LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ASVEJOS, AUKŠTADVARIO, GRAŽUTĖS, KURTUVĖNŲ, LABANORO, NERIES, PAGRAMANČIO, SARTŲ REGIONINIŲ PARKŲ IR DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. gegužės 13 d. Nr. 568
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 970 „Dėl Regioninių parkų bendrųjų nuostatų patvirtinimo ir šių parkų planavimo dokumentų rengimo tvarkos“ (Žin., 1994, Nr. 81-1527), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Asvejos, Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų regioninių parkų ir Dieveniškių istorinio regioninio parko nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
ASVEJOS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asvejos regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingą ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežeryno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Šakymo, Baluošų, Beržos, Vyriogalos, Žalktynės kraštovaizdžio, Purviniškių telmologinio, Asvejos, Žvernos hidrografinius kompleksus, Dubingių urbanistinį kompleksą su piliaviete, pilkapius, Alkos, Purviniškių kaimus ir kita;
6.2. išsaugoti Asvejos ežeryno ir jo aplinkos gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą Rytų Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
6.4. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
15. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
16. Regioninio parko tarnybai vadovauja Nemenčinės miškų urėdo pavaduotojas – Asvejos regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
17.5. nustato kartu su Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Nemenčinės ir Utenos miškų urėdijų einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Nemenčinės ir Utenos miškų urėdijos.
20. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Utenos ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijų, Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Utenos ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijos, Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio, taip pat Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
AUKŠTADVARIO REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštadvario regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Mergiškių, Bagdanonių, Saloviškių, Spindžiaus, Verknės, Vilkokšnio kraštovaizdžio, Antakmenių, Tabaliukų, Verknės aukštupio, Verniejaus hidrografinius kompleksus, Skrebio botaninį kompleksą, Tabaliukų hidrokompleksą, Amerikos lobą, Velnio duobę, Gedanonių kalną ir kita;
6.2. išsaugoti unikalų, pilną kraštovaizdžio urbanistinių vertybių Aukštadvario miestelio urbanistinį kompleksą (bažnyčią ir vienuolyno kompleksą, parką su želdiniais ir pirmąja Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinių sistema, hidroelektrinę, Aukštadvario piliakalnį bei Kartuvių kalną), Bagdanonių hidroelektrinę su protakomis, Lavariškių, Mošos, Pamiškinės, Žuklijos ir Strėvos piliakalnius;
6.3. išsaugoti Verknės ir Strėvos upių aukštupių bei jų aplinkos gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą pietryčių Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
6.5. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
15. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
16. Regioninio parko tarnybai vadovauja Trakų miškų urėdo pavaduotojas – Aukštadvario regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Trakų rajono savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
17.5. nustato kartu su Trakų rajono savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Trakų miškų urėdijos einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Trakų miškų urėdija.
20. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, Trakų rajono savivaldybės ir Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Vilniaus apskrities valdytojo administracija, Trakų rajono savivaldybė, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Trakų rajono savivaldybe ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Trakų rajono savivaldybės biudžeto lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio, taip pat Trakų rajono savivaldybės gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
GRAŽUTĖS REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gražutės regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti ežeringo, miškingo Šventosios upės aukštupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Švento, Dumblynės, Gražutės, Ligajų, Šavašos ir Veprio kraštovaizdžio, Beržinio, Palšinės ir Tetervinio telmologinius, Antalieptės jūros, Juodabraščio, Šventosios ir Zalvo hidrografinius kompleksus, Degučių botaninį kompleksą, Salako urbanistinį kompleksą bei parko piliakalnius ir pilkapius;
6.2. išsaugoti Šventosios upės aukštupio gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą šiaurės rytų Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
6.4. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
15. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
16. Regioninio parko tarnybai vadovauja Zarasų miškų urėdo pavaduotojas – Gražutės regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
17.5. nustato kartu su Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Ignalinos ir Zarasų miškų urėdijų einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Ignalinos ir Zarasų miškų urėdijos.
20. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Utenos apskrities valdytojo administracijos, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Utenos apskrities valdytojo administracija, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio, taip pat Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
33. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
KURTUVĖNŲ REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kurtuvėnų regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo, miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Pagėluvio, Raudos, Ilgos, Raudsparnės, Girnikų, Svilės, Šonos kraštovaizdžio, Bulėnų telmologinio, Dirvonų, Paraudžių, Vijurkų, Vainagių, Pustlaukio, Targių geomorfologinius, Ventos perkasos hidrografinį, Padubysių, Pabijočių botaninius-zoologinius kompleksus;
6.2. išsaugoti Ventos – Dubysos perkaso hidrosistemos ir priklausinių liekanas, esančias gamtiškai savitame ledyno senslėnyje tarp aukštumų, skiriančių Ventos ir Dubysos upių aukštupius, Kurtuvėnų bažnyčią, dvarą, V. Putvinskio memorialinę sodybą, Vainagių, Galvydiškės, Pavėžupio (Gaidžiapilio), Kurtuvėnų piliakalnius ir kita;
6.3. išsaugoti Ventos ir Dubysos upių aukštupių ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą Vakarų ir Vidurio Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
6.5. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (draustiniai), apsauginę, rekracinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
15. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
16. Regioninio parko tarnybai vadovauja Šiaulių miškų urėdo pavaduotojas – Kurtuvėnų regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
17.5. nustato kartu su Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Šiaulių miškų urėdijos einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Šiaulių miškų urėdija.
20. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Šiaulių apskrities valdytojo administracijos, Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Šiaulių apskrities valdytojo administracija, Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio, taip pat Kelmės rajono, Šiaulių miesto, rajono savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
LABANORO REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Labanoro regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingus gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniu požiūriais Rytų Aukštaitijos kraštovaizdžio kompleksus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtiniu ir kultūriniu požiūriais Girutiškio, Kiauneliškio, Želvos, Alnio, Indrajos, Peršokšnos, Kertojų, Lakajų kraštovaizdžio, Vadokšno, Alsuodžio, Urkio, Tramio, Krakinio, Snieginio, Ešerinio telmologinius, Stirnių, Aiseto, Serlediškio, Birutės salos, Rašios, Siaurių, Luknelių, Lakajos hidrografinius, Mekšrinio, Kanio raisto ir Baranavos botaninius-zoologinius kompleksus, Labanoro urbanistinį kompleksą, Šnieriškių etnokultūrinį kompleksą, pilkapius ir kita;
6.4. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatai ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
15. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
16. Regioninio parko tarnybai vadovauja Švenčionėlių miškų urėdo pavaduotojas – Labanoro regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
17.5. nustato kartu su Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Švenčionėlių ir Utenos miškų urėdijų einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Švenčionėlių ir Utenos miškų urėdijos.
20. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Utenos ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijų, Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Utenos ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijos, Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio, taip pat Molėtų, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės, leidybinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
NERIES REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neries regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingus gamtos ir kultūros paveldo bei rekreaciniu požiūriais pietų Lietuvos aukštumų dalies ir Dzūkų aukštumos dalies kraštovaizdžio kompleksus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Dūkštų, Elniakampio, Kulio, Sviliškių kraštovaizdžio, Aliosios, Čekonės hidrografinius, Veprių, Bražuolės botaninius kompleksus, Semeniukų zoologinį kompleksą, atkurti pažeistus gamtos ir kultūros kompleksus bei objektus;
6.2. išsaugoti vieną seniausių Lietuvoje apgyvendinimo sistemų (archeologinių vertybių kompleksą), nusidriekusią palei Nerį tarp Vilniaus ir Kernavės su Dūkštų bažnyčia ir kapinėmis, Panerių parku, Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Velniakampio, Viršupio ir Rėvos piliakalniais, Karmazinų ir Popių pilkapiais;
6.5. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
15. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
16. Regioninio parko tarnybai vadovauja Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos girininkas – Neries regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
17.5. nustato kartu su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Kaišiadorių ir Vilniaus miškų urėdijų einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Kaišiadorių ir Vilniaus miškų urėdijos.
20. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Kauno ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijų, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Kauno ir Vilniaus apskričių valdytojų administracijos, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio, taip pat Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
PAGRAMANČIO REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagramančio regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingą Akmenos – Jūros santakos slėnių ir miškų kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Akmenos, Jūros, Tyrelių kraštovaizdžio kompleksus, Plynosios telmologinį kompleksą, Lylavos hidrografinį kompleksą, Lakštingalų slėnį ir kita;
6.2. išsaugoti Dapkiškių, Matiškių, Kreivių, Indijos, Pilalės, Švedkulnio, Kuturių, Pagramančio piliakalnius – kryžiuočių karų laikotarpio gynybinės grandinės Jūros ir Akmenos upių krantuose objektus kartu su Balskų, Lylavėnų senkapiais, Tamošaičių akmeniu, senovinėmis gyvenvietėmis, dvarvietėmis ir kapinaitėmis bei Pagramančio miestelio urbanistinį kompleksą;
6.3. išsaugoti Akmenos ir Jūros, Šunijos ir Bremanos bei Lylavos upių, gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą pietvakarių Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
6.5. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
15. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
16. Regioninio parko tarnybai vadovauja Tauragės miškų urėdo pavaduotojas – Pagramančio regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
17.5. nustato kartu su Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Tauragės miškų urėdijos einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Tauragės miškų urėdija.
20. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Tauragės apskrities valdytojo administracijai, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Tauragės apskrities valdytojo administracija, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio, taip pat Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
SARTŲ REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sartų regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti unikalioje dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Vosynos, Ilgašilio kraštovaizdžio, Mielienų, Kalviškių geomorfologinius, Sartų, Salinio, Rašų hidrografinius kompleksus, Dusetų girios botaninį-zoologinį kompleksą, Dusetų urbanistinį kompleksą, esamus piliakalnius ir parkus;
6.2. išsaugoti Sartų ežeryno ir jo aplinkos gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą šiaurės rytų Lietuvos augaliją ir gyvūniją;
6.4. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (rezervatas ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
15. Regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos ir kiti skyriai.
16. Regioninio parko tarnybai vadovauja Rokiškio miškų urėdo pavaduotojas – Sartų regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines regioninio parko tvarkymo programas;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
17.5. nustato kartu su Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldos institucijomis regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Rokiškio ir Zarasų miškų urėdijų einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Rokiškio ir Zarasų miškų urėdijos.
20. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Panevėžio ir Utenos apskričių valdytojų administracijų, Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybių bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Panevėžio ir Utenos apskričių valdytojų administracijos, Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybės, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybėmis ir patvirtintą miškų urėdijų pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio, taip pat Rokiškio ir Zarasų rajonų savivaldybių gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 568
DIEVENIŠKIŲ ISTORINIO REGIONINIO PARKO NUOSTATAI
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dieveniškių istorinis regioninis parkas (toliau vadinama – istorinis regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti ir tvarkyti vertingus kultūros ir gamtos požiūriais Dieveniškių kraštovaizdžio, etnokultūrinius kompleksus, reguliuoti jų rekreacinį ir ūkinį naudojimą.
2. Istorinio regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Regioninių parkų bendrieji nuostatai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų teritorijų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi istorinio regioninio parko veikloje.
3. Istorinio regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą istorinio regioninio parko planavimo schemą ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus miestelių, kaimų detaliuosius (bendruosius) planus, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kultūros vertybių tvarkymo, konservavimo ir restauravimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Istorinio regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę, miškus, vandens telkinius atstatoma, žemė parduodama, nuomojama bei suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka.
ISTORINIO REGIONINIO PARKO PASKIRTIS, APSAUGA IR NAUDOJIMAS
6. Istorinio regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti ypač vertingus gamtos ir kultūros paveldo požiūriais Poškonių ir Žižmų etnokultūrinius kompleksus, Dieveniškių urbanistinį kompleksą, jo planinę ir erdvinę struktūrą, unikalų Rimašių kaimą, Norviliškių vienuolyno kompleksą, Bėčionių piliakalnį, Dieveniškių, Skaivonių, Senųjų Miežionių, Didžiulių, Stakų, Poškonių pilkapius, Moko, Žižmų, Jankelių akmenis ir kita;
6.3. išsaugoti, atkurti ir eksponuoti šio regiono istorijos ir etnokultūros vertybes (papročius, tradicinius amatus, verslus ir kita);
6.5. organizuoti mokslinius tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
7. Istorinio regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jo pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją (draustiniai), apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją, ūkinę ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ir kita veikla neturi prieštarauti šių nuostatų 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytiems istorinio regioninio parko uždaviniams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Detalieji planai, kelių ir komunikacijų projektai neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai istorinio regioninio parko planavimo schemai ir turi būti nustatytąja tvarka suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu, istorinio regioninio parko tarnyba bei savivaldos institucijomis.
10. Statybos ir rekonstravimo darbai istoriniame regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ir rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
11. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su istorinio regioninio parko tarnyba ir savivaldos institucijomis.
ISTORINIO REGIONINIO PARKO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
13. Istorinio regioninio parko veiklą organizuoja istorinio regioninio parko tarnyba prie Šalčininkų miškų urėdijos.
15. Istorinio regioninio parko tarnyba turi antspaudą su parko bei urėdijos pavadinimais ir atskirą sąskaitą. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos, rekreacijos, etnokultūros ir kiti skyriai.
16. Istorinio regioninio parko tarnybai vadovauja Šalčininkų miškų urėdo pavaduotojas – Dieveniškių istorinio regioninio parko direktorius, skiriamas miškų ūkio ministro.
17. Istorinio regioninio parko tarnyba vykdo šias funkcijas:
17.1. organizuoja pagal savo kompetenciją istoriniame regioniniame parke aplinkosaugos, švietimo ir propagandos veiklą, pažintinį turizmą, propaguoja kultūros vertybes, organizuoja ir vykdo mokslinius tyrimus;
17.2. suderinusi su Šalčininkų rajono savivaldos institucijomis, teikia Miškų ūkio ministerijai tvirtinti tikslines istorinio regioninio parko tvarkymo programas;
17.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planų bei pastatų projektų;
17.5. nustato kartu su Šalčininkų rajono savivaldos institucijomis istorinio regioninio parko lankymo tvarką ir tvirtina parko lankymo taisykles;
17.6. pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus organizuoja informacinių centrų, gamtos ir kultūros vertybių ekspozicijų, pažintinių takų, apžvalgos aikštelių, poilsiaviečių įrengimą bei ūkinę-komercinę veiklą (žvejybos, medžioklės, medienos perdirbimo ir kitą), neprieštaraujančią įstatymams ir šiems nuostatams;
17.7. derina Šalčininkų miškų urėdijos einamuosius ūkinės veiklos ir priemonių, vykdomų istorinio regioninio parko teritorijoje, planus;
17.8. kontroliuoja, ar juridiniai ir fiziniai asmenys nepažeidžia aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo reikalavimų istoriniame regioniniame parke;
18. Vykdydama jai pavestas funkcijas, istorinio regioninio parko tarnyba:
18.1. turi išimtinę teisę vartoti ir tiražuoti istorinio regioninio parko simbolius, nurodytus šių nuostatų 17.4 punkte, taip pat šio parko teritorijai būdingo kraštovaizdžio bei objektų atvaizdus;
19. Istorinio regioninio parko miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Šalčininkų miškų urėdija.
20. Istorinio regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos kontrolės, statybų priežiūros ir miškų inspekcijos bei istorinio regioninio parko tarnybos, priklausančios atitinkamai Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos, Šalčininkų rajono savivaldybės bei Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai.
21. Svarbiausias istorinio regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jo tvarkymo, naudojimo ir kitų klausimų Aplinkos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir kitos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Vilniaus apskrities valdytojo administracija, Šalčininkų rajono savivaldybė, kitos valstybinės tarnybos ir organizacijos.
ISTORINIO REGIONINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
23. Istorinio regioninio parko tarnyba turi suderintą su Miškų ūkio ministerija bei Šalčininkų rajono savivaldybe ir patvirtintą miškų urėdijos pajamų ir išlaidų sąmatą, veiklos planą bei disponuoja jai skirtomis lėšomis.
24. Istorinio regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
25. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos naudojamos:
25.2. tikslinėms istorinio regioninio parko teritorijos tvarkymo, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms realizuoti;
25.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
26. Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto lėšos, suderinus su atitinkamomis savivaldos institucijomis, naudojamos:
27. Valstybinio ir Šalčininkų rajono savivaldybės gamtos apsaugos fondų lėšos, suderinus su fondų turėtojais, gali būti naudojamos:
28. Pajamos iš parko ūkinės-komercinės, rekreacinės ir kitos veiklos bei savanoriški įnašai naudojami:
28.1. pažintiniams takams, apžvalgos aikštelėms, poilsiavietėms įrengti ir kitai rekreacinei veiklai organizuoti;
28.3. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
JURIDINIŲ IR FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
ISTORINIO REGIONINIO PARKO TERITORIJOJE
29. Istorinio regioninio parko teritorijoje nuolat gyvenantys asmenys pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą turi šias teises:
29.2. gauti kompensacijas iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų už paskelbtų paminklais ir eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose (kuriuose) jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą;
30. Istorinio regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia istorinio regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
31. Istorinio regioninio parko žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose įstatymuose, istorinio regioninio parko planavimo schemoje, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, Saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
32. Žemės naudotojai, savininkai ir valdytojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytais bei pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų.