LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. RUGSĖJO 29 D. NUTARIMO NR. 1057 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. lapkričio 12 d. Nr. 1347
Vilnius
1. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 1999, Nr. 97-2807; 2000, Nr. 25-652, Nr. 84-2554):
1.1. išdėstyti 3 punktą taip:
„3. Nustatyti, kad iki 2001 m. gruodžio 31 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytos datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau prireikus vadinama – šis įstatymas) arba pagal nurodytą būdą vadovaujantis šiuo įstatymu negalima atkurti nuosavybės teisių, sprendimai, suderinus su piliečiais ir jiems raštu sutikus, priimami pagal prašymus nagrinėjančių institucijų pateiktus pasiūlymus“;
1.2. išdėstyti 6 punktą taip:
1.3. nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje:
1.3.1. išdėstyti 2.3 ir 2.4 punktus taip:
„2.3. turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos (1939–1990) metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;
1.3.2. išdėstyti 3 punktą taip:
„3. Šios tvarkos 2 punkte nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisių perėmėjams atkuriamos ta pačia tvarka kaip ir šios tvarkos 2 punkte nurodytiems piliečiams.
Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal teisės perleidimo sutartį įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kuriomis jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.
Mirus šios tvarkos 2.1–2.4 punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Šios tvarkos 2.4 punkte nurodytiems piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į turto savininko mirusiam vaikui (įvaikiui) tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu kiti turto savininko vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai) yra taip pat mirę arba šio įstatymo nustatytais terminais nepateikia prašymo atkurti nuosavybės teises, šios tvarkos 2.4 punkte nurodytų piliečių prašymu gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą savininko išlikusį nekilnojamąjį turtą“;
1.3.3. išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateikia:
piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir įgiję tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą:
Lietuvos Respublikos piliečiai, negyvenantys Lietuvos Respublikoje;
piliečiai, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai;
piliečiai, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudarytais testamentu (naminiu testamentu), sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo) ar kitokiu rašytiniu dokumentu, taip pat piliečiai, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą;
turto savininko, kuris okupacijos (1939–1990) metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), jeigu šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Jeigu piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, buvo pateikę prašymus, bet prašymai nebuvo nagrinėjami, nes šie asmenys neturėjo teisės arba jos neteko praleidę terminą, jie laikomi pateikę prašymus laiku. Anksčiau pateikti prašymai nagrinėjami pagal šią tvarką. Jeigu prašymai neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimų arba reikia papildomų duomenų pagal šį įstatymą, prašymus nagrinėjanti institucija turi teisę prašyti pateikti papildomą informaciją (dokumentus) arba patikslinti prašymą. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos (dokumentų) pateikimo ar prašymo patikslinimo dienos.
Piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą.
Šių piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šios tvarkos 2 punkte nurodytiems piliečiams šios tvarkos 102 punkte nurodytais būdais, o nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius natūra atkuriamos tik tuo atveju, kai patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose ši žemė, miškas ir vandens telkiniai yra priskirti laisvos žemės fondui“;
1.3.4. išdėstyti 10 ir 11 punktus taip:
„10. Piliečiai iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, šios tvarkos 98–101 punktuose numatytos institucijos piliečio prašymu pakeičia sprendimą administracine tvarka. Pradėtas vykdyti sprendimas gali būti panaikintas teismine tvarka, atleidžiant pilietį nuo žyminio mokesčio. Prašymai pakeisti ar panaikinti priimtus sprendimus turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 dienos.
11. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2002 m. liepos 1 d. turi pateikti šios tvarkos 98–101 punktuose nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą“;
1.3.5. išdėstyti 16 punkto trečiąją, ketvirtąją ir penktąją pastraipas taip:
„Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę ir žemę, apsodintą ir apaugusią mišku, piliečiams atkuriamos grąžinant ją natūra, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei. Jeigu pilietis atsisako imti apsodintą ir apaugusį mišku žemės sklypą, valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Grąžinant žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise, žemės reformos žemėtvarkos projekte žymimas ir vietovėje ženklinamas visas savininko turėtas (grąžintinas natūra) žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais.
1.3.6. išdėstyti 18 punkto pirmąją pastraipą taip:
„18. Kaimo vietovėje esanti žemė, kurią naudoja arba nuomoja fiziniai ar juridiniai asmenys nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti ir kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip. Šių žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose“;
1.3.7. išdėstyti 20 punkto antrąją pastraipą:
„Žemė, kurioje įrengti pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, grąžinama natūra ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios žemės savininkai sutinka sudaryti žemės nuomos sutartį su žuvininkystės tvenkinių naudotojais ne mažiau kaip 5 metams. Žuvininkystės tvenkinių naudotojai šiuos tvenkinius nuomoja ir už juos savininkui moka teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio žemės nuomos mokestį. Pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašą ir plotus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“;
1.3.8. išdėstyti 24 punkto pirmąją pastraipą taip:
„24. Jeigu pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės natūra turėtoje vietoje, jo teisės gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų. Valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė negrąžinama perduodant neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam žemės sklypą“;
1.3.9. išdėstyti 28 punktą taip:
„28. Perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje. Laisvoje žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą projektuojami žemės sklypai žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojančių žemės ūkio bendrovių nariams perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, kurį iki šio įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatytąja tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės. Valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose lygiaverčiai žemės sklypai neprojektuojami“;
1.3.10. išdėstyti 34 punkto trečiąją pastraipą taip:
„perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūrinių vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai ir kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus tuos atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka naujo įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam kompensuojama (jo pageidavimu) vidutinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, nepaisant prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos, jeigu šis prašymas pateiktas šio įstatymo nustatytais terminais“;
1.3.11. išdėstyti 47 punktą taip:
„47. Miškai ir vandens telkiniai saugomose teritorijose piliečiams grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu jie sutinka su įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytu ribotu tiksliniu naudojimu. Jeigu tokio miško susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis miško plotas iš laisvo miško fondo, išskyrus valstybinius parkus ir valstybinius draustinius, – tik už turėtą mišką ir tik piliečiams, gyvenantiems tose apskrityse, kuriose yra perduodamas nuosavybėn miškas“;
1.3.12. išdėstyti 50 punkto pirmąją pastraipą taip:
„50. Perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai miško sklypai projektuojami laisvo miško fondo žemėje, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos miško įsigijimo eilės, ir perduodami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose lygiaverčiai miško sklypai neprojektuojami“;
1.3.13. išdėstyti 70 punkto dešimtąją pastraipą taip:
„suteikta kaimo vietovėje mokslo ir mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams, specialiosios paskirties veislininkystės bendrovėms. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“;
1.3.14. išdėstyti 70 punkto dvyliktąją pastraipą taip:
1.3.15. papildyti 70 punktą šia tryliktąja pastraipa:
1.3.16. išdėstyti 71 punkto ketvirtąją ir penktąją pastraipas taip:
1.3.17. išdėstyti 82 punkto trečiąją ir penktąją pastraipas taip:
„įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos;
perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepriklausomai nuo turėtos žemės vietos). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus“;
1.3.18. išdėstyti 86 punkto šeštąją pastraipą taip:
1.3.19. išdėstyti 103 punkto trečiąją pastraipą taip:
„pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės, miško, vandens telkinių sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas apskrities viršininkui“;
1.3.20. papildyti 3 priedą šiuo 6 punktu (ankstesnįjį 6 punktą laikant 7 punktu):
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimą Nr. 331 „Dėl Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamą turtą padavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 27-747);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 700 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 ir 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 29-905) 2 punktą.