Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 25 d. Nr. 1558
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230) 5 straipsnio 2 punktu ir įgyvendindama 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL 2007 L 288, p. 27), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti:
2.1. Aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai, remiantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu:
2.1.1. parengti ir ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 22 d. patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas;
2.1.2. apsvarstyti ir prireikus, ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas šešerius metus, patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas ir jų pakeitimus;
2.1.3. teikti Europos Bendrijų Komisijai šias ataskaitas:
2.1.3.1. teisės aktų, perkeliančių ir įgyvendinančių 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo;
2.1.3.2. preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitų parengimo, svarstymo ar keitimo – ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 22 d., o vėliau – kas šešerius metus;
2.1.3.3. potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių parengimo, svarstymo ar keitimo – ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 22 d., o vėliau – kas šešerius metus;
2.2. Aplinkos ministerijai, remiantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu:
2.2.1. parengti ir ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 22 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius;
2.2.2. apsvarstyti ir prireikus, ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 22 d., o vėliau – kas šešerius metus, pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius bei jų pakeitimus;
2.2.3. parengti ir ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių rizikos valdymo planus;
3. Įpareigoti pagal kompetenciją Kultūros ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Ūkio ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Žemės ūkio ministeriją Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos prašymu teikti informaciją, reikalingą preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitoms, potvynių grėsmės žemėlapiams, potvynių rizikos žemėlapiams ir potvynių rizikos valdymo planams parengti.
4. Rekomenduoti savivaldybėms Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos prašymu teikti informaciją, kurios reikia preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitoms, potvynių grėsmės žemėlapiams, potvynių rizikos žemėlapiams ir potvynių rizikos valdymo planams parengti.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. lapkričio 25 d.
nutarimu Nr. 1558
POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) tikslas – nustatyti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamą potvynių poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai.
2. Potvynių rizikai valdyti naudojami upių baseinų rajonai yra sudaryti pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) (toliau – Vandens įstatymas) 19 straipsnį.
3. Potvynių rizikos valdymą kiekviename upių baseinų rajone administruoja kompetentinga institucija, atsakinga už upių baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, administravimą vandensaugos tikslais. Aplinkos ministerija gali paskirti kitą atsakingą instituciją ir apie tai turi informuoti Europos Bendrijų Komisiją.
4. Potvynių rizikos valdymas derinamas su upių baseinų valdymu, atsižvelgiant į upių baseinų rajonų valdymo planuose ir priemonių programose nustatytus vandensaugos tikslus.
5. Apraše vartojamos sąvokos:
Potvynių grėsmės teritorija – teritorija, kurioje tikėtina didelė potvynio rizika.
Potvynis – laikinas sausumos užliejimas, kurį gali sukelti vandens pagausėjimas upėje, ežere ar jūros vandens lygio pakilimas. Potvyniu nelaikomas teritorijos užtvindymas iš nuotakyno.
Potvynio mastas – potvynio metu užliejamos teritorijos plotas.
Potvynio rizika – potvynio tikimybė ir galimi su potvyniu susiję neigiami padariniai žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai.
Upė – natūrali (gamtinė) vaga Žemės paviršiuje, kuria be išorinio spaudimo nuolydžio kryptimi teka vanduo. Tam tikra dalis gali tekėti ir po žeme.
Apraše vartojamos sąvokos „pabaseinis“, „upės baseinas“ ir „upių baseinų rajonas“ atitinka Vandens įstatyme apibrėžtas sąvokas. Apraše vartojama sąvoka „pajūrio juosta“ atitinka Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3091) apibrėžtą sąvoką.
II. PRELIMINARUS POTVYNIŲ RIZIKOS VERTINIMAS
6. Preliminarus potvynių rizikos vertinimas atliekamas kiekvienam upių baseinų rajonui arba tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, remiantis turima ar iš turimos gaunama informacija (moksliniais duomenimis ar studijomis apie ilgalaikius aplinkos pokyčius, klimato kaitos poveikį potvyniams ir pan.). Atlikus preliminarų potvynių rizikos vertinimą, parengiama preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaita.
7. Preliminarų potvynių rizikos vertinimą sudaro:
7.1. ne mažesnio kaip 1:100 000 mastelio upių baseinų rajono žemėlapiai, kuriuose turi būti nurodytos upių baseinų, pabaseinių, jei yra, – pajūrio juostos sausumos dalies ribos, taip pat topografija ir žemės naudmenos;
7.2. apibūdinimas praeityje įvykusių potvynių, turėjusių didelių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, jei yra tikimybė ateityje kilti panašiam potvyniui, įskaitant potvynio masto, vandens pasišalinimo krypčių ir neigiamų potvynio padarinių apibūdinimą;
7.3. praeityje įvykusių didelių potvynių apibūdinimas, jei yra tikimybė, kad panašus potvynis ateityje gali sukelti didelių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai;
7.4. numatomų potvynių galimų neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai įvertinimas atsižvelgiant į topografiją, vandentakių padėtį ir jų bendras hidrologines ir geomorfologines ypatybes (įskaitant salpas kaip natūralias sulaikymo zonas), esamos žmonių sukurtos apsaugos nuo potvynių infrastruktūros veiksmingumą, miestų, miestelių ir kitų gyvenamųjų vietovių padėtį, ekonominės veiklos teritorijas ir ilgalaikius pokyčius, įskaitant klimato kaitos poveikį potvyniams;
8. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, rengdama tarpvalstybinio upių baseinų rajono preliminarų potvynių rizikos vertinimą, keičiasi tokiam vertinimui atlikti reikiama informacija su kaimyninių valstybių atsakingomis institucijomis.
9. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija tarpvalstybiniuose upių baseinų rajonuose potvynių grėsmės teritorijų nustatymą derina su kaimyninių Europos Sąjungos valstybių narių atsakingomis institucijomis.
10. Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą sudaro Aprašo 7 punkte nurodyti apibendrinti duomenys.
III. POTVYNIŲ GRĖSMĖS IR POTVYNIŲ RIZIKOS ŽEMĖLAPIAI
12. Potvynių grėsmės teritorijoms rengiami ne mažesnio kaip 1:10 000 mastelio potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai.
13. Potvynių grėsmės žemėlapiuose turi būti nustatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos pagal šiuos scenarijus:
13.1. ekstremalių situacijų arba mažos tikimybės potvynis – 0,1 procento tikimybė, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per tūkstantį metų;
13.2. vidutinės tikimybės potvynis – 1 procento tikimybė, kai remiantis hidrologiniais skaičiavimais tokių pačių charakteristikų potvyniai gali pasikartoti vieną kartą per šimtą metų;
14. Potvynių grėsmės žemėlapiuose apie kiekvieną Aprašo 13 punkte nustatytą scenarijų pateikiama tokia informacija:
15. Potvynių rizikos žemėlapiuose apie kiekvieną Aprašo 13 punkte nurodytą scenarijų pateikiama tokia informacija:
15.3. užtvindymo atveju atsitiktinę taršą galintys sukelti įrenginiai, kuriems reikia teisės aktų nustatyta tvarka išduodamo taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo;
15.4. vandens telkiniai, iš kurių imama daugiau kaip 10 kub. metrų geriamojo vandens per parą arba jis tiekiamas daugiau kaip penkiasdešimčiai žmonių;
16. Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai rengiami derinant su upių baseinų rajonų valdymo planais ir priemonių programomis.
17. Kartu su potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiais turi būti rengiamos priemonės, skirtos potvyniams jų grėsmės teritorijose prognozuoti.
18. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, rengdama potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius potvynių grėsmės teritorijoms, kurios ribojasi su kaimyninėmis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, keičiasi tokiems žemėlapiams parengti reikiama informacija su šių valstybių atsakingomis institucijomis.
19. Svarstant potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, turi būti atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.
IV. POTVYNIŲ RIZIKOS VALDYMO PLANAI
21. Remiantis potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiais, rengiami potvynių rizikos valdymo planai potvynių grėsmės teritorijoms suderinami tarpusavyje upių baseinų rajone arba upių baseinų rajonui rengiamas vienas potvynių rizikos valdymo planas.
22. Tik Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam upių baseinų rajonui rengiamas vienas potvynių rizikos valdymo planas arba keli potvynių rizikos valdymo planai, suderinti tarpusavyje upių baseinų rajone.
23. Tarpvalstybiniam upių baseinų rajonui, esančiam tik Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, gali būti rengiamas vienas tarpvalstybinis potvynių rizikos valdymo planas arba keli tarpvalstybiniai potvynių rizikos valdymo planai, suderinti tarpusavyje visame tarpvalstybiniame upių baseinų rajone. Jei tarpvalstybiniai potvynių rizikos valdymo planai nerengiami, tai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms tarpvalstybinių upių baseinų dalims potvynių rizikos valdymo planai rengiami pagal Aprašo 22 punkte nurodytus reikalavimus.
24. Tarpvalstybiniam upių baseinų rajonui, esančiam Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir valstybės ne Europos Sąjungos narės teritorijoje, turi būti siekiama parengti vieną tarpvalstybinį potvynių rizikos valdymo planą arba kelis tarpvalstybinius potvynių rizikos valdymo planus, suderintus tarpusavyje visame tarpvalstybiniame upių baseinų rajone. Jei tokie tarpvalstybiniai potvynių rizikos valdymo planai nerengiami, tarpvalstybinių upių baseinų dalims, esančioms Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės narės teritorijose, rengiami potvynių rizikos valdymo planai pagal Aprašo 23 punkte nurodytus reikalavimus.
25. Pagal šio aprašo 23 ir 24 punktuose nurodytus reikalavimus tarpvalstybiniam upių baseinų rajonui parengtas potvynių rizikos valdymo planas prireikus gali būti papildytas atskirų pabaseinių potvynių rizikos valdymo planais, taip pat atskirų tarpvalstybinių pabaseinių potvynių rizikos valdymo planais, suderintais su kaimyninės valstybės atsakingomis institucijomis.
26. Potvynių rizikos valdymo planuose nustatomi siektini tikslai potvynių grėsmės teritorijose, atsižvelgiant į numatomų potvynių neigiamų padarinių mažinimą žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai ir, jei tikslinga, neinžinerines iniciatyvas ir (arba) potvynio tikimybės mažinimą. Neinžinerinėmis iniciatyvomis laikomi tikslai, kuriais siekiama sumažinti neigiamus potvynio padarinius, nekeičiant potvynio masto (pvz., riboti didelės tikimybės potvynio zonoje esančios teritorijos užstatymą ir panašiai).
27. Potvynių rizikos valdymo planuose yra numatomos priemonės Aprašo 26 punkte nustatytiems tikslams pasiekti. Šios priemonės turi būti parinktos atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę, potvynių mastą ir vandens pasišalinimo kryptis, potvynius natūraliai sulaikančias teritorijas, Vandens įstatyme nustatytus vandensaugos tikslus, teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus, žemės naudmenas, dirvožemio ir vandens valdymą, gamtos apsaugą, laivybą ir uostų infrastruktūrą.
28. Potvynių rizikos valdymo planuose, atsižvelgiant į upės baseino arba pabaseinio ypatybes, turi būti numatyta potvynių prevencija, apsauga nuo potvynių, pasirengimas potvyniui, įskaitant potvynių prognozes ir išankstinio įspėjimo sistemas. Be to, potvynių rizikos valdymo planuose gali būti numatytas tausaus žemės naudojimo skatinimas, vandens sulaikymo aplinkoje gerinimas ir kontroliuojamas tam tikrų teritorijų užtvindymas potvynio metu.
29. Potvynių rizikos valdymo planuose neturi būti priemonių, kurios didintų potvynių riziką kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai šios priemonės suderintos su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės atsakingomis institucijomis.
30. Pirminį potvynių rizikos planą sudaro:
30.1. upių baseinų rajono žemėlapis, apibendrinantis preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą, parengtą pagal Aprašo 10 punkto reikalavimus; šiame žemėlapyje pažymėtos potvynių grėsmės teritorijos, kurioms taikomas potvynių rizikos valdymo planas;
30.2. potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai, parengti pagal Aprašo 12–16 punktų reikalavimus, ir šių žemėlapių aprašymai;
30.4. pagal Aprašo 27 punkto reikalavimus nustatytų priemonių aprašymai, suvestinė ir jų įgyvendinimo prioritetai, taip pat kitos su potvyniais susijusios priemonės įgyvendinamos pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus;
30.5. tarpvalstybinių upių baseinų rajonams arba pabaseiniams – metodikos, taikomos atliekant sąnaudų ir naudos analizę, skirtą tarpvalstybinį poveikį turinčioms priemonėms įvertinti (jeigu tokia metodika yra), aprašymas;
30.6. potvynių rizikos valdymo plano įgyvendinimo apibūdinimas:
31. Pakeistą potvynių rizikos valdymo planą sudaro:
31.1. ankstesniojo potvynių rizikos plano pakeitimų esmė ir svarstymų pagal šio nutarimo 2.1.2, 2.2.2. ir 2.2.4 punktų ir Aprašo 11, 19, 32 punktų reikalavimus suvestinė;
31.3. pagal ankstesnįjį potvynių rizikos valdymo planą įgyvendintų priemonių aprašymas ir šių priemonių rezultatyvumo įvertinimas;
31.4. neįgyvendintų priemonių, planuotų ankstesniame potvynių rizikos valdymo plane, aprašymas ir paaiškinimas, kodėl jos nebuvo įgyvendintos;
32. Svarstant potvynių rizikos valdymo planus, turi būti atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį potvynių kilimui.
V. VISUOMENĖS DALYVAVIMAS VERTINant IR VALDant POTVYNIŲ RIZIKą
34. Visuomenei sudaromos galimybės dalyvauti rengiant, svarstant ir atnaujinant preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius, potvynių rizikos valdymo planus.
35. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija rengiamas preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapius turi paskelbti savo interneto tinklalapyje ar kitaip viešai pateikti visuomenei. Taip pat turi paskelbti pavadinimą, buveinę ir telefono numerį institucijos, kuriai galima raštu pateikti pastabas ar pasiūlymus dėl preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitose, potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiuose nurodytos informacijos.
36. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, rengdama potvynių rizikos valdymo planus, turi parengti ir paskelbti savo interneto tinklalapyje ar kitaip viešai pateikti visuomenei:
36.1. numatomus potvynių rizikos valdymo plano rengimo tvarkaraštį ir informaciją, kaip potvynių rizikos valdymo plano projektas bus aptartas su visuomene, – ne vėliau kaip prieš trejus metus iki numatomo potvynių rizikos valdymo plano įsigaliojimo;
36.2. upių baseinų rajone nustatytų reikšmingų potvynių valdymo problemų apžvalgą – ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki numatomo potvynių rizikos valdymo plano įsigaliojimo;
36.3. potvynių rizikos valdymo plano projektą – ne vėliau kaip prieš vienus metus iki numatomo potvynių rizikos valdymo plano įsigaliojimo;
37. Visuomenei susipažinti su Aprašo 35 ir 36 punktuose nurodyta informacija ir raštu pateikti pastabas ar pasiūlymus turi būti skirta ne mažiau kaip šeši mėnesiai.
38. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija turi išnagrinėti gautas visuomenės pastabas ar pasiūlymus, įvertinti jų pagrįstumą ir patikslinti Aprašo 35 ir 36 punktuose nurodytą informaciją arba parengti argumentuotą išvadą, kodėl neatsižvelgta į pastabas ar pasiūlymus.
39. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo visuomenės pastabų ar pasiūlymų dėl Aprašo 35 ir 36 punktuose nurodytos informacijos gavimo turi raštu pateikti visuomenės atstovams motyvuotą atsakymą dėl jų pasiūlymų ar pastabų. Atsakymas gali būti nepateiktas tik tuo atveju, kai siuntėjas nenurodo savo vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso (buveinės).