LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 1997 M. LIEPOS 7 D. ĮSAKYMO NR. 264 „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2007 m. vasario 13 d. Nr. 3-55

Vilnius

 

Pakeičiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1853; 1999, Nr. 64-2082; 2000, Nr. 23-589; 2001, Nr. 15-474, Nr. 30-981), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                              ALGIRDAS BUTKEVIČIUS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 264

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2007 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 3-55

redakcija)

 

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės ir akvatorijos, priešgaisrinės ir aplinkos apsaugos įrangos, esančios Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (toliau – uostas), eksploatavimo tvarką.

2. Šios taisyklės privalomos visiems uoste veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245) ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974).

 

II. UOSTO ŽEMĖ

 

4. Juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste (uosto žemėje ir akvatorijoje) mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, hidrografinius darbus, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tai suderinti su kontrolės teisę turinčiomis valstybės institucijomis ir valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uosto direkcija).

5. Darbus, galinčius kelti grėsmę saugiai laivybai, galima vykdyti tik suderinus su uosto kapitonu ir Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija).

6. Juridiniai ir fiziniai asmenys, šių taisyklių 4 punkte nurodytus darbus atliekantys neturėdami atitinkamo leidimo, Uosto direkcijai pareikalavus, privalo darbus nutraukti, pastatus ir įrenginius nugriauti, o sklypą sutvarkyti iki pradinės būklės.

7. Juridiniai ir fiziniai asmenys, atlikę uosto žemėje ir akvatorijoje statybos ar kitus darbus, apie tai privalo pranešti uosto kapitonui ir Administracijai, kad šie objektai būtų nurodyti navigaciniuose vadovuose, locijose ir jūrlapiuose.

8. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos darbus, juos pabaigę, privalo nedelsdami išvežti statybos ir kitas atliekas, statybos aikštelę išvalyti ir sutvarkyti.

9. Gamybinius ir sandėliavimo pastatus bei įrenginius, kuriuose veikiantys įrengimai ir transporto priemonės turi įtakos konstruktyvių elementų būklei, eksploatuojanti įmonė privalo nustatyti eksploatacines apkrovas šių pastatų grindims ir perdengimams.

10. Visa uosto žemė, išskyrus žaliąją zoną, privalo būti padengta danga, kurios tipas ir konstrukcija atitiktų eksploatacines sąlygas.

11. Keliuose, privažiavimuose ir pagalbinėse aikštelėse privalo būti užtikrinamas visų transporto priemonių laisvas judėjimas, taip pat priešgaisrinės technikos privažiavimas prie visų objektų ir stovinčių prie krantinių laivų. Uosto žemės naudotojai privalo visus kelius valyti, o žiemos metu, esant slidžiai kelio dangai, pabarstyti. Išnuomotoje uosto žemėje uosto žemės naudotojai pagal suderintus projektus privalo tvarkyti aplinką, laikytis sanitarinių normų.

12. Geležinkelio įrenginių ir geležinkelių transporto eksploatacija uosto žemėje turi būti organizuota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius geležinkelių transporto veiklą.

13. Uosto žemės naudotojai privalo nuomojamą uosto žemę aptverti ir tvarkyti. Tvorų aukštis turi būti 2450 mm (pagrindinės vertikaliosios dalies – 2050 mm, papildomos, statomos 45 laipsnių kampu, – 400 mm). Tvorų konstrukcija derinama su miesto architektu ir Uosto direkcija. Abiejose tvoros pusėse 3000 mm atstumu privalo nebūti medžių ir augmenijos, aukštesnės negu 150 mm. Uosto žemės naudotojai taip pat privalo įrengti aptvertas ir apšviestas (ne mažiau kaip 50 lx) saugomas aikšteles akcizais apmokestinamoms prekėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802), bei kontroliuojamoms strateginėms prekėms ir technologijoms, nurodytoms Bendrajame karinės įrangos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1398 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 164-5989), sandėliuoti ir saugoti. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, kad bet kuriuo paros metu juos būtų galima atidaryti rankomis. Prie įvažiavimo į įmonės teritoriją turi būti įrengta pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schema.

14. Sprendimų dėl pastatų, fasadų, stacionarių pakėlimo mechanizmų spalvų, reklamos bei kitos vaizdinės informacijos projektai turi būti suderinti su Uosto direkcija.

15. Uosto žemės naudotojas statinius, įrenginius ir įrengimus, esančius uosto žemėje, prižiūri, remontuoja ir eksploatuoja pagal šių statinių, įrenginių bei įrengimų projektuotojų ir gamintojų techninės eksploatacijos dokumentų reikalavimus.

16. Išnuomota uosto žemė privalo būti apšviesta pagal atitinkamų gamybos kategorijų darbo apšvietimo normas ir ES EN 12464-1: 2002. Įėjimai ir įvažiavimai privalo būti apšviesti ne mažiau kaip 50 lx. Pagrindiniai įėjimai ir įvažiavimai, kur yra intensyvūs žmonių ir krovinių judėjimo srautai, krovos zonos – ne mažiau kaip 50 lx, o nuomojamos žemės teritorija ir perimetras – ne mažiau kaip 30 lx. Išorinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad neturėtų įtakos navigacinių įrenginių signalinių šviesų matomumui ir neakintų laivavedžių, manevruojančių laivais prie uosto krantinių.

17. Uosto žemėje esančios gamybinės patalpos ir sandėliai (statiniai) turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normų bei gamybos procesams nustatytus reikalavimus.

18. Uosto žemės naudotojai, suderinę sistemų techninius projektus su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Klaipėdos apygardos skyriumi, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos teritorine muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktine ir Uosto direkcija, privalo įrengti nuomojamos uosto teritorijos perimetro televizinės apžvalgos ir apsauginės signalizacijos sistemas, o prie uosto vartų (įvažiavimo ir išvažiavimo) – įrengti techninės kontrolės sistemas pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techninius reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. balandžio 10 įsakymu Nr. 3-139 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techninių reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 42-1583), taip pat užtikrinti šių sistemų funkcionavimą ir sudaryti technines galimybes neatlygintinai prie jų prisijungti uoste kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ir Uosto direkcijai.

19. Laivo kapitono prašymu prijungti laivą prie kranto inžinerinių tinklų (elektros tinklų, vandens vamzdyno, šildymo, telefono ir kt.) galima tik leidus uosto žemės naudotojui. Uosto žemės naudotojas atsakingas už krantinėse įrengtų inžinerinių tinklų eksploataciją, užtikrinant saugios laivybos reikalavimus.

 

III. UOSTO AKVATORIJA, NAVIGACINIAI ĮRENGINIAI

 

20. Uosto akvatoriją ir navigacinius įrenginius prižiūri ir eksploatuoja Uosto direkcija.

21. Už saugų laivų stovėjimą prie krantinių atsako laivo kapitonas ir uosto žemės naudotojas, uosto akvatoriją kontroliuoja, saugią laivybą uoste užtikrina uosto kapitonas ir atitinkamos Uosto direkcijos tarnybos.

22. Įplaukos kanalo gabaritai ir laivų leistina grimzlė esant nuliniam vandens lygiui nustatomi uosto kapitono įsakymu pagal Uosto direkcijos Laivybos kanalo skyriaus teikiamą batimetrinę informaciją.

23. Navigacinius įrenginius uosto akvatorijoje įrengia Uosto direkcija. Šių įrenginių išvaizda, spalva, signalinės šviesos ir stovėjimo vieta turi atitikti patvirtintus tarptautinius standartus. Darbai, keliantys grėsmę saugiam laivų plaukiojimui ar stovėjimui uosto akvatorijoje, derinami su Uosto direkcija bei papildomai suderinami ir su Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba, Uosto direkcijos uosto dispečerine ir Uosto priežiūros skyriumi.

24. Kranto ir plūdrieji navigaciniai įrenginiai, iš anksto suderinus su uosto kapitonu, gali būti nuimti (išjungti) skubiam remontui, tik juos pakeitus kitais. Navigacinių įrenginių veikimo zonose, nesuderinus su Uosto direkcija, draudžiama bet kokia ūkinė veikla.

25. Uosto kapitonas per jam pavaldžias tarnybas informuoja Administraciją apie navigacinių sąlygų bei plaukiojimo režimo pokyčius uosto akvatorijoje.

26. Duomenis apie pakeistą navigacinių įrenginių išdėstymą bei vandens lygį uosto akvatorijoje laivams teikia Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba telefonu arba radijo telefonu pagal paklausimą.

27. Uosto akvatorijoje nuskendusį turtą (laivus, plaukiojančius įrenginius ir kt.), taip pat vietas, kur atliekami pavojingi laivų plaukiojimui darbai, Uosto direkcijos Laivybos kanalo skyrius pažymi navigaciniais įrenginiais nuskendusio turto savininko ar darbų užsakovo sąskaita.

28. Uosto naudotojas, pastebėjęs, kad uosto akvatorijoje atsirado navigacinė kliūtis ar faktiniai gyliai neatitinka paskelbtų gylių, nėra nustatytų navigacinių įrenginių arba jie stovi ne vietoje ar nešviečia jų signalinės šviesos, privalo nedelsdamas apie tai pranešti Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai.

29. Laivams, kateriams ir valtims švartuotis prie plūdriųjų navigacinių ženklų draudžiama.

30. Nesuderinus su Uosto direkcija, draudžiama montuoti radijo sistemas kranto navigacinės įrangos veikimo zonose.

31. Uosto akvatorijoje Uosto direkcija atlieka šiuos techninio aptarnavimo darbus:

31.1. batimetrinius matavimus (matavimų periodiškumą nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 3-433 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 129-4643);

31.2. akvatorijos gilinimo ir valymo iki projektinio gylio darbus.

32. Leidimai uosto akvatorijai gilinti ir valyti, gruntui sandėliuoti krante ar jam gramzdinti jūroje išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

33. Darbai, susiję su povandeninių inžinerinių komunikacijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, atliekami tik Uosto direkcijai leidus ir suderinus su uosto kapitonu, taip pat uosto žemės naudotoju, prie kurio naudojamų krantinių atliekami darbai.

34. Prie kiekvienos krantinės matomoje vietoje uosto žemės naudotojas turi pakabinti gelbėjimo ratą su ne trumpesne kaip 30 m ilgio virve. Krantinės turi būti sužymėtos aiškiais užrašais, matomais iš akvatorijos pusės. Krantines žymi Uosto direkcija.

 

IV. HIDROTECHNINIAI ĮRENGINIAI

 

35. Uosto hidrotechniniai įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3467).

36. Uosto žemės naudotojai privalo prižiūrėti krantinėse sumontuotus švartavimo ir amortizacinius įrenginius ir apie jų bei pačių krantinių pažeidimus privalo nedelsdami informuoti Uosto direkciją ir skirti atstovą įvykiui tirti.

37. Per vamzdynus ir kitas komunikacijas, einančias virš krantinės, turi būti pastatyti tilteliai žmonėms vaikščioti.

38. Kiekvienas švartavimo stulpelis iš kranto pusės turi būti pažymėtas skaitmeniu: viršuje – stulpelio eilės numeris, žemiau horizontalios linijos – atstumai metrais iki artimiausio švartavimo stulpelio į kairę ir į dešinę, atskirti vertikalia linija.

39. Apsauginių ir krantą tvirtinančių įrenginių profilis visą eksploatacijos periodą turi atitikti projektinį. Draudžiama švartuoti laivus prie apsauginių ir krantą tvirtinančių įrenginių.

40. Jeigu krantą sutvirtinančių įrenginių šlaitai eksploatacijos metu buvo deformuoti dėl uosto žemės naudotojo kaltės, uosto žemės naudotojai turi imtis skubių priemonių jiems atstatyti ir sutvirtinti.

41. Uosto žemės naudotojas pagal su Uosto direkcija pasirašytą žemės nuomos sutartį privalo savo lėšomis išvalyti akvatorijos dugną nuo nuskendusių daiktų 30 metrų pločio juostoje prie krantinės.

42. Draudžiama sandėliuoti krovinius krantinių kordoninėje dalyje, ant molų, privažiuojamųjų geležinkelių, priešgaisrinio privažiavimo kelių ir hidrantų šulinių, ant krantą sutvirtinančių ir apsauginių įrenginių bei jų šlaitų.

43. Uosto žemės naudotojai privalo nuolat šalinti augmeniją, ardančią krantų sutvirtinimus, geležinkelių viršutinių kelių konstrukcijas.

44. Jei prie konkrečios krantinės nebus švartuojami laivai daugiau kaip 48 valandas, uosto žemės naudotojas privalo pranešti Uosto direkcijos uosto dispečerinei. Šiuo atveju Uosto direkcija turi teisę panaudoti laisvą krantinę laivams švartuoti, o uosto žemės naudotojas privalo sudaryti sąlygas laivui ir įgulai aptarnauti.

 

V. POVANDENINIAI DARBAI

 

45. Povandeniniai darbai uosto akvatorijoje atliekami tik leidus uosto kapitonui.

46. Uosto kapitono nurodymu povandeniniai darbai nedelsiant nutraukiami.

47. Atliekant darbus po vandeniu, laive, skirtame povandeniniams darbams, taip pat laive, prie kurio vykdomi šie darbai, turi būti signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys 1972 m. tarptautinės laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių konvencijos (COLREG 72) reikalavimus.

48. Visi laivai, kateriai ir valtys privalo praplaukti povandeninių darbų vietą iš anksto iki leidžiamų ribų sumažintu greičiu ir būti ypač atsargūs.

49. Nuleisti inkarą leidžiama ne arčiau kaip 200 m iki šių darbų atlikimo vietos.

50. Plaukti laivams į povandeninių darbų vietą ir švartuotis prie laivo, skirto povandeniniams darbams ar prie kurio vykdomi šie darbai, taip pat išmesti skęstančius daiktus už laivo borto draudžiama.

51. Laivui, prie kurio atliekami povandeniniai darbai, ir šalia stovintiems laivams draudžiama sukti eigos sraigtą.

52. Jeigu povandeninių darbų rajone perstatomi laivai, budintis Uosto direkcijos dispečeris arba Laivų eismo tarnybos locmanas operatorius privalo ne vėliau kaip prieš valandą apie tai pranešti povandeninius darbus atliekančiam laivui.

 

VI. UOSTO REŽIMAS

 

53. Uostas yra saugomas. Nuomojamos uosto žemės apsaugą organizuoja ir už ją atsako uosto žemės naudotojai, apsaugos išlaidas pasidalydami proporcingai nuomojamiems uosto žemės plotams arba šalių susitarimu. Uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbą koordinuoja Uosto direkcija.

54. Uoste galioja leidimų sistema. Apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus uosto žemės naudotojai, vadovaudamiesi Patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją taisyklėmis, patvirtintomis valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją taisyklių“, privalo parengti ir suderinti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktine, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Klaipėdos teritorine muitine ir Uosto direkcija. Uosto žemės naudotojai rengia uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus, vadovaudamiesi Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (ISPS Code) reikalavimais ir reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) ir laivų apsaugos stiprinimo“ (Žin., 2004, Nr. 18-540; 2006, Nr. 61-2196).

55. Uosto žemės naudotojas privalo pateikti Uosto direkcijai derinti su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu ir Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos nuomojamos uosto žemės apsaugos sutartis, sudaromas su įmonėmis, teikiančiomis apsaugos paslaugas.

56. Įeiti ir išeiti žmonėms, įvažiuoti ir išvažiuoti transportui, įvežti ir išvežti materialines vertybes galima tik per kontrolinius punktus, gavus uosto žemės naudotojo leidimą. Leidimas galioja tik leidimą išdavusio ūkio subjekto išsinuomotame uosto žemės plote. Leidimai gali būti mokami. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą uosto žemę prie krantinių stovinčių laivų bei įmonių, turinčių teisę teikti laivų aprūpinimo ir aptarnavimo paslaugas, atstovams. Uosto žemės naudotojas privalo išduoti nemokamus leidimus eiti (važiuoti) per išsinuomotą uosto žemę į šioje teritorijoje esančią bankrutuojančią įmonę šios įmonės administratoriui, jo įgaliotiniui ir jo nurodytiems asmenims, kurie nori susipažinti ar įsigyti bankrutuojančios įmonės turtą bei gauti atitinkamos informacijos pačioje įmonėje.

57. Leidimai žmonėms ir transportui gali būti nuolatiniai, laikini ir vienkartiniai. Leidimai, suteikiantys teisę įvežti (išvežti) materialines vertybes į (iš) uosto teritoriją (-os), yra vienkartiniai. Jie gaminami tipografiniu būdu ar kompiuteriu; leidimai numeruojami. Kiekviena leidimų rūšis turi būti skirtingos spalvos. Jei įdiegta elektroninė leidimų sistema, nuolatiniu leidimu laikoma elektroninė kortelė.

58. Nuolatiniai leidimai išduodami darbuotojams, kurie pagal savo pareigas turi nuolat lankytis uoste. Ant leidimų, jei tai ne elektroninė kortelė, užklijuojama nuotrauka, nurodoma, kur galima su juo įeiti ir kada (darbo metu, visą parą, naktį).

59. Laikini leidimai išduodami asmenims, kuriems reikia laikinai įeiti į uostą darbo reikalais.

60. Vienkartiniai leidimai išduodami tam, kad lankytojas galėtų įeiti į uostą vieną kartą leidime nustatytu laiku. Uosto lankytojai į tikslo vietą turi eiti (važiuoti) trumpiausiu keliu.

61. Kai asmenys vyksta transporto priemone, šiai transporto priemonei reikalingas atskiras leidimas. Individualus transportas į uosto teritoriją paprastai neįleidžiamas. Tarnybinis transportas tikrinamas bendra tvarka.

62. Be leidimų per kontrolinius punktus įleidžiami Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, gelbėjimo, avarinės ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai, vykstantys pagal iškvietimą.

63. Valstybės kontroliuojančių institucijų pareigūnai ir tarnybinis transportas į uostą ar uosto dalį tarnybinėms pareigoms atlikti įleidžiami su tarnybiniais (darbo) pažymėjimais.

64. Uosto direkcijos darbuotojai į uosto teritoriją įleidžiami su leidimo galią turinčiais darbo pažymėjimais, o transporto priemonės – su leidimais. Uosto direkcijai priklausančius objektus aptarnaujančių, remonto ar statybos darbus atliekančių įmonių darbuotojai bei tam tikslui reikalingas transportas ir technika įleidžiami į darbo zoną su nemokamai pagal Uosto direkcijos teikimus išduotais laikinais leidimais. Lankytojai uosto teritorijoje privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba darbo pažymėjimą.

65. Laivo įgulos nariai, jų šeimų nariai, pateikę asmens dokumentą, per kontrolinius punktus praleidžiami pagal laivo kapitono patvirtintą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės spaudą turintį sąrašą.

66. Atplaukę laivu turistai įleidžiami per kontrolinius punktus tik pateikę laivo kapitono arba jo įgalioto asmens išduotą turisto kortelę.

67. Užsienio karo laivų įplaukimas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimas jame vykdomi vadovaujantis Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo nustatyta tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karto laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 32-1134).

68. Visos per uostą importuojamos, eksportuojamos ir tranzitu gabenamos prekės bei kitos vertybės, visų rūšių transporto priemonės bei asmenys per valstybės sieną vyksta per pasienio kontrolės punktų postus ir muitinės postus pagal Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 11-266; 2005, Nr. 9-273).

69. Laivo įgulos narių asmeninius daiktus iš laivo per uosto kontrolinius punktus išnešti galima su laivo kapitono arba jo įgalioto asmens išduota pažyma, kurioje yra muitinės žyma apie šių daiktų patvirtinimą.

70. Uosto direkcijos arba Uosto žemės naudotojų atsakingų darbuotojų reikalavimu visi asmenys privalo pateikti dokumentą, įrodantį jų teisėtą buvimą uoste.

71. Be uosto žemės naudotojo arba Uosto direkcijos Uosto režimo skyriaus darbuotojų leidimo uoste draudžiama filmuoti, fotografuoti, piešti ar kitaip žymėti uosto objektus, teritoriją, pastatus.

72. Prie kiekvieno uoste stovinčio jūrų laivo trapo ar aparelės turi nuolat budėti vienas iš laivo įgulos narių arba laivo valdytojo samdomų apsaugos darbuotojų.

73. Apsaugos darbuotojai gali įstatymų nustatyta tvarka turėti ir panaudoti ginklą ar kitas specialiąsias priemones. Ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomi tik tam skirtose patalpose, įrengtose pagal nustatytus reikalavimus.

74. Juridiniai asmenys savo veiklą uoste organizuoja taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei, nebūtų atskleistos ar prarastos valstybės, tarnybos ar komercinės paslaptys, taip pat imasi prevencinių priemonių, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams, diversiniams ir kitiems neteisėtiems veiksmams, ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotikų bei narkotinių medžiagų ir kitos kontrabandos gabenimui ar nelegaliam žmonių vykimui per valstybės sieną. Susidarius ekstremalioms situacijoms ar įvykiams, pažeidus šių taisyklių ar laivybos taisyklių reikalavimus, uosto žemės naudotojai nedelsdami apie tai privalo informuoti Uosto direkcijos uosto dispečerinę ir specialiąsias tarnybas pagal įvykio rūšį, taip pat organizuoti veiksmus pagal tarpžinybinės sąveikos planus bei konkrečią situaciją.

 

VII. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI

 

75. Priešgaisrinę saugą uoste ir laivuose, esančiuose uoste, garantuoja priešgaisrinių reikalavimų vykdymas. Uoste esančios įmonės kiekviena pagal konkrečios veiklos sritis rengia savo įmonės priešgaisrinės saugos taisykles, kurias tvirtina įmonės vadovas, prieš tai jas suderinęs su Klaipėdos miesto Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Rengdamos šias taisykles, įmonės vadovaujasi Priešgaisrinės saugos taisyklėmis laivų krovos įmonėse, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-470 „Dėl Priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 99-4415), Priešgaisrinės saugos taisyklėmis statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 3-471 „Dėl Priešgaisrinės saugos taisyklių statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 99-4416), bei Priešgaisrinės saugos taisyklėmis Lietuvos jūrų laivyno laivuose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 3-454 „Dėl Priešgaisrinės saugos taisyklių Lietuvos jūrų laivyno laivuose patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 99-4413).

76. Priešgaisrinės saugos reikalavimai, numatyti šių taisyklių 75 punkte nurodytose taisyklėse, yra privalomi uoste esančioms įmonėms, įstaigoms, laivams ir fiziniams asmenims.

77. Uoste esančios įmonės ir įstaigos pagal savo veiklos specifiką, be šių taisyklių 75 punkte nurodytų taisyklių reikalavimų, privalo vadovautis ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais.

78. Asmuo, pastebėjęs gaisro židinį, nedelsdamas privalo telefonu ar kitomis priemonėmis pranešti Klaipėdos miesto Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir objekto apsaugos tarnybai apie gaisro vietą ir imtis visų galimų priemonių jį likviduoti.

79. Laivo įgula, kuri pastebėjo gaisrą uoste arba kitame laive, privalo paskelbti gaisro aliarmą ir nedelsdama pranešti Klaipėdos miesto Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai arba objekto apsaugos tarnybai, taip pat dalyvauti gesinant gaisrą arba saugoti objektus, esančius netoli gaisro židinio.

80. Visi priešgaisriniai gelbėjimo laivai ir vilkikai po gaisro aliarmo ar pareikalavus uosto kapitonui privalo nedelsdami maksimaliai leistinu greičiu plaukti į gaisro vietą, o atvykę – vykdyti vadovaujančio gaisro gesinimui asmens nurodymus.

81. Jeigu laive yra pavojingas krovinys, antru korpusu prie jo statyti laivą draudžiama.

82. Laivus bunkeruoti iš mobilių kranto transporto priemonių draudžiama, jeigu:

82.1. bunkeruojamas laivas neparuoštas atlikti šią operaciją;

82.2. viena iš stacionarių gaisro gesinimo sistemų neveikia;

82.3. laive atliekami darbai, kuriems reikalinga atvira ugnis;

82.4. laive yra keleivių;

82.5. neįvykdytos papildomos perspėjamosios priešgaisrinio saugumo priemonės.

83. Leidžiama bunkeruoti laivą krovos darbų metu, jei laivo krovinio ir bunkeravimui skirto kuro savaiminio užsidegimo (pliūpsnio) temperatūra yra aukštesnė nei 61°C pagal IMDG kodekso terminologiją, ISGOTT ir Europos Sąjungos atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

84. Draudžiama bunkeruoti laivą naftos produktais:

84.1. jeigu laive arba bunkeriniame laive netvarkinga priešgaisrinė įranga arba nepasiruošta gaisrui gesinti;

84.2. jeigu laive arba bunkeriniame laive vyksta darbai su atvira ugnimi;

84.3. iš nesavaeigio laivo, jeigu šalia jo nėra vilkiko;

84.4. per kito laivo korpusą.

85. Laivo agentas, laivo savininkas ar valdytojas apie numatomą bunkeravimo operaciją ne vėliau kaip prieš 2 valandas privalo informuoti Uosto direkcijos uosto dispečerinę, Uosto priežiūros skyrių ir uosto žemės naudotoją.

86. Prieš pradedant krovos darbus, laivo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo privalo kruopščiai patikrinti triumų elektros įrangą.

87. Pirotechninės signalinės priemonės laivuose turi būti saugomos ant atviro tiltelio pastatytose metalinėse uždarose spintose ar dėžėse su įrengtais stelažais, kad šios priemonės nesiliestų tarpusavyje ir į spintos ar dėžės sieneles, bei vadovaujantis Leidimų gaminti ir (ar) laikyti civilines pirotechnikos priemones patalpose išdavimo, civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, apskaitos duomenų pateikimo ir supažindinimo su III klasės civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-503 „Dėl Leidimų gaminti ir (ar) laikyti civilines pirotechnikos priemones patalpose išdavimo, civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, apskaitos duomenų pateikimo ir supažindinimo ir III klasės civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 155-5676). Pirotechnines priemones uoste galima panaudoti tik nelaimės atveju.

88. Uoste esančių įmonių ir įstaigų gamybinės, sandėliavimo, administracinės patalpos, teritorija ir kitos didesnio žmonių susitelkimo vietos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus turi būti aprūpintos priešgaisrinėmis priemonėmis. Minėtos priemonės turi būti tvarkingos, saugomos lengvai prieinamose vietose.

89. Prie visų pastatų, sandėlių ir kitų objektų privažiavimas turi būti laisvas, o priešgaisriniai tarpai tarp minėtų objektų turi būti neužkrauti.

90. Asmenys, pažeidę šių taisyklių 75 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus arba sukėlę gaisrą, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pasekmių, traukiami drausminėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

 

VIII. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI KRANTINĖSE, SKIRTOSE NAFTOS PRODUKTAMS PERKRAUTI IR SAUGOTI, TAIP PAT TANKLAIVIUOSE KROVOS METU

 

91. Teritorija, skirta naftos produktams krauti ir saugoti, naftos produktų vamzdynų šachtos, šuliniai, akvatorija turi būti tvarkingi ir švarūs, vamzdynai sandarūs. Taršos atveju nedelsiant informuoti Uosto direkcijos uosto dispečerinę.

92. Krantinėse įrengtus naftos gaudytuvus terminalo naudotojas privalo nuolat valyti nuo susikaupusių naftos produktų ir prižiūrėti jų techninę būklę.

93. Uosto teritorijose, skirtose naftos produktams krauti ir saugoti, visų rūšių transporto priemonėms be kibirkščių gesiklio leidžiama važiuoti ne arčiau kaip 100 m nuo naftos produktų sandėlių, statinių ir įrenginių (išskyrus prieplaukas ir krantines).

94. Krantinėje, skirtoje naftos produktams krauti ir saugoti, ir jos akvatorijoje atlikti remonto darbus naudojant atvirą ugnį draudžiama, jeigu prie jos vyksta krovos darbai.

95. Naftos produktų krovai krantinės turi būti aprūpintos neįskeliančiais kibirkščių ir negadinančiais laivo korpuso amortizaciniais įtaisais.

96. Naftos produktų krovai ir saugojimui skirtose krantinėse sandėliuoti kitus krovinius draudžiama.

97. Prieplaukose ir krantinėse, skirtose naftos produktams krauti ir saugoti, transporto priemonėms be kibirkščių gesiklio leidžiama važiuoti ne arčiau kaip 50 m iki laivo borto.

98. Krantinės, skirtos naftos produktams krauti ir saugoti, turi būti aprūpintos specialiomis priemonėmis naftos produktams iš akvatorijos rinkti, taip pat boninėmis užtvaromis galimam naftos produktų plitimui išvengti.

99. Krantinių, skirtų naftos produktams krauti, elektros apšvietimo sistema neturi kibirkščiuoti. Elektros apšvietimo įranga turi atitikti Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2005, Nr. 26-852), Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 „Dėl Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 175-6502), ir kitų teisės aktų reikalavimus, taikomus dirbant sprogioje ir gaisro atžvilgiu pavojingoje aplinkoje.

100. Prie kiekvienos krantinės, pritaikytos naftos produktams krauti, įrengiama aikštelė dviem Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliams pastatyti ir vandeniui traukti. Apie tai pažymima ant krantinės dangos užrašant „Priešgaisrinis privažiavimas“. Prie jo visada turi būti laisvas privažiavimas.

101. Uosto žemės naudotojo dispečeris ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki tanklaivio lengvųjų naftos frakcijų krovos darbams atplaukimo praneša asmeniui, atsakingam už objekto priešgaisrinę būklę, Uosto direkcijos uosto dispečerinei, Laivų eismo tarnybai ir Uosto priežiūros skyriui laivo pavadinimą, naftos produktų rūšį ir krantinės, prie kurios švartuosis laivas, numerį.

102. Laivams, neturintiems kibirkščių gesiklių, prieplaukų rajone bei tanklaivių stovėjimo vietose stovėti draudžiama.

103. Naftos produktus krauti į laivus ir iškrauti iš jų leidžiama tik uždaru būdu. Pakrovimo vamzdyno žarnų jungtys turi būti aklinai sujungtos su tanklaivio priėmimo vamzdynu.

104. Laivui stovint prie krantinės, skirtos naftos produktams krauti, įrengimus galima eksploatuoti tik laikantis priešgaisrinių saugos reikalavimų. Atliekant tanklaiviuose bunkeravimo, pakrovimo, plovimo, degazavimo darbus, virtuvėje draudžiama naudoti atvirą ugnį.

105. Jeigu tanklaivis nedegazuotas, ant denio naudoti plieninius švartavimo lynus draudžiama. Lengvai užsiliepsnojantys fasuoti kroviniai kraunami laikantis visų atsargumo priemonių, prižiūrint tanklaivio kapitono padėjėjui.

106. Atliekant darbus laivo, kuriuo gabenami lengvai užsiliepsnojantys fasuoti naftos produktai, triumuose arba arti jų, taip pat ant denio naudoti įrankius, kurie smūgio metu gali įskelti kibirkštį, draudžiama.

107. Sujungiant perpylimo žarnas su kranto ir laivo vamzdynais bei juos atjungiant, naudojamus įrankius galima dėti tik ant iš anksto darbo vietoje paruoštų guminių kilimėlių ar pintų takelių. Laivų talpoms užpildyti naudojamos krovos žarnos turi būti išbandytos. Slėgis žarnose užpildymo metu neturi būti didesnis kaip pusė jų nurodyto darbinio slėgio. Žarnų antgaliai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios smūgio metu neįskelia kibirkšties. Pastebėjus iš perpylimo žarnos, kompresoriaus, kranto ar laivo vamzdyno nuotėkius, naftos produktų perpylimą reikia sustabdyti iki tol, kol bus pašalintas gedimas.

108. Tanklaiviai iki vamzdynų sujungimų su naftos ir jos produktų perpumpavimo žarnomis turi būti įžeminti. Įžeminimo įrenginiai nuimami tik baigus perpylimo darbus ir atjungus laivo vamzdynus nuo prieplaukos žarnų. Žarnos, jungiančios laivo vamzdyną su krante esančiais perpylimo įrenginiais, turi būti tokio ilgio, kad laivas galėtų laisvai plūduriuoti prie krantinės.

109. Perkūnijos metu naftos ir jos produktų krovos darbai nutraukiami.

110. Krantinė turi būti aprūpinta patikimu telefono ryšiu su artimiausia ugniagesių komanda. Prie kiekvieno telefono pakabinama lentelė su artimiausios ugniagesių komandos telefonų numeriais.

111. Tanklaivyje matomose vietose bei prie trapo lietuvių ir anglų kalbomis turi būti iškabinti užrašai „Nerūkyti“, „Pašaliniams įeiti draudžiama“.

 

IX. APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI

 

112. Juridiniai bei fiziniai asmenys uosto akvatorijoje ir teritorijoje privalo vykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų aplinkos apsaugos srityje reikalavimus.

113. Siekiant išvengti akvatorijos užteršimo iš laivų, privaloma:

113.1. vožtuvus ir kitus įtaisus, per kuriuos atsitiktinai ar sąmoningai galimas kenksmingų medžiagų išmetimas, laikyti uždarytus ir užplombuotus, atitinkamose vietose pakabinti lenteles su perspėjančiais užrašais; atliekant operacijas su nafta, naftos produktais, užterštu naftos produktais vandeniu ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, denio špigatus uždaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais padėti padėklus;

113.2. laivo kapitonui arba jo įgaliotam asmeniui užtikrinti šių operacijų patikimą priežiūrą;

113.3. užpildant laivą naftos produktais (bunkeruojant) arba priimant iš laivo nafta užterštą vandenį, laivo, kuris bunkeruoja, arba laivo, kuris priima iš laivo nafta užterštą vandenį, kapitonas privalo gauti iš Uosto direkcijos uosto dispečerinės leidimą bei atsako už šių operacijų vykdymą. Laive, skirtame išsiliejusiems naftos produktams surinkti, organizuojamas nuolatinis budėjimas;

113.4. darbus laive (apkala, korpuso dažymas, denių, triumų ir kitų laivo dalių plovimas) ir laivo remontą atlikti panaudojant visas reikiamas priemones akvatorijai nuo užteršimo apsaugoti;

113.5. laikyti užplombuotus nutekamųjų fekalinių, ūkinių buitinių vandenų išleidimo vožtuvus;

113.6. prieš laivui atplaukiant į uostą balastinius vandenis pakeisti į Baltijos jūros arba Šiaurės jūros vandenis.

114. Laivo dokumentaciją, susijusią su aplinkos apsauga, budintis laivavedys turi būti visada paruošęs pateikti turintiems kontrolės teisę asmenims.

115. Laivas, stovintis uoste, užplombuotus vožtuvus gali atidaryti tik atiduodant užterštą vandenį į specialius laivus arba talpas, esančias krante.

116. Apie užbortinių vožtuvų atidarymą įvykus avarijai įrašoma laivo žurnale. Apie visus tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Uosto direkcijos uosto dispečerinei.

117. Kraunant birius krovinius, būtina naudoti įrenginius, apsaugančius nuo krovinio patekimo į aplinką.

118. Eksploatuojant hidrotechninius statinius, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimai užtikrinami tokiu būdu, kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo būnančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų buvimo ore, pavojingos Spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo pašalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės.

119. Draudžiama mesti šiukšles ant krantinės, į vandenį, ant ledo.

120. Laivuose susidariusios atliekos ir krovinio likučiai tvarkomi vadovaujantis Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 „Dėl Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 77-3535), nustatyta tvarka.

121. Laivams iš uosto leidžiama išplaukti tik pridavus eksploatacinius teršalus laikantis 1973 m. tarptautinės apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencijos, pakeistos 1978 m. protokolu (MARPOL 73/78), HELCOM konvencijų ir Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346, Klaipėdos uosto atliekų tvarkymo plano, patvirtinto valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-73 „Dėl Klaipėdos uosto atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“, ir Išimčių pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 patvirtintų Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų 34 punktą suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-162 „Dėl Išimčių pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 patvirtintų Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų 34 punktą suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.

 

X. SAUGOS DARBE REIKALAVIMAI

 

122. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys veiklą uoste, privalo laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo saugą, reikalavimų.

123. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones. Potencialiai pavojingų įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams ir kitiems žmonėms, aplinkai ar turtui, saugaus naudojimo, priežiūros ir kontrolės tvarką nustato norminiai teisės aktai bei tokių įrenginių gamintojo techniniai dokumentai.

124. Už saugų bet kokios įmonės darbuotojų darbą uosto žemės naudotojo nuomojamoje uosto žemėje atsako šios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Visi darbai turi būti organizuojami pagal saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus. Uosto žemės naudotojų nuomojamoje teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamo transporto rūšies eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos specialiajam (technologiniam) transportui. Specialiojo (technologinio) transporto eismo taisykles pagal saugos darbe norminių teisės aktų reikalavimus rengia tos įmonės specialistai. Siekiant užtikrinti pėsčiųjų ir nebėginio transporto saugų eismą uosto teritorijoje turi būti parengtos ir viešai paskelbtos uosto žemės naudotojų įmonių vadovų patvirtintos nebėginio transporto ir pėsčiųjų saugaus eismo schemos. Sudarytose nebėginio transporto priemonių judėjimo schemose turi būti nurodytos leistinos ir draudžiamos kryptys, posūkiai, sustojimai, išvažiavimai, nusileidimai ir jos turi būti viešai paskelbtos prie įvažiavimų į uosto žemės naudotojo nuomojamą teritoriją gerai matomose vietose.

125. Uosto žemės naudotojai, kurie uosto žemėje gamina, naudoja, transportuoja žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai užsidegančias, sprogias) medžiagas, privalo įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatos, aplinkos, taip pat ir darbo aplinkos saugai užtikrinti. Darbuotojai privalo būti apmokyti dirbti su kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis, aprūpinti individualios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.

126. Uosto žemės naudotojai organizuoja ir atsako už civilinės saugos parengtį įmonėje, darbuotojų perspėjimą apie pavojų, aprūpina visus įmonės darbuotojus individualiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis.

 

XI. PAVOJINGŲ KROVINIŲ ĮVEŽIMO, PERKROVIMO IR LAIKINO SANDĖLIAVIMO UOSTE TVARKA

 

127. Visi uosto naudotojai privalo vadovautis 1974 m. tarptautine žmonių gyvybės apsaugos jūroje konvencija, pakeista 1978 m. protokolu (SOLAS 74/78) bei kitais šios konvencijos priedais, 1973 m. tarptautine apsaugos nuo teršimo iš laivų konvencija, pakeista 1978 m. protokolu (MARPOL 73/78) (Žin., 2004, Nr. 138-5030; 2005, Nr. 74-2678, VI priedas), Tarptautiniu jūra gabenamų pavojingų krovinių kodeksu (IMDG kodeksas), Tarptautiniu laivų, skirtų gabenti supiltus pavojingus cheminius krovinius, statybos ir įrangos kodeksu (IBC kodeksas), Tarptautiniu laivų, skirtų gabenti suskystintas dujas, statybos ir įrangos kodeksu (IGC kodeksas), 1996 m. tarptautinėmis saugumo taisyklėmis naftos tanklaiviams ir terminalams (ICS/OCIMF/IAPH), ISGOTT tarptautinėmis naftos tankerių ir terminalų taisyklėmis, Suskystintų dujų apdorojimo principais laivuose ir terminaluose (SIGITO), taip pat Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) Saugios laivybos komiteto aplinkraščiu Nr. 675 „Rekomendacijos saugiam pavojingų krovinių pervežimui ir su tuo susijusiai veiklai uostuose“, 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EC, įdiegiančia Bendrijos laivų eismo stebėseną ir informacijos sistemą, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

128. 2, 3, 4 pavojaus klasės krovinius leidžiama perkrauti uosto krantinėse, įrengtose pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) reikalavimus. Kitų klasių pavojingus krovinius leidžiama perkrauti visose uosto krantinėse turint leidimą tokiai veiklai. 1, 5, ir 6 pavojaus klasės krovinius leidžiama perkrauti tik gavus Klaipėdos miesto Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštišką leidimą.

129. Draudžiama uosto teritorijoje sandėliuoti pavojingus krovinius. Pavojingi kroviniai gali būti įvežami į uostą tik tolesniam transportavimui ir laikomi tiek, kiek reikia technologiniam procesui užbaigti.

130. Uosto žemės naudotojai, į kurių teritorijas įvežami, perkraunami ir laikinai saugomi pavojingi kroviniai bei technologiniame procese naudojamos pavojingos medžiagos, privalo:

130.1. laikinam pavojingų krovinių sandėliavimui įrengti specialias aikšteles su skysčių surinkimo įrenginiais ir užtikrinti surinktų pavojingų medžiagų nukenksminimą;

130.2. turėti ir atnaujinti krovinių saugos duomenų lapų bazę kartą per metus, turėti parengtas atitinkamas įvairių avarinių atvejų instrukcijas personalui, sudarytus parengties ekstremalioms situacijoms ir avarijų likvidavimo planus, paruoštą ir aprūpintą visomis reikiamomis apsaugos ir darbo su pavojingais kroviniais priemonėmis personalą, specialios įrangos ir nukenksminančių medžiagų. Įmonės parengties ekstremalioms situacijoms planas turi būti suderintas su Uosto direkcija, Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriumi ir Klaipėdos miesto Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentu. Avarijų likvidavimo planas turi būti suderintas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 706 „Dėl avarijų likvidavimo plano sudėties ir struktūros patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 56-1814) reikalavimus su įsakyme nurodytomis valstybės institucijomis bei Uosto direkcija;

130.3. užtikrinti saugų pavojingų krovinių įvežimą į savo teritoriją, jų perkrovimą, avarijų bei incidentų su pavojingais kroviniais pasekmių likvidavimą;

130.4. paskirti pavojingų krovinių vežimo saugos specialistus, turinčius atitinkamos inspekcijos išduotą kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą ir reikiamų žinių bei praktinės patirties ir galinčius kompetentingai vykdyti nuolatinę operacijų su pavojingais kroviniais kontrolę, saugos specialistų sąrašą pateikti Uosto direkcijai;

130.5. ne vėliau kaip prieš 24 valandas pranešti Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriui ir Uosto dispečerinei apie pavojingų ir aplinką teršiančių krovinių atvežimą ar išvežimą į uosto teritoriją sausumos transportu nurodant:

130.5.1. kokio transporto rūšimi (jūrų, geležinkelių, automobilių transportu) krovinys atvežamas;

130.5.2. jei krovinys vežamas jūra, laivo pavadinimą;

130.5.3. krantinės, kurioje ketinama iškrauti ar pakrauti pavojingą krovinį, numerį;

130.5.4. numatomą pavojingo krovinio atvežimo į uosto teritoriją krovos darbų pradžios ir pabaigos laiką;

130.5.5. pavojingo krovinio pavadinimą, Jungtinių Tautų (toliau – JT) identifikacinį numerį, pavojaus klasę, jei krovinys kelia nevienarūšį pavojų – papildomą pavojų nurodančią klasę, pakuočių kiekį ir tipą, pakavimo grupę, jei pavojingas krovinys yra 3 klasei priskiriamas liepsnusis skystis – pliūpsnio temperatūrą, avaringumo kortelės numerį (EMS), tikslų pavojingų krovinių išdėstymo planą, nurodantį, kokie kroviniai bus iškrauti ir kurie kroviniai vežami tranzitu;

130.5.6. pavojingo krovinio kiekį (tonomis, kilogramais). Gabenant pirmos pavojaus klasės krovinius papildomai reikia nurodyti bendrą sprogstamojo turinio neto masę kilogramais kiekvienai nurodytai medžiagai ar gaminiui;

130.5.7. transportavimo būdą (konteineriuose, suverstinai, ro-ro treileriuose, cisternose ar įrangoje, turinčioje pavojingų medžiagų);

130.5.8. pavojingo krovinio būvio pasikeitimus ir sąlygas;

130.6. apie transporto priemonę, kuriai atlikta fumigacija, iš anksto informuoti Uosto priežiūros skyrių;

130.7. apie visus laivo ar jo įrangos gedimus, pavojingų krovinių taros pažeidimus, kurie gali turėti įtakos uosto ar laivo saugumui, nedelsiant informuoti Uosto direkcijos uosto dispečerinę ir Uosto priežiūros skyrių.

131. Numatytais atvejais turi būti pateiktas konteinerio (transporto priemonės) sukrovimo sertifikatas.

132. Draudžiama pradėti pavojingų krovinių krovos darbus, jei laivo kapitonui krovinio siuntėjas neįteikė pavojingo krovinio deklaracijos ir laive nėra laivo vėliavos valstybės saugios laivybos administravimą vykdančios institucijos arba jos vardu kvalifikacinės bendrovės išduoto dokumento, kuris patvirtina, kad laivas ir jo įranga atitinka reikalavimus vežti tokios rūšies pavojingus krovinius.

133. Laivo savininkas (frachtuotojas ar valdytojas) arba laivo agentas, likus ne mažiau kaip 3 valandoms iki laivo su pavojingu kroviniu išplaukimo iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, pateikia Uosto direkcijos uosto dispečerinei ir Uosto priežiūros skyriui šiuos papildomus duomenis: laivo pavadinimą ir laivo radijo šaukinį, valstybės, kuriai priklauso laivas, pavadinimą, laivo ilgį ir grimzlę, paskirties uostą, numatomą atplaukimo į paskirties uostą laiką arba atplaukimo į locmanų punktą laiką, numatomą išplaukimo laiką, maršrutą, kuriuo ketinama plaukti, tikslų pavojingo arba aplinką teršiančio krovinio pavadinimą, JT numerius (jei priskirti), TJO pavojaus klasę pagal IMDG, IBC ir IGC kodeksus ir, jeigu reikia, laivo klasę pagal INF kodeksą, tokių krovinių kiekį bei jų vietą laive ir, jeigu jie vežami krovinių transportavimo priemonėmis (ne rezervuaruose), tokių priemonių identifikacijos numerius, patvirtinimą, kad laive yra vežamų pavojingų arba aplinką teršiančių krovinių sąrašas arba krovinio deklaracijos ar krovinio pakrovimo planas, nurodantis krovinio išdėstymą laive, adresą, kuriuo galima gauti išsamią informaciją apie krovinius. Laivo savininkas (frachtuotojas ar valdytojas) arba laivo agentas taip pat atlieka rizikos analizę, suderindamas tai su Klaipėdos apskrities Civilinės saugos departamentu.

134. Uosto priežiūros skyrius kontroliuoja pavojingų krovinių įvežimo, krovos ir laikino sandėliavimo uoste tvarką.

 

XII. SAUGUS LAIVŲ PAKROVIMAS IR IŠKROVIMAS

 

135. Pakraunant ir iškraunant uoste stovinčius laivus turi būti užtikrintas patikimas ir nuolatinis uosto bei laivų personalo veiksmų tarpusavio koordinavimas.

136. Krantinių, kuriose vykdomi krovos darbai, naudotojai privalo paskirti atitinkamai paruoštus asmenis, atsakingus už laivų pakrovimą ir iškrovimą, nepažeidžiant tų laivų saugaus stovumo ir plūdrumo reikalavimų.

137. Laivo kapitonas atsako už saugią laivo krovą, kuri vykdoma pagal iš anksto su uosto žemės naudotoju suderintą krovos darbų planą. Jei nesilaikoma suderinto krovos darbų plano arba jei dėl kitų priežasčių kyla pavojus laivo saugumui, laivo kapitonas turi teisę nutraukti laivo krovą.

138. Leidžiama bunkeruoti laivus išoriniame reide, prieš tai suderinus raštu šią operaciją su Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamentu, atlikus muitinės ir pasienio procedūrą ir gavus uosto kapitono tarnybų leidimą.

139. Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei trečiųjų šalių žvejybos laivų atvežtus žuvininkystės produktus galima iškrauti tik prie galiojančiuose teisės aktuose nurodytų uosto krantinių.

140. Žvejybos laivų kapitonai ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki laivo atvykimo į Klaipėdos uostą privalo apie tai pranešti Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, nurodydami atvykimo į uostą laiką, žuvininkystės produktų iškrovimo vietą, numatomą iškrauti kiekį pagal rūšis ir žvejybos zonas, kuriose žuvys buvo sugautos.

141. Žuvininkystės departamentas turi reguliariai pranešti Uosto direkcijai apie žvejybos laivus, kurie yra pažeidę jų veiklą reglamentuojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

142. Visais atvejais, kai kyla grėsmė laivo saugumui, Uosto direkcijos atstovų reikalavimu krovos darbai turi būti nutraukti.

______________