LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MOKYKLŲ APRŪPINIMO BENDROJO LAVINIMO DALYKŲ VADOVĖLIAIS IR MOKYMO PRIEMONĖMIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. sausio 4 d. Nr. ISAK-2
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 16 punktu:
1. Tvirtinu Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 1973 „Dėl Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo priemonėmis ir literatūra tvarkos ir mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo priemonėmis ir literatūra tvarkos 2003 metų kalendorinio plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 120-5437);
2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 185 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 1973 „Dėl Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo priemonėmis ir literatūra tvarkos ir mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo priemonėmis ir literatūra tvarkos 2003 metų kalendorinio plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 22-939);
2.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 452 „Dėl Reikalavimų bendrojo lavinimo dalyko vadovėliui patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 40-1868);
2.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-490 „Dėl Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlio vertinimo ir patvirtinimo žymos teikimo ir registravimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 40-1869).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2004 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2
MOKYKLŲ APRŪPINIMO BENDROJO LAVINIMO DALYKŲ VADOVĖLIAIS IR MOKYMO PRIEMONĖMIS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – tvarka) nustato bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių, jų komplektų dalių, mokymo priemonių ir literatūros įsigijimą, mokyklos steigėjo ar jo įgaliotos institucijos ir mokyklos vadovo įgaliojimus, vadovėlio sampratą ir metodinius principus, vadovėlio vertinimą, patvirtinimo žymos vadovėliui teikimą, jos registravimą ir galiojimą.
2. Tvarkoje vartojamos sąvokos:
Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlis (toliau – vadovėlis) – daugkartinio naudojimo spausdintas (arba jo elektroninis, audiovizualinis atitikmuo) bendrojo lavinimo dalyko mokymo(si) šaltinis, skirtas konkrečios klasės (klasių, amžiaus grupės, mokymosi pakopos) mokiniams; vadovėlį gali sudaryti kelios jo dalys.
Bendrojo ugdymo taryba – Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji, kolegiali specialistų grupė, atliekanti su bendrojo ugdymo strategija ir taktika susijusių sprendimų ekspertinį vertinimą, ekspertuojanti ir inicijuojanti ugdymo turinio ir proceso organizavimo naujoves, sprendžianti ekspertų komisijų darbo ir tarpusavio sąveikos problemas.
Ekspertų komisija – švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta kolegiali specialistų grupė, reguliariai svarstanti kuruojamos švietimo srities strategijos ir taktikos, ugdymo proceso organizavimo, ugdymo turinio, kompiuterinių informacinių technologijų, vadovėlių vertinimo, pedagogų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo ir kitus klausimus.
Galimų įsigyti vadovėlių sąrašas – patvirtinimo žymą turinčių Lietuvoje išleistų vadovėlių ir ekspertų komisijų rekomenduotų užsienyje išleistų vadovėlių, kuriuos galima pirkti už mokinio krepšelio lėšas, skirtas vadovėliams, sąrašas, sudarytas pagal ekspertų komisijų ir leidėjų/tiekėjų siūlymus.
Galiojančių vadovėlių sąrašas – visų patvirtinimo žymą turinčių Lietuvoje išleistų vadovėlių ir ekspertų komisijų rekomenduotų naudoti užsienyje išleistų vadovėlių sąrašas.
Galiojančių mokomųjų kompiuterinių priemonių sąrašas – mokomųjų kompiuterinių priemonių (toliau – MKP), turinčių patvirtinimo žymą, sąrašas.
Institucija, prie kurios yra ekspertų komisija (toliau – institucija) – Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi institucija, atsakinga už ekspertų komisijos veiklą.
Kalendorinis planas – einamiesiems metams švietimo ir mokslo ministro patvirtintas veiksmų planas.
Kartotinis vadovėlio leidimas – vadovėlis, leidžiamas 2-ąjį, 3-iąjį ir kt. kartus nekeičiant ir nepapildant jo turinio.
Literatūra – ugdymo procesui reikalinga programinė, informacinė, mokslo populiarioji, vaikų, metodinė literatūra.
Mokymo priemonės – ugdymo procese naudojamos vaizdinės, techninės, demonstracinės, laboratorinės priemonės, prietaisai, medžiagos, mokomosios kompiuterinės priemonės.
Naujas vadovėlis – pirmą kartą leidžiamas ir pirmą kartą patvirtinimo žymą gavęs vadovėlis.
Nepriklausomas ekspertas – ekspertas, nesantis ekspertų komisijos, kurios užsakymą jis atlieka, narys.
Pataisytas vadovėlio leidimas – tai leidimas, kai keičiama ne mažiau kaip dešimtadalis esamos vadovėlio medžiagos arba jis papildomas naujais (tekstiniais ar vaizdiniais) elementais, sudarančiais ne mažiau kaip dešimtadalį vadovėlio medžiagos.
Patvirtinimo žyma – specialus įrašas vadovėlyje, patvirtinantis vadovėlio tinkamumą naudoti ugdymo procese.
Priešmokyklinio ugdymo(si) priemonė – žaislas, daiktas ar medžiaga, padedanti priešmokyklinio amžiaus vaikui natūraliai ugdytis mokymuisi mokykloje reikalingus gebėjimus.
Priešmokyklinio ugdymo priemonių sąrašas – ekspertų komisijų rekomenduotų įsigyti Lietuvoje ir užsienyje išleistų priešmokyklinio ugdymo(si) priemonių sąrašas.
Rekomenduojamų įsigyti mokomųjų kompiuterinių priemonių sąrašas – ekspertų komisijų rekomenduotų įsigyti Lietuvoje ir užsienyje išleistų MKP sąrašas.
Rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašas – ekspertų komisijų rekomenduotų įsigyti Lietuvoje ir užsienyje išleistų specialiųjų mokymo priemonių sąrašas.
Specialiosios mokymo priemonės – specialiųjų poreikių mokinių ugdymui naudojamos originalios ar pritaikytos mokymo priemonės.
Teikėjas – autorius, autorių grupė, leidykla ar kitas juridinis asmuo, susijęs su vadovėlio rengimu, leidyba ir platinimu.
Užsienio kalbos vadovėlis – daugkartinio naudojimo spausdintas (arba jo elektroninis, audiovizualinis atitikmuo) užsienio kalbos mokymosi šaltinis, skirtas konkrečių mokymosi metų mokiniams; vadovėlį gali sudaryti kelios jo dalys.
Vadovėlis, pritaikytas specialiųjų poreikių mokiniams (toliau – pritaikytas vadovėlis) – bendrojo lavinimo dalyko vadovėlis (išskyrus vadovėlį specialiųjų poreikių mokiniams), pritaikytas specialiųjų poreikių mokiniams atsižvelgiant į jų specialiuosius ugdymosi poreikius, kylančius dėl turimų sutrikimų.
Vadovėlio komplektas – mokymo(si) šaltinių komplektas, skirtas konkrečiai klasei (klasėms, amžiaus grupėms, mokymosi pakopoms). Komplektą gali sudaryti šios dalys: vadovėlis, knyga mokytojui, pratybų sąsiuviniai, chrestomatijos, skaitiniai, uždavinynai, žinynai.
Vadovėlio koncepcija – tekstas, kuriame autoriai pristato pagrindines vadovėlio sudarymo idėjas, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų XI–XII klasėms, patvirtintų švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465, ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų I–X klasėms, patvirtintų švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525) (toliau – bendrosios programos ir išsilavinimo standartai) reikalavimų realizavimo būdus, ryšį su kitų klasių (žemesniųjų ir aukštesniųjų) to dalyko vadovėliais, paaiškina vadovėlio ir jo komplekto dalių turinio integraciją, metodinę sąrangą.
Vadovėlio rankraštis – kompiuteriu surinktas visas vadovėlio tekstas su numatytomis iliustracijomis, trumpais jų aprašymais (arba įklijuotomis iliustracijų kopijomis). Parengtas vadovėlio maketas taip pat atitinka šią sąvoką. Jei vadovėlį sudaro kelios dalys, sąvoką atitinka šių dalių visuma.
Vadovėlio vertinimo kriterijai – požymiai, pagal kuriuos vertinama vadovėlio kokybė.
II. VADOVĖLIŲ, JŲ KOMPLEKTŲ DALIŲ, MOKYMO PRIEMONIŲ IR LITERATŪROS ĮSIGIJIMAS
3. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi ekspertų komisijų siūlymais, iki kalendoriniame plane nustatytos datos parengia galiojančių vadovėlių, priešmokyklinio ugdymo priemonių, rekomenduojamų įsigyti mokomųjų kompiuterinių priemonių ir rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašus. Sąrašai kas ketvirtį gali būti papildomi.
4. Į galiojančių vadovėlių sąrašą įrašomi tik patvirtinimo žymą turintys Lietuvoje išleisti vadovėliai ir ekspertų komisijų rekomenduoti užsienyje išleisti vadovėliai.
5. Galiojančių vadovėlių sąraše nurodoma, nuo kelintų metų vadovėlis galioja. Prie numatomų keisti vadovėlių pavadinimų sąrašo pastabose nurodomas ekspertų komisijos priimtas sprendimas dėl jų tolesnio naudojimo ugdymo procese.
6. Galimų įsigyti vadovėlių sąrašas sudaromas remiantis galiojančių vadovėlių sąrašu, jį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Sąrašas kas ketvirtį gali būti papildomas.
7. Į Galimų įsigyti vadovėlių sąrašą įrašomi tik patvirtinimo žymą turintys Lietuvoje išleisti vadovėliai ir ekspertų komisijų rekomenduoti užsienyje išleisti vadovėliai. Į sąrašą neįrašomi vadovėliai, kurių nerekomenduoja ekspertų komisijos dėl riboto vadovėlio galiojimo laiko.
8. Galimų įsigyti vadovėlių sąrašas, jo papildymai skelbiami informaciniame leidinyje „Švietimo naujienos“.
9. Už mokinio krepšelio lėšas, skirtas vadovėliams, galima įsigyti tik:
10. Už mokinio krepšelio lėšas, skirtas mokymo priemonėms, galima įsigyti:
10.3. vadovėlių komplektų dalis (knygas mokytojui, chrestomatijas, skaitinius, uždavinynus, žinynus);
10.4. mokomąsias kompiuterines priemones, įrašytas galiojančių ir rekomenduojamų įsigyti MKP sąrašuose;
11. Mokinio krepšelio lėšų, skirtų vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti, negalima naudoti pratybų sąsiuviniams įsigyti.
12. Be mokinio krepšelio, lėšų vadovėliams, jų komplektų dalims, mokymo priemonėms ir literatūrai įsigyti taip pat gali būti skiriama iš savivaldybės ir valstybės biudžetų.
III. MOKYKLOS STEIGĖJO AR JO ĮGALIOTOS INSTITUCIJOS IR MOKYKLOS VADOVO ĮGALIOJIMAI
14. Mokyklos steigėjas ar jo įgaliota institucija, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir šia tvarka:
14.1. iki Kalendoriniame plane nurodytų datų nustato pavaldžių mokyklų aprūpinimo vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo, priešmokyklinio ugdymo(si), specialiosiomis mokymo priemonėmis ir literatūra tvarką (toliau – pavaldžių mokyklų aprūpinimo tvarka) ir pagal Švietimo aprūpinimo centro nustatytą formą pateikia Švietimo aprūpinimo centrui informaciją apie pavaldžių mokyklų aprūpinimą vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo, priešmokyklinio ugdymo(si), specialiosiomis mokymo priemonėmis ir literatūra;
15. Mokyklos vadovas:
15.1. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šia tvarka ir steigėjo ar jo įgaliotos institucijos nustatyta Pavaldžių mokyklų aprūpinimo tvarka, iki Kalendoriniame plane nurodytos datos nustato mokyklos aprūpinimo vadovėliais, jų komplektų dalimis, mokymo, priešmokyklinio ugdymo(si), specialiosiomis mokymo priemonėmis ir literatūra tvarką;
15.2. nustato vadovėlių, jų komplektų dalių priėmimo ir išdavimo mokiniams tvarką, paskiria atsakingus asmenis už pirkimus, apskaitą ir saugojimą;
IV. VADOVĖLIO SAMPRATA IR METODINIAI PRINCIPAI
16. Vadovėlis yra skirtas padėti mokiniams siekti tam tikro lygio brandą liudijančios kompetencijos, gebėjimų, įgūdžių ir žinių. Todėl vadovėlių rengėjai turi atsižvelgti į pagrindines vadovėlio funkcijas, formalius požymius bei metodinius principus.
17. Vadovėlis atlieka daugelį funkcijų. Jų svarba ir eiliškumas priklauso nuo vadovėlio vartotojo, dalyko (ugdymo srities) ypatybių. Mokinio atžvilgiu pagrindinės vadovėlio funkcijos yra šios:
17.1. padėti kurti mokinio vertybinių nuostatų sistemą. Mokykloje naudojamas vadovėlis turi padėti mokiniui susiformuoti Lietuvos piliečiui patikimus gyvenimo orientyrus, padedančius saugoti, stiprinti savo pilietinį, kultūrinį ir tautinį tapatumą;
17.2. plėtoti mokinio bendruosius bei dalykinius gebėjimus. Visoms ugdymo sritims ir visiems dalykams skirti vadovėliai turi plėtoti bendruosius asmens gebėjimus (socialinius, komunikacinius, pažintinius, veiklos ir kt.) bei specifinius to dalyko (ugdymo srities) dalykinius gebėjimus;
17.3. padėti organizuoti mokymą(si), ugdymą(si), be to, turi skatinti savarankišką – individualų ar grupinį – mokymąsi. Atsižvelgiant į mokinių amžių, gebėjimus bei specialiuosius ugdymosi poreikius, dalyko (ugdymo srities) ypatybes, naudojama tinkamai apgalvota vadovėlio medžiagos sistema, siūlanti mokymosi strategijas ir būdus, pritaikytus įvairiems mokymosi stiliams;
18. Vadovėlis nuo kitų mokymo priemonių bei leidinių skiriasi formaliais požymiais:
18.4. savo užduočių sistema, siūlomomis mokymo(si) strategijomis padeda siekti išsilavinimo standartų;
19. Rengiant bei vertinant vadovėlius turi būti atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi pagrindinių vadovėlio metodinių principų:
19.1. integralumo – konkretaus vadovėlio medžiaga derinama su to paties dalyko, ugdymo srities, kitų klasių, amžiaus grupių (vertikali integracija) vadovėliais ir, kiek tai įmanoma ir prasminga, su tos pačios klasės, amžiaus grupės kitų dalykų (horizontali integracija) vadovėliais;
19.2. sistemingumo – vadovėlis sudaromas remiantis pasirinktais aiškiais didaktiniais principais, turi aiškią loginę sistemą, pateikiama medžiaga ir siūlomi metodai remiasi mokinių anksčiau įgyta patirtimi bei žiniomis;
19.3. kontekstualumo – vadovėlyje atsižvelgiama į daugialypį jo naudojimo kontekstą: asmeninį – medžiaga aktuali tada, kai ji susijusi su mokinio patirtimi ir interesais, jo aplinka, jau pažįstamais reiškiniais; sociokultūrinį – medžiaga aktuali tada, kai mokinys įvesdinamas į savo tautos ir valstybės, o kartu ir į civilizacijų, kultūrų kontekstą, atskleidžiant vertybinius jų pagrindus;
19.4. prasmingumo – medžiaga pateikiama taip, kad jos prasmingumą mokinys jaustų dabar ir čia, o ne neapibrėžtoje ateityje. Įgyvendinant šį principą svarbu probleminis medžiagos pateikimas, realių gyvenimo situacijų, skatinančių mokinius kūrybiškai mąstyti, sudarymas;
19.5. prieinamumo – atsižvelgiama į mokinių amžių, ankstesnį pasirengimą, mokymosi stilių, specialiuosius ugdymosi poreikius, neužmirštant, kad realios galimybės per mokymuisi skirtą laiką įsisavinti informacinių elementų kiekį yra ribotos. Be to, pagal šį principą medžiagą reikia pateikti vadovaujantis atitinkamam mokinio amžiui būdinga pažinimo logika, o ne griežta akademine sistema;
19.6. aiškumo – vadovėlio žodinis tekstas yra aiškus, tikslus, glaustas, logiškas, atitinka taisyklingos kalbos reikalavimus ir pagrindinius terminologijos principus;
19.7. vaizdumo – vadovėlio tekstas yra visa informaciją teikianti medžiaga: žodinė ir vaizdinė. Vadovėlyje tikslingai derinamos žodinė ir vaizdinė (paveikslėliai, reprodukcijos, nuotraukos, lentelės, žemėlapiai ir t. t.) informacija. Žodinis tekstas vaizdu pratęsiamas ir plėtojamas. Kartais, atsižvelgiant į mokinių amžių ar vadovėlio paskirtį, iliustracija gali būti pagrindinis informacijos šaltinis;
20. Vadovėlis pirmiausia skirtas mokiniui. Todėl svarbu, kad jame būtų:
20.1. pateikiamos tam tikros naudojimosi taisyklės, patarimai. Jie turi būti formuluojami specialiame autorių įvade, kuris aiškina šio vadovėlio koncepciją, atskirų jo struktūros elementų paskirtį, žymėjimą, siūlo racionalaus mokymosi, naudojant šį vadovėlį, būdus;
20.2. pateikiamos aiškios vadovėlio informacinės priemonės. Vadovėliui privalomi orientavimosi elementai yra turinys, rodyklės, šaltinių ir literatūros sąrašai;
20.3. tikslingai derinamos skirtingos mokymosi strategijos, veiklos rūšys. Vadovėlyje turi būti užduočių, pratimų, padedančių įvaldyti ugdymo(si) tiksluose formuluojamas įvairias kompetencijas. Pageidaujama, kad vadovėlyje būtų užduočių, skirtų informacijos analizės, sintezės, hipotezių formulavimo ir tikrinimo, informacijos šaltinių paieškos, kaupimo ir apdorojimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir kitiems gebėjimams plėtoti;
V. VADOVĖLIO VERTINIMAS
21. Vadovėlį vertina ir siūlymus dėl patvirtinimo žymos suteikimo teikia nepriklausomi ekspertai. Sprendimą dėl patvirtinimo žymos suteikimo priima ekspertų komisija. Vadovėlio komplekto dalys nevertinamos ir siūlymai dėl patvirtinimo žymos suteikimo neteikiami.
22. Užsienyje išleisto vadovėlio užsienio kalbai mokytis vertinimą nustato Užsienyje išleistų vadovėlių užsienio kalbai mokytis vertinimo tvarka, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-555 (Žin., 2004, Nr. 79-2801).
23. Siekiant kryptingo darbo rengiant naują ar pritaikytą vadovėlį, vadovėlio vertinimas ekspertų komisijoje gali vykti keliais etapais:
24. Teikėjas turi teisę nesilaikyti 23 punkte nustatyto eiliškumo ir pateikti vertinti kartu vadovėlio koncepciją ir visą rankraštį.
25. Vadovėlio koncepcijai vertinti ir aprobuoti teikėjas institucijai pateikia prašymą dėl jos įvertinimo ir koncepciją. Teikėjo pasirašyta įrišta/susegta koncepcija pateikiama trimis egzemplioriais.
26. Vadovėlio koncepcijai įvertinti atitinkamo dalykų bloko ekspertų komisija skiria 1–2 nepriklausomus ekspertus.
27. Nepriklausomi ekspertai per 14 dienų nuo koncepcijos gavimo dienos vadovėlio koncepciją įvertina institucijos vadovo nustatyta tvarka ir pateikia savo išvadas ekspertų komisijai svarstyti.
28. Sprendimas apie vadovėlio koncepcijos įvertinimą priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teikėjo prašymo pateikimo dienos.
29. Pirminiam vertinimui įrištą/susegtą vadovėlio rankraštį kartu su prašymu dėl rankraščio įvertinimo teikėjas pateikia institucijai. Prašyme turi būti nurodyta vadovėlio autorius (jei vadovėlis pritaikytas, taip pat turi būti nurodytas asmuo, dalyvavęs jį pritaikant), pavadinimas, dalykas (kursas, dalykų blokas), klasė, kuriems skirtas vadovėlis, duomenys apie teikėją. Rankraštis pateikiamas trimis egzemplioriais.
30. Vadovėlio rankraščiui įvertinti ekspertų komisija skiria 2–3 nepriklausomus ekspertus, tarp kurių turi būti nors po vieną aukštųjų mokyklų, kitų mokslo įstaigų mokslo ar meno šakos specialistą bei bendrojo lavinimo mokyklos pedagogą, pritaikyto vadovėlio rankraštį vertina bendrojo lavinimo mokyklos pedagogas, dirbantis su integruotai ugdomais specialiųjų poreikių mokiniais.
31. Nepriklausomi ekspertai vadovėlio rankraštį vertina vadovaudamiesi vadovėlio (vadovėlio rankraščio) vertinimo kriterijais (1 priedas), vadovėlio rankraščio vertinimo instrukcija (2 priedas), vadovėlio (vadovėlio rankraščio) vertinimo pavyzdiniais aprašais (3 priedas).
32. Nepriklausomi ekspertai vadovėlio rankraštį vertina ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo rankraščio gavimo dienos ir grąžina ekspertų komisijai užpildytas bei pasirašytas vertinimo anketas (1 priedas).
33. Sprendimą apie vadovėlio rankraščio įvertinimą ekspertų komisija priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo teikėjo prašymo pateikimo dienos.
34. Teikėjas su ekspertų komisijos sprendimais raštu supažindinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po įvykusio komisijos posėdžio.
VI. PATVIRTINIMO ŽYMOS VADOVĖLIUI TEIKIMAS, JOS REGISTRAVIMAS IR PATVIRTINIMO ŽYMOS GALIOJIMAS
36. Patvirtinimo žyma vadovėliui (ar jo daliai) suteikiama galutinai įvertinus vadovėlio rankraštį. Kitoms vadovėlio komplekto dalims patvirtinimo žyma nesuteikiama.
37. Patvirtinimo žymai gauti teikėjas institucijai pateikia vadovėlio rankraštį, pataisytą pagal ekspertų komisijos siūlymus. Jei patvirtinimo žymai gauti teikiamas pritaikytas vadovėlis, teikėjas pateikia dalį vadovėlio maketo (1 spaudos lanką). Medžiaga pateikiama trimis egzemplioriais, įrišta/susegta.
38. Ekspertų komisijos paskirti nepriklausomi ekspertai susipažįsta su galutiniu vadovėlio rankraščio variantu, patikrina, kaip jis patobulintas, pataisytas atsižvelgiant į ankstesnes pastabas, ir per 14 dienų nuo gavimo dienos, įvertinę galutinį vadovėlio rankraštį, grąžina ekspertų komisijai pasirašytas vertinimo anketas. Vadovėlio rankraštis ne vėliau kaip per 45 dienas nuo pateikimo dienos svarstomas ekspertų komisijos posėdyje.
39. Jei teikėjas galutiniam vertinimui su prašymu pristato vadovėlio koncepciją ir vadovėlio rankraštį kartu, ekspertų komisijos paskirti 2–3 nepriklausomi ekspertai per 1 mėnesį nuo koncepcijos ir rankraščio gavimo dienos įvertina medžiagą ir pateikia ekspertų komisijai svarstyti savo išvadas, užpildytas ir pasirašytas vertinimo anketas.
40. Ekspertų komisijai pritarus, vadovėlio koncepciją ir rankraštį svarstant gali dalyvauti ir teikėjas ar jo įgalioti atstovai. Sprendimas dėl patvirtinimo žymos vadovėliui suteikimo priimamas teikėjui nedalyvaujant.
41. Teikėjas su ekspertų komisijos sprendimais raštu supažindinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po įvykusio posėdžio.
42. Ekspertų komisijai galutinai įvertinus vadovėlio rankraštį ir suteikus jam patvirtinimo žymą, rankraštis kartu su ekspertų komisijos posėdžio protokolo išrašu teikiamas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kad įvertintų kalbos taisyklingumą.
43. Teikėjas pristato institucijai Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pažymą apie vadovėlio rankraščio kalbos atitiktį kalbos taisyklingumo reikalavimams.
44. Institucijos vadovas, gavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinimą, kad vadovėlio rankraščio kalba atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus, raštu patvirtina ekspertų komisijos sprendimą dėl patvirtinimo žymos suteikimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikia prašymą Švietimo aprūpinimo centrui registruoti vadovėlio patvirtinimo žymą.
45. Jei suinteresuotas asmuo nesutinka su ekspertų komisijos sprendimu, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali raštu kreiptis į Bendrojo ugdymo tarybą prašydamas peržiūrėti ekspertų komisijos priimtą sprendimą. Tuo pačiu metu prašymo kopiją (jeigu buvo priimtas sprendimas dėl patvirtinimo žymos suteikimo) suinteresuotas asmuo pateikia ir Švietimo aprūpinimo centrui.
46. Pataisytas vadovėlis turi būti pateiktas ekspertų komisijai vertinti. Tokiam vadovėliui suteikiama nauja patvirtinimo žyma 29–44 punktuose nustatyta tvarka.
47. Kartotiniame vadovėlio leidime įrašoma pirmojo leidimo patvirtinimo žyma bei nurodoma, kelintas yra leidimas.
49. Institucijos vadovo prašyme registruoti patvirtinimo žymą turi būti nurodytas ekspertų komisijos sprendimas, posėdžio protokolo numeris ir data, vadovėlio pavadinimas, paskirtis, autorius, kelintas yra leidimas (jei vadovėlis kartotinis), ar jis pataisytas, ar pritaikytas, duomenys apie teikėją.
50. Švietimo aprūpinimo centras:
50.1. gavęs institucijos vadovo prašymą, vadovėlio patvirtinimo žymą registruoja ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos;
50.2. gavęs suinteresuoto asmens prašymo Bendrojo ugdymo tarybai kopiją, vadovėlio patvirtinimo žymą registruoja tik gavęs Bendrojo ugdymo tarybos sprendimą;
51. Teikėjas raštu įpareigojamas vadovėlio antraštinio lapo antroje pusėje arba specialioje įklijoje įrašyti:
51.1. vadovėlio patvirtinimo žymą „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota“, jos registracijos datą ir numerį;
53. Teikėjas, išleidęs naują, pataisytą ar pritaikytą patvirtinimo žymą turintį vadovėlį, Švietimo aprūpinimo centrui pateikia 4, o kartotinio leidimo – 2 nemokamus egzempliorius.
54. Patvirtinimo žyma vadovėlyje nustoja galioti pasikeitus bendrosioms programoms ir išsilavinimo standartams. Tuo atveju vadovėlį būtina pateikti ekspertų komisijai vertinti iš naujo. Jei per 12 mėnesių nuo pasikeitusių bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų oficialaus paskelbimo teikėjas nepateikia vadovėlio iš naujo vertinti, patvirtinimo žymos vadovėlyje galiojimo terminas baigiasi.
55. Vadovėlio atitiktį pasikeitusioms bendrosioms programoms ir išsilavinimo standartams vertina ir sprendimą dėl patvirtinimo žymos galiojimo teikia ekspertų komisija. Kitos vadovėlio komplekto dalys nevertinamos ir sprendimai dėl patvirtinimo žymos galiojimo neteikiami.
56. Teikėjas vadovėlį kartu su prašymu dėl vadovėlio vertinimo pateikia institucijai. Prašyme turi būti nurodoma vadovėlio autorius, leidykla, pavadinimas, dalykas (kursas, dalykų blokas), klasė, kuriai skiriamas vadovėlis, duomenys apie teikėją. Vadovėlis pateikiamas dviem egzemplioriais.
57. Vadovėliui vertinti ekspertų komisija skiria 2 ekspertus. Ekspertiniam vertinimui gali būti skiriami komisijos nariai arba nepriklausomi ekspertai.
58. Paskirti ekspertai vadovėlį vertina ne ilgiau kaip 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir pateikia ekspertų komisijai pasirašytas išvadas.
59. Sprendimas dėl vadovėlio patvirtinimo žymos galiojimo priimamas komisijos posėdyje ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Komisijai pritarus, vadovėlį svarstant gali dalyvauti ir teikėjas ar jo įgalioti atstovai.
60. Jei vadovėlis atitinka bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, jo patvirtinimo žymos galiojimo laikas pratęsiamas.
61. Jei vadovėlis neatitinka bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų, jo patvirtinimo žymos galiojimas nutraukiamas.
64. Esant skirtingoms paskirtų ekspertų išvadoms apie vadovėlio atitiktį bendrosioms programoms ir išsilavinimo standartams arba teikėjui raštu nesutikus su ekspertų išvadomis, ekspertų komisija papildomai skiria dar 1 komisijos narį ar nepriklausomą ekspertą vertinimo rezultatams patikrinti ir išvadai apie vadovėlio atitiktį bendrosioms programoms ir išsilavinimo standartams teikti.
65. Institucijos vadovas raštu patvirtina ekspertų komisijos sprendimą dėl patvirtinimo žymos galiojimo pratęsimo suteikimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikia prašymą Švietimo aprūpinimo centrui pratęsti vadovėlio patvirtinimo žymos galiojimą.
Mokyklų aprūpinimo bendrojo
lavinimo dalykų vadovėliais ir
mokymo priemonėmis tvarkos aprašo
1 priedas
VADOVĖLIO (VADOVĖLIO RANKRAŠČIO) VERTINIMO KRITERIJAI IR VERTINIMO ANKETA
PASTABA. Žvaigždute (*) pažymėti kriterijai taikomi tik pritaikytiems vadovėliams
| I. BENDRA INFORMACIJA |
|||
| Pavadinimas |
|
Leidykla |
|
| Autorius(-iai) |
|
Paskirtis |
|
| *Asmuo, dalyvavęs pritaikant vadovėlį specialiųjų poreikių mokiniams |
|
|
|
| II. KRITERIJAI |
Vertinimas |
Vertinimo pagrindimas |
| 1. Dalykinis tikslumas |
|
|
| 2. Pristatomų sąvokų, teorijų, interpretacijų šiuolaikiškumas |
|
|
| 3. Aiškus pristatomų sąvokų, teorijų, dėsnių apibūdinimas |
|
|
| 4. Pristatomos medžiagos atrankos pagrįstumas |
|
|
| 5. Tolerantiškas lyčių, amžiaus grupių, mažumų, specialiųjų poreikių (negalių) turinčių asmenų, kitų valstybių, tautų, rasių vertinimas |
|
|
| *6. Turinio bei siužeto ir mokinių pažinimo ypatumų atitikimas |
|
|
| 7. Dermė su bendrosiomis programomis |
|
|
| 8. Dermė su išsilavinimo standartais |
|
|
| 9. Galimybė diferencijuoti mokymą(si) |
|
|
| 10. Metodinės sistemos tinkamumas įvairiems mokymosi stiliams |
|
|
| 11. Savarankiško darbo su vadovėliu galimybių numatymas ir paaiškinimas |
|
|
| 12. Vaizdinės medžiagos įvairovė |
|
|
| *13. Vaizdinės medžiagos ir mokinių suvokimo (pažinimo) ypatumų atitikimas |
|
|
| 14. Kalbos stiliaus, sudėtingumo ir šio amžiaus grupės mokinių, *specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ypatumų atitikimas |
|
|
| 15. Medžiagos orientavimas į mokinių gyvenimo patirtį ir kontekstą |
|
|
| 16. Tinkamas ir visapusis vaizdinės medžiagos panaudojimas |
|
|
| 17. Dermė su kitais tos srities, klasių, amžiaus grupių vadovėliais |
|
|
| *18. Teksto dizaino (maketo) ir mokinių pažinimo ypatumų atitikimas |
|
|
| *19. Spausdinimo kokybė |
|
|
| *20. Popieriaus spalva, struktūra |
|
|
______________
Mokyklų aprūpinimo bendrojo
lavinimo dalykų vadovėliais ir
mokymo priemonėmis tvarkos aprašo
2 priedas
VADOVĖLIO RANKRAŠČIO VERTINIMO INSTRUKCIJA
1. Nepriklausomo eksperto atliekamo vertinimo esmė – nustatyti vadovėlio rankraščio kokybę pagal 17 (arba 20 – pritaikytiems vadovėliams) kriterijų. Tam tikslui jis skiria įvertinimą („nepatenkinamai“, „patenkinamai“, „gerai“) pagal kiekvieną kriterijų ir pagrindžia savo įvertinimą. Vertinimo pagrindimas – konkretūs pavyzdžiai iš paties rankraščio, kurie suformuoja kaip tik tokį nepriklausomo eksperto sprendimą. Pasirinkęs vieną ar kitą vertinimą, nepriklausomas ekspertas privalo pateikti pakankamai pavyzdžių, pagrindžiančių jo pasirinkimą. Dėl patogumo galima atsisakyti lentelės formos, tačiau privalu išlaikyti tą pačią anketos struktūrą, eiliškumą.
2. Anketos pabaigoje nepriklausomas ekspertas gali įvertinti vadovėlio rankraštį pagal savo pasirinktą kriterijų, kurio nėra 1 priede pateiktų kriterijų sąraše, tačiau į kurį jis norėtų atkreipti ekspertų komisijos dėmesį.
3. Jei nepriklausomas ekspertas dėl savo darbo pobūdžio, interesų specifikos ar kitų priežasčių neturi argumentuotos nuomonės dėl vadovėlio rankraščio kokybės pagal vieną ar kitą kriterijų, pagal tuos kriterijus jis nevertina rankraščio.
4. Galutinę išvadą apie vadovėlio rankraščio tinkamumą ugdymo procesui padaro ekspertų komisija, remdamasi nepriklausomų ekspertų vertinimais pagal atskirus kriterijus.
Mokyklų aprūpinimo bendrojo
lavinimo dalykų vadovėliais ir
mokymo priemonėmis tvarkos aprašo
3 priedas
VADOVĖLIO RANKRAŠČIO VERTINIMO ANKETOS VERTINIMŲ PAVYZDINIAI APRAŠAI
| KRITERIJAI |
Nepatenkinamai vertinama, kai: |
Patenkinamai vertinama, kai: |
Gerai vertinama, kai: |
| 1. Dalykinis tikslumas |
Yra tiek konstatuojamojo ar/ ir interpretacinio pobūdžio žinių klaidų, kad galima abejoti autorių kompetencija. Klaidų taisymas pažeistų sudarytą bendrą vadovėlio sistemą |
Pasitaiko viena kita konstatuojamojo ar/ir interpretacinio pobūdžio žinių klaida, bet jų taisymas nereikalauja didesnių laiko sąnaudų ir nepažeidžia sukurtos sistemos su kitomis vadovėlio dalimis |
Dalykinių klaidų nėra |
| 2. Pristatomų sąvokų, teorijų, interpretacijų šiuolaikiškumas |
Naudojama daug pasenusių teorijų, interpretacijų, kurių taisymas keistų medžiagos dėstymo struktūrą bei sistemą |
Naudojama keletas pasenusių sąvokų, teorijų, interpretacijų, kurių pakeitimas nepakeis medžiagos dėstymo struktūros bei sistemos |
Naudojamos tik šiuolaikinį mokslo lygį atitinkančios sąvokos, teorijos, interpretacijos |
| 3. Aiškus pristatomų sąvokų, teorijų, dėsnių apibūdinimas |
Nepakankamai paaiškinta daug (daugiau nei 10%) sąvokų, dėsnių, teorijų. Pristatant teorinę medžiagą remiamasi dar nenagrinėtais faktais ir tai sudaro sunkumų ją suprasti |
Nepakankamai paaiškinta keletas (iki 10%) sąvokų, dėsnių, teorijų. Pasitaiko rėmimosi dar nenagrinėtais dalykais pavyzdžių, pristatant teorinę medžiagą, tačiau tai nesudaro esminių sunkumų ją suprasti |
Gana aiškiai supažindinama su sąvokomis, dėsniais, teorijomis |
| 4. Pristatomos medžiagos atrankos pagrįstumas |
Gausu neaktualios medžiagos, ryškinančios antraeilius dalykus, o esminiai dalykai praleisti |
Greta esminių dalykų pasitaiko nereikalingos ir neaktualios medžiagos, ryškinančios antraeilius dalykus |
Pristatoma medžiaga optimaliai subalansuota |
| 5. Tolerantiškas lyčių, amžiaus grupių, mažumų, specialiųjų poreikių (negalių) turinčių asmenų, kitų valstybių, tautų, rasių vertinimas |
Gausu prietarų, stereotipų vertinant lytis, amžiaus grupes, religines konfesijas, tautines mažumas, specialiųjų poreikių (negalių) turinčius asmenis, valstybes, rases |
Pasitaiko vienas kitas stereotipinis lyčių, amžiaus grupių, religinių konfesijų, tautinių mažumų, specialiųjų poreikių (negalių) turinčių asmenų, valstybių, rasių vertinimas |
Korektiškai vertinami lytys, amžiaus grupės, religinės konfesijos, tautinės mažumos, specialiųjų poreikių (negalių) turintys asmenys, valstybės, rasės |
| *6. Turinio bei siužeto ir mokinių pažinimo ypatumų atitikimas |
Gausu praeities epizodų, vidinių monologų, laiko ir erdvės pasikeitimų jų nepaaiškinant |
Pasitaiko siužeto struktūros trūkumų, įvykių chronologijos netikslumų |
Siužetas atitinka pavadinimą, yra logiškas, konkretus, struktūruotas, nuosekliai pateiktas |
| 7. Dermė su bendrosiomis programomis |
Trūksta daug (daugiau nei 10%) programinių temų. Perkrautas (daugiau nei 10%) neprograminėmis temomis |
Trūksta kelių (iki 10%) programinių temų. Nekūrybiškai, pažodžiui atkartojama bendroji programa |
Visiškai atitinka ir kūrybiškai interpretuoja bendrąją programą |
| 8. Dermė su išsilavinimo standartais |
Neugdo daug (daugiau nei 10%) standartuose numatytų gebėjimų. Pateikta daug užduočių, kuriomis lavinami išsilavinimo standartuose neapibrėžti gebėjimai |
Neugdo kai kurių (iki 10%) standartuose numatytų gebėjimų. Trūksta vienos kitos užduoties, padedančios ugdyti išsilavinimo standartuose apibrėžtus gebėjimus |
Visiškai atitinka ir kūrybiškai interpretuoja išsilavinimo standartus |
| 9. Galimybė diferencijuoti mokymą(si) |
Pačiame vadovėlyje nenumatyta galimybė diferencijuoti nei teorinės medžiagos, nei užduočių |
Pateikta teorinė medžiaga ir užduotys leidžia dirbti keliais lygiais, tačiau tai daroma nesistemingai |
Teorinė medžiaga ir užduotys leidžia dirbti keliais lygiais |
| 10. Metodinės sistemos tinkamumas įvairiems mokymosi stiliams |
Nėra užduočių individualiam darbui įvairovės, nenumatyta galimybė dirbti poromis ar grupėmis |
Siūloma įvairių rūšių užduotys individualiai veiklai, bet nenumatyta galimybė dirbti poromis ar grupėmis |
Siūloma įvairių rūšių užduočių individualiai veiklai, taip pat darbui poromis, grupėmis |
| 11. Savarankiško darbo su vadovėliu galimybių numatymas ir paaiškinimas |
Nėra darbo su vadovėliu instrukcijos, užduočių atlikimo pavyzdžių, savikontrolės užduočių atsakymų, jeigu šie elementai yra reikalingi, padeda savarankiškam darbui |
Trūksta vieno iš šių elementų: darbo su vadovėliu instrukcijos, užduočių atlikimo pavyzdžių, savikontrolės užduočių atsakymų |
Yra darbo su vadovėliu instrukcija, užduočių atlikimo pavyzdžiai, savikontrolės užduočių atsakymai |
| 12. Vaizdinės medžiagos įvairovė |
Vaizdinė medžiaga nepateikta |
Pateikta vienos rūšies vaizdinė medžiaga |
Pateikta daugiau nei dviejų rūšių vaizdinė medžiaga |
| *13. Vaizdinės medžiagos ir mokinių suvokimo (pažinimo) ypatumų atitikimas |
Vaizdinė medžiaga mokiniams sunkiai suvokiama, nepakankamai paaiškina tekstą |
Mokiniams gali kilti problemų suvokiant vaizdinę medžiagą |
Vaizdinė medžiaga maksimaliai atitinka mokinių suvokimo ypatumus, poreikius, kylančius dėl turimų sutrikimų |
| 14. Kalbos stiliaus, sudėtingumo ir šio amžiaus grupės mokinių, *specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ypatumų atitikimas |
Vyrauja sausas, mokslinis kalbos stilius, sakiniai per ilgi, vartojama daug tarptautinių žodžių arba aukštesniųjų klasių mokiniams siūlomas jų amžiui primityvus tekstas |
Kai kuriose vietose pasitaiko sausas, mokslinis kalbos stilius, vidutinis sakinių ilgis bei vartojamų tarptautinių žodžių skaičius šiek tiek sunkina medžiagos supratimą |
Kalbos stilius, kalbos sudėtingumas atitinka šio amžiaus grupės, *specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ypatumus |
| 15. Medžiagos orientavimas į mokinių gyvenimo patirtį ir kontekstą |
Pateikta medžiaga visiškai neorientuota į mokinių gyvenimo patirtį: pavyzdžiai nesuprantami gyvenantiems „čia“ ir „dabar“ |
Vyrauja medžiaga, paimta iš mokiniams pažįstamo konteksto, tačiau pasitaiko pavyzdžių, nesuprantamų gyvenantiems „čia“ ir „dabar“ |
Vyrauja medžiaga, paimta iš mokiniams pažįstamo konteksto |
| 16. Tinkamas ir visapusis vaizdinės medžiagos panaudojimas |
Pateikta medžiaga: neturi ryšio su tekstu; atlieka tik iliustravimo funkciją; nenaudojama užduočių sistemoje |
Ne visa (mažiau nei 75%) vaizdinė medžiaga papildo, patikslina autorių teksto informaciją, motyvuoja skaitytoją, darbui su šia medžiaga ne visada pateikiamos užduotys |
Vaizdinė medžiaga papildo, patikslina autorių teksto informaciją, motyvuoja mokinius, darbui su šia medžiaga pateikiamos užduotys |
| 17. Dermė su kitais tos srities, klasių, amžiaus grupių vadovėliais |
Nedera su kitais vadovėliais: remiasi pavyzdžiais, kurių nėra to paties dalyko ar kitų tos srities dalykų žemesnių klasių vadovėliuose; neatsižvelgia į jau nagrinėtą medžiagą ją pažodžiui atkartojant |
Yra kai kurių neatitikimų su kitais vadovėliais, ne visos temos kūrybiškai plėtojamos, tačiau šie trūkumai nėra sistema |
Nėra neatitikimų su kitais vadovėliais, kūrybiškai plėtojamos temos, ugdomi gebėjimai |
| * 18. Teksto dizaino (maketo) ir mokinių pažinimo ypatumų atitikimas |
Teksto dizainas (maketas), teksto ir iliustracijų išdėstymas neatitinka mokinių pažinimo ypatumų. Šriftas nepateikia aiškios žodžio formos, raidžių dydis, eilučių ilgis (stulpelių plotis), tarpų tarp eilučių plotis pasirinkti neatsižvelgiant į mokinių ypatumus |
Yra kai kurių teksto dizaino (maketo) ir mokinių pažinimo ypatumų neatitikimų, teksto ir iliustracijų išdėstymo, įskaitomumo ir aiškumo trūkumų |
Teksto dizainas (maketas) maksimaliai atitinka mokinių pažinimo ypatumus, tinkamai išdėstytas tekstas ir iliustracijos, tekstas įskaitomas ir aiškus |
| * 19. Spausdinimo kokybė |
Prasta spausdinimo kokybė, neryškios iliustracijos, neaiškūs jų kontūrai |
Yra kai kurių spausdinimo trūkumų |
Gera spausdinimo kokybė, tekstas ir iliustracijos pakankamai ryškūs ir aiškiai matomi |
| * 20. Popieriaus spalva, struktūra |
Popierius blizgus, prastos kokybės, pernelyg plonas (persišviečia) |
Popierius su atspindžiais, šiek tiek persišviečia |
Popierius be atspindžių, geros kokybės, gana storas (nepersišviečia) |
_____________