LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ ŽEMĖS REFORMOS IR VALSTYBINĖS ŽEMĖS PARDAVIMO KLAUSIMAIS DALINIO PAKEITIMO

 

1996 m. vasario 26 d. Nr. 282

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 103-2301), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad piliečių, kuriems suteikti asmeninio ūkio žemę apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus sprendimo nepriėmė, prašymai patvirtinti šios žemės naudojimo teisėtumą svarstomi ir sprendimai priimami šia tvarka:

1.1. piliečiai, kurie turėjo teisę gauti žemę asmeniniam ūkiui iki 1994 m. liepos 1 d., paduoda apskrities valdytojo administracijos agrarinės reformos tarnybai prašymus patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą;

1.2. agrarinės reformos tarnybos nustato piliečių naudojamų žemės sklypų dydį bei ribas ir pateikia raštu apskrities valdytojui pasiūlymus dėl šių žemės sklypų naudojimo teisėtumo patvirtinimo. Prie pasiūlymų pridedama:

1.2.1. žemės sklypų planai (asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktai);

1.2.2. asmeninio ūkio žemės suvestinių planų, parengtų Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, kopijos (pažymimi pasiūlymuose nurodytų piliečių naudojami žemės sklypai);

1.2.3. pažyma apie prašymą pateikusių piliečių teisę gauti žemę asmeniniam ūkiui iki 1994 m. liepos 1 dienos. Prireikus pridedami papildomi dokumentai apie piliečių gyvenamąją vietą, turėtus ūkinius pastatus, darbą kaimo vietovėje, žemės ūkio įmonėse ar kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose;

1.2.4. žemės naudmenų eksplikacijos;

1.3. pasiūlymus apskrities valdytojui ir prie jų pridedamą medžiagą agrarinės reformos tarnybos suderina su apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdyba;

1.4. apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pasiūlymais, per mėnesį priima sprendimą dėl piliečių asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumo. Sprendime patvirtinama, kad pilietis teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme, nurodomas piliečio vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, vietovės, kurioje yra asmeniniam ūkiui naudojamos žemės sklypai, pavadinimas, asmeniniam ūkiui teisėtai naudojamos žemės bendras plotas, iš jo žemės ūkio naudmenų plotas. Apskrities valdytojas, nepatenkinęs piliečio prašymo patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą, raštu išdėsto priežastis;

1.5. apie priimtą apskrities valdytojo sprendimą dėl piliečio asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumo pilietį ir agrarinės reformos tarnybą per 10 dienų raštu informuoja apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.

2. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075; 1994, Nr. 32-572; 1995, Nr. 21-496, Nr. 41-1003, Nr. 53-1318, Nr. 86-1945, Nr. 104-2336):

2.1. išdėstyti 1.6.7 punktą taip:

1.6.7. kiti suprojektuoti numatomi suteikti nuosavybėn neatlygintinai arba parduoti valstybinės žemės sklypai“;

2.2. papildyti nurodytąjį nutarimą šiuo 1.7.15 punktu:

1.7.15. piliečiams, pavėlavusiems paduoti prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką ir prašantiems suteikti nuosavybėn neatlygintinai laisvos valstybinės žemės fondo žemės ar miško plotą, kai priimtas agrarinės reformos tarnybos sprendimas dėl piliečio prašymo tenkinimo“;

2.3. išdėstyti 1.10 punktą taip:

1.10. žemės sklypų ribos formuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13, Nr. 14-398, Nr. 16-441, Nr. 27-786; 1993, Nr. 9-224, Nr. 55-1075) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnį, sugrąžinant žemę, suformuotos pagal žemėtvarkos projektą žemėnaudos plotas gali būti didesnis už turėtos žemės plotą arba jam ekvivalentišką plotą ne daugiau kaip 10 procentų. Už žemės ploto skirtumą pilietis sumoka valstybei pinigais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1362; 1994, Nr. 11-182, Nr. 38-690, Nr. 47-879, Nr. 60-1197, Nr. 73-1378; 1995, Nr. 20-478, Nr. 41-1003; 1996, Nr. 6-146, Nr. 9-226, Nr. 15-402) nustatyta tvarka. Įsigytos privatinėn nuosavybėn žemės (miško) sklypai vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai nustatomi Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka“;

2.4. papildyti 1.21 punktą šia antrąja pastraipa:

„Suprojektuotos ir vietovėje paženklintos privačios žemės (miško) sklypų ribos atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos. Jeigu atlikus tikslius geodezinius matavimus nustatytas žemės plotas skiriasi nuo įrašytojo į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, bet neviršija leistino matavimų tikslumo, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnį už žemės ploto skirtumą valstybei arba žemės (miško) savininkui nekompensuojama. Kai nustatoma, jog žemės ploto skirtumas didesnis už leistiną matavimų tikslumą, žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis institutas savo lėšomis patikslina žemės reformos žemėtvarkos projektą ir sumoka žemės sklypo matavimus atliekančiam asmeniui už papildomus žemės sklypo matavimo, paženklinimo ir ploto skaičiavimo darbus“.

3. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1362; 1994, Nr. 11-182, Nr. 38-690, Nr. 47-879, Nr.60-1197, Nr. 73-1378; 1995, Nr. 20-478, Nr. 41-1003; 1996, Nr. 6-146, Nr. 9-226, Nr. 15-402):

3.1. išdėstyti 2.6 punktą taip:

2.6. atlikus tikslius geodezinius žemės sklypo matavimus, nustatoma, kiek faktinis žemės plotas skiriasi nuo ploto, nurodyto apskrities valdytojo administracijos parengtuose žemės sklypo įsigijimo dokumentuose. Jeigu nustatytas žemės (įskaitant joje augantį mišką) ploto skirtumas neviršija leistino matavimų tikslumo, už šį ploto skirtumą valstybei arba žemės (miško) savininkui nekompensuojama. Tais atvejais, kai nustatytas žemės ploto skirtumas viršija leistiną matavimų tikslumą, ploto skirtumą atitinkanti pinigų suma, kurią pirkėjas turi papildomai sumokėti valstybei arba kurią banko įstaiga turi grąžinti pirkėjui, apskaičiuojama ir indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284; 1994, Nr. 47-880, Nr. 81-1526; 1995, Nr. 15-350, Nr. 31-732, Nr. 60-1513, Nr. 86-1945) nustatyta tvarka“;

3.2. nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkoje:

3.2.1. pripažinti netekusia galios 11 punkto antrąją pastraipą;

3.2.2. išdėstyti 20 punkto pirmąją pastraipą taip:

20. Atlikus tikslius geodezinius žemės sklypo matavimus ir nustačius, kad jo plotas viršija leistiną matavimų tikslumą, žemės kaina už šį ploto skirtumą apskaičiuojama ir indeksuojama (tik gryni pinigai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284; 1994, Nr. 47-880, Nr. 81-1526; 1995, Nr. 15-350, Nr. 31-732, Nr. 60-1513, Nr. 86-1945) nustatyta tvarka. Šiais atvejais pilietis, perkantis arba įsigijęs privatinėn nuosavybėn žemės sklypą, kuriam neatlikti tikslūs geodeziniai matavimai, papildomai turi sumokėti (arba banko įstaiga turi grąžinti jam) žemės sklypo kainos skirtumą“;

3.2.3. papildyti 20 punkto antrąją pastraipą šiuo sakiniu:

„Jeigu pilietis už perkamą iš valstybės žemę ir mišką yra sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis, jo permokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis suma grąžinama ne vėliau kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų deponavimo termino pabaigos“.

4. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ (Žin., 1994, Nr. 22-361; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 86-1945):

4.1. išdėstyti 2.1 punktą taip:

2.1. piliečiams parduodami jų naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai, suteikti apylinkės tarybos sprendimu iki 1994 m. liepos 1 dienos. Tais atvejais, kai apylinkės taryba pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti žemę asmeniniam ūkiui, piliečių naudojama asmeninio ūkio žemė jiems parduodama apskrities valdytojui priėmus sprendimą, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2-3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų)“;

4.2. papildyti nurodytąjį nutarimą šiuo 2.2.2 punktu:

2.2.2. asmeninio ūkio žemės plotas arba jo dalis buvo suteikti pažeidžiant galiojančius įstatymus“;

4.3. įrašyti 2.5 punkte vietoj žodžių „16 straipsnio 8 punktą“ žodžius „16 straipsnio ketvirtąją dalį“;

4.4. papildyti nurodytąjį nutarimą šiuo 2.8.4 punktu:

2.8.4. apskrities valdytojo sprendimo, patvirtinančio žemės naudojimo asmeniniam ūkiui teisėtumą, datą ir numerį – tais atvejais, kai apylinkės taryba nebuvo priėmusi sprendimo“;

4.5. įrašyti 2.9.1 punkte po žodžių „asmeniniam ūkiui žemę“ žodžius „arba apskrities valdytojo sprendimą, patvirtinantį, kad pilietis teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme“.

5. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1995, Nr. 60-1513):

5.1. papildyti nurodytąjį nutarimą šiuo 3.7 punktu:

3.7. šiame nutarime nurodyta tvarka taip pat formuojami žemės sklypai individualiai statybai, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai išperkant žemę bei gyvenamuosius namus, jų dalis, butus“;

5.2. nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkoje:

5.2.1. išdėstyti 1.2.1 punktą taip:

1.2.1. Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir nustatytąja tvarka įregistruotos įmonės, įstaigos, organizacijos, taip pat kiti subjektai, nurodyti šios tvarkos 1.1.2 punkte;

5.2.2. įrašyti 4 punkto pirmojoje pastraipoje po pirmojo sakinio šiuos sakinius:

„Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio penktąją dalį parduodamo žemės sklypo norma apskrities valdytojo sprendimu gali būti padidinta parduodant visą faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą namo savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal nustatytąja tvarka patvirtintus ir mero (valdybos) suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar, suformavus atskirą atidalijamą sklypą, individualiai statybai. Parduodant esamus privačių namų valdų žemės sklypus, jeigu šiuose namuose gyvena dviejų ir daugiau bendrasavininkių šeimos, maksimalų faktiškai naudojamo ir galimo parduoti žemės sklypo plotą nustato vietos savivaldos institucija“;

5.2.3. įrašyti 4 punkto antrojoje pastraipoje po žodžių „žemės sklypas yra didesnis kaip 0,2 ar 0,3 hektaro“ žodžius „(išskyrus tuos atvejus, kai parduodamo žemės sklypo norma padidinta apskrities valdytojo sprendimu)“;

5.2.4. išdėstyti 6 punkto antrąją pastraipą taip:

„Naudojami privačių namų valdų žemės sklypai parduodami ar išnuomojami, kai rajono žemės ūkio valdyba arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba patvirtina jų dydį, o kiti naudojami ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai – kai jų dydis patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės sklypai, kuriuose pastatyti valstybinės nuosavybės objektai, ir žemės sklypai, naudojami įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų. Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys. Jeigu būsimasis žemės sklypo nuomininkas yra valdžios ir valdymo institucijų bei savivaldybių kontroliuojama įmonė ir jis nesutinka su rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ar mero (valdybos) sprendimu dėl žemės sklypo dydžio, galutinį sprendimą dėl žemės sklypo dydžio priima apskrities valdytojas, suderinęs šį klausimą su įmonės steigėju“;

5.2.5. išbraukti 7.1.7 punkto pirmojoje pastraipoje žodžius „turintiems įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą leidimą verstis komercine-ūkine ar nekomercine veikla“;

5.3. nurodytuoju nutarimu patvirtintose Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėse:

5.3.1. išdėstyti 2.4 punktą taip:

2.4. rašytinį susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą nori pirkti keli asmenys“;

5.3.2. išbraukti 11 punkto antrojoje pastraipoje žodžius „notariškai patvirtintą“.

6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 540 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 33-797).

 

 

 

EINANTIS MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS                  MINDAUGAS STANKEVIČIUS

 

 

 

EINANTIS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                                   VYTAUTAS EINORIS