LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ UŽIMTUMO

Į S T A T Y M A S

Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymas kartu su kitais darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais nustato Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės į darbą ir užsiėmimo pasirinkimo valstybines garantijas.

I skyrius.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių užimtumas

Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.

Užsienio valstybėse dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių užimtumo teises ir pareigas nustato tų valstybių įstatymai, jeigu dvišaliu susitarimu nenumatyta kita tvarka.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas kitų šalių piliečiams bei asmenims be pilietybės

Kitų šalių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės šis įstatymas taikomas bendra tvarka, išskyrus atvejus, kuriuos reglamentuoja atskiri įstatymai arba tarptautinės sutartys.

3 straipsnis. Teisės į darbą įgyvendinimas

Piliečiai teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius arba darbo biržos tarpininkavimu. Samdos sutartis sudaroma piliečio ir darbdavio susitarimų įstatymu nustatyta tvarka.

Piliečiai savo noru gali nedirbti.

4 straipsnis. Teisė įsidarbinti pagal sutartį (kontraktą)

Piliečiai įstatymų nustatyta tvarka gali sudaryti samdos sutartis (kontraktus) su darbdaviais, esančiais kitose valstybėse arba nenuolatinėje sutartį sudarančiojo gyvenamojoje vietovėje.

Jeigu sudarant tokią sutartį tarpininkauja darbo birža, tai jos sudarymo ir su tuo susijusių papildomų išlaidų kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje - išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įsidarbinimo užsienyje tik turėdamos atitinkamus įgaliojimus (licenzijas).

Įgaliojimus (licenzijas) išduoda Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerija.

5 straipsnis. Bedarbiai

Bedarbiais laikomi darbingi piliečiai, kurie dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių neturi uždarbio, yra užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą arba pasirengę mokytis bei persikvalifikuoti, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, kuris atitinka jų profesinį pasirengimą, ankstesnę profesinę veiklą bei sveikatos būklę.

II skyrius.

PILIEČIŲ UŽIMTUMO TEISĖS IR GARANTIJOS

6 straipsnis. Valstybinės užimtumo garantijos

Šio įstatymo numatytais atvejais valstybė garantuoja piliečiams:

nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;

nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;

nemokamą mokymą, permokymą ir perkvalifikavimą nedarbo atveju;

galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius darbus;

bedarbio pašalpą.

7 straipsnis. Gyventojų užimtumo programos ir papildomos garantijos

Prireikus Lietuvos darbo birža rengia valstybines, o kartu su savivaldybėmis - ir teritorines gyventojų užimtumo programas, kurias tvirtina valstybės valdymo organai arba savivaldybės, ir jos finansuojamos iš atitinkamų biudžetų. Tokios programos pirmiausia rengiamos labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnyje, gynimui nuo nedarbo. Jiems įdarbinti darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet darbdaviams nustato įdarbinimo arba darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas iki 5 procentų bendro darbuotojų skaičiaus.

Darbdaviai, nevykdantys darbo vietų steigimo arba įdarbinimo kvotų, kiekvienu atveju į Užimtumo fondą moka tos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio 12 mėnesių dydžio papildomas įmokas, išskyrus atvejus, kai darbo birža nesikreipė dėl piliečių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnyje, įdarbinimo.

Šios lėšos savivaldybių nuožiūra naudojamos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytoms programoms finansuoti.

8 straipsnis. Piliečiai, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos

Papildomos užimtumo garantijos taikomos:

asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;

moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus;

asmenims, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją likę ne daugiau kaip 5 metai;

asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų;

invalidams - Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Darbdavio pareiga įspėti darbuotoją apie samdos sutarties nutraukimą

Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti neterminuotą samdos sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš 2 mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Samdos arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti įspėjimo terminai taikomi ir nutraukiant terminuotą samdos sutartį.

Tais atvejais, kai iki terminuotos samdos sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo terminai, darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, tik samdos sutarties terminui pasibaigus.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Darbdavys negali nutraukti samdos sutarties savo iniciatyva su darbuotojais, nurodytais šio įstatymo 8 straipsnyje, jei nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius tarp dirbančiųjų yra mažesnis už savivaldybių nustatytą įdarbinimo ar papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotą.

10 straipsnis. Darbdavio pareigos, atleidžiant grupę darbuotojų

Darbdavys, įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės, įstaigos ir organizacijos veiklą, kai dėl to per 30 dienų numatoma atleisti grupę darbuotojų (10 ir daugiau žmonių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba iki 100 darbuotojų, arba daugiau kaip 10 procentų žmonių - įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų), privalo apie tai prieš 3 mėnesius pranešti darbo biržai ir savivaldybėms.

Savivaldybės darbo biržos teikimu gali laikinai - iki 6 savaičių - sustabdyti darbuotojų atleidimą. Dalis su tuo susijusių išlaidų gali būti kompensuota darbdaviams iš Užimtumo fondo arba savivaldybių biudžetų.

Jeigu darbdavys atleido grupę darbuotojų, nesilaikydamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos tvarkos, jų atleidimo terminai perkeliami iki to laiko, kada turėjo pasibaigti nurodyti pranešimo terminai.

11 straipsnis. Laisvų darbo vietų registravimas

Darbdaviai privalo registruoti laisvas darbo vietas darbo biržoje, o ši - viešai jas skelbti. Darbdaviai, pažeidę laisvų darbo vietų registravimo tvarką, darbo biržos sprendimu moka į Užimtumo fondą tos įmonės, įstaigos ir organizacijos darbuotojų vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio baudą už kiekvieną neregistruotą laisvą darbo vietą.

Registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerija.

III skyrius.

GYVENTOJŲ UŽIMTUMO EKONOMINĖS PRIELAIDOS

12 straipsnis. Užimtumo fondas

Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo fondas. Užimtumo fondo sąmatą tvirtina, jo sudarymo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerija. Užimtumo fondą tvarko Lietuvos darbo birža ir viešai skelbia, kaip jis naudojamas.

13 straipsnis. Užimtumo fondo lėšos

Užimtumo fondą sudaro:

darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos;

juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;

darbo biržos pajamos;

darbdavių papildomos įmokos, nurodytos šio įstatymo 7 ir 11 straipsniuose;

valstybės biudžeto dotacijos;

kitos įplaukos.

Užimtumo fondo garantas yra Valstybė.

14 straipsnis. Užimtumo fondo lėšų naudojimas

Užimtumo fondo lėšos naudojamos:

nedirbančių piliečių mokymo, permokymo ir perkvalifikavimo kursams organizuoti ir su tuo susijusioms išlaidoms apmokėti bei stipendijoms mokėti;

gyventojų užimtumo programoms finansuoti, papildomoms darbo vietoms steigti, taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytoms gyventojų grupėms įdarbinti;

viešiesiems darbams finansuoti;

bedarbio pašalpoms mokėti;

paskoloms bedarbiams savo verslui organizuoti;

Lietuvos darbo biržos veiklai finansuoti.

IV skyrius.

SOCIALINĖS GARANTIJOS NEDIRBANTIEMS PILIEČIAMS

15 straipsnis. Teisė į bedarbio pašalpą

Teisę į bedarbio pašalpą turi piliečiai, kurie šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka pripažinti bedarbiais:

atleisti iš darbo darbdavių iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės;

grįžusieji iš krašto apsaugos tarnybos;

grįžusieji iš įkalinimo vietų;

vidurinių bendrojo lavinimo, profesinių technikos, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai;

asmenys, kurie įstatymų numatytais atvejais laikinai nedirbo augindami mažamečius vaikus;

pripažintų neveiksniais asmenų globėjai bei I ir II grupių invalidų slaugytojai pasibaigus globai (slaugai).

16 straipsnis. Bedarbio pašalpa

Bedarbiams pašalpą nustatyta tvarka skiria darbo birža. Pašalpa, pradedant aštunta diena po užregistravimo, mokama ne daugiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį.

Pašalpos mokėjimo pradžia perkeliama iki to laikotarpio pabaigos, už kurį kompensuota išeitine pašalpa.

Bedarbiams, kurie per paskutiniuosius 3 metus ne mažiau kaip 24 mėnesius dirbo pagal samdos sutartį ir buvo draudžiami nuo nedarbo, kas mėnesį mokama:

per pirmuosius du mėnesius - 70 procentų,

per kitus du mėnesius - 60 procentų,

dar per tolesnius du mėnesius - 50 procentų ankstesnėje darbovietėje gauto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio bedarbio pašalpa.

Priešpensinio amžiaus asmenims (likus ne daugiau kaip 5 metams iki teisės gauti visą senatvės pensiją) 50 procentų gauto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius. Pašalpos mokėjimas nutraukiamas, įgijus teisę į pensiją.

Pašalpos mokėjimas taip pat pratęsiamas tiek laiko, kiek asmuo dirbo viešuosius darbus. Pašalpos dydis pratęsimo metu atitinka gautą pašalpą tuo laikotarpiu, kurį bedarbis dirbo viešuosius darbus.

Bedarbiams, kurie buvo draudžiami nuo nedarbo ir turi 2 metų darbo stažą, tačiau ilgesnę kaip vienerių metų samdomo darbo pertrauką, 6 mėnesius mokama Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatyta pajamų garantijos dydžio pašalpa.

Bedarbiams, kurie turi ilgesnę kaip vienerių metų samdomo darbo pertrauką, jei ji susidarė dėl svarbių priežasčių (dėl ligos, mažamečių vaikų priežiūros, ligonių, invalidų slaugymo (globos) ir pan.), taip pat vidurinių bendrojo lavinimo, profesinių technikos, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams 6 mėnesius mokama Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatyta valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa.

Piliečiams, be svarbių priežasčių savo noru nutraukusiems samdos sutartį arba atleistiems iš darbo už kaltus veiksmus, grįžusiems iš krašto apsaugos tarnybos, įkalinimo vietų, taip pat vidurinių bendrojo lavinimo, profesinių technikos, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams, kurie per 6 mėnesius po grįžimo arba mokyklų baigimo nesikreipė į darbo biržą, bedarbio pašalpa pradedama mokėti po 6 mėnesių nuo užsiregistravimo gyvenamosios vietos darbo biržoje.

Bedarbio pašalpa visais atvejais negali būti mažesnė už Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatytą pajamų garantijos dydį ir ne daugiau kaip du kartus didesnė už indeksuoto minimalaus gyvenimo lygio dydį.

17 straipsnis. Bedarbio pašalpos neskyrimas

Bedarbio pašalpa neskiriama, jeigu pilietis:

atsisakė siūlomo darbo šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais;

dėl nepateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą gauti pasiūlymo dirbti;

gauna iš valstybės ar socialinio draudimo biudžetų pensiją arba pašalpą.

18 straipsnis. Bedarbio pašalpos mažinimas arba jos netekimas

Bedarbiui sumažinama bedarbio pašalpa 50 procentų, jeigu jis atsisakė siūlomo darbo, kuris atitinka jo profesinį pasirengimą, ankstesnę profesinę veiklą bei sveikatos būklę, taip pat jeigu nuvykimo į darbovietę ir atgal laikas miesto arba priemiestiniu transportu neviršija trijų valandų, o moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus,- dviejų valandų.

Bedarbis turi teisę rinktis darbą, kuris atitinka jo profesinį pasirengimą, ankstesnę profesinę veiklą, ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Po to jam siūlomas žemesnės kvalifikacijos darbas arba jis gali būti nukreipiamas mokytis kitos specialybės (profesijos) šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Bedarbis netenka bedarbio pašalpos, jeigu:

du kartus per 30 dienų atsisakė siūlomo darbo šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis;

įsidarbino pašalpos gavimo laikotarpiu ir apie tai nepranešė darbo biržai.

19 straipsnis. Nedirbančių piliečių mokymas, permokymas ir perkvalifikavimas

Nedirbantys piliečiai, kuriems darbo birža po jų užsiregistravimo nustatyta tvarka per 6 mėnesius negalėjo pasiūlyti pastovaus darbo, atitinkančio jų specialybę (profesiją), nukreipiami mokytis kitos specialybės (profesijos) arba įgyti aukštesnę kvalifikaciją pagal šiam tikslui sudarytas sutartis su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis.

Piliečiams sutikus, jų mokymą, permokymą ir perkvalifikavimą galima pradėti anksčiau.

Įgiję naują specialybę (profesiją) piliečiai įdarbinami pas darbdavį, su kuriuo buvo sudaryta sutartis.

Mokymo laikotarpiu piliečiams, kurie ne mažiau kaip 24 mėnesius per paskutiniuosius 3 metus dirbo pagal samdos sutartį ir buvo draudžiami nuo nedarbo, mokama vidutinio darbo užmokesčio dydžio ankstesnėje darbovietėje stipendija, kuri negali būti daugiau kaip du kartus didesnė už indeksuoto minimalaus gyvenimo lygio dydį.

Piliečiams, kurie buvo draudžiami nuo nedarbo ir turi 2 metų darbo stažą, bet ilgesnę kaip vienerių metų samdomo darbo pertrauką, mokama Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatyta pajamų garantijos dydžio stipendija.

Kitiems piliečiams (16 straipsnio 7 dalis) mokama Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatyta valstybės remiamų pajamų dydžio stipendija.

Savarankiškai įsidarbinusiųjų ir besimokančiųjų kitos specialybės, įgyjančiųjų aukštesnę kvalifikaciją tiesiogiai gamyboje arba įmonių, įstaigų ir organizacijų siuntimu atitinkamose mokymo įstaigose, stipendijų dydis mokymo laikotarpiu nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimu.

Mokymo, permokymo ir perkvalifikavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

20 straipsnis. Viešieji darbai

Nedirbantiems piliečiams, kuriems sunku parinkti darbą, darbo birža kartu su savivaldybėmis organizuoja laikinus, iki dviejų mėnesių viešuosius darbus.

Jeigu piliečiai sutinka, viešieji darbai jiems gali būti pratęsiami.

Viešuosius darbus dirbantiems piliečiams atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Dirbantieji viešuosius darbus negauna bedarbio pašalpos, jeigu darbo užmokestis yra didesnis už šią pašalpą. Jeigu darbo užmokestis yra mažesnis už gaunamą pašalpą, darbo birža moka darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumą.

Viešuosius darbus dirbantiems piliečiams taikomos visos socialinės garantijos, numatytos atitinkamos profesijos (specialybės) darbuotojams.

Viešųjų darbų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

V skyrius.

LIETUVOS DARBO BIRŽA

21 straipsnis. Darbo biržos struktūra

Valstybines gyventojų užimtumo garantijas darbo rinkoje įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ministerijos. Ją sudaro Respublikinė bei teritorinės darbo biržos.

Gyventojų užimtumo klausimams nagrinėti prie darbo biržų steigiamos visuomeniniais pagrindais veikiančios trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių (susivienijimų, asociacijų ir kt.) bei valstybės valdymo organų atstovų. Darbuotojų ir darbdavių atstovus deleguoja minėtos organizacijos, o valstybės valdymo organų atstovus - skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės.

Darbo biržos ir trišalės komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

22 straipsnis. Darbo biržos funkcijos

Darbo birža:

analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus darbo rinkos pakitimus;

registruoja laisvas darbo vietas ir bedarbius;

ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčiuosius įsidarbinti;

tarpininkauja piliečiams įsidarbinant;

organizuoja kartu su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis ieškančių darbo piliečių profesinį konsultavimą, mokymą, permokymą ir perkvalifikavimą;

tarpininkauja piliečiams įsidarbinant užsienyje;

tvarko nustatyta tvarka Užimtumo fondo lėšas, teikia pasiūlymus dėl jo sudarymo ir naudojimo;

rengia valstybines, o kartu su savivaldybėmis - teritorines gyventojų užimtumo programas pirmiausia toms gyventojų grupėms, kurios negali lygiomis sąlygomis su kitais piliečiais konkuruoti darbo rinkoje;

teikia pasiūlymus savivaldybėms laikinai sustabdyti dirbančiųjų atleidimą arba atidėti jų atleidimo terminus, jeigu nesudarytos sąlygos įdarbinti atleistuosius, juos mokyti, permokyti ir perkvalifikuoti, arba jeigu, atleidžiant grupę darbuotojų, darbdavys laiku apie tai nepranešė darbo biržai;

skiria baudas darbdaviams, pažeidusiems laisvų darbo vietų registravimo tvarką;

kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius darbus, nukreipia į juos nedirbančius piliečius;

skiria bedarbio pašalpas.

23 straipsnis. Trišalių komisijų teisės

Trišalės komisijos:

svarsto ir teikia pasiūlymus darbo biržai dėl gyventojų užimtumo politikos, darbo rinkos reguliavimo, socialinės pagalbos bedarbiams prioritetų bei sistemos tobulinimo;

teikia pasiūlymus gyventojų užimtumo programų, nedarbo ribojimo priemonių, papildomų darbo vietų steigimo ar įdarbinimo kvotų negalintiems lygiomis sąlygomis su kitais konkuruoti darbo rinkoje piliečiams nustatymo, viešųjų darbų organizavimo, nedirbančių piliečių profesinio konsultavimo, mokymo ir permokymo tvarkos klausimais;

reguliariai svarsto darbo biržų veiklą ir Užimtumo fondo naudojimą, teikia atitinkamus pasiūlymus.

VI skyrius.

GYVENTOJŲ UŽIMTUMO ĮSTATYMO LAIKYMOSI KONTROLĖ

24 straipsnis. Gyventojų užimtumo įstatymo laikymosi kontrolė

Gyventojų užimtumo įstatymo laikymąsi kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

25 straipsnis. Darbdavių ir darbo biržos veiksmų apskundimas

Pilietis dėl darbdavio ir darbo biržos veiksmų įstatymo numatyta tvarka gali kreiptis į teismą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                                    V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. gruodžio 13 d.

Nr. I-864