LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL BENDRŲJŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO
1997 m. vasario 14 d. Nr. 59
Vilnius
1. Patvirtinti Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles (pridedama) ir jų įsigaliojimo datą nustatyti nuo 1997 m. kovo 1 d.
patvirtinta
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos
1997 02 14 įsakymu Nr. 59
BENDROSIOS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS (BPST-01-97)
1. BENDRIEJI NUOSTATAI
1.1. Šios taisyklės nustato pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus, būtinus eksploatuojant, statant, rekonstruojant bei techniškai pertvarkant pastatus, statinius ir technologinius įrenginius (neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, pavaldumą bei paskirtį) ir yra privalomos Lietuvos Respublikos teritorijoje.
1.2. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių standartų, statybos techninių reglamentų ir normų, technologinių sąlygų, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus.
1.3. Ministerijos ir žinybos, atsižvelgdamos į gamybos bei darbo specifiką, gali parengti ir nustatyta tvarka suderinti žinybines taisykles, nesumažindamos reikalavimų, numatytų šiose taisyklėse bei kituose galiojančiuose norminiuose dokumentuose.
1.4. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybų vadovai turi teisę nenumatytais šiose taisyklėse atvejais nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimus pagal konkrečią situaciją.
1.5. Visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys privalo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, o kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
1.6. Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
1.7. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, nurodymai yra privalomi visų objektų vadovams (darbdaviams), darbuotojams ir kitiems asmenims.
1.8. Už objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas vadovas (darbdavys). Jis privalo:
1.8.1. garantuoti, kad šių taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi. Nustatyti priešgaisrinį režimą ir reikalauti, kad visi darbuotojai jo laikytųsi;
1.8.2. garantuoti, kad vadovaujantis 1 priede nurodytais reikalavimais objektui ir atskiriems jo darbo barams būtų parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos;
1.8.4. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;
1.8.5. garantuoti, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų siūlymai būtų vykdomi nurodytu laiku;
1.8.6. aprūpinti objektą gaisro gesinimo priemonėmis ir garantuoti, kad jos būtų efektyviai naudojamos gaisrui gesinti;
1.8.7. garantuoti, kad turima priešgaisrinė technika operatyviai būtų naudojama gaisrui gesinti bet kuriuo paros metu;
1.8.8. aprūpinti objektą vaizdinėmis priešgaisrinės agitacijos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais;
1.8.9. garantuoti, kad laikantis 2 priede nurodytų reikalavimų būtų parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas ir organizuojami praktiniai užsiėmimai ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
PASTABA. Objekto vadovas gali įkurti savanorišką ugniagesių draugovę bei sudaryti priešgaisrinę techninę komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti.
1.9. Atskirame darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba objekto vadovo paskirtas asmuo. Jis, išklausęs priešgaisrinės saugos kursą, privalo:
1.9.2. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;
1.9.3. žinoti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;
1.9.4. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir t. t. Pastebėtus trūkumus nedelsiant šalinti;
1.9.5. garantuoti, kad šildymo įrengimai, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o nustatyti gedimai – nedelsiant būtų pašalinti;
1.9.6. garantuoti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkcija būtų perduota į sandėlį, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;
1.9.7. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo taisykles. Garantuoti, kad šios priemonės būtų tvarkingos ir tinkamos naudoti bet kuriuo metu;
1.10. Kiekvienas darbuotojas privalo:
1.10.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo objekte ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
1.10.4. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;
1.10.6. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšio ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis;
1.11. Darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami, mokomi ir atestuojami pagal galiojančių nuostatų reikalavimus.
1.12. Kiekvienas objekto vadovas, savininkas (nuomininkas) privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, neatsižvelgdamas į gaisro kilimo vietą.
1.13. Objektų vadovai, savininkai (nuomininkai) savo veiksmais ar neveiklumu privalo nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.
2. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA
2.1. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos ir šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas.
2.2. Privažiavimo ir priėjimo keliai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti transporto priemones.
2.3. Apie kelių remontą arba kitas priežastis, trukdančias privažiuoti gaisrinėms mašinoms, būtina pranešti priešgaisrinei apsaugai ir pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.
2.4. Įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.
2.5. Į teritoriją, kurioje gali susikaupti lengvai užsiliesnojančių ir degių skysčių (toliau – LU ir DS) garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti įspėjamieji ženklai.
2.6. Laikini pastatai ir statiniai teritorijoje statomi pagal galiojančių statybos normų (toliau – RSN) ir techninių reglamentų (toliau – STR) reikalavimus.
2.7. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius juos atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties įvažiavimo vieta į įmonės teritoriją reikia įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schemą.
2.8. Šiukšles, sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus ir kitas augalinės kilmės atliekas leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir statinių. Palikti be priežiūros deginamas šiukšles ir besikūrenančius laužus draudžiama. Smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
2.9. Draudžiama sugrėbtas žolės, nendrių, šiaudų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip per 100 m nuo jų, taip pat deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kitas žemės ūkio kultūras.
2.10. Teritorijoje turi būti nustatytos mašinų stovėjimo, medžiagų laikymo vietos, jos turi būti specialiai ženklinamos.
2.11. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose vietose draudžiama rūkyti bei naudoti atvirą ugnį. Prieigose prie šių vietų turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai.
2.12. Į kanalizacijos sistemas ir vandens telkinius draudžiama pilti sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus produktus. Jiems turi būti numatyti specialios talpos indai.
3. PASTATAI IR PATALPOS
3.2. Visi evakuaciniai praėjimai ir išėjimai turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi. Draudžiama jas užkalti ar užrakinti iš lauko. Iš vidaus durys turi lengvai atsidaryti bet kuriuo paros metu.
3.4. Draudžiama savavališkai perplanuoti gamybines ir kitos paskirties patalpas, keisti jų paskirtį. Pastatų ir patalpų rekonstravimas, renovavimas, restauravimas, techninis pertvarkymas, išplėtimas, kapitalinis remontas turi būti atliekamas pagal projektą, atitinkantį galiojančių RSN ir STR reikalavimus. Nustatyta tvarka nepriimtų naudoti statinių eksploatavimas draudžiamas.
3.5. Draudžiama įrengti grotas gydymo ir vaikų įstaigose, išskyrus specialios paskirties patalpas (įkalinimo įstaigas, ginklų sandėlius ir pan.).
3.6. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir sandėlius priešgaisrinės saugos ženklai įrengiami pagal galiojančius standartus, užrašai, nurodantys patalpų kategoriją, – pagal RSN (STR), o nurodantys gaisro bei sprogimo zoną – pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT) reikalavimus.
3.7. Gamybinėse patalpose nuo įrengimų turi būti valomos dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus arba objekto (baro) instrukcijas. Metalo drožlės ir panaudotos valymo medžiagos sudedamos į metalines, sandariai uždaromas dėžes, o pamainai pasibaigus, išnešamos iš patalpų.
3.8. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtų dujų balionus, LU ir DS bei kitas pavojingas, sprogstamąsias ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.
3.9. Palėpėse draudžiama įrengti sandėlius, organizuoti gamybą. Jos turi būti užrakintos, langai įstiklinti, o raktai laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu.
3.11. Rūkyti leidžiama tik tam tikslui skirtose ženklais pažymėtose ir tinkamai įrengtose vietose, kuriose yra indas nuorūkoms dėti bei gesinimo priemonės.
3.12. Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios jas nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti. Konstrukcijos, netekusios atsparumo ugniai, pakartotinai daromos ugniai atsparios. Būtina nurodyti dangų, saugančių nuo ugnies statybines konstrukcijas, galiojimo terminą.
3.13. Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės. Draudžiama ant jų įrengti nenuimamas grotas, užmūryti langų angas.
3.14. Pastato priešgaisrinės saugos sistemos įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys. Draudžiama demontuoti koridorių, laiptinių, liftų holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus numatytus projekte įrengimus.
3.16. Po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas. Sanitarinėse – techninėse nišose draudžiama laikyti degias medžiagas bei skysčius.
3.18. Draudžiama naudotis atvira ugnimi rūsiuose, palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose.
3.19. Evakuacijos keliuose draudžiama rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomas ir automatiškai atsidarančias duris (išskyrus tas, kurias galima atidaryti ir rankomis), vartus, sukamąsias duris bei kryžmes.
3.20. Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų, koridorių ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.
3.21. Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį. Taip pat turi būti padidintas kabelių atsparumas ugniai ne mažiau kaip 30 cm į šonus nuo statybinių konstrukcijų.
3.22. Rūsių ir cokolinių aukštų patalpose draudžiama įrengti dirbtuves ir degių medžiagų sandėlius, jeigu įėjimas į rūsius ir cokolinius aukštus neatskirtas nuo laiptinių.
3.24. Saunas reikia įrengti pagal statybinių normų reikalavimus. Saunų elektros įranga turi būti periodiškai tikrinama. Baigus darbą, elektros įrangą reikia išjungti. Degi saunų apdaila keičiama ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
3.25. Šiukšlinės darbuotojų buitinėse patalpose turi būti nedegios. Būtina nustatyti tepaluotų spec. drabužių keitimo į švarius tvarką (periodišką skalbimą, nukenksminimą, taisymą).
3.26. Durys, vedančios ant pastato stogo, į rūsį, vėdinimo įrenginių ir elektros skydinių patalpas ar kertančios priešgaisrines sienas, turi būti uždarytos.
3.27. Vietose, kuriose gali susidaryti LU ir DS garai, degios dujos, aerozoliai, dulkės, reikia naudoti kibirkščių nesukeliančią avalynę, įrankius ir statinio elektros krūvio nekaupiančius drabužius.
3.28. Draudžiama plauti ir valyti grindis, sienas, įrengimus, taip pat drabužius naudojant LU ir DS.
4. ELEKTROS ĮRENGINIAI, APSAUGA NUO ŽAIBO IR STATINIO ELEKTROS KRŪVIO
4.1. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami griežtai laikantis galiojančių taisyklių, kitų norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimų. Jų techninė būklė turi būti saugi gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
4.2. Pastebėjus elektros tinklų ir įrenginių gedimus, sukeliančius kibirkščiavimą, kabelių, laidų ir variklių kaitimą, būtina juos nedelsiant išjungti ir pašalinti gedimus.
4.3. Elektros paskirstymo spintose turi būti elektros vartotojų schemos, nurodančios saugiklio nominalios srovės dydį ir paskirtį. Spintos ir skydinės turi būti užrakintos (būtina nurodyti raktų laikymo vietą), įvadinių kirtiklių vietos pažymėtos užrašu „Elektros įvadas“. Priėjimai prie elektros skydinių ir spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti. Jose ir 1 m atstumu nuo jų draudžiama laikyti degias medžiagas. Tarpai tarp grindų ir elektros spintų turi būti užtaisyti nedegiomis medžiagomis.
4.4. Gamybinėse patalpose, kuriose kaupiasi daug dulkių, elektros spintų ir skydinių durys turi būti sandarios.
4.5. Laikiną elektros instaliaciją leidžiama naudoti tik statybos, remonto ar avarijų likvidavimo metu.
4.6. Kilnojamieji šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šiems šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros aparatūrai naudojami tik lankstūs kabeliai ir laidai. Šviestuvuose įtampa turi būti ne didesnė kaip 42 V.
4.7. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose elektros prietaisų konstrukcija turi atitikti tai zonai keliamus saugos reikalavimus. Sujungti elektros kabelius ir laidus sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose draudžiama.
4.8. Gamybinėse ir sandėlių patalpose nuo elektros variklių, šviestuvų, laidų ir kitų elektros įrenginių turi būti nuolat valomos degios nuosėdos.
4.9. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
4.10. Elektros šviestuvuose naudojamos tik jo eksploatavimo instrukcijoje nurodyto galingumo elektros lempos.
4.11. Eksploatuojant elektros įrenginius draudžiama:
4.11.2. naudoti netvarkingas rozetes, kištukus, atsišakojimo dėžutes, jungiklius bei kitą elektros instaliacijos įrangą;
4.11.6. naudoti elektros lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros;
4.11.10. naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose;
4.11.11. tiesti tranzitu elektros kabelius ir laidus per sandėlių ir kitas analogiškos paskirties patalpas;
4.11.13. naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatacijos metu netekusia dialektrinių savybių izoliuojančia medžiaga;
4.12. Sandėlių įvadiniai kirtikliai (su užrakinimo įtaisu) turi būti įrengti sandėlio išorėje ant nedegaus pagrindo.
4.13. Laidai ir kabeliai sujungiami presavimo, suvirinimo, litavimo būdu arba specialiomis jungtimis.
4.14. Atvirosios instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Neapsaugotų izoliuotų laidų susikirtimo vietas ir vietas, kuriose jie nutiesti per degias konstrukcijas, reikia papildomai izoliuoti nedegiomis medžiagomis.
4.15. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpo laidų jungimo ir kitų nenormalių režimų, galinčių sukelti gaisrą.
4.16. Pagal nustatytą tvarką būtina matuoti kabelių ir laidų izoliacijos varžą, o matavimo rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą.
4.17. Elektros pastotės turi būti švarios, jose laikyti pašalinius įrengimus ar medžiagas draudžiama.
4.18. Eksploatuojant sprogimo atžvilgiu pavojingus technologinius įrenginius, į transformatorinės pastotės patalpas turi būti nuolat tiekiamas oras.
4.19. Transformatorių pastotėse turi būti įžemikliai, prie kurių gaisro metu būtų galima įžeminti gaisrinius švirkštus.
4.20. Pastatų ir įrenginių apsauga nuo žaibo ir statinio elektros krūvio turi atitikti norminių dokumentų reikalavimus. Įžeminimo kontūrų varža prietaisais turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus.
5. ŠILDYMAS
5.1. Visi šildymo įrenginiai ir prietaisai turi būti pagaminti, įrengti ir eksploatuojami pagal galiojančių norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią būtina juos patikrinti ir suremontuoti.
5.2. Mašinistai, kūrikai kiekvienais metais prieš šildymo sezoną turi būti instruktuojami priešgaisrinės saugos klausimais.
5.4. LU ir DS bei degių dujų sandėlių patalpoms šildyti galima naudoti tik vandenį, orą arba žemo slėgio garus.
5.5. Gamybinėse patalpose, kuriose yra degių dulkių, nuosėdų, šildymo prietaisų paviršiai turi būti lygūs ir reguliariai valomi.
5.6. Smilkstančias anglis ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m nuo medinių pastatų ir tik tam tikslui skirtose vietose.
5.7. Katilinėse ir šilumos generatoriaus patalpose draudžiama:
5.8. Prie kiekvienos krosnies pakuros ir židinio ant degių grindų turi būti pritvirtintas skardos lakštas.
5.9. Krosnys, dūmtraukiai turi būti tvarkingi. Palėpėse dūmtraukiai ir sienos su dūmų kanalais turi būti išbaltintos.
5.10. Eksploatuojant krosnis draudžiama:
5.11. Iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina valyti suodžius.
5.12. Prekybos ir paslaugų objektuose (kioskuose, paviljonuose ir kt.) šildyti galima naudoti uždaro tipo pramoninės gamybos šildymo prietaisus ir tam tikslui skirtoje vietoje pagal gamintojo instrukciją.
5.13. Draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas prie krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.
5.14. Šildymo įrenginių skystojo kuro bakai eksploatuojami uždengti. Patalpoje kuro turi būti ne daugiau kaip 200 litrų. Statyti kuro bakus priešais pakurą (purkštuką) draudžiama.
6. VĖDINIMAS
6.1. Vėdinimas turi būti įrengiamas pagal norminių dokumentų reikalavimus. Jo darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos. Personalas, atsakingas už vėdinimo įrenginių priežiūrą, privalo šalinti gedimus bei atlikti ventiliatorių, ortakių, ugnį sulaikančių prietaisų, drėkinimo kamerų, įžeminimo įrenginių planines – profilaktines apžiūras pagal parengtus grafikus.
6.2. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose sugedus vėdinimo įrengimams draudžiami bet kokie technologiniai procesai.
6.3. Iš vėdinimo kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybinės atliekos turi būti valomos pagal nustatytą grafiką.
6.4. Vėdinimo kamerose griežtai draudžiama laikyti pašalinius įrengimus ir medžiagas. Kameros turi būti užrakintos.
6.5. Eksploatuojant automatinius ugnį sulaikančius įrenginius, būtina kontroliuoti jų techninę būklę bei valyti nuosėdas nuo jautrių valdymo elementų.
6.6. Atsiradus gedimams, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras, būtina nedelsiant išjungti ventiliatorių ir šalinti gedimus.
6.7. Eksploatuojant vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, draudžiama demontuoti ugnį sulaikančius įrenginius arba atskirus jų elementus.
6.8. Ištraukiamieji ortakiai (kuriais traukiamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos) privalo turėti periodinio valymo įtaisus: liukus, išardomus sujungimo mazgus ir kt. Draudžiama juos valyti išdeginimo būdu.
6.9. Vietiniai ištrauktuvai, šalinantys gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, turi būti su metaliniais tinkleliais, turėti magnetinius gaudytuvus.
6.10. Patalpose, kuriose gali būti lengvai užsiliepsnojančių ir sprogių medžiagų (dujų, garų, dulkių), ventiliatorių ir kitų vėdinimo įrenginių konstrukcijos ir medžiagos neturi kibirkščiuoti.
7. TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR ĮRENGIMAI
7.1. Technologiniai procesai turi vykti nustatyta tvarka pagal patvirtintas normas bei technologinę dokumentaciją.
7.2. Draudžiama įsigyti ir naudoti medžiagas, kurioms pagal galiojančius standartus nenustatyti rodikliai, apibūdinantys pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
7.3. Vadovaujantis RSN (STR), visuose objektuose nustatomos gamybinių cechų, atskirų patalpų, įrenginių ir sandėlių kategorijos pagal jų pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu ir zonų klasės – pagal EĮĮT reikalavimus.
7.4. Draudžiama atlikti technologines operacijas esant netvarkingai automatinei įrangai, įrengimams, išjungtiems kontroliniams matavimo ir apsaugos prietaisams.
7.5. Aparate prasidėjus greitėjančiai cheminei reakcijai, dėl kurios kyla temperatūra ar slėgis, automatinėmis apsaugos priemonėmis turi būti tuoj pat sumažintas slėgis, visiškai nutrauktas aktyvaus reagento tiekimas bei patiekta neutralizuojanti medžiaga ar inhibitorius į technologinio aparato vidų ir t. t.
7.6. Objekto administracija privalo ištirti kiekvieną nustatytą technologinio reglamento parametrų pažeidimą, išsiaiškinti priežastis ir imtis priemonių, kad panašūs atvejai nesikartotų.
7.7. Vamzdynai, technologiniai įrengimai, tara, kurioje yra sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus garus, dujas ar dulkes išskiriančių medžiagų, turi būti hermetiška ir nudažyta atitinkama spalva pagal galiojančius standartus. Ant taros turi būti nurodytas laikomų medžiagų pavadinimas ir jų pavojingumo charakteristikos.
7.8. Sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose bei zonose draudžiama naudoti įrengimus, įrankius bei kitus daiktus, galinčius įskelti kibirkštį.
7.10. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi išsiurbti degias dujas, garus ar dulkes iš patalpos, užpildant arba iškraunant technologinį įrenginį bei imant iš jo mėginį.
7.11. Traukos įrengimų elementai turi sulaikyti ortakiuose degias nuosėdas, o joms susikaupus būtina jas valyti pagal numatytą technologinį reglamentą.
7.12. Kai technologinio proceso metu naudojami atviri indai bei aparatai su LU ir DS, būtina:
7.12.3. ne darbo metu ir kilus gaisrui atviras vonias bei indus uždengti dangčiais iš nedegių medžiagų;
7.14. Planinį remontą būtina atlikti pagal reglamento nustatytus terminus. Sustabdžius įrengimus, sudaryti saugias sąlygas juos tikrinti ir remontuoti. Draudžiama pradėti gamybą neatlikus visų numatytų darbų.
7.15. Į patalpas, kuriose naudojami LU ir DS, dujos, jie turi būti tiekiami ir išduodami darbo vietose pagal technologijos reikalavimus. Visais kitais atvejais LU ir DS gabenti saugioje, specialioje nedūžtančios konstrukcijos taroje.
7.16. A ir B kategorijos gamybinėse patalpose bei sandėliuose automatiniai analizatoriai aplinkos orui kontroliuoti turi būti tvarkingi. Nesant stacionarių dujų analizatorių, periodinis oro laboratorinis tyrimas atliekamas pagal instrukciją.
7.17. Aptarnaujantis personalas privalo žinoti vamzdynų technologinę schemą, sklendžių išdėstymą ir jų paskirtį. Be to, ištikus avarijai ar gaisrui, mokėti atlikti perjungimo (uždarymo, atidarymo) operacijas.
7.18. Įrengimai, skirti išleisti iš aparato bei indų suskystintas degias dujas, LU ir DS, garus, visada turi būti tvarkingi. Avarinio nuleidimo linijų sklendės turi būti su atpažinimo ženklais ar užrašais, o priėjimas prie jų – laisvas.
7.19. Degios dujos ir garai iš technologinio įrenginio turi būti pašalinti per apsaugos vožtuvus, prapūtimo ar rankinio nuleidimo linijas ir utilizuoti, kad nepatektų į gamybines patalpas.
7.20. Jeigu aparatų, vamzdynų paviršiai yra karšti ir ant jų patekus kitoms medžiagoms susidaro gaisro ar sprogimo pavojus, tai jie izoliuojami, kad temperatūra būtų ne didesnė, negu leistina (ne daugiau kaip 80% medžiagos užsiliepsnojimo temperatūros).
7.21. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose būtina įrengimus sureguliuoti, sutepti ir kontroliuoti judančių detalių temperatūrą, kad ji nepakiltų aukščiau leistinos ribos. Transporto ritinėliai ir traukiamieji būgnai turi lengvai suktis. Nuslydus ar nuslinkus juostoms, lūžus atskiroms detalėms, būtina transporterį tuoj pat išjungti.
7.22. Naudojant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, būtina kontroliuoti, kad į judančius mašinų mechanizmus ir aparatus nepatektų pašalinių kietų daiktų (metalo gabalėlių, akmenų ir kt.). Draudžiama dirbti su mašinomis ir aparatais, kai išjungti arba sugedę magnetiniai gaudytuvai. Atidarant ir uždarant bei perkeliant dangčius arba jų liukus vengti smūgių, kurie įskeltų kibirkštis.
7.24. Degūs skysčiai riebalams pašalinti, detalėms plauti prieš jų dažymą gali būti naudojami tik tais atvejais, kai nėra kitų gaisro atžvilgiu nepavojingų priemonių.
7.25. Vonios ne didesnės kaip 0,5 kub. m talpos, skirtos detalėms ir gaminiams plauti, dažyti panardinimo būdu, turi turėti nusiurbimo įrenginius ir sandarius dangčius. Didesnes kaip 0,5 kub. m talpos vonias reikia statyti specialiose kamerose, turinčiose vėdinimo įrenginius.
7.26. Negalima eksploatuoti dažymo ir džiovinimo spintų, kamerų, kabinų, esant netvarkingiems jų ištraukiamosios vėdinimo sistemos oro drėkintuvams, hidrofiltrams, dažų, lakų gaudikliams ir kitiems įrenginiams.
7.28. Dažai į dažymo vietą turi būti tiekiami jau paruošti. Lakų ir dažų kiekis cecho sandėlyje neturi viršyti pamainos normos. Kiekvienos medžiagos kiekis nurodomas specialioje lentelėje ant sandėlio durų ir taros.
7.30. Dažų paruošimo ir sandėliavimo patalpų, dažymo kamerų, mirkymo vonių, rankinio dažymo postų, džiovinimo kamerų ir panašių įrenginių bei riebalų šalinimo vietų tiekiamoji bei ištraukiamoji vėdinimo sistema visada turi būti tvarkinga.
7.32. Ant grindų išlietas lakas arba dažai turi būti tuoj pat išvalyti. Valyti grindis, sienas ir įrenginius LU ir DS draudžiama. Panaudotą lako ir dažų tarą būtina sandariai uždaryti ir laikyti specialiose aikštelėse.
7.33. Dažant elektrostatiniame lauke, liekamajam potencialui pašalinti įrenginiai privalo turėti techniškai tvarkingus automatinius įtampos iškroviklius.
7.34. Kiekvieną pamainą iš dažymo, džiovinimo spintų, kamerų bei kabinų turi būti valomos degios nuosėdos. Deginti nuosėdas draudžiama. Jas valant reikia naudoti kibirkšties neskeliančius gremžiklius.
7.35. Džiovinimo kamerose draudžiama naudoti atvirus elektros elementus ir kontaktinius sujungimus. Džiovinimo kamerų kaitinimo elementai neturi liesti gaminių ir kitų degių medžiagų.
7.37. Temperatūros davikliai, prietaisai, signalizuojantys technologinio proceso pažeidimus džiovinimo kameroje, automatiškai blokuojantys įrengimus, turi būti techniškai tvarkingi.
7.39. Baigus darbą, draudžiama palikti darbo vietoje gatavą produkciją, drožles, pjuvenas, tepalus, laką, klijus, kitas degias medžiagas ir skysčius, taip pat neišjungtus elektros prietaisus.
7.40. Medžio apdirbimo staklės privalo turėti vietinius siurbiklius su užsklandomis atliekoms šalinti. Draudžiama dirbti staklėmis esant išjungtoms vėdinimo ir pneumatinio atliekų pašalinimo transporto sistemoms.
7.41. Ciklonų ir dulkių surinkimo kameros turi būti nuolat uždarytos. Susikaupusias medienos atliekas būtina laiku šalinti. Perpildyti ciklonų ir dulkių surinkimo kameras draudžiama.
7.42. Nuo cechuose esančių technologinių įrengimų, šildymo prietaisų, elektros šviestuvų ir kitų įrenginių būtina valyti dulkes, drožles bei kitas degias medžiagas kiekvieną pamainą, o nuo statybinių konstrukcijų ir stogo – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
7.43. Klijams šildyti reikia naudoti garus arba specialias vandeniu šildomas klijų virykles. Šiam tikslui draudžiama naudoti elektros prietaisus su atviru kaitinimo elementu. Klijų viryklės turi būti izoliuotoje patalpoje arba specialiai įrengtoje saugioje vietoje.
7.44. Eksploatuojant tepalu užpildomus įrengimus, turi būti naudojama įranga išsipylusiems ir nutekėjusiems tepalams šalinti bei medinėms konstrukcijoms nuo tepalų įsigėrimo apsaugoti.
7.45. Kiekvienai džiovyklai yra nustatomas leistinas pakraunamų medžiagų kiekis ir leistinas darbo temperatūros režimas, kuris palaikomas automatiniais temperatūros reguliatoriais.
7.46. Esant nepertraukiamam džiovinimo procesui, sustojus konvejeriui, turi būti numatyta automatinė džiovinimo sistemos išjungimo sistema arba sumontuota atitinkama signalizacija.
7.47. Amoniakinių šaldymo įrenginių, mašinų ir aparatinių patalpų šaltnešio garų analizatoriai ir jų blokuotė su vėdinimo ir kompresorių išjungimo įrenginiais turi būti techniškai sutvarkyti.
7.48. Draudžiama statyti šaldymo agregatus tam tikslui nepritaikytose patalpose ir juos naudoti ne pagal paskirtį.
7.50. Draudžiama šildyti balionus su šaltnešiu norint greičiau užpildyti sistemą. Amoniako balionai turi būti laikomi ne arčiau kaip 5 m nuo šildymo įrenginių.
8. PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ TRANSPORTAVIMAS
8.1. Pakraunant, pervežant ir iškraunant pavojingas medžiagas, būtina vadovautis instrukcijomis ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais pavojingų krovinių vežimo tvarką.
8.2. Transporto priemonės, kuriomis pervežamos pavojingos medžiagos, privalo turėti specialius atpažinimo ženklus.
8.3. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos į transporto priemones turi būti pakraunamos tik į gamyklinę nepažeistą tarą ar pakuotę. Prieš iškraunant šias medžiagas iš vagono, konteinerio ar automobilio kėbulo, būtina įsitikinti, ar nėra pažeista šių medžiagų pakuotė. Išbirusias ir išsiliejusias medžiagas būtina išvalyti.
8.4. Tiesiogiai pilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų į autocisternas ir kitas talpyklas draudžiama.
8.5. Apžiūrint transporto priemones bei jose esančius gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingus krovinius, galima naudotis tik gaisro ir sprogimo atžvilgiu nepavojingais šviestuvais.
8.7. Iškraunant ir pakraunant LU ir DS bei kitas pavojingas medžiagas, būtina:
8.9. Vamzdynai, kuriais transportuojamos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti nuo vandens ar vandens tirpalų poveikio, prieš eksploatacijos pradžią turi būti išdžiovinti.
8.10. Transporteriai, norijos, pneumatiniai ir savaime tekančių medžiagų vamzdynai turi būti techniškai sutvarkyti.
8.11. Pneumatinio transporterio linijos eksploatuojamos esant įjungtoms ir tvarkingoms liepsną sulaikančioms automatinėms sklendėms.
8.12. Būtina tikrinti technologinėse kiaurymėse ugnį sulaikančių įrenginių techninę būklę ir jų veikimą pagal patvirtintą grafiką.
8.13. Autocisternos, transportuojančios LU ir DS, turi būti įžemintos (vežant, pripylimo ir išpylimo metu), aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Duslintuvų vamzdžiai turi būti su tvarkingais kibirkščių gesikliais.
8.14. Išpylimo ir pripylimo vietos turi būti švarios, išlieti LU ir DS išvalomi, o tos vietos užpilamos smėliu.
8.15. Guminės arba kitos iš elektrai nelaidžių medžiagų pagamintos žarnos, naudojamos geležinkelio cisternoms, autocisternoms ir aparatams pripildyti, turi būti apvyniotos 2 mm storio varine viela arba 4 mm storio plieniniu trosu su 100 mm vijos žingsniu. Vienas įžeminimo galas prilituojamas arba pritvirtinamas varžtu prie žarnos antgalio, o kitas sujungiamas su įžemintu naftos produkto vamzdynu.
9. MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS
9.1. Medžiagas ir žaliavas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti naudojamas priemones (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal jų fizines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes. Medžiagų ir žaliavų laikymo vienoje patalpoje reikalavimai nurodyti 4 priede.
9.2. Laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinami ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu.
9.3. Rūgščių laikymo vietose turi būti ir neutralizuojančių medžiagų (kreidos, kalkių) atsarga. Rūgščių laikymo vietos pažymimos. Sandėliuojant azoto ir sieros rūgštis reikia vengti jų kontakto su organinės kilmės medžiagomis (mediena, šiaudais ir t. t.).
9.4. Medžiagos, aktyviai reaguojančios su vandeniu (karbidai, šarminiai metalai, bario peroksidas, natrio hidratas ir kt.), laikomos atskiroje patalpoje, hermetiškoje taroje, ne žemiau kaip 15 cm virš grindų.
9.5. Chemikalai fasuojami atskirose patalpose. Išsiliejusius ar išbirusius chemikalus būtina nedelsiant išvalyti ir nukenksminti. Pakavimo medžiagas (popierių, drožles, vatą ir t. t.) būtina laikyti atskiroje patalpoje.
9.6. Metalo (aliuminio, cinko, nikelio ir kt.) milteliai, galintys savaime užsidegti, turi būti laikomi atskirose patalpose, hermetiškoje taroje, ir apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
9.7. Amonio salietra laikoma nuo kitų mineralinių medžiagų atskirta nedegiomis pertvaromis. Grindys turi būti nedegios. Sukietėjusią amonio salietrą draudžiama trupinti naudojant sprogstamąsias medžiagas arba kibirkštį skeliančius įrankius.
9.8. Prieš kraunant mineralines trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno ir t. t.) likučių.
9.9. Buitinės ir pagalbinės patalpos sandėliuose įrengiamos pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus.
9.10. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir autokrautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius. Pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai turi būti tvarkingi. Savaeigiai mechanizmai ne darbo metu laikomi jiems skirtose patalpose.
9.13. Draudžiama įrengti sandėlius patalpose, per kurias nutiesti tranzitiniai elektros kabeliai bei dujų ir degių skysčių vamzdynai.
9.14. Medžiagos, laikomos ne lentynose, turi būti sudėtos į rietuves. Šios sandėliavimo vietos pažymimos juostomis ant grindų. Kitose vietose sandėliuoti medžiagas draudžiama.
9.16. Atvirose aikštelėse įvairios talpos indus su reaktyvais, LU ir DS reikia sustatyti grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vienetų vienoje. Aplink kiekvieną aikštelę reikia įrengti užtvaras, kad nenutekėtų išsilieję skysčiai.
9.17. Sandėliuose draudžiama naudoti virykles, šildytuvus ir kitus elektrinius buitinius prietaisus.
9.18. Stelažų medinės konstrukcijos turi būti ugniai atsparios. Praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir tarpai nuo jų iki sienų turi būti ne siauresni kaip 0,8 m ir neužkrauti.
9.20. Į naftos produktų bazes ir sandėlius draudžiama įvažiuoti transporto priemonėmis, neturinčiomis įžeminimo įrenginių, gaisro gesinimo priemonių bei su netvarkingais kibirkščių gesikliais.
9.21. Ant kiekvieno LU ir DS rezervuaro turi būti nurodyta produkto rūšis, rezervuaro tipas ir maksimalus pripylimo lygis. Draudžiama juos perpildyti.
9.23. Tikrinant rezervuarus, imant skysčių pavyzdžius, matuojant jų lygį, prietaisai ir rūbai neturi kibirkščiuoti.
9.24. Remontuoti rezervuarus ir vamzdynus leidžiama tik visiškai išpylus iš jų skysčius, išjungus vamzdynus, atidarius visas angas, nuodugniai išvalius (išgarinus ir išplovus) ir įsitikinus, kad juose nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos dujų koncentracijos.
9.25. Naftos produktų rezervuarus juosiantys pylimėliai ir perėjimo tilteliai turi būti tvarkingi. Pylimėlių apjuostos vietos viduje bei 10 m atstumu apie ją draudžiama laikyti bet kokias medžiagas ir įrengimus. Joje turi būti laiku pjaunama ir šalinama žolė.
9.27. Sandėliuose laikomų LU ir DS statines būtina krauti kamščiais į viršų. Tuščią tarą laikyti toje pačioje patalpoje draudžiama.
9.28. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:
9.32. Miško medžiaga kraunama į rietuves pagal iš anksto sudarytą technologinę schemą. Draudžiama užkrauti tarpus tarp rietuvių.
9.33. Sandėliuojamų anglių aikštelėse turi būti švaru. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už sandėlio teritorijos ribų. Aikštelę draudžiama kloti asfaltu ar medžio danga.
9.34. Anglių sandėlių negalima rengti ant šilumos šaltinių (garotiekių, karšto vandens vamzdžių ir kt.), virš elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis.
9.35. Skirtingų rūšių anglis reikia krauti į atskiras krūvas. Atvežtas anglis draudžiama krauti ant senų, jeigu jos laikomos ilgiau kaip 1 mėnesį.
9.36. Kai anglių krūvos ne aukštesnės kaip 3 m, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m, kai krūvos aukštesnės – ne mažesni kaip 2 m.
9.37. Anglims laikyti patalpos, įrengtos rūsiuose ir pirmuose aukštuose (jeigu virš jų yra kitos patalpos), atskiriamos nedegiomis sienomis, perdangomis ir durimis.
9.38. Kraunant anglis reikia atidžiai stebėti, kad į jų rietuves nepatektų medienos atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ir kitų organinių medžiagų.
9.39. Anglių krūvų temperatūrą būtina nuolat kontroliuoti. Pakilus temperatūrai aukščiau kaip 60oC, susidariusią savaiminio užsidegimo židinio vietą reikia suplūkti arba pašalinti įkaitusias anglis. Nedelsiant užpilti tą vietą šviežiomis anglimis ir kruopščiai jas suplūkti.
9.40. Išimtas iš krūvos įkaitusias anglis reikia išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti. Atvėsusias anglis draudžiama krauti į tas pačias krūvas. Draudžiama anglis aušinti vandeniu pačiose rietuvėse.
10. DUJŲ ŪKIS
10.1. Dujų tinklai ir kiti dujų ūkio įrenginiai turi būti įrengiami ir eksploatuojami griežtai laikantis galiojančių dujų ūkio saugumo taisyklių ir STR reikalavimų.
10.2. Gamybinėse ir sandėlių patalpose, kuriose gali išsiskirti sprogių dujų ar garų, įrengiami oro aplinkos dujų signalizatoriai, turintys šviesos ir garso signalų įrenginius. Neturint nurodytų prietaisų, būtina ne rečiau kaip kartą per pamainą atlikti sprogių dujų ar garų ore koncentracijos analizę. Nustačius pavojingą dujų koncentraciją, reikia išvėdinti patalpas, surasti dujų nutekėjimo priežastį ir ją pašalinti.
10.3. Sandėliuojami dujų balionai turi būti apsaugoti nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio.
10.4. Į sandėlius, kuriuose laikomi balionai su degiomis dujomis, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba rūbus, galinčius sukelti kibirkščiavimą.
10.5. Draudžiama dirbti bei liesti deguonies balionų ventilius tepaluotais rūbais, pirštinėmis ar rankomis.
10.6. Grupėmis laikyti balionus vartotojai gali nedegiose vėdinamose spintose ir prie pastatų nedegių aklinų sienų (sienų be langų ir durų).
10.9. Pripildyti degių dujų balionai laikomi vertikaliai. Aplink degių dujų balionų sandėliavimo vietas mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rūkyti.
10.10. Antgalių movų neturintys balionai laikomi horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų. Rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai – nukreipti į vieną pusę.
10.12. Balionai su degiomis dujomis laikomi vienaaukščiuose sandėliuose, neturinčiuose palėpių, su lengvai numetamomis konstrukcijomis.
10.13. Balionai su degiomis dujomis (vandeniliu, acetilenu, propanu, etilenu ir kt.) laikomi atskirai nuo balionų su deguonimi, suslėgtu oru, chloru, fluoru ir kitais oksidatoriais bei toksinėmis dujomis.
10.14. Balionus draudžiama statyti prie evakuacinių išėjimų iš patalpų, pastatų pagrindinių fasadų pusės, prie įvažiavimų.
10.16. Techniniai koridoriai, pastatų rūsiai ir kitos patalpos, per kurias nutiesti dujotiekio vamzdynai, turi būti prieinamos aptarnaujančiam personalui bet kuriuo paros metu. Šiose patalpose sandėliuoti medžiagas, organizuoti gamybą ir pan. draudžiama.
11. STATYBOS IR REMONTO DARBAI
11.1. Statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai turi būti atliekami pagal projektinę dokumentaciją.
11.2. Laikini pastatai ir statiniai (buitinės patalpos, sandėliai ir t. t.) statybos aikštelėje turi būti įrengiami pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus.
11.3. Už statomo ar remontuojamo (rekonstruojamo) objekto, statybininkų buitinių ir pagalbinių patalpų ir teritorijos priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių įgyvendinimą atsako statybos vadovas (rangovas).
11.4. Statomuose pastatuose draudžiama įrengti laikinus LU, DS ir dujų balionų sandėlius. Buitines patalpas leidžiama įrengti pastatų dalyse, atskirtose priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis.
11.5. Pastatuose, statomuose iš neapsaugotų laikančiųjų metalinių konstrukcijų, plokščių su degia šilumine izoliacija, draudžiama įrengti laikinus sandėlius, dirbtuves ir buitines patalpas.
11.7. Naudotis mediniais laikinais laiptais galima tik ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose.
11.8. Projekte numatytos išorinės gaisrinės kopėčios ir apsauginės tvorelės ant statomo pastato stogo turi būti įrengiamos tuoj pat po laikančiųjų konstrukcijų sumontavimo.
11.9. Statant ar remontuojant trijų ir daugiau aukštų pastatus, turi būti naudojami metaliniai pastoliai arba mediniai, apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis (skiediniais). Restauruojant architektūrinius paminklus naudoti degius pastolius draudžiama.
11.10. Statybiniuose pastoliuose kas 40 m jų perimetro būtina įrengti vienus laiptus arba kopėčias, bet ne mažiau kaip dvejus laiptus (kopėčias) visam pastatui. Nuo pastolių, denginių ir pakylų reikia nuolat valyti statybines šiukšles.
11.11. Žmonėms evakuoti iš daugiaaukščių pastatų ir statinių būtina įrengti ne mažiau kaip dvejas kopėčias visam statybos laikotarpiui. Statant aukštesnius kaip 10 m pastatus laiptus reikia montuoti tuo pačiu metu kaip ir laiptinių aikšteles.
11.12. Degių ir sunkiai degių medžiagų klojinius vienu metu leidžiama įrengti ne daugiau kaip per tris aukštus. Betonui sustingus, mediniai klojiniai nuimami.
11.13. Statant pastatą, kartu turi būti atliekami konstrukcijų atsparinimo ugniai darbai, numatyti projekte.
11.14. Atliekant darbus, neapsaugotas šiluminės izoliacijos ir hidroizoliacijos plotas neturi būti didesnis kaip 500 kv. m, kai izoliacinė medžiaga degi, ir 1000 kv. m, kai izoliacinė medžiaga sunkiai degi.
11.15. Darbų atlikimo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis, negu reikia vienai darbo pamainai.
11.16. Draudžiama priešgaisrinėse juostose ir zonose palikti neužtaisytas angas (ertmes). Kitoje dalyje pradėti rengti šiluminę izoliaciją galima tik užbaigus ankstesnės dalies priešgaisrinių juostų, zonų įrengimą.
11.17. Naudoti agregatus, šildančius rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščią jų tarą laikyti ant stogo dangos draudžiama.
11.18. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose vėdinamose patalpose iš nedegių medžiagų, taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose.
11.19. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir kt.) maišymo vietos. Karštas bitumas turi būti pilamas į skiediklį ir maišomas mediniais įrankiais.
11.20. Katilus bitumams ir dervoms lydyti būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, ne arčiau kaip per 10 m nuo I, II atsparumo ugniai pastatų ir 20 m nuo III -V atsparumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti ant pastato stogo ir lydyti bitumą bei dervas naudojant atvirą ugnį.
11.21. Kiekvienas katilas turi būti techniškai tvarkingas, su sandariu nedegiu dangčiu ir su nukreipimo stogeliu, kad užviręs bitumas nepatektų į kūryklą. Katilo priekis (kur yra pakura) pakeliamas 0,1 m aukščiau negu likusi katilo dalis.
11.23. Izoliacinės ir bituminės mastikos į katilus dedama ne daugiau kaip 3/4 jų talpos. Katilas ir į jį dedama medžiaga turi būti sausi.
11.24. Bitumo mišinius kaitinti patalpose galima tik statinėse su elektriniu šildytuvu. Šildyti ugnimi draudžiama.
11.25. Bitumo virimo atliekų utilizavimo vietose, prie laužų reikia turėti 0,5 kub. m talpos dėžes su sausu smėliu, kastuvus ir gesintuvus gaisrui gesinti.
11.26. Draudžiama vienu metu toje pačioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies bei apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas.
11.27. Baigus darbą, deguonies ir degių dujų balionus reikia nugabenti į nuolatinę jų laikymo vietą.
11.29. Degias statybines atliekas, šiukšles darbų atlikimo vietose ir teritorijoje reikia nuolat valyti ir šalinti į specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas.
11.30. Baigus degių grindų ir kitų konstrukcijų šlifavimo darbus nuo agregatų turi būti nuimami ir valomi dulkių surinkimo maišai.
11.31. Prieš darbų pradžią statybos aikštelėje būtina įrengti priešgaisrinį vandentiekį arba vandens rezervuarus, turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, sutvarkyti keliai ir prieigos, įrengtas ryšys.
12. UGNIES DARBAI
12.1. Prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba įkaitinamos medžiagos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (metalų suvirinimas elektra bei dujomis, darbai su litavimo lempa ir t. t.).
12.3. Objekte turi būti sudaryta instrukcija, nustatanti konkrečią ugnies darbų atlikimo tvarką ir patvirtinta vadovo.
12.6. Nuolatinė ugnies darbų vieta, jei patalpose yra degių medžiagų, turi būti atskirta vientisine nedegia pertvara, ne žemesne kaip 2,5 m. Grindys turi būti nedegios.
12.7. Laikinas ugnies darbų atlikimo vietas nustato objekto (darbo baro) vadovas ir išduoda leidimą (5 priedas).
12.8. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebint objekto (darbo baro) vadovui, arba aukštos kvalifikacijos suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina objekto vadovas.
12.9. Leidimas atlikti ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui. Pirmas egzempliorius perduodamas atsakingam už darbų atlikimą asmeniui, o antras egzempliorius lieka pas objekto (darbo baro) vadovą ir saugomas 3 dienas po darbų užbaigimo.
12.10. Objekto (darbo baro) vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už parengiamųjų bei ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų apimtį bei turinį, jų atlikimo seką, saugos priemones atliekant šiuos darbus, aplinkos oro kontrolės tvarką.
12.11. Įvykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ir ugnies darbų atlikimą, pasirašo. Po to darbo baro viršininkas patikrina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį perduoda vykdytojams.
12.12. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).
12.13. Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir medžiagų, jas reikia pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų.
12.14. Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi tikrinti laikiną darbo vietą ne mažiau kaip 4 val. po jų baigimo.
12.15. Atliekant ugnies darbus draudžiama:
12.15.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiūvusias konstrukcijas bei gaminius;
12.15.3. naudotis tepalais, riebalais, benzinu ar kitais degiais skysčiais suteptais drabužiais, pirštinėmis;
12.17. Ugnies darbų atlikimo vietoje aikštelės, metalo konstrukcijos ir įrengimai turi būti nuvalyti nuo sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų medžiagų, dervų, dulkių ir t. t.
12.18. Aparatai, mašinos ir kiti įrengimai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų bei vamzdynų pašalintos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, atjungti aklėmis nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti kaitriuoju garu arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamzdynų paimti oro mėginiai.
12.19. Ugnies darbai turi būti atliekami tik prie atvirų landų, angų, liukų ir veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai.
12.20. Ugnies darbų zonoje aparato arba vamzdyno viduje atsiradus degioms dujoms ar skysčiams šie darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Jie gali būti vykdomi toliau tik išsiaškinus bei pašalinus degių dujų ar skysčių atsiradimo priežastis.
12.21. Kilnojamaisiais acetileno generatoriais leidžiama dirbti tik gerai vėdinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
12.22. Baigus darbus, generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas, šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esančią ne arčiau kaip 10 m nuo pastatų.
12.23. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros – turėti nedegias perdangas ir vėdinimo sistemą bei angas dumblui pašalinti.
12.25. Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degių dujų ir deguonies balionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
12.26. Draudžiama vienoje patalpoje laikyti deguonies balionus ir degiųjų dujų balionus, taip pat kalcio karbidą.
12.27. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm.
12.28. Acetileno įrenginių patalpose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido. Atidarytas gali būti tik vienas būgnas.
12.29. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose, drėgnose, nevėdinamose patalpose.
12.30. Atliekant ugnies darbus dujomis, draudžiama:
12.31. Elektros suvirinimo aparatų kabeliai turi būti tvarkingi ir patikimai sujungti, pažeistos elektros kabelių vietos patikimai izoliuotos.
12.32. Atliekant ugnies darbus rezervuare, būtina:
12.32.1. rezervuarą, kuriame bus atliekami ugnies darbai, ištuštinti ir aklėmis atjungti nuo visų vamzdynų;
12.32.5. pylimo viduje sandariai uždaryti kanalizacijos (nuotekų) šulinius, jų dangčius užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu.
12.33. Atliekant ugnies darbus perpylimo estakadose, būtina:
12.33.3. pašalinti LU ir DS nuotekas, nuvalyti perpylimo aikšteles, geležinkelio estakadas, vamzdynų paviršių, kanalizacijos (nuotekų) latakų ir įlajų paviršių;
12.33.4. sandariai uždaryti pramoninius, lietaus kanalizacijos šulinius, įlajas, esančias 20 m spinduliu nuo darbų vietos, o jų dangčius užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu;
13. TRANSPORTO APTARNAVIMO OBJEKTAI
13.1. Automobiliai, traktoriai ir kitos mašinos patalpose, aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp sunkvežimių – 0,8 m atstumą.
13.2. Autotransporto įmonėse, saugojimo aikštelėse, turinčiose daugiau kaip 25 automobilius, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakavimo tvarka kilus gaisrui.
13.4. Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degias dujas, statomos atskirose aikštelėse arba boksuose, įrengtuose pagal galiojančių statybos normų reikalavimus.
13.5. Transporto stovėjimo vietose turi būti lynai arba vilkės (viena – keturiasdešimčiai automobilių) automobiliams evakuoti, bet ne mažiau vienos, neatsižvelgiant į vietų skaičių.
13.6. Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam autotransporto remontui ir techninei priežiūrai. Jose turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems kuro ir degalų filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai išpilami į metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose. Išlietus LU ir DS reikia užpilti smėliu ar pjuvenomis ir pašalinti į tam skirtą vietą.
13.7. Draudžiama atlikti ugnies darbus remontuojant transporto priemones, kai jų bakuose yra degalų, karteriuose – tepalų, balionuose – dujų.
13.8. Kiekvienoje automobilių remonto ir techninio aptarnavimo zonoje turi būti įrengtas skydas su priešgaisriniu inventoriumi.
13.9. Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 60 l benzino ir ne daugiau kaip 20 l tepalų. Nurodytą benzino ir tepalų kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje metalinėje taroje.
13.10. Garažuose bei autotransporto stovėjimo aikštelėse draudžiama:
13.10.1. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales LU ir DS. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aikštelėse;
13.10.7. šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, litavimo lempomis), pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais atliekant remonto ir kitus darbus;
13.11. Automobilių aptarnavimo įmonėse apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.
13.12. Garažuose ir remonto boksuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujine įranga.
13.13. Visi automobiliai privalo turėti gesintuvus: lengvieji – 1 gesintuvą, ne mažesnį kaip 2 l talpos, krovininiai, kurių bendroji masė iki 3,5 t, – 1 gesintuvą, ne mažesnį kaip 5 l talpos, o kurių masė didesnė nei 3,5 t ir autobusai – 2 gesintuvus, kurių kiekvieno talpa, ne mažesnė kaip 5 litrai.
13.16. Įrengimų, įkraunančių baterijas elektros srove, blokatoriai, sugedus vėdinimo sistemai, turi garantuoti įkrovimo srovės išjungimą.
13.17. Atskirose natūraliai vėdinamose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip penkių krovininių vežimėlių jėgos baterijas. Bendrose sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip dviejų krovininių vežimėlių jėgos baterijas ir tik esant vėdinimo sistemai, įrengtai virš vežimėlių. Baterijos įkraunamos tam skirtose ir atitvertose vietose, prie išorinių sienų langų. Ruošti ir laikyti elektrolitą galima tik atskirose patalpose.
13.18. Ant baterijų įkrovimo stočių durų turi būti užrašas „Įkrovimo stotis“ bei ženklai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį.
13.19. Įkrovimo patalpose draudžiama:
13.19.2. lituoti, pjaustyti, suvirinti bei dirbti kitus darbus, kurių metu susidaro kibirkštys ar naudojama ugnis;
13.19.3. įkrauti baterijas ir akumuliatorius be aptarnaujančio personalo priežiūros ir esant išjungtai vėdinimo sistemai;
13.20. Transporto priemonės, aptarnaujančios sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas, turi būti saugios.
13.21. Autotransporto degalinėse išpylimo bei lygio matavimo vamzdžių, apžiūros bei išpylimo šulinių liukų dangčiai turi būti uždaryti. Atidaryti šiuos dangčius galima tik naftos produktų pylimo į rezervuarus arba jo lygio matavimo metu. Rezervuarų kvėpavimo įrenginiai turi būti tvarkingi.
13.22. Naftos produktai į požeminius rezervuarus turi būti pilami uždaru būdu (vamzdžiais arba žarnomis), autocisterna įžeminta, o automobilio variklis išjungtas.
13.23. Rezervuaro pildymo metu pilti naftos produktus iš kolonėlių, prijungtų prie to rezervuaro, draudžiama.
13.24. Pilant degalus į autotransporto priemones, būtina laikytis šių reikalavimų:
13.24.1. motociklai ir motoroleriai degalams pripildyti turi būti pristumiami išjungtais varikliais, o automobiliai privažiuoja savo eiga;
13.24.3. degalai pilami tiesiai į kuro bakus. Kurą taip pat galima pilti į metalinius indus su sandariais kamščiais;
13.25. Draudžiama pilti degalus į automobilius, pakrautus degiais (šienu, šiaudais) arba sprogimo atžvilgiu pavojingais kroviniais, bei į autobusus su keleiviais.
13.27. Degalinės teritorijoje, atliekant ugnies darbus, turi būti pastatyti ženklai, draudžiantys įvažiuoti transportui. Taip pat draudžiama atlikti degalų pylimo operacijas.
14. LABORATORIJOS
14.1. Laboratorijų darbuotojai privalo žinoti naudojamų cheminių medžiagų pavojingumą gaisro atžvilgiu ir laikytis atitinkamų saugos reikalavimų. Laboratorijose laikomos tik griežtai nustatyto pavyzdžio cheminės medžiagos.
14.3. Stalų, stelažų, traukos spintų paviršiai, skirti darbui su gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingais skysčiais ir medžiagomis, turi būti padengti nedegia medžiaga ir turėti bortelius.
14.4. Laboratorijose visi darbai, kurių metu gali išsiskirti kenksmingų, gaisro arba sprogimo atžvilgiu pavojingų dujų bei garų, turi būti atliekami techniškai tvarkingose traukos spintose, veikiant vėdinimo sistemai.
14.5. Nešti didelės talpos stiklinius indus su rūgštimis, šarmais ir kitais gailiais skysčiais galima tik specialiose metalinėse arba medinėse dėžėse.
14.6. Šarminius metalus reikia laikyti vandens neturinčiame žibale arba tepaluose sandariai uždarytame (kad nepatektų oras), storomis sienelėmis inde. Stiklainius su šarminiais metalais būtina dėti į sandariai uždaromas metalines dėžes.
14.8. Suslėgtų, suskystintų ir ištirpintų dujų balionus būtina laikyti metalinėse spintose, ne laboratorijose. Spintose turi būti prapjovos arba vėdinimo įrenginiai.
14.9. Galeninių preparatų ruošimo dirbtuvėse, laboratorijose bei patalpose būtina:
14.9.1. spirito virimo bei rektifikavimo aparatus, taip pat kompresorius ir karbiuratorinius įrengimus laikyti atskirose patalpose;
14.9.2. spiritą, benziną ir kitus lengvai užsiliepsnojančius skysčius laikyti izoliuotose nedegiomis konstrukcijomis sandėlių patalpose;
14.9.3. LU skysčius darbo reikalams tiekti vamzdžiais arba specialia uždaroma tara. Laboratorijoje jų neturi būti daugiau, negu reikia vienai darbo pamainai;
14.10. Koncentruotų mineralinių rūgščių stiklinėje taroje su pritrintiniais kamščiais leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg. Bromas ir chromo anhidridas laikomi traukos spintose, stikliniuose induose, įstatytuose į metalinius arba fajansinius įdėklus.
14.11. Raudonasis fosforas laikomas sandariai uždarytuose stikliniuose arba metaliniuose induose, vandenilio peroksidas (30% perhidrolis) – tamsiame stikliniame inde su medžio kamščiu, metaliniame konteineryje. Šios medžiagos laikomos spintoje su neutraliomis druskomis (karbonatais bei sulfatais), toliau nuo lentynų su oksidatoriais, metalų milteliais bei šarminiais metalais.
14.12. Reagentai (oksidatoriai) – bertoleto druska, bario ir amonio perchloratai, natrio ir bromo hipochloratai, natrio ir kalio nitratai, kalcis ir baris, amonio salietra – laikomi stikliniuose induose su pritrintiniais arba plastmasiniais užsukamais kamščiais. Šie indai statomi spintose ant atskirų (viršutinių) lentynų.
14.13. Reagentus laboratorijose ir jų sandėliuose būtina laikyti rakinamose spintose. Šių spintų raktus turi turėti laborantas arba kitas atsakingas darbuotojas.
14.14. Prieigose prie cheminių medžiagų laikymo vietų turi būti aiškūs užrašai, nurodantys cheminės medžiagos charakteringiausią savybę: „Ugnis pavojinga“, „Nuodinga“ ir t. t.
14.15. Visose laboratorijų patalpose vėdinimo sistema turi būti įjungta 5 min. prieš darbą ir išjungta darbą baigus.
14.16. Draudžiama palikti be priežiūros į elektros tinklą įjungtą aparatūrą ir kitus elektros įrenginius.
14.17. LU ir DS pilti į kanalizaciją draudžiama. Panaudotus skysčius būtina supilti į hermetiškai uždaromą indą, o pasibaigus darbo dienai – pašalinti iš laboratorijos ir sunaikinti arba regeneruoti.
14.18. Visiems bandymų įrengimams, nepaisant jų kategorijos (stendiniai, modeliniai, pusiau fabrikiniai, bandomieji gamybiniai), turi būti parengtos gamybinės priešgaisrinės saugos instrukcijos.
15. KULTŪROS RENGINIAI
15.1. Objekto vadovas ar asmuo, atsakingas už renginio organizavimą (vakarą, susirinkimą, spektaklį, kino seansą, koncertą, kalėdinę eglutę ir t. t.), turi kruopščiai patikrinti patalpų priešgaisrinę būklę (ar tvarkingi evakuaciniai išėjimai, perėjimai, ryšio priemonės, evakuacinis bei avarinis apšvietimas, priešgaisrinė automatika, pirminės gaisro gesinimo priemonės). Pastebėtus trūkumus būtina pašalinti iki renginio pradžios.
15.2. Kultūros renginiuose turi budėti asmenys, supažindinti su priešgaisrinės saugos reikalavimais bei žmonių evakavimo gaisro atveju taisyklėmis. Vaikų šventėse turi budėti dėstytojai, mokytojai ar auklėtojai. Budintys asmenys privalo stebėti, kad renginio metu būtų laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų.
15.3. I, II atsparumo ugniai pastatuose masinius renginius galima organizuoti bet kuriame aukšte, III – V – tik pirmame aukšte. Draudžiama organizuoti masinius renginius rūsių ir cokolinių aukštų patalpose.
15.4. Patalpose, kuriose organizuojami masiniai renginiai, turi būti ne mažiau kaip du vienas nuo kito toliau esantys evakuaciniai išėjimai. Renginių metu reikia įjungti šviesos rodykles, žyminčias evakuacinių išėjimų kryptis. Evakuaciniai išėjimai turi būti pažymėti ženklais pagal galiojančius standartus.
15.5. Kultūros renginių patalpose vientisų kėdžių eilių vietų skaičius, atstumai tarp eilių, išėjimų plotis turi atitikti statybos normų reikalavimus. Perėjimai ir išėjimai turi būti išdėstyti taip, kad nesikirstų žmonių srautai.
15.7. Kultūros masinių renginių patalpose draudžiama:
15.7.4. naudoti neimpregnuotas degias dekoracijas, drapiruotes ir apipavidalinti sceną lengvai užsiliepsnojančiomis (polivinilo, polietileno, porolono ir kt.) medžiagomis;
15.7.8. rūkyti, naudotis atvira ugnimi (fakelais, žvakėmis, šaltosiomis ugnelėmis, pliauškučiais), scenos apšvietimo efektams naudoti chemines ir lengvai užsiliepsnojančias medžiagas;
15.8. Rengiant Kalėdų (Naujųjų metų) šventes, eglutė turi stovėti ant tvirto pagrindo (stovo ar statinės su smėliu) atokiai nuo durų ir netrukdyti išeiti iš patalpos. Eglutės šakos turi būti per metrą nuo lubų ir sienų. Jei patalpose neįrengtas elektros apšvietimas, šventės vaikams, žaidimai, šokiai turi vykti dienos metu.
15.9. Eglutės iliuminacija turi būti įrengta laikantis EĮĮT reikalavimų. Girliandų lemputės – ne galingesnės kaip 25 vatai, laidai lankstūs variniai.
15.10. Pastebėjus bent mažiausią eglutės apšvietimo sutrikimą (įkaitusius laidus, dažnai perdegančias lemputes, kibirkštis ir pan.), apšvietimą būtina išjungti.
16. VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATAI
16.1. Šiame skyriuje išdėstyti papildomi priešgaisrinės saugos reikalavimai visuomeninės paskirties pastatams ir kitos paskirties pastatuose įrengtoms visuomeninių įstaigų bei organizacijų patalpoms.
16.2. Pastatuose ir statiniuose pranešimo apie gaisrą sistemos parenkamos ir įrengiamos pagal galiojančius RSN (STR). Sistemų įjungimo tvarką nustato objekto vadovas.
16.3. Pastatuose turi būti sudaryti evakuacijos planai (6 priedas), paskirstytos aptarnavimo ir apsaugos darbuotojų pareigos organizuojant žmonių evakavimą, turto gelbėjimą ir kitus darbus.
16.5. Pastatų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose įrengtų visuomeninės paskirties patalpų, kurių plotas didesnis kaip 30 kv. m, apdaila turi būti nedegi.
16.6. Pastatuose turi būti įrengtos specialios vietos (kambariai) drabužiams lyginti, vandeniui ir maistui šildyti.
16.7. Virš evakuacinių durų iš viešbučių, gydymo įstaigų ir kitų patalpų, kuriose gali tilpti 50 ir daugiau žmonių, bei parduotuvių prekybos salių, kurių plotas 50 kv. m ir daugiau, turi būti įrengti šviečiantys užrašai „Išėjimas“, tvirtinami ne žemiau kaip 2-2,5 m virš grindų.
16.8. Koridoriuose, laiptinėse ir ant evakuacinių durų turi būti nurodomieji ženklai „Išėjimas“, rodantys išėjimo kryptį.
16.9. Viešbučių kambariuose matomose vietose turi būti scheminis evakuacijos iš atitinkamo aukšto planas, kuriame nurodomas kambarys, evakuaciniai išėjimai, pateikiamas aiškinamasis tekstas (6 priedas). Taip pat turi būti trumpa priešgaisrinės saugos reikalavimų atmintinė (7 priedas).
16.10. Viešbučiuose priešgaisrinės saugos reikalavimų ir veiksmų kilus gaisrui atmintinė, taip pat radijo informacijos gaisro atveju tekstas turi būti anglų bei lietuvių kalbomis.
16.11. Rekomenduojama viešbučio kambarius aprūpinti specialiais gobtuvais nuo dūmų, skirtais saugiai žmonėms evakuotis gaisro atveju.
16.12. Viešbučiuose, viešojo maitinimo įstaigose ir patalpose, kuriose vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių, užuolaidos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiomis medžiagomis.
16.13. Gydymo įstaigoje kiekviename aukšte turi būti du evakuacinių išėjimų raktų komplektai (raktų numeriai turi atitikti išėjimų numerius). Vieną raktų komplektą privalo turėti budėtojas, kitas turi būti laikomas įstaigos personalui žinomoje vietoje.
16.14. Įstaigose, kuriose gydomi negalintys vaikščioti ligoniai (invalidai), kiekvienam aštuonetui ligonių turi būti ne mažiau kaip vieni neštuvai.
16.15. Ligonių palatose atstumai tarp lovų turi būti ne mažesni kaip 0,8 m, o pagrindinis takas – ne siauresnis kaip 1,2 m. Spintelės, lovos ir kėdės neturi trukdyti išeiti iš palatos. Draudžiama statyti lovas koridoriuose ir kituose evakuacijos keliuose.
16.16. Daugiaaukštėse ligoninėse sunkiai sergančių ligonių ir vaikų palatas būtina įrengti pirmuose aukštuose.
16.17. Personalui gyventi gydymo įstaigų pastatuose leidžiama tik pastato dalyje, kuri atskirta nuo pagrindinio pastato priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis bei turinčioje atskirą išėjimą į lauką.
16.18. Gydymo pastatuose draudžiama laikyti deguonies balionus, tiekti dujas guminėmis žarnelėmis ir nesandariais vamzdynais. Nesant centralizuoto deguonies tiekimo į ligonių palatas, deguonies pagalvių naudojimosi tvarką ir vietą bei atskirų deguonies balionų laikymo vietas nustato gydymo įstaigos vadovai, suderinę su priešgaisrinės apsaugos tarnyba.
16.19. Instrumentams sterilizuoti galima naudoti elektros šildymo prietaisus tik su uždarais šildymo elementais.
16.20. Visų vaikų įstaigų ir ligoninių patalpų apdailai draudžiama naudoti degias ir degimo metu toksinius junginius išskiriančias medžiagas bei dažus.
16.21. Vaistinėse, kurios įrengtos kitos paskirties pastatuose, LU ir DS kiekis neturi viršyti 100 kg. Spiritas, eteris ir kiti LU skysčiai vaistinėse turi būti saugomi atskirose patalpose arba metalinėse spintose.
16.22. Vaistinėse leidžiama naudoti ne daugiau kaip du deguonies balionus, kurie turi būti tvirtai ir vertikaliai pritvirtinti prie specialių stovų. Draudžiama laikyti deguonies ir degių dujų balionus vaistinių sandėliuose. Jiems laikyti reikia įrengti specialias patalpas arba metalines spintas.
16.23. Kiekvienas fizioterapijos kabinetas turi turėti atskirą įvadą nuo magistralinio elektros skydo. Įvadas turi būti iš vario laidų, ne plonesnių kaip 6 kv. mm skersmens. Draudžiama prie šių įvadų jungti kitus elektros prietaisus.
16.26. Parafiną ir kitas panašias medžiagas reikia šildyti specialioje patalpoje šildytuvuose arba vandens voniose. Draudžiama jas šildyti ant atviros ugnies. Stalas, ant kurio statomi šildytuvai, turi būti padengtas ugniai atsparia medžiaga.
16.27. Ligoninių, sanatorijų, kitų gydymo bei profilaktinių įstaigų, taip pat ikimokyklinių įstaigų ir socialinės rūpybos namų darbuotojas, pradėdamas budėjimą, privalo žinoti patalpose nakčiai likusių ligonių, vaikų ir kt. žmonių skaičių ir pranešti artimiausiai priešgaisrinei daliai.
16.28. Vaikų rūbų džiovinimo spintose naudojami tepaliniai radiatoriai. Įjungus tepalinį radiatorių, turi įsijungti signalinė elektros lemputė prie spintos.
16.30. Dirbti fizikos ir chemijos laboratorijose (kabinetuose) su reaktyvais, elektriniais ir šildymo prietaisais be dėstytojo ar laboranto priežiūros draudžiama.
16.31. Mokomosios chemijos laboratorijose ir sandėliukuose reaktyvai turi būti laikomi užrakinamose spintose, o spintų raktus privalo turėti dėstytojai (laborantai). LU ir DS leidžiama laikyti specialiose patalpose ar metalinėse spintose, pastatytose ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo šildymo prietaisų, ir ne daugiau kaip 3 kg.
16.32. Iš mokymo dirbtuvių po kiekvieno užsiėmimo būtina išvalyti šiukšles, atliekas ir tepaluotus skudurus. Stalių dirbtuvėse medžiagų atsargų turi būti ne daugiau negu vienos dienos norma.
16.33. Kiekvieną dieną, baigus užsiėmimus klasėse, dirbtuvėse arba laboratorijose, dėstytojai, laborantai, gamybinio mokymo meistrai turi apžiūrėti patalpas ir išjungti visus elektros ir dujų prietaisus.
16.34. Draudžiama naudoti lygintuvus ir kitus elektrinius šildymo prietaisus miegamuosiuose, žaidimų kambariuose ir kitose patalpose, kuriose būna vaikai, išskyrus specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas (patalpas).
16.35. Stacionarios vaikų vasaros stovyklos turi būti aprūpintos vandeniu išorės gaisrui gesinti, pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, turėti įrengtą garsinį pavojaus signalą.
16.36. Įrengiant prekybos įmones kitos paskirties pastatuose, architektūriniai – konstrukciniai sprendimai, apdaila ir elektros įranga turi atitikti galiojančias normas ir taisykles.
16.37. Kilnojamųjų prekystalių, konteinerių, kasos aparatų, technologinių įrengimų išdėstymo tvarka parduotuvėse ir viešojo maitinimo įmonėse neturi trukdyti evakuoti žmones. Evakuacijos keliuose, tambūruose ir laiptų aikštelėse įrengti buitinių paslaugų ir nuomos punktus, valiutos keityklas, prekybos vietas ir žaidimų automatus draudžiama.
16.38. Stambiuose prekybos objektuose prekės parduoti ruošiamos (drabužiai lyginami, brokuotos prekės taisomos) atskiroje, tam tikslui įrengtoje patalpoje.
16.39. Parakas ir kitos sprogstamosios medžiagos turi būti parduodamos specializuotose parduotuvėse.
16.40. Draudžiama aerozolines pakuotes laikyti vienoje patalpoje su oksidatoriais, degiomis dujomis ir degiais skysčiais.
16.42. Prekybos objektų rūsiuose esančių krovininių liftų tambūrų ir šliuzų konstrukcijos ir įrengimai turi būti tvarkingi ir veikiantys.
16.43. Prekiauti gaisro atžvilgiu pavojingomis prekėmis (dujų balionais, dažais, tirpikliais, buitinės chemijos ir kt. prekėmis) parduotuvėse, įrengtose kitos paskirties pastatuose, draudžiama.
16.44. Degtukus leidžiama laikyti bendrųjų sandėlių atskirose patalpose, atitvertose nedegiomis konstrukcijomis.
16.45. Darbo metu prekės turi būti kraunamos ir iškraunamos taip, kad netrukdytų pirkėjams išeiti iš parduotuvės.
16.46. Draudžiama prekiauti LU ir DS, sufasuotais į didesnius kaip 1 l talpos stiklinius indus, taip pat juos fasuoti parduotuvės patalpose.
16.47. Draudžiama degias medžiagas ir tarą sandėliuoti ant rampų, prie pastatų su degiomis konstrukcijomis ir prie sienų su langais.
16.48. Prekybos ir paslaugų objektų (kioskų) vieta ir įranga turi atitikti priešgaisrinės saugos ir kitų norminių aktų reikalavimus.
16.49. Teatrų, kultūros namų, klubų scenos šoninėse patalpose gali būti laikomos ne daugiau kaip 2 spektaklių dekoracijos.
16.50. Teatruose dūmų liukai, kad šaltu metų laiku neužšaltų, turi būti gerai apšiltinti ir tikrinami ne rečiau kaip kartą per 10 dienų.
16.51. Apipavidalinant spektaklius, aplink scenos planšetę turi būti paliktas ne siauresnis kaip 1 metro pločio laisvas tarpas. Išėjimai iš scenos turi būti laisvi ir tvarkingi.
16.52. Pasibaigus spektakliui, iš scenos išnešamos visos dekoracijos ir butaforija, o teatro kostiumai iš artistų rūbinių atiduodami į kostiumų sandėlius.
16.53. Dekoracijos sandėliuose laikomos specialiuose skyriuose, tarp kurių paliekami ne siauresni kaip 1,5 m pločio tarpai.
16.54. Scenose, butaforijos ir baldų cechuose, dekoracijų sandėliuose ir kitose patalpose įrengti antresoles draudžiama.
16.55. Triumuose, ardeliuose, darbo aikštelėse, pastogėse, po laiptais, taip pat po žiūrovų sale įrengtuose atskiro išėjimo neturinčiuose rūsiuose draudžiama laikyti dekoracijas, butaforiją, inventorių ar kitą turtą.
16.56. Darbo aikštelės, triumai, ardeliai visada turi būti laisvi ir tvarkingi. Triumuose draudžiama įrengti bet kokias pagalbines dirbtuves, sandėlius ir pan.
16.57. Darbo aikštelėse dekoracijų pakėlimo lynų galai turi būti atskirti vienas nuo kito ir pakabinti ant specialių kablių.
16.58. Visos degios dekoracijos, jų medinės konstrukcijos turi būti impregnuotos ugniai atspariomis medžiagomis ir privalo turėti atitinkamą antspaudą ir aktą, nurodantį impregnavimą atlikusią organizaciją ir darbų atlikimo datą bei galiojimo laiką.
16.59. Parodų, mugių ir pan.(toliau – parodos) organizatoriai su priešgaisrinės saugos reikalavimais privalo supažindinti visus parodos dalyvius, įskaitant ir užsienio firmų atstovus, sudarydami su jais parodos organizavimo sutartis.
16.60. Už priešgaisrinių priemonių įgyvendinimą apipavidalinant patalpas, montuojant stendus ir maketus, taip pat parodos veikimo metu atsako parodos organizatoriai bei firmų atstovai (parodos dalyviai).
16.61. Parodos organizatoriai atsako už jos aprūpinimą gaisrų gesinimo priemonėmis, privažiavimo kelius prie pastatų ir vandens šaltinių, taip pat užtikrina budėjimą ištisą parą.
16.62. Parodos dalyviai ne vėliau kaip prieš mėnesį organizatoriams privalo pateikti duomenis apie visus sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingus ir radioaktyvius eksponatus (medžiagas), kad būtų galima užtikrinti reikiamas saugos priemones.
16.63. Parodos įrengimo projektą, nurodantį stendų, eksponatų, įrengimų, elektros instaliacijos išdėstymą, būtina pateikti peržiūrėti vietinei valstybinei priešgaisrinei priežiūrai ir gauti jos leidimą įrengti parodą.
16.64. Jeigu parodos stendų įrengimas neatitinka šių taisyklių reikalavimų, parodos organizatoriai turi teisę iš parodos dalyvių pareikalauti demontuoti šiuos stendus.
16.65. Parodas galima rengti pastatuose, kurių pagrindinės konstrukcijos pagamintos iš nedegių medžiagų. Metalinių konstrukcijų pastatuose neturi būti degių apšiltinančių medžiagų.
16.66. Ekspozicijos patalpose turi būti ne mažiau kaip du išėjimai, išdėstyti skirtingose patalpos pusėse. Atstumas nuo tolimiausio ekspozicijos taško iki išėjimo turi būti ne didesnis kaip 50 m.
16.67. Parodų patalpoms, ofisams, pakyloms, luboms, stendams, atitvaroms įrengti galima naudoti nedegias arba sunkiai degias medžiagas.
16.68. Evakuacijos keliuose ir praėjimuose draudžiama įrengti slenksčius, degią grindų dangą ir užtvaras. Praėjimų plotis tarp ekspozicijų turi būti ne siauresnis kaip 3 m. Praėjimai turi būti įrengti taip, kad lankytojai galėtų judėti žiedu ir būtų užtikrintas laisvas praėjimas evakuacijos kelių link.
16.69. Visiems paviljonams apšviesti reikia naudoti du nepriklausomus automatiškai perjungiamus elektros šaltinius.
16.70. Rengti parodas didesnėse kaip 1000 kv. m patalpose, kuriose eksponuojamos lengvai užsiliepsnojančios cheminės, sintetinės ir kitos degios medžiagos, leidžiama tik esant veikiantiems automatinio gaisrų gesinimo įrenginiams.
16.71. Atsarginius eksponatus, įrenginius, tarą bei įpakavimo medžiagas reikia sandėliuoti (saugoti) tam tikslui skirtose ir atitinkamai įrengtose vietose ar patalpose.
16.72. Prieš uždarant po darbo parodų patalpas, reikia patikrinti jų priešgaisrinę būklę. Patikrinimo tvarką nustato parodos organizatoriai. Apie tai oficialiai supažindinami parodos dalyviai.
16.73. Parodas būtina aprūpinti evakuacijos planais ir priešgaisrinės saugos instrukcijomis, nusakančiomis aptarnaujančio personalo veiksmus gaisro atveju. Planai ir instrukcijos iškabinami matomoje vietoje.
16.74. Parodų patalpose draudžiama:
16.75. Elektrifikuotuose stenduose, naudojant elektros prietaisus (elektros variklius, transformatorius ir kt.), reikia numatyti šių prietaisų elektros apsaugą. Visus elektros įrenginius būtina patikimai įžeminti.
17. GYVENAMIEJI PASTATAI, SODYBOS, VASARNAMIAI
17.1. Šiame skyriuje išdėstyti papildomi priešgaisrinės saugos reikalavimai, taikomi gyvenamiesiems namams, sodyboms, vasarnamiams. Kitos paskirties patalpų, įrengtų gyvenamuosiuose namuose, pagrindiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai išdėstyti atitinkamuose šių taisyklių skyriuose.
17.2. Už individualių gyvenamųjų namų, butų, garažų, vasarnamių, ūkinių pastatų priešgaisrinę saugą atsako jų savininkai, o už bendro naudojimo patalpų, garažų, gyvenamųjų namų, sodininkų bendrijoms priklausančios teritorijos priešgaisrinę saugą – kooperatyvų, bendrijų valdybų pirmininkai.
17.3. Bendrijų valdybų pirmininkai privalo:
17.3.1. periodiškai ne rečiau kaip kartą per metus tikrinti pastatų ir patalpų, teritorijos priešgaisrinę būklę, priešgaisrinį vandentiekį ir tikrinimo rezultatus surašyti į atitinkamos formos aktą.
17.3.2. prižiūrėti bendrijų teritorijoje esančius kelius, laiku nuvalyti sniegą nuo privažiavimo kelių ir skersgatvių, privažiavimo kelių prie gaisrinių vandens telkinių ir hidrantų;
17.3.3. neleisti užkrauti pagrindinius privažiavimo kelius, skersgatvius ir gatvių važiuojamąją dalį;
17.3.4. kontroliuoti, kad bendrijų teritorijoje nuolat būtų švaru, iš jos sistemingai šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos;
17.4. Sodininkų bendrijų teritorijoje turi būti garsiniai signalai, skirti įspėti apie kilusį gaisrą, bei telefono ryšys.
17.5. Kiekvienoje sodininkų bendrijoje turi būti asmuo, paskirtas iš valdybos narių, kontroliuojantis bendrijos teritorijoje elektros įrenginių ir tinklų eksploatavimo tvarką bei jų techninę būklę.
17.6. Atstumas tarp krosnies pakuros ir baldų, patalynės ar kitų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 1,25 m.
17.7. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama:
17.7.1. užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrengimais balkonus ir lodžijas, taip pat žmonėms patekti į gretimas sekcijas bei aukštus skirtus liukus, angas ir kitus evakuacinius išėjimus;
17.7.4. gadinti arba ardyti esamus gaisrinės automatikos ir vidaus priešgaisrinio vandentiekio įrengimus;
17.10. Daugiabučių gyvenamųjų namų pastogėse (palėpėse) leidžiama įrengti gyvenamąsias patalpas, dailininkų dirbtuves, kontoras ir t. t. pagal projektą, suderintą su priešgaisrine apsauga.
17.11. Daugiabučių gyvenamųjų namų gyvenamąsias patalpas naudoti komercinei ir ūkinei veiklai galima tik gavus atitinkamą leidimą.
17.12. Kiekvienoje sodyboje turi būti pristatomosios kopėčios, siekiančios pastato stogą, o ant stogo rekomenduojama įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.
17.14. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, vasarnamiuose leidžiama laikyti LU ir DS metalinėje taroje ne daugiau kaip 5 l.
17.15. Gyvenamųjų patalpų savininkai bei nuomininkai privalo:
17.15.1. naudotis tik techniškai tvarkingais elektros, šildymo prietaisais, instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti;
18. ŽEMĖS ŪKIO OBJEKTAI
18.2. Iš gyvulių ir paukščių laikymo patalpų reikia reguliariai valyti degias medžiagas. Laikyti pašarus, šiaudus, žemės ūkio techniką, padargus ir pan. tambūruose bei koridoriuose draudžiama. Žiemą nuolat valyti sniegą, kad vartai ir durys lengvai atsidarytų.
18.3. Patalpas, kuriose laikomi gyvuliai, galima šildyti tik oru. Paukščių, žindomų galvijų ir paršelių skyrius leidžiama šildyti elektros kaitinimo lempomis, įrengtomis pagal EĮĮT reikalavimus.
18.4. Fermose stambieji raguočiai grupėmis turi būti rišami taip, kad būtų galima greitai paleisti juos kilus gaisrui.
18.5. Vienos pašarų stirtos pagrindo plotas turi būti ne didesnis kaip 200 kv. m. Tarp atskirų stirtų turi būti ne mažesni kaip 30 m tarpai. Tarpuose tarp stirtų turi būti ne siauresnė kaip 4 m arimo juosta.
18.6. Atstumas nuo pašarų stirtų iki elektros tiekimo oro linijos turi būti ne mažesnis kaip 15 m, iki kelių – 20 m, iki pastatų ir įrenginių – 25 m.
18.7. Atliekant javapjūtės ir šienapjūtės darbus žemės ūkio technika turi turėti tvarkingus kibirkščių gesiklius ir pirmines gaisro gesinimo priemones.
18.8. Reikia šalinti užsivyniojusius šiaudus ir dulkes nuo biterių, transporterių, kimštuvų, rinktuvų mazgų velenų ir kitų kombaino dalių. Kombainų ir kitų mašinų vidaus degimo variklių, neturinčių gaubtuvų, išmetimo kolektorius reikia uždengti metaliniais skydeliais per visą jų ilgį ir iš šono.
18.9. Transportui išvažiuoti iš pašarų saugyklų galima tik apžiūrėjus automobilio stovėjimo vietą ir pašalinus šieną nuo važiuoklės ir išmetimo vamzdžio.
18.10. Ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti uždengtos tinklu, kad į jas nepatektų pašalinių daiktų ir medžiagų.
18.11. Ventiliatorių paleidimo elektros aparatūra turi būti įrengta ant nedegaus pagrindo arba ant atskiros atramos ne arčiau kaip per 5 m nuo statinio. Įvadinis elektros kirtiklis turi turėti užrakinimo įtaisą.
18.12. Draudžiama palikti be priežiūros dirbančius elektros ventiliatorius, skirtus šienui, grūdams ir t. t. džiovinti.
18.13. Baigus pašarų džiovinimo ir krovimo darbus daržinėje reikia atjungti elektros srovę, o vartus užrakinti.
18.14. Laikinai naudojamų pašarų krovimo mechanizmų elektros maitinimo kabelius būtina tvirtinti ant atramų ne žemiau kaip per 2,5 m nuo žemės paviršiaus.
18.15. Šieno pakrovimo mechanizmai bei ventiliatoriai turi būti sutvarkyti ir uždengti, kad apie besisukančias dalis neapsivyniotų šienas.
18.16. Kraunant pašarus daržinėse, paliekami ne siauresni už vartų plotį tarpai transportui įvažiuoti.
18.17. Daržinėse būtina matuoti šieno kaitimo temperatūrą. Pirmąsias 20 dienų pradėjus krauti šieną, temperatūra matuojama kasdien. Rekomenduojama matuoti temperatūrą kiekviename prėsle ne mažiau kaip 4 vietose. Jeigu šienas nekaista, tai kitas 20 dienų temperatūra matuojama kartą per savaitę. Baigus dirbtinį džiovinimą, temperatūra matuojama dar 3 savaites. Temperatūros matavimo rezultatai registruojami žurnale.
18.18. Kilnojamąsias grūdų ir sėklų džiovyklas galima statyti prie pastato aklinų nedegių sienų, esant degioms sienoms – per 15 m nuo jų.
18.19. Veikiant džiovyklai reikia kontroliuoti grūdų ir sėklų temperatūrą. Mėginius imti kas 2 valandas. Grūdams įkaitus virš nustatytos ribos, būtina sumažinti šilumnešio temperatūrą. Užsidegus grūdams, agregatą būtina sustabdyti, iškrauti grūdus ir juos atvėsinti.
18.21. Džiovyklose džiovinant susmulkintą žolę, būtina nuolat kontroliuoti darbo procesą. Pastebėjus, kad produktas dega džiovinimo būgne, reikia likviduoti degimą, o likusius produktus sukrauti ne į bendrą sandėlį, bet atskirai saugioje vietoje ir stebėti juos ne mažiau kaip 48 valandas.
18.22. Pagamintą produkciją reikia laikyti tarpiniame sandėlyje, kad atvėstų, ne trumpiau kaip 48 valandas.
18.23. Žolės miltus reikia laikyti maišuose atskirame sandėlyje arba patalpoje, izoliuotoje nuo kitų priešgaisrinėmis sienomis. Patalpas būtina vėdinti.
18.24. Maišai su žolės miltais kraunami į ne aukštesnes kaip 2 m rietuves, po du maišus eilėje. Tarpai tarp eilių turi būti ne siauresni kaip 1 m, o pasieniais – 0,8 m.
18.25. Automobiliai, traktoriai ir kitos savaeigės mašinos, įvažiuojančios į linų, kanapių ir kitų techninių augalų apdirbimo punktų teritoriją, privalo turėti kibirkščių gesiklius. Savaeigė mašina turi sustoti ne arčiau kaip per 5 m, o traktoriai – per 10 m nuo stirtų ir pašiūrių. Transporto priemones reikia statyti taip, kad išmetimo vamzdžiai būtų į priešingą pusę nuo minėtų statinių.
18.26. Stacionarios džiovyklos, naudojamos linams ir kanapėms džiovinti, turi atitikti šiuos reikalavimus:
18.26.1. krosnies skliautas ir pakuros bei ciklono sienelės iš vidaus turi būti išklotos degtomis plytomis. Krosnis turi būti techniškai tvarkinga;
18.26.2. ortakiai iš išorės turi būti aptepti 50 mm storio šiluminės izoliacijos (molio su asbesto skiediniu arba pan.) sluoksniu. Ortakių sujungimo vietose turi būti nedegūs tarpikliai;
18.27. Krosnys linų stiebeliams džiovinti turi būti įrengtos taip, kad kibirkštys nepatektų į patalpos vidų. Jaujose ir džiovyklose virš krosnių įrengti ardelius linams, kanapėms ir kitiems techniniams augalams draudžiama. Atstumas nuo krosnies iki sienų degių konstrukcijų ir ardelių turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Ardeliai iš krosnies pusės privalo turėti aptvaras, siekiančias perdangą.
18.28. Džiovyklose ir jaujose reikia laikytis šių reikalavimų:
18.28.1. šilumnešio temperatūra džiovinant linų stiebelius turi būti ne aukštesnė kaip 80o C, o džiovinant linų galvenas – 50o C;
18.28.2. pasibaigus pamainai, reikia pašalinti pelenus iš pakuros, nuosėdų kamerų, ciklono, kibirkščių gesiklių ir maišymo kameros. Dūmtraukius reikia valyti ne rečiau kaip kas 10 džiovyklos darbo dienų;
18.28.3. prieš kraunant džiovinti šiaudelius, iš latakų ir džiovinimo kamerų reikia išvalyti prikritusius šiaudelius bei kitas atliekas;
19. PIROTECHNINIAI GAMINIAI
19.1. Šiame skyriuje išdėstyti pagrindiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai pirotechnininiams gaminiams.
19.2. Masinių renginių ir švenčių, kuriose naudojami pirotechniniai gaminiai, organizatoriai kiekvienu atveju turi gauti vietos savivaldybių raštiškus leidimus, suderintus su priešgaisrinės apsaugos ir policijos komisariato vadovais.
19.3. Pagal panaudojimo tikslą pirotechniniai gaminiai skirstomi į pramoginius, naudojamus fejerverkams buityje, ir techninius, naudojamus pramonėje. Draudžiama pirotechninius gaminius naudoti ne pagal paskirtį.
19.4. Pirotechniniai gaminiai pagal galingumą skirstomi į klases (grupes). Ant kiekvieno pirotechninio gaminio ir jo pakuotės yra nurodoma klasė (grupė), kuri žymima romėnišku skaitmeniu. Šių gaminių klasifikacija pateikiama 8 priede.
19.5. Pirotechninių gaminių sandėliai įrengiami atskirose patalpose, atitvertose nedegiomis konstrukcijomis. Patalpos įrengiamos pagal C kategorijos reikalavimus. IV klasės pirotechninių gaminių sandėliai įrengiami pagal specialius reikalavimus.
19.7. Pirotechninių gaminių sandėliuose, neatsižvelgiant į patalpos plotą, turi būti sumontuota automatinė gaisrinė signalizacija, veikianti nuo dūminių detektorių, ir pakankamas kiekis tvarkingų pirminių gaisro gesinimo priemonių.
19.8. Sandėliuoti pirotechninius gaminius kartu su kitomis degiomis ir lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis draudžiama.
19.9. Jeigu sandėlyje laikomi skirtingų klasių pirotechniniai gaminiai, tai jų patalpos turi būti įrengiamos pagal pavojingiausiai klasei keliamus reikalavimus.
19.10. Prekybos kioskuose, paviljonuose, parduotuvių skyriuose pateiktų parduoti I ir II klasės pirotechninių gaminių bendras kiekis negali būti didesnis kaip 10 kg.
19.11. III ir IV klasės pirotechniniai gaminiai parduodami tik specializuotose parduotuvėse. Šie gaminiai gali būti parduodami tik asmenims ir organizacijoms, kurios renginių metu naudoja fejerverkus ir turi tam specialų pasirengimą.
19.12. Specializuotose parduotuvėse pirotechninių gaminių leidžiama laikyti:
19.12.1. parduotuvės salėje – ne daugiau kaip 100 kg gaminių, kurių bendras sudėtinio pirotechninio mišinio kiekis ne didesnis kaip 20 kg;
19.12.2. saugojimo patalpose – ne daugiau kaip 300 kg gaminių, kurių bendras sudėtinio pirotechninio mišinio kiekis ne didesnis kaip 60 kg;
19.13. Kiekvienas pirotechninis gaminys parduodamas tik su tiekėjo paruošta saugaus naudojimosi instrukcija lietuvių kalba. Gaminio panaudojimo būdas gali būti pavaizduotas grafiškai.
19.14. Visi pirotechniniai gaminiai parduodami tik gamintojo pakuotėje. Kiekvienas gaminys turi turėti lipduką – banderolę, kurioje pažymėta gaminio klasė (grupė) ir galiojimo laikas.
19.16. Rūkymas, atviros ugnies naudojimas, pirotechninių (išskyrus I klasės) gaminių uždegimas ir išbandymas prekybos vietose griežtai draudžiamas.
19.17. Pirotechninius gaminius galima naudoti tik atviroje teritorijoje, o I klasės – ir patalpose griežtai laikantis saugaus naudojimosi gaminiu instrukcijos reikalavimų.
19.18. Prie ligoninių, senelių prieglaudų, mokyklų, vaikų darželių, kulto įstaigų ir kitose savivaldybių uždraustose ar laiko atžvilgiu apribotose vietose naudoti pirotechninius gaminius draudžiama.
20. GAISRŲ GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS
20.1. Objekto teritorijoje ar šalia jos esančios aikštelės ir keliai, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens telkinio (upės, tvenkinio, baseino ir kt.), turi būti tvarkingi.
20.2. Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus būtina nuolat valyti (šalinti šiukšles, dumblą ir kitus pašalinius daiktus).
20.3. Gaisrui gesinti naudojamuose vandens telkiniuose turi būti pakankamai vandens, kad jį lengvai galėtų paimti gaisriniai automobiliai.
20.4. Gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių vietose, taip pat link jų įrengtos atitinkamos rodyklės, ženklai ir jų apšvietimas turi būti tvarkingi ir atitikti galiojančių standartų reikalavimus.
20.5. Gaisriniai hidrantai turi būti tvarkingi, jų šulinių dangčiai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metų laiku. Draudžiama užstatyti privažiavimo kelius prie hidrantų.
20.6. Kartą per šešis mėnesius gaisrinius hidrantus, hidrantus kolonėles reikia patikrinti (paleisti vandenį), o rezultatus – įrašyti į žurnalą.
20.7. Žiemą gaisriniai hidrantai turi būti apšiltinami, nuo šulinių dangčių nuolat valomas ledas ir sniegas.
20.8. Prie gaisrinių hidrantų, rezervuarų ir kitų vandens telkinių, skirtų elektros stotims ir pastotėms gesinti, įrengti įžemikliai turi būti tvarkingi ir ne rečiau kaip kartą per dvejus metus turi būti tikrinama jų įžeminimo varža.
20.9. Vandentiekio tinkluose, prie kurių jungiama gaisrinė įranga, turi būti garantuotas reikiamas slėgis. Atjungus dalį vandentiekio ar sumažinus vandens slėgį jame, būtina tai pranešti priešgaisrinės apsaugos padaliniams.
20.10. Vandentiekio tinklas turi būti tvarkingas. Vidaus priešgaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, netvarkingus suremontuoti ar pakeisti, gaisrines žarnas perkantuoti.
20.11. Nešildomuose pastatuose ar statiniuose šaltu metų laiku vidaus vandentiekio tinklai turi būti be vandens, o prie gaisrinių čiaupų rodykle ar užrašu turi būti nurodyta sklendės, kurią atidarius vanduo bus tiekiamas į tinklą, vieta. Esant elektrifikuotai sklendei, jos distancinis paleidimas turi būti įrengtas prie kiekvieno gaisrinio čiaupo.
20.12. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi turėti žarnas ir švirkštus, kurie laikomi spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Vandentiekio čiaupų spintelės turi būti tvarkingos ir nudažytos pagal standarto reikalavimus, o ant durelių turi būti aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir priešgaisrinės apsaugos telefono numeris. Priėjimai prie gaisrinių čiaupų turi būti laisvi ir neužkrauti.
20.13. Vandentiekio bokštas turi būti tvarkingas ir pritaikytas prijungti gaisrinę techniką vandeniui paimti.
20.14. Draudžiama pirmines gaisro gesinimo priemones ir inventorių naudoti ūkio ir gamybos reikalams.
20.15. Siurblinės patalpose turi kabėti bendra priešgaisrinio vandentiekio ir siurblių prijungimo schema.
20.16. Gaisrinė technika (gaisriniai automobiliai, motosiurbliai), pirminės gaisro gesinimo priemonės ir gaisriniai įrengimai turi būti nesugedę ir nuolat parengti darbui.
20.17. Gaisrinių čiaupų spintelių durys, ugnies gesintuvų ir gaisrinių įrengimų paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.
20.18. Objektuose turi būti įrengti specialūs priešgaisriniai skydai, stendai, spintos pirminėms gaisro gesinimo priemonėms sudėti. Ant skydų ir stendų privalo būti kompaktiškai sukabinami gesintuvai, kastuvai, laužtuvai, kobiniai, kirviai, nedegaus audeklo gabalas, dėžėje supilamas smėlis.
20.19. Priešgaisriniai skydai teritorijoje gali turėti dureles, įrengtas taip, kad būtų patogu greitai pasinaudoti gesinimo priemonėmis.
20.20. Stendai ir priešgaisriniai skydai statomi matomose ir patogiose prieiti vietose, kuo arčiau išėjimų.
20.22. Prieš pilant smėlį į dėžę, reikia jį persijoti ir išdžiovinti. Dėžės dangtis neturi praleisti atmosferos kritulių.
20.25. Kiekviename visuomeninių pastatų ir statinių aukšte turi būti ne mažiau kaip du nešiojamieji ugnies gesintuvai.
20.26. Patalpose, kuriose yra įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, ugnies gesintuvų skaičių galima sumažinti 50 %.
20.27. Objekte turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Tiek patalpoje, tiek lauke užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2 – 2,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės.
20.28. Ugnies gesintuvais leidžiama gesinti tuos gaisrus, kurie nurodyti gesintuvus gaminusios įmonės instrukcijose.
20.29. Ugnies gesintuvo korpusas turi būti nudažytas raudonai, o užraše valstybine kalba ant gesintuvo turi būti nurodytas jo panaudojimo būdas, užpildymo data ar galiojimo laikas.
20.30. Gesintuvus reikia:
20.30.1. laikyti lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų;
20.30.2. kabinti ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir kad atidarytos patalpos durys netrukdytų paimti gesintuvo;
20.30.3. statyti gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų, laikyti specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose;
21. GAISRO GESINIMO ORGANIZAVIMAS
21.2. Kiekvienas asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo:
21.2.2. imtis priemonių informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakavimą;
21.3. Atvykę į gaisravietę objekto vadovai arba kiti atsakingi darbuotojai privalo:
21.3.7. prireikus pasirengti išjungti agregatus, aparatus, transporterius, elektros tiekimą, vėdinimo sistemą. Nutraukti dujų, LU ir DS, garų tiekimą, įjungti dūmų šalinimo ir kitas priemones, neleidžiančias plisti ugniai;
21.3.8. imtis priemonių apsaugoti gesinančius gaisrą žmones nuo galinčių griūti konstrukcijų, elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų;
21.3.9. gesinant gaisrą, aušinti pastatų konstrukcijas ir technologinius įrengimus, kurie gali perkaisti;
21.4. Atvykus ugniagesiams, objekto atstovas, vadovavęs gaisro gesinimui, privalo informuoti juos apie gaisro aplinkybes.
21.5. Objekto atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo:
21.5.1. gaisro gesinimo vadovą konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines degančio objekto savybes, taip pat informuoti apie sprogstamų, LU ir DS, nuodingų, radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir jų laikymo vietą;
21.5.2. gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialinėms vertybėms evakuoti;
21.5.4. pagal gaisro gesinimo vadovo nurodymus organizuoti įvairių komunikacijų išjungimą ar perjungimą, išpylimą iš rezervuarų ar technologinių aparatų;
21.6. Kiekvienas gaisras objekte turi būti kruopščiai ištirtas ir išnagrinėtas su administracija ir to baro, kuriame kilo gaisras, darbuotojais. Priešgaisrinė apsauga ir objekto administracija turi numatyti prevencinius veiksmus, apsaugančius nuo gaisrų.
DIREKTORIUS – VYRIAUSIASIS VALSTYBINĖS
PRIEŠGAISRINĖS PRIEŽIŪROS INSPEKTORIUS K. ZULONAS
Taisyklių 1 priedas
(1.8.2 p.)
PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS INSTRUKCIJA
Priešgaisrinės saugos instrukciją parengia asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą. Instrukcija derinama su Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais ir tvirtinama objekto vadovo (darbdavio). Instrukcijoje turi būti nurodyti šie priešgaisrinės saugos reikalavimai dėl:
6) matavimo ir kontroliavimo prietaisų (termometrų, monometrų ir t. t.) pavojingų ribų, kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas;
9) darbuotojų veiksmų kilus gaisrui: ugniagesių iškvietimo; žmonių evakavimo; technologinio proceso (įrengimų) avarinio stabdymo veiksmų eilės; elektros prietaisų bei vėdinimo sistemos išjungimui; priešgaisrinių priemonių panaudojimo gaisrui gesinti; degių medžiagų ir kitų materialinių vertybių evakavimo.
_____________
Taisyklių 2 priedas
(1.8.9 p.)
DARBUOTOJŲ VEIKSMŲ KILUS GAISRUI PLANAS
Darbuotojų veiksmų planą, kilus gaisrui, parengia asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą. Planas derinamas su Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais, tvirtinamas objekto vadovo (darbdavio).
Plane būtina numatyti:
1) priešgaisrinės apsaugos padalinių sutikimą, pagalbą renkantis trumpiausią kelią prie gaisro židinio, gesinimui reikalingo vandens telkinio ir t. t.;
2) elektros energijos išjungimą (išskyrus priešgaisrinės apsaugos sistemas), transportavimo įrenginių ir agregatų sustabdymą, įvairių komunikacijų uždarymą, vėdinimo sistemų išjungimą degančiose ir šalia esančiose patalpose ir kitus veiksmus, siekiant sustabdyti gaisro plitimą;
6) ugniagesių draugovės (jei tokia yra) veiksmų tvarką, gesinimo priemonių ir technikos panaudojimą;
Taisyklių 3 priedas
(2.13 p.)
PIRMINIŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ KIEKIS IR JO NUSTATYMAS
1. Visi objektai, atskiros patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti aprūpinti gesintuvais, priešgaisriniu inventoriumi (statinėmis su vandeniu, kibirais, nedegiu audeklu, dėžėmis su smėliu, priešgaisriniais skydais ir stendais) ir gaisro gesinimo įrankiais (kabliais, laužtuvais, kirviais, žirklėmis metalui kirpti ir kt.) pagal lentelę.
2. Rekomenduojama naudoti vandens, putų, angliarūgštės ir miltelių gesintuvus. Vandens, putų ir angliarūgštės gesintuvai skirti gesinti gaisro židiniams užsiliepsnojus, kietoms medžiagoms bei skysčiams, išskyrus chemines medžiagas, kurios, susijungusios su gesinimo mišiniu, gali suaktyvinti degimą ar sudaryti sprogti galintį junginį (pvz.: šarminius, aliuminio-organinius ir kitus junginius). Putų gesintuvais negalima gesinti elektros įrenginių neišjungus įtampos ir užsidegusių žmogaus drabužių. Angliarūgštės gesintuvai naudojami gesinti įvairias degias medžiagas nedideliame plote, taip pat elektros įrenginius iki 1000 V. Išimtį sudaro medžiagos, kurios dega nesant deguonies. Miltelių gesintuvai naudojami gesinti užsidegusius šarminius metalus, naftos produktus, skiediklius, kietas medžiagas ir elektros įrenginius. Nedegiu audeklu (ne mažesniu kaip 1,5 ir 1,5 m dydžio) užgesinami nedideli gaisro židiniai; jais uždengiamos medžiagos, kurios nedega be deguonies. LU ir DS laikymo vietose audeklas turi būti didesnis (2 ir 1,5 m, 2 ir 2 m).
3. Objekto teritorijoje pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti įrengiami specialūs skydai. Juose laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, audeklas, 2 kobiniai, 2 laužtuvai, 2 kirviai. Skydai įrengiami lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose, netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 kv. m teritorijoje įrengiamas vienas skydas. Prie skydo įrengiama smėlio dėžė. Skydai komplektuojami kobiniais, jei yra medinių ar karkasinių pastatų.
4. Prie skydo esančioje dėžėje vietoj smėlio gali būti pripilta fliuso, karnalito, kalcionuotos sodos ar kitų nedegių birių medžiagų.
5. Būtinas pirminių gaisro gesinimo priemonių kiekis skaičiuojamas atskirai kiekvienam aukštui, patalpai ar atvirai aikštelei. Jei vienoje patalpoje be ugniasienių vyksta skirtingi gamybos procesai, tokios patalpos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis aprūpinamos pagal gaisro atžvilgiu pavojingiausius gamybos procesus.
6. Skaičiuojant pirminių gaisro gesinimo priemonių kiekį ir jų rūšis, būtina atsižvelgti į patalpų, atvirų aikštelių ir įrenginių užimamą plotą, gamyboje naudojamų ar sandėliuojamų medžiagų fizines ir chemines savybes.
7. Atskirai stovinčios atviros rektifikacijos ir absorbcijos kolonos, kiti technologiniai įrenginiai aprūpinami gesintuvais, dėžėmis su smėliu ar garą tiekiančiais vamzdžiais, pritaikytais gaisrui gesinti. Jų kiekį nustato objekto vadovai, atsižvelgdami į įrenginių galingumą, LU ir DS bei dujų, esančių įrenginyje, kiekį bei užimamą plotą.
8. Indas vandeniui turi būti ne mažesnis kaip 200 l talpos, o prie jo kibiras. Smėlio dėžės talpa ne mažesnė kaip 0,3 kub. m, o prie jos kastuvai. Smėlio dėžė turi būti įrengiama taip, kad į ją nepatektų krituliai ir būtų patogu kasti smėlį. Įvairios talpos indai ir inventorius dažomas raudonai.
9. Patalpoms, kurios nenurodytos lentelėje, pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius ir rūšys nustatomos pagal normas, skirtas patalpoms, panašioms pagal pavojingumą gaisro atžvilgiu.
10. Gesinančiosios medžiagos kiekis ir kokybė patikrinama pagal gamyklos ir gesintuvus užpildžiusios organizacijos nustatytus terminus, tačiau ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
_____________
Taisyklių 3 priedo tęsinys
(2.13 p.)
PIRMINIŲ GAISRO GESIniMO PRIEMONIŲ NORMOS
| Objekto pavadinimas |
Plotas kv. m arba matavimo vnt. |
Gesintuvai |
Smėlio dėžė su kastuvais |
200 l talpos indai su 2 kibirais |
Nedegus audeklas 1,5 ir 1,5 m. |
Pastabos |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| Įmonės, sandėlio teritorija |
5000 |
2 |
1 |
1 |
1 |
Inventorius laikomas priešgaisriniame stende |
| Statybos aikštelės: |
||||||
| Statomų pastatų viduje |
200 |
1 |
- |
1 |
- |
|
| pastoliai (pagal aukštus) |
40 t. m |
2 |
- |
1 |
- |
|
| aikštelė |
200 |
1 |
- |
1 |
- |
|
| Uždari sandėliai: |
||||||
| Kietų nedegių medžiagų |
500 |
1 |
- |
- |
- |
|
| A ir B kategorijų |
100 |
1 |
1 |
- |
1 |
Ne mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje patalpoje |
| C kategorijos |
200 |
1 |
1 |
- |
1 |
|
| Nedegių skysčių |
500 |
1 |
- |
- |
- |
|
| Rūgščių |
200 |
2 |
- |
- |
1 |
|
| Dujų balionų: |
||||||
| su nedegiomis dujomis arba neužpildytų |
500 |
1 |
- |
- |
- |
|
| su degiomis dujomis |
200 |
2 |
- |
- |
- |
|
| Sausų mineralinių trąšų |
500 |
1 |
- |
1 |
- |
|
| Amonio salietros, amoniakinio vandens ir skysto amoniako, karbamido |
100 |
1 |
1 |
- |
1 |
|
| Atviri sandėliai |
||||||
| Akmens anglių |
500 |
1 |
- |
1 |
- |
|
| C kategorijos |
200 |
1 |
- |
1 |
- |
|
| Naftos produktų, laikomų taroje |
200 |
4 (1*) |
2 |
1 |
- |
|
| Atskirai stovintys LU ir DS rezervuarai |
||||||
| iki 100 kub. m |
1 rezervuarui |
2 |
1 |
- |
1 |
|
| daugiau kaip 100 kub. m. |
1 rezervuarui |
4 |
2 |
- |
- |
|
| Naftos produktų pilstymo estakados: |
||||||
| geležinkelio vienpusė |
50 t. m |
4 (1*) |
1 |
- |
1 |
|
| geležinkelio dvipusė |
50 t. m |
8 (2*) |
2 |
- |
2 |
|
| automobilių |
2 stovams |
2 |
1 |
- |
1 |
|
| Siurblinės: |
||||||
| LU |
50 |
1 |
2 |
- |
1 |
Ne mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje patalpoje |
| DS |
100 |
1 |
1 |
- |
1 |
Ne mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje patalpoje |
| Autoūkis ir įrengimų remonto patalpos |
||||||
| Garažai |
100 |
1 |
1 |
- |
- |
|
| Individualūs |
1 garažui |
1 |
- |
- |
- |
|
| Atviros stovėjimo aikštelės |
400 |
1 |
1 |
- |
1 |
Ne mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje aikštelėje |
| Degalinės |
||||||
| iki 4 – ių kolonėlių |
|
3, 1* |
4 |
- |
2 |
|
| daugiau kaip 4 – ių kolonėlių |
|
5, 2* |
6 |
- |
3 |
|
| A ir B kategorijos patalpos |
100 |
1 |
1 |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje patalpoje |
| C kategorijos |
200 |
1 |
- |
- |
- |
|
| Suvirinimo, skardinimo ir kt. dirbtuvės |
200 |
1 |
- |
- |
- |
|
| Akumuliatorinė |
1 patalp. |
1 |
- |
- |
- |
|
| Dažymo kameros |
1 kamer. |
1* |
- |
- |
- |
|
| Kranai, ekskavatoriai ir kiti savaeigiai mechanizmai |
1 mechan. |
1 |
- |
- |
- |
|
| Žemdirbystės patalpos |
||||||
| Gyvulių ir paukščių laikymo |
200 |
1 |
- |
1 |
- |
|
| Šilumos generatorių, garo ir vandens šildymo katilų |
1 patalp. |
2 |
1 |
- |
- |
|
| Pašarų ruošimo |
1 patalp. |
1 |
- |
- |
- |
|
| Žemės ūkio produktų perdirbimo |
100 |
1 |
1 |
1 |
- |
|
| Žolės miltų gaminimo punktai |
1 agregat. |
1 |
1 |
1 |
- |
|
| Katilinės kūrenamos: |
||||||
| kietu kuru |
2 pakur. |
1 |
- |
- |
- |
|
| skystu kuru |
2 pakur. |
1 |
1 |
- |
1 |
|
| Kombainai ir kita žemės ūkio technika |
1 mechan. |
2 |
- |
- |
1 |
Šienapjūtės ar javapjūtės metu |
| Gamybinės patalpos |
||||||
| A ir B kategorijos |
800 |
8 (2*) |
2 |
- |
2 |
|
| C kategorijos |
1000 |
4 (1*) |
1 |
1 |
1 |
|
| Elektrinės |
200 |
4 |
1 |
- |
1 |
|
| Transformatorių pastotės |
1 transf. |
2 |
- |
- |
- |
|
| Džiovyklos |
1 patalp. |
1* |
- |
1 |
- |
|
| Negamybinės patalpos |
||||||
| Tarnybinės -buitinės koridorinės sistemos |
20 t. m |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Tarnybinės -buitinės nekoridorinės sistemos, įskaitant vestibiulį |
150 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Skaičiavimo centrai, archyvai, bibliotekos, biurai, spaustuvės, dauginimo patalpos, parodos ir t.t. |
100 |
2 |
- |
- |
- |
|
| Laboratorijos |
50 |
1 |
- |
- |
- |
Kiekvienai patalpai |
| Audio -videopunktai |
1 patalp. |
1 |
- |
- |
- |
|
| Mobilūs gyvenamieji bei buitiniai vagonai |
1 vagon. |
1 |
- |
1 |
- |
|
| Virtuvės, sandėliukai, dirbtuvės ir kt. |
1 patalp. |
1 |
- |
- |
- |
|
| Liftų mašinų skyriai |
1 patalp. |
2 |
- |
- |
- |
|
| Klubai, valgyklos, salės, bufetai, kavinės, restoranai ir kt. |
200 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 gesintuvai vienoje patalpoje |
| Individualūs gyvenamieji namai, sodybos, sodų nameliai ir kt. statiniai |
1 namui |
1 |
- |
- |
- |
|
| Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų |
200 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Viešbučiai, moteliai, nakvynės namai, poilsinės |
100 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Universalinės, maisto produktų ir kt. parduotuvės |
150 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 parduotuvei |
| Ligoninės, klinikos, sanatorijos ir kt. |
150 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Mokymo įstaigos |
200 |
1 |
- |
- |
- |
Ne mažiau kaip 2 viename aukšte |
| Fizikos, chemijos, darbų kabinetai |
50 |
1 |
- |
- |
- |
Kiekvienai patalpai |
Pastabos:
1. Indai su vandeniu ir kibirai nebūtini, kai pastate yra priešgaisrinis vandentiekis.
2. Jei nėra indų su vandeniu, turi būti papildomų gesintuvų (1 indas su vandeniu – 2 gesintuvai).
3. Gesintuvo tipas (putų, miltelių, angliarūgštės ir kt.) parenkamas atsižvelgiant į gesinamų medžiagų chemines charakteristikas. Gesintuvų tūris turi būti ne mažesnis kaip 4 litrai, o pažymėtų žvaigždutėmis (*) – ne mažesnis kaip 100 l arba du po 50 l.
4. Kai yra mediniai ar karkasiniai pastatai, prie kiekvieno jų privalo būti kobinys ir laužtuvas.
5. Nenurodytais atvejais pirminių gesinimo priemonių kiekis nustatomas pagal panašias patalpas ir konkrečias sąlygas.
_____________
Taisyklių 4 priedas
(9.1 p.)
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ LAIKYMAS
| Grupės pavadinimas |
Grupės numeris |
Medžiagos pavadinimas |
Grupės, su kuria galima laikyti, Nr. |
| Lengvai užsiliepsnojantys skysčiai |
1.
2. |
Acetonas, lakai, skiedikliai Nr. 648, RS-1 Spiritai, akmens anglies smala, Nr. 649, Nr. 651, RS-2 |
1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12 |
| Nuodingi lengvai užsiliepsnojantys skysčiai |
3. 4. 5. 6. |
Etilo spiritas Metilo spiritas Etilo celozolvas Etilenglikolis |
3 4 5,6 5,6 |
| Nitritai |
7. |
Nitroemales, nitrolakai, nitrogruntai |
1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12 |
| Degūs skysčiai |
8.
9. 10.
11. 12.
|
Ermalės, gruntai, antifrizai, stabdžių skystis Natūrali alyva Glicerinas, alyvos, tepalai, drėkikliai Monoetanolio aminas Smulkūs baltikliai, dažai, glaistai |
1, 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12 |
| Suslėgtos ir suskystintos dujos |
13.
14.
15.
16.
17. |
Inertinės ir nedegios dujos: argonas, neonas, azotas, anglies dioksidas Degios ir sprogios dujos: metanas, vandenilis, etilenas Dujos, palaikančios degimą, oras, deguonis Nuodingos dujos: sieros trioksidas Degios nuodingos sprogios dujos |
13, 14, 15
13, 14
13, 15
16
17 |
| Lengvai užsiliepsnojančios kietos medžiagos |
18. 19. 20. 21.
22. |
Kalcio karbidas Siera Aliuminio pudra Savaime užsidegančios medžiagos: aktyvinta anglis, krosnių suodžiai, sulfatinė anglis Medžiagos, su oru sudarančios sprogius mišinius: dažikliai, supresuoti milteliai, pigmentai |
18 19 20 21, 35, 36 |
| Oksiduojančios medžiagos |
23.
24. 25.
26. 27. 28. |
Chlorkalkės, kalcio hipochloritas Kalio permanganatas Nuodingos medžiagos -oksidatoriai: chromo oksidas ir kt. Natrio ir kalio salietra Amonio salietra Vandenilio peroksidas |
23 24 25
26 27 28
|
| Nuodingos medžiagos |
29. |
Kristalinis fenolas, bario chloridas, boraksas |
29 |
| Mineralinės rūgštys |
30.
31. 32. |
Druskos, fluoro vandenilio rūgštis, pirofosforo rūgštis Sieros rūgštis Azoto rūgštis |
30
31 32 |
| Šarmai |
33.
34. |
Skysti šarmai: natrio-ličio ir kalio-ličio elektrolitai Sausi šarmai: kaustinė soda |
33, 34
33, 34, 35 |
| Bendroji chemija |
35.
36. |
Geležies chloro druskos, kalcionuota soda, natrio fluoridas, kalcio chloridas Sausi dažai: dažikliai, pigmentai (su oru sudarantys sprogių mišinių) |
21, 22, 34, 35, 36
21, 22, 35, 36 |
______________
Taisyklių 5 priedas
(12.7 p.)
LEIDIMAS ATLIKTI UGNIES DARBUS
199 _____ ______ Nr. _________
TVIRTINU
Direktorius (vyr. inžinierius)
_____________ ___________________
(parašas) (vardo raidė, pavardė)
199 ___ ___ ___
3. Darbo apibūdinimas _____________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
4. Atsakingas už vietos paruošimą ugnies darbams _______________________________________
________________________________________________________________________________
5. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
6. Veiksmai ir jų eilės tvarka ruošiantis atlikti ir atliekant ugnies darbus
6.1. ruošiantis atlikti ugnies darbus:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
.2. atliekant ugnies darbus:
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
7. Cecho, gamybos baro vadovas _____________________________________________________
________________________________________________________________________________
8. Darbų vykdytojai ir įrašai apie instruktavimą
| Nr. |
Vardas ir pavardė |
Profesija |
Instruktuojamųjų |
Instruktuojančiojo |
|
|
|
|
parašai |
parašas |
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
9. Oro analizės rezultatai
| Data |
Laikas |
Mėginių |
Koncentracija |
Darbus atlikti |
Analizės atlikėjo |
|
|
|
paėmimo tvarka |
|
leidžiama arba |
parašas |
|
|
|
|
|
neleidžiama |
|
10. Veiksmai, numatyti 6.1 punkte, atlikti ______________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
(asmens, atsakingo už vietos paruošimą ugnies darbams, parašas)
11. Vieta ugnies darbams paruošta ____________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
(asmens, atsakingo už ugnies darbų atlikimą, parašas)
12. Leidžiama atlikti ugnies darbus nuo _______ val. iki _______ val.
________________________________________________________________________________
(gamybos baro vadovo parašas)
13. Įmonės priešgaisrinės saugos atstovas ____________ _______________
(parašas) (vardo raidė, pavardė)
14. Leidimas pratęstas nuo _______ val. iki _______ val. __________________________________
________________________________________________________________________________
(gamybos baro vadovo parašas)
Atsakingas už paruošimą atlikti ugnies darbus ____________ ______________
(parašas) (vardo raidė, pavardė)
Atsakingas už ugnies darbų atlikimą ____________ ____________________
(parašas) (vardo raidė, pavardė)
Gamybos baro vadovas ____________ ____________________
(parašas) (vardo raidė, pavardė)
______________
Taisyklių 6 priedas
(16.3 p.)
ŽMONIŲ EVAKUACIJOS PLANAS
1. Žmonių evakuacijos planas kabinamas gerai matomoje vietoje kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), kai pastatuose nuolatos ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat neatsižvelgiant į žmonių skaičių ikimokyklinėse įstaigose, ligoninėse, senelių prieglaudose, nakvynės namuose, viešbučiuose, moteliuose ir panašiai.
2. Aukšto plane reikia nurodyti: laiptines, liftus ir liftų holus, kambarius, balkonus, išorines kopėčias, taip pat laiptinių liftų holų ir evakuacijos keliuose esančias duris.
3. Kiekviename viešbučio, motelio, senelių prieglaudos kambaryje turi būti kambario evakuacijos planas ir priešgaisrinės saugos taisyklių atmintinė su nurodymais, kaip elgtis kilus gaisrui.
5. Pagrindinis evakuacijos kelias plane pažymimas ištisine linija, atsarginis – punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės už aukšto plano linijas. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto plane reikia nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias iš šio aukšto į I pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės. Linijos, rodančios evakuacijos kelią, turi būti nubrėžtos iš kambario iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.
6. Aukšto plane simboliais žymimi: rankinių gaisrinių signalizatorių mygtukai, aukšto budėtojos telefonas, gaisriniai čiaupai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų sulaikymo įrenginių rankinio paleidimo mygtukai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi.
7. Aukšto plane simbolius būtina aiškiai iššifruoti lietuvių kalba, o viešbučiuose, moteliuose – lietuvių ir anglų kalbomis.
9. Viešbučio, motelio administratorius ar kitas asmuo, prieš įregistruodamas atvykusius asmenis, privalo juos supažindinti su priešgaisrinės saugos taisyklėmis.
10. Su evakuacijos planu supažindinami visi darbuotojai. Pakartotinai supažindinama kiekvienais metais.
Taisyklių 7 priedas
(16.9 p.)
PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ ATMINTINĖ
Gerbiamieji svečiai!
Prašome laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių:
nejunkite kambaryje elektrinių šildymo prietaisų (arbatinukų, lygintuvų, vandens šildytuvų); išeidami iš kambario išjunkite televizorių, radijo imtuvą, kondicionierių, apšvietimo lempas. Primename, kad pavojinga uždengti toršerus ir stalines lempas degiomis medžiagomis. Tikimės, kad Jūs nerūkysite lovoje ir nepaliksite neužgesintų cigarečių. Tai pavojinga. Draudžiama į lifto kabiną neštis neužgesintą cigaretę. Prašome nemėtyti cigarečių į dėžes popieriams, o naudotis peleninėmis. Neleidžiama į kambarį atsinešti ir jame laikyti medžiagų, galinčių sukelti gaisrą. Pasistenkite gerai įsiminti vietas, pro kurias galima išeiti, ir laiptinių išdėstymą.
Kilus gaisrui Jūsų kambaryje:
nedelsdami praneškite apie tai priešgaisrinei apsaugai telefonu....... (nurodyti telefono numerį, skirtą priešgaisrinei apsaugai iškviesti); jeigu degimo židinio negalite nuslopinti savo jėgomis, išeikite iš kambario ir uždarykite duris, jų nerakindami; būtinai praneškite apie gaisrą koridoriaus budėtojai arba kitam administracijos darbuotojui; pasitraukite iš pavojingos zonos ir veikite pagal administracijos arba priešgaisrinės apsaugos nurodymus.
Kilus gaisrui ne Jūsų kambaryje:
nedelsdami praneškite apie tai priešgaisrinei apsaugai telefonu....... (nurodyti telefono numerį, skirtą priešgaisrinei apsaugai iškviesti); išeikite iš savo kambario po to, kai uždarysite langus ir duris; jeigu koridoriai ir laiptinės uždūmintos ir pasitraukti iš patalpų negalima, pasilikite savo kambaryje ir plačiai atverkite langus. Sandariai uždarytos durys gali ilgam apsaugoti nuo pavojingos temperatūros. Kad neapsinuodytumėte dūmais, uždenkite plyšius ir vėdinimo sistemos kanalus vandenyje sudrėkintais rankšluosčiais arba patalyne; pasistenkite telefonu pranešti administracijai savo buvimo vietą; atvykus į įvykio vietą ugniagesiams, prieikite prie lango ir šaukitės pagalbos; evakuojantis nerekomenduojama naudotis liftu; apsisaugoti galima pasislėpus balkone ar lodžijoje. Išėjus į balkoną, būtina sandariai uždaryti duris.
Administracija
______________
Taisyklių 8 priedas
(19.4 p.)
PIROTECHNINIŲ GAMINIŲ KLASIFIKACIJA
1. I klasės (mažo galingumo) pirotechniniai gaminiai. Viename šios klasės gaminyje bendras sudėtinio pirotechninio mišinio kiekis negali viršyti 3 g. Šiai klasei priskiriami įvairūs pirotechniniai žaislai (papliauškos), žaislinių pistoletų pistonai ir kapsulės, maži ugnies lankai, „fontanai“, konfeti ir kiti į juos panašūs.
2. II klasės (mažo galingumo) pirotechniniai gaminiai. Viename šios klasės gaminyje bendras sudėtinio pirotechninio mišinio kiekis negali viršyti 50 g. Šiai klasei priskiriami pirotechniniai gaminiai su švilpiančiu efektu ir raketos, nors pagal bendrą sudėtinį pirotechninio mišinio kiekį jie tiktų I klasei. Vienoje pakuotėje gali būti ne daugiau kaip 3 kg šių gaminių. Taip pat šiai klasei priskiriami geizeriai, petardos, maži sprogdikliai, „fontanai“, raketos su spalvotais šviesuliais ir sproginėjančiais mišiniais, spalvoti dūmai.
3. III klasės (vidutinio galingumo) pirotechniniai gaminiai. Viename šios klasės gaminyje bendras sudėtinio pirotechninio mišinio kiekis neturi viršyti 250 g. Šiai klasei priskiriami fejerverkai, įvairių rūšių raketos ir petardos.
4. IV klasės (didelio galingumo) pirotechniniai gaminiai. Šiai klasei priskiriami visi gaminiai, kurių bendras sudėtinio pirotechninio mišinio kiekis viršija 250 g.
5. Techniniams tikslams skirti pirotechniniai gaminiai skirstomi į pogrupius: T0, T1, T2. Pogrupio T0 pirotechniniai gaminiai plačiai naudojami buityje ir pramonėje: pirotechniniai ir ugnies žiebtuvėliai, skiltuvai, vulkanizacijos, šildymo ir dūminiai mišiniai. Pogrupio T1 pirotechniniai gaminiai atitinka II klasę: signalinės raketos jūrų bei oro transporte, signaliniai dūmai, terminiai mišiniai suvirinimui, priemonės, naudojamos filmavimui. Pogrupio T2 pirotechniniai gaminiai (sprogstamieji įtaisai) atitinka IV klasę: raketos ir užtaisai debesims išsklaidyti, priemonės, skirtos gelbėjimo lynams iššauti, tinklams užmesti.
_____________