JUNGTINIŲ TAUTŲ ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS ORGANIZACIJOS KONSTITUCIJA
Priimta 1945 m. lapkričio 16 d. Londone, su pakeitimais, priimtais Generalinės konferencijos 2-oje, 3-ioje, 4-oje, 5-oje, 6-oje, 7-oje, 8-oje, 9-oje, 10-oje, 12-oje, 15-oje, 17-oje, 19-oje, 20-oje, 21-oje, 24-oje, 25-oje, 26-oje, 27-oje, 28-oje, 29-oje ir 31-oje sesijose.
mintys apie karus gimsta žmonių protuose, todėl būtent žmonių sąmonėje privalu skiepyti taikos gynimo idėją,
pasaulio tautų tarpusavio nesupratimas per visą žmonijos istoriją keldavo įtarumą ir nepasitikėjimą, o iš to radęsi nesutarimai pernelyg dažnai peraugdavo į karus,
ką tik pasibaigęs didžiulis ir baisus karas tapo įmanomas dėl to, kad atsižadėjus demokratinių orumo, lygybės ir pagarbos žmogui principų buvo pasiryžta juos pakeisti, pasinaudojus neišprusimu ir prietarais, rasių bei žmonių nelygybės dogma,
platus kultūros skleidimas ir žmonijos švietimas apie teisingumą, laisvę ir taiką būtinas žmogaus orumui įtvirtinti ir yra šventa pareiga, kurią visos tautos privalo vykdyti tarpusavio pagalbos ir rūpesčio dvasia,
tik politiniais ir ekonominiais vyriausybių susitarimais pagrįsta taika neįstengtų sutelkti pasaulio tautų vieningai, ilgai ir nuoširdžiai ją remti, tad šios taikos pamatas – jei norime, kad ji būtų išlaikyta – turi būti intelektinis bei moralinis žmonijos solidarumas.
Dėl to valstybės, šios Konstitucijos Šalys, pasiryžusios visiems užtikrinti visavertes ir lygias švietimo galimybes, laisvą objektyvios tiesos siekį ir laisvus idėjų bei žinių mainus, apsisprendžia puoselėti ir plėtoti savo tautų tarpusavio santykius, siekdamos geresnio tarpusavio supratimo ir teisingesnio bei tikresnio vienos kitų gyvensenos pažinimo;
todėl jos, priimdamos šią Konstituciją, įkuria Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją, idant ji, pasaulio tautoms bendradarbiaujant švietimo, mokslo ir kultūros srityse, nuosekliai siektų tarptautinės taikos bei bendros žmonijos gerovės, nes tam – kaip skelbia jos Chartija – ir buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija.
I straipsnis
Tikslai ir funkcijos
1. Organizacijos tikslas – prisidėti prie taikos ir saugumo palaikymo stiprinant bendradarbiavimą per švietimą, mokslą ir kultūrą, kad būtų užtikrinta visuotinė pagarba teisingumui, įstatymo viršenybei, žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms, kurias visoms tautoms, neatsižvelgiant į rasinius, lyties, kalbos ar religijos skirtumus, įtvirtina Jungtinių Tautų Chartija.
2. Siekdama šio tikslo, Organizacija:
a) visomis masinėmis informavimo priemonėmis prisidės prie tautų tarpusavio pažinimo bei supratimo skatinimo ir dėl to rekomenduos tarptautinius susitarimus laisvai minčių, išreikštų žodžiais bei vaizdais, sklaidai palengvinti;
b) suteiks naują postūmį visuomenės švietimui ir kultūros sklaidai:
bendradarbiaudama su to pageidaujančiomis valstybėmis narėmis, plėtojant šviečiamąją veiklą,
užmegzdama tautų bendradarbiavimą siekiant nuosekliai įgyvendinti lygių švietimo galimybių visiems idealą, neatsižvelgiant į rasinius, lyties ir jokius ekonominius ar socialinius skirtumus,
siūlydama ugdymo metodus, tinkamiausius parengti viso pasaulio vaikus prisiimti laisvės teikiamą atsakomybę;
c) skatins, plėtos ir skleis pažinimą:
užtikrindama pasaulio paveldo – knygų, meno kūrinių ir istorijos bei mokslo paminklų – išsaugojimą ir apsaugą; suinteresuotoms tautoms siūlydama tam sudaryti reikalingas tarptautines konvencijas,
skatindama tautų bendradarbiavimą visose intelektinės veiklos srityse, įskaitant tarptautinius švietimo, mokslo, kultūros veikėjų, taip pat leidinių, meninę ar mokslinę vertę turinčių kūrinių, kitos informacinės medžiagos mainus,
atitinkamais tarptautinio bendradarbiavimo metodais visų šalių žmonėms sudarydama galimybę naudotis tuo, ką kiekviena jų spausdina ir išleidžia.
II straipsnis
Narystė
1. Narystė Jungtinių Tautų Organizacijoje suteikia teisę į narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje.
2. Pagal šios Organizacijos ir Jungtinių Tautų Organizacijos susitarimą, patvirtintą šios Konstitucijos X straipsniu, valstybės, kurios nėra Jungtinių Tautų Organizacijos narės, gali būti priimtos į Organizaciją Vykdomajai tarybai pasiūlius ir Generalinei konferencijai pritarus dviejų trečdalių balsų dauguma.
3. Teritorijos arba teritorijų grupės, į kurių atsakomybės sritį neįeina tarptautiniai santykiai, dviejų trečdalių Generalinėje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų dauguma gali būti priimtos asocijuotosiomis narėmis pagal prašymą, kurį tokios teritorijos arba teritorijų grupės vardu pateikia valstybė narė arba kitas struktūrinis darinys, atsakingas už jos tarptautinius santykius. Asocijuotųjų narių teisių ir pareigų pobūdį bei mastą nustato Generalinė konferencija1.
4. Organizacijos narės, kurių Jungtinių Tautų Organizacijos narystės teikiamos teisės ir privilegijos sustabdytos, Jungtinių Tautų Organizacijos prašymu laikinai netenka ir šios Organizacijos teikiamų teisių ir privilegijų.
5. Iš Jungtinių Tautų Organizacijos pašalintos narės ipso facto pašalinamos ir iš šios Organizacijos narių.
6. Bet kuri valstybė, Organizacijos narė arba Organizacijos asocijuotoji narė, gali išstoti iš Organizacijos pateikusi pranešimą Generaliniam direktoriui. Pranešimas įsigalioja kitų metų, einančių po tų metų, kai jis buvo pateiktas, gruodžio 31 dieną. Išstojus iš Organizacijos, išstojimo įsigaliojimo dieną likę neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai Organizacijai išlieka. Pranešimą apie asocijuotosios narės išstojimą jos vardu pateikia valstybė narė arba struktūrinis darinys, atsakingas už jos tarptautinius santykius2.
8. Valstybės narės nuolatinis atstovas Organizacijos generaliniam direktoriui įteikia skiriamuosius raštus3 ir nuo jų įteikimo pradeda oficialiai eiti savo pareigas.
_____________
1 Dalis priimta Generalinės konferencijos 6-oje sesijoje (1951 m.) (6 C/Rezoliucijos, p. 83). Žr. toje pačioje Generalinės konferencijos sesijoje patvirtintą 41.2 rezoliuciją dėl asocijuotųjų narių teisių ir pareigų.
2 Dalis priimta Generalinės konferencijos 8-oje sesijoje (1954 m.) (8 C/Rezoliucijos, p. 12). 28-oje sesijoje (1995 m.) Generalinė konferencija dėl šios nuostatos ir IX straipsnio (nauja 3 dalis) pakeitimo priėmė 20.1 rezoliuciją (28 C/Rezoliucijos, p. 117), kuri išdėstyta taip:
Generalinė konferencija,
išnagrinėjusi dokumentą Nr. 28 C/30 ir atsižvelgusi į Teisės reikalų komiteto ataskaitą (28 C/136),
1. Nusprendžia pakeisti Konstitucijos II straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bet kuri valstybė, Organizacijos narė arba Organizacijos asocijuotoji narė, gali išstoti iš Organizacijos pateikusi pranešimą Generaliniam direktoriui. Pranešimas įsigalioja praėjus 24 mėnesiams nuo jo pateikimo Generaliniam direktoriui. Išstojus iš Organizacijos, išstojimo įsigaliojimo dieną likę neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai Organizacijai išlieka. Pranešimą apie asocijuotosios narės išstojimą jos vardu pateikia valstybė narė arba struktūrinis darinys, atsakingas už jos tarptautinius santykius.“;
2. Nusprendžia Konstitucijos IX straipsnį papildyti nauja 3 dalimi (dabartinė 3 dalis tampa 4-ąja):
„3. Finansiniu laikotarpiu laikomi du iš eilės einantys kalendoriniai metai, jeigu Generalinė konferencija nenusprendžia kitaip. Valstybių narių ar asocijuotųjų narių finansiniai įnašai mokami lygiomis dalimis už visą finansinį laikotarpį kiekvienais kalendoriniais metais. Tačiau valstybės narės ar asocijuotosios narės, pasinaudojusios savo teise nutraukti narystę pagal II straipsnio 6 dalį, įnašas apskaičiuojamas už metus, kuriais įsigalioja išstojimas iš Organizacijos, ir yra proporcingas visam narystės Organizacijoje laikotarpiui.“;
3. Mano, kad pirmiau minėtais pakeitimais sukuriami nauji įsipareigojimai valstybėms narėms, todėl, vadovaujantis Konstitucijos XIII straipsnio 1 dalies nuostatomis, šie pakeitimai įsigalios tik juos patvirtinus dviem trečdaliams valstybių narių. Šie pakeitimai dar neįsigaliojo.
3 Dalis priimta Generalinės konferencijos 31-oje sesijoje (2001 m.) (31 C/Rezoliucijos, p. 105).
III straipsnis
Organai
Organizaciją sudaro Generalinė konferencija, Vykdomoji taryba ir Sekretoriatas.
IV straipsnis4
Generalinė konferencija
A. Sudėtis
1. Generalinė konferencija susideda iš valstybių, Organizacijos narių, atstovų. Kiekvienos valstybės narės vyriausybė paskiria iki penkių atstovų, atrinktų pasitarus su Nacionaline komisija, jeigu tokia įkurta, arba su švietimo, mokslo ir kultūros institucijomis.
B. Funkcijos
2. Generalinė konferencija nustato Organizacijos politiką ir pagrindines darbo kryptis. Ji priima sprendimus dėl programų, kurias jai teikia Vykdomoji taryba5.
3. Generalinė konferencija, vadovaudamasi savo priimtais nuostatais, prireikus šaukia tarptautines valstybių konferencijas švietimo, tiksliųjų ir humanitarinių mokslų arba žinių sklaidos klausimais; nevyriausybines konferencijas tomis pat temomis gali šaukti Generalinė konferencija arba Vykdomoji taryba, laikydamosi minėtų nuostatų6.
4. Generalinė konferencija, priimdama pasiūlymus, teikiamus tvirtinti valstybėms narėms, skirtinga balsų dauguma priima rekomendacijas ir tarptautines konvencijas. Pirmuoju atveju pakanka balsų daugumos, antruoju – reikia dviejų trečdalių balsų daugumos. Kiekviena valstybė narė per vienus metus nuo Generalinės konferencijos sesijos, kurioje buvo priimta rekomendacija arba konvencija, pabaigos priimtą rekomendaciją arba konvenciją pateikia savo kompetentingoms institucijoms.
5. Vadovaudamasi V straipsnio 6 dalies c punkto nuostatomis, Generalinė konferencija pataria Jungtinių Tautų Organizacijai šiai rūpimais su švietimo, mokslo ir kultūros aspektais susijusiais klausimais, laikydamasi šių dviejų Organizacijų atitinkamų organų suderintos tvarkos ir sąlygų7.
6. Generalinė konferencija gauna ir svarsto valstybių narių Organizacijai pateiktas veiksmų, kurių jos ėmėsi įgyvendindamos šio straipsnio 4 dalyje minėtas rekomendacijas ir konvencijas, ataskaitas arba, jai taip nusprendus, analitines tokių ataskaitų santraukas8.
7. Generalinė konferencija renka Vykdomosios tarybos narius ir Vykdomosios tarybos siūlymu skiria Generalinį direktorių.
C. Balsavimas
8. a) Valstybės narės Generalinėje konferencijoje turi po vieną balsą. Sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai pagal šios Konstitucijos nuostatas9 arba pagal Generalinės konferencijos darbo tvarkos taisykles10 reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma. Dauguma laikoma Konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma11.
b) Valstybė narė negali balsuoti Generalinėje konferencijoje, jei visa jos įsiskolinimo suma viršija visą įmokų, mokėtinų už einamuosius ir prieš tai buvusius kalendorinius metus, sumą12.
9. a) Generalinės konferencijos eilinės sesijos vyksta kas dveji metai. Neeilinės sesijos gali būti šaukiamos pačios Generalinės konferencijos sprendimu, jas gali šaukti Vykdomoji taryba arba jos gali vykti ne mažiau kaip trečdalio valstybių narių reikalavimu.
10. Generalinė konferencija priima savo darbo tvarkos taisykles. Per kiekvieną sesiją ji renka pirmininką ir kitus pareigūnus15.
11. Generalinė konferencija sudaro specialiuosius ir techninius komitetus bei kitus pagalbinius organus, jei jie būtini jos tikslams pasiekti16.
12. Generalinė konferencija pasirūpina, kad, laikantis jos nustatytų taisyklių, visuomenei būtų užtikrinta galimybė dalyvauti posėdžiuose.
E. Stebėtojai
13. Vykdomosios tarybos siūlymu ir dviejų trečdalių balsų daugumos sprendimu Generalinė konferencija, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių, gali į tam tikras savo ar savo komisijų sesijas stebėtojų teisėmis kviesti tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, minimų XI straipsnio 4 dalyje, atstovus.
14. Vykdomajai tarybai patvirtinus susitarimus dėl konsultacijų su tokiomis tarptautinėmis nevyriausybinėmis arba iš dalies vyriausybinėmis organizacijomis XI straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, šios organizacijos kviečiamos į Generalinės konferencijos ir jos komisijų sesijas siųsti stebėtojus17.
________________
4 Ankstesnė IV straipsnio F.15 dalis, kaip pereinamojo laikotarpio nuostata, įtraukta Generalinės konferencijos 20-oje sesijoje (1978 m.) (20 C/Rezoliucijos, p. 160), o vėliau panaikinta Generalinės konferencijos 24-oje sesijoje (1987 m.) (24 C/Rezoliucijos, p. 168).
5 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 103).
6 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 103–104).
7 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 104).
8 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 17-oje sesijoje (1972 m.) (17 C/Rezoliucijos, p. 114).
9 Šios nuostatos yra: II str. 2 dalis – naujų valstybių narių, kurios nėra Jungtinių Tautų Organizacijos narės, priėmimas remiantis Vykdomosios tarybos rekomendacija; II str. 3 dalis – asocijuotųjų narių priėmimas; IV str. 4 dalis – tarptautinių konvencijų, pateiktų valstybėms narėms tvirtinti, priėmimas; IV str. 13 dalis – nevyriausybinių arba iš dalies vyriausybinių organizacijų priėmimas stebėtojų teisėmis; XIII str. l dalis – Konstitucijos pakeitimai; XIII str. 2 dalis – Konstitucijos pakeitimų tvarką reglamentuojančių taisyklių priėmimas.
10 Žr. Generalinės konferencijos 85 darbo tvarkos taisyklės 2 dalį.
11 Punktas pakeistas Generalinės konferencijos 10-oje sesijoje (1958 m.) (10 C/Rezoliucijos, p. 61).
12 Punktas priimtas Generalinės konferencijos 4-oje sesijoje (1949 m.), pakeistas 6-oje (1951 m.) ir 7-oje (1952 m.) sesijose (4C/Rezoliucijos, p. 9; 6 C/Rezoliucijos, p. 85 ir 7 C/Rezoliucijos, p. 104).
13 Punktas priimtas Generalinės konferencijos 4-oje sesijoje (1949 m.) (4 C/Rezoliucijos, p. 9), pakeistas 25-oje sesijoje (1989 m.) (25 C/Rezoliucijos, p. 194).
14 Punktai a ir b pakeisti Generalinės konferencijos 3-ioje (1948 m.) ir 7-oje sesijose (1952 m.) (3 C/110, p. 113 ir 7 C/Rezoliucijos, p. 104).
15 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 2-oje sesijoje (1947 m.) (2 C/132, p. 63).
16 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 25-oje sesijoje (1989 m.) (25 C/Rezoliucijos, p. 194).
17 Dalis priimta Generalinės konferencijos 3-ioje sesijoje (1948 m.) (3 C/110, p. 113).
V straipsnis
Vykdomoji taryba
A. Sudėtis18
1. a) Vykdomąją tarybą, susidedančią iš penkiasdešimt aštuonių valstybių narių, renka Generalinė konferencija. Generalinės konferencijos pirmininkas eina Vykdomosios tarybos patarėjo pareigas19.
2. a) Vykdomosios tarybos narės paskiria po vieną atstovą. Jos gali skirti ir pakaitinius atstovus.
b) Rinkdama atstovą į Vykdomąją tarybą, Vykdomosios tarybos narė stengiasi paskirti asmenį, išmanantį vieną ar kelias UNESCO kompetencijos sritis ir turintį patirties bei žinių, būtinų administracinėms ir vykdomosioms Tarybos funkcijoms atlikti. Tęstinumui užtikrinti kiekvienas atstovas skiriamas visai Tarybos narės kadencijai, nebent susiklosčius ypatingoms aplinkybėms jį reikėtų pakeisti. Vykdomosios tarybos narių paskirti pakaitiniai atstovai, jei nėra nuolatinių atstovų, atlieka visas šiems skiriamas pareigas.
3. Rinkdama Vykdomosios tarybos nares, Generalinė konferencija atsižvelgia į kultūrų įvairovę ir tolygų geografinį pasiskirstymą.
4. a) Vykdomosios tarybos narės pradeda eiti pareigas pasibaigus Generalinės konferencijos sesijai, kurioje jos buvo išrinktos, ir dirba iki antros po jų išrinkimo Generalinės konferencijos eilinės sesijos pabaigos. Per kiekvieną eilinę sesiją Generalinė konferencija išrenka tiek Vykdomosios tarybos narių, kiek reikia sesijos pabaigoje esančioms laisvoms vietoms užimti.
5. Vykdomosios tarybos narei išstojus iš Organizacijos, jos kadencija Taryboje baigiasi išstojimo įsigaliojimo dieną.
B. Funkcijos
6. a) Vykdomoji taryba rengia Generalinės konferencijos darbotvarkę. Ji nagrinėja Organizacijos veiklos programą ir atitinkamas biudžeto sąmatas, pateiktas Generalinio direktoriaus pagal VI straipsnio 3 dalį, ir teikia šiuos dokumentus Generalinei konferencijai kartu su, jos manymu, tinkamomis rekomendacijomis20.
b) Vykdomoji taryba, veikdama pagal Generalinės konferencijos jai suteiktus įgaliojimus, yra atsakinga už Konferencijos patvirtintos programos įgyvendinimą. Vadovaudamasi Generalinės konferencijos sprendimais ir atsižvelgdama į aplinkybes, susidariusias tarp dviejų eilinių sesijų, Vykdomoji taryba imasi visų reikiamų priemonių, kad Generalinis direktorius veiksmingai ir racionaliai įgyvendintų programą.
8. Vadovaudamasi Generalinės konferencijos sprendimais, Vykdomoji taryba priima savo darbo tvarkos taisykles. Pareigūnus ji renka iš savo narių.
9. Vykdomoji taryba renkasi į eilines sesijas ne rečiau kaip keturis kartus per dvejus metus ir gali rinktis į neeilinę sesiją, kurią gali šaukti pirmininkas savo iniciatyva arba šešių Vykdomosios tarybos narių prašymu21.
10. Vykdomosios tarybos pirmininkas Tarybos vardu Generalinei konferencijai per kiekvieną eilinę sesiją teikia, su pastabomis arba be jų, Organizacijos veiklos ataskaitas, kurias Generalinis direktorius privalo rengti pagal VI straipsnio 3 dalies b punkto nuostatas22.
11. Vykdomoji taryba sudaro visas reikiamas prielaidas konsultacijoms su tarptautinių organizacijų atstovais arba kvalifikuotais asmenimis jos kompetencijai priskirtais klausimais.
12. Tarp Generalinės konferencijos sesijų Vykdomoji taryba gali prašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamosios nuomonės teisiniais klausimais Organizacijos veiklos srityse23.
13. Vykdomoji taryba naudojasi Generalinės konferencijos jai suteiktais įgaliojimais atstovauti Konferencijai24.
_______________
18 Tekstas peržiūrėtas Generalinės konferencijos 26-oje (1991 m.) ir 27-oje (1993 m.) sesijose (26 C/Rezoliucijos, p. 134 ir 27 C/Rezoliucijos, p. 102). Anksčiau 1 dalies a punktas buvo keistas Generalinės konferencijos 7-oje (1952 m.), 8-oje (1954 m.), 9-oje (1956 m.), 12-oje (1962 m.), 15-oje (1968 m.), 17-oje (1972 m.), 19-oje (1976 m.), 21-oje (1980 m.) ir 25-oje (1989 m.) sesijose (7 C/Rezoliucijos, p. 104; 8 C/Rezoliucijos, p. 12; 9 C/Rezoliucijos, p. 70; 12 C/Rezoliucijos, p. 95; 15 C/Rezoliucijos, p. 103; 17 C/Rezoliucijos, p. 113; 19 C/Rezoliucijos, p. 93; 21 C/Rezoliucijos, p. 122; 25 C/Rezoliucijos, p. 194).
19 1 dalies a punktas pakeistas Generalinės konferencijos 28-oje sesijoje (1995 m.) (28 C/Rezoliucijos, p. 117–118).
20 a, b ir c punktai pakeisti Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 104).
21 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 26-oje (1991 m.) ir 27-oje (1993 m.) sesijose (26 C/Rezoliucijos, p. 135; 27 C/Rezoliucijos, p. 102).
22 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 7-oje (1952 m.) ir 8-oje (1954 m.) sesijose (7 C/Rezoliucijos, p. 104–105 ir 8 C/Rezoliucijos, p. 13).
23 Dalis priimta Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 105).
24 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 8-oje (1954 m.) ir 26-oje (1991 m.) sesijose (8 C/Rezoliucijos, p. 13; 26 C/Rezoliucijos, p. 136).
VI straipsnis25
Sekretoriatas
2. Generalinio direktoriaus kandidatūrą teikia Vykdomoji taryba, o jį skiria Generalinė konferencija ketverių metų kadencijai Konferencijos patvirtintomis sąlygomis. Generalinis direktorius gali būti skiriamas dar vienai ketverių metų kadencijai, bet šiai kadencijai pasibaigus jis nebegali būti perrinktas26. Generalinis direktorius yra vyriausiasis Organizacijos administracijos pareigūnas.
3. a) Generalinis direktorius arba jo paskirtas pavaduotojas dalyvauja – be teisės balsuoti – visuose Generalinės konferencijos, Vykdomosios tarybos ir Organizacijos komitetų posėdžiuose. Jis teikia pasiūlymus, kokių veiksmų turėtų imtis Konferencija ir Taryba, taip pat rengia Organizacijos veiklos programos projektą ir su atitinkamomis biudžeto sąmatomis teikia Tarybai27.
4. Vadovaudamasis Generalinės konferencijos patvirtintais personalo nuostatais, Generalinis direktorius skiria Sekretoriato darbuotojus. Jie parenkami iš kuo platesnės geografinės teritorijos, bet pirmiausia jiems keliami patys aukščiausi sąžiningumo, darbo veiksmingumo ir dalykinės kompetencijos reikalavimai.
5. Generalinio direktoriaus ir darbuotojų pareigos yra vien tik tarptautinio pobūdžio. Vykdydami savo pareigas, jie neprašo ir nepriima nurodymų iš jokios valstybės vyriausybės ar kitos su Organizacija nesusijusios institucijos. Jie negali imtis jokių veiksmų, kurie pakenktų jų, kaip tarptautinių pareigūnų, statusui. Kiekviena Organizacijos valstybė narė įsipareigoja gerbti Generalinio direktoriaus ir darbuotojų pareigų tarptautinį pobūdį ir nesiekti daryti įtaką jiems vykdant savo pareigas.
6. Jokia šio straipsnio nuostata nedraudžia Organizacijai sudaryti specialių susitarimų su Jungtinių Tautų Organizacija dėl bendrų paslaugų ir darbuotojų, taip pat dėl keitimosi darbuotojais.
_______________
25 Ankstesnė VI straipsnio 7 dalis įtraukta kaip pereinamojo laikotarpio nuostata Generalinės konferencijos 20-oje sesijoje (1978 m.) (20 C/Rezoliucijos, p. 161), o vėliau panaikinta Generalinės konferencijos 24-oje sesijoje (1987 m.) (24 C/Rezoliucijos, p. 168).
26 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 25-oje (1989 m.) ir 31-oje (2001 m.) sesijose (25 C/Rezoliucijos, p. 192–193 ir 31 C/Rezoliucijos, p. 105).
27 Punktas pakeistas Generalinės konferencijos 7-oje sesijoje (1952 m.) (7 C/Rezoliucijos, p. 113).
28 Punktas priimtas Generalinės konferencijos 8-oje sesijoje (1954 m.) (8 C/Rezoliucijos, p. 13).
VII straipsnis
Nacionalinės bendradarbiaujančios institucijos
1. Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo konkrečias sąlygas, pati apsisprendžia, kaip įtraukti į bendradarbiavimą su Organizacija nacionalines institucijas, dirbančias švietimo, mokslo ir kultūros srityse, tačiau pageidautina, kad tam būtų sudaryta Nacionalinė komisija, atstovaujama vyriausybės ir minėtų institucijų.
2. Nacionalinės komisijos šalyse, kuriose jos įkurtos, arba nacionalinės bendradarbiavimo institucijos konsultuoja nacionalines delegacijas Generalinėje konferencijoje ir savo šalies nuolatinį ar pakaitinius atstovus Vykdomojoje taryboje, taip pat savo šalių vyriausybes visais su Organizacija susijusiais klausimais. Jų užduotis – tarpininkauti visose Organizaciją dominančiose srityse29.
VIII straipsnis
Valstybių narių ataskaitos
Kiekviena valstybė narė Generalinės konferencijos nustatytais terminais ir tvarka teikia Organizacijai ataskaitas dėl savo įstatymų, kitų teisės aktų ir statistikos, susijusių su jos švietimo, mokslo ir kultūros institucijomis bei veikla, ir dėl veiksmų, kurių ji ėmėsi įgyvendindama IV straipsnio 4 dalyje minimas rekomendacijas ir konvencijas30.
________________
30 Straipsnis pakeistas Generalinės konferencijos 17-oje sesijoje (1972 m.) (17 C/Rezoliucijos, p. 114).
IX straipsnis
Biudžetas
2. Generalinė konferencija tvirtina ir priima galutinį sprendimą dėl biudžeto ir dėl finansinės atsakomybės paskirstymo valstybėms, Organizacijos narėms, laikydamasi tvarkos, nustatytos pagal šios Konstitucijos X straipsnį su Jungtinėmis Tautomis sudarytame susitarime.
3. Generalinis direktorius, laikydamasis finansiniuose nuostatuose nustatytų sąlygų, gali tiesiogiai iš valstybių valdymo institucijų, viešųjų ir privačių įstaigų, asociacijų ir privačių asmenų priimti savanoriškus įnašus, dovanas, palikimą ir dotacijas31.
________________
31 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 25-oje sesijoje (1989 m.) (25 C/Rezoliucijos, p. 193).
X straipsnis
Santykiai su Jungtinių Tautų Organizacija
Ši Organizacija kuo greičiau prisijungs prie Jungtinių Tautų Organizacijos. Ji bus viena iš jos specializuotų institucijų, numatytų Jungtinių Tautų Chartijos 57 straipsnyje. Organizacijų ryšius apibrėš sutartis su Jungtinėmis Tautomis, sudaryta pagal Chartijos 63 straipsnį. Ši sutartis bus pateikta tvirtinti šios Organizacijos Generalinei konferencijai. Ji nustatys priemones veiksmingam šių dviejų organizacijų bendradarbiavimui plėtoti, siekiant bendrų tikslų. Kartu ji užtikrins Organizacijos savarankiškumą šios Konstitucijos apibrėžtose jos kompetencijos srityse. Sutartyje taip pat gali būti nustatyta, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tvirtina Organizacijos biudžetą ir skiria biudžeto lėšas.
XI straipsnis
Ryšiai su kitomis tarptautinėmis specializuotomis organizacijomis bei institucijomis
1. Organizacija gali bendradarbiauti su kitomis specializuotomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis ir institucijomis, kurių tikslai ir veikla sutampa su jos siekiais. Tam Generalinis direktorius, veikdamas pagal Vykdomosios tarybos įgaliojimus, gali užmegzti naudingus darbo santykius su tokiomis organizacijomis ir institucijomis ir kurti bendrus komitetus, jei tai yra būtina veiksmingam bendradarbiavimui užtikrinti. Visi oficialūs susitarimai, sudaromi su tokiomis organizacijomis ar institucijomis, turi būti patvirtinti Vykdomosios tarybos.
2. Kai šios Organizacijos Generalinė konferencija ir bet kurių kitų specializuotų tarpvyriausybinių organizacijų ar institucijų, kurios veikia siekdamos tų pačių tikslų, kompetentingi pareigūnai nutaria, jog būtų pageidautina Organizacijai skirti minėtų organizacijų bei institucijų išteklių ar prisidėti prie jos veiklos, Generalinis direktorius, pritarus Konferencijai, gali sudaryti tam reikalingus abiem šalims priimtinus susitarimus.
3. Organizacija bendru sutarimu su kitomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis gali sudaryti sąlygas organizacijų atstovams abipusiškai dalyvauti posėdžiuose.
4. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija gali sudaryti atitinkamus susitarimus dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rūpinasi jos srities klausimais. Ji taip pat gali jas kviesti atlikti konkrečius darbus. Viena iš bendradarbiavimo formų gali būti šių organizacijų atstovų dalyvavimas Generalinės konferencijos įsteigtuose patariamuosiuose komitetuose.
XII straipsnis
Organizacijos teisinis statusas
Šiai Organizacijai taikomos Jungtinių Tautų Chartijos 104 ir 105 straipsnių nuostatos32 dėl pastarosios teisinio statuso, privilegijų ir imunitetų tokia pat tvarka, kokia jos taikomos Jungtinių Tautų Organizacijai.
_______________
32 104 straipsnis
Organizacija kiekvienos savo valstybės narės teritorijoje naudojasi tokia teisine galia, kokios reikia jos funkcijoms atlikti ir tikslams įgyvendinti.
105 straipsnis
1. Organizacija kiekvienos savo valstybės narės teritorijoje naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kokie yra būtini jos tikslams įgyvendinti.
2. Jungtinių Tautų Organizacijos pareigūnai ir valstybių narių atstovai naudojasi tokiomis pačiomis privilegijomis ir imunitetais, kokie yra būtini su Organizacija susijusioms jų funkcijoms nepriklausomai vykdyti.
XIII straipsnis
Pakeitimai
1. Pasiūlymai dėl šios Konstitucijos pakeitimų įsigalioja gavus Generalinės konferencijos dviejų trečdalių balsų pritarimą; tačiau, kad įsigaliotų pakeitimai, kuriais iš esmės keičiami Organizacijos tikslai arba valstybėms narėms nustatomi nauji įsipareigojimai, jie prieš tai turi būti priimti visų Organizacijos valstybių narių dviejų trečdalių balsų dauguma. Siūlomų pakeitimų projektus Generalinis direktorius persiunčia valstybėms narėms ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki jų svarstymo Generalinėje konferencijoje.
XIV straipsnis
Aiškinimas
2. Visi klausimai ir ginčai dėl šios Konstitucijos aiškinimo perduodami spręsti arba Tarptautiniam Teisingumo Teismui, arba arbitražui Generalinės konferencijos sprendimu, priimtu vadovaujantis jos darbo tvarkos taisyklėmis34.
_______________
34 Žr. Generalinės konferencijos 38 darbo tvarkos taisyklę.
XV straipsnis
Įsigaliojimas
1. Šią Konstituciją turi priimti valstybės narės. Priėmimo aktai perduodami saugoti Jungtinės Karalystės Vyriausybei.
2. Ši Konstitucija perduodama saugoti Jungtinės Karalystės Vyriausybės archyvams, kur ją bus galima pasirašyti. Konstituciją pasirašyti galima prieš arba po priėmimo akto perdavimo saugoti. Priėmimas galioja tik tada, kai ji prieš tai arba vėliau pasirašoma. Tačiau išstojusiai iš Organizacijos valstybei narei, norinčiai atnaujinti narystę, pakanka pateikti saugoti naują priėmimo aktą35.
3. Ši Konstitucija įsigalioja ją priėmus dvidešimčiai ją pasirašiusių valstybių. Vėliau ją priėmusioms valstybėms ji įsigalioja iš karto.
4. Jungtinės Karalystės Vyriausybė visoms Jungtinių Tautų Organizacijos narėms, taip pat Generaliniam direktoriui praneša apie visų priėmimo aktų gavimą ir šios Konstitucijos įsigaliojimo datą pagal ankstesnę šio straipsnio dalį.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konstituciją, kurios tekstai anglų ir prancūzų kalbomis yra autentiški.
Priimta tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt penktų metų lapkričio šešioliktąją dieną Londone vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis. Tinkamai patvirtintas kopijas Jungtinės Karalystės Vyriausybė perduos visų Jungtinių Tautų narių vyriausybėms.
_______________
35 Dalis pakeista Generalinės konferencijos 24-oje sesijoje (1987 m.) (24 C/Rezoliucijos, p. 167).