LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAUKŠČIŲ GRIPO DIAGNOSTIKOS, GYDYMO IR PROFILAKTIKOS ANTIVIRUSINIAIS VAISTAIS ALGORITMO PATVIRTINIMO

 

2006 m. kovo 3 d. Nr. V-152

Vilnius

 

Vykdydamas Pasirengimo gripo pandemijai plano įgyvendinimo 2005–2006 m. priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-686 „Dėl Pasirengimo gripo pandemijai plano ir jo įgyvendinimo 2005–2006 m. priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 111-4056), 4 punkto 2 priemonę ir 7 punkto 1 priemonę:

1. Tvirtinu Paukščių gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais algoritmą (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį.

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2006 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-152

 

PAUKŠČIŲ GRIPO DIAGNOSTIKOS, GYDYMO IR PROFILAKTIKOS ANTIVIRUSINIAIS VAISTAIS ALGORITMAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Paukščių gripo etiologija: paukščių gripas yra infekcinė paukščių liga, kurią sukelia A tipo H1-H16 ir N1-N9 glikoproteinų derinio gripo virusas. Didelio patogeniškumo paukščių gripo virusu, pvz. A/H5N1, žmogus gali užsikrėsti nuo paukščių. Šiuo metu įrodymų, kad paukščių gripas gali būti perduodamas žmogaus žmogui, nėra.

2. Paukščių gripo epidemiologija: tikslus žmonių užsikrėtimo paukščių gripu mechanizmas nėra žinomas. Didžiausi rizikos veiksniai: glaudus kontaktas su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais arba kontaktas su žalia sirgusių ar nugaišusių paukščių mėsa. Imlumas – visuotinis, imunitetas – specifinis virusui.

 

II. DIAGNOSTIKA

 

3. Paukščių gripo klinika:

3.1. inkubacinis periodas – nuo kelių valandų iki 4 parų;

3.2. ūmi pradžia;

3.3. febrili temperatūra;

3.4. intoksikacijos požymiai;

3.5. kosulys;

3.6. dusulys;

3.7. konjunktyvitas.

4. Piktybinio gripo klinika:

4.1. gripo viruso sukelta pneumonija su ūminiu kvėpavimo nepakankamumu;

4.2. serga jaunesni nei 5 metų vaikai ar suaugę, turintys kardiovaskulinę ar plaučių patologiją;

4.3. ūmi pradžia su gripo požymiais;

4.4. po 24–72 val. – polipnėja, cianozė, hipotenzija, tachikardija, balkšvi ar rausvi putoti skrepliai.

5. Paukščių gripo komplikacijos:

5.1. Plautinės:

5.1.1. ūminis bronchitas,

5.1.2. LOPL paūmėjimas,

5.1.3. antrinė bakterinė pneumonija.

5.2. Ekstraplautinės:

5.2.1. viršutinių kvėpavimo takų infekcijos,

5.2.2. vidurinės ausies uždegimas,

5.2.3. sinusitai,

5.2.4. miozitai.

5.3. Kardiologinės:

5.3.1. miokarditas,

5.3.2. perikarditas.

5.4. Neurologinės:

5.4.1. Reye sindromas,

5.4.2. encefalitas, encefalomielitas, meningitas,

5.4.3. poliradikulioneuritas,

5.4.4. Guillam Bare sindromas.

5.5. Retos komplikacijos:

5.5.1. ūminis glomerulonefritas,

5.5.2. profūzinis viduriavimas,

5.5.3. DIK sindromas,

5.5.4. Toksinio šoko sindromas.

6. Gripo poveikis imunodepresinės būklės asmenims:

6.1. ilgesnė eiga, dažnesnės gripo komplikacijos;

6.2. ligoniai ilgiau išskiria gripo virusą.

7. Šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, įtarę paukščių gripą, siunčia ligonius pas infekcinių ligų gydytojus į šias asmens sveikatos priežiūros įstaigas:

Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę;

Vilniaus universiteto vaikų ligoninę;

Kauno II klinikinę ligoninę;

Klaipėdos ligoninę;

Panevėžio infekcinę ligoninę.

8. Diagnozei ir komplikacijoms nustatyti pagal kompetenciją atliekami tyrimai:

 

Klinikiniai tyrimai

 

Bendras kraujo, šlapimo, likvoro (esant neurologinėms komplikacijoms)

 

 

 

Biocheminiai tyrimai (esant reikalui)

 

C reaktyviojo baltymo (toliau – CRB), gliukozės, K, Na, šlapalo, kreatinino, protrombino komplekso aktyvumo (toliau -SPA), tarptautinio normalizuoto santykio (toliau – INR),

pO2, pCO2, pH, kraujo bazių koncentracijos (toliau – ABE)

 

Virusologiniai/imunologiniai tyrimai

 

Atliekama specializuotoje AIDS centro laboratorijoje. Siųsti tyrimams turėtų infekcinių ligų gydytojas.

Tiriamoji medžiaga – nosiaryklės tepinėlis, skrepliai, BAL išplovos, kraujas, autopsijos medžiaga.

Metodai:

viruso išskyrimas ląstelių kultūroje,

viruso RNR nustatymas polimerazės grandinine reakcija (toliau – PGR),

greitieji imunofermentiniai antigeno testai,

specifiniai antikūnai poriniuose kraujo serumuose.

Diagnozė tvirtinama Pasaulio sveikatos organizacijos nurodytoje laboratorijoje

 

 

 

Instrumentiniai tyrimai

 

Plaučių rentgenograma; priklausomai nuo įtariamos komplikacijos – EKG, veido daubų rentgenograma, ultragarso KT tyrimas, EEG

 

III. GYDYMAS

 

9. Asmenys, įtariami ar sergantys paukščių gripu, hospitalizuojami ir gydomi šio algoritmo 7 punkte nurodytose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

10. Paukščių gripo antivirusinio gydymo algoritmas:

 

Rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos

 

Oseltamiviras:

Vaikams ≥13 metų ir suaugusiesiems:

75 mg per os 2 k/d 5 dienas

Vaikams > 1 metų:

≤15 kg – 30 mg per os 2 k/d 5 dienas

>15–23 kg – 45 mg per os 2 k/d 5 dienas

>23–40 kg – 60 mg per os 2 k/d 5 dienas

>40 kg – 75 mg per os 2 k/d 5 dienas

Zanamiviras:

Vaikams >12 metų ir suaugusiems:

inhaliuoti 10 mg 2 k/d 5 dienas

 

IV. PROFILAKTIKA ANTIVIRUSINIAIS VAISTAIS

 

11. Profilaktiškai oseltamiviras skiriamas:

11.1. vaikams ≥ 13 metų ir suaugusiesiems, gyvenusiems tose pačiose patalpose su ligoniu, sergančiu paukščių gripu: 75 mg per os 1 k/d 7–10 dienų;

11.2. sveikatos priežiūros specialistams, turėjusiems sąlytį su ligonio, sergančio paukščių gripu, sekretu ar kitais kūno skysčiais: 75 mg per os 1 k/d 7–10 dienų.

______________