LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL REIKALAVIMŲ STACIONARIOMS SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOMS IR ASMENŲ NUKREIPIMO Į STACIONARIAS SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGAS TVARKOS PATVIRTINIMO

2002 m. liepos 9 d. Nr. 97

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2367; 1997, Nr. 66-1604; 2002, Nr. 43-1603) 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu:

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Reikalavimus stacionarioms socialinės globos įstaigoms;

1.2. Asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarką.

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1.1 punkte nurodyti reikalavimai yra privalomi apskričių viršininkų, savivaldybių įsteigtoms stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir rekomenduojami nevyriausybinių organizacijų, religinių bendrijų ir bendruomenių įsteigtoms stacionarioms socialinės globos įstaigoms.

3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 20 „Dėl Bendrųjų reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-818; 2000, Nr. 24-628; 2002, Nr. 1-7).

4. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo Ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2002 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 97

REIKALAVIMAI STACIONARIOMS SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOMS

I. bendrosios nuostatos

1. Reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms (toliau – reikalavimai įstaigoms) tikslas yra nustatyti minimalius reikalavimus, kuriais vadovaujantis stacionariose socialinės globos įstaigose būtų organizuojama veikla.

2. Reikalavimai įstaigoms reglamentuoja stacionarių socialinės globos įstaigų (toliau – globos įstaiga) darbo organizavimą, personalo normatyvus, apibrėžia teikiamas paslaugas, gyventojų teises bei pareigas, reikalavimus globos įstaigų pastatams ir aplinkai, priėmimą bei išvykimą iš šių įstaigų, apgyvendinamų asmenų kontingentą.

3. Reikalavimai įstaigoms taikomi šioms globos įstaigoms: senų žmonių, vaikų su proto negalia, vaikų ir jaunimo su proto negalia, suaugusiųjų su proto negalia.

II. darbo organizavimas

4. Globos įstaiga savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, steigėjo patvirtintais globos įstaigos nuostatais (įstatais) bei šiais reikalavimais įstaigoms.

5. Įstaiga privalo turėti šiuos dokumentus:

5.1. įstaigos registravimo pažymėjimą;

5.2. įstaigos veiklos nuostatus (įstatus);

5.3. vidaus tvarkos taisykles darbuotojams (apibrėžiančias darbuotojų teises ir pareigas);

5.4. vidaus tvarkos taisykles gyventojams (apibrėžiančias gyvenimo ir elgesio normas, gyventojų teises ir pareigas, laikino išvykimo tvarką, gyventojų lankymo tvarką ir pan.);

5.5. visuomenės sveikatos centro išduotą leidimą – higienos pasą, liudijantį, jog patalpos atitinka sanitarinius-higienos reikalavimus;

5.6. steigėjo patvirtintą teikiamų paslaugų sąrašą;

5.7. metinį įstaigos veiklos planą;

5.8. gyventojų asmens bylas (visi su asmeniu susiję dokumentai ir informacija, individualūs gyventojų globos planai);

5.9. įstaigos sudaromas gyventojų asmens sveikatos bylas;

5.10. nesavarankiškų (neveiksnių, ribotai veiksnių ar kitų, negalinčių savarankiškai disponuoti pinigais) gyventojų asmeninių pinigų apskaitos bylas.

6. Kiekviena įstaiga kalendorinių metų pabaigoje turi parengti metinės veiklos ataskaitą.

7. Globos įstaiga turi sudaryti sąlygas veikti Gyventojų tarybai, kuri gali teikti pasiūlymus įstaigos administracijai.

III. reikalavimai Personalui

8. Darbuotojų skaičius globos įstaigose nustatomas priklausomai nuo įstaigos tipo, pavaldumo, gyventojų skaičiaus, amžiaus ir negalios pobūdžio:

8.1. apskričių pavaldumo vaikų su proto negalia (nuo 4 iki 21 metų) bei vaikų ir jaunimo su proto negalia (nuo 4 iki 29 metų) globos įstaigose personalo ir gyventojų santykis turi būti nuo 0,8 iki 1 darbuotojo vienam gyventojui;

8.2. apskričių pavaldumo senų žmonių bei suaugusiųjų su proto negalia globos įstaigose personalo ir gyventojų santykis turi būti nuo 0,45 iki 0,65 darbuotojo vienam gyventojui;

8.3. kito pavaldumo (savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir kitose) senų žmonių globos įstaigose personalo ir gyventojų santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 darbuotojo vienam gyventojui;

8.4. jei kito pavaldumo globos įstaigos pagal tipą, gyventojų amžių bei negalios pobūdį atitinka apskrities pavaldumo įstaigas, jose darbuotojų skaičius nustatomas pagal 10.1 ar 10.2 punktų nuostatas.

9. Globos įstaigose personalas skirstomas: tiesiogiai su gyventojais dirbantis ir netiesiogiai su gyventojais dirbantis (administracinis, ūkinis).

10. Tiesiogiai su gyventojais dirbančio ir netiesiogiai su gyventojais dirbančio personalo santykis turi būti toks, kad garantuotų efektyvų globos įstaigos veiklos organizavimą ir teikiamų paslaugų kokybę:

10.1. vaikų su proto negalia bei vaikų ir jaunimo su proto negalia globos įstaigose tiesiogiai su gyventojais dirbančio personalo turi būti ne mažiau kaip 70 proc. viso įstaigos personalo;

10.2. suaugusiųjų su proto negalia ir senų žmonių globos įstaigose tiesiogiai su gyventojais dirbančio personalo turi būti ne mažiau kaip 60 proc. viso įstaigos personalo.

11. Darbuotojai privalo turėti reikiamą išsimokslinimą, kvalifikaciją ar licenciją užimamoms pareigoms atlikti.

12. Kiekvienam darbuotojui turi būti parengtas pareigybės aprašymas. Globos įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas darbuotojams tobulinti savo kvalifikaciją.

IV. Teikiamos paslaugos

13. Globos įstaigos gyventojams turi būti teikiamos būsto, maitinimo, buitinės, asmens higienos, socialinio darbo, bendravimo ir konsultavimo paslaugos:

13.1. Būstas:

13.1.1. kiekvienam gyventojui miegamuosiuose kambariuose turi būti pagrindiniai baldai: lova, spintelė, kėdė, o spinta ir stalas – keliems asmenims. Gyventojas kambaryje gali turėti savo asmeninių baldų ar kitų daiktų;

13.1.2. minimalus bendras gyvenamasis plotas vienam globos įstaigos gyventojui turi būti: suaugusiam ne mažesnis kaip 9 m2, vaikui ne mažesnis kaip 11 m2. Bendrą gyvenamąjį plotą sudaro: miegamųjų ir užsiėmimo kambarių, gyventojų maldos kambarių, koridorių, holų, vestibiulių bei rūkomųjų patalpų plotai. Iš to skaičiaus minimalus miegamojo kambario plotas vienam globos įstaigos gyventojui turi būti ne mažesnis kaip 5 m2; jeigu asmeniui skiriamas didesnis nei 8 m2 miegamojo kambario plotas, iš jo gali būti imamas papildomas mokestis. Viename kambaryje gali gyventi ne daugiau kaip 6 gyventojai; naujai steigiamose globos įstaigose viename kambaryje gali gyventi ne daugiau kaip 4 gyventojai;

13.1.3. miegoti gyventojams koridoriuose ar kitose tam nepritaikytose patalpose dėl vietų stokos miegamuosiuose draudžiama;

13.1.4. prausyklos turi būti atskiros vyrams ir moterims. Jose turi būti: 10-čiai gyventojų įrengtas ne mažiau kaip vienas praustuvas, rankšluosčių kabyklos, veidrodžiai, lentynėlės pasidėti asmeniniams higienos reikmenims, muilas ir elektrinis rankų džiovintuvas arba vienkartinės servetėlės;

13.1.5. globos įstaigoje 15 gyventojų turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas. Pirčių, vonių ir dušų patalpose turi būti įrengta pastovi arba kitokia papildoma kompensacinė įranga;

13.1.6. tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims. Juose turi būti: įrengtos atskiros ir gerai vėdinamos kabinos; 10-čiai gyventojų įrengtas ne mažiau kaip vienas klozetas; įrengtos specialios kabinos asmenims su fizine negalia; prieškambaryje, tualete ar gretimoje patalpoje – praustuvas, šiltas ir šaltas vanduo, muilas, rankų džiovintuvas arba vienkartinės servetėlės.

13.2. Maitinimas:

13.2.1. globos įstaigoje maitinimas turi būti organizuojamas ne rečiau kaip 4 kartus per dieną;

13.2.2. paros maisto racionas turi suteikti reikiamą maisto medžiagų ir energijos kiekį, patenkinantį gyventojų fiziologinius poreikius bei atitikti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas;

13.2.3. pagal poreikį ir esant medikų rekomendacijoms turi būti organizuojama dietinė mityba.

13.3. Buitinės ir asmens higienos paslaugos:

13.3.1. globos įstaiga turi organizuoti gyventojų drabužių bei patalynės skalbimą, drabužių taisymą. Gyventojams, kurie dėl negalios negali patys tvarkyti gyvenamųjų kambarių, šiuos darbus atlikti turi padėti įstaigos darbuotojai;

13.3.2. globos įstaiga kiekvienam gyventojui turi sudaryti sąlygas rūpintis asmens higiena, išsimaudyti ne rečiau kaip kartą per 7 dienas. Negalintys savimi pasirūpinti gyventojai kiekvieną dieną turi būti apiprausiami;

13.3.3. dalį buitinių paslaugų globos įstaiga gali pirkti iš kitų juridinių ar fizinių asmenų (skalbyklų, siuvyklų ir kt.).

13.4. Socialinio darbo, bendravimo ir konsultavimo paslaugos:

13.4.1. globos įstaigoje turi būti dirbamas individualus socialinis darbas su gyventoju. Socialinis darbas organizuojamas pagal individualius gyventojo globos planus, kuriuos, derinant su sveikatos priežiūros, laisvalaikio, užimtumo, darbo terapijos, ugdymo ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikėjais, sudaro globos įstaigos socialinis darbuotojas;

13.4.2. globos įstaiga gyventojams turi padėti tvarkyti asmeninius reikalus už įstaigos ribų, ginti jų teises ir teisėtus interesus, sudaryti sąlygas gauti reikiamą informaciją, konsultuotis su įvairiais globos įstaigos bei kitų institucijų specialistais.

14. Paslaugų pagalba turi būti siekiama maksimalios žmonių integracijos į bendruomenę. Žmonių su proto negalia globos įstaigose turi būti organizuojamos socialinės reabilitacijos paslaugos.

15. Vaikų su proto negalia, vaikų ir jaunimo su proto negalia globos įstaigose turi būti organizuojamas ugdymas, vystomi jų socialiniai įgūdžiai. Šios paslaugos organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais ugdymą.

16. Globos įstaigose gali būti teikiamos kitos paslaugos, numatytos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro.

17. Socialinio darbo, bendravimo ir konsultavimo, laisvalaikio, užimtumo, darbo terapijos, socialinės reabilitacijos paslaugas teikia socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai kartu su kitų sričių specialistais (psichologais, užimtumo specialistais ir kt.).

18. Globos įstaiga pagal gyventojų poreikius turi teikti slaugos paslaugas, organizuoti medikų konsultacijas bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas, esant būtinybei gyventojus hospitalizuoti. Organizuodama sveikatos priežiūros paslaugas globos įstaiga naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų įvairių specializacijų gydytojų (psichiatrų, bendrosios praktikos bei kitų specialistų) paslaugomis.

V. gyventojų teisės

19. Gyventojai turi teisę įvairiais klausimais kreiptis į įstaigos administraciją. Globos įstaigoje turi būti nustatyta skundų, prašymų pateikimo procedūra, padedanti daugumą iškilusių problemų spręsti įstaigoje. Raštu pateikti skundai ir prašymai turi būti registruojami atskirame žurnale. Administracija privalo išsiaiškinti skundo pagrįstumą, jei reikia, imtis priemonių. Apie tyrimo rezultatus turi būti informuotas pareiškėjas.

20. Globos įstaigos darbuotojai turi užtikrinti gyventojų teisę kreiptis įvairiais klausimais į įstaigos steigėją, kontrolės bei kitas institucijas ir įstaigas.

21. Gyventojams turi būti sudaryta galimybė saugiai laikyti asmeninius daiktus, pinigus, gyventojas turi turėti privačią erdvę (jei gydytojų rekomendacijos nenumato kitaip). Kiekvienas darbuotojas, prieš įeidamas į gyventojo kambarį, privalo pasibelsti į duris.

22. Nesavarankiškų gyventojų pinigams ir kitoms vertybėms tvarkyti globos įstaigos vadovas turi sudaryti komisiją, kuri užtikrintų teisingą pinigų ir kitų vertybių saugojimą, naudojimą ir apskaitą (jei asmuo veiksnus, bet negali savarankiškai disponuoti pinigais, reikalingas jo sutikimas).

23. Gyventojas turi teisę susipažinti su visa su jo asmeniu susijusia dokumentacija, esančia globos įstaigoje.

VI. reikalavimai globos įstaigos pastatams ir aplinkai

24. Globos įstaigos turi būti įsteigtos specialiai šiam tikslui pastatytuose, pritaikytuose ar rekonstruotuose pastatuose. Projektuojamos patalpos turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančias statybos projektavimo normas. Patalpos turi atitikti technines, sanitarines-higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus. Patalpų ir globos namų aplinka turi būti įrengta ir pritaikyta žmonėms su fizine negalia.

25. Globos įstaiga turi turėti įrangą, kompensacinę ir pagalbinę techniką, reikalingą gyventojams su negalia kiek galima savarankiškiau apsitarnauti.

26. Globos įstaiga turi rūpintis sukūrimu gyvenimo sąlygų, kiek galima artimesnių namų aplinkai.

27. Patalpos rūkymui globos įstaigoje gyvenantiems pilnamečiams gyventojams turi atitikti keliamus padidintos apsaugos nuo gaisro reikalavimus, turi būti gerai vėdinamos. Šiose patalpose negali būti greitai užsiliepsnojančių daiktų ir baldų, būtinos peleninės ir šiukšlių dėžės, atsparios ugniai.

28. Globos įstaigose turi būti įrengti poilsio ar svečių kambariai, kuriuose, pageidautina, kad būtų televizorius, radijas, laikraščiai, žurnalai, stalo žaidimai.

29. Vaikų su proto negalia globos įstaigose turi būti vaikų žaidimų kambariai, kambariai mokomiesiems užsiėmimams organizuoti.

30. Vaikų, vaikų bei jaunimo, suaugusiųjų su proto negalia globos įstaigose turi būti sporto salė ar kita sporto reikmėms pritaikyta patalpa. Šių įstaigų teritorijose turi būti įrengtos sporto aikštelės.

31. Jei gyvenvietėje arti globos įstaigos nėra taksofono, jis, esant galimybei, turi būti įrengtas pačioje įstaigoje ar jos teritorijoje.

32. Atsižvelgiant į esamas galimybes, globos įstaigoje gali būti įrengtos ir kitos patalpos gyventojų poreikiams tenkinti (bibliotekos, skaityklos, gyventojų maldos kambariai ir kt.).

VII. Globos įstaigų kontingentas, gyventojų priėmimas į globos įstaigas ir išvykimas iš jų

33. Apskrities pavaldumo globos įstaigos vaikams (4–21 m.) bei vaikams ir jaunimui (4–29 m.) su proto negalia skirtos gyventi vaikams, jaunimui, kurie dėl proto negalios negali gyventi savo namuose, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Šiose globos įstaigose apgyvendinami vaikai invalidai (gilus, sunkus ir vidutinis protinis atsilikimas) ar asmenys, kurie dėl proto negalios turi I ar II invalidumo grupę.

34. Apskrities pavaldumo globos įstaigos žmonėms su proto negalia skirtos gyventi suaugusiems žmonėms, kurie dėl proto negalios negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Šiose globos įstaigose apgyvendinami asmenys, kurie dėl proto negalios turi I ar II invalidumo grupę.

35. Apskrities pavaldumo senų žmonių globos įstaigos skirtos gyventi I invalidumo grupę turintiems pensinio amžiaus žmonėms (85 metų ir vyresniems invalidumo grupė nebūtina), kuriems reikalinga globa ir slauga bei kurie dėl negalios negali gyventi savarankiškai, o jų vaikai dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti. Šiose globos įstaigose gali būti apgyvendinami asmenys su sunkia fizine negalia (turintys I invalidumo grupę) nuo 18 metų, kuriems būtina nuolatinė priežiūra.

36. Į visų tipų globos įstaigas negali būti priimami asmenys su šiomis kontraindikacijomis (jeigu įstaigos nuostatai nenumato kitaip):

36.1. agresyvaus elgesio, keliantys pavojų sau ir aplinkiniams;

36.2. ūmiais infekciniais bei somatiniais susirgimais;

36.3. aktyviąja tuberkulioze;

36.4. odos infekcinėmis ligomis;

36.5. lytiškai plintančiais susirgimais;

36.6. sergantys AIDS;

36.7. lėtiniu alkoholizmu ar narkomanija.

37. Globos įstaigoje apgyvendinami asmenys tik pagal steigėjo nukreipimą.

38. Globos įstaigoje apgyvendinami tie asmenys, kurie pagal negalios rūšį ir laipsnį, amžių bei kitus kriterijus atitinka jos profilį.

39. Priimant į globos įstaigą suaugusiuosius pateikiami šie dokumentai:

39.1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas ar asmens tapatybės kortelė);

39.2. steigėjo nukreipimas;

39.3. savivaldybės komisijos surinkti dokumentai, jos išvados bei rekomendacijos (pagal Asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarką);

39.4. socialinio draudimo pažymėjimas (jei turi);

39.5. esant būtinybei, steigėjas gali pareikalauti papildomų dokumentų.

40. Priimant į globos įstaigą vaikus pateikiami šie dokumentai:

40.1. vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (gimimo liudijimas, pasas ar asmens tapatybės kortelė);

40.2. steigėjo nukreipimas;

40.3. 2 nuotraukos 3x4;

40.4. savivaldybės komisijos surinkti dokumentai, jos išvados bei rekomendacijos (pagal Asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarką);

40.5. profilaktinių skiepijimų forma Nr. 063;

40.6. vaiko vystymosi istorija;

40.7. esant būtinybei, steigėjas gali pareikalauti papildomų dokumentų.

41. Priimant veiksnų asmenį į globos įstaigą sudaroma dvišalė sutartis tarp asmens ir globos įstaigos administracijos (jos įgalioto asmens). Sutartyje turi būti numatytos gyvenimo sąlygos, šalių teisės ir pareigos, paslaugų apmokėjimo sąlygos ir tvarka.

42. Globos įstaiga, savivaldybė ir globos įstaigos steigėjas gali sudaryti sutartį dėl bendradarbiavimo, kurioje numatoma tvarka, veiksmai ir atsakomybė dėl globos įstaigos gyventojų gyvenimo sąlygų, aptarnavimo, socialinių, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitų paslaugų.

43. Naujai atvykusiam gyventojui globos įstaiga turi suteikti išsamią informaciją apie globos įstaigos veiklą, paslaugas, gyventojų teises, atsakomybę bei pareigas, supažindinti su vidaus tvarkos taisyklėmis.

44. Gyventojas iš globos įstaigos gali išvykti laikinai (iki 3 mėn. per metus) ar visam laikui, jei jis yra veiksnus ir pats to nori. Jei asmuo išvyksta ilgiau nei 3 dienoms, išvykimo terminas ir sąlygos įforminamos raštu.

45. Išleidžiant gyventoją, turi būti įsitikinta, kad asmeniui bus užtikrintos paslaugos bendruomenėje, jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas ir galės gyventi savarankiškai.

46. Gyventojas, išvykęs iš įstaigos ilgesniam nei trijų dienų laikotarpiui, kad išsaugotų vietą, moka 30 proc. nustatyto mokesčio už pragyvenimą globos įstaigoje. Už tris pirmąsias dienas gyventojas moka visą nustatytą mokestį.

47. Neveiksnus ar ribotai veiksnus gyventojas visam laikui išvykti gali tik pas teismo paskirtą globėją ar rūpintoją.

48. Gyventojas, nuolat nesilaikantis Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, gali būti pašalinamas iš globos įstaigos:

48.1. šiai procedūrai atlikti steigėjas sudaro specialią komisiją, į kurią turi būti įtraukti globos įstaigos steigėjo, globos įstaigos bei savivaldybės, atsiuntusios asmenį, atstovai;

48.2. pagrindas inicijuoti pašalinimą – ne mažiau kaip 3 raštu įforminti ir globos įstaigoje užregistruoti grubūs Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai ar gyvenamosios vietos teisėsaugos įstaigoje registruoti asmens nusižengimai; svarstant pašalinimo iš įstaigos klausimą, turi dalyvauti pats gyventojas;

48.3. jei nusprendžiama pašalinti globos įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, gyventoją, turi būti informuotas Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris gali įvertinti gyventojo pašalinimo pagrįstumą. Ginčai, kilę dėl pašalinimo iš globos įstaigos, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2002 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 97

asmenų Nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarka

I. bendrosios nuostatos

1. Asmenų nukreipimo į stacionarias socialinės globos įstaigas tvarkos (toliau – nukreipimo tvarka) tikslas yra reglamentuoti socialinės globos reikalingų asmenų nukreipimą į stacionarias socialinės globos įstaigas (toliau – globos įstaiga).

2. Nukreipimo tvarka apibrėžia asmens nukreipimo į globos įstaigą procedūrą, dokumentų, reikalingų apgyvendinti globos įstaigoje, sutvarkymą.

3. Nukreipimo tvarka taikoma apgyvendinant asmenis šiose globos įstaigose: vaikų su proto negalia, vaikų ir jaunimo su proto negalia, suaugusiųjų su proto negalia ir senų žmonių globos įstaigose (apskričių viršininkų, savivaldybių įsteigtose ar globos įstaigose, kurios su savivaldybe yra sudariusios sutartis dėl socialinių paslaugų teikimo).

4. Šios tvarkos privalo laikytis asmenys, norintys apsigyventi globos įstaigoje, jų globėjai ar rūpintojai, globos įstaigos, savivaldybių vykdomosios institucijos, apskričių viršininkai ir kitos įstaigos, susijusios su asmenų nukreipimu ir apgyvendinimu globos įstaigose.

II. NUKREIPIMAS Į STACIONARIAS SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGAS

5. Asmenų globos poreikio patenkinimą sprendžia gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomoji institucija, bendradarbiaudama su stacionarių socialinės globos įstaigų steigėjais (apskričių viršininkais, kitomis savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kt.).

6. Į globos įstaigas nukreipiami asmenys, kuriems nebegalima socialinių paslaugų teikti jų namuose ar nestacionariose globos įstaigose arba tos paslaugos yra neefektyvios.

7. Asmuo (jo globėjas, rūpintojas, tėvai), pageidaujantis apsigyventi ar apgyvendinti kitą asmenį globos įstaigoje, raštu kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Prašyme nurodomos pageidavimo apsigyventi įstaigoje priežastys ir pateikiami motyvai.

8. Savivaldybės vykdomoji institucija sudaro ne mažesnę kaip 3 narių komisiją, kuri nukreipia asmenis į globos įstaigas. Į komisiją privaloma įtraukti įstaigos, į kurią bus siunčiamas asmuo, steigėjo atstovą.

9. Dėl apgyvendinimo globos įstaigoje komisijai turi būti pateikti šie dokumentai (pažymėta „*“):

Nr.	Dokumentas	Senų žmonių globos namai	Globos namai suaugusiesiems su proto negalia	Globos namai vaikams bei vaikams ir jaunimui su proto negalia
1.	Prašymas (asmens ar jo globėjo)	*	*	*
2.	Pensininko pažymėjimas	*
3.	Invalido pažymėjimas	*	*	*
4.	Pasas arba asmens tapatybės kortelė, gimimo	*	*	*
	liudijimas (vaikui)
5.	Medicininės socialinės ekspertizės komisijos (MSEK) pažyma dėl invalidumo	*	*	* (nuo 16 m.)
6.	f. 027/a	*	*	*
7.	Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) išvados (rekomendacijos dėl įstaigos profilio)	*	*	*
8.	Pedagoginio – psichologinio centro išvados			*
9.	Vaikų teisių apsaugos tarnybos pažyma			*
10.	Buities tyrimo aktas	*	*	*

Pastaba: apgyvendinant ne apskrities pavaldumo senelių globos įstaigose (savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir kitose) invalido pažymėjimas, MSEK pažyma bei GKK išvados neprivalomi.

10. Komisija savo išvadas pareiškėjui privalo pateikti ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos.

11. Esant sprendimui asmenį apgyvendinti globos įstaigoje, komisija savo išvadas bei dokumentų nuorašus (išvardytus 9 punkte) perduoda steigėjui, kuris asmeniui išduoda nukreipimą apsigyventi globos įstaigoje. Nukreipime nurodoma informacija apie apsigyvenimo globos įstaigoje tvarką bei reikalingus papildomus dokumentus. Išduotas nukreipimas galioja 1 mėnesį. Tais atvejais, kai globos įstaigoje vietos nėra, pareiškėjai įrašomi į eilę. Apgyvendinant įstaigoje žmones su proto negalia, savivaldybės komisija turi pateikti išsamią informaciją apie asmens gimines, ryšius su kitais asmenimis ir kt.

12. Turėdamas informacijos, kad komisijos sprendimas dėl asmens apgyvendinimo įstaigoje yra neobjektyvus, globos įstaigos steigėjas turi teisę neišduoti nukreipimo.

______________