LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVALOMŲJŲ ŽUVŲ IR ŽUVŲ PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ

 

1999 m. gegužės 17 d. Nr. 204

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių“ (Žin., 1998, Nr. 12-279),

1. Tvirtinu Privalomuosius žuvų ir žuvų produktų kokybės reikalavimus (pridedami).

2. Nustatau, kad Lietuvoje gaminamos ir žmonių maistui vartojamos bei į Lietuvą importuojamos bei eksportuojamos žuvys ir žuvų produktai privalo atitikti šiuos kokybės reikalavimus.

 

 

l. e. žemės ūkio Ministro pareigas                                           Edvardas Makelis

 

SUDERINTA                                                            SUDERINTA

Valstybinės kokybės inspekcijos                                Valstybinės veterinarijos

Viršininkas                                                                 tarnybos direktorius

B. Pauža                                                                     K. Lukauskas

1999 04 28                                                                1999 04 28

_____________


PATVIRTINTA

l. e. žemės ūkio ministro pareigas

1999 05 17 įsakymu Nr. 204

 

 

PRIVALOMIEJI ŽUVŲ IR ŽUVŲ PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

 

Pratarmė

 

Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus į Lietuvos rinką pateikiamiems tiek vietinės gamybos, tiek importinėms žuvims ir žuvų produktams (CN kodai 0302, 0303, 0304, 0305 30, 0305 41, 0305 42, 0305 49, 0305 51, 0305 59, 0305 61, 0305 62, 0305 63, 0305 69).

Reikalavimai parengti atsižvelgiant į šiuos Europos Ekonominės Bendrijos dokumentus:

Tarybos direktyva Nr. 91/493/EEC, priimta 1991 m. liepos 22 d., nustatanti bendruosius sveikatos reikalavimus, keliamus žvejybos produktų gamybai ir tiekimui į rinką;

Komisijos sprendimas Nr. 93/140/EEC, priimtas 1993 m. sausio 19 d., nustatantis išsamias regimosios kontrolės taisykles parazitams žvejybos produktuose nustatyti;

Tarybos direktyva Nr. 92/48/EEC, priimta 1992 m. birželio 16 d., nustatanti minimalius higienos reikalavimus, pagal direktyvą Nr. 91/493/EEC;

Komisijos sprendimas Nr. 93/351/EEC, priimtas 1993 m. gegužės 19 d., apibrėžiantis gyvsidabrio nustatymo žvejybos produktuose metodus, pavyzdžių ėmimo planus ir didžiausius leistinus gyvsidabrio kiekius žvejybos produktuose;

Tarybos sprendimas Nr. 93/383/EEC, priimtas 1993 m. birželio 14 d., dėl atsakingųjų laboratorijų, nuolat tiriančių jūrų biotoksinus;

Komisijos sprendimas Nr. 95/149/EEC, priimtas 1995 m. kovo 8 d., nustatantis bendrą leistiną lakių azotinių bazių (TVB-N) kiekį tam tikruose žvejybos produktuose ir būtinus tyrimo metodus;

Tarybos reglamentas Nr. 33/89/EEC, priimtas 1989 m. sausio 5 d., keičiantis reglamentą Nr. 76/103/EEC, nustatantį bendrus rinkos reikalavimus, keliamus tam tikroms šviežioms ir šaldytoms žuvims;

Tarybos reglamentas Nr. 1093/94/EEC, priimtas 1994 m. gegužės 6 d., nustatantis sąlygas, kuriomis trečiosios šalies žvejybos laivai gali tiesiogiai iškrauti laimikį ir juo prekiauti Sąjungos uostuose;

Tarybos reglamentas Nr. 3759/92/EEC, priimtas 1992 m. gruodžio 17 d., dėl žvejybos ir vandenų kultūrų produktų rinkos bendrosios organizacijos;

Tarybos reglamentas Nr. 2847/93/EEC, priimtas 1993 m. spalio 12 d., įkuriantis bendrajai žvejybos politikai taikytinos kontrolės sistemą.

Atsižvelgta į šiuos Maisto kodekso komisijos standartus:

CAC/RCP 25-1979 Tarptautiniai rekomenduojami veiksenos nuostatai. Rūkytos žuvys (Recommended international code of practice for smoked fish);

CAC/RCP 26-1979 Tarptautiniai rekomenduojami veiksenos nuostatai. Sūdytos žuvys (Recommended international code of practice for salted fish);

CAC/RCP 16-1978 Tarptautiniai rekomenduojami veiksenos nuostatai. Sušaldytos žuvys (Recommended international code of practice for frozen fish);

CAC/RCP 9-1976 Tarptautiniai rekomenduojami veiksenos nuostatai. Šviežios žuvys (Recommended international code of practice for fresh fish).

Šiame dokumente nepateikiami reikalavimai, jau reglamentuoti ženklinimo taisyklėmis ar kitais Lietuvos teisės aktais bei šiomis higienos normomis:

LST 1526:1998 Sūdytos žuvys ir jų produktai. Bendrieji reikalavimai;

LST 1528:1998 Šaltai rūkytos žuvys ir jų produktai. Bendrieji reikalavimai;

HN 15:1998 Maisto higiena. Bendrieji reikalavimai;

HN 26:1998 Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis;

HN 53-1998 Leidžiami vartoti maisto priedai;

HN 54-1998 Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai;

sveikatos apsaugos ministro 1998 11 27 įsakymas Nr. 695 „Dėl greitai gendančių maisto produktų laikymo taisyklių tvirtinimo.“

Bendrieji reikalavimai įmonėms, eksportuojančioms žuvis ir žuvų produktus, įsigalioja nuo jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, o įmonėms, tiekiančioms vidaus rinkai, – nuo 1999 m. liepos 1 dienos.

 

1. Taikymo sritis

 

Šie reikalavimai taikomi žuvims ir žuvų produktams pagal CN kodus 0302, 0303, 0304, 0305 30, 0305 41, 0305 42, 0305 49, 0305 51, 0305 59, 0305 61, 0305 62, 0305 63, 0305 69, siekiant užtikrinti, kad pateikiant į rinką jie būtų nekenksmingi ir tinkami žmonių maistui.

 

2. Sąvokos

 

Šiuose reikalavimuose vartojamos tokios sąvokos:

žvejybos produktai – jūros ar gėlųjų vandenų gyvūnai, įskaitant jų ikrus, išskyrus vandens žinduolius, varles;

žuvys – žiaunomis kvėpuojantys šaltakraujai stuburiniai gyvūnai, gyvenantys ir besiveisiantys gėlame vandenyje ar jūroje;

šviežios žuvys – neišdarinėtos žuvys, kurios nebuvo niekaip apdorotos, gali būti atšaldytos;

išdarinėtos žuvys – žuvys, kurios buvo apdorotos, pakeičiant jų anatominį vientisumą, kaip antai: vidaus organų, galvų, pelekų pašalinimas, supjaustymas;

žuvų produktai – žuvys, išdarinėtų žuvų produktai, gryni arba kombinuoti su kitais maisto produktais, kurie buvo chemiškai arba fiziškai apdoroti karščiu, rūkant, sūdant, džiovinant, marinuojant ir t. t., taip pat atšaldyti ar sušaldyti;

pakavimas – žuvų, išdarinėtų žuvų ir jų produktų apsaugojimo veiksmai juos suvyniojant ar sudedant į talpyklas ar į tinkamą tarą;

įmonė – patalpos, kur žuvų produktai ruošiami, gaminami, atšaldomi, sušaldomi, pakuojami arba laikomi;

pateikimas į rinką – rodymas ar siūlymas prekybai, pardavimas, pristatymas ar kitas tiekimo į prekybą būdas, išskyrus mažmeninę prekybą, kai žvejai mažais kiekiais tiesiogiai parduoda vartotojams ar persiunčia mažmenininkams.

 

3. Reikalavimai žuvims ir žuvų produktams

 

3.1. Žuvis ir žuvų produktus perdirbti, šaldyti ir laikyti gali tik įmonės ir gamykliniai laivai, turintys šios veiklos leidimą, be to, turi būti laikomasi HN 15 normos reikalavimų.

3.2. Sugautos natūralioje aplinkoje į rinką tiekiamos žuvys turi būti:

sugautos neuždraustose žvejybos vietose ir atiduotos į gamyklinius laivus arba žuvų perdirbimo įmones kraujui nuleisti, galvoms, pelekams pašalinti, skrosti, atšaldyti ar sušaldyti, laikantis higienos normų;

patikrintos žmonių sveikatos požiūriu;

tinkamai supakuotos ir paženklintos;

saugotos ir pervežtos laikantis nustatytų higienos reikalavimų.

3.3. Į rinką tiekiamos išdarinėtos žuvys turi:

atitikti 3.2 punkto reikalavimus;

atitikti higienos ir veterinarijos reikalavimus;

būti neužterštos žemėmis, dumblu, vidurių turiniu ar jo dalimis ir kitomis pašalinėmis medžiagomis;

būti laikomos atšaldytos, jei tuoj po paruošimo jos nėra apdorojamos.

3.4. Draudimas

3.4.1. Neleidžiama prekiauti žuvimis ir jų produktais, pavojingais žmonių sveikatai.

3.4.2. Negalima realizuoti žuvų ir jų produktų, jeigu:

jie yra apkartę arba turi pažeidimų, atsiradusių šaldant ar džiovinant;

pilvas yra skylėtas arba turi tulžies ar kepenų dėmių arba likučių;

žuviena yra nenormalaus kvapo, sutirštėjusi, stipriai deformuota, suirusi ar su kraujosrūvomis;

yra dėmių, atsiradusių nuo drėgmės, arba matoma pakitimų dėl raudonųjų ar juodųjų bakterijų poveikio;

turi parazitų padarytų pažeidimų;

užkrėsti parazitais ar jų lervomis;

paveikti medžiagomis, pavojingomis žmonių sveikatai ir suteikiančiomis žuvų produktams nemalonias juslines savybes;

turi medikamentų likučių, viršijančių leidžiamas normas;

užkrėsti mikroorganizmais ar jų veiklos produktais, pavojingais žmonių sveikatai;

randami didesni negu nustatyti leistini amoniako ir trimetilamino kiekiai;

randamas histamino kiekis viršija nustatytą leistiną;

turi medžiagų, uždraustų vartoti maisto produktuose, arba jeigu leistinų tam tikrų medžiagų kiekis viršija leistinas normas;

turi didesnius nei leistina švino ir kitų sunkiųjų metalų likučius.

3.4.3. Draudžiama tiekti į rinką nuodingas žuvis: teradontidae, molidae, diodontidae, canthigasteridae bei žuvų produktus, turinčius biotoksinų (ciguatera arba raumenis paraližiuojančių toksinų).

 

4. Šviežios žuvys

 

Siekiant stabdyti, sulėtinti žuvų gedimo procesus, jos turi būti laikomos temperatūroje, artimoje tirpstančio ledo temperatūrai (0 oC). Todėl naudojamas įvairiai paruoštas ledas.

Žaliava yra netinkama perdirbti, jei joje yra parazitų ar jų lervų, nepageidaujamų mikroorganizmų, pesticidų, veterinarinių preparatų ar biotoksinų, suirusių ar šalutinių medžiagų, kurios nepašalinamos perdirbant ar rūšiuojant arba kurių kiekis negali būti sumažintas iki priimtino lygio.

4.1. Galutinio produkto charakteristika

4.1.1. Esminiai higienos reikalavimai

Produktas, kuris yra įvertinamas pagal Maisto kodekso komisijos veiksenos nuostatus:

a) turi būti neužkrėstas mikroorganizmais ar medžiagomis, kurios gali būti pavojingos žmonių sveikatai;

b) negali turėti didesnio kaip Maisto kodekso komisijos veiksenos nuostatuose nustatyta tam tikrų medžiagų, kurios gali būti pavojingos žmonių sveikatai, kiekio;

c) negali turėti žmonių maistui netinkančių medžiagų;

d) negali turėti parazitų ar jų lervų.

4.1.2. Esminiai kokybės reikalavimai

Kokybei užtikrinti kiekviena įmonė turi numatyti priemones rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemai įdiegti.

Produktas yra netinkamas žmonių maistui, kai nurodytomis bandinių ėmimo ir tikrinimo procedūromis nustatomi tokie defektai:

a) pašalinės medžiagos – nenaudojant magnetinių nustatymo metodų lengvai pastebimos medžiagos, kurios nėra žuvų sudėtinės dalys, netinkamos žmonių maistui (išskyrus pakavimo medžiagas), ir medžiagos, neatitinkančios sanitarinių ir kitų gamybos reikalavimų;

b) kvapas ir skonis – pastovus ir aiškiai nemalonus gedimo kvapas ar skonis; yra apkartęs;

c) konsistencija – žuviena ištižusi ar atsiskyrusi nuo kaulų;

d) išvaizda – pažeisti neišdarinėtų žuvų pilvai;

e) parazitai – negali būti;

f) kaulai (kai produktai – yra per 10 mm ilgio arba per 1 mm skersmens kaulų

turi būti be kaulų) Kaulai, trumpesni kaip 5 mm, nėra defektas, jei jų skersmuo ne didesnis kaip 2 mm; jei kaulų, besijungiančių su stuburu, skersmuo mažesnis ar lygus 2 mm arba jei jie lengvai pašalinami pirštais, į juos nekreipiama dėmesio.

 

5. Atšaldytos ir sušaldytos žuvys

 

Atšaldytos žuvys – žuvys, kurių vidinių sluoksnių šalia nugarkaulio temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 5 oC ir ne žemesnė kaip minus 1 oC. Jos turi būti laikomos nuo 5 oC iki minus 5 oC. Naudojamas įvairiais būdais paruoštas ledas.

Sušaldytos žuvys – žuvys, kurių vidinių sluoksnių temperatūra ne aukštesnė kaip minus 18 oC. Jos turi būti laikomos ne aukštesnėje kaip minus 18 oC temperatūroje.

Žaliava yra netinkama, jei žuvienoje yra parazitų arba jų lervų, jeigu yra nepageidaujamų mikroorganizmų, pesticidų, veterinarinių preparatų ar biotoksinų, suirusių ir pašalinių medžiagų, kurios negali būti pašalintos apdorojant arba jų kiekiai negali būti sumažinti iki leistinų lygių.

Atšaldytos žuvys ruošiamos iš visų rūšių gyvų ar šviežių žuvų.

Sušaldytos žuvys turi būti glazūruotos arba suvyniotos į antiseptinį popierių.

5.1. Galutinio produkto charakteristika

5.1.1. Esminiai sveikatos ir higienos reikalavimai turi atitikti 3.2 ir 3.3 punktų bei 4.1.1 papunkčio reikalavimus.

5.1.2. Esminiai kokybės reikalavimai

Kokybei užtikrinti kiekviena įmonė turi numatyti priemones rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemai įdiegti.

Produktas yra netinkamas žmonių maistui, kai nurodytomis bandinių ėmimo ir tikrinimo procedūromis nustatomi tokie defektai:

a) defektai, nurodyti 4.1.2 a) ir 4.1.2 e) papunkčiuose;

b) išvaizda – pigmentacija išblukusi, gleivės neskaidrios, tamsios; akys centre įdubusios, ragena pieno spalvos, vyzdys pilkas; žiaunos gelsvos spalvos, gleivės pieno spalvos; žuvienos spalva neskaidri, išilgai nugarkaulio raudona, išdarinėtų žuvų – matomos inkstų ir kitų organų liekanos, kraujas rusvos spalvos, neišdarinėtų žuvų – plyšę pilvai ir iškritę vidaus organai;

c) konsistencija – minkšta, žvynai lengvai atsiskiria nuo odos, paviršius truputį raukšlėtas, nugarkaulis nesukibęs su žuviena;

d) kvapas ir skonis – turi nemalonų gedimo kvapą ir skonį, žiaunų paviršiaus ir pilvo ertmės kvapas rūgštus.

5.1.3. Produktai yra netinkami žmonių maistui, kai žuvų audiniai dehidratavę, baltymai pakitę, riebalai oksidavęsi.

5.1.4. Draudžiamas pakartotinis žuvų ir žuvų produktų užšaldymas.

 

6. Sūdytos žuvys

 

Atsižvelgiant į sūdymo laipsnį, sūdytose žuvyse valgomosios druskos kiekis turi būti:

silpnai sūdytose – (3-10) %;

vidutiniškai sūdytose – (10–14) %;

stipriai sūdytose – per 14 %.

Sūrėjimo trukmė priklauso nuo pasirinkto sūdymo būdo, žuvų rūšies, jų stambumo, riebalų kiekio ir temperatūros. Sūrėjimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip (6–8) paros. Brandinimo laikas priklausomai nuo gaminamos produkcijos – (2–4) paros.

Taroje sūdytos žuvys turi būti laikomos minus (4–8) oC temperatūroje.

Sūdomos šviežios, atšaldytos ir sušaldytos žuvys.

Pagal juslinius, fizikinius ir cheminius rodiklius sūdytos žuvys skirstomos į pirmąją ir antrąją rūšis.

Žaliava yra netinkama, jei žuvienoje yra parazitų ar jų lervų, jei yra nepageidaujamų mikroorganizmų, pesticidų, veterinarinių preparatų ar biotoksinų, suirusių ir pašalinių medžiagų, kurios negali būti pašalintos sūdant arba jų kiekiai negali būti sumažinti iki leistinų lygių. Produktai yra netinkami žmonių maistui, kai žuvų audiniai dehidratavę, baltymai pakitę, riebalai oksidavęsi.

Žuvų sūdymui vartojama druska turi būti švari ir laikoma taip, kad nebūtų užteršta. Ji neturi būti vartojama pakartotinai.

6.1. Galutinio produkto charakteristika

6.1.1. Esminiai sveikatos ir higienos reikalavimai turi atitikti 4.1.1 ir 5.1.1 papunkčių ir šiuos papildomus reikalavimus:

sūdoma turi būti vėsiose patalpose, esančiose pakankamai toli nuo patalpų, kuriose atliekamos kitos operacijos;

indai druskai laikyti ir žuvims sūdyti privalo būti sandarūs, siekiant išvengti užteršimo.

6.1.2. Esminiai kokybės reikalavimai

Kokybei užtikrinti kiekviena įmonė turi numatyti priemones rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemai įdiegti.

Produktas yra netinkamas žmonių maistui, kai nurodytomis bandinių ėmimo ir tikrinimo procedūromis nustatomi tokie defektai:

a) defektai, nurodyti 4.1.2 a) papunktyje;

b) išvaizda – dėl riebalų oksidavimosi pageltusi žuviena, ryškiai matomas baltyminis apnašas, plyšę žuvų pilveliai ir išvirtę vidaus organai;

c) konsistencija – žuviena ištižusi ar pernelyg sukietėjusi;

d) kvapas ir skonis – nemalonus gedimo kvapas ir skonis, ryškiai jaučiamas riebalų oksidavimosi kvapas ir skonis, persūdyta.

 

7. Vytintos žuvys

 

Vytintos žuvys – tvirtos konsistencijos, subrendusio produkto savybes turinčios sūdytos žuvys, iš kurių natūraliomis arba dirbtinėmis sąlygomis ne aukštesnėje kaip 28 0C temperatūroje išgarinta dalis drėgmės. Vytintų žuvų drėgmė (40–50) %, druskos kiekis (10–14) %.

Žaliava yra netinkama, jei žuvienoje yra parazitų ar jų lervų, jei yra nepageidaujamų mikroorganizmų, pesticidų, veterinarinių preparatų ar biotoksinų, suirusių ir pašalinių medžiagų, kurios negali būti pašalintos sūdant arba jų kiekiai negali būti sumažinti iki leistinų lygių. Produktai yra netinkami žmonių maistui, kai žuvų audiniai dehidratavę, baltymai pakitę, riebalai oksidavęsi.

7.1. Galutinio produkto charakteristika

7.1.1. Esminiai sveikatos ir higienos reikalavimai turi atitikti 4.1.1 ir 5.1.1 papunkčių reikalavimus.

7.1.2. Esminiai kokybės reikalavimai

Kokybei užtikrinti kiekviena įmonė turi numatyti priemones rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemai įdiegti.

Produktas yra netinkamas žmonių maistui, kai nurodytomis bandinių ėmimo ir tikrinimo procedūromis nustatomi tokie defektai:

a) defektai, nurodyti 4.1.2 a) papunktyje;

b) išvaizda – dėl riebalų oksidavimosi pageltusi žuviena, ryškiai matomas išsikristalizavusios druskos apnašas;

c) konsistencija – žuviena ištižusi;

d) kvapas ir skonis – nemalonus gedimo kvapas ir skonis, ryškiai jaučiamas riebalų oksidavimosi kvapas ir skonis.

 

8. Rūkytos žuvys

 

Rūkytos žuvys skirstomos į dvi kategorijas: šaltai ir karštai rūkytos žuvys. Rūkomos šviežios, atšaldytos ir sušaldytos žuvys.

Pagal juslinius, fizikinius ir cheminius rodiklius šaltai rūkytos žuvys skirstomos į pirmąją ir antrąją rūšis.

Žaliava yra netinkama, jei žuvienoje yra parazitų arba jeigu jų lervų kiekiai pavojingi žmonių sveikatai, jei yra nepageidaujamų mikroorganizmų, pesticidų, veterinarinių preparatų ar biotoksinų, suirusių ir pašalinių medžiagų, kurios negali būti pašalintos rūkant arba jų kiekiai negali būti sumažinti iki leistinų lygių. Produktai yra netinkami žmonių maistui, kai žuvų audiniai dehidratavę, baltymai pakitę, riebalai oksidavęsi.

Žuvims rūkyti draudžiama naudoti dažytą, lakuotą, klijuotą, turinčią dervų ar sakų arba cheminėmis medžiagomis paveiktą medieną.

8.1. Galutinio produkto charakteristika

8.1.1. Šaltai rūkytose žuvyse ir jų produktuose valgomosios druskos turi būti ne mažiau kaip 5 %, o drėgnumas – (40–60) %.

8.1.2. Karštai rūkytose žuvyse ir jų produktuose, priklausomai nuo jų riebumo – valgomosios druskos turi būti (1,5–4,0) %.

8.1.3. Esminiai sveikatos ir higienos reikalavimai turi atitikti 4.1.1 ir 5.1.1 papunkčius.

Po rūkymo žuvys turi būti greitai atvėsinamos iki temperatūros, būtinos joms išlaikyti iki pakavimo pradžios.

8.1.4. Esminiai kokybės reikalavimai

Kokybei užtikrinti kiekviena įmonė turi numatyti priemones rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemai įdiegti.

Produktas yra netinkamas žmonių maistui, kai nurodytomis bandinių ėmimo ir tikrinimo procedūromis nustatomi tokie defektai:

a) defektai, nurodyti 4.1.2 a) papunktyje;

b) išvaizda – dėl riebalų oksidavimosi pageltusi žuviena, plyšę žuvų pilveliai ir išvirtę vidaus organai, ryškiai matomas baltyminis apnašas;

c) konsistencija – žuviena ištižusi;

d) kvapas ir skonis – nemalonus gedimo kvapas ir skonis, ryškiai jaučiamas riebalų oksidavimosi kvapas ir skonis, persūdyta.

 

9. Parazitai

 

Žuvys ar jų dalys, kuriose yra parazitų ar jų lervų, turi būti pašalinamos ir negali būti tiekiamos rinkai ir vartojamos žmonių maistui.

 

10. Maisto priedai

 

Žuvų ir jų produktų gamybai naudojami maisto priedai turi būti leisti naudoti ir jų kiekiai neturi viršyti nurodytų HN 53.

 

11. Teršalai

 

Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir leistini užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai turi neviršyti nurodytų HN 54 normoje.

 

12. Higiena

 

žuvų ir žuvų produktų gamyba bei visa kita susijusi veikla turi atitikti HN 15 reikalavimus. Leidžiamieji mikrobinio užterštumo lygiai turi neviršyti nurodytų HN 26 normoje.

 

13. Ženklinimas

 

Žuvų produktai ženklinami pagal Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių (Žin., 1988, Nr. 38-1024, Nr. 56-1573) reikalavimus.

 

14. Gabenimas ir laikymas

 

Žuvys ir žuvų produktai turi būti gabenami ir laikomi pagal sveikatos apsaugos ministro 1998 11 27 įsakymo Nr. 695 reikalavimus.

_____________