklės plotuose sutikti palaidi medžiokliniai, tarnybiniai ir kiti grynaveisliai šunys sugaunami, ir jų savininkai privalo atlyginti šuns laikymo išlaidas ir jo padarytą medžiojamajai faunai žalą. Jeigu žalą darančio medžioklinio šuns sugauti nepavyksta, jį galima sunaikinti, o šuns savininkas baudžiamas 4 punkte nurodyta tvarka.
Kiti medžioklės plotuose be savininko surasti šunys laikomi valkataujančiais ir naikinami kaip beglobiai. Šių šunų savininkai kiekvienu atveju atlygina pagal nustatytuosius įkainius medžiojamajai faunai padarytą žalą.
16. Už medžioklėje nušautą grynaveislį šunį atlygina kaltininkas pagal nustatytuosius įkainius arba abipusiu susitarimu.
MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TVARKA
18. Medžiojama šiais būdais:
18.1. su varovais, – kai žvėris ir paukščius link medžiotojų, stovinčių linijoje bei jos flanguose ir ties žvėrių takais arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, gena varovai su medžiokliniais šunimis arba be jų;
18.2. su šunimis, sulaikančiais šernus, – kai vieni medžiotojai stovi linijoje arba ties žvėrių takais, kiti su šunimis, mokančiais sulaikyti šernus, varo žvėris.
Į šunų sustabdytus šernus turi teisę šauti varyme dalyvaujantis medžiotojas, turintis žodinį medžioklės vadovo leidimą tą daryti, gerai žinantis kitų medžiotojų bei varovų buvimo vietą ir užtikrinantis jų saugumą;
18.3. su urviniais šunimis – urvuose lapes, mangutus, barsukus, bebrus (po medžioklės būtinai sutvarkomas iškastas urvas), taip pat su šunimis, gaudančiais mangutus, lapes, kiškius;
18.4. iš bokštelio, – kai tykojama kanopinių žvėrių, vilkų, lapių, mangutų, kiškių.
Tamsiuoju paros metu tykojamus kanopinius žvėris galima apšviesti medžiokliniu prožektoriumi;
18.7. sėlinant, – kai prieinama prie medžiojamo žvėries ar paukščio arba žvėries ar paukščio, privilioto vilbyne arba sustabdyto medžioklinio šuns;
18.8. sėlinant, – kai medžiojami paukščiai išbaidomi su šunimis. Vandens paukščiai medžiojami iš valties, taip pat jų tykant ir juos viliojant. Jerubės, slankos, karveliai medžiojami jų tykant, juos viliojant. Rekomenduojama paukščius medžioti tik su medžiokliniais šunimis;
MEDŽIOKLĖS PRODUKCIJA IR JOS NAUDOJIMAS. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI
19. Medžioklės trofėjai: stumbrų ragai, įvertinti daugiau kaip 190, briedžių ragai – daugiau kaip 310, elnių ragai – daugiau kaip 235, danielių ragai – daugiau kaip 210, stirninų ragai – daugiau kaip 160, muflonų ragai – daugiau kaip 230, šernų iltys – daugiau kaip 138 Tarptautinės medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) balais, pripažįstami nacionaline vertybe. Šiuos trofėjus išvežti iš Lietuvos visam laikui draudžiama.
20. Nelaisvėje laukiniai žvėrys ir paukščiai gali būti laikomi tik Aplinkos apsaugos ministerijai arba jos padaliniams leidus.
21. Medžiotojas, sumedžiojęs žvėrį su trofėjumi, privalo tinkamai šį trofėjų paruošti ir pateikti apžiūrai. Apžiūroje įvertinti medžioklės trofėjai turi būti pateikti nors į vieną medžioklės trofėjų parodą (išskyrus užsieniečių medžiotojų teisėtai išsivežtus trofėjus), kad jie būtų įtraukti į parodų katalogus.
22. Medžiotojai, sumedžioję žieduotą ar kitaip žymėtą paukštį arba žvėrį, privalo apie tai pranešti Lietuvos žiedavimo centrui (Kaunas, Laisvės al. 106).
23. Medžioklės plotų naudotojai privalo savo medžioklės plotuose įrengti veterinarinius reikalavimus atitinkančias pirminio žvėrių dorojimo aikšteles. Kanopinių žvėrių dorojimo atliekos, plėšriųjų žvėrių kūnai turi būti sumetami į dorojimo aikštelių atliekų duobes.
MEDŽIOKLĖS DOKUMENTAI
25. Medžioti leidžiama tik medžiotojams, turintiems teisingai užpildytą medžioklės lapą ir licencijas medžioti žvėris bei paukščius, kurių medžioklė limituojama. Medžioklės lapai ir licencijos išduodami visam medžioklės sezonui ir grąžinami Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Savavališkai dauginti šiuos dokumentus draudžiama. Aplinkos apsaugos ministerija informuoja miškų urėdijas ir nacionalinius parkus apie patvirtintuosius kanopinių žvėrių medžiojimo limitus (pagal klubus ir būrelius), o pasibaigus medžioklės sezonui, – kiek šių žvėrių sumedžiota.
26. Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoti medžioklės lapą gali:
26.1. medžiotojų būrelio ar klubo vadovas arba kitas šio būrelio ar klubo įgaliotas asmuo – medžioti išsinuomotuose medžioklės plotuose;
26.2. valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatuose nurodyta tvarka – medžioti ne medžioklės plotuose;
27. Medžioklės lapas, išduotas kolektyvinėms medžioklėms, konkrečios medžioklės atveju galioja ne ilgiau kaip 2 dienas. Kolektyvinėms medžioklėms (kuriose dalyvauja iki 5 medžiotojų) tykant, sėlinant, gaudant spąstais, taip pat paukščių medžioklėms ir individualiai medžiojantiesiems medžioklės lapas išduodamas 15 dienų.
28. Medžioklės lape nurodomas medžioklės vadovo vardas, pavardė, plotai, kuriuose leidžiama medžioti, leidžiami medžioti žvėrys ir paukščiai (jų rūšys), medžioklės būdas, medžioklės lapo galiojimo laikas.
Medžioklės lapas negalioja, jeigu jame nėra bent vieno iš šių duomenų arba pasibaigęs jo galiojimo laikas. Medžioklė su negaliojančiu medžioklės lapu traktuojama kaip šių taisyklių pažeidimas.
29. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantysis prieš kiekvieną medžioklę įrašo medžioklės lape medžioklės datą, medžiotojų pavardes, jų bilietų numerius, stažuotojus, varovų ir šunų skaičių. Medžioklei pasibaigus, medžioklės lape nurodomi duomenys apie sumedžiotus žvėris ir paukščius, panaudotų licencijų medžioti žvėris numerius. Jeigu medžioklės lape šie duomenys nenurodomi, tokia medžioklė traktuojama kaip šių taisyklių pažeidimas.
30. Licencija – tai leidimas sumedžioti joje nurodytą žvėrį. Licencija galioja tik joje nurodytuose medžioklės plotuose. Licencijos talonas nuplėšiamas žvėries sumedžiojimo ar sugavimo vietoje. Visa licencija užpildoma pasibaigus medžioklei, prieš išvežant žvėrį iš medžiojimo vietos. Licencija nesuteikia teisės medžioti.
31. Už tai, kad teisingai būtų užpildyta licencija, atsako medžioklės vadovas ir sumedžiojęs žvėrį medžiotojas. Už tai, kad teisingai būtų užpildytas medžioklės lapas ir tinkamai organizuota medžioklė, atsako medžioklės vadovas.
32. Medžiotojas privalo medžioklėje turėti galiojantį medžiotojo bilietą ir leidimą laikyti ir nešiotis medžioklinį šautuvą.
33. Medžiotojų būrelio ar klubo vadovas sudaro kolektyvinių stambiosios faunos medžioklių su varovais grafikus (nuo rugsėjo 1 dienos iki kitų metų vasario 15 dienos), kuriuose nurodoma medžioklės vieta ir laikas. Medžioklių grafikai iki rugsėjo 1 dienos pristatomi rajonų aplinkos apsaugos agentūroms ir miškų urėdijoms, su kuriomis sudarytos medžioklės plotų nuomos sutartys.
KOLEKTYVINĖ MEDŽIOKLĖ
35. Kolektyvinei medžioklei vadovauja medžioklės vadovas, gerai pažįstantis medžioklės plotus, žinantis jų ribas, turintis ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą.
36. Medžioklės vadovas atsako už tai, kad būtų laikomasi Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų bei šių taisyklių reikalavimų. Jis privalo:
36.2. organizuoti medžiokles šių taisyklių nustatyta tvarka; jeigu keičiama medžioklės grafike numatyta medžioklės vieta ar laikas, apie tai informuoti rajono aplinkos apsaugos agentūrą ir miškų urėdiją;
36.3. patikrinti dalyvaujančiųjų medžiotojų bilietus ir leidimus laikyti ir nešiotis medžioklinį šautuvą, šunų registracijos pažymėjimus, taip pat pasirūpinti, kad būtų pirmosios medicinos pagalbos krepšys;
36.7. paskirti varovų vadovą, supažindinti jį ir kitus medžioklės dalyvius su medžioklės tvarka, būdu, žvėrių bei paukščių varymo kryptimi, nustatyti varymo pradžios ir pabaigos signalus, medžiotojų ir varovų rinkimosi vietą, laiką, užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos liemenes;
36.8. sustabdyti medžioklę dėl nepalankių oro sąlygų, žmonių judėjimo ar susitelkimo medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui;
36.10. įvykus nelaimingam atsitikimui, pasirūpinti, kad būtų suteikta skubi medicinos pagalba nukentėjusiajam, o jeigu nelaimingas atsitikimas susijęs su šių taisyklių pažeidimu – pažymėti ir apsaugoti jo vietą, sudaryti schemą ir jį aprašyti (schemą ir aprašymą patvirtina įvykį matę medžioklės dalyviai);
36.11. informuoti rajono aplinkos apsaugos agentūrą, žemės valdytoją ar savininką, policijos komisariatą, prokuratūrą, medžiotojų būrelio ar klubo valdybą, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą medžioklėje, susijusį su šių taisyklių pažeidimu;
36.12. organizuoti sužeistų žvėrių paiešką.
Kai sužeisto žvėries ieškoma svetimuose medžioklės plotuose, tai būtina įrašyti į medžioklės lapą ir per 24 valandas apie tai pranešti medžioklės plotų naudotojams. Svetimuose medžioklės plotuose šuo vedamas su pavadėliu. Susekus ieškomą sužeistą žvėrį, šuo nuo pavadėlio gali būti paleidžiamas;
36.13. pranešti per 48 valandas rajono veterinarijos tarnybai, rajono aplinkos apsaugos agentūrai ir žemės valdytojams apie surastus kritusius arba sumedžiotus sergančius žvėris;
36.14. užtikrinti, kad žvėrių skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių duobes;
37. Medžioklės vadovas, nesilaikantis medžioklės taisyklių ir neatliekantis savo pareigų, baudžiamas kaip šių taisyklių pažeidėjas.
INDIVIDUALI MEDŽIOKĖ
39. Individualiai medžioti leidžiama kanopinius žvėris, vilkus, lapes, mangutus, kiaunes, audines, šeškus, barsukus, kiškius, bebrus, ondatras, žąsis, antis, kurapkas, fazanus, karvelius, slankas, perkūno oželius ir naikintinus plėšrūnus. Individualiai medžioti gali tik medžiotojai, turintys ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą. Individualiai medžioti kanopinius žvėris pagal selekcinės atrankos principą gali tik selekcininko ir medžiotojų vadovo kvalifikaciją turintys medžiotojai, o neturintieji šios kvalifikacijos – tik su ją turinčiu medžiotojų vadovu.
40. Individualioje medžioklėje medžiotojas medžioja vienas medžioklės lape nurodytame plote, kai įsitikina, kad ten nėra kitų medžiotojų. Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu (ne daugiau kaip valandą prieš saulei tekant ir ne daugiau kaip valanda jai nusileidus).
41. Individualiai medžiojantis medžiotojas gali turėti pagalbininką amunicijai nešti, sumedžiotiems žvėrims ir paukščiams ieškoti ir apdoroti. Prieš medžioklę medžiotojas privalo įrašyti pagalbininko pavardę į medžioklės lapą, supažindinti jį su saugaus elgesio medžioklėje taisyklėmis. Medžiotojas asmeniškai atsako už pagalbininko saugumą medžioklėje.
42. Medžiotojo pagalbininkas privalo būti kartu su medžiotoju. Jam draudžiama varyti žvėris ir paukščius.
43. Individualiai medžiojantis medžiotojas, radęs spąstuose draudžiamą medžioti žvėrį ar paukštį, privalo sugavimo vietoje tai įrašyti į medžiokės lapą ir ne vėliau kaip per 48 valandas nugabenti jį į rajono aplinkos apsaugos agentūrą, kuri prireikus pristato šį žvėrį ar paukštį T. Ivanausko zoologijos muziejui (Kaunas, Laisvės al. 106).
MEDŽIOKLĖ SU MEDŽIOKLINIAIS PAUKŠČIAIS
46. Su plėšriaisiais paukščiais leidžiama medžioti lapes, pilkuosius kiškius, laukinius triušius, antis, laukius, fazanus, kurapkas, karvelius, naikintinus varninius paukščius, kormoranus (žuvininkystės ūkių teritorijose), pilkuosius garnius.
48. Medžioklės su plėšriaisiais paukščiais metu medžiotojas privalo turėti šių taisyklių nustatyta tvarka išduotą ir užpildytą medžioklės lapą.
MEDŽIOKLĖS LAIKAS
51. Žvėris bei paukščius leidžiama medžioti tam tikrą laiką (datos nurodomos įskaitytinai):
briedžius:
patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 1 d.;
pateles ir jauniklius (iki vienerių metų) – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 1 d;
tauriuosius elnius:
patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d.;
pateles ir jauniklius (iki vienerių metų) – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;
danielius:
patinus – nuo rugsėjo 1 d. ik vasario 1 d.;
pateles ir jauniklius (iki vienerių metų) – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;
muflonus:
patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki vasario 1 d.;
pateles ir jauniklius (iki vienerių metų) – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;
šernus:
patinus, antramečius ir šiųmečius jauniklius – nuo gegužės 1 d. iki vasario 15 d.;
pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 15 d.;
stirnas:
patinus – nuo birželio 1 d. iki lapkričio 1 d.;
pateles ir jauniklius (iki vienerių metų) – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 1 d;
pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki vasario 1 d.;
triušius ir barsukus – nuo lapkričio 3 d. iki sausio 1 d.;
kiaunes – nuo lapkričio 3 d. iki kovo 15 d.;
bebrus, ondatras, audines – nuo spalio 1 d. iki kovo 1 d.;
vilkus – nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d.;
lapes – nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d.;
antis (išskyrus įtrauktąsias į Lietuvos raudonąją knygą), – nuo rugpjūčio 20 d. iki lapkričio 15 d.;
karvelius (išskyrus įtrauktuosius į Lietuvos raudonąją knygą), laukius, perkūno oželius, slankas – nuo rugpjūčio 20 d. iki jiems išskrendant;
jerubes – nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 1 d.;
kurapkas – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.;
fazanus – nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 1 d.;
didžiųjų ančių gaigalus (su krykštėmis) – nuo balandžio 15 d. iki gegužės 10 d.;
slankas – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 10 d.;
žąsis (išskyrus įtrauktąsias į Lietuvos raudonąją knygą) – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 dienos.
52. Mangutus, šeškus, kurmius, valkataujančius šunis ir kates, kranklius, kovus, varnas, šarkas leidžiama medžioti ištisus metus. Ištisus metus žuvininkystės ūkių teritorijose ir greta jų leidžiama medžioti pilkuosius garnius ir kormoranus.
53. Leidžiama naikinti kranklių, kovų, varnų, šarkų lizdus. Žuvininkystės ūkių teritorijose ir greta jų leidžiama naikinti pilkųjų garnių ir kormoranų lizdus.
54. Asmenys, kurie gaudo kurmius ir nemedžiojamąją fauną verslo tikslais (išskyrus žvejybą, kurią reglamentuoja kiti teisės aktai), turi gauti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka leidimą ir įsiregistruoti rajono aplinkos apsaugos agentūroje.
55. Medžioklės plotų naudotojai turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti sužeistus ir aiškiai sergančius žvėris bei paukščius. Apie jų sumedžiojimą būtina pranešti rajono aplinkos apsaugos agentūrai, o sumedžiotus žvėris ar paukščius pristatyti veterinarinei tarnybai, kad ji nustatytų sužeidimo pobūdį ar ligą ir produkcijos kokybę. Surašomas aktas, kuriame nurodoma būtinojo sumedžiojimo priežastis. Ši medžiokės produkcija, tinkama vartoti, naudojama medžioklės plotų naudotojų nuožiūra.
SU MEDŽIOKLE SUSIJUSI DRAUDŽIAMA VEIKLA
56. Draudžiama:
56.1. medžioti laukinius gyvūnus, įrašytus į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat žvėris ir paukščius, nenurodytus 51 punkte;
56.2. rinkti kiaušinius, ardyti lizdus ir urvus (išskyrus šiose taisyklėse numatytus atvejus), bebrų ir ondatrų namelius ir užtvankas (išskyrus tuos atvejus, kai bebrai ir ondatros gaudomi), dūmais rūkyti žvėris iš urvų, statyti kilpas;
56.3. medžioti žvėris ir paukščius, kurie gelbstisi nuo potvynio, gaisro, bado ir kitų stichinių nelaimių, taip pat jaunus dar neskraidančius paukščius;
56.6. turėti ir naudoti medžioklėje neįregistruotus šautuvus bei šunis, medžioti neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti ir nešiotis medžioklinį šautuvą;
56.7. naudoti medžioklėje automatinius graižtvinius šautuvus (šaudančius serijomis) ir pusiauautomatinius šautuvus, kurių apkabose telpa daugiau kaip 5 šoviniai (pusiauautomatinius šautuvus, į kurių apkabas telpa daugiau kaip 5 šoviniai, galima naudoti medžioklėje, jeigu į jų apkabas įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 5 šovinius);
56.9. medžioti briedžius, elnius ir suaugusius šernus graižtviniais šautuvais, kurių pradinė kulkos energija mažesnė kaip 3000 džaulių, taip pat danielius, muflonus, antramečius ir šiųmečius šernus – graižtviniais šautuvais, kurių pradinė kulkos energija mažesnė kaip 2500 džaulių, o stirnas – graižtviniais šautuvais, kurių pradinė kulkos energija mažesnė kaip 1500 džaulių;
56.11. medžioti iš oro transporto priemonių, vaikantis ir pasivejant žvėris ir paukščius automobiliais bei kitomis transporto priemonėmis, šaudyti iš transporto priemonių, taip pat šviečiant prožektoriais (išskyrus 11 punkte nurodytą atvejį), šaudant naktį naudoti medžioklėje elektroninius optinius ir lazerinius taikiklius;
56.13. gadinti ir naikinti paukščių lizdavietes, bokštelius, ėdžias, kitus biotechninius įrenginius, pašarinius sklypelius, pasiimti žvėrims ir paukščiams skirtus pašarus;
56.17. ieškoti ragų ir juos rinkti nuo kovo 1 d. iki gegužės 1 d. be medžioklės plotų naudotojų sutikimo;
56.18. pasiimti žvėris ir paukščius, žuvusius per susidūrimus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių, taip pat jų trofėjus (apie tai turi būti pranešta rajono aplinkos apsaugos agentūrai, medžioklės plotų naudotojams). Ši medžioklės produkcija, tinkanti vartoti, naudojama medžioklės plotų naudotojų nuožiūra;
56.19. parduoti ir supirkti esančių Lietuvos raudonojoje knygoje žvėrių ir paukščių iškamšas, kiaušinius, išdirbtus ir neišdirbtus kailius, išdirbti jų kailius (ši neteisėta produkcija paimama);
SAUGUS ELGESYS MEDŽIOKLĖJE
57. Medžiotojas asmeniškai atsako, kad medžiokliniai ginklai ir amunicija būtų tinkamai saugomi buityje (ginklas ir šaudmenys turi būti neprieinami kitiems asmenims), kelionėje ir medžioklėje.
Namuose ginklas turi būti saugomas metalinėje spintoje.
Kiekvienu atveju su medžiokliniu ginklu reikia elgtis kaip su užtaisytu, kad nekiltų grėsmė aplinkiniams.
61. Medžioklinis šautuvas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus, o užtaisomas – tik stojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį, o sėlinant ar medžiojant grandine – pradėjus medžioti.
Prieš įdedant šovinius įsitikinama, ar neužkimšti medžioklinio šautuvo vamzdžiai.
63. Ne medžioklės metu šautuvas, jeigu yra techninių galimybių, turi būti išnarstytas, įdėtas į dėklą, šoviniai iš šautuvo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas.
64. Šautuvas arba šaudmenys išbandomi šaudykloje ar kitoje tam tinkamoje vietoje, gerai įsitikinus, kad nėra pavojaus žmonėms ar gyvuliams.
65. Draudžiama:
65.1. medžioti tais ginklais, kurių laikyti ir nešiotis medžiotojai neturi leidimo, duoti ginklus, medžioklės įrankius ir šaudmenis asmenims, neturintiems teisės medžioti, taip pat medžioti neblaiviems ir apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų;
65.2. kolektyvinėse medžioklėse su varovais ir šunimis, sulaikančiais šernus, naudoti lygiavamzdžių šautuvų apvaliąsias kulkas ir didesnio negu 9 milimetrų skersmens grankulkes;
65.3. perduoti šautuvą kitam ar jį imti neįsitikinus, kad jis neužtaisytas, sunarstyto šautuvo vamzdžius atgręžti į žmogų ar gyvulį (laukiant žvėries, šautuvo vamzdžiai turi būti nukreipti į viršų arba žemyn, o medžioklės bokštelyje – tik į viršų);
65.4. užtaisyti šovinius didesne parako norma už nurodytąją instrukcijoje, maišyti įvairių rūšių paraką, kamščiams naudoti degiąsias medžiagas;
65.5. nešiotis užtaisytą šautuvą ant peties ar už nugaros einant voroje, šokant ar lipant per kliūtis, einant per lieptą ir kitais atvejais, kai galima suklupti ar pargriūti;
65.6. remtis šautuvu einant per kliūtis, dėti rankas ant šautuvo vamzdžio angos, ieškant laimikio, šautuvo vamzdžiu ar buože sklaidyti šakas, krūmokšnius ar žolę;
66. Medžiotojas turi akylai žiūrėti, kad šūvio kryptimi per šūvio atstumą nebūtų kito žvėries ar gyvulio (medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo kulka yra pavojinga iki 1-1,5 kilometro atstumu, grankulkės – iki 400-800 metrų atstumu, didelių numerių šratai – iki 200-300 metrų atstumu, graižtvinio šautuvo kulka – iki 4-5 kilometrų atstumu).
67. Draudžiama šaudyti:
67.1. tvyrant rūkui, smarkiai sningant ar lyjant, prietemoje, prieš saulę ir kitais atvejais, kai taikinys neaiškus ar nematyti, kas už taikinio;
67.4. iš graižtvinio šautuvo virš horizonto linijos, taip pat kitais atvejais, kai negalima nustatyti, kur lėks kulka;
67.5. gyvenvietėse, taip pat arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, kapinių, kitų žmonių susitelkimo vietų, išskyrus Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų numatytus atvejus (jeigu sodybos šeimininkas sutinka, galima tykoti žvėrių arčiau negu per 200 metrų nuo sodybos);
68. Įtartino (silpno ar užsitęsusio) šūvio atveju reikia patikrinti šautuvo vamzdį, ar nėra likusių kamščių.
69. Parkritus su šautuvu, būtina tuojau pat patikrinti, ar neužsikimšę šautuvo vamzdžiai. Prieš tikrinant, būtina išimti šovinius.
70. Jeigu paspaudus gaiduką šautuvas neiššauna, jį atidaryti galima ne anksčiau kaip po 10 sekundžių.
71. Negalima per jėgą stumti šovinio į lizdą, o įstrigusį šovinį reikia atsargiai išimti. Kai šovinio išimti nepavyksta, įspėjus aplinkinius, šaunama į viršų.
SAUGUS ELGESYS KOLEKTYVINĖJE MEDŽIOKLĖJE
73. Kolektyvinėje medžioklėje su varovais arba šunimis, sulaikančiais šernus, kiekvienas medžiotojas atsistoja į jam medžioklės vadovo nurodytą vietą linijoje. Pasitraukti iš vietos galima iki 5 metrų į kairę ar į dešinę tik išilgai medžiotojų voros.
75. Šautuvą užtaisyti leidžiama tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje arba įlipus į bokštelį. Pasibaigus varymui ir prieš išlipant iš bokštelio šoviniai išimami.
76. Galima šauti į žvėrį ar paukštį, pasirodžiusį prieš prasidedant varymui. Šaunama įsitikinus, kad visi greta esantys medžiotojai yra savo šaudymo pozicijose, o nueinantys medžiotojai – gerai matomi ir visiškai saugūs.
78. Medžiotojas, stovintis medžiotojų linijoje, turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos. Medžiojant judančia grandine – ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo grandinės.
79. Jeigu medžiotojai statomi linijos flanguose, pirmasis medžiotojas linijoje ir pirmasis flange stovi ne arčiau kaip per 50 metrų nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo vietos.
80. Jeigu medžiotojai statomi linijos flanguose, pagrindinės linijos galuose stovintys medžiotojai gali šaudyti tik tiesiai prieš save ir į priešingą pusę nuo gretimo flango, taip pat už medžiotojų linijos, laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės. Medžiotojai, stovintys dešiniajame flange, gali šaudyti tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o stovintieji kairiajame flange – tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos, laikydamiesi 66 punkto reikalavimų. Abiejuose flanguose stovintys medžiotojai gali šaudyti ir už flangų linijos. Jeigu flangų linijoje stovi daugiau kaip 1 medžiotojas, jiems galioja 30 laipsnių kampo taisyklė.
81. Šauti į varovų pusę galima tik tada, kai jie yra už pavojingos zonos. Kiekvienu atveju į varovų pusę šaudoma taip, kad kulka ar šratai įsmigtų į žemę gerai matomoje vietoje ir nekeltų pavojaus artėjantiems varovams.
82. Ieškoti sužeisto žvėries galima tik leidus medžioklės vadovui ir apie tai pranešus kitiems medžiotojams. Persekioti sužeistą žvėrį be šunų gali ne mažiau kaip du medžiotojai. Ieškantys sužeisto žvėries medžiotojai privalo žinoti, kur yra ieškantieji ir kiti medžiotojai.
83. Kolektyvinėje medžioklėje su varovais draudžiama varantiems žvėris ar paukščius medžiotojams neštis užtaisytus šautuvus ir šaudyti į žvėris ir paukščius.
84. Kolektyvinėje medžioklėje su šunimis, sulaikančiais šernus, šernus leidžiama varyti ne daugiau kaip trims medžiotojams. Į šunų sustabdytą šerną galima šauti 18 punkte nurodyta tvarka.
86. Prie vingiuotų kelių ar miške be kvartalinių linijų medžioklės vadovas privalo sustatyti medžiotojus kuo tiesesne linija, kad greta stovintieji matytų arba žinotų, kur stovi kiti medžiotojai, o statomiems į šaudymo vietas medžiotojams nurodyti galimas šaudymo kryptis. Medžiotojas turi užtikrinti, kad jo šūvis būtų nepavojingas kitiems.
88. Medžiojantys grandine medžiotojai privalo gerai matyti greta esančius medžiotojus ir išlaikyti grandinę kuo tiesesnę.
89. Draudžiama grandine medžioti krūmuose, taip pat kai neįmanoma išlaikyti tiesios grandinės ir užtikrinti šūvio saugumo.
90. Medžiojant „katilu“, draudžiama šaudyti į „katilo“ vidų, kai priešais esantys medžiotojai patenka į pavojingą zoną (pagal 66 punkto reikalavimus).
92. Medžioti iš bokštelių galima tik tada, kai bokšteliai, jų kopėčios ir sėdynės yra tvirti. Išlipti iš bokštelio ir artintis prie kitame bokštelyje esančio medžiotojo galima tik davus sutartą signalą (naktį – geriausia šviesos) ir gavus atsakymą.
93. Šaudant iš bokštelio, turi būti gerai matomas šaudymo sektorius ir taikinys. Medžiotojas privalo žinoti, kur ir kokiu atstumu išdėstyti kiti bokšteliai, ar paleistas šūvis nepavojingas.
SAUGUS ELGESYS PAUKŠČIŲ MEDŽIOKLĖJE
95. Medžioti paukščius iš valties leidžiama tik tada, kai ji tvarkinga, jos dugnas neslidus ir joje yra gelbėjimo priemonės. Valtyje gali būti tik vienas šaudantis medžiotojas (išskyrus 100 punkte nurodytą atvejį).
97. Draudžiama šaudyti į plaukiojančius paukščius, išskyrus laukius ir nukritusias į vandenį sužeistas antis. Į plaukiojančius paukščius galima šaudyti ir kai medžiojama su krykšte. Šaudamas į paukštį, esantį vandenyje, medžiotojas turi būti tikras, kad jo šūvis ir rikošetu atšokusi kulka ar šratai niekam nepavojingi.
98. Draudžiama šaudyti valtyje į irkluotojo pusę, o palei krantą – į paukščius, skrendančius sulig žmogaus ūgiu.
99. Draudžiama medžioti dviese iš pripučiamosios valties, lipti į valtį ir išlipti iš jos su užtaisytu šautuvu, valtyje laikyti šautuvą su nuleistu saugikliu.
ŠIŲ TAISYKLIŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
101. Kaip laikomasi šių taisyklių, pagal savo kompetenciją kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Šios institucijos, jų vietos padaliniai ir pareigūnai kontroliuoja medžiokles, nustato pažeidimus, įstatymų nustatyta tvarka ir pagal jiems suteiktus įgaliojimus taiko pažeidėjams sankcijas.
102. Kiekvienas medžiotojas privalo vykdyti medžioklės vadovo ir pareigūnų, turinčių teisę kontroliuoti medžiokles, nurodymus.