LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMO Nr. 382
„DĖL PRIVALOMŲJŲ RINKAI TIEKIAMOS PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLOS KOKYBĖS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. lapkričio 5 d. Nr. 3D-808
Vilnius
Įgyvendindamas 2010 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos direktyvą 2010/60/ES, kuria nustatomos tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos gamtinei aplinkai išsaugoti skirtų pašarinių augalų sėklų mišinių prekybai (OL 2010 L 228, p. 10),
p a k e i č i u Privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 382 „Dėl Privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-145; 2009, Nr. 76-3137; 2010, Nr. 91-4827):
1. Išdėstau 1 punktą taip:
„1. Privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašas (toliau – reikalavimų aprašas) parengtas įgyvendinant 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 1 tomas, p. 55) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 26 d. Komisijos direktyva 2009/74/EB (OL 2009 L 166, p. 40), 1982 m. balandžio 13 d. Komisijos direktyvą 82/287/EEB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvų 66/401/EEB ir 69/208/EEB atitinkamai dėl prekybos pašarinių augalų sėkla ir aliejinių bei pluoštinių augalų sėkla priedus ir direktyvas 78/386/EEB ir 78/388/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 5 tomas, p. 131), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1983 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva 83/116/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 5 tomas, p. 248), 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 29 tomas, p. 258) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos direktyva 2010/1/ES (OL 2010 L 7, p. 17), 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 281) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432), 2004 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimą 2004/266/EB, leidžiantį neištrinamais spaudmenimis pateikti nurodytą informaciją ant pašarinių augalų sėklos pakuočių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 43 tomas, p. 231), 2004 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2004/371/EB dėl pašarinių augalų sėklos mišinių pateikimo į rinką sąlygų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 44 tomas, p. 133), 2004 m. gruodžio 1 d. Komisijos sprendimą 2004/842/EB dėl įgyvendinimo taisyklių, kuriomis remdamosi valstybės narės gali leisti teikti į rinką sėklas, priklausančias veislėms, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos jas įtraukti į žemės ūkio augalų rūšių veislių ar daržovių rūšių veislių nacionalinį katalogą (OL 2004 L 362, p. 21), 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimą 2010/680/ES, kuriuo Airija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija atleidžiami nuo įsipareigojimo tam tikroms veislėms atitinkamai taikyti Tarybos direktyvas 66/401/EEB, 66/402/EEB, 68/193/EEB, 1999/105/EB, 2002/54/EB, 2002/55/EB ir 2002/57/EB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla, javų sėkla, vynmedžių dauginimo medžiaga, miško dauginamąja medžiaga, runkelių sėkla, daržovių sėkla ir aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (OL 2010, L 292, p. 57), 2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos direktyvą 2008/124/EB, apribojančią tam tikrų rūšių pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklų prekybą oficialiai sertifikuota elitine sėkla arba sertifikuota sėkla (OL 2008 L 340, p. 73), 2008 m. birželio 20 d. Komisijos direktyvą 2008/62/EB, numatančią tam tikras leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas žemės ūkio vietinių populiacijų ir veislių, kurios natūraliai prisitaikiusios prie vietos ir regiono sąlygų ir kurioms gresia genetinė erozija, patvirtinimui ir prekybai tų vietinių populiacijų bei veislių sėkla ir sėklinėmis bulvėmis (OL 2008 L 162, p.13), 2010 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos direktyvą 2010/60/ES, kuria nustatomos tam tikros nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos gamtinei aplinkai išsaugoti skirtų pašarinių augalų sėklų mišinių prekybai (OL 2010 L 228, p. 10)“.
2. Išdėstau 7 punktą taip:
„7. Reikalavimų apraše vartojamos sąvokos:
Dirbtinis pašarinių augalų sėklos mišinys (toliau – dirbtinis mišinys) – sėklos mišinys, gaunamas sumaišius atskirų rūšių pašarinių augalų sėklas, surinktas pašarinių augalų sėklos surinkimo teritorijoje ir padaugintas atskirai pagal rūšis ne sėklos surinkimo teritorijoje, siekiant užauginti genčių, rūšių ir prireikus porūšių sėklas, būdingas pašarinių augalų sėklos surinkimo teritorijos buveinėms.
Europos Bendrijos mažoji A fasuotė – pašarinių augalų sėklos mišinių, neskirtų sėklai ruošti, fasuotė, kurioje esanti sėkla sveria ne daugiau kaip 2 kg, neskaitant granuliuotų pesticidų, dražė ir kitų kietųjų priedų svorio.
Europos Bendrijos mažoji B fasuotė – fasuotė, kurioje esanti elitinė arba sertifikuota ir komercinė pašarinių augalų sėkla arba jos mišiniai, išskyrus EB mažąsias A fasuotes, sveria ne daugiau kaip 10 kg, neskaitant granuliuotų pesticidų, dražė ir kitų kietųjų priedų svorio.
Įgaliotoji laboratorija – laboratorija, turinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimą atlikti sėklos kokybės tyrimus.
Įgaliotasis aprobuotojas – asmuo, turintis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos suteiktą leidimą aprobuoti sėklinius pasėlius.
Įgaliotasis bandinių ėmėjas – asmuo, turintis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimą imti sėklos bandinius iš sėklos siuntų.
Kontrolinis bandinys – sėklos bandinys, paimtas oficialiojo bandinių ėmėjo iš paruoštos sėklos siuntos, kuriai jau yra išduotas kokybės dokumentas arba iš kurios yra paimtas bandinys kokybės dokumentui gauti.
Natūralus pašarinių augalų sėklos mišinys (toliau – natūralus mišinys) – rinkai tiekiamas pašarinių augalų sėklos surinkimo teritorijoje nuimtas valytas ar nevalytas natūraliai užaugusių įvairių pašarinių augalų sėklos mišinys.
Oficialioji laboratorija – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos laboratorija, kurioje atliekami sėklos kokybės tyrimai.
Oficialiosios priemonės – priemonės, kurias taiko Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tiekėjo prašymu aprobuodama pasėlius, atlikdama sėklos kokybės tyrimus, vykdydama vegetacinius bandymus ir kitus su sėklos sertifikavimu susijusius veiksmus.
Oficialusis aprobuotojas – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistas, turintis teisę aprobuoti sėklinius pasėlius.
Oficialusis bandinių ėmėjas – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistas, turintis teisę imti bandinius iš sėklos siuntų.
Oficialioji priežiūra – priežiūra, kurią atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kontroliuodama įgaliotųjų aprobuotojų, bandinių ėmėjų ir laboratorijų darbą.
Pašarinių augalų genetinės įvairovės išsaugojimas in situ (toliau – išsaugojimas in situ) – pašarinių augalų genetinės įvairovės išsaugojimas natūralioje gamtinėje aplinkoje ir žemės ūkio aplinkoje, kurioje susidarė jų genetiniai požymiai.
Pašarinių augalų kilmės rajonas (toliau – kilmės rajonas) – rajonas, kuriame vietinė arba išsaugotina in situ ir tausiai naudojama pašarinių augalų veislė buvo ilgai auginama ir prie kurio ji yra natūraliai prisitaikiusi.
Pašarinių augalų populiacijų genetinė erozija – tam tikros rūšies ar veislės pašarinių augalų genetinės įvairovės mažėjimas arba genetinio pagrindo menkėjimas populiacijoje dėl žmonių veiklos ar aplinkos pokyčių.
Pašarinių augalų sėklinio pasėlio aprobavimas – pašarinių augalų sėklinio pasėlio veislinių savybių patikrinimas lauke, siekiant nustatyti pasėlio tinkamumą tam tikros veislės ir kategorijos sėklai išauginti.
Pašarinių augalų sėklos šaltinio teritorija (toliau – sėklos šaltinio teritorija) – valstybės narės nustatyta teritorija, kuri pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. 2006/105/EB (OL 2006 L 363 p. 368), 4 straipsnio 4 dalį yra speciali saugoma teritorija, arba pašarinių augalų genetiniams ištekliams išsaugoti skirta teritorija, kurią valstybė narė nustatė nacionaline tvarka, pagrįsta kriterijais, panašiais į numatytuosius direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 4 dalyje kartu su 1 straipsnio k ir l dalimis, ir kuri yra administruojama, saugoma ir stebima tos direktyvos 6 ir 11 straipsniuose numatytais būdais.
Pašarinių augalų sėklos surinkimo teritorija (toliau – surinkimo teritorija) – pašarinių augalų sėklos šaltinio teritorijos dalis, kurioje renkamos sėklos.
Pašarinių augalų vegetacinis bandymas – bandymas, kuriuo tikrinama pašarinių augalų veislės tapatybė ir grynumas.
Saugotina pašarinių augalų veislė (toliau – saugotina veislė) – vietinė arba išsaugotina in situ ir tausiai naudojama pašarinių augalų veislė, kuriai gresia genetinė erozija ir kurios genetinius išteklius būtina išsaugoti.
Vietinė pašarinių augalų veislė – ilgai tam tikroje vietoje auginama pašarinių augalų veislė, išvesta liaudies selekcininkų ar susidariusi gamtinės (natūraliosios) atrankos būdu.
Kitos reikalavimų apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia teisės aktai.“
3. Papildau šiais 521 ir 522 punktais:
„521. Nepaisant 52 punkto nuostatos, Valstybinė augalininkystės tarnyba gali leisti tiekti rinkai įvairių genčių, rūšių ir prireikus porūšių mišinius gamtinei aplinkai išsaugoti (toliau – mišiniai aplinkai išsaugoti) atsižvelgiant į poreikį išsaugoti genetinius augalų išteklius. Mišinių aplinkai išsaugoti sudėtyje gali būti šiame reikalavimų apraše nurodytų pašarinių augalų sėklų ir augalų, kurie pagal šį reikalavimų aprašą nėra pašariniai augalai, sėklų.
4. Išdėstau 72 punktą taip:
„72. Tiekiama rinkai superelitinė sėkla turi atitikti elitinei sėklai keliamus reikalavimus. Superelitinė, elitinė, sertifikuota, sertifikuota pirmos ir antros reprodukcijos bei komercinė sėkla, taip pat sertifikuota saugotinų veislių sėkla turi būti tiekiama rinkai tik vienarūšėmis siuntomis ir sandariose fasuotėse. Mišiniai aplinkai išsaugoti turi būti tiekiami rinkai tik sandariose fasuotėse ir konteineriuose. Fasuotes ženklina Valstybinė augalininkystės tarnyba, o saugotinų veislių sėklų ir mišinių aplinkai išsaugoti fasuotes – tiekėjas. Fasuotės turi būti paženklintos taip, kad nebūtų galima atidaryti nepažeidus ženklinimo. Fasuotės ženklinamos prie jų pritvirtinant etiketes.“
5. Papildau šiais 771, 772 ir 773 punktais:
„771. Mišinių aplinkai išsaugoti fasuotės turi turėti tiekėjo etiketę, išspausdintą užrašą ar spaudą, kuriame turi būti nurodyta:
771.2. asmens, atsakingo už etikečių ar jo tapatybės ženklo pritvirtinimą, vardas, pavardė ir adresas;
771.9. žodžiai „gamtinei aplinkai išsaugoti skirtų pašarinių augalų sėklos mišinys, skirtas naudoti tokio paties buveinių tipo teritorijoje, kaip ir surinkimo teritorija, neatsižvelgiant į biotines sąlygas“;
771.11. procentinė sudedamųjų dalių svorio dalis pagal rūšį ir prireikus porūšį. Taip pat galima nurodyti natūralaus mišinio aplinkai išsaugoti sudedamąsias dalis pagal šio reikalavimų aprašo 773 punktą;
771.13. tais atvejais, kai nurodoma sėklos masė ir sėklos yra chemiškai apdorotos (granuliuotos pesticidais, dražuotos ar apdorotos kitais priedais), nurodoma apdorojimo medžiaga ar priedas bei apytikris grynojo sėklos svorio ir bendrojo svorio santykis;
771.14. dirbtinio mišinio aplinkai išsaugoti atveju – konkretaus mišinio, kuriam taikomos šio reikalavimų aprašo nuostatos, sudedamųjų dalių daigumas, kuris neatitinka šio reikalavimų aprašo 2 priede išdėstytų daigumo reikalavimų. Jei konkrečių sudedamųjų dalių yra daugiau kaip penki, gali būti nurodytas vidutinis reikalaujamos konkrečios sudedamosios dalies daigumo procentas.
772. Mišinių aplinkai išsaugoti leidime turi būti pateikta ši informacija:
772.4. dirbtinio mišinio aplinkai išsaugoti atveju – konkretaus mišinio, kuriam taikomos šio reikalavimų aprašo nuostatos, sudedamųjų dalių daigumo procentas, kuris neatitinka šio reikalavimų aprašo 2 priede išdėstytų daigumo reikalavimų;
773. Kai rinkai tiekiamas natūralus mišinys aplinkai išsaugoti, 772.3 punkte nurodyta sąlyga netaikoma, pakanka nurodyti tas sudedamąsias dalis pagal rūšį ir prireikus porūšį, kurie yra būdingi surinkimo teritorijos buveinių tipui ir kurie, kaip mišinio sudedamosios dalys, yra svarbūs siekiant išsaugoti gamtinę aplinką atsižvelgiant į poreikį išsaugoti genetinius augalų išteklius.“
6. Papildau VIII skyrių šiais naujais 94–100 punktais (ankstesniuosius 94–117 punktus laikau atitinkamai 101–124 punktais):
„94. Valstybinei augalininkystės tarnybai leidus rinkai tiekti mišinius aplinkai išsaugoti, ji nurodo regioną, su kuriuo tas mišinys yra siejamas (toliau – kilmės regionas). Valstybinė augalininkystės tarnyba atsižvelgia į informaciją iš augalų genetinių išteklių institucijų arba ES valstybių šiam tikslui pripažintų organizacijų. Jeigu kilmės regionas yra keliose ES valstybėse, visos susijusios ES valstybės jį nurodo bendru susitarimu.
95. Natūralius ir dirbtinius mišinius aplinkai išsaugoti leidžiama tiekti rinkai, jei laikomasi šių reikalavimų:
95.1. augintojui pateikus prašymą leidžiama rinkai tiekti mišinius aplinkai išsaugoti jų teritorijoje esančiame kilmės regione, jei tie mišiniai atitinka šio reikalavimų aprašo 95.2–95.8 punktų nuostatas;
95.2. natūralaus mišinio aplinkai išsaugoti sėklos turi būti surinktos jo sėklos šaltinio teritorijoje, kurioje nebuvo sėjama pastaruosius 40 metų iki augintojo prašymo pateikimo datos, pagal šio reikalavimų aprašo 95.1 punktą. Sėklos šaltinio teritorija turi būti kilmės regione;
95.3. natūralaus mišinio aplinkai išsaugoti, kurį sudaro rūšys ir prireikus porūšiai, kurie yra būdingi surinkimo teritorijos buveinių tipui ir kurie, kaip mišinio sudedamosios dalys, yra svarbūs siekiant išsaugoti gamtinę aplinką atsižvelgiant į poreikį išsaugoti genetinius augalų išteklius, sudedamųjų dalių procentinė dalis turi būti tinkama surinkimo teritorijos buveinių tipui atkurti. Sudedamųjų dalių daigumas turi būti pakankamas surinkimo teritorijos buveinių tipui atkurti;
95.4. didžiausias rūšių ir prireikus porūšių, kurie neatitinka 95.3 punkto nuostatų, kiekis neturi viršyti 1 proc. svorio. Natūralaus mišinio sudėtyje neturi būti Avena fatua, Avena sterilis ir Cuscuta spp. Didžiausias Rumex spp., išskyrus Rumex acetosella ir Rumex maritimus, kiekis neturi viršyti 0,05 proc. svorio;
95.5. Valstybinė augalininkystės tarnyba natūralių mišinių aplinkai išsaugoti surinkimo teritorijoje atlieka vizualinius patikrinimus. Šie patikrinimai surinkimo teritorijoje atliekami atitinkamu metu per visą auginimo laikotarpį, siekiant užtikrinti šio reikalavimų aprašo 95.3 ir 95.4 punktų nuostatas. Atlikus patikrinimus įforminami jų rezultatai;
95.6. sėklos, iš kurių bus gautas dirbtinis mišinys aplinkai išsaugoti, turi būti surinktos jo sėklos šaltinio teritorijoje, kurioje nebuvo sėjama pastaruosius 40 metų iki augintojo prašymo pateikimo datos, pagal šio reikalavimų aprašo 95.1 punktą. Sėklos šaltinio teritorija turi būti kilmės regione;
95.7. dirbtinio mišinio aplinkai išsaugoti sėklos turi būti tos rūšies ir prireikus porūšio, kurie yra tipiški surinkimo vietos buveinių tipui ir kurie, kaip mišinio sudedamosios dalys, yra svarbūs siekiant išsaugoti gamtinę aplinką atsižvelgiant į poreikį išsaugoti genetinius augalų išteklius;
95.8. dirbtinio mišinio sudedamosios dalys, kurios yra pašarinių augalų sėklos, kaip nurodyta šiame reikalavimų apraše, prieš sumaišant turi atitikti šio reikalavimų aprašo 46 punkte nurodytus reikalavimus, susijusius su analitiniu grynumu (švarumu), kaip nurodyta 2 priedo lentelės „Minimalūs pašarinių augalų sertifikuotos sėklos kokybės reikalavimai“ 4–11 skiltyse, didžiausiu kitų augalų rūšių sėklos kiekiu 4 priedo 4 skiltyje nurodyto svorio bandinyje, kaip nurodyta 2 priedo lentelės „Minimalūs pašarinių augalų sertifikuotos sėklos kokybės reikalavimai“ 12–14 skiltyse, ir su lubinų sėklomis susijusias sąlygas, kaip nurodyta 2 priedo lentelės „Minimalūs pašarinių augalų sertifikuotos sėklos kokybės reikalavimai“ 15 skiltyje;
95.9. Valstybinė augalininkystės tarnyba, nagrinėdama prašymą dėl dirbtinio mišinio aplinkai išsaugoti tiekimo rinkai, atlieka tyrimus arba jie atliekami Valstybinei augalininkystės tarnybai oficialiai prižiūrint, patikrina, ar mišinys aplinkai išsaugoti atitinka šio reikalavimų aprašo 95.7 ir 95.8 punktų nuostatas. Tyrimai atliekami pagal tarptautinius metodus arba, jei tokių metodų nėra, – pagal atitinkamus nacionalinius metodus. Valstybinė augalininkystės tarnyba kontroliuoja, kad mėginiai būtų imami iš vienarūšių siuntų pagal šio reikalavimų aprašo 39 punkto nuostatas;
96. Valstybinė augalininkystės tarnyba kontroliuoja, kad kasmet rinkai tiekiamas mišinių aplinkai išsaugoti sėklos kiekis neviršytų 5 proc. bendro visų pašarinių augalų sėklos mišinių, kuriems taikomas reikalavimų aprašas, svorio ir juo būtų prekiaujama susijusioje valstybėje narėje atitinkamais metais.
97. Augintojai prieš auginimo sezono pradžią turi pranešti Valstybinei augalininkystės tarnybai apie natūralių ar dirbtinių mišinių aplinkai išsaugoti sėklos kiekį, kuriam jie ketina prašyti leidimo tiekti rinkai, ir numatomos surinkimo teritorijos ar teritorijų plotą ir vietą.
98. Tais atvejais, kai viršijamas mišinių aplinkai išsaugoti sėklos kiekis, nurodytas šio reikalavimų aprašo 96 punkte, Valstybinė augalininkystės tarnyba kiekvienam atitinkamam augintojui paskiria kiekį, kuriuo jis gali prekiauti per atitinkamą auginimo sezoną.
99. Augintojai Valstybinei augalininkystės tarnybai turi pateikti ataskaitą apie per kiekvieną auginimo sezoną rinkai pateiktų mišinių aplinkai išsaugoti kiekį.