LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL BENDRŲJŲ SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2004 m. birželio 15 d. Nr. ISAK-941
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1576 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 116-5290) 1.10 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
Ministro 2004 m. birželio 15 d.
įsakymu Nr. ISAK-941
BENDRIEJI SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) nustato socialinės pedagoginės pagalbos (toliau vadinama – Pagalba) teikimo mokiniams tikslus, uždavinius, principus, formas, rūšis, gavėjus, teikėjus ir organizavimą.
2. Pagalba – tai mokyklos darbuotojų (socialinių pedagogų, klasės auklėtojų, mokytojų ir administracijos) veikla, susijusi su mokinių socialinių bei pedagoginių poreikių tenkinimu, leidžianti padidinti švietimo veiksmingumą.
3. Nuostatai yra skirti bendrojo lavinimo, vaikų neformaliojo švietimo mokykloms (toliau – Mokykla), šių Mokyklų steigėjams, Pagalbos teikėjams ir gavėjams.
4. Pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23- 593; 2003, Nr. 63-2853), Specialiojo ugdymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3228), Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 66-1909) ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.
II. PAGALBOS TEIKIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PRINCIPAI, FORMOS IR RŪŠYS
5. Pagalbos teikimo tikslas – padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi ir mokymąsi Mokykloje bei sudaryti prielaidas pozityviai vaiko socializacijai ir pilietinei brandai.
6. Pagalbos teikimo uždaviniai:
6.3. kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikams ir jaunimui pasirinkti Mokyklą pagal jų protines ir fizines galias;
7. Pagalbos teikimo principai:
7.3. kompleksiškumas – Pagalba teikiama pagal poreikį kartu su kitomis švietimo sistemos pagalbos mokiniui teikimo formomis (informacine, psichologine, specialiąja pedagogine ir specialiąja pagalba, sveikatos priežiūra mokykloje bei kt.);
8. Pagalbos teikimo formos:
8.1. individualus darbas su mokiniu – parama krizių metu, socialinių ir pedagoginių mokinio problemų sprendimas;
8.2. darbas su grupe – socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymas; ugdymo dalyvių tarpusavio santykių reguliavimas; palaikymo ar savipagalbos grupių organizavimas bei kt.;
8.3. darbas su mokinio šeima, jo atstovais pagal įstatymą – pagalba sprendžiant problemas, trukdančias vaiko ugdymosi procesui, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo stiprinimas bei kt.;
8.4. darbas su mokyklos bendruomene – saugios aplinkos kūrimas ir palaikymas; savivaldos aktyvinimas, darbas su mokytojais, mokyklos administracija ir kt.;
8.5. darbas su vietos bendruomene – ryšių tarp vietos bendruomenės ir mokyklos palaikymas; savanorių ir bendruomenės įtraukimas į informacinės, psichologinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimą;
8.6. darbas su socialiniais partneriais (vaiko teisių apsaugos tarnyba, pedagogine psichologine tarnyba, policija, savivaldybių ir seniūnijų socialiniai darbuotojai, dienos centrai, krizių, vaiko raidos, pirminės sveikatos priežiūros, kultūros centrai, vaikų neformaliojo švietimo mokyklos ir kt.) siekiant užtikrinti Pagalbos veiksmingumą ar kuriant socialinių pedagoginių problemų prevencijos sistemą.
9. Pagalbos teikimo rūšys:
9.1. konsultavimas – (mokinio, mokinių grupės, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų)) siekiant padėti išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenimo ir mokymosi erdvėje, padedant mokytis ir naujai elgtis;
9.3. socialinių ir gyvenimo įgūdžių formavimas – gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, mokymas kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save, elgtis visuomenėje priimtinais būdais, valdyti emocijas, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas bei kt.;
9.5. nusikalstamumo, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, savižudybių ir kitų neigiamų socialinių reiškinių prevencija;
9.6. išteklių telkimas socialinių partnerių bendruomenėje paieškai; Pagalbos tinklo vaikui ir jo šeimai kūrimas; projektų inicijavimas, kūrimas bei įgyvendinimas; Mokyklos savivaldos aktyvinimas; tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimas ir kt.;
III. PAGALBOS GAVĖJAI, TEIKĖJAI IR ORGANIZAVIMAS
13. Mokykla, teikdama Pagalbą, bendradarbiauja su tėvais (globėjais, rūpintojais), VTAT, socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros, teisėtvarkos ir kitomis institucijomis, vietos bendruomene.
14. Pagalbos teikimą Mokykloje vykdo socialinis pedagogas, klasės auklėtojas, mokytojas, administracija ir kiti darbuotojai:
14.1. socialinis pedagogas telkia Mokyklos Pagalbos komandą, rengia Pagalbos teikimo planą, koordinuoja jo įgyvendinimą mokykloje ir už jos ribų bei pats teikia Pagalbą vaikams, kai neužtenka klasės auklėtojo ar mokytojo kompetencijos. Mokykloje, kurioje nėra socialinio pedagogo, jo funkcijas Mokyklos vadovo pavedimu atlieka kitas asmuo;
15. Mokykla, siekdama užtikrinti Pagalbos teikimo veiksmingumą, sudaro sutartis su sveikatos, policijos, socialinėmis, vaiko teisių apsaugos ir kitomis institucijomis, dirbančiomis su vaikais bendruomenėje, savivaldybėje ar kitose vietovėse dėl Pagalbos teikimo mokykloje ir už jos ribų.