LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. SPALIO 22 D. NUTARIMO NR. 1175 „DĖL INFORMACIJOS APIE APLINKĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE TEIKIMO VISUOMENEI TVARKOS“ PAKEITIMO
2005 m. vasario 21 d. Nr. 198
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 1175 „Dėl Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 90- 2660) ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL INFORMACIJOS APIE APLINKĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE TEIKIMO
VISUOMENEI TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Įgyvendindama 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, panaikinančią Tarybos direktyvą 90/313/EEB, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 198
redakcija)
INFORMACIJOS APIE APLINKĄ LIETUVOS RESPUBLIKOJE TEIKIMO VISUOMENEI TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) nustato, kaip užtikrinti visuomenei teisę susipažinti su valstybės ir savivaldybių įstaigų (toliau vadinama – įstaigos, įstaiga) turima arba joms skirta informacija apie aplinką Lietuvos Respublikoje ir ja naudotis, padaryti ją prieinamesnę, reglamentuoja šios informacijos teikimo sąlygas.
2. Informacija apie aplinką – tai rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokios materialios formos informacija apie:
2.1. aplinkos elementų (oro ir atmosferos, vandens, dirvožemio ir žemės, kraštovaizdžio ir gamtinių vietovių, įskaitant pelkes, pakrantės ir jūros zonas, biologinės įvairovės ir jos komponentų, įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) būklę ir šių elementų sąveiką;
2.2. veiksnius (medžiagas, energiją, triukšmą, radiaciją ar atliekas, įskaitant radioaktyviąsias atliekas, išmetimą, išleidimą ir kitą patekimą į aplinką), darančius arba galinčius daryti poveikį šio Aprašo 2.1 punkte nurodytiems aplinkos elementams;
2.3. veiklą arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkos klausimais, įvairių sričių politiką, teisės aktus, planus ir programas, ataskaitas), darančias arba galinčias daryti poveikį šio Aprašo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytiems elementams ir veiksniams, taip pat šiems elementams apsaugoti sukurtas priemones ar veiklą;
2.4. išlaidų ir gautos naudos, kitą ekonominę analizę ir prielaidas, susijusias su šio Aprašo 2.3 punkte nurodyta veikla ir priemonėmis;
2.5. žmonių sveikatos ir saugos būklę, įskaitant maisto grandinės užteršimą, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę, kai jiems daro arba gali daryti poveikį šio Aprašo 2.1 punkte nurodytų elementų būklė arba 2.2 ir 2.3 punktuose nurodyti veiksniai, veikla arba priemonės per šiuos elementus.
3. Šiame Apraše nustatytos tvarkos turi laikytis valstybės ir savivaldybių įstaigos, kurios sukuria informaciją apie aplinką (toliau vadinama – informacija) arba ja disponuoja.
4. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Pareiškėjas – fizinis arba juridinis asmuo, pateikęs prašymą suteikti informaciją apie aplinką.
Valstybės ar savivaldybės įstaiga – valstybės ir savivaldybių įstaigos ir institucijos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708).
Valstybės ar savivaldybės įstaigos turima informacija – valstybės ar savivaldybės įstaigos disponuojama informacija apie aplinką, kurią ji parengė arba gavo.
Valstybės ar savivaldybės įstaigai skirta informacija – valstybės ar savivaldybės įstaigos vardu fizinio arba juridinio asmens fiziškai saugoma informacija apie aplinką.
Visuomenė – vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys, jų asociacijos, organizacijos arba grupės.
5. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 10-236) vartojamas sąvokas.
II. INFORMACIJOS APIE APLINKĄ RENGIMAS IR TEIKIMAS
6. Įstaigų turima ar joms skirta informacija teikiama pagal žodinį arba rašytinį prašymą. Pagal žodinį prašymą teikiama ta informacija, kuri gali būti teikiama žodžiu, jeigu pareiškėjas nereikalauja pateikti jos raštu. Pareiškėjo pateiktame rašytiniame prašyme turi būti:
6.1. nurodytas pareiškėjo (juridinio asmens) pavadinimas arba (fizinio asmens) vardas ir pavardė, taip pat adresas ir telefono numeris, jeigu pareiškėjas jį turi;
8. Informacija teikiama pareiškėjo pageidaujama forma (raštu, žodžiu, sudaromos sąlygos susipažinti su dokumentais, kompiuterine laikmena, telekomunikacijų priemonėmis ir kita), išskyrus atvejus, nurodytus šio Aprašo 9 punkte.
9. Jeigu pareiškėjas informacijos pateikimo formos nenurodo arba jo nurodyta forma informacijos negalima pateikti dėl techninių priežasčių, arba informacija visuomenei jau pateikta kitokia forma, arba įstaiga pagrįstai mano, kad informaciją būtų tikslinga pateikti kitokia forma, informacija pateikiama įstaigos pasirinkta forma (nurodžius priežastis).
10. Jeigu rašytinį prašymą gauna įstaiga, neturinti prašomos informacijos, ji ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo persiunčia prašymą kompetentingai įstaigai, turinčiai prašomą informaciją, pranešdama apie tai pareiškėjui. Jeigu dalis prašomos informacijos yra kitoje įstaigoje, prašymą gavusi įstaiga kreipiasi į informaciją turinčią įstaigą, prašydama šios informacijos, ir apie tai praneša pareiškėjui.
11. Informacija pareiškėjui turi būti pateikta ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.
Jeigu kreiptasi šio Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka, pareiškėjui turi būti atsakyta per 14 kalendorinių dienų nuo kitos įstaigos atsakymo gavimo.
12. Jeigu pareiškėjo prašymas surašytas neaiškiai ar jame pateikti ne visi šio Aprašo 6 punkte nurodyti duomenys, įstaigos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų prašo pareiškėją patikslinti prašymą. Šiuo atveju informacija pareiškėjui turi būti pateikta ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo patikslinto prašymo gavimo, išskyrus atvejus, numatytus šio Aprašo 11 punkto antrojoje pastraipoje.
13. Jeigu dėl prašomos informacijos apimties ir sudėtingumo įstaiga negali atsakyti pareiškėjui per 14 kalendorinių dienų, atsakymo terminą įstaigos vadovas gali dar pratęsti iki 14 kalendorinių dienų, tačiau visas terminas negali būti ilgesnis kaip mėnuo nuo prašymo gavimo.
14. Jeigu pareiškėjas mano, kad atsakyta netiksliai ar neišsamiai, jis gali prašyti papildyti informaciją. Įstaiga pateikia papildytą informaciją per 14 kalendorinių dienų nuo kartotinio prašymo gavimo.
15. Pareiškėjas per mėnesį nuo atsakymo gavimo, jeigu, jo nuomone, pateikta informacija klaidinga ar neišsami, taip pat jeigu jis atsakymo negavo per mėnesį nuo tos dienos, kurią informacija turėjo būti pateikta šio Aprašo nustatyta tvarka, turi teisę pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) skųsti informacijos nepateikimą, neišsamios informacijos pateikimą arba atsisakymą pateikti informaciją Administracinių ginčų komisijai.
Administracinių ginčų komisijos sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Administraciniam teismui.
III. NETEIKIAMA INFORMACIJA
16. Informacija gali būti neteikiama, jeigu:
16.2. pagal šio Aprašo 12 punktą įstaigai paprašius patikslinti prašymą ar pateiktus duomenis, nurodytus 6 punkte, pareiškėjas jų nepatikslina;
17. Jeigu prašymas nepatenkinamas dėl to, kad jis susijęs su dar nagrinėjama medžiaga, įstaiga nurodo medžiagą rengiančią įstaigą ir laiką, per kurį numatoma šią medžiagą parengti.
18. Įstaigos neteikia informacijos, jeigu jos pateikimas:
18.3. pažeistų įstatymų saugomą asmens teisę į nešališką teismą arba pagal įstatymus būtų laikomas kliudymu teisminėms ar valstybės institucijoms atlikti baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos (procedūros) tyrimą ar nagrinėjimą;
18.4. atskleistų informaciją, kuri pagal nacionalinę ar Europos Sąjungos teisę yra komercinė (gamybos) paslaptis, arba pažeistų įstatymų saugomų statistikos duomenų ir duomenų apie mokesčių mokėtojus konfidencialumą;
18.6. pažeistų asmens duomenų teisinę apsaugą, išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2000, Nr. 75-2272) ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatytus atvejus;
19. Kad informacija, susijusi su išimtimis, numatytomis šio Aprašo 16 ir 18 punktuose, nebus teikiama, pareiškėjui pranešama per 14 kalendorinių dienų nuo pareiškimo gavimo, nurodant informacijos neteikimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarką pagal šio Aprašo 15 punktą.
Visais atvejais, kai informacija neteikiama, turi būti įsitikinta, kad apsaugoti šio Aprašo 18 punkte nurodytus interesus svarbiau nei užtikrinti pareiškėjo teisę gauti informaciją.
20. Jeigu informacijos dalis gali būti atskirta nuo šio Aprašo 18 punkte nurodytos neteiktinos informacijos, įstaiga, nepažeisdama neteikiamos informacijos konfidencialumo reikalavimų ir pranešusi apie tai pareiškėjui, pateikia prašomos informacijos teiktiną dalį. Šio Aprašo 18.1, 18.4, 18.5 ir 18.7 punktų reikalavimai netaikomi, kai prašoma informacijos apie dujų ar teršalų išmetimą į aplinką.
IV. INFORMACIJOS APIE APLINKĄ SKLEIDIMAS, INFORMACIJOS KOKYBĖ
21. Įstaigos pagal kompetenciją turi rengti ir skleisti visuomenei informaciją, nurodytą šio Aprašo 22 punkte. Jos užtikrina, kad ši informacija būtų lengvai prieinama visuomenei per viešąsias telekomunikacijų priemones (interneto tinklalapius, elektronines duomenų bazes).
22. Įstaigos pagal kompetenciją turi skelbti:
22.1. su aplinka susijusių tarptautinių sutarčių, konvencijų arba susitarimų, Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų tekstus ir savivaldybių institucijų sprendimus;
22.3. šio Aprašo 22.1 ir 22.2 punktuose nurodytų dokumentų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, kai įstaigos jas parengia ir saugo elektronine forma;
22.5. duomenis, gautus stebint aplinkos būklę ir veiklą, darančią arba galinčią daryti poveikį aplinkai, arba tokių duomenų santraukas;
22.6. sprendimus, darančius arba galinčius daryti reikšmingą poveikį aplinkai ar susitarimams dėl aplinkos, arba nuorodą, kur galima kreiptis ir susipažinti su tokia informacija;
23. Šio Aprašo 21 punkte nustatytus reikalavimus įstaigos gali vykdyti pateikdamos nuorodas į interneto tinklalapius, kuriuose galima rasti 22 punkte nurodytą informaciją. Jeigu iki šio Aprašo įsigaliojimo įstaigų turima ar joms skirta informacija neparengta elektronine forma, šios informacijos į interneto tinklalapius ar elektronines duomenų bazes įtraukti nebūtina.
24. Įstaigos pagal kompetenciją užtikrina, kad jų turima ar joms skirta informacija būtų atnaujinama, tiksli ir išsami.
V. UŽMOKESTIS UŽ INFORMACIJOS TEIKIMO PASLAUGAS