LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS REGIONINĖS POLITIKOS IKI 2013 METŲ STRATEGIJOS
2005 m. gegužės 23 d. Nr. 575
Vilnius
Įgyvendindama Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), III skyriaus 7 skirsnio „Regionų plėtra“ nuostatas ir siekdama tolygesnės regioninės socialinės ekonominės plėtros, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti:
2.1. Vidaus reikalų ministerijai:
2.2. Alytaus apskrities viršininko administracijai, Marijampolės apskrities viršininko administracijai, Tauragės apskrities viršininko administracijai, Telšių apskrities viršininko administracijai ir Utenos apskrities viršininko administracijai – atsižvelgiant į Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategiją, nustatytąja tvarka parengti regionų plėtros planų projektus ir suderinus su Vidaus reikalų ministerija iki 2005 m. gruodžio 1 d. pateikti juos atitinkamų regionų plėtros taryboms.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575
LIETUVOS REGIONINĖS POLITIKOS IKI 2013 METŲ STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija (toliau vadinama – ši Strategija) siekiama sudaryti išankstines sąlygas vykdyti kryptingą nacionalinę regioninę politiką Lietuvoje.
2. Ši Strategija parengta vadovaujantis:
2.1. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558);
2.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852);
2.3. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029);
2.4. Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029);
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703).
3. Rengiant šią Strategiją, taip pat atsižvelgta į 2004 metų vasario mėnesį parengtą Europos Komisijos trečiąją ataskaitą apie socialinę ir ekonominę sanglaudą.
4. Pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą pagrindiniai teritoriniai dariniai, kuriuose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, yra regionai – apskritys. Regioninės politikos įgyvendinimo funkcijos priskirtos valstybinio administravimo institucijoms – Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir apskričių viršininkams; tam tikruose procesuose dalyvauja ir regionų plėtros tarybos. Institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, paskirta Vidaus reikalų ministerija.
Pagal Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymą regioninę politiką galima įgyvendinti sprendžiant tam tikras problemas probleminėse (tikslinėse) teritorijose, kurios nustatomos atsižvelgiant į šių problemų pasireiškimo mastą.
5. Valstybės ilgalaikėje raidos strategijoje numatyta iki 2015 metų Lietuvoje sukurti gerovės valstybę, kurioje būtų žemas nedarbo lygis, didelė darbo kaina, tvirtos socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis.
Todėl rengiant šią Strategiją vadovautasi nuostata, kad Lietuva, įgyvendindama Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir kurdama gerovės valstybę, sieks ne tik spartaus ekonomikos augimo, bet ir ilgalaikio nacionalinės regioninės politikos tikslo – užtikrinti gerą gyvenimo kokybę visos šalies teritorijos gyventojams, pasiekti aukštesnį teritorinės socialinės sanglaudos lygį.
Rengiant šią Strategiją, taip pat vadovautasi nuostata, kad Lietuva, atsižvelgdama į Lisabonos ir Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) užimtumo strategijų tikslus, sieks aukšto (visiško) užimtumo lygio, geros darbo kokybės ir didelio darbo našumo.
6. Sparčiai plėtojantis Lietuvos ekonomikai ir iki 9 procentų per metus didėjant bendrajam vidaus produktui (toliau vadinama – BVP), socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp Lietuvos regionų ir jų viduje nemažėja. Todėl šioje Strategijoje vadovaujamasi nuostata, kad plėtros laikotarpio iki 2013 metų nacionalinės regioninės politikos pagrindinė problema – dideli ir nemažėjantys socialiniai bei ekonominiai skirtumai tarp regionų ir jų viduje, o pagrindinė jų priežastis – nepakankamai tolygi teritorinė ekonominė plėtra.
BVP didėjimas ir dėl to didėjančios nacionalinio biudžeto pajamos, ES struktūrinių fondų teikiamos finansinės galimybės sudaro sąlygas kryptingai panaudoti šiuos papildomus finansinius išteklius ir kitas plėtros priemones teritorinės ekonominės plėtros dermei, kartu ir teritorinei socialinei sanglaudai tarp Lietuvos regionų bei juose didinti.
7. Pagrindžiant teritorinę ekonominę plėtrą, vadovautasi išdėstymo, centro – periferijos, augimo centrų (polių) teorijų grupe, apibūdinančia pagrindinius veiksnius, lemiančius teritorinės nepusiausvyros susidarymą. Šia teorijų grupe vadovaujantis įgyvendinama valstybės regioninė politika, orientuota į tolygesnę šalies augimo centrų plėtrą, sumažina neigiamus, opius tam tikru laikotarpiu pagrindinių teritorinę socialinę sanglaudą apibūdinančių komponentų – gyventojų pajamų ir nedarbo (arba užimtumo) lygio – teritorinius netolygumus šalyje.
8. Rengiant šią Strategiją, taip pat analizuota Airijos ir kitų ES valstybių narių (Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Estijos ir kitų) patirtis regioninės plėtros srityje. Airijoje nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti buvo pasirinktas ekonomikos augimo centrų plėtros modelis: plėtros skatinimo priemonės buvo skirtos ne tik tokiems centrams kaip sostinė Dublinas ir uostamiestis Korkas, bet ir kitiems žemesnio lygmens augimo centrams. Įgyvendinant šią politiką, pastebėta, kad plėtros efektyvumą ir teritorinę socialinę sanglaudą taip pat mažina aplink augimo centrus esančių teritorijų silpna integracija į juos. Todėl šiuo metu Airijoje regioninė politika įgyvendinama šiek tiek kitaip: plėtros skatinimo priemonės skiriamos ne tik augimo centrų plėtrai, bet ir augimo centrų bei jų aplinkinių teritorijų integracijai.
9. Rengiant šią Strategiją, atsižvelgta ir į Europos Komisijos trečios ataskaitos apie socialinę ir ekonominę sanglaudą siūlymuose pateiktą tuometinėms valstybėms kandidatėms vieną iš uždavinių, susijusių su plėtra: vengti per didelio investicijų sutelkimo esamuose augimo centruose, kuriuose artimiausioje ateityje poveikis ekonominei veiklai gali būti didžiausias, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali kenkti subalansuotai plėtrai.
10. Šioje Strategijoje, išskiriant plėtotinus regioninius centrus, vadovautasi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirtais regioniniais centrais (jų ilgalaikėje perspektyvoje buvo numatyta 12). Atsižvelgiant į ribotas finansines galimybes, būtinybę koncentruoti finansinius išteklius ir siekiant didžiausio efekto, šioje Strategijoje siūloma iki 2013 metų plėtoti tuos žemo gyvenimo lygio teritorijų apsuptus regioninius centrus, kurie, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas ir jų plėtra gali užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, o kartu ir Lietuvoje.
11. Šia Strategija siekiama suderinti Lietuvos regioninės politikos ir ES regioninės politikos mechanizmų funkcionavimą. ES regioninė politika programuojama 7 metų laikotarpiui. Dabartinis programavimo laikotarpis tęsiasi iki 2006 metų įskaitytinai, o kitas apima 2007-2013 metus. Siekiant užtikrinti ES ir Lietuvos regioninės politikos programavimo laikotarpių dermę, ši Strategija parengta laikotarpiui iki 2013 metų.
12. Šioje Strategijoje naudoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos oficialiai skelbiami statistikos duomenys, taip pat Žemės ūkio ministerijos pateikti preliminarūs duomenys apie numatomas ES tiesiogines išmokas žemės ūkio subjektams.
13. Šioje Strategijoje, remiantis esamos būklės įvertinimu, taip pat stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių strategine analize (II skyrius), suformuluotas Lietuvos regioninės politikos strateginis tikslas iki 2013 metų, šios politikos prioritetinė kryptis, nustatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės (III skyrius). Toliau aptarti šios Strategijos įgyvendinimo klausimai (IV skyrius).
I. REGIONINIAI GYVENTOJŲ PAJAMŲ IR NEDARBO LYGIO NETOLYGUMAI
14. Teritorinė socialinė sanglauda (arba nesanglauda) matuojama vertinant pagrindinių jos komponentų – gyventojų pajamų ir nedarbo (arba užimtumo) lygio teritorinius netolygumus šalyje. Todėl šioje Strategijoje teritorinė socialinė sanglauda vertinama pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus (toliau vadinama – SDP) ir vidutinį metinį nedarbo lygį.
Teritorinė socialinė sanglauda vertinama lyginant visų 10 apskričių ir savivaldybių, kuriose yra apskričių centrai, duomenis.
15. SDP – statistiškai gana patikimas regioninių netolygumų vertinimo rodiklis. SDP sudaro apie 60 procentų visų namų ūkio pajamų. Kaip rodo statistikos duomenys (šios Strategijos 1 priedas), 2003 metais net 7 iš 10 apskričių SDP buvo mažesnės už šalies vidurkį (3038 litai). Šalies vidurkį viršijo tik Vilniaus apskritis (3982 litai), Klaipėdos apskritis (3506 litai) ir Kauno apskritis (3158 litai). Tauragės apskrities SDP (mažiausios šalyje) nesiekė nė pusės Vilniaus apskrities SDP (didžiausių šalyje) ir buvo 1,5 karto mažesnės už šalies vidurkį. Pusėje apskričių (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Utenos) SDP buvo beveik 25 procentais arba daugiau mažesnės už šalies vidurkį (remtasi ES taikoma 75 procentų vidurkio riba).
Kito gyventojų pajamų rodiklio – vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio – dinamika pagal apskritis 1997-2003 metais rodo gana didelės teritorinės diferenciacijos stabilumą ir netolygumų tarp Lietuvos regionų didėjimą (šios Strategijos 2 priedas).
16. Kita svarbi gyventojų pajamų dalis, 2003 metais sudariusi apie 28 procentus visų gyventojų pajamų ir skirta gyventojų pajamų teritorinei diferenciacijai išlyginti, yra socialinės išmokos. Socialinės išmokos gyventojams apima didesnę pajamų dalį, palyginti su socialinės paramos išmokomis. Čia, be socialinės paramos išmokų, įtraukiamos ir nedarbo draudimo, ligos ir motinystės socialinio draudimo, visų rūšių pensijų išmokos.
Apskričių pasiskirstymo pagal gyventojų pajamas (įskaitant socialines išmokas), teritorinė diferenciacija 2003 metais išliko didelė. Dėl socialinių išmokų teritorinio pasiskirstymo poveikio ji nedaug sumažėjo, t. y. 2003 metais skirtumas tarp mažiausių ir didžiausių gyventojų pajamų vienam namų ūkio nariui sumažėjo nuo 2 iki 1,7 karto (šios Strategijos 3 priedas). Pagal mažiausias gyventojų pajamas apskritys išlieka bemaž tos pačios – Alytaus, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės ir Telšių.
17. Lietuvos narystė ES ir numatomos tiesioginės išmokos žemės ūkio subjektams suteikia galimybes mažinti gyventojų pajamų teritorinę diferenciaciją. Mažiausiai pajamų gaunama kaimo vietovėse, todėl ES tiesioginės išmokos žemės ūkio subjektams turėtų šiek tiek padidinti pajamas; kita vertus, prognozuojamas nedarbo padidėjimas dėl ūkių stambinimo, kurį sąlygoja tiesioginės išmokos. Prognozuojamų tiesioginių ES išmokų žemės ūkio subjektams teritorinis pasiskirstymas rodo, kad jos tik šiek tiek (nuo 1,7 iki 1,6 karto) galėtų sušvelninti gyventojų pajamų teritorinę diferenciaciją (šios Strategijos 4 priedas).
Apskričių pasiskirstymas pagal gyventojų pajamas (šios Strategijos 5 priedas) išlieka panašus kaip ir gyventojų darbo pajamų bei socialinių išmokų vienam gyventojui pasiskirstymas – įskaitant tiesiogines išmokas žemės ūkio subjektams, mažiausiai pajamų gauna Tauragės, Marijampolės, Alytaus, Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojai.
18. Vienas iš reikšmingiausių teritorinės socialinės sanglaudos vertinimo komponentų yra ir vidutinis metinis nedarbo lygis (toliau vadinama – VMNL), kuris nustatomas pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamus duomenis ir yra lygus užsiregistravusių bedarbių iš darbingo amžiaus gyventojų daliai.
VMNL Lietuvoje 2003 metais sudarė 10,3 procento. VMNL teritorinė diferenciacija Lietuvoje 2003 metais buvo gana didelė. Žemesnis nei vidutinis šalyje VMNL buvo Vilniaus (7,6 procento), Kauno (8,5 procento), Klaipėdos (9,8 procento) apskrityse ir penkiuose didžiųjų apskričių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) centruose (šios Strategijos 5 priedas). Aukščiausiu VMNL pasižyminčios Telšių apskrities rodiklis buvo 1,4 karto didesnis už šalies vidurkį. Telšių, Alytaus, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse nedarbo lygis 1,25 karto ir daugiau viršijo šalies vidurkį ir nenusileido SDP teritorinei diferenciacijai.
Nedarbo lygio dinamika 1997-2003 metais (šios Strategijos 6 priedas) rodo gana didelės teritorinės diferenciacijos stabilumą ir sanglaudos požymių nebuvimą. Tikėtina, kad numatomos žemės ūkio koncentracijos tendencijos Lietuvoje dar padidins atsiliekančių apskričių, turinčių daugiausia užimtųjų žemės ūkyje, atotrūkį nuo VMNL šalies vidurkio.
19. Šios Strategijos 5 priede išdėstytos Lietuvos apskritys, vertinant pagal jų ir jų centrų gyventojų pajamas bei nedarbo rodiklius kartu, gali būti skirstomos į dvi grupes:
19.1. gana didelių gyventojų pajamų ir žemo nedarbo lygio apskritys. Šiai grupei priskirtinos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Šiaulių ir Panevėžio apskritys. Daugelio šių apskričių (išskyrus Utenos apskritį) būklę lemia neblogai išplėtoti jų centrai (kurie kartu yra Lietuvos ekonomikos konkurencingumo pagrindas), taip pat stipri jų ir aplinkinių teritorijų integracija;
20. Šios Strategijos 19.2 punkte nurodytų regionų atsilikimo pagal gyventojų pajamų ir nedarbo rodiklius stabilumą patvirtina šių regionų teritorinis palyginimas su Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirtais probleminiais arealais, kurių daugelis susitelkę Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.
21. Kai kuriose savivaldybėse, priskirtose mažų gyventojų pajamų ir aukšto nedarbo lygio apskritims, taip pat kai kuriose gana didelių gyventojų pajamų ir žemo nedarbo lygio apskritims priskirtose savivaldybėse (Ignalinos rajono savivaldybėje, Akmenės rajono savivaldybėje ir kitose) pastebimas itin aukštas ilgalaikio nedarbo lygis; ten labai stokojama socialinės paramos, didėja gyventojų skurdo rizika ir socialinė atskirtis.
II. NEPAKANKAMOS TERITORINĖS SOCIALINĖS SANGLAUDOS PRIEŽASTYS, REGIONINĖS PLĖTROS STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
23. Stabiliai atsiliekančių apskričių egzistavimą pagal nedarbą, gyventojų pajamų dydį ir nepakankamą teritorinę socialinę sanglaudą Lietuvoje lemia šios pagrindinės priežastys:
23.1. Lietuvoje, kaip ir kitose augančios ekonomikos šalyse, socialinių ir ekonominių vertybių skalėje pagrindiniais tikslais pripažįstami spartus nacionalinės ekonomikos augimas ir konkurencingumo didėjimas. Šiuos tikslus įgyvendinančioje nacionalinėje ūkio plėtros politikoje viešųjų investicijų paskirstymu iš esmės siekiama didžiausio šalies ekonomikos augimo artimiausiu laikotarpiu, kuris sparčiausiai būtų įgyvendinamas stiprinant konkurencingiausius, labiausiai išsivysčiusius šalies miestus. Valstybės investicijos ir rinkos jėgos tarsi skatina didinti šalies teritorinės ekonominės plėtros nesubalansuotumą ir iš jo kylančius gyvenimo lygio netolygumus, formuoti labiau išsivysčiusias ir labiau atsilikusias apskritis.
23.2. Labiau išsivysčiusių apskričių centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) ir ypač sostinėje Vilniuje telkiama nauja veikla, paslaugos, kartu didinamas atotrūkis tarp apskričių pagal juose sukuriamo BVP lyginamąjį svorį. Šią tendenciją stiprina lygiagretus tiesioginių užsienio investicijų (kurias pritraukia kvalifikuota darbo jėga, paslaugų infrastruktūra, inovacijų diegimas, kiti šių labiau išsivysčiusių apskričių centrų aglomeracijos ekonomijos veiksniai) kaupimasis.
Didėjant užimtumui ir kylant gyvenimo lygiui šiose teritorijose, pradeda ryškėti kai kurios neigiamos jų augimo tendencijos: didėja nekilnojamojo turto kainos, vyksta atitinkami pokyčiai kitose rinkose, o tai daro įtaką šalies infliacijai bei BVP didėjimui ilgalaikėje perspektyvoje.
23.3. Atsiliekančių apskričių pagal teritorinę socialinę sanglaudą (toliau vadinama – atsiliekančios apskritys) palyginti prastą būklę lemiančios priežastys:
23.3.1. Regioniniai centrai, kurių ekonomikos potencialas yra nepakankamas, nesudaro reikiamų sąlygų įsidarbinti ir galimybių didinti pajamas tiek, kad pakeistų aplinkinių (išsidėsčiusių 50–70 kilometrų spinduliu aplink centrus) gyvenamųjų vietovių situaciją. Regioninių centrų ekonomikos augimas išlieka silpnas – per 1997–2003 metų laikotarpį BVP atsiliekančiose apskrityse sumažėjo nuo 20,6 iki 18,5 procento.
Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui (toliau vadinama – BVP/gyv.) yra vienas iš pagrindinių rodiklių, taikomų šalies ar regiono socialinio ir ekonominio išsivystymo lygiui kompleksiškai apibūdinti. BVP/gyv. rodiklis yra ir ES regionų išsivystymo lygio vertinimo kriterijus, nuo kurio priklauso regionams teikiamos struktūrinės paramos dydis ir intensyvumas.
2003 metais BVP/gyv. Lietuvoje sukurta už 16264 litus. Perkamosios galios standartais BVP/gyv. 2003 metais sudarė 9800, arba 46 procentus ES vidurkio. Per 2003 metus BVP Lietuvoje padidėjo 9,7 procento. Tai buvo bene sparčiausias BVP didėjimas ne tik ES, bet ir visame pasaulyje.
2003 metais BVP/gyv. Lietuvos vidurkis buvo 16,3 tūkst. litų. Didžiausias BVP/gyv. buvo Vilniaus apskrityje (23,4 tūkst. litų), o mažiausias – Tauragės apskrityje (8,7 tūkst. litų) (šios Strategijos 7 priedas). Vilniaus apskrities rodiklis buvo net 2,7 karto didesnis už Tauragės apskrities. Palyginti su Lietuvos vidurkiu, 2003 metais BVP/gyv. šiek tiek padidėjo 6 apskrityse, kitose apskrityse jis sumažėjo. Tik dviejose (Vilniaus ir Klaipėdos) apskrityse BVP/gyv. buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, tačiau net 4 kartus daugiau apskričių 1997-2003 metų laikotarpiu turėjo mažesnį rodiklį (7 iš jų – kur kas mažesnį) už Lietuvos vidurkį, ir šis skirtumas didėja, taip pat pastebimi vis didesni nuokrypiai nuo vidurkio. Antai 2003 metais BVP/gyv. Vilniaus apskrityje buvo netgi 43,9 procento didesnis už Lietuvos vidurkį, o Tauragės apskrityje sudarė tik 53,5 procento Lietuvos vidurkio. Tuo tarpu 1997 metais Vilniaus apskrityje BVP/gyv. buvo tik 19,7 procento didesnis už Lietuvos vidurkį, o Tauragės apskrityje sudarė 59 procentus Lietuvos vidurkio. Šis skirtumas per 1997- 2003 metų laikotarpį padidėjo 4,2 karto. Tai rodo didėjančią šio rodiklio diferenciaciją tarp atskirų regionų.
Prognozuojama, kad Lietuvos BVP sparčiai didės ir artimiausioje ateityje. Dėl prognozuojamo gyventojų skaičiaus mažėjimo BVP/gyv. Lietuvoje turėtų didėti dar sparčiau. Tačiau šio rodiklio skirtumai tarp tam tikrų regionų turi tendenciją didėti.
23.3.2. Tokią būklę lėmė investicijų į žmogiškuosius išteklius, inovacijas ir technologinę pažangą, verslo paramos infrastruktūrą stoka ankstesniais metais, silpni kooperaciniai ryšiai tiek tarp stambaus, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, tiek tarp pastarųjų ir mokslo bei kitų institucijų, taip pat kiti veiksniai. Atsiliekančių apskričių centrai yra ne tokie patrauklūs užsienio investicijoms kaip labiau išsivysčiusių apskričių centrai, tačiau per 1997-2003 metų laikotarpį tiesioginių užsienio investicijų labiau išsivysčiusiose apskrityse sumažėjo nuo 93,6 iki 90,4 procento.
2003 metų pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui (toliau vadinama – TUI/gyv.) Lietuvoje sudarė vidutiniškai 3976 litus (šios Strategijos 8 priedas). Tradiciškai didžiausią Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų dalį pritraukia Vilniaus apskritis – tiek absoliučiu dydžiu, tiek skaičiuojant TUI/gyv. Antai 2003 metų pabaigoje TUI/gyv. Vilniaus apskrityje siekė 9581 litą ir buvo daugiau kaip dvigubai didesnės nei vidutiniškai Lietuvoje. Palyginti su 2002 metų pabaiga, šis skirtumas, iki tol didėjęs, sumažėjo. Mažiausios TUI/gyv. 2003 metų pabaigoje buvo Tauragės apskrityje (170 litų) – 23,4 karto mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje ir net 56,4 karto mažiau nei Vilniaus apskrityje.
Klaipėdos apskrityje TUI/gyv. 1997-2003 metų laikotarpiu buvo artimos Lietuvos vidurkiui, Vilniaus apskrityje – kur kas didesnės, kitose 8 apskrityse (80 procentų visų regionų) – mažesnės už Lietuvos vidurkį. Minėtuoju laikotarpiu mažiausios TUI/gyv. buvo Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse (2003 metų pabaigoje TUI/gyv. šiose apskrityse sudarė mažiau kaip 15 procentų Lietuvos vidurkio). Tai rodo menką šių apskričių patrauklumą užsienio investuotojams.
Analizuojant 1997-2003 metų laikotarpio TUI/gyv., galima teigti, kad 2003 metų pabaigoje skirtumai tarp apskričių pagal šį rodiklį padidėjo 3,8 karto.
24. Atskirai kiekvienos iš atsiliekančių apskričių centrų, kurie yra ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išskirti regioniniai centrai, augimą ir užimtumo lygio kilimą lemia šie jų konkurencingumą ir investicinį patrauklumą ribojantys veiksniai:
24.1. Alytaus miesto savivaldybei, kurioje yra Alytaus apskrities centras:
24.2. Marijampolės savivaldybei, kurioje yra Marijampolės apskrities centras:
24.2.4. smulkiame ir vidutiniame versle dominuoja mažą pridėtinę vertę kuriančios paslaugos ir prekyba;
24.2.6. nėra inovacijų plėtros paramos infrastruktūros, nepakankamai bendradarbiauja verslo ir mokslo įstaigos;
24.3. Tauragės rajono savivaldybei, kurioje yra Tauragės apskrities centras:
24.3.8. ne visų profesinio rengimo sistemoje parengtų specialistų kvalifikacija atitinka šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimus;
24.4. Telšių rajono savivaldybei, kurioje yra Telšių apskrities centras:
24.5. Utenos rajono savivaldybei, kurioje yra Utenos apskrities centras:
24.5.1. daugelyje įmonių taikomos senos technologijos, todėl didelės darbo sąnaudos, mažas darbo našumas;
24.5.3. žemas kooperacijos tarp smulkaus ir vidutinio verslo įmonių lygis, nėra susiformavusios stambaus verslo įmonių tiekimo grandinės;
24.5.4. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovai stokoja rinkodaros, vadybos, finansų valdymo žinių;
24.5.6. neišplėtotas paslaugų sektorius, savivaldybėje silpnas paslaugų „verslas – verslui“ tinklas;
24.5.7. įmonės stokoja aukštos ir vidutinės kvalifikacijos specialistų ir darbininkų (kvalifikuoti specialistai ir jaunimas migruoja į kitus miestus ir užsienį, neorganizuotas jų rengimas vietoje);
24.5.10. nesutvarkyta industrinio parko techninė ir teisinė dokumentacija, nepakankamai moderni jo infrastruktūra;
25. Atliekant stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizę regioninės plėtros požiūriu, išanalizuotos stiprybės ir silpnybės, nurodytos galimybės ir grėsmės.
26. Stiprybės:
26.1. Tolygus didžiųjų ir mažesnių miestų išsidėstymas sudaro palankias prielaidas tolygesnei ekonominei socialinei plėtrai šalyje.
26.2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, apibrėžiantis nacionalinės teritorijos panaudojimo viziją ilgalaikėje perspektyvoje, sudaro palankias prielaidas laikytis jo reikalavimų rengiant ir įgyvendinant ilgalaikės ir vidutinės trukmės įvairių valstybės viešosios politikos sričių (taip pat regioninės politikos) strategijas, programas ir jų įgyvendinimo priemones.
27. Silpnybės:
27.1. Augant šalies ekonomikai, didėja pagrindinių teritorinės socialinės sanglaudos lygį apibūdinančių komponentų – gyventojų pajamų ir nedarbo (užimtumo) – teritoriniai netolygumai šalyje, mažėja socialinė sanglauda (didėja skirtumai tarp regionų pagal socialinę sanglaudą apibūdinančius rodiklius).
27.3. Atsiliekančių apskričių pagal gyventojų pajamas ir nedarbą plėtrą stabdo:
27.4. Atsiliekančių apskričių regioninių centrų ekonominei plėtrai trukdo:
27.4.1. modernių ir konkurencingų pramonės ir verslo įmonių, diegiančių inovacijas ir naujas technologijas, trūkumas;
27.4.2. pramoninių zonų arba teritorijų „plynojo lauko“ investicijoms su modernia inžinerine infrastruktūra stoka;
27.4.3. žemas kooperacijos lygis tiek tarp stambaus, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, tiek tarp jų ir tyrimų bei technologijų centrų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo institucijų;
27.4.4. aukštos kvalifikacijos ir išsilavinusios darbo jėgos stoka, neatitiktis darbo jėgos poreikiams;
27.4.5. universitetinio ir neuniversitetinio (kolegijų) aukštojo mokslo galimybių panaudojimo ir kryptingo profesinio orientavimo trūkumas;
27.5. Nepakankamai koordinuojamos įvairios valstybės viešosios politikos sritys, skirtos teritoriniams gyvenimo lygio netolygumams sumažinti šalyje.
28. Galimybės:
28.1. Racionaliai ir tikslingai panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos leistų teigiamai paveikti ne tik šalies sektorinę plėtrą, bet ir sumažinti teritorinius gyvenimo lygio netolygumus, pagerinti teritorinę socialinę sanglaudą šalyje.
29. Grėsmės:
29.1. Gali išryškėti nepakankami gebėjimai pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama, daugiausia investicijų gali būti skiriama labiausiai išsivysčiusių apskričių centrams ekonomiškai plėtoti.
29.2. Ekonominė plėtra ir investicijų sankaupa labiausiai išsivysčiusių apskričių centruose gali stiprinti infliacinį spaudimą šalyje, silpninti BVP didėjimo galimybes ilgalaikėje perspektyvoje.
29.3. Dėl menko atsiliekančių apskričių įmonių ir institucijų finansinio potencialo ir gebėjimų rengti projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti stokos gali būti nepakankamai pasinaudota ES struktūrinių fondų parama.
29.4. Gali išryškėti menkos savivaldybių investicinės galimybės ir nepakankamas jų finansinis savarankiškumas.
29.5. Neigiamos demografinės tendencijos (gyventojų skaičiaus mažėjimas, jų senėjimas) kai kurių atsiliekančių apskričių savivaldybėse gali pabloginti šių apskričių demografinę būklę ir natūralaus gyventojų prieaugio tendencijas šalyje.
29.6. Žemės ūkio sutelkties tendencijos gali pakelti nedarbo lygį atsiliekančiose apskrityse ir didinti jų atsilikimą nuo labiau išsivysčiusių, nors ES tiesioginės išmokos žemės ūkio subjektams ir sušvelnins jų atsilikimą pagal pajamų lygį.
III. LIETUVOS REGIONINĖS POLITIKOS STRATEGINIS TIKSLAS, PRIORITETINĖ KRYPTIS, UŽDAVINIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
30. Lietuvos regioninės politikos strateginis tikslas, prioritetinė kryptis, uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės plėtros laikotarpiu iki 2013 metų nustatyti įvertinus regioninės politikos ilgalaikį tikslą, objektyviai susiklosčiusias sąlygas šalyje ir atliktą strateginę analizę.
31. Lietuvos regioninės politikos ilgalaikis tikslas – užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę visos šalies teritorijos gyventojams.
32. Lietuvos regioninės politikos strateginis tikslas plėtros laikotarpiu iki 2013 metų – padidinti teritorinę socialinę sanglaudą, t. y. pasiekti, kad nė vienoje Lietuvos apskrityje:
32.1. vidutinis gyvenimo standartas, apskaičiuotas pagal samdomojo darbo pajamas vienam namų ūkio nariui per metus, nebūtų žemesnis nei 75 procentai samdomojo darbo pajamų vienam namų ūkio nariui per metus šalyje;
33. Lietuvos regioninės politikos prioritetinė kryptis yra tolygi Lietuvos teritorinė ekonominė plėtra, t. y. kryptingas ir koordinuotas ilgalaikės ekonominės plėtros skatinimas ir konkurencingumo didinimas žemo gyvenimo lygio teritorijų apsuptuose regioniniuose centruose, kurie, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas ir jų plėtra gali užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, o kartu ir Lietuvoje.
34. Šios Strategijos 32 punkte nustatyto Lietuvos regioninės politikos strateginio tikslo iki 2013 metų ir 33 punkte nustatytos Lietuvos regioninės politikos prioritetinės krypties įgyvendinimo uždaviniai yra šie:
34.1. Didinti regioninių centrų pramonės ir verslo įmonių konkurencingumą diegiant naujoves ir naujas technologijas. Uždavinio įgyvendinimo priemonės yra šios:
34.2. Sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, įmonių kooperacijai ir klasterizacijai regioniniuose centruose. Uždavinio įgyvendinimo priemonės yra šios:
34.2.4. skatinti įmonių kooperaciją, ugdyti stambaus, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių bendradarbiavimą;
34.3. Plėtoti paslaugų verslui regioniniuose centruose teikimą. Uždavinio įgyvendinimo priemonės yra šios:
34.4. Skatinti žmogiškųjų išteklių plėtrą. Uždavinio įgyvendinimo priemonės yra šios:
34.4.2. skatinti universitetinio ir neuniversitetinio aukštojo mokslo (kolegijų) įstaigų mokslo programų orientavimą į regioninių centrų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį;
34.5. Didinti regioninių centrų ir aplinkinių teritorijų integraciją. Uždavinio įgyvendinimo priemonės yra šios:
34.5.1. sudaryti sąlygas regioninių centrų įmonių ekonominių ryšių plėtotei su greta regioninių centrų esančiomis smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis;
34.6. Tobulinti administracines procedūras ir didinti viešojo administravimo institucijų darbuotojų administracinius gebėjimus. Uždavinio įgyvendinimo priemonės yra šios:
34.6.2. sudaryti prielaidas sparčiau priimti administracinius sprendimus, siekiant pritraukti daugiau investicijų;
35. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, pagrindžiančiame šalies gyvenamųjų vietovių atraminės sistemos – urbanistinio karkaso – erdvinės struktūros plėtros viziją ilgalaikėje perspektyvoje, regioniniams centrams priskiriami apskričių centrai ir kiti didesni miestai – savivaldybių administraciniai centrai; rekomenduojama, kad jie atliktų naujų regioninių centrų funkcijas. Nurodytajame plane siūloma papildomai formuoti ir plėtoti šiuos potencialius regioninius centrus: Biržus, Mažeikius, Raseinius, Rokiškį, Švenčionis- Švenčionėlius ir Ukmergę. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pasiūlymus dėl regioninių centrų formavimo vizijos ilgalaikės perspektyvos ir įvertinus jų dabartinį potencialą bei įtaką atsilikusių 5 apskričių gyvenimo lygiui, siūloma šios Strategijos 34 punkte nurodytus Lietuvos regioninės politikos prioritetinės krypties įgyvendinimo uždavinius ir uždavinių įgyvendinimo priemones realizuoti skatinant plėtrą laikotarpiu iki 2013 metų 5 regioniniams centrams – Alytui, Marijampolei, Tauragei, Telšiams ir Utenai. Atsižvelgiant į vykdomų plėtros skatinimo priemonių efektyvumą ir galimybes, po 2007 metų siūlytina svarstyti šių uždavinių ir priemonių įgyvendinimo tikslingumą 2 papildomuose regioniniuose centruose – Mažeikiuose ir Visagine, vėliau – ir kituose regioniniuose centruose.
36. Šios Strategijos 35 punkte nustatyti tiksliniai plėtotini regioniniai centrai parinkti atsižvelgiant į tai, kad:
36.1. Alytus, Marijampolė, Tauragė ir Telšiai yra Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyti regioniniai centrai, atliekantys administracines funkcijas ir esantys pagal socialinę būklę labiausiai atsilikusiose apskrityse;
36.2. Utena yra greta Lietuvos Respublikos Ignalinos atominės elektrinės regiono esantis regioninis centras, kurio ekonominis potencialas itin prisidės prie būsimųjų šio regiono ekonominių ir socialinių problemų sprendimo;
36.3. Mažeikiai ir Visaginas yra ekonominį potencialą turintys centrai, esantys greta siūlomų plėtoti regioninių centrų (atitinkamai Telšių ir Utenos), jų pridėtinis potencialas (sudarant ekonomikos augimo ašis kartu su regioniniais centrais) sukuria spartesnio šių regionų ekonominio augimo prielaidas.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Kad ši Strategija būtų įgyvendinama nuosekliai ir laiku būtų reaguojama tiek į teigiamus, tiek į neigiamus pokyčius, institucija, atsakinga už nacionalinės regioninės politikos koordinavimą, sukurs šios Strategijos įgyvendinimo stebėsenos sistemą (toliau vadinama – stebėsenos sistema) ir užtikrins deramą jos funkcionavimą.
38. Šios Strategijos įgyvendinimo stebėsena bus vykdoma pagal tam tikrus kriterijus, susijusius su joje numatytais tikslais bei uždaviniais ir leidžiančius vertinti pasiektą teritorinės socialinės sanglaudos pažangą. Nustatomi šie vertinimo kriterijai:
39. Stebėsenos sistema pagal šios Strategijos 38 punkte nurodytus kriterijus ir kitus rodiklius užtikrins šalies regionų (apskričių) esamos būklės analizę, tendencijų, numatomų pokyčių ir įgyvendinamų priemonių efektyvumo vertinimą.
40. Siekiant tinkamai pasirengti būtiniems pokyčiams šalies regionalizavimo srityje, valstybės institucijos, atsakingos už atitinkamų valstybės viešosios politikos sričių formavimą ir įgyvendinimą, turėtų finansuoti gyvenimo kokybės ir ekonominių teritorinių netolygumų, šalies regionalizavimo ir regionų plėtros, fiskalinės decentralizacijos ir kitų regioninių problemų tikslinius mokslinius tyrimus.
Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų
strategijos 1 priedas
GYVENTOJŲ PAJAMOS IR UŽIMTUMAS 2003 METAIS
|
|
Samdomojo darbo pajamos vienam namų ūkio nariui per metus, litais* |
Samdomojo darbo pajamos vienam namų ūkio nariui per metus, palyginti su šalies vidurkiu, procentais |
Vidutinis metinis nedarbo lygis, procentais** |
Vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais |
| Vidutiniškai Lietuvoje |
3038 |
100 |
10,3 |
100 |
| Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė |
2428 3282 |
79,9 108 |
13,9 9,9 |
135 96,1 |
| Kauno apskritis Kauno miesto savivaldybė |
3158 3892 |
104 128,1 |
8,5 7,8 |
82,5 75,7 |
| Klaipėdos apskritis Klaipėdos miesto savivaldybė |
3506 4033 |
115,4 132,8 |
9,8 8,8 |
95,1 85,4 |
| Marijampolės apskritis Marijampolės savivaldybė |
2082 2595 |
68,5 85,4 |
13,5 11,4 |
131,1 110,7 |
| Panevėžio apskritis Panevėžio miesto savivaldybė |
2406 3633 |
79,2 119,6 |
13,3 12 |
129,1 116,5 |
| Šiaulių apskritis Šiaulių miesto savivaldybė |
2434 3162 |
80,1 104,1 |
11,8 8,4 |
114,6 81,6 |
| Tauragės apskritis Tauragės rajono savivaldybė |
1964 1832 |
64,7 60,3 |
14 14,1 |
135,9 136,9 |
| Telšių apskritis Telšių rajono savivaldybė |
2489 1825 |
81,9 60,1 |
14,4 10,4 |
139,8 101 |
| Utenos apskritis Utenos rajono savivaldybė |
2394 3014 |
78,8 99,2 |
10,4 11,9 |
101 115,5 |
| Vilniaus apskritis Vilniaus miesto savivaldybė |
3982 6124 |
131,1 201,6 |
7,6 5,5 |
73,8 53,4 |
___________________
*Pagal apskritis – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys; pagal savivaldybes – ekspertinis vertinimas.
**Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
______________
Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų
strategijos 2 priedas
VIDUTINIS MĖNESINIS BRUTO DARBO UŽMOKESTIS
(litais)
|
|
Metai |
||||||
| 1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
|
| Vidutiniškai Lietuvoje |
778 |
930 |
987 |
971 |
982 |
1014 |
1073 |
| Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė |
698 783 |
842 925 |
887 976 |
849 898 |
862 925 |
884 952 |
912 964 |
| Kauno apskritis Kauno miesto savivaldybė |
736 765 |
864 894 |
914 944 |
885 915 |
909 946 |
944 986 |
992 1033 |
| Klaipėdos apskritis Klaipėdos miesto savivaldybė |
799 889 |
948 1042 |
993 1070 |
976 1069 |
966 1059 |
989 1087 |
1060 1161 |
| Marijampolės apskritis Marijampolės savivaldybė |
622 759 |
753 857 |
770 847 |
786 840 |
780 813 |
819 852 |
847 887 |
| Panevėžio apskritis Panevėžio miesto savivaldybė |
719 808 |
850 947 |
879 998 |
887 992 |
879 975 |
908 1004 |
940 1026 |
| Šiaulių apskritis Šiaulių miesto savivaldybė |
674 743 |
805 880 |
811 880 |
800 864 |
801 858 |
817 869 |
871 934 |
| Tauragės apskritis Tauragės rajono savivaldybė |
603 617 |
720 735 |
793 792 |
766 782 |
754 755 |
766 764 |
807 803 |
| Telšių apskritis Telšių rajono savivaldybė |
781 667 |
935 808 |
1007 870 |
982 826 |
940 764 |
984 808 |
1059 874 |
| Utenos apskritis Utenos rajono savivaldybė |
831 706 |
981 847 |
1031 927 |
1011 931 |
1037 963 |
1066 1003 |
1111 1014 |
| Vilniaus apskritis Vilniaus miesto savivaldybė |
880 933 |
1063 1121 |
1138 1195 |
1118 1175 |
1145 1205 |
1178 1237 |
1249 1310 |
___________________
Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
______________
Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų
strategijos 3 priedas
GYVENTOJŲ PAJAMOS 2003 METAIS (ĮSKAITANT SOCIALINES IŠMOKAS)
|
|
Samdomojo darbo pajamos vienam namų ūkio nariui per metus, litais |
Socialinės išmokos vienam namų ūkio nariui per metus, litais |
Samdomojo darbo pajamos ir socialinės išmokos vienam namų ūkio nariui per metus, litais |
Samdomojo darbo pajamos ir socialinės išmokos vienam namų ūkio nariui per metus, palyginti su šalies vidurkiu, procentais |
| Vidutiniškai Lietuvoje |
3038 |
1286 |
4324 |
100 |
| Vilniaus apskritis Vilniaus miesto savivaldybė |
3982 6124 |
1344 1292 |
5326 7416 |
123,2 171,5 |
| Klaipėdos apskritis Klaipėdos miesto savivaldybė |
3506 4033 |
1158 1294 |
4664 5327 |
107,9 123,2 |
| Kauno apskritis Kauno miesto savivaldybė |
3158 3892 |
1270 1403 |
4428 5295 |
102,4 122,4 |
| Panevėžio apskritis Panevėžio miesto savivaldybė |
2406 3633 |
1495 1340 |
3901 4973 |
90,2 115 |
| Utenos apskritis Utenos rajono savivaldybė |
2394 3014 |
1417 1401 |
3811 4415 |
88,1 102,1 |
| Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė |
2428 3282 |
1408 977 |
3836 4259 |
88,7 98,5 |
| Telšių apskritis Telšių rajono savivaldybė |
2489 1825 |
1139 1290 |
3628 3115 |
83,9 72 |
| Šiaulių apskritis Šiaulių miesto savivaldybė |
2434 3162 |
1165 1191 |
3599 4353 |
83,2 100,7 |
| Marijampolės apskritis Marijampolės savivaldybė |
2082 2595 |
1258 1216 |
3340 3811 |
77,2 88,1 |
| Tauragės apskritis Tauragės rajono savivaldybė |
1964 1832 |
1150 1103 |
3114 2935 |
72 67,9 |
___________________
Pagal apskritis – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys; pagal savivaldybes – ekspertinis vertinimas.
______________
Lietuvos regioninės politikos iki
2013 metų strategijos
4 priedas
GYVENTOJŲ PAJAMOS (ĮSKAITANT SOCIALINES IR PROGNOZUOJAMAS TIESIOGINES ES IŠMOKAS ŽEMĖS ŪKIO SUBJEKTAMS)
|
|
Samdomojo darbo pajamos vienam namų ūkio nariui per metus 2003 metais, litais* |
Socialinės išmokos vienam namų ūkio nariui per metus 2003 metais, litais* |
Prognozuojamos tiesioginės ES išmokos žemės ūkio subjektams, tenkančios vienam gyventojui 2004 metais, litais** |
Samdomojo darbo pajamos, socialinės išmokos ir prognozuojamos tiesioginės ES išmokos, tenkančios vienam namų ūkio nariui, litais |
Samdomojo darbo pajamos, socialinės išmokos ir prognozuojamos tiesioginės ES išmokos, tenkančios vienam namų ūkio nariui, palyginti su šalies vidurkiu, procentais |
| Vidutiniškai Lietuvoje |
3038 |
1286 |
236 |
4561 |
100 |
| Vilniaus apskritis Vilniaus miesto savivaldybė |
3982 6124 |
1344 1292 |
111 0 |
5437 7416 |
119,2 162,6 |
| Klaipėdos apskritis Klaipėdos miesto savivaldybė |
3506 4033 |
1158 1294 |
150 0 |
4814 5327 |
105,6 116,8 |
| Kauno apskritis Kauno miesto savivaldybė |
3158 3892 |
1270 1403 |
153 0 |
4581 5295 |
100,4 116,1 |
| Panevėžio apskritis Panevėžio miesto savivaldybė |
2406 3633 |
1495 1340 |
383 0 |
4284 4973 |
93,9 109 |
| Utenos apskritis Utenos rajono savivaldybė |
2394 3014 |
1417 1401 |
473 245 |
4284 4660 |
93,9 102,2 |
| Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė |
2428 3282 |
1408 977 |
242 0 |
4078 4259 |
89,4 93,4 |
| Telšių apskritis Telšių rajono savivaldybė |
2489 1825 |
1139 1290 |
349 317 |
3977 3432 |
87,2 75,2 |
| Šiaulių apskritis Šiaulių miesto savivaldybė |
2434 3162 |
1165 1191 |
333 0 |
3932 4353 |
86,2 95,4 |
| Marijampolės apskritis Marijampolės savivaldybė |
2082 2595 |
1258 1216 |
452 192 |
3792 4003 |
83,1 87,8 |
| Tauragės apskritis Tauragės rajono savivaldybė |
1964 1832 |
1150 1103 |
372 263 |
3486 3198 |
76,4 70,1 |
_______________
*Pagal apskritis – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys; pagal savivaldybes – ekspertinis vertinimas.
**Žemės ūkio ministerijos duomenys.
______________
Lietuvos regioninės politikos iki
2013 metų strategijos
5 priedas
APSKRIČIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL GYVENTOJŲ PAJAMAS IR NEDARBO LYGĮ 2003 METAIS
|
|
Samdomojo darbo pajamos vienam namų ūkio nariui per metus, litais* |
Samdomojo darbo pajamos vienam namų ūkio nariui per metus, palyginti su šalies vidurkiu, procentais |
Vidutinis metinis nedarbo lygis, procentais* * |
Vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais |
| Vidutiniškai Lietuvoje |
3038 |
100 |
10,3 |
100 |
| Vilniaus apskritis Vilniaus miesto savivaldybė |
3982 6124 |
131,1 201,6 |
7,6 5,5 |
73,8 53,4 |
| Kauno apskritis Kauno miesto savivaldybė |
3158 3892 |
104 128,1 |
8,5 7,8 |
82,5 75,7 |
| Klaipėdos apskritis Klaipėdos miesto savivaldybė |
3506 4033 |
115,4 132,8 |
9,8 8,8 |
95,1 85,4 |
| Utenos apskritis Utenos rajono savivaldybė |
2394 3014 |
78,8 99,2 |
10,4 11,9 |
101 115,5 |
| Šiaulių apskritis Šiaulių miesto savivaldybė |
2434 3162 |
80,1 104,1 |
11,8 8,4 |
114,6 81,6 |
| Panevėžio apskritis Panevėžio miesto savivaldybė |
2406 3633 |
79,2 119,6 |
13,3 12 |
129,1 116,5 |
| Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė |
2428 3282 |
79,9 108 |
13,9 9,9 |
135 96,1 |
| Telšių apskritis Telšių rajono savivaldybė |
2489 1825 |
81,9 60,1 |
14,4 10,4 |
139,8 101 |
| Marijampolės apskritis Marijampolės savivaldybė |
2082 2595 |
68,5 85,4 |
13,5 11,4 |
131,1 110,7 |
| Tauragės apskritis Tauragės rajono savivaldybė |
1964 1832 |
64,7 60,3 |
14 14,1 |
135,9 136,9 |
___________________
*Pagal apskritis – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys; pagal savivaldybes – ekspertinis vertinimas.
**Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
______________
Lietuvos regioninės politikos iki
2013 metų strategijos
6 priedas
VIDUTINIS METINIS NEDARBO LYGIS 1997–2003 METAIS
(procentais)
|
|
Metai |
||||||
| 1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
|
| Vidutiniškai Lietuvoje |
5,9 |
6,4 |
8,4 |
11,5 |
12,5 |
11,3 |
10,3 |
| Alytaus apskritis Alytaus miesto savivaldybė |
7,2 6,1 |
8,6 6,2 |
9,8 7,6 |
13,7 11,8 |
15,8 11,9 |
14,2 10 |
13,9 9,9 |
| Kauno apskritis Kauno miesto savivaldybė |
4,2 3,7 |
4,6 3,8 |
6,4 5,8 |
9,2 8,5 |
9,7 8,5 |
8,8 7,9 |
8,5 7,8 |
| Klaipėdos apskritis Klaipėdos miesto savivaldybė |
4,9 4,1 |
5,1 4,1 |
7,1 5,9 |
10 8,8 |
11 9,2 |
10 8,2 |
9,8 8,8 |
| Marijampolės apskritis Marijampolės savivaldybė |
5,9 6,2 |
8 7,1 |
11,2 11,6 |
15 16,1 |
16,9 16,6 |
14,8 14,3 |
13,5 11,4 |
| Panevėžio apskritis Panevėžio miesto savivaldybė |
6,1 7,3 |
7,6 8,5 |
10,5 11,8 |
14,6 15,5 |
16,4 14,8 |
15,5 13,7 |
13,3 12 |
| Šiaulių apskritis Šiaulių miesto savivaldybė |
6,8 6,4 |
9 8,8 |
12,5 13,2 |
16,3 16,1 |
16,5 13,7 |
14,2 10,9 |
11,8 8,4 |
| Tauragės apskritis Tauragės rajono savivaldybė |
8,3 10,3 |
8,8 9,7 |
10,9 12 |
15,1 16,6 |
16,2 16,2 |
14,6 14,3 |
14 14,1 |
| Telšių apskritis Telšių rajono savivaldybė |
5 5,2 |
6,4 6,1 |
9,1 8,5 |
13 11,1 |
15,7 11,8 |
15,9 11,3 |
14,4 10,4 |
| Utenos apskritis Utenos rajono savivaldybė |
6,7 5,9 |
7 6,6 |
8,2 9,1 |
10,7 12,4 |
12 14,4 |
11 12,6 |
10,4 11,9 |
| Vilniaus apskritis Vilniaus miesto savivaldybė |
6,5 6 |
5,7 4,8 |
6,8 5,8 |
9,2 8 |
10 7,2 |
8,7 6,1 |
7,6 5,5 |
___________________
Šaltinis – Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
______________
Lietuvos regioninės politikos iki
2013 metų strategijos
7 priedas
BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS VIENAM GYVENTOJUI 1997–2003 METAIS
|
|
Metai |
|||||||||||||
| 1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
|
| tūkst. litų |
palyginti su Lietuvos vidurkiu, procentais |
|||||||||||||
| Vidutiniškai Lietuvoje |
11 |
12,5 |
12,3 |
13 |
13,9 |
14,9 |
16,3 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
| Alytaus apskritis |
9,3 |
10,3 |
10,5 |
10,6 |
11,1 |
11,5 |
11,8 |
84,5 |
82,3 |
85 |
81,8 |
80,1 |
77,2 |
72,7 |
| Kauno apskritis |
11,1 |
12,4 |
12,1 |
12,5 |
13,6 |
14 |
15,6 |
100, 3 |
98,9 |
98 |
95,9 |
97,9 |
94,2 |
95,7 |
| Klaipėdos apskritis |
12 |
13,5 |
13,4 |
14,7 |
15,3 |
16,1 |
17,4 |
109, 4 |
107, 8 |
108, 8 |
112, 7 |
110, 2 |
108, 5 |
107, 1 |
| Marijampolės apskritis |
8,8 |
9,7 |
8,5 |
9,5 |
9,4 |
9,9 |
11,1 |
80,1 |
77,9 |
69,3 |
73 |
67,5 |
66,5 |
68,2 |
| Panevėžio apskritis |
11 |
11,9 |
10,9 |
11,8 |
12,4 |
12,9 |
13,5 |
99,7 |
95 |
88,6 |
90,4 |
89 |
86,6 |
83,2 |
| Šiaulių apskritis |
9,7 |
10 |
9,8 |
10,1 |
10,3 |
11 |
12,2 |
88,4 |
79,7 |
79,5 |
77,4 |
74,2 |
74 |
74,8 |
| Tauragės apskritis |
6,6 |
7 |
7,4 |
8 |
8,4 |
8,6 |
8,7 |
59,5 |
56,1 |
60,1 |
61,4 |
60,5 |
57,8 |
53,5 |
| Telšių apskritis |
9,4 |
10,7 |
10,6 |
11,1 |
12 |
12,4 |
13,9 |
85,4 |
85,5 |
85,9 |
85,5 |
86,7 |
83,6 |
85,3 |
| Utenos apskritis |
10,2 |
11,3 |
11,4 |
11 |
11,6 |
12,3 |
13,7 |
92,7 |
90,2 |
92,4 |
84,5 |
83,3 |
82,7 |
83,9 |
| Vilniaus apskritis |
13,2 |
16,1 |
16,2 |
17,4 |
19 |
21,3 |
23,4 |
119, 7 |
129 |
131, 8 |
133, 5 |
136, 5 |
143, 3 |
143, 9 |
___________________
Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
______________
Lietuvos regioninės politikos iki
2013 metų strategijos
8 priedas
TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS VIENAM GYVENTOJUI 1997–2003 METAIS
|
|
Metai |
|||||||||||||
| 1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
1997 |
1998 |
1999 |
2000 |
2001 |
2002 |
2003 |
|
| tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui metų pabaigoje, litais |
palyginti su Lietuvos vidurkiu, procentais |
|||||||||||||
| Vidutiniškai Lietuvoje |
1168 |
1838 |
2350 |
2678 |
3068 |
3808 |
3976 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
100 |
| Alytaus apskritis |
564 |
898 |
1118 |
1162 |
784 |
758 |
1026 |
48,3 |
48,9 |
47,6 |
43,4 |
25,6 |
19,9 |
25,8 |
| Kauno apskritis |
869 |
1110 |
1471 |
1725 |
1874 |
2260 |
2675 |
74,4 |
60,4 |
62,6 |
64,4 |
61,1 |
59,3 |
67,3 |
| Klaipėdos apskritis |
1801 |
2182 |
2675 |
2966 |
3363 |
3547 |
4038 |
154, 2 |
118, 7 |
113, 8 |
110, 8 |
109, 6 |
93,1 |
101, 6 |
| Marijampolės apskritis |
92 |
109 |
110 |
142 |
325 |
392 |
419 |
7,9 |
5,9 |
4,7 |
5,3 |
10,6 |
10,3 |
10,5 |
| Panevėžio apskritis |
736 |
1094 |
1264 |
1271 |
1515 |
1545 |
2299 |
63 |
59,5 |
53,8 |
47,5 |
49,4 |
40,6 |
57,8 |
| Šiaulių apskritis |
299 |
391 |
385 |
419 |
449 |
488 |
514 |
25,6 |
21,3 |
16,4 |
15,6 |
14,6 |
12,8 |
12,9 |
| Tauragės apskritis |
92 |
130 |
184 |
160 |
146 |
109 |
170 |
7,9 |
7,1 |
7,8 |
6 |
4,8 |
2,9 |
4,3 |
| Telšių apskritis |
659 |
635 |
920 |
478 |
95 |
3102 |
4311 |
56,4 |
34,5 |
39,1 |
17,8 |
3,1 |
81,5 |
108, 4 |
| Utenos apskritis |
35 |
478 |
505 |
586 |
1109 |
1831 |
1390 |
3 |
26 |
21,5 |
21,9 |
36,1 |
48,1 |
35 |
| Vilniaus apskritis |
2573 |
4604 |
5990 |
7032 |
8232 |
10010 |
9581 |
220, 3 |
250, 5 |
254, 9 |
262, 6 |
268, 3 |
262, 9 |
241 |
___________________
Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
______________