LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 92:1999 „ PAPLŪDIMIAI IR JŲ MAUDYKLOS“ TVIRTINIMO
1999 m. birželio 25 d. Nr. 307
Vilnius
Siekdamas užtikrinti paplūdimių higienos reikalavimus ir reglamentuoti jų maudyklų vandens kokybės rodiklius,
1. TVIRTINU:
2. Nustatau Lietuvos higienos normos HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ įsigaliojimo datą – 2000 m. sausio 1 d.
3. Nuo 2000 m. sausio 1 d. laikau netekusia galios Lietuvos higienos normą LTHN 09-92 „Paplūdimių įrengimo ir eksploatacijos higienos normos ir taisyklės“.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
1999 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 307
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 92:1999
PAPLŪDIMIAI IR JŲ MAUDYKLOS
1. TAIKYMO SRITIS
1.1. Ši higienos norma nustato pagrindinius paplūdimių įrengimo higienos reikalavimus bei reglamentuoja jų maudyklų vandens kokybės analites bei jų nustatymo metodus.
1.4. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems, įteisinantiems bei eksploatuojantiems paplūdimius ir jų maudyklas, vykdantiems valstybinę higieninę priežiūrą ir kontrolę, bei lankytojams.
2. NUORODOS
Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75).
2.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615).
2.3. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2731).
2.4. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726).
2.5. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391).
2.7. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965).
2.8. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl statybų Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje ir Kuršių nerijoje“ (Žin., 1995, Nr. 103-2278).
2.9. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049).
2.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 764 „Dėl leidimų išimtiniais atvejais statyti ir perstatyti (rekonstruoti) pastatus, statinius ar įrenginius pajūrio juostoje išdavimo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 59-1671).
2.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 504 „Dėl privalomojo asmenų (darbuotojų) higieninio ir pirmosios medicinos pagalbos mokymo“ (Žin., 1995, Nr. 32).
2.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 561 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1992 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 7 priedo pakeitimo.
2.13. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1998 m. kovo 13 d. įsakymas Nr. 2 „Dėl cheminių dezinfekcijos medžiagų, valiklių ir ploviklių bei buitinių parazitų ir graužikų naikinimo preparatų sąrašų paskelbimo“ (Žin., 1998, Nr. 28-760).
2.14. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 119 „Mažųjų, sportinių, pramoginių laivų ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) naudojimosi Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 33-839).
2.15. LST ISO 5667-1:1998*. Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 1-oji dalis. Nurodymai, kaip sudaryti bandinių paėmimo programas.
2.16. LST ISO 5667-2:1998*. Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 2-oji dalis. Nurodymai, kaip imti bandinius.
2.17. LST ISO 5667-3:1998*. Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 3-ioji dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti bandinius.
2.19. LST ISO 6887:1996*. Mikrobiologija. Skiedinių mikrobiologiniams tyrimams ruošimas. Bendrieji nurodymai.
2.20. LST ISO 6222:1998*. Vandens kokybė. Gyvybingų mikroorganizmų skaičiaus nustatymas. Kolonijų standžioje mitybinėje terpėje skaičiavimas.
2.21. LST ISO 9308-1:1998*. Vandens kokybė. Koliforminių bakterijų, atsparių šilumai koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) nustatymas ir skaičiavimas. 1-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.
2.22. LST ISO 9308-2:1998*. Vandens kokybė. Koliforminių bakterijų, atsparių šilumai koliforminių bakterijų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) nustatymas ir skaičiavimas. 2-oji dalis. Mėgintuvėlių (labiausiai tikėtino skaičiaus) metodas.
2.23. LST ISO 7899-2:1998*. Vandens kokybė. Fekalinių streptokokų nustatymas ir skaičiavimas. 2-oji dalis. Membraninio filtravimo metodas.
2.24. LST ISO 6439:1998*. Vandens kokybė. Fenolio skaičiaus nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant 4-aminoantipiriną, po distiliavimo.
2.28. LST ISO 7875-2:1998*. Vandens kokybė. Paviršiaus aktyviųjų medžiagų nustatymas. 2-oji dalis. Nejoninių paviršiaus aktyviųjų medžiagų nustatymas, vartojant Dragendorfo reagentą.
2.31. MN 11-1:1996. Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės medicinos punktas.
2.34. HN 48-1994. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija ir laikinai leidžiamas lygis žmogaus vartojamame vandenyje.
2.35. HN 60-1996. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama ir laikinai leidžiama koncentracija dirvožemyje.
2.37. HN 33-1993. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.
2.38. LAND 10-96. Nuotekų užterštumo normos. (Žin., 1997, Nr. 73-1888).
2.39. LAND 21-97. Buitinių nuotekų filtravimo įrenginių projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo gamtosauginės taisyklės. (Žin., 1997, Nr. 81-2045).
2.40. Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559).
2.41. Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 32-807).
2.42. Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 15-316).
2.43. Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“ (Žin., 1996, Nr. 88-2086).
2.44. ISO 7899-1:1998. Vandens kokybė – Žarnyno enterokokų apskaita paviršiniame ir nutekamajame vandenyje – 1-oji dalis: Miniatiūrizuotas metodas (labiausiai tikėtino skaičiaus), įšvirkščiant į skystą terpę. = ISO 7899-1:1998. Water quality – Detection and enumeration of intestinal enterococci in surface and waste water – Part 1: Miniaturized method (Most Probable Number) by inoculation in liquid medium.
2.45. ISO 8199:1988. Vandens kokybė. Bendrieji reikalavimai mikroorganizmų skaičiavimui, juos kultivuojant. = Water quality – General guide to the enumeration of micro-organisms by culture.
2.46. ISO 7704:1985. Vandens kokybė. Membraninių filtrų, naudojamų mikrobiologiniams tyrimams įvertinimas. = Water quality – Evaluation of membrane filters used for microbiological analyses.
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai [2.29, 2.30, C.11].
3.1. paplūdimys
Sausumos ir tekančio ar stovinčio gėlo vandens telkinio arba jūros vieta, skirta poilsiauti ir maudytis.
3.2. maudykla
Paplūdimio vieta, skirta maudytis ne mažiau kaip šimtui žmonių maudymosi sezono didžiausios apkrovos metu.
3.4. bandinys
Analizuojamos medžiagos kiekis, paimtas iš vandens telkinio įvairioms jo savybėms nustatyti arba stebėti.
3.6. atsparios šilumai žarninės lazdelės
Žarninės lazdelės, kurios 37 0 C temperatūroje nepraranda fermentuojančiųjų ir biocheminių savybių, gali daugintis ir skaldyti laktozę iki rūgščių bei dujų ir 440C temperatūroje.
3.7. fekaliniai streptokokai
Įvairios aerobinių ir fakultatyviai anaerobinių streptokokų rūšys, gyvenančios žmonių ir/arba gyvulių storosiose žarnose. Jų buvimas vandenyje (nors ir be E. coli) rodo teršimą fekalijomis.
3.8. salmonelės
Mikroorganizmai, formuojantys tipiškas kolonijas selektyvinėse terpėse ir pasižymintys tipiškomis biocheminėmis bei serologinėmis savybėmis. Salmonelės išskiriamos su išmatomis, todėl jų gali pasitaikyti nuotėkose, mėšle ar srutose.
3.10. deguonies sotis
Pusiausviroji ištirpusio deguonies koncentracija, kai skystis liečiasi su oru (natūralaus oro sistemos) arba deguonimi (nuotėkų valymo deguonimi sistemos); ji priklauso nuo temperatūros, dalinio deguonies slėgio ir druskingumo.
3.11. paviršinio aktyvumo medžiaga
Cheminė medžiaga, kuri adsorbuojasi fazių sąlytyje ir sumažina paviršiaus įtemptį.
3.12. skaidrumas
Vandens savybė praleisti šviesos spinduliuotės pluoštą. Jis nusakomas vandens sluoksnio storiu.
3.13. plėvelė
Plonas medžiagos, pvz., naftos sluoksnelis, plūduriuojantis jūros arba kitokio vandens telkinio paviršiuje.
3.14. nuotėkos
Buityje, ūkinėje ir gamybinėje veikloje susidariusios skystos atliekos, taip pat kanalizacijos tinklų surenkamas paviršinis (lietaus) vanduo.
3.15. eutrofikacija
Gėlųjų arba sūriųjų vandenų įsodrinimas biogeninėmis medžiagomis, ypač azoto ir fosforo junginiais, skatinančiais dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą.
3.16. vandens motociklas
Nedidelė greitaeigė vandens transporto priemonė, neturinti tradicinio laivo korpuso ir varoma vandens reaktyvinio variklio.
3.17. maudymosi sezonas
Įteisintas laiko tarpas, kurio metu pagal oro sąlygas bei vietinius papročius numatoma daug besimaudančiųjų.
4. BENDROSIOS NUOSTATOS
4.1. Teritorijos naujiems paplūdimiams rengti turi būti numatomos teritorijų planavimo dokumentuose (detaliuose, specialiuose planuose) bei jūros kranto tvarkymo planuose [2.1, 2.2, 2.3, 2.4, 2.5, 2.7, 2.9].
4.2. Paplūdimių statinių projektavimo, sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo, leidimų statyti ir priėmimo naudoti tvarką nustato organizaciniai tvarkomieji statybos techniniai reglamentai [2.40, 2.41, 2.42, 2.43].
4.3. Projektuojant paplūdimių statinius (persirengimo paviljonus arba kabinas, pavėsines, tualetus, medicinos ir gelbėjimo punktus, privažiuojamuosius kelius, prieigas, lengvųjų automobilių, motociklų, dviračių stovėjimo aikšteles) bei įrenginius (vandentiekio, nuotėkų, telefonizacijos, radiofikacijos, atliekų surinkimo) būtina atsižvelgti į poilsiautojų skaičių. Jūros paplūdimiuose vienam poilsiautojui turi būti ne mažiau kaip 5 m2 ploto, o upių ir ežerų paplūdimiuose – ne mažiau kaip 8 m2 ploto [2.4, 2.6, 2.10, 2.38, C.10].
4.4. Maudymosi sezonas pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio mėnesio 1 d. ir baigiasi rugsėjo mėnesio 15 d. (savivaldybių sprendimu maudymosi sezonas gali būti koreguojamas).
4.5. Prieš maudymosi sezoną visi paplūdimiai, taip pat naujai įrengti arba rekonstruoti, įteisinami eksploatuoti miesto, rajono mero potvarkiu arba savivaldybės valdybos sprendimu suderinus su Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos institucijomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.
5. PAPLŪDIMIAI
5.1. Paplūdimių higienos reikalavimai
5.1.2. Paplūdimiai prie jūros turi būti įrengiami ne mažesniu kaip 500 m atstumu nuo uosto įrengimų, prieplaukų, laivų stovėjimo vietos, nutekamųjų ir lietaus vandenų išleistuvų, neturi būti pramoninių atliekų nuleidimo.
5.1.3. Paplūdimiai prie upių turi būti įrengiami pagal vandens tėkmę, ne mažesniu kaip 100 m atstumu aukščiau taršos šaltinių.
5.1.5. Paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, tarp jų ir neįgaliesiems žmonėms.
5.1.6. Paplūdimių dirvožemyje esančios kenksmingos medžiagos neturi viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų [2.35]. Dirvožemis neturi būti užterštas helmintais, enterovirusais, patogeninėmis enterobakterijomis, žarninėmis lazdelėmis [C.10].
5.1.7. Paplūdimių atmosferos ore esančios cheminės medžiagos didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) nustatoma tos medžiagos DLK, pateiktą norminiame dokumente [2.36], padauginus iš koeficiento 0,8.
5.1.8. Triukšmo lygis paplūdimiuose, išskyrus gelbėjimo priemonių sukeliamą triukšmą, neturi būti didesnis nei nustatyta galiojančiame norminiame dokumente [2.37].
5.1.9. Paplūdimių maudyklų vandens kokybę reglamentuoja šios higienos normos 6 skyriaus reikalavimai.
5.1.10. Paplūdimiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 poilsiautojų, turi būti suskirstyti į atskiras funkcines zonas – poilsio, maudymosi, sporto. Atsižvelgiant į skirtingus poilsiautojų poreikius, paplūdimius eksploatuojanti organizacija gali įrengti ir kitas zonas, suderinusi su Visuomenės sveikatos priežiūros institucijomis. Paplūdimių funkcinės zonos nurodomos matomoje vietoje esančiame informaciniame stende ir pažymimos atitinkamais ženklais (B priedas).
5.1.11. Būtina numatyti ir pažymėti vietas vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis kaip 0,71-1,30 m.
5.1.12. Paplūdimiuose turi būti užtikrintas geriamojo vandens tiekimas. Vandens kokybė turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus [2.33].
5.1.13. Paplūdimiuose turi būti įrengti tualetai ne arčiau kaip 50 m iki maudyklų, numatant patogumus neįgaliems žmonėms. Tualetai turi būti kasdien valomi ir prižiūrimi. Jų skaičius priklauso nuo numatomo maksimalaus poilsiautojų skaičiaus paplūdimiuose, skaičiuojant ne mažiau kaip dvi vietas 500 poilsiautojų pajūrio paplūdimiuose, o kituose paplūdimiuose – ne mažiau kaip dvi vietas 1000 poilsiautojų.
5.1.14. Nuotėkų surinkimą bei jų išleidimą į gamtinę aplinką reglamentuoja galiojantys norminiai dokumentai [2.38, 2.39].
5.1.15. Paplūdimiuose ne rečiau kaip kas 25 m turi būti šiukšliadėžės, o mažesnių paplūdimių prieigose gali būti pastatomi konteineriai. Šiukšlės turi būti išvežamos kiekvieną dieną.
5.1.16. Poilsiautojų persirengimui turi būti įrengiami paviljonai arba kabinos, įrengiant vieną persirengimo kabiną 50-100 pajūrio paplūdimių poilsiautojų, o upių, ežerų paplūdimiuose – vieną kabiną 250 poilsiautojų.
5.1.17. Paplūdimiuose, kurie skirti daugiau kaip 100 poilsiautojų, būtina įrengti medicinos ir gelbėjimo punktus. Jie įrengiami nustatyta tvarka pagal atitinkamus reikalavimus [2.31, 2.32]. Mažesniuose paplūdimiuose turi būti pirmosios medicininės pagalbos bei gelbėjimo priemonės.
5.1.18. Poilsiautojams matomoje paplūdimių vietoje turi būti įrengtas informacinis stendas, kuriame nurodoma maudymosi sezono trukmė, paplūdimių ir maudyklų bei medicinos ir gelbėjimo punktų darbo laikas, informaciniai ženklai (B priedas), higienos reikalavimai ir rekomendacijos lankytojams bei kasdien pateikiami maudyklų vandens kokybės tyrimai, oro ir vandens temperatūros.
5.1.19. Mažųjų, sportinių, pramoginių laivų ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) naudojimą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse reglamentuoja taisyklės [2.14].
5.1.20. Vandens motociklais galima naudotis tik motorinėms plaukiojimo priemonėms plaukioti nustatytuose vandens telkiniuose ir plaukioti tam skirtoje zonoje, ne arčiau kaip 500 m nuo paplūdimio [2.14].
5.1.21. Vandens dviračiais galima plaukioti tik jiems skirtoje zonoje, ne arčiau kaip 100 m nuo paplūdimio.
5.2. Paplūdimių priežiūra
5.2.1. Prieš maudymosi sezoną visi paplūdimiuose esantys statiniai turi būti suremontuoti ir juose atlikta profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija bei deratizacija.
5.2.2. Kiekvieną dieną, uždarius paplūdimius, turi būti surenkamos šiukšlės. Persirengimo paviljonus, kabinas, rūbines, tualetus būtina išvalyti, išplauti dezinfekuojančiais tirpalais [2.13].
5.2.3. Paplūdimių viršutinis smėlio sluoksnis, ne mažiau kaip 0,1 m gylio, turi būti išvalomas bei išpurenamas (mechaniniu arba rankiniu būdu) ne rečiau kaip kartą per savaitę.
5.2.4. Paplūdimių maudyklų dugnas turi būti valomas nuo šiukšlių, stiklo, dumblių ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, o jūroje – ir po audrų. Susiformavusias dugno duobes būtina pažymėti, pvz., spalvotais plūdurais.
6. MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS REIKALAVIMAI
6.1. Šiame skyriuje pateikiamos maudyklų vandens kokybės analitės bei jų vertės.
1 lentelė. Maudyklų vandens kokybės analitės ir jų vertės
| Vandens kokybės analitės |
Norma |
|
|
|
|
|
|
| Mikrobiologinės: |
|
|
|
|
| 1. Bendras koliforminių bakterijų skaičius/100 ml, ne daugiau kaip |
10 000 |
|
|
|
| 2. Atsparių šilumai žarninių lazdelių (E. coli) skaičius/100 ml, ne daugiau kaip |
2000 |
|
|
|
| 3. Fekalinių streptokokų skaičius/100 ml, ne daugiau kaip |
100 |
|
|
|
| 4. Salmonelės/1 l |
Neturi būti |
|
|
|
| 5. Žarnyno virusai/10 l |
Neturi būti |
|
|
|
| Fizinės-cheminės: |
|
|
|
|
| 6. Vandenilio jonų koncentracija, pH |
6,0–9,0 |
|
|
|
| 7. Spalva |
Neturi būti jokio nenormalaus |
|
|
spalvos pasikeitimo |
|
|
|
| 8. Mineraliniai aliejai |
Neturi būti kvapo ir ant vandens |
|
|
paviršiaus neturi būti plėvelės |
| 9. Paviršinio aktyvumo medžiagos, mg/l, ne daugiau kaip |
0,3 |
|
|
Neturi būti putų |
|
|
|
| 10. Fenoliai, mg/l, ne daugiau kaip |
0,005 |
|
|
Neturi būti specifinio kvapo |
| 11. Skaidrumas, m |
1 |
|
|
|
| 12. Deguonies sotis, % |
80–120 |
|
|
|
| 13. Atliekos, nuolaužos, plūduriuojančios medžiagos |
Neturi būti |
|
|
|
|
|
|
6.2. Jeigu paplūdimių maudyklų vanduo užterštas ir atsparių šilumai žarninių lazdelių (E. coli) skaičius viršija nurodytas 1 lentelėje vertes, tai būtina atlikti tyrimus dėl fekalinių streptokokų, salmonelių, žarnyno virusų ir nustatyti deguonies sotį.
6.3. Skaidrumo vertė dėl geografinių ir meteorologinių sąlygų gali viršyti 1 lentelėje nurodytą jo normą (tai sprendžia paplūdimius ir jų maudyklas eksploatuojančios organizacijos kartu su visuomenės sveikatos priežiūros tarnybomis).
6.4. Jeigu vanduo užterštas pesticidais, sunkiaisiais metalais (arsenas, kadmis, chromas, švinas, gyvsidabris), cianidais bei naftos produktais, būtina nustatyti šių medžiagų koncentracijas pagal norminių dokumentų reikalavimus [2.34, C.7].
6.5. Esant vandens eutrofikacijai, būtina nustatyti bendrojo azoto bei amonio azoto koncentracijas vandenyje [C.7].
7. MAUDYKLŲ VANDENS TYRIMO METODAI
7.1. Maudyklų vandens kokybės tyrimų organizavimas, bandinių ėmimas, atlikimo priemonės bei metodai turi atitikti Lietuvos Respublikos norminių dokumentų reikalavimus [2.15, 2.16, 2.17, 2.18].
7.2. Bandiniai imami prieš dvi savaites iki maudymosi sezono pradžios ne mažiau kaip dviejose vietose ir reguliariai imami kas dvi savaites iki jo pabaigos.
7.3. Paplūdimį eksploatuojanti organizacija turi užtikrinti, kad maudyklų vandens kokybė būtų periodiškai tikrinama ir vandens kokybės analičių vertės atitiktų 1 lentelės reikalavimus.
7.4. Jeigu maudyklų vandens kokybės analičių vertės neatitinka 1 lentelės reikalavimų, tai per dvi dienas imami nauji vandens bandiniai tyrimams. Jei ir pakartotinai vandens bandinių tyrimai neatitinka 1 lentelės reikalavimų, paplūdimius eksploatuojančios organizacijos kartu su visuomenės sveikatos priežiūros tarnybomis sprendžia dėl laikino (kol bus išaiškinti ir pašalinti teršimo šaltiniai) ar visiško paplūdimio maudyklos uždarymo.
7.5. Jeigu paplūdimių maudyklų paskutiniųjų dviejų maudymosi sezonų vandens kokybės tyrimų rezultatai atitinka šios higienos normos reikalavimus, tai tiriančios vandens kokybę institucijos, suderinusios su visuomenės sveikatos priežiūros tarnybomis, vandens bandinių ėmimo dažnį gali sumažinti du kartus (vieną kartą per mėnesį).
7.6. Bandiniai imami tose paplūdimio maudyklų vietose, kuriose gylis apie 1 m, ne mažiau kaip 0,3 m žemiau vandens paviršiaus ir kur yra didžiausias besimaudančiųjų dienos vidurkis.
7.7. Mikrobiologinės maudyklų vandens kokybės analičių vertės, nurodytos 1 lentelėje, nustatomos pagal galiojančius Lietuvos standartus [2.19, 2.20, 2.21, 2.22, 2.23, 2.44, 2.45, 2.46, 2.47]. Jeigu laboratorijose naudojami kitokie vandens kokybės tyrimo metodai, privalu užtikrinti, kad gauti rezultatai, atlikus vandens kokybės kontrolę, būtų ekvivalentiški 1 lentelės analičių vertėms.
7.8. Maudyklų vandens fizinės savybės ir cheminiai rodikliai, nurodyti 1 lentelėje, nustatomi remiantis nuorodose pateiktais metodais [2.24, 2.25, 2.26, 2.27, 2.28].
7.10. Deguonies sotis, išreikštas procentais, apskaičiuojamas pagal formulę:
čia:
y – deguonies sotis, %;
C1 – nustatyta ištirpusio vandenyje deguonies koncentracija, mg/l;
C2 – didžiausia galima deguonies koncentracija vandenyje, mg/l, esant tam tikrai temperatūrai. Ji nurodyta lentelėje [2.27, C.7].
A PRIEDAS (PRIVALOMASIS)
REIKALAVIMAI MEDICINOS IR GELBĖJIMO PUNKTŲ PERSONALUI
A.1. Medicinos ir gelbėjimo punktų personalas priimamas dirbti pasitikrinęs sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [2.12].
A.2. Gelbėtojai, išskyrus medicinos darbuotojus, turi būti apmokyti suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiesiems [2.11].
______________
B PRIEDAS (informacinis)
