LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 71:2003 „SOLIARIUMAI. ĮRENGIMAS IR EKSPLOATAVIMAS“ PATVIRTINIMO
2003 m. vasario 5 d. Nr. V-64
Vilnius
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 71:2003 „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas“ (pridedama).
2. Nustatau Lietuvos higienos normos HN 71:2003 „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas“ įsigaliojimo datą – 2003 m. balandžio 1 d.
3. Laikau netekusia galios Lietuvos higienos normą HN 71:1997 „Soliariumai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1997 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 7.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2003 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-
64
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 71: 2003 SOLIARIUMAI. Įrengimas ir eksploatavimas
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma privaloma projektuojamiems, įrengiamiems, rekonstruojamiems ir veikiantiems soliariumams, jų salonams, kosmetikos ir grožio salonams, kuriuose kosmetikos reikmėms naudojami prietaisai, turintieji odos švitinimo ultravioletine spinduliuote šaltinius.
II. NUORODOS
3. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:
3.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).
3.2. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2000, Nr. 85-2581).
3.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 101-3597).
3.4. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 13-475, Nr. 72-3016).
3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 1145) „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 73-3127).
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 285 „Dėl ūkinės komercinės veiklos, kuria versdamiesi įmonės ir asmenys privalo turėti leidimą-higienos pasą, sąrašo bei leidimo-higienos paso išdavimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 54-1746).
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 63-2551).
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d. įsakymas Nr. 421 „Dėl biocidų autorizacijos ir registracijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3760).
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 437 „Dėl privalomojo sveikatos mokymo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3824).
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 550 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2002, Nr. 114-5109).
3.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333).
3.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).
3.14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 200 „Dėl pasiūlymų keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį viešojo aptarnavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 54-2145).
3.15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 55-2203).
3.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-3475).
3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 684 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926).
3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 3 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:1999 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 5-121).
3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. 277 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278).
3.20. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 288 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 64-1:2001 „Kosmetikos ir asmens higienos gaminiai. Didžiausias leidžiamas mikrobiologinis užterštumo lygis“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1526).
3.21. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 374 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 62:2001 „Kosmetikos gaminiai. Bendrieji reikalavimai. Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 64-2372).
3.22. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 692 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-301).
3.23. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 403 „Dėl kosmetikos ir asmens higienos gaminių saugos sveikatai įvertinimo tvarkos ir kosmetikos gaminių notifikavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 65-2397).
3.24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 176 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 403 „Dėl kosmetikos ir asmens higienos gaminių saugos sveikatai įvertinimo tvarkos ir kosmetikos gaminių notifikavimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2002, Nr. 42-1592).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:
4.1. soliariumas
Patalpa, kurioje sumontuota technologinė įranga, įtaisyti elektriniai prietaisai, turintys odos švitinimo ultravioletine spinduliuote šaltinius.
4.2. ultravioletinė spinduliuotė
Nejonizuojančioji elektromagnetinė spinduliuotė nuo 100 nm iki 400 nm bangų ilgio ir nuo 1013 Hz iki 1016 Hz dažnių diapazonuose.
4.4. ultravioletinis spinduolis (UV spinduolis)
Spinduliavimo šaltinis, suprojektuotas taip, kad nepaisant galimo ekrano ar apsaugo ekranuojančio poveikio būtų spinduliuojama 400 nm arba trumpesnių bangų nejonizuojančioji elektromagnetinė energija.
4.5. 1 tipo UV prietaisas
Prietaisas, turintis UV spinduolį, kurio biologinį poveikį sukelia ilgesnių kaip 320 nm bangų spinduliuotė ir apibūdinamas santykinai stipria apšvieta nuo 320 nm iki 400 nm ruože.
4.6. 2 tipo UV prietaisas
Prietaisas, turintis UV spinduolį, kurio biologinį poveikį sukelia spinduliuotė, kai bangos nuo 280 nm iki 320 nm arba ilgesnės kaip 320 nm ir apibūdinamas santykinai stipria apšvieta nuo 320 nm iki 400 nm ruože.
4.7. ultravioletiniai spinduliai A (UVA)
Ultravioletinės spinduliuotės ilgų bangų (320–400) nm intensyviausi spinduliai, kurie gali giliausiai įsiskverbti į odos sluoksnius, pakeisti pigmento (melanino) erdvinę struktūrą ir tuo pačiu sukelti staigų odos patamsėjimą. Jie aplinkoje arba organizme, sąveikaudami su kai kuriais cheminiais faktoriais, gali sukelti odos fotoalergiją, fototoksikozę bei suaktyvinti fotokancerogenezę.
4.8. ultravioletiniai spinduliai B (UVB)
Ultravioletiniai vidutinio ilgio bangų (280–320) nm spinduliai, biologiškai kenksmingi gyvam organizmui, dėl jų poveikio padidėja pigmento (melanino) granulių dydis ir skaičius, o tuo pačiu storėja ir odos epidermis.
4.9. ultravioletiniai spinduliai C (UVC)
Ultravioletiniai trumpų bangų (100–280) nm spinduliai yra patys kenksmingiausi gyvybei ir draudžiami naudoti soliariume. Šiuos spindulius sulaiko apsauginis atmosferos ozono sluoksnis.
4.10. veiksmingoji energinė apšvieta
Elektromagnetinės spinduliuotės kiekis, kuris nustatomas pagal tam tikrą svertinę poveikio kreivę.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Soliariumai bei jų salonai projektuojami, statomi, įrengiami, pripažįstami tinkamais naudoti, eksploatuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais teisės aktais [3.14, 3.15, 3.16].
6. Soliariumų paslaugų teikėjas, prieš pradėdamas teikti soliariumų paslaugas turi turėti įgaliotos įstaigos išduotą leidimą-higienos pasą [3.7].
7. Soliariumų įranga turi atitikti LST EN 60335-2-27+A11 „Buitinių ir panašios paskirties elektrinių prietaisų sauga. 2 dalis. Ypatingieji reikalavimai odos švitinimo ultravioletine ir infraraudonąja spinduliuote prietaisams“ standarto reikalavimus.
8. Soliariumuose naudojami valikliai ir dezinfekcinės medžiagos turi būti paženklintos teisės aktų nustatyta tvarka, turėti etiketę ir saugos duomenų lapą lietuvių kalba ir turi būti naudojami pagal gamintojo instrukcijas [3.8, 3.9].
9. Soliariumuose turi būti viešai pateikti teikiamų paslaugų sąrašai, soliariumų įrangos techniniai pasai ir eksploatavimo instrukcijos lietuvių kalba, taip pat turi būti viešai pateikta informacija paslaugų vartotojams apie soliariumų keliamą riziką sveikatai, deginimosi režimą bei fotoalergiją sukeliančių medžiagų sąrašas (1 priedas).
10. Kosmetikos gaminiai, naudojami soliariumuose, turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus [3.20, 3.21, 3.23, 3.24]. Jie turi būti naudojami laikantis tinkamumo naudoti terminų ir naudojimo instrukcijų.
V. REIKALAVIMAI SOLIARIUMO PATALPOMS
14. Įrengiant vieną soliariumą plotas skaičiuojamas šitaip: įrangos plotas ir ne mažiau kaip 4,5 m2 prie kiekvienos įrangos. Viena įranga nuo kitos turi būti atskirtos pertvaromis.
15. Šalia soliariumo patalpos turi būti patalpa personalui, dušas, kuriame būtų prausikliai, pagalbinė patalpa ir sanitarinio mazgo patalpa. Persirengimo zona arba kambarys gali būti ir pačioje soliariumo patalpoje.
16. Persirengimo kambaryje turi būti spinta arba kabykla drabužiams, kėdė, veidrodis, spintelė arba lentynėlė kosmetikos reikmėms.
17. Personalo patalpose turi būti spintelės švariems skalbiniams, kosmetikos gaminiams laikyti ir atskira spinta darbuotojų asmeniniams viršutiniams ir darbo drabužiams laikyti.
18. Pagalbinėse patalpose turi būti spintelės valikliams, dezinfekcijos medžiagoms ir valymo inventoriui laikyti bei panaudotų skalbinių ir atliekų talpyklos, kurios kasdien ištuštinamos.
19. Soliariumų patalpų grindys turi būti neslidžios, be plyšių, nelaidžios vandeniui, šilumai, nekaupiančios elektros krūvio, lengvai valomos, atsparios cheminiams valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Rekomenduojama antistatinė grindų danga.
20. Patalpų sienos, lubos, pertvaros turi būti padengtos lygia, patvaria ir atsparia drėgmei matine, spindulių neatspindinčia medžiaga.
21. Soliariumų vėdinimo sistemos turi būti projektuojamos ir įrengiamos pagal norminių dokumentų reikalavimus [3.12] ir soliariumo įrangos technines instrukcijas. Gyvenamuosiuose pastatuose įrengiamų soliariumų vėdinimo sistemos turi būti atskiros, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų. Į soliariumo patalpas turi būti tiekiamas ne mažesnis kaip 36 m3/val. šviežio oro kiekis 1 asmeniui pagal projekte numatytą maksimalų galimą lankytojų ir darbuotojų skaičių.
22. Soliariume oro temperatūra turi būti nuo 22 °C iki 24 °C, santykinė oro drėgmė – (40–60) %, oro judėjimo greitis (0,2–0,5) m/s [3.18].
23. Soliariume turi būti įrengta vandentiekio ir nuotekų sistema, prijungta prie centralizuotų tinklų arba decentralizuotų vietinių inžinerinių įrenginių.
24. Šalto ir karšto vandens kokybė turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus [3.17].
25. Soliariumo patalpoje, kurioje stovi įranga, apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis. Dirbtinis apšvietimas turi būti kombinuotas (bendras ir vietinis, ne mažesnis kaip 300 lx). Kitose patalpose apšvietimas gali būti natūralus ir dirbtinis [3.19].
26. Soliariumo patalpoje triukšmas neturi viršyti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų reikalavimų [3.22].
27. Soliariume pirmosios pagalbos rinkinys turi būti gerai matomoje vietoje, lengvai pasiekiamas, jo sudėtis ir apimtis nurodyta 2 priede [3.11].
VI. REIKALAVIMAI SOLIARIUMO ĮRANGAI
29. Soliariumuose pagal ultravioletinę spinduliuotę naudojami 1 tipo UV ir 2 tipo UV prietaisai, kurie turi būti žymimi atitinkamu UV tipo numeriu.
30. Soliariumo įrangos montažas turi būti atliktas pagal nurodytas techniniame pase schemas. Įrangos prietaisų veikimą stebėti ir spinduolius keisti gali tik parengtas techninis personalas, kuris turi registruoti žurnale soliariumo įrangos patikros darbus ir jų atlikimo datą.
31. Ant soliariumo UV prietaisų, turinčių keičiamą UV spinduolį, turi būti pažymėta nuoroda į spinduolio tipą. UV spinduolis gali būti pakeistas tik identišku UV spinduoliu.
32. Soliariume naudojamų prietaisų ultravioletinių spindulių bangų ilgių diapazonas, spinduolių galia ir darbo trukmė turi būti nurodyti techninių charakteristikų aprašyme, kurį pateikia gamintojas. Jeigu spinduolių darbo trukmė nenurodyta, bangų ilgių diapazonas ir UVS galia turi būti tikrinami ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius ir patikrinimo data pažymima pase.
33. Pasibaigus spinduolių darbo trukmei, draudžiama juos eksploatuoti ir kaupti pagalbinėse patalpose. Jie yra kenksmingi ir turi būti išvežami į regionines toksinių atliekų aikšteles.
34. Prietaisai, kurių kai kurios dalys kabinamos, pakeliamos ir nuleidžiamos virš kliento, turi turėti tokį saugos įtaisą, kad sugedus pakabinimo priemonei ar daliai priartėjus pernelyg arti kliento jis nebūtų sužeistas.
35. Prietaisai, kurie skirti naudoti, kai žmogus guli, turi būti tokios konstrukcijos, kad ultravioletinės spinduliuotės spinduliavimas būtų automatiškai sustabdytas, kai tik sugenda laikmatis.
36. Prietaisų, skirtų viso kūno apšvietai ir naudojamų virš klientų, UV spinduoliai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio sugadinimo.
38. UV prietaisai turi būti tiekiami kartu bent su dviem apsauginių akinių komplektais, su nurodytu spinduliuotės praleidimo faktoriumi, kad būtų užtikrinta tinkama akių apsauga.
39. Apsauginių akinių spinduliuotės praleidimo faktorius yra nustatomas pagal LST EN 60335-2-27+A11 standarto reikalavimus ir neturi viršyti 1 lentelėje nurodytų verčių.
1 lentelė. Didžiausias apsauginių akinių spinduliuotės praleidimo faktorius
| Bangos ilgis (λ), nm |
Didžiausias spinduliuotės praleidimo faktorius, % |
| 250<λ£320 |
0,1 |
| 320<λ£400 |
1 |
40. UV prietaisai turi turėti laikmatį, kuris nutraukia ultravioletinės spinduliuotės spinduliavimą ir jo didžiausias nustatymo laikas 1 ir 2 tipo prietaisams yra iki 60 min.
41. Laikmačio nustatymų žymėjimas turi būti suderintas su laiko tarpais, rekomenduotais švitinimo tvarkaraštyje, kuris pateiktas prietaiso naudojimo instrukcijoje.
42. Veikiant soliariumo įrangai turi nuolat veikti ventiliatorius ir laikmatis, skirtas ultravioletinio spinduliavimo laikui matuoti.
43. Prietaiso negalima naudoti, jei blogai veikia ventiliatorius, laikmatis arba įskilęs ar nuimtas filtras.
44. Įrangos korpusą reguliariai reikia valyti drėgna šluoste su švelnia valymo priemone saugant, kad į įrangos vidų nepatektų vandens.
45. Būtina reguliariai šalinti susikaupusias dulkes iš įrangos ventiliacinių tarpų (kad nesikauptų šiluma).
48. Soliariumo įrangos gultas ir apsauginiai akiniai po kiekvieno paslaugos vartotojo apsilankymo turi būti valomi specialiais dezinfekavimo ir elektrostatinį krūvį šalinančiais valikliais, kurie nekenktų organinio stiklo paviršiui. Nuvalyti paviršiai pakartotinai nuvalomi šluoste, suvilgyta vandeniu.
VII. ŠVITINIMO REŽIMAS
50. Švitinimo režimas priklauso nuo vartotojo individualaus odos jautrumo, švitinimo trukmės, atstumo ir intervalo tarp švitinimo seansų, kurie būna nurodyti prietaiso instrukcijoje.
52. I ir II odos tipus turintiems vartotojams būtina iki pusės apriboti pirmojo seanso trukmę, kuri nurodyta įrangos instrukcijoje, o pasireiškus neigiamai reakcijai (išbėrimai, pūslės, žaizdos, pigmentiniai apgamai) daugiau soliariumu nesinaudoti ir kreiptis į gydytoją.
53. Švitinimų skaičius per metus (apie 30 seansų) neturi viršyti didžiausios metinės dozės (15 kJ/m2). Būtina atkreipti dėmesį į prietaiso instrukcijoje rekomenduojamą švitinimo trukmės tvarkaraštį.
55. Švitinimo atstumą automatiškai nustato UV prietaiso konstrukcija, o jei to nėra, rekomenduojama ne mažiau negu 25 cm atstumu nuo aukščiausiai esančios kūno vietos.
56. UV prietaisai neturi spinduliuoti pavojingo kiekio spinduliuotės ir jų veiksmingoji energinė apšvieta turi atitikti vertes, nurodytas 2 lentelėje.
2 lentelė. Veiksmingosios energinės apšvietos ribos
| UV tipo prietaisas |
Veiksmingoji energinė apšvieta, W/m2 |
|
|
|
250 nm<λ£320 nm |
320 nm<λ£400 nm |
| 1 |
<0,0005 |
≥0,15 |
| 2 |
0,0005 iki 0,15 |
≥0,15 |
| λ yra spinduliuotės bangos ilgis |
||
VIII. INFORMACIJA PASLAUGŲ VARTOTOJAMS
57. Paslaugų vartotojas, pirmą kartą apsilankęs soliariume, turi gauti paslaugų teikimo kortelę, kurioje pažymima švitinimo trukmė ir seansų skaičius.
58. Paslaugų vartotojas turi susipažinti su soliariumo prietaisų, turinčių UV spinduolius, naudojimosi taisyklėmis bei instrukcijomis lietuvių kalba.
59. Prieš naudojimąsi soliariumu paslaugų vartotojas turi pasitarti su gydytoju dermatologu dėl savo odos tipo, jos reakcijos į ultravioletinės spinduliuotės poveikį.
60. Odos tipai ir jautrumas ultravioletiniams spinduliams pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Odos tipai ir jautrumas UV spinduliams
| Odos tipas |
Jautrumas UV spinduliams |
| I |
Labai jautrus, niekada neįdega, visada nudega (atsiranda pūslės, išbėrimai) |
| II |
Jautrus, mažai įdega, dažniausiai nudega |
| III |
Mažai jautrus, švelniai įdega, nudega retai |
| IV |
Nejautrus, įdegimas greitas ir stiprus, beveik niekada nenudega |
61. Paslaugų vartotojas neturi naudotis deginimosi UV prietaisu, jei yra nukentėjęs nuo deginimosi saulėje, kenčiantis ar anksčiau nukentėjęs nuo odos vėžio ar linkęs sirgti odos vėžiu.
62. Paslaugų vartotojo oda turi būti švari, sausa, nesutepta kremais, losjonais, dezodorantais arba kitomis kosmetinėmis priemonėmis.
64. Soliariume negalima naudoti jokių apsaugos priemonių (losjonų, kremų) nuo natūralių saulės spindulių poveikio.
67. Jeigu paslaugų vartotojo odoje atsiranda neišnykstančių patinimų, žaizdų arba pigmentinių apgamų, draudžiama naudotis soliariumu ir būtina kreiptis į gydytoją.
68. Rizikinga naudotis soliariumu nėščioms moterims, asmenims, sergantiems odos ligomis (jungiamojo audinio sisteminėmis ligomis, odos raudonąja vilklige, sklerodermija), sergantiems tuberkulioze, cukriniu diabetu, katarakta, sunkia tireotoksikoze bei užkrečiamosiomis ligomis ir vartojantiems vaistus (antibiotikus, sulfanilamidus, diuretikus, vitaminą A, vaistus nuo psoriazės, vaistus nuo grybelinių ligų ir kt.).
69. Paslaugų vartotojas turi būti supažindintas su sąrašu cheminių medžiagų, kurios sukelia fotoalergiją (1 priedas).
70. Nerekomenduojama naudotis soliariumu paslaugų vartotojams, turintiems daug apgamų, strazdanų, vaikystėje stipriai nudegusiems saulėje pūslėmis arba jei jų šeimos nariai sirgę melanoma.
71. Po švitinimo, kad oda nesausėtų ir nesenėtų, rekomenduojama naudoti specialiai tam skirtus kremus.
IX. REIKALAVIMAI PASLAUGŲ TEIKĖJAMS
73. Soliariume paslaugas teikiantys asmenys (toliau – darbuotojai) privalo turėti privalomojo higienos mokymo ir privalomojo pirmosios medicinos pagalbos mokymo žinių atestavimo pažymėjimus [3.10].
74. Darbuotojai gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka [3.6].
75. Darbuotojai turi gerai išmanyti įrangos naudojimo, priežiūros ir darbo saugos taisykles bei teikiamų paslaugų ypatumus ir jų šalutinį poveikį.
76. Darbuotojai paslaugų teikimo metu privalo dėvėti švarius, lengvai skalbiamus darbo drabužius, avėti darbo avalynę.
1 priedas
FOTOSENSIBILIZUOJANČIOS (FOTOALERGIJĄ SUKELIANČIOS) MEDŽIAGOS
1. Kontaktinės (egzogeninės):
a) kosmetinės priemonės (odekolonas, kvepalai, losjonas po skutimosi), kurių sudėtyje yra eterinių aliejų ir psoraleno; lūpų dažai, kuriuose yra darinių iš fluoresceino; kremai ir plaukų priežiūros priemonės – jų sudėtyje yra darinių iš akmens anglies deguto;
b) augalai, sukeliantys fito-fotodermatitą, kaip antai: persiškoji liepa, rausvasis salieras, jonažolė ir daugelis skėtinių, citrusinių vaisių žievė, bergamotė ir kiti. Po kontakto su psoraleno (furokumarino) turinčių alergenų oda atrodo kaip nudeginta saulės;
2. Sisteminės (endogeninės):
i) fotojautrumą, fotoalergiją gali sukelti ir kitos čia neminėtos cheminės medžiagos arba priemonės, kuriose yra tokių medžiagų;
2 priedas
ĮMONĖS PIRMOSIOS PAGALBOS RINKINIO APRAŠYMAS
| Medicinos pagalbos priemonės pavadinimas |
Kiekis |
Paskirtis |
| 1. Didelis sterilus tvarstis, 10 cm x 12 cm |
2 vnt. |
|
| 2. Karpomas pirmosios pagalbos pleistras, 10 cm x 6 cm |
8 vnt. |
|
| 3. Lipnus pleistras, 2,5 cm x 5 cm |
1 vnt. |
Tvarsčiui pritvirtinti |
| 4. Neaustinės medžiagos servetėlė, 20 cm x 30 cm |
10 vnt. |
|
| 5. Palaikomasis trikampio formos tvarstis |
1 vnt. |
Pažeistai viršutinei galūnei parišti |
| 6. Palaikomasis tvarstis, 6 cm x 4 m |
3 vnt. |
|
| 7. Palaikomasis tvarstis, 8 cm x 4 m |
3 vnt. |
|
| 8. Pirmosios pagalbos žirklės |
1 vnt. |
|
| 9. Pirmosios pagalbos pleistro juostelės |
20 vnt. |
|
| 10. Plastikinis maišelis, 30 cm x 40 cm |
2 vnt. |
|
| 11. Sterilus akių tvarstis |
2 vnt. |
|
| 12. Sterilus nudegimų tvarstis, 40 cm x 60 cm |
1 vnt. |
|
| 13. Sterilus nudegimų tvarstis, 60 cm x 80 cm |
1 vnt. |
|
| 14. Sterilus žaizdų tvarstis, 10 cm x 10 cm |
6 vnt. |
|
| 15. Speciali anklodė, ne mažesnė kaip 210 cm x 160 cm |
1 vnt. |
Nukentėjusiam paguldyti ir (ar) apkloti |
| 16. Tinklinis cilindrinis galūnių tvarstis, 4 m |
1 vnt. |
|
| 17. Vidutinio dydžio sterilus tvarstis, 8 cm x 10 cm |
3 vnt. |
|
| 18. Vienkartinės pirštinės |
4 poros |
|
| 19. Pirmosios pagalbos teikimo aprašymas |
1 vnt. |
|
| 20. Rinkinio aprašas |
1 vnt. |
Tvirtinamas ant dėžutės/spintelės durelių/dangtelio vidinės pusės |
______________
3 priedas
DOKUMENTŲ, PANAUDOTŲ RENGIANT HIGIENOS NORMĄ HN 71:2003, SĄRAŠAS
1. Tarybos 1989 m. lapkričio 30 d. direktyva 89/654/EEB „Dėl būtiniausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų (pirmoji specialioji direktyva, kuri remiasi direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalimi)“ = Corrigendum to Council Directive 89/654/EEC of 30 November 1989 concerning the minimum safety and health requirements for the workplace (first individual directive within the meaning of article 16 (1) of directive 89/391/EEC).
2. Aplinkos sveikatos kriterijai 160. Ultravioletinis spinduliavimas. Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, 1994 = Environmental Health Criteria 160. Ultraviolet radiation. World Health Organization, Geneva, 1994.
3. Ronald Marks, Martin Dunitz. Saulė ir oda, 1995 = Ronald Marks, Martin Dunitz. Sun and the skin, 1995.
4. SvenoeT., Falk E. S., Henriksen K. Spinduliavimų ir sveikatos rizikos veiksnių ryšys naudojant UV lempas ir soliariumus. Riv Ruropos mokslinė medicinos farmakologija, 1995 = Svenoe T, Falk ES, Henriksen K. Irradiances and health risks associated with the use of UV lamps and sunbeds. Riv Eur Med farmacol 1995 Mar-Jun; 17(2-3):53-62.
5. Kontaktinio dermatito vadovėlis, Berlynas, 1995 – Text-book of contact dermatitis (Ed. R. J. Rycroft, T. Menne, P. J. Frosch, -2nd ed. – Berlin, 1995).
6. LST EN 60335-2-27+A11 „Buitinių ir panašios paskirties elektrinių prietaisų sauga. 2 dalis. Ypatingieji reikalavimai odos švitinimo ultravioletine ir infraraudonąja spinduliuote prietaisams“ (IEC 60335-2-27:1995).
7. LST EN 61228+A1 „Odos įdegiui naudojamų ultravioletinių lempų skleidžiamos UV spinduliuotės matavimo ir specifikavimo metodas“ (IEC 61228:1993).