LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL DARBO DIENOS (PAMAINOS) POILSIO REŽIMŲ BENDRŲJŲ NUOSTATŲ
1995 m. gruodžio 20 d. Nr. 144
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ (Žin., 1993, Nr. 55-1065; 1994, Nr. 88-1671) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 392 „Dėl Normatyvinių aktų saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos“,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos
1995 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 144
DARBO DIENOS (PAMAINOS) POILSIO REŽIMŲ BENDRIEJI NUOSTATAI
Bendroji dalis
1. Darbo dienos (pamainos) poilsio režimų bendrieji nuostatai (toliau – nuostatai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 51 bei 52 str. ir nustato minimalius reikalavimus darbo dienos (pamainos) poilsiui (pertraukų pailsėti ir pavalgyti, papildomų ir specialiųjų pertraukų suteikimą bei jų organizavimą).
2. Įgyvendinant nuostatus, siekiama šių tikslų:
išsaugoti darbuotojų darbingumą, darbo našumą ir kokybę;
apsaugoti darbuotojus nuo nuovargio ir pervargimo;
sutrumpinti darbuotojų sveikatai kenksmingų veiksnių poveikio trukmę;
sudaryti prielaidas susirgimams profesinėmis ligomis ir nelaimingiems atsitikimams darbe išvengti.
3. Vadovaujantis šiais nuostatais ir atsižvelgus į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi poilsio režimai įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau – įmonėse) nepriklausomai nuo nuosavybės formų ir pavaldumo.
Nuostatai netaikomi atskiroms ekonominės veiklos sritims ir (ar) atskirų profesijų darbuotojams, jei šioms sritims ar atskirų profesijų darbuotojams poilsio režimai reglamentuojami kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ar nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ratifikuotais tarptautiniais dokumentais.
4. Nuostatai privalomi darbdaviams (jų įgaliotiems asmenims), darbuotojams, technologinių procesų projektuotojams, darbų normuotojams. Jais turi vadovautis darbo įstatymus kontroliuojančių institucijų pareigūnai.
5. Šiame dokumente naudojamos sąvokos: darbdavys, darbdavio įgaliotas asmuo, darbo aplinka, darbo sąlygos, darbo vieta, darbuotojas, profesinė liga, nelaimingas atsitikimas, kenksmingi ir pavojingi veiksniai, normalios, kenksmingos ir labai kenksmingos darbo sąlygos, – atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe (toliau – ŽSD) įstatymo 1 ir 67 straipsnių sąvokų apibrėžimus.
Sąvokos fizikinis veiksnys, cheminis veiksnys, biologinis veiksnys, psichofiziologinis veiksnys atitinka Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatų sąvokas ir jų apibrėžimus.
Darbo ir poilsio režimas – tai nustatyta darbo ir poilsio kaita darbo dienos (pamainos) metu.
Nuovargis – tai organizmo būsena, kuri dėl ilgiau trunkančio fizinio ar protinio darbo pasireiškia darbingumo sumažėjimu.
Pervargimas – tai organizmo būsena, kai dėl nuolatinės poilsio stokos kaupiasi nuovargis, kuris sukelia sveikatos sutrikimus ar ligą, avarijas bei traumas.
Monotoniškas darbas – tai darbo procesas, pasižymintis vienodais, pasikartojančiais veiksmais, trumpa darbo operacijų trukme, mažu elementų skaičiumi vienoje darbo operacijoje, darbo veiksmų paprastumu.
Papildoma poilsio pertrauka – tai darbo dienos (pamainos) metu skirtas laikas pailsėti, kurio trukmė įskaitoma į darbo laiką. Papildoma poilsio pertrauka gali būti:
trumpa – 5 min. pertrauka;
vidutinės trukmės – 10 min. pertrauka;
ilga – 15 min. pertrauka.
Speciali poilsio pertrauka – tai ne trumpesnė kaip 10 min. pertrauka (nustatoma vadovaujantis šiais nuostatais ir kitais normatyviniais aktais), kurios laikas įskaitomas į pamainos darbo laiką ir kuriai reikalingos specialiai įrengtos poilsio patalpos. Papildomos ir specialios pertraukos gali būti dviejų rūšių – dažnos ir nedažnos.
Dažnos papildomos poilsio pertraukos – tai pertraukos, skiriamos ne rečiau kaip kas 1,5 val.
Nedažnos papildomos poilsio pertraukos – tai pertraukos, skiriamos ne rečiau kaip kas 2 val.
Reikalavimai nustatant poilsio režimus
6. Papildomoms ir specialioms pertraukoms pailsėti skirtas laikas, jų skaičius ir trukmė nustatomi atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, kurios vertinamos pagal Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatus.
7. Nustatant papildomas ir specialias pertraukas, būtina numatyti:
pertraukų rūšį;
pertraukų skaičių;
kiekvienos pertraukos trukmę;
bendrą pertraukų trukmę;
kiekvienos pertraukos skyrimo laiką darbo dienos (pamainos) metu;
poilsio pobūdį (aktyvus, pasyvus) ir vietą.
8. Poilsio režimai nustatomi pagal darbo sunkumo, darbo įtampos, fizikinių, cheminių, biologinių veiksnių dydžių matavimo rezultatus bei apibendrintus darbo vietų higieninio įvertinimo rodiklius. Papildomų bei specialiųjų pertraukų poilsiui skaičiaus ir trukmės patikslinimui gali būti atliekami darbuotojų darbingumo bei nuovargio tyrimai.
10. Papildomos ir specialios pertraukos nustatomos viso padalinio (cecho, baro ir pan.) darbuotojams, o nesant tokiai galimybei (priklausomai nuo darbo vietų higieninio įvertinimo rodiklių) – atskirų darbo vietų darbuotojams.
Gamybinės linijos darbuotojams papildomos ir specialios pertraukos nustatomos vienu metu.
11. Papildomų ir specialių pertraukų trukmė, skaičius, jų organizavimas turi užtikrinti darbuotojų darbingumą ir sumažinti kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikį jų sveikatai.
12. Įmonės darbuotojų darbo ir poilsio režimai nustatomi kolektyvinėse sutartyse arba įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kurias tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės, įstaigos, organizacijos profesine sąjunga arba jų jungtine atstovybe, o nesant profesinių sąjungų – su darbuotojų susirinkimu, konferencija ar jų įgaliotais darbuotojais. Palankesni nei pagal minimalius reikalavimus nustatyti poilsio režimai tvirtinami sudarant kolektyvines sutartis, kolektyvinius susitarimus, darbo sutartis.
13. Darbdavys (jo įgaliotas asmuo) apie poilsio režimus privalo informuoti darbuotojus sudarant (pratęsiant) darbo sutartį, keičiant gamybą, jos technologiją arba pertvarkant darbo organizavimą.
14. Darbo dienos (pamainos) poilsio režimų taikymo klausimais darbdavius ir darbuotojus konsultuoja Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos darbo higienos specialistai, įmonės saugos darbe tarnybos bei darbo medicinos tarnybos (medicinos punkto) darbuotojai.
Darbo ir poilsio režimų ypatumai
15. Nustatant darbo ir poilsio režimus, reikia atsižvelgti, kad būtų skiriama ne trumpesnė kaip 30 min. pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kuri neįskaitoma į darbo laiką (ŽSD įst. 51 str.).
16. Asmeniniams (fiziologiniams) darbuotojų poreikiams* darbo dienos (pamainos) metu turi būti skiriama iš viso ne mažiau kaip 10 min.
17. Esant normalioms darbo sąlygoms, darbuotojams nuovargio profilaktikai suteikiamos po vieną trumpą papildomą pertrauką poilsiui pirmoje ir antroje darbo dienos (pamainos) pusėje.
18. Esant kenksmingoms darbo sąlygoms:
18.1. dirbant cheminių, fizikinių ar biologinių veiksnių įtakoje, turi būti skiriamos nedažnos vidutinės trukmės papildomos pertraukos poilsiui ir ne mažiau kaip viena speciali poilsio pertrauka;
18.2. dirbant fizinį darbą turi būti skiriamos nedažnos vidutinės trukmės papildomos pertraukos poilsiui;
19. Esant labai kenksmingoms darbo sąlygoms:
19.1. dirbant cheminių, fizikinių ar biologinių veiksnių įtakoje, turi būti skiriamos dažnos specialios poilsio pertraukos;
20. Dirbant kelių kenksmingų veiksnių įtakoje, papildomų ir specialių pertraukų poilsiui skaičius ir trukmė nustatomi pagal vieną šių nuostatų 18 ir 19 punktuose nurodytą darbo dienos (pamainos) poilsio režimą (18.1, 18.2, 18.3, 19.1, 19.2), atsižvelgiant į kenksmingą veiksnį, labiausiai neatitinkantį higienos normų.
21. Dirbant lauke ar nešildomose patalpose: kai aplinkos oro temperatūra žemesnė kaip -100 C, turi būti skiriamos nedažnos specialios poilsio pertraukos ir viena ilga papildoma poilsio pertrauka;
kai aplinkos oro temperatūra yra žemesnė kaip -150 C, turi būti skiriamos dažnos specialios poilsio pertraukos.
22. Asmenims iki 18 m., dirbantiems normaliomis darbo sąlygomis, taip pat gamybinio mokymo laikotarpiu turi būti skiriamos dažnos vidutinės trukmės papildomos pertraukos poilsiui.
23. Papildomos pertraukos kūdikius maitinančioms moterims turi būti suteikiamos pagal jų prašymą. Šios pertraukos skiriamos kas 3 val., jų trukmė ne trumpesnė kaip 30 min. (ŽSD įst. 63 str.). Kai moteris maitina daugiau kaip vieną kūdikį, kiekvienos papildomos pertraukos trukmė rekomenduojama ne trumpesnė kaip 60 min.
24. Riboto darbingumo asmenims (invalidams, nėščioms moterims, darbuotojams, kurie pagal medicinos išvadą perkeliami į kitą darbą, bei senatvės pensininkams) papildomos ir specialios pertraukos poilsiui nustatomos atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas ir medicinos įstaigų rekomendacijas. Pertraukas poilsiui šiems asmenims nustato šalys (darbuotojas ir darbdavys), sudarydamos (pratęsdamos) darbo sutartį arba jos nustatomos kolektyviniuose susitarimuose, sutartyse.
Pertraukų organizavimas
25. Pietų pertraukos laikas turi būti suskirstytas taip, kad darbuotojai per šį laiką galėtų ne tik pavalgyti, bet ir pailsėti.
26. Specialiųjų poilsio pertraukų metu darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos ilsėtis pagal atitinkamas normas įrengtose patalpose.
27. Pagal darbo vietų higieninio įvertinimo rezultatus ir darbo medicinos ar darbo higienos gydytojų rekomendacijas darbuotojams sudaromos sąlygos papildomų ir specialiųjų poilsio pertraukų metu atstatyti darbingumą, įgyvendinant atitinkamas priemones (gamybinė, gydomoji mankšta, muzika, masažas ir kt.).
28. Papildomų ir specialiųjų poilsio pertraukų organizavimo sąlygos turi būti nustatytos įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse.
29. Poilsio režimų veiksmingumas nustatomas atlikus darbuotojų darbingumo ir nuovargio tyrimus ir charakterizuojamas šiais kriterijais:
gera (darbinga) darbuotojų savijauta darbo dienos (pamainos) metu;
pastovus darbo našumas ir kokybės rodikliai;
nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų išvengimas.
Baigiamoji dalis
30. Darbo dienos (pamainos) poilsio režimų įgyvendinimo ir jų laikymosi kontrolę vykdo įmonės saugos darbe tarnybos, darbo medicinos tarnybos (medicinos punkto) darbuotojai, įmonės saugos darbe komiteto nariai, saugą darbe kontroliuojančių institucijų pareigūnai.
31. Ginčai dėl darbo dienos (pamainos) poilsio režimų bendrųjų nuostatų taikymo nagrinėjami:
tarp darbuotojų ir darbdavių – nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
Kolektyviniai darbo ginčai (konfliktai) sprendžiami Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.
______________