LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

 

2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1480

Vilnius

 

(Žin., 2002, Nr. 36-1340; 2003, Nr. 39-1765; 2004, Nr. 63-2244, Nr. 72-2494; 2005, Nr. 18-574; 2006, Nr. 77-2973; 2008, Nr. 50-1844, Nr. 137-5367, Nr. 138-5446; 2010, Nr. 84-4408)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“

2. Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.“

 

2 straipsnis. 3 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl įstatymo arba teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju teismas bylos į Konstitucinį Teismą nesiunčia. Paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.“

2. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat nutartimi sustabdo bylos nagrinėjimą, kai administracinis teismas yra priėmęs nagrinėti kito teismo nutartyje suformuluotą paklausimą tuo pačiu teisės klausimu ir teismas neturi kitų teisinių argumentų dėl norminio teisės akto ar jo dalies atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui. Šiuo atveju teismas bylos į administracinį teismą nesiunčia. Įsiteisėjus administracinio teismo sprendimui, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu.“

 

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

4 straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimas

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.“

 

4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.“

 

5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

8 straipsnis. Kooperacijos (bendradarbiavimo) principas

Teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Dalyvaujantys byloje asmenys šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu.“

 

6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas

9 straipsnio 1 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašyti žodį „tarnybos“, po žodžio „paslaptį“ įrašyti žodžius „arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.“

 

7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

10 straipsnis. Bylos medžiagos viešumas

1. Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas.

2. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

3. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą ir jame nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą ir susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

4. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslaptį, turi teisę susipažinti asmenys, kuriems ši teisė yra suteikta vadovaujantis įstatymais ir kuriems tokios informacijos reikia jų pareigoms atlikti. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.“

 

8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

22 straipsnis. Civilinių bylų priskirtinumas teismams

1. Teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

2. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų.“

 

9 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

26 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

26 straipsnis. Civilinių bylų rūšinis teismingumas

Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose.“

 

10 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

27 straipsnis. Civilinės bylos, teismingos apygardos teismams

Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas:

1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;

2) dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;

3) dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;

4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo;

5) kurių viena šalis yra užsienio valstybė;

6) pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;

7) pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;

8) dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo;

9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.“

 

11 straipsnis. 31 straipsnio 3 dalies pakeitimas

31 straipsnio 3 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „35 straipsnio“ įrašyti skaičius ir žodžius „34 straipsnio 5 dalyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Išimtinis teismingumas gali būti keičiamas šio Kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais ir tvarka.“

 

12 straipsnis. 33 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu ieškinio reikalavimo padidinimas, ieškinio dalyko pakeitimas, priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas išsprendžia visus su ieškinio (priešieškinio) priėmimu susijusius klausimus ir nagrinėja visą bylą iš esmės.“

 

13 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

34 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui

1. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.

2. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus;

2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui;

3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą;

4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles;

5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla. Šiuo atveju ji perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

4. Dėl teismo nutarties, kuria byla perduodama nagrinėti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama nagrinėti iš vieno teismo į kitą, kai įsiteisėja dėl to priimta teismo nutartis.

5. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“

 

14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

35 straipsnis. Bylos priėmimo kitame teisme tvarka

1. Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.

2. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys negali būti naikinami tuo pagrindu, kad teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles.“

 

15 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

36 straipsnis. Bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimas

1. Iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

2. Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

3. Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

5. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama.

6. Išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per tris darbo dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. Speciali teisėjų kolegija taip pat turi teisę pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

7. Kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos arba kasacinis teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti atitinkamam administraciniam teismui.

8. Kai byla bendrosios kompetencijos teismui perduodama iš administracinio teismo, bendrosios kompetencijos teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.“

 

16 straipsnis. 38 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Šioje dalyje nurodytiems nepilnamečiams ir fiziniams asmenims, kurių civilinis veiksnumas apribotas, kurie yra bylos šalys arba tretieji asmenys, turi būti pranešta apie prasidėjusį teismo procesą ir pasiūloma jame dalyvauti.“

 

17 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

39 straipsnis. Kuratoriaus paskyrimas

1. Šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Prašanti paskirti kuratorių šalis privalo įrodyti šioje dalyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis. Jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas. Teismo nutartis paskirti kuratorių gali būti priimama rašytinio proceso tvarka. Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurių pagrindu buvo paskirtas kuratorius, ar paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą. Kuratorius turi jo atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas.

2. Apie kuratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai kuratorius paskiriamas šaliai, neturinčiai civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą, teismas viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje, taip pat, kai yra galimybė, praneša suinteresuotiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

3. Kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto. Fizinių asmenų kuratorių pareigas atliekantiems giminaičiams ir sutuoktiniams atlyginimas už atstovavimą nemokamas.

4. Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams. Kuratorius savo pareigas privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir rūpestingai.“

 

18 straipsnis. 41 straipsnio 2 dalies pakeitimas

41 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „apginti“ įrašyti žodį „ginti“, vietoj žodžių „institucija, pareiškusi“ įrašyti žodžius „prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ar kiti asmenys, pareiškę“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Tais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys viešajam interesui ginti, ieškovu tokioje byloje yra prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ar kiti asmenys, pareiškę ieškinį. Teismas apie pradėtą bylą praneša asmenims, su kurių teisėmis yra susijęs pareikštas ieškinys.“

 

19 straipsnis. 42 straipsnio 1 ir 5 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.“

2. Pakeisti 42 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.“

 

20 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

47 straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

2. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

3. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

5. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“

 

21 straipsnis. 48 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.“

 

22 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

49 straipsnis. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti ir šių subjektų teisė duoti išvadą byloje

1. Prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti šiais atvejais:

1) Civiliniame kodekse, šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais;

2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus.

2. Įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.

4. Jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų dalyvavimas procese yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta, kad tai reikalinga.

6. Viešajam interesui ginti įstatymų nustatyta tvarka gali būti pareiškiamas grupės ieškinys.“

 

23 straipsnis. 51 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 5, 6 dalimis

1. 51 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „teisme“ įrašyti žodžius „civiliniame procese“, žodžius „Vyriausybės įgaliota arba“ išbraukti ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais – kita institucija. Valstybei civiliniame procese taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.“

2. Papildyti 51 straipsnį 5 dalimi:

5. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo pirmame teismui pateikiamame procesiniame dokumente nurodyti, ar byloje dalyvaus patys, ar ves bylą per atstovą.“

3. Papildyti 51 straipsnį 6 dalimi:

6. Atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą. Jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.“

 

24 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį, 2 ir 3 dalis pripažinti netekusiomis galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

55 straipsnis. Bylų vedimas juridinių asmenų vardu

Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.“

 

25 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

56 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

1. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

1) advokatai;

2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;

3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;

4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);

5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų.

2. Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

3. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

4. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.“

 

26 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

57 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimas

1. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.

2. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais, kai bylą teisme veda atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat šio Kodekso 56 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas, o šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju – atstovaujamas antstolis.

3. Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. Tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokato teises ir pareigas bei jų mastą patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodyti dokumentai. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine sutartimi.

4. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

 

27 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

59 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

59 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą teisės

Įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.“

 

28 straipsnis. 61 straipsnio 1 dalies pakeitimas

61 straipsnio 1 dalyje po žodžio „ekspertai“ įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Kiti proceso dalyviai (liudytojai, vertėjai, ekspertai, valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti) – įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi.“

 

29 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

62 straipsnis. Teismo sudėtis

1. Apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. Apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją.

2. Apygardų teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos pirmąja instancija, nagrinėja vienas teisėjas. Apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti pirmąja instancija sudaryti trijų teisėjų kolegiją.

3. Apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija.

4. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Civilinių bylų skyriaus ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.

5. Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Jeigu, paskelbus teismo posėdžio pertrauką ar atidėjus kolegialiai nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bent vienas kolegijos teisėjas, kiti kolegijos teisėjai nutartimi pratęsia teismo posėdžio pertraukos ar bylos nagrinėjimo atidėjimo terminą tol, kol išnyks priežastys, trukdžiusios nagrinėti bylą. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjančią kolegiją ir nustato bylos nagrinėjimo datą. Kai šioje dalyje numatytos aplinkybės ir priežastys atsiranda teisėjui vienasmeniškai nagrinėjant bylą, šioje dalyje nurodyti teismo pareigūnai sprendžia visus joje numatytus klausimus.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinei sesijai pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šis nedalyvauja plenarinės sesijos posėdyje, – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai atitinkamai skyriaus ar teismo teisėjų. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma; kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

7. Bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka.

8. Jeigu tuo metu, kai teisėjas serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, byloje būtina atlikti skubius procesinius veiksmus, šiuos veiksmus pavedama atlikti kitam teisėjui laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos.“

 

30 straipsnis. 68 straipsnio papildymas 4 ir 5 dalimis

1. Papildyti 68 straipsnį 4 dalimi:

4. Nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams.“

2. Papildyti 68 straipsnį 5 dalimi:

5. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.“

 

31 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

69 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka

1. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant ir nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, išsiunčiami aukštesnės pakopos teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo. Pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija.

2. Klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamo teisėjo arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu šie pateikti.

3. Eksperto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas.

4. Jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems nušalinimas nėra pareikštas. Jeigu balsų už ir prieš nušalinimą yra po lygiai, teisėjas laikomas nušalintu.

5. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal šio Kodekso 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo. Teisę skirti baudą piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui turi ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie sprendžia teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą.“

 

32 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

70 straipsnis. Nušalinimo pareiškimo patenkinimo pasekmės

1. Kai nušalinamas ar nusišalino bylą nagrinėjančio teismo teisėjas, bylą nagrinėja kitas šio teismo teisėjas. Kai teisėjo pakeisti kitu teisėju nėra galimybės, byla nusiunčiama aukštesnės pakopos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą tos pačios pakopos teismą. Kai apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti klausimą dėl visų apylinkės teismo teisėjų nušalinimo, šį klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

2. Kai nušalinamas ar nusišalino Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ar teisėjų kolegija, šis teisėjas ar teisėjų kolegija pakeičiami atitinkamai kitu teisėju ar teisėjų kolegija.“

 

33 straipsnis. 72 straipsnio papildymas 3 ir 4 dalimis

1. Papildyti 72 straipsnį 3 dalimi:

3. Jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį Kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą, o šis prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Jeigu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, laikoma, kad proceso dalyvis atsisakė pateikto prašymo. Priešingu atveju šis prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo persiunčiamas apeliacinės instancijos teismui.“

2. Papildyti 72 straipsnį 4 dalimi:

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką ir vietą ir nekviečiant jų į teismo posėdį. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo jo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Šį prašymą nagrinėja ir dėl jo priima nutartį apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Ši nutartis neskundžiama atskiruoju skundu.“

 

34 straipsnis. 74 straipsnio 7 dalies pakeitimas

74 straipsnio 7 dalyje išbraukti žodžius „ar telegrafui“ ir šią dalį išdėstyti taip:

7. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu.“

 

35 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

77 straipsnis. Procesinių terminų pratęsimas

1. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas.

2. Užstatas pereina valstybei, kai asmuo, prašantis pratęsti terminą, neatlieka veiksmų, kuriems atlikti procesinis terminas buvo pratęstas.

3. Pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.“

 

36 straipsnis. 78 straipsnio 1 ir 5 dalių pakeitimas

1. Papildyti 78 straipsnio 1 dalį antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.“

2. Pakeisti 78 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.“

 

37 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Papildyti 79 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

 

79 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos

1. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

2. Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

 

38 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis

1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:

1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų;

2) ginčuose, kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – dviejų šimtų litų, išskyrus ginčus dėl pinigų išieškojimo;

3) ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – penkių šimtų litų;

4) bylose dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant viešuosius pirkimus, – vieno tūkstančio litų;

5) kituose ginčuose – vieno šimto litų;

6) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų;

7) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dvidešimt litų;

8) ypatingosios teisenos bylose – vieno šimto litų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

2. Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis.

3. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis.

4. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

5. Už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas dviejų šimtų litų žyminis mokestis.

6. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas vieno tūkstančio litų žyminis mokestis.

7. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų.“

 

39 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

81 straipsnis. Mokestis už bylos medžiagos kopijas

Mokesčio už bylos (įskaitant elektroninę bylą) medžiagos kopijas dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šis mokestis yra mokamas į teismo sąskaitą.“

 

40 straipsnis. 82 straipsnio 3 dalies pakeitimas

82 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „Valstybės žiniose“, po žodžio „ketvirtį“ įrašyti žodžius „teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka.“

 

41 straipsnis. 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) darbuotojai ir vartotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo ir vartojimo teisinių santykių;“.

2. 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „bylose dėl“ įrašyti žodžius „turtinės ir neturtinės“ ir šį punktą išdėstyti taip:

3) ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo;“.

 

42 straipsnis. 85 straipsnio 1 dalies papildymas 11 punktu ir straipsnio papildymas 3 dalimi

1. Papildyti 85 straipsnio 1 dalį 11 punktu:

11) bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.“

2. Papildyti 85 straipsnį 3 dalimi:

3. Kai byloje prašoma pripažinti negaliojančiais kelis sandorius dėl to paties turto perleidimo, laikoma, kad reiškiamas vienas reikalavimas, ir ieškinio suma nustatoma šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu būdu.“

 

43 straipsnis. 87 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 87 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

87 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas

1. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais:

1) kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai;

2) kai ieškinys atsiimamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai grąžinama tik dalis žyminio mokesčio;

3) kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo;

4) kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti;

5) ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą šio Kodekso 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju;

6) sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą;

7) panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą;

8) kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės.

2. Jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.

3. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

4. Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka.

5. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

6. Šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.“

 

44 straipsnis. 88 straipsnio 1 dalies papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 88 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu:

8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu;“.

2. Buvusį 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu.

 

45 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

90 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros išlaidų paėmimas iš šalių

1. Šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kai šio Kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais teismas savo iniciatyva iškviečia liudytojus, ekspertus ar paskiria ekspertizę, atlieka įvykio vietos apžiūrą, šių veiksmų atlikimo išlaidos sumokamos iš valstybės biudžeto.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus pareiškia abi šalys, avansą moka abi šalys lygiomis dalimis.

3. Avansas sumokamas į teismo sąskaitą. Nustatant avanso dydį, atsižvelgiama į būsimų išlaidų dydį. Jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs.

4. Šaliai, kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus, neturinčius reikšmės bylai, turėtos išlaidos dėl jo iškvietimo iš kitos šalies nepriteisiamos.“

 

46 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

91 straipsnis. Liudytojams, vertėjams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms priklausančių sumų išmokėjimas

1. Sumos, priklausančios liudytojams, ekspertams ir vertėjams, išmokamos, kai jie atlieka savo pareigas.

2. Sumos, priklausančios ekspertinėms įstaigoms už ekspertizės atlikimą, išmokamos atlikus ekspertizę ir pateikus teismui ekspertizės aktą.

3. Sumos, priklausančios liudytojams ir ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), išmokamos iš teismo sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą. Šios sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso.

4. Vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.

5. Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, vietos apžiūros išlaidos, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės biudžetą šio Kodekso 96 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

47 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

92 straipsnio 1 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

92 straipsnis. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras.“

 

48 straipsnis. 93 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 93 straipsnį nauja 4 dalimi:

4. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.“

2. Buvusią 93 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi.

3. Papildyti 93 straipsnį 6 dalimi:

6. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos.“

 

49 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

94 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

1. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

2. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.“

 

50 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

95 straipsnis. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės

1. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį.

2. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.“

 

51 straipsnis. 96 straipsnio papildymas 5, 6 ir 7 dalimis

1. Papildyti 96 straipsnį 5 dalimi:

5. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.“

2. Papildyti 96 straipsnį 6 dalimi:

6. Jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.“

3. Papildyti 96 straipsnį 7 dalimi:

7. Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.“

 

52 straipsnis. Kodekso papildymas 961 straipsniu

Papildyti Kodeksą 961 straipsniu:

 

961 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš biudžeto lėšų

1. Kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų.

2. Kai yra visiškai ar iš dalies atmestas kitų asmenų ieškinys viešajam interesui ginti arba valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal šio Kodekso 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų.

3. Kai yra atmestas ieškinys atsakovui, kuris pagal šio Kodekso 414 straipsnio 2 dalį įtrauktas dalyvauti byloje teismo iniciatyva, šio atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš teismui tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.“

 

53 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

98 straipsnis. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

3. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.“

 

54 straipsnis. 100 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 100 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą.“

 

55 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

101 straipsnis. Užstatas

1. Šio Kodekso numatytais atvejais teismas, siekdamas užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą, motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui sumokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą.

2. Užstatas gali būti sumokamas pinigais į teismo sąskaitą. Neatlikus procesinių veiksmų, kuriems užtikrinti skirtas užstatas, užstatas atitenka valstybei, išskyrus atvejus, kuriais teismas pripažįsta, kad procesiniai veiksmai neatlikti dėl pateisinamų priežasčių.

3. Jeigu užstatas nesumokamas, teismas gali atsisakyti atlikti procesinius veiksmus, kurių užtikrinimą turėjo garantuoti užstatas.“

 

56 straipsnis. 102 straipsnio 3 dalies pakeitimas

102 straipsnio 3 dalyje po žodžio „trijų“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Užstatui įmokėti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų darbo dienų termino. Užstato dydis turi atitikti atliekamo procesinio veiksmo pobūdį ir negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų.“

 

57 straipsnis. 104 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 104 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Įspėjimas skiriamas žodžiu, kai posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais įspėjimas skiriamas rašytine teismo nutartimi. Nutartis skirti įspėjimą neskundžiama.“

 

58 straipsnis. 105 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 105 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Pašalinimas iš teismo posėdžių salės yra skiriamas žodžiu, kai posėdžio eiga fiksuojama. Kitais atvejais asmuo iš teismo posėdžių salės pašalinamas rašytine teismo nutartimi. Nutartis pašalinti asmenį iš teismo posėdžių salės neskundžiama.“

 

59 straipsnis. 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas

106 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „nuorašas“ įrašyti žodžius „patvirtinta kopija“, po žodžių „kaip kitą“ įrašyti žodį „darbo“, vietoj žodžio „pasiunčiamas“ įrašyti žodį „išsiunčiama“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Nutarties skirti baudą patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priėmimo išsiunčiama asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.“

 

60 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

108 straipsnis. Areštas

1. Areštą teismas skiria šiame Kodekse numatytais atvejais ir tais atvejais numatytos trukmės. Areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaiką iki dvylikos metų, vyresniems kaip šešiasdešimt penkerių metų asmenims, taip pat neįgaliesiems.

2. Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali būti policijos sulaikytas teismo posėdžių salėje. Nutarties patvirtinta kopija nedelsiant įteikiama asmeniui, kuriam paskirtas areštas.“

 

61 straipsnis. 109 straipsnio 1 dalies pakeitimas

109 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ne vėliau kaip kitą“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali prašyti areštą paskyrusį teismą panaikinti areštą ar sumažinti jo trukmę, taip pat pakeisti areštą bauda. Toks prašymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nagrinėjamas teismo posėdyje, kai pranešama asmeniui, kuriam paskirtas areštas. Šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti jo prašymą. Areštuotas asmuo teismo pareikalavimu į teismo posėdį atvesdinamas.“

 

62 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 110 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

110 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – šių asmenų ieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.“

 

63 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

111 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys

1. Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu.

2. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;

4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;

5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;

6) priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;

7) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.

3. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikšto ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi būti pažymėta, kad pareiškėjui žinomos atsisakymo procesinės pasekmės. Procesiniame dokumente, kuriuo teismo prašoma patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, turi būti pažymėta, kad pareiškėjams žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

4. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinį dokumentą grindžia tarptautinio ar užsienio teismo priimta teisės aiškinimo taisykle, turi pateikti šio teismo procesinio sprendimo, kuriame suformuluota ši taisyklė, kopiją, taip pat įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į valstybinę kalbą.

5. Procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.

6. Už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento.“

 

64 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

113 straipsnis. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičius ir kalba

1. Dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais procesinių dokumentų pateikiama mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais.

2. Procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims.

3. Visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.“

 

65 straipsnis. 114 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 114 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.“

 

66 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 115 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

115 straipsnis. Procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

1. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

2. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos.

3. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

4. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.

5. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

6. Jeigu procesinis dokumentas paduodamas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas teisėjas, mutatis mutandis taikydami šio Kodekso 137 straipsnio nuostatas, nutartimi atsisako tokį dokumentą priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui, nurodydami, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjui reikia kreiptis.

7. Šiame straipsnyje išvardytos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.“

 

67 straipsnis. 117 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 117 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais.“

 

68 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

118 straipsnis. Įteikimas atstovui

1. Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui.

2. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.“

 

69 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

119 straipsnis. Įteikimas advokatams

Kai abiem ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje.“

 

70 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

120 straipsnis. Dokumentų įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju

1. Procesinio bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir rizika, jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį teismas pakeičia arba panaikina, jeigu bendrininkai pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti atstovaujami vieno asmens.

3. Šio straipsnio nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas pranešti asmenims, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Procesinių dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui visiems asmenims, kuriems jis atstovauja.

4. Kai nustatyta tvarka paskiriamas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams gauti, bendrininkams papildomai pranešama šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

71 straipsnis. 121 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas

1. 121 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „informuoti“ įrašyti žodį „pranešti“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

 

121 straipsnis. Pareiga pranešti“.

2. Pakeisti 121 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą.“

 

72 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

122 straipsnis. Įteikimo vieta

1. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

2. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

73 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 123 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

123 straipsnis. Įteikimo tvarka

1. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

2. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.

3. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.

4. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

5. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui.

6. Dalyvaujantiems byloje asmenims yra įteikiamos procesinių dokumentų patvirtintos kopijos, išskyrus teismo šaukimus ir pranešimus.“

 

74 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

124 straipsnis. Teismo šaukimų ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimas

1. Registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai.

2. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui, išskyrus įteikimą šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui, apie atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti ir atsisakymo priežastis, apie tai, kad procesinio dokumento įteikti nepavyko, ir neįvykusio įteikimo priežastis arba apie procesinio dokumento persiuntimą teismo nurodytu kitu įteikimo adresu. Įteikiant teismo šaukimus ir ieškinius (pareiškimus, skundus, atsiliepimus į ieškinį, dublikus), apeliacinius (atskiruosius) skundus, kasacinius skundus šio Kodekso 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, teismui taip pat turi būti pristatytas adresato pasirašytas patvirtinimas dėl procesinio dokumento gavimo.

4. Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio Kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.“

 

75 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 125 straipsnio pavadinimą, straipsnį papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

125 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas sukarintoms organizacijoms ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims

1. Procesiniai dokumentai sukarintoms organizacijoms šio Kodekso nustatyta tvarka įteikiami atitinkamos organizacijos ar jos padalinio vadui arba budėtojui.

2. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos laisvės atėmimo vietos administraciją.“

 

76 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

126 straipsnis. Atsakomybė už pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nevykdymą

Kai dalyvaujančio byloje asmens atstovas, kartu su fiziniu asmeniu gyvenantis pilnametis šeimos narys, įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, juridinio asmens vadovas, kitas juridinių asmenų registre nurodytas valdymo organo narys, juridinio asmens atstovas teisme, juridinio asmens raštinės darbuotojas ar darbovietės administracija, sukarintos organizacijos ar jos padalinio vadas arba budėtojas, laisvės atėmimo vietos administracija be svarbių priežasčių atsisako priimti pagal šio Kodekso nuostatas įteikiamus procesinius dokumentus arba, priėmę procesinius dokumentus, pagal šio Kodekso reikalavimus nepraneša apie gautus procesinius dokumentus ar neperduoda jų adresatui, arba nevykdo kitų šiame Kodekse nustatytų pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismas turi teisę skirti jiems baudą iki vieno tūkstančio litų.“

 

77 straipsnis. 129 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 129 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

129 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui

1. Kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius (šio Kodekso 39 straipsnis), šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui.

2. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą.

3. Procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos.“

 

78 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

130 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu

1. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:

1) teismas;

2) procesinio dokumento pobūdis;

3) adresatas;

4) teismo posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.“

 

79 straipsnis. 133 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 133 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.“

 

80 straipsnis. 134 straipsnio papildymas 9 punktu

Papildyti 134 straipsnį 9 punktu:

9) informacija, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išnagrinėti bylą iš esmės.“

 

81 straipsnis. 135 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 135 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;

7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.“

 

82 straipsnis. 136 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 136 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis sprendžiama šio Kodekso 36 straipsnyje nustatyta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų nagrinėjimo tvarka.“

 

83 straipsnis. 137 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

137 straipsnis. Ieškinio priėmimas

1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

2. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu:

1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka;

2) ieškinys neteismingas tam teismui;

3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;

4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;

7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo;

8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos. Jeigu ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas mutatis mutandis taikant šio Kodekso 147 straipsnio nuostatas. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, patvirtinta kopija, taip pat ieškinys ir jo priedai (išskyrus atvejus, kai jie pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį priėmimo dienos įteikiami arba išsiunčiami pareiškėjui.

4. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

5. Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.

6. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša Vyriausybės įgaliotai institucijai.“

 

84 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 139 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

139 straipsnis. Ieškinio atsiėmimas

1. Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

2. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.“

 

85 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 140 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

140 straipsnis. Ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ir šalių taikos sutarties sudarymas

1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

2. Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

3. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka, kai pagal šį Kodeksą byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai yra šalių prašymas taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Kai taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys prašyme patvirtinti taikos sutartį nenurodo, kad joms žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, išaiškinimo pareigą teismas įgyvendina mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 1 dalį. Šios dalies nuostatos dėl taikos sutarties tvirtinimo rašytinio proceso tvarka neriboja teismo teisės taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, kai teismas tai pripažįsta būtina.

4. Jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

5. Teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atsisakymo ar atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo arba netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį.“

 

86 straipsnis. 141 straipsnio 5 dalies pakeitimas

Pakeisti 141 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo kopija dalyvaujantiems byloje asmenims įteikiama šio Kodekso nustatyta tvarka.“

 

87 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 142 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.“

2. Pakeisti 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;“.

3. Papildyti 142 straipsnio 2 dalį 6 punktu:

6) atsakovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai atsakovas pageidauja ją pateikti.“

4. Papildyti 142 straipsnį 5 dalimi:

5. Dėl teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti atsiliepimą į ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas.“

 

88 straipsnis. 144 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 144 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms

1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

2. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.“

 

89 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 145 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

145 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus draudimus

1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti:

1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;

2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;

4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;

5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;

6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;

7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;

8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo;

9) turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;

10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas;

11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;

12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;

13) kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

2. Teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

3. Tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

4. Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.

5. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.

6. Tais atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra nustatyta kitaip.

7. Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

8. Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.“

 

90 straipsnis. 146 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 146 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

146 straipsnis. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas

1. Šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

2. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

3. Šiame straipsnyje nustatytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taisyklės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.“

 

91 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 147 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

147 straipsnis. Prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimas

1. Prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

2. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės.

3. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas vieno tūkstančio litų užstatas. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjo prašymu dėl sunkios jo turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Jeigu ieškinys turi būti reiškiamas užsienio teismui ar arbitražui, terminas negali būti ilgesnis kaip trisdešimt dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kai ieškinys nepareiškiamas dėl suinteresuoto asmens kaltės, užstatas negrąžinamas. Šioje dalyje nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su užsienio teisme arba užsienio ar nacionaliniame arbitraže nagrinėtina byla, taikymo paduodamas apylinkės teismui pagal atsakovo arba jo turto buvimo Lietuvoje vietą.

4. Kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

5. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo, priėmusio nutartį, pavadinimas ir sudėtis;

3) nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas;

4) asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

5) asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

6) taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apibūdinimas (kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nurodomas turto pavadinimas, kodas (jeigu turtas registruotas turto registre), trumpas turto aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenys);

7) kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, – turto savininkas (bendraturčiai) (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

8) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo būdai, taip pat kalendorine data apibrėžtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas (jeigu jis nustatomas);

9) kiti su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję teisių apribojimai (jeigu jie taikomi);

10) kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, – turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), jeigu jį skiria teismas;

11) nutarties vykdymo tvarka;

12) nutarties apskundimo tvarka.

6. Kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

7. Kitose proceso stadijose pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję prašymai nagrinėjami laikantis šiame skirsnyje nustatytų terminų ir tvarkos.“

 

92 straipsnis. 148 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 148 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

148 straipsnis. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita

1. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.

2. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai.

3. Atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti.

4. Draudimas atsakovui išvykti iš gyvenamosios vietos gali būti panaikintas sumokėjus reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą laidavus.

5. Teismo iniciatyva viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepakeitus laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.“

 

93 straipsnis. 149 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 149 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

149 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas

1. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

2. Teismas savo iniciatyva panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Teismo iniciatyva laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos ir tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo byloje nedalyvaujančių asmenų teises, šie asmenys turi teisę bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui pateikti prašymus panaikinti jiems taikytas laikinąsias apsaugos priemones.“

 

94 straipsnis. 150 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 150 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

150 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas

1. Apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą šio Kodekso nustatyta tvarka pranešama asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.

2. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

3. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.“

 

95 straipsnis. 151 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 151 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

151 straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas

1. Visas šio skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus. Byloje nedalyvaujantys asmenys gali duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo.

2. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka.“

 

96 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 152 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

152 straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas

1. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai.

2. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ir nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdomos įsiteisėjus šioms nutartims. Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

4. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl nutarties pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita sustabdo šių nutarčių vykdymą.

5. Šiame straipsnyje nurodyta nutartis nedelsiant nusiunčiama asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prireikus atitinkamo viešo registro tvarkytojui.

6. Šiame skyriuje nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

7. Nutartis dėl šio Kodekso 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliai vykdo pasitelkdami policiją. Apie priimtą nutartį, draudžiančią išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, nedelsiant pranešama Vyriausybės įgaliotai institucijai.“

 

97 straipsnis. XII skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti XII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

XII SKYRIUS

Teismo posėdžiai. INFORMACINIŲ IR ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE“.

 

98 straipsnis. XII skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti XII skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

PIRMASIS skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS. Vadovavimas procesui“.

 

99 straipsnis. 153 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 153 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

153 straipsnis. Teismo posėdžių formos

1. Teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip.

2. Šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina.“

 

100 straipsnis. 154 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 154 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Teismo posėdžių vietą, datą ir laiką skiria teismas. Apie tą dieną vykstančius teismo posėdžius skelbiama teismo skelbimų lentoje.“

 

101 straipsnis. 155 straipsnio 3 dalies pakeitimas

155 straipsnio 3 dalyje po žodžių „asmuo nedalyvavo“ įrašyti žodžius „teismo posėdyje ar“, vietoj žodžių „tam tikrus“ įrašyti žodį „kitus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje ar atliekant kitus procesinius veiksmus, jeigu jie turi būti atlikti advokato, o juos atliko pats atstovaujamasis.“

 

102 straipsnis. 156 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

156 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

103 straipsnis. 157 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

157 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

104 straipsnis. 158 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 158 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

158 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininkas

1. Teismo posėdžiui pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas arba šio Kodekso 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paskirtas teisėjų kolegijos pirmininkas.

2. Teismo posėdžio pirmininkas pradeda ir baigia teismo posėdį, jam vadovauja, suteikia proceso dalyviams žodį, taip pat gali atimti šią teisę iš asmenų, kurie nevykdo jo nurodymų.

3. Teismo posėdžio pirmininkas turi išaiškinti šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą jų teises ir pareigas, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda ne patys, o per advokatą arba jiems atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys.“

 

105 straipsnis. 159 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 159 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

159 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininko ir kitų bylą nagrinėjančių teisėjų pareigos

1. Teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

2. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu nukrypsta nuo ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, paruošiamųjų procesinių dokumentų, teismo posėdžio pirmininkas atkreipia į tai šio asmens dėmesį.

3. Kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, šiame straipsnyje nurodytas pareigas taip pat turi kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.“

 

106 straipsnis. 160 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 160 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

160 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininko ir kitų bylą nagrinėjančių teisėjų įgaliojimai

1. Teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali:

1) pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį;

2) dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti;

3) nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus;

4) paskirti byloje ekspertizę;

5) įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi;

6) rinkti įrodymus savo iniciatyva šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais;

7) pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese;

8) turėti kitų šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

2. Kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus taip pat turi kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.“

 

107 straipsnis. 161 straipsnio 1 dalies pakeitimas

161 straipsnio 1 dalyje po žodžių „atvejais, kai“ įrašyti žodį „teismo“, po žodžio „pirmininkas“ įrašyti žodžius „ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas“, vietoj žodžio „jog“ įrašyti žodį „kad“, vietoj žodžio „tretysis“ įrašyti žodį „trečiasis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą.“

 

108 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 162 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

162 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi prieš teismo posėdžio tvarkos pažeidėjus

1. Asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, teismo posėdžio pirmininkas teismo vardu įspėja.

2. Jeigu teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso dalyvaujantis byloje asmuo, teismo nutartimi jam gali būti atimta teisė teikti paaiškinimus arba jis gali būti pašalintas iš teismo posėdžių salės atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikui, arba teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą. Asmenį, kuris buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir grįžo į teismo posėdžių salę, teismo posėdžio pirmininkas supažindina su teismo veiksmais, atliktais jam nesant.

3. Jeigu teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, teismo nutartimi jie gali būti pašalinti iš teismo posėdžių salės. Vietoj pašalinto iš teismo posėdžių salės vertėjo ar eksperto vertėju ar ekspertu kviečiamas kitas asmuo.

4. Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso kiti asmenys, jie teismo posėdžio pirmininko patvarkymu (teisėjų kolegijos nutartimi) gali būti pašalinti iš teismo posėdžių salės.

5. Įspėjimas ir pašalinimas iš teismo posėdžių salės įforminami vadovaujantis atitinkamai šio Kodekso 104 straipsnio 2 dalimi ir 105 straipsnio 2 dalimi.

6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims, piktybiškai nepaklususiems teismo posėdžio pirmininko patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.

7. Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir teismo posėdžio pirmininko patvarkymų neklauso advokatas, teismas gali apie tai pranešti Advokatų tarybai.“

 

109 straipsnis. XII skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą, skirsnį papildyti 1621, 1622, 1623 straipsniais, pakeisti 163, 164, 165, 166 straipsnius ir 167 straipsnio pavadinimą ir visą skirsnį išdėstyti taip:

 

Antrasis skirsnis

TEISMO POSĖDŽIO PERTRAUKA, BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMAS IR BYLOS SUSTABDYMAS

 

1621 straipsnis. Teismo posėdžio pertrauka

1. Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai skelbiama pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos.

2. Teismo posėdžio pertrauka gali būti skiriama tik siekiant užtikrinti teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pailsėti dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, suteikti galimybę operatyviai surinkti trūkstamus byloje įrodymus ir taip užtikrinti kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą.

3. Po teismo posėdžio pertraukos byla toliau nagrinėjama nuo paskutinio iki pertraukos atlikto veiksmo.

 

1622 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

1. Teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose), taip pat kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

2. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir įtraukiamiems dalyvauti procese naujiems asmenims apie kito teismo posėdžio laiką pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.

3. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posėdyje yra dalyvaujantys byloje asmenys arba jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklausti liudytojai paprastai iš naujo į teismo posėdį nešaukiami, tačiau išimtiniais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami į kitą teismo posėdį.

4. Bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

 

 

1623 straipsnis. Bylos sustabdymas

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

 

163 straipsnis. Privalomas bylos sustabdymas

Teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas;

2) kai šalis netenka veiksnumo;

3) kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;

4) kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme;

5) kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla;

6) kai nagrinėjant bylą, kurioje komerciniam bankui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad Lietuvos bankas yra paskyręs komerciniam bankui laikinąjį administratorių;

7) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą šio Kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

8) kai teismas kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į administracinį teismą šio Kodekso 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

9) kai teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją šio Kodekso 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

10) kitais įstatymų numatytais atvejais.

 

164 straipsnis. Teismo teisė sustabdyti bylą

Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai yra paskelbta atsakovo paieška;

2) kai teismas paskiria ekspertizę;

3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;

4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

 

165 straipsnis. Teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimas

Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

 

166 straipsnis. Bylos sustabdymo terminai ir pasekmės

1. Byla sustabdoma:

1) šio Kodekso 163 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais – iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas neveiksnaus fizinio asmens atstovas pagal įstatymą;

2) šio Kodekso 163 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka;

3) šio Kodekso 163 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais – iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla arba bus panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas;

4) šio Kodekso 163 straipsnio 6 punkte numatytais atvejais – iki komercinio banko laikinojo administratoriaus įgaliojimų pabaigos;

5) šio Kodekso 164 straipsnio 3 punkte numatytais atvejais – iki šalis baigs tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;

6) kitais šio Kodekso 163 ir 164 straipsniuose numatytais atvejais – iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla.

2. Šio Kodekso 163 straipsnio 5 punkte numatytais atvejais sustabdyta byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto bylos.

3. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.

 

167 straipsnis. Sustabdytos bylos atnaujinimas

1. Byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva.

2. Dėl bylos atnaujinimo priimama teismo nutartis.

3. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio Kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.“

 

110 straipsnis. XII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Pakeisti XII skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISMO POSĖDŽIO EIGOS FIKSAVIMAS“.

 

111 straipsnis. 169 straipsnio 2 dalies papildymas 13 punktu

Papildyti 169 straipsnio 2 dalį 13 punktu:

13) kita, teismo posėdžio pirmininko manymu, reikalinga informacija.“

 

112 straipsnis. 170 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 170 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Kiekviename teismo posėdyje daromas garso įrašas. Teismo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Apie daromą teismo posėdžio garso įrašą pažymima teismo posėdžio protokole. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, vadovaujamasi tik teismo posėdžio protokole esančia informacija. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu.“

2. 170 straipsnio 5 dalyje po žodžių „ne vėliau kaip kitą“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

5. Protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.“

 

113 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

171 straipsnis. Pastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Šiose pastabose turi būti nurodyta, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta.“

 

 

114 straipsnis. 172 straipsnio 1 ir 5 dalių pakeitimas

1. 172 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ar stenogramos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Pastabas dėl protokolo išnagrinėja teismo posėdžio pirmininkas rašytinio proceso tvarka ir, kai su pastabomis sutinka, rezoliucija patvirtina, kad jos yra teisingos.“

2. 172 straipsnio 5 dalyje po žodžių „per tris“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

5. Pastabos dėl protokolo turi būti išnagrinėtos per tris darbo dienas nuo jų pateikimo dienos.“

 

115 straipsnis. XII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti 168 straipsnį, 169, 170, 171, 172 straipsnius pripažinti netekusiais galios ir XII skyriaus trečiąjį skirsnį išdėstyti taip:

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TEISMO POSĖDŽIO EIGOS FIKSAVIMAS

 

168 straipsnis. Teismo posėdžio garso įrašas

1. Kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.

2. Reikalavimus garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo ministras.

3. Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio pirmininkas.

4. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu.

5. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.“

 

116 straipsnis. XII skyriaus ketvirtojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios

XII skyriaus ketvirtąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios.

 

117 straipsnis. XII skyriaus papildymas ketvirtuoju skirsniu

Papildyti XII skyrių ketvirtuoju skirsniu:

 

Ketvirtasis skirsnis

INFORMACINIŲ IR ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE

 

1751 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai

1. Be šio Kodekso, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų įstatymas.

2. Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

3. Procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:

1) dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;

2) asmenų, kuriems šiame Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.

4. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.

5. Kai byla vedama per advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų reikalavimų, atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat nurodomas advokato elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

6. Kai procesinis dokumentas teismui teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatymo nustatyta tvarka.

7. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

8. Jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu.

9. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

10. Šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

 

1752 straipsnis. Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas

1. Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas.

2. Įrodymams rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kita).“

 

118 straipsnis. XIII skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti XIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 


 

XIII SKYRIUS

ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS“.

 

119 straipsnis. 177 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 177 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

177 straipsnis. Įrodymai

1. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

2. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

3. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

4. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

5. Duomenys, gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme numatytus atvejus.“

 

120 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 179 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

179 straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese

1. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.

2. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

3. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.“

 

121 straipsnis. 186 straipsnio 3 ir 6 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 186 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba išimtiniais atvejais šį asmenį išklausyti jo buvimo vietoje. Šiuo atveju duodanti rašytinį paaiškinimą šalis ar trečiasis asmuo neprisiekia.“

2. Pakeisti 186 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų baudą.“

 

122 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

188 straipsnyje vietoj žodžio „tretysis“ įrašyti žodį „trečiasis“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

188 straipsnis. Teisė atsisakyti apklausos

Šalis ir trečiasis asmuo turi teisę atsisakyti apklausos ar atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.“

 

123 straipsnis. 189 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 189 straipsnio 2 dalies 1 punktą, papildyti dalį nauju 5 punktu, buvusį 5 punktą laikyti 6 punktu ir visą dalį išdėstyti taip:

2. Negali būti apklausiami kaip liudytojai:

1) atstovai civilinėje ir administracinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo, būdami atstovu ar gynėju;

2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių reikšmės bylai aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;

3) dvasininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu;

4) medikai – apie aplinkybes, sudarančias jų profesinę paslaptį;

5) taikinimo tarpininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu;

6) kiti įstatymų nustatyti asmenys.“

 

124 straipsnis. 191 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Papildyti 191 straipsnio 1 dalį trečiu sakiniu ir ją išdėstyti taip:

1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepagrįstą atsisakymą liudyti teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.“

 

125 straipsnis. 192 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 8 dalimi

1. 192 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „invalidumo“ įrašyti žodį „neįgalumo“, po žodžio „iniciatyva“ įrašyti žodį „šis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo.“

2. Pakeisti 192 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas“. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos.“

3. Papildyti 192 straipsnį 8 dalimi:

8. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.“

 

126 straipsnis. 198 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 198 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

198 straipsnis. Rašytinių įrodymų pateikimas

1. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio Kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo.

2. Rašytiniai įrodymai pateikiami šio Kodekso 114 straipsnyje nustatytos formos. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas.

3. Byloje esantys dokumentų originalai juos pateikusių asmenų prašymu gali būti grąžinami. Tuo atveju byloje turi būti paliekamos šio Kodekso nustatyta tvarka patvirtintos grąžinamų dokumentų kopijos.“

 

127 straipsnis. 200 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 200 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Apžiūrėti teismo posėdyje rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims. Tuo atveju byloje turi būti paliekamos teisėjo patvirtintos rašytinių įrodymų kopijos.“

 

128 straipsnis. 212 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.“

 

129 straipsnis. 215 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios

215 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.

 

130 straipsnis. 217 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Prieš perskaitant eksperto išvadą, ekspertizę atlikęs teismo posėdyje dalyvaujantis ekspertas (ekspertai) prisiekia padėjęs (padėję) ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai prisiekiu, kad sąžiningai vykdysiu savo pareigą remiantis visomis turimomis žiniomis pateikti objektyvią ir pagrįstą išvadą byloje“. Jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudedamoji dalis. Į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai, prisiekę įrašant juos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, neturi prisiekti teisme ir laikomi įspėtais dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.“

 

131 straipsnis. XIII skyriaus papildymas nauju devintuoju skirsniu

1. Papildyti XIII skyrių nauju devintuoju skirsniu:

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

TEISMO PAVEDIMAI

 

2201 straipsnis. Teismo pavedimai

Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).

 

2202 straipsnis. Nutartis dėl teismo pavedimo

1. Nutartis dėl teismo pavedimo gali būti priimama tiek pasirengimo bylą nagrinėti teisme, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

2. Nutartyje dėl teismo pavedimo turi būti trumpai išdėstyta nagrinėjamos bylos esmė, nurodytos aplinkybės, kurias reikia nustatyti, įrodymai, kuriuos turi surinkti pavedimą vykdantis teismas. Be to, nutartyje dėl teismo pavedimo gali būti išdėstyti klausimai, kurie turi būti pateikti liudytojui. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pavedimo gavimo.

 

2203 straipsnis. Teismo pavedimo įvykdymo tvarka

1. Teismo pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio Kodekso taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą.

2. Protokolai ir visa vykdant pavedimą surinkta medžiaga iš karto nusiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.

3. Liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvykę į bylą nagrinėjantį teismą, gali būti šio teismo apklausiami bendra tvarka.“

2. Buvusį XIII skyriaus devintąjį skirsnį laikyti dešimtuoju skirsniu.

 

132 straipsnis. 223 straipsnio 1 dalies pakeitimas

223 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tris“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Įrodymų užtikrinimo klausimu teismas rašytinio proceso tvarka priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Nutartis įrodymų užtikrinimo klausimu turi būti priimta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo atitinkamo prašymo pateikimo teismui dienos.“

 

133 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 225 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti;“.

2. Pakeisti 225 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2) nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas;“.

3. Papildyti 225 straipsnį nauju 5 punktu:

5) prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama;“.

4. Buvusius 225 straipsnio 5, 6 punktus laikyti atitinkamai 6, 7 punktais.

5. Pakeisti 225 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

7) gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje;“.

 

134 straipsnis. 227 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 227 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

227 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu

1. Bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

3. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių.

4. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta šiame Kodekse, ir kitus).

5. Manydamas, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.“

 

135 straipsnis. 228 straipsnio papildymas 3 dalimi

Papildyti 228 straipsnį 3 dalimi:

3. Nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje, teismas negali papildomai skirti pasirengimo paruošiamųjų dokumentų būdu. Nutaręs rengtis nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, teismas negali papildomai skirti parengiamojo teismo posėdžio.“

 

136 straipsnis. 229 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 229 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

229 straipsnis. Parengiamųjų teismo posėdžių skaičius

Bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.“

 

137 straipsnis. 230 straipsnio 4 dalies pakeitimas

230 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „metu yra rašomas teismo posėdžio protokolas“ įrašyti žodžius „eiga yra fiksuojama“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Parengiamojo teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.“

 

138 straipsnis. 231 straipsnio 1 ir 5 dalių pakeitimas

1. 231 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „abipusių nuolaidų būdu“, papildyti šią dalį trečiu ir ketvirtu sakiniais ir ją išdėstyti taip:

1. Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Šalių prašymu arba sutikimu, laikantis Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdomas teisminis taikinamasis tarpininkavimas. Taikinimo tarpininkas negali dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės.“

2. Pakeisti 231 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.“

 

139 straipsnis. 232 straipsnio 1 ir 2 punktų pripažinimas netekusiais galios

1. 232 straipsnio 1 punktą pripažinti netekusiu galios.

2. 232 straipsnio 2 punktą pripažinti netekusiu galios.

 

140 straipsnis. 235 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 6 dalimi

1. Pakeisti 235 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai yra skelbiama teismo posėdžio pertrauka, kuri negali būti ilgesnė kaip penkios darbo dienos. Kol pradėta nagrinėti byla bus baigta nagrinėti, teismas neturi teisės nagrinėti kitas bylas, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, byla sustabdoma arba padaroma teismo posėdžio pertrauka, atidedamas sprendimo priėmimas ir paskelbimas.“

2. Pakeisti 235 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Rašytiniu arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimas negalimas, jeigu nuo šalių pareikšto sutikimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tais atvejais, kai pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu ir abi šalys paruošiamuosiuose dokumentuose pareiškia pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.“

3. Papildyti 235 straipsnį 6 dalimi:

6. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas.“

 

141 straipsnis. 240 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 240 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Prieš atlikdamas savo pareigas, vertėjas, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu sąžiningai vykdyti vertėjo pareigas pasitelkdamas (pasitelkdama) visus savo sugebėjimus“. Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos tekstą ir šis pridedamas prie bylos.“

 

142 straipsnis. 243 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 243 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

243 straipsnis. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų išaiškinimas

Teismo posėdžio pirmininkas šio Kodekso nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda per atstovą, turintį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.“

 

143 straipsnis. 246 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 246 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.“

2. Pakeisti 246 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.“

 

144 straipsnis. 247 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 247 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

1. Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kuriam tinkamai nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jis neturi atstovo, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai trečiasis asmuo bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta trečiasis asmuo ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta trečiojo asmens atstovui.

2. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Jeigu duomenų apie neatvykimo priežastis nėra arba jeigu gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, arba jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusio asmens.

3. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, o teismas yra pripažinęs šių asmenų dalyvavimą būtinu, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą.“

 

145 straipsnis. 249 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 249 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

249 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pradžia

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas teismo posėdžio pirmininko pranešimu apie bylą. Po pranešimo teismo posėdžio pirmininkas paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį, taip pat ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį.“

 

146 straipsnis. 250 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 250 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

250 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir kitų įrodymų tyrimas

1. Įrodymų tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu. Pirmas teismo posėdyje paaiškinimus duoda ieškovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, po to – atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užduoti vienas kitam klausimų. Kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kito dalyvaujančio byloje asmens pareiškimo ir prašymo. Teismo posėdžio pirmininkas šio Kodekso numatytais atvejais balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus teismo pavedimo įvykdymo ir įrodymų užtikrinimo tvarka.

2. Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas šio Kodekso 186–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus.

3. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio Kodekso nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu neskaitomi, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys nežino jų turinio arba kai reikia tiksliai cituoti procesinį dokumentą.“

 

147 straipsnis. 253 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 253 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po šalių. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas kalba po ieškovo arba atsakovo, kurių pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje.“

 

148 straipsnis. 255 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 255 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

255 straipsnis. Proceso dalyvių kalbų trukmė

1. Teismas paprastai neriboja proceso dalyvių kalbų trukmės.

2. Teismo posėdžio pirmininkas ar kiti bylą nagrinėjantys teisėjai turi teisę įspėti ir nutraukti kalbėtoją, kai jo kalba nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme.“

 

149 straipsnis. 256 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 256 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

256 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

Teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka.“

 

150 straipsnis. 257 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 257 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

257 straipsnis. Teismo veiksmai po baigiamųjų kalbų

Po baigiamųjų kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo ar atitinkamos nutarties byloje arba neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Apie tai teismo posėdžio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posėdžių salėje.“

 

151 straipsnis. 258 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 258 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

258 straipsnis. Sprendimų priėmimo kambaryje priimami teismo sprendimai

1. Teismo sprendimai priimami sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą.

2. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir sprendimą ar nutartį paskelbia.“

 

152 straipsnis. 268 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 268 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

268 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo tvarka ir sprendimo išdėstymas

1. Sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus.

2. Sprendimą teisėjas priima vienas (kai bylą nagrinėja vienas teisėjas) arba teisėjų balsų dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą teisėjai.

3. Priimamame sprendime turi būti visos šio Kodekso 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo dalys.

4. Sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

6. Sprendimas paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant.

7. Sprendimą paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų. Skelbiant sprendimą teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti. Visi esantieji teismo posėdžių salėje sprendimą išklauso stovėdami, išskyrus šio Kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

8. Paskelbęs sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėjas išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jų apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.

9. Teisėjas, turėjęs kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma. Atskiroji nuomonė pridedama prie bylos. Kad tokia nuomonė yra, tik pranešama.

10. Ištaisymai sprendimo tekste turi būti teisėjų aptarti ir pasirašyti.“

 

153 straipsnis. 269 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

269 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

1. Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. Sprendimui priimti ir paskelbti taikomi šio Kodekso 268 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

2. Nutartis dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį.

3. Nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą.

4. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“

 

154 straipsnis. 270 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 270 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

3. Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.“

 

155 straipsnis. 271 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 271 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

271 straipsnis. Sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino nustatymas ir sprendimo įvykdymo užtikrinimas

1. Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą.

2. Šiame Kodekse numatytais atvejais teismas perduoda sprendimą skubiai vykdyti arba išsprendžia leidimo skubiai vykdyti sprendimą klausimą ir tai nurodo sprendime.

3. Sprendimo įvykdymui užtikrinti mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XI skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.“

 

156 straipsnis. 273 straipsnio papildymas ir pakeitimas

Papildyti ir pakeisti 273 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

273 straipsnis. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus

1. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

2. Teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.“

 

157 straipsnis. 275 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 275 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

275 straipsnis. Teismo sprendimo kopijų išsiuntimas šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims

1. Šio Kodekso 270 straipsnio nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtinta kopija išduodama arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos.

2. Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį.“

 

158 straipsnis. 276 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 276 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Nutarties, kuria ištaisomi sprendime rašymo apsirikimai ar aiškios aritmetinės klaidos, patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo turi būti išsiųstos šalims ir tretiesiems asmenims.“

 

159 straipsnis. 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies pakeitimas

1. 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „išlaidų“ įrašyti žodžius „ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo“ ir šį punktą išdėstyti taip:

3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.“

2. Pakeisti 277 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos išsiunčiamos teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo.“

 

160 straipsnis. 278 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 278 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.“

 

161 straipsnis. 279 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 279 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Šio Kodekso numatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis, kurie negali būti skundžiami apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.“

2. Pakeisti 279 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.“

 

162 straipsnis. 282 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų pripažinimas netekusiais galios ir dalies papildymas 6 punktu

1. 282 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažinti netekusiu galios.

2. 282 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios.

3. Papildyti 282 straipsnio 2 dalį 6 punktu:

6) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.“

 

163 straipsnis. 283 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 283 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

283 straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti

1. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį:

1) dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo;

2) dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo;

3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;

4) visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.

2. Leisdamas sprendimą ar nutartį skubiai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais pagrindais, teismas gali pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tuo atveju, jeigu teismo sprendimas ar nutartis, juos įvykdžius, būtų panaikinti.

3. Kai yra šio Kodekso 282 straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, bet skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu ar nutartimi, sprendimą ar nutartį priėmęs teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, kol dar sprendimas ar nutartis neįsiteisėję, nutartimi leisti juos skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo skubiai vykdyti sprendimą ar nutartį klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.“

 

164 straipsnis. 285 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 285 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

285 straipsnis. Sprendimo už akių priėmimas

1. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai.

2. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

3. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių:

1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą;

2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis;

3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium;

4) kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

4. Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas.

5. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.

7. Sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai.“

 

165 straipsnis. 287 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 287 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

287 straipsnis. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

1. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

2. Pareiškime turi būti nurodyta:

1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas;

2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas;

3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes;

4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla;

5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas;

6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas;

7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

3. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

4. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus šio Kodekso 113 straipsnyje numatytas išimtis.

5. Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka.

6. Jeigu toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas ir pareiškimas, visų pirma turi būti išnagrinėtas pareiškimas ir įsiteisėti teismo nutartis, priimta dėl šio pareiškimo.“

 

166 straipsnis. 288 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 288 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

288 straipsnis. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas

1. Priėmęs pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla.

2. Paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos.

3. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę:

1) pareiškimo netenkinti;

2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

4. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

5. Nutarties patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarties priėmimo išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.

6. Dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

7. Jeigu teismas nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.“

 

167 straipsnis. 289 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 289 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

 

289 straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių

Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, jis turi teisę bendrais pagrindais priimti pakartotinį sprendimą už akių.“

 

168 straipsnis. 290 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 290 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais. Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą.“

2. 290 straipsnio 3 dalyje po žodžio „priėmimo“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.“

 

169 straipsnis. 292 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 292 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

292 straipsnis. Nutarčių kopijų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims

Šio Kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties patvirtintos kopijos išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos.“

 

170 straipsnis. 293 straipsnio 1 punkto pakeitimas

293 straipsnio 1 punkte po žodžio „teisme“ įrašyti žodžius „civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui“ ir šį punktą išdėstyti taip:

1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui;“.

 

171 straipsnis. 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pakeitimas

296 straipsnio 1 dalies 9 punkte po žodžio „jeigu“ įrašyti žodžius „iškėlus bylą paaiškėja, kad“, po žodžių „spręsti arbitražui“ įrašyti žodžius „arba jeigu bylos nagrinėjimo metu šalys susitaria perduoti ginčą spręsti arbitražui“ ir šį punktą išdėstyti taip:

9) jeigu iškėlus bylą paaiškėja, kad šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, arba jeigu bylos nagrinėjimo metu šalys susitaria perduoti ginčą spręsti arbitražui;“.

 

172 straipsnis. 300 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 300 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

300 straipsnis. Teismo veiksmai paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams

1. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

2. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo.“

 

173 straipsnis. 301 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 301 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

301 straipsnis. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka ir skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų

1. Apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

2. Apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys).

3. Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties nagrinėja apygardų teismai.

4. Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

5. Skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles. Šie skundai paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui.“

 

174 straipsnis. 303 straipsnio pakeitimas

303 straipsnio 1 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:

 

303 straipsnis. Apribojimai pateikti apeliacinį skundą

Apeliacine tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.“

 

175 straipsnis. 304 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 304 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

304 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis

1. Kai apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų, taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

2. Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles.

3. Šiame skyriuje numatytais atvejais procesinius veiksmus apeliaciniame procese gali atlikti vienas teisėjas.“

 

176 straipsnis. 306 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 306 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

306 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys

1. Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta:

1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;

3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis;

4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus;

5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);

6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja;

7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas.

2. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

3. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).“

 

177 straipsnis. 307 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 307 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

307 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo terminai

1. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

2. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kai šioje dalyje numatytu atveju byla perduodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas įvykdo šio Kodekso 317 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai vadovaujantis šio Kodekso 317 straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis gali:

1) savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;

2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.

3. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.“

 

178 straipsnis. 308 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 308 straipsnį 4 dalimi:

4. Jeigu apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.“

 

179 straipsnis. 309 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 309 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

309 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pareiškimai dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo paduodami per pirmosios instancijos teismą.“

 

180 straipsnis. 311 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 311 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

311 straipsnis. Apeliacinio skundo priedai

Apeliacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

181 straipsnis. 315 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 315 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

315 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.

2. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;

2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

3. Teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu apeliacinio skundo trūkumai yra pašalinti.

4. Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.

5. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.“

 

182 straipsnis. 316 straipsnio pavadinimo ir 3 dalies pakeitimas

1. 316 straipsnio pavadinime po žodžio „skundo“ įrašyti žodžius „atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

 

316 straipsnis. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trūkumų šalinimas“.

2. Pakeisti 316 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.“

 

183 straipsnis. 317 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 317 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

317 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo veiksmai priėmus apeliacinį skundą

1. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas.

2. Pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į apeliacinį skundą pateikimo terminams, pirmosios instancijos teismas per septynias dienas išsiunčia bylą apeliacinės instancijos teismui, o dalyvaujantiems byloje asmenims – pranešimus apie bylos išsiuntimą.

3. Priėmus apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo, apeliacinės instancijos teismui gali būti persiunčiamos tik tos bylos dalies, kuri susijusi su šio sprendimo priėmimu, teismo patvirtintos kopijos.

4. Jeigu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas papildomo sprendimo priėmimo klausimas, byla apeliacinės instancijos teismui išsiunčiama tik po to, kai išnagrinėjamas šis klausimas.“

 

184 straipsnis. 318 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 318 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

318 straipsnis. Atsiliepimai į apeliacinį skundą

1. Šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikiamas dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja. Atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami per pirmosios instancijos teismą.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Priimto atsiliepimo į apeliacinį skundą kopijos išsiunčiamos apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui.

3. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas.“

 

185 straipsnis. 319 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 319 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

319 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio datos nustatymas

1. Šio Kodekso 304 straipsnyje numatytais atvejais apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją ir nustato teismo posėdžio datą. Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu. Jeigu bylą trijų teisėjų kolegijai perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas, tai į teisėjų kolegiją paprastai įtraukiamas šią bylą apeliacine tvarka pradėjęs nagrinėti teisėjas.

2. Pranešėjas arba bylą nagrinėjantis teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui.

3. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims siunčiami pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje). Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą apeliacine tvarka.“

 

186 straipsnis. 320 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 320 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.“

 

187 straipsnis. 321 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 321 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

321 straipsnis. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

1. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis.

2. Teismo posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.

3. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.“

 

188 straipsnis. 322 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 322 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

322 straipsnis. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.“

 

189 straipsnis. 324 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 324 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

324 straipsnis. Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės

1. Žodinio proceso atvejais teisėjų kolegijos pirmininkas ar bylą nagrinėjantis teisėjas pradeda teismo posėdį, paskelbia bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo ar nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pateiktus pareiškimus ir prašymus teismas išsprendžia nutartimi.

2. Žodinio proceso atvejais teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas. Pirmas kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.

3. Kai teismas pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti.

4. Žodinio proceso atvejais ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.

5. Žodinio proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.“

 

190 straipsnis. 325 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 325 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

325 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

1. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis.

2. Sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.

3. Priimamame sprendime (nutartyje) turi būti visos šio Kodekso 331 straipsnio 1 dalyje nurodytos sprendimo (nutarties) dalys. Visas sprendimas (nutartis) išdėstomas raštu ir jį visi teisėjai pasirašo.

4. Žodinio proceso atvejais teismo sprendimas (nutartis) paskelbiamas teismo posėdžių salėje. Sprendimą (nutartį) paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų. Sprendimas (nutartis) paskelbiamas perskaitant įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo (nutarties) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant sprendimą (nutartį) teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti.

5. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims.

6. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, –teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta, sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“

 

191 straipsnis. 329 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų pakeitimas

1. 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „asmenų“ įrašyti žodį „materialiųjų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų;“.

2. Pakeisti 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės;“.

 

192 straipsnis. 333 straipsnio pakeitimas

333 straipsnyje vietoj žodžio „tris“ įrašyti žodžius „penkias darbo“, vietoj žodžio „surašymo“ įrašyti žodį „paskelbimo“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

333 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per penkias darbo dienas nuo sprendimo ar nutarties paskelbimo dienos grąžina bylą pirmosios instancijos teismui.“

 

193 straipsnis. 334 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 334 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas:

1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims;

2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.“

 

194 straipsnis. 335 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 335 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

335 straipsnis. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo tvarka ir terminai

1. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

2. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.“

 

195 straipsnis. 336 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 336 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

336 straipsnis. Atskirojo skundo nagrinėjimas

1. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

2. Atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

3. Nutartis dėl atskirojo skundo turi būti priimta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos.“

 

196 straipsnis. 337 straipsnio papildymas ir pakeitimas

Papildyti 337 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

 

337 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.“

 

197 straipsnis. 340 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 340 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Kasacine tvarka bylą šiame skyriuje numatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija.“

 

198 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

341 straipsnis. Apribojimai pateikti kasacinį skundą

Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka.“

 

199 straipsnis. 344 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 344 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

344 straipsnis. Kasacinio skundo priedai

Kasacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai kasacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

200 straipsnis. 345 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 345 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

345 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai

1. Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos.

2. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kai kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia šio Kodekso 350 straipsnyje numatyta teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.“

 

201 straipsnis. 347 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 347 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“

2. Pakeisti 347 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.“

 

202 straipsnis. 349 straipsnio 2 dalies pakeitimas

349 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „jeigu“ įrašyti žodį „kai“, vietoj žodžių „nuorašas išsiunčiamas“ įrašyti žodžius „patvirtinta kopija išsiunčiama“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Priėmęs kasacinio skundo atsisakymą, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą, išskyrus atvejus, kai kasacinį skundą yra padavę ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nutarties patvirtinta kopija išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.“

 

203 straipsnis. 350 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 5, 7 dalių pakeitimas

1. 350 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžių „nėra prašymo atnaujinti praleistą terminą arba prašymas jį atnaujinti nėra tenkinamas“ įrašyti žodžius „šis terminas neatnaujinamas“ ir šį punktą išdėstyti taip:

1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;“.

2. 350 straipsnio 5 dalyje prieš skaičių „3“ išbraukti skaičių „2“ ir šią dalį išdėstyti taip:

5. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.“

3. Pakeisti 350 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą į šį sąrašą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiama kasacinio skundo kopija.“

 

204 straipsnis. 351 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 351 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Priimto atsiliepimo į kasacinį skundą kopijos išsiunčiamos šalims ir tretiesiems asmenims, išskyrus jį pateikusį asmenį.“

 

205 straipsnis. 352 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 352 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje). Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant. Žodinio bylos nagrinėjimo atvejais šalys, tretieji asmenys ir jų atstovai, nurodyti šio Kodekso 354 straipsnyje, kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą kasacine tvarka.“

 

206 straipsnis. 353 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 353 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.“

 

207 straipsnis. 354 straipsnio pakeitimas

354 straipsnyje po žodžio „darbuotojai“ įrašyti žodžius „ar valstybės tarnautojai“, vietoj skaičiaus ir žodžio „4 punkte“ įrašyti skaičius ir žodžius „4, 5, 6 ir 7 punktuose“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

354 straipsnis. Atstovavimas

Kasacinio teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.“

 

208 straipsnis. 355 straipsnio 2 dalies pakeitimas

355 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „bei“ įrašyti žodį „ir“, vietoj žodžio „tretysis“ įrašyti žodį „trečiasis“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Žodinio proceso atvejais kasatorius arba jo atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus ir pareikšti samprotavimus dėl gauto atsiliepimo į kasacinį skundą. Kita šalis, trečiasis asmuo ar jų atstovai turi teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą.“

 

209 straipsnis. 356 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 356 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

356 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje

1. Kasacinė byla nagrinėjama pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdis susideda iš pranešimo apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą, teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir nutarties (nutarimo) priėmimo.

2. Nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Žodinio proceso atvejais kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno kasacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Dėl pateiktų pareiškimų ir prašymų teismas priima nutartį. Bylos nagrinėjimas pradedamas pranešėjo pranešimu apie bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą. Po to išklausomi turintys teisę kalbėti asmenys. Pirmas kalba kasatorius arba jo atstovas. Kitų asmenų kalbų tvarką nustato teismas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę. Teismas įspėja asmenis, jeigu jų kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Byloje kalbėję asmenys turi replikos teisę.

3. Bylos nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) šiame skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija bylą išsprendžia nutartimi, o Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija – nutarimu.

4. Žodinio proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.

5. Teisėjų kolegija arba skyriaus ar teismo plenarinė sesija, jeigu yra šiame Kodekse nustatyti pagrindai, kasacine tvarka nagrinėjamą bylą atideda arba sustabdo. Byla iš naujo kasacine tvarka nagrinėjama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo atidėta arba sustabdyta.

6. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio Kodekso 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.“

 

210 straipsnis. 357 straipsnio pavadinimo ir 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 4 dalimi

1. Pakeisti 357 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

357 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje, skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje ir mišrioje teisėjų kolegijoje“.

2. 357 straipsnio 1 dalyje išbraukti antrą sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.“

3. Papildyti 357 straipsnį 4 dalimi:

4. Atrankos kolegijos arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bylai nagrinėti kasacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinę septynių teisėjų kolegiją, taip pat gali perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teisėjų kolegija sudaroma ir bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas kasacinio teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo kasacine tvarka taisykles.“

 

211 straipsnis. 358 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 358 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

358 straipsnis. Teismo nutarties (nutarimo) priėmimas

1. Teismo nutartis (nutarimas) priimama balsų dauguma laikantis šio Kodekso reikalavimų. Pirmas kalba mažiausią teisėjo darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turintis teisėjas, o paskutinis – teismo posėdžio pirmininkas. Jeigu Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinėje sesijoje balsai pasiskirsto po lygiai, lemia teismo posėdžio pirmininko balsas.

2. Teismo priimama nutartis (nutarimas) išdėstoma raštu ir visi teisėjai ją pasirašo.

3. Teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimta nutartis (nutarimas), o žodinio bylos nagrinėjimo atvejais praneša nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo datą. Priimamoje nutartyje (nutarime) turi būti visos šio Kodekso 361 straipsnio 1 dalyje nurodytos nutarties (nutarimo) dalys.

4. Žodinio proceso atvejais teismo nutartis (nutarimas) paskelbiama teismo posėdžių salėje. Nutartį (nutarimą) paskelbia bet kuris iš kolegijos, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjų. Nutartis (nutarimas) paskelbiama perskaitant įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios nutarties (nutarimo) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant nutartį (nutarimą) teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos, skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjai gali nedalyvauti.

5. Nutartis (nutarimas) gali būti priimama ir paskelbiama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.

6. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos, Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinės sesijos teisėjai gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 3 dalyje numatyta, nutarties (nutarimo) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą.“

 

212 straipsnis. 361 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimas ir 6 dalies pripažinimas netekusia galios

1. 361 straipsnio 4 dalies 1 punkte vietoj žodžio „įstatymai“ įrašyti žodžius „nurodyti teisės šaltiniai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

1) nurodyti teisės šaltiniai ir motyvai, kuriais remdamasis kasacinis teismas padarė išvadą;“.

2. 361 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.

 

213 straipsnis. 363 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 363 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

1. Teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.“

 

214 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 364 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

364 straipsnis. Kasacine tvarka išnagrinėtos bylos grąžinimas ir nutarties (nutarimo) kopijų išsiuntimas

Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, per penkias darbo dienas nuo nutarties (nutarimo) paskelbimo dienos grąžina ją pirmosios instancijos teismui ar teismui, kuris nurodytas nutartyje (nutarime), ir išsiunčia dalyvaujantiems byloje asmenims nutarties (nutarimo) patvirtintas kopijas.“

 

215 straipsnis. 365 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 365 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.“

 

216 straipsnis. 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktų ir 3 dalies pakeitimas

1. 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „sprendime“ įrašyti žodį „sprendimu“, po žodžio „asmenų“ įrašyti žodį „materialiųjų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų;“.

2. Pakeisti 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).“

3. Pakeisti 366 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose.“

 

217 straipsnis. 368 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 368 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.“

 

218 straipsnis. 370 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 370 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“

2. Pakeisti 370 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.“

 

219 straipsnis. 371 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas

371 straipsnio 1 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir“ ir šį punktą išdėstyti taip:

3) priimti naują sprendimą (nutartį).“

 

220 straipsnis. 372 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 372 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Be to, šis teismas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“

 

221 straipsnis. 374 straipsnio pavadinimo pakeitimas

374 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „skundą“ įrašyti žodį „prašymą“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

 

374 straipsnis. Apribojimai pateikti pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo“.

 

222 straipsnis. 378 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 378 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

378 straipsnis. Draudimas priimti sprendimą už akių

Šiame skyriuje numatytose šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių.“

 

223 straipsnis. 380 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 380 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą. Kai vaikas savo nuomonę išreiškia žodžiu, teismas gali duoti vaikui pasirašyti sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu standartinę formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras).“

 

224 straipsnis. 382 straipsnio 8 punkto pakeitimas

Pakeisti 382 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8) ieškinio priedų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus.“

 

225 straipsnis. 384 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 384 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Apie susitaikymą šalys praneša teismui. Rašytinis šalių pareiškimas dėl susitaikymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Gavęs šalių pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia. Šiame straipsnyje numatytos teismo nutartys dėl bylos sustabdymo ir nutraukimo neskundžiamos. Teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).“

 

226 straipsnis. 385 straipsnio pakeitimas

385 straipsnio 1 dalyje po žodžio „padalijimo“ įrašyti žodžius „žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas“, 2 dalyje vietoj žodžio „nuorašą“ įrašyti žodžius „patvirtintą kopiją“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

385 straipsnis. Teismo sprendimas

1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

2. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.“

 

227 straipsnis. 392 straipsnio 2 dalies pakeitimas

392 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „nuorašą“ įrašyti žodžius „patvirtintą kopiją“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.“

 

228 straipsnis. 399 straipsnio pakeitimas

399 straipsnyje vietoj žodžio „nuorašą“ įrašyti žodžius „patvirtintą kopiją“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

399 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę).“

 

229 straipsnis. 406 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 406 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Teismo sprendimu tėvų (ar vieno iš jų) valdžia vaikams apribojama arba ieškinys atmetamas. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų (ar vieno iš jų) valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.“

 

230 straipsnis. 411 straipsnio 2 dalies pakeitimas

411 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „Ieškinys“ įrašyti žodžius „Darbuotojo ieškinys“, vietoj žodžio „bendrojo“ įrašyti žodį „bendrąsias“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Darbuotojo ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.“

 

231 straipsnis. Kodekso papildymas XXI1 skyriumi

Papildyti Kodeksą XXI1 skyriumi:

 

XXI1 SKYRIUS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ BYLŲ NAGRINĖJIMO YPATUMAI

 

4231 straipsnis. Bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės

1. Viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias šiame Kodekse nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į šiame skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis.

2. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių kylantys ginčai, išskyrus ginčus dėl žalos atlyginimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami šiame skyriuje nustatyta tvarka, kai reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Jeigu reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, teismas gali šį reikalavimą išskirti į atskirą bylą arba priimti dalinį sprendimą byloje.

3. Kai byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas visus procesinius dokumentus įteikia tik elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniais dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai tam nėra techninių galimybių. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios.

4. Viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

 

4232 straipsnis. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka

1. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

2. Kai per įstatymų nustatytus terminus neišnagrinėjamas tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali pareikšti ieškinį teisme dėl ginčo esmės.

3. Kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.

 

4233 straipsnis. Ieškiniui keliami reikalavimai

1. Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ieškinyje arba jo prieduose turi būti:

1) skelbimas apie pirkimą – jeigu pranešimas apie pirkimą buvo paskelbtas viešai arba buvo adresuotas ieškovui;

2) pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus;

3) tiekėjo kreipimasis, pareikštas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir dėl jo priimtas sprendimas – jeigu šie dokumentai yra;

4) perkančiosios organizacijos sprendimai, apie kuriuos ieškovui buvo pranešta;

5) tiekėjų ir perkančiosios organizacijos susirašinėjimo dokumentai dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo ar patikslinimo;

6) tiekėjo ir (ar) perkančiosios organizacijos susirašinėjimo su Viešųjų pirkimų tarnyba dokumentai – jeigu šiuos dokumentus tiekėjas turi;

7) tiekėjo pasiūlymas – kai ieškinio dalykas nėra tik pirkimo sąlygų ginčijimas;

8) ieškovo turima informacija apie kitų konkurso dalyvių pasiūlymus – kai ieškinio dalykas ir (ar) pagrindas yra tiesiogiai su šiais pasiūlymais susiję;

9) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;

10) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas;

11) ieškovo, atsakovo ir kitų suinteresuotų asmenų turimi elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;

12) kiti dokumentai ar informacija, susiję su ginčo dalyku.

2. Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu.

3. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

4. Keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

 

4234 straipsnis. Ieškinio priėmimas

1. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo ieškinio gavimo teisme dienos.

2. Priemones ieškinio trūkumams pašalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu.

3. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį arba kuria atmetamas tiekėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai šis prašymas buvo gautas iki ieškinio pareiškimo, kopijos šiame skyriuje nustatyta tvarka įteikiamos arba išsiunčiamos ieškovui ir atsakovui, o ieškinys ir jo priedai – tik ieškovui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį ar prašymą. Teismas, priėmęs ieškinį, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas šiame skyriuje nustatyta tvarka apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

 

4235 straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį

1. Kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims šiame skyriuje nustatyta tvarka nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Šiame pranešime teismas nustato ne ilgesnį kaip septynių dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, nurodo atsiliepimų į ieškinį nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali atsiliepimų į ieškinį pateikimo terminą pratęsti iki keturiolikos dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

2. Be bendrųjų atsiliepimams keliamų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį turi būti nurodyta:

1) nuomonė dėl būtinumo į bylą įtraukti kitus asmenis;

2) nuomonė dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas.

 

4236 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą

1. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos.

2. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paprastai vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip septynių dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Išimtiniais atvejais teismas vietoj pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu gali paskirti ne daugiau kaip vieną parengiamąjį teismo posėdį, jeigu taip bus greičiau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą.

3. Manydamas, kad pasirengta bylą nagrinėti teisme, teismas priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį. Be bendrųjų tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų, joje nurodoma, ar tenkinami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jeigu šie prašymai buvo pateikti.

 

4237 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

1. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

2. Be šiame Kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma:

1) viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas;

2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties;

3) perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas;

4) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.

 

4238 straipsnis. Bylos nagrinėjimo tvarka

1. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

2. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

3. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą.

4. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos.

 

4239 straipsnis. Apeliacinio proceso ypatumai

1. Apeliacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per keturiolika dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

2. Atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti nustatomas keturiolikos dienų terminas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos.

3. Sprendimas byloje pagal apeliacinį skundą turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos.

 

42310 straipsnis. Kasacinio proceso ypatumai

Kasacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

 

232 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 426 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

426 straipsnis. Dokumentinio proceso atsisakymas

Iki preliminaraus sprendimo priėmimo byloje ieškovas gali dokumentinio proceso atsisakyti. Tokiu atveju ieškovui nustatomas terminas trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti, o neprimokėjus ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Trūkstamą žyminio mokesčio dalį primokėjus, byla nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.“

 

233 straipsnis. 429 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 429 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

429 straipsnis. Preliminaraus teismo sprendimo ir jo priedų kopijų išsiuntimas

1. Preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo ir įteikiamos šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Ieškovui preliminaraus teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta, teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu, arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas.“

 

234 straipsnis. Kodekso papildymas 4291 straipsniu

Papildyti Kodeksą 4291 straipsniu:

 

4291 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis

Be šio Kodekso 429 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, atsakovui procesiniai dokumentai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.“

 

235 straipsnis. 430 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 430 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Priėmęs atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui išsiunčia atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus, išskyrus atvejus, kai pagal šio Kodekso nuostatas pateiktas tik vienas priedų egzempliorius. Ieškovas turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui netaikomos šio Kodekso 225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės.“

2. 430 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „bei pareikšti priešieškinį“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.“

 

236 straipsnis. 431 straipsnio 1, 3, 5 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 6 dalimi

1. 431 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų).“

2. 431 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „jeigu“ įrašyti žodį „kai“, dalį papildyti trečiu sakiniu ir ją išdėstyti taip:

3. Tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.“

3. Pakeisti 431 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Šiame skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (procesiniams dokumentams apdoroti ir kt.).“

4. Papildyti 431 straipsnį 6 dalimi:

6. Bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.“

 

237 straipsnis. Kodekso papildymas 4321 straipsniu

Papildyti Kodeksą 4321 straipsniu:

 

4321 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas

1. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.

2. Teisingumo ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai.

3. Jeigu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas įsipareigoja gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir privalo nurodyti visus tam būtinus duomenis.

4. Be šio Kodekso 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose).“

 

238 straipsnis. 433 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 433 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

433 straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys

1. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:

1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;

2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);

3) reikalavimo suma;

4) kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis;

5) reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą;

6) motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą;

7) patvirtinimas, kad nėra šio Kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;

8) pridedamų prie pareiškimo dokumentų sąrašas.

2. Pareiškime dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas.

3. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami.

4. Procesinių dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras.“

 

239 straipsnis. 434 straipsnio 3 dalies pakeitimas

434 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Grąžinus kreditoriui pareiškimą“ įrašyti žodžius „Pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu šio Kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas.“

 

240 straipsnis. 435 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 435 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

435 straipsnis. Pareiškimo priėmimas

1. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo.

2. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

3. Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

4. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami šio Kodekso 115 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Jeigu šio straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

6. Jeigu kreditorius atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaigos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tai kreditoriui netrukdo šio Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse nustatytas ieškinio atsisakymo taisykles.“

 

241 straipsnis. 436 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių pakeitimas

1. 436 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ne vėliau kaip kitą“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą.“

2. Pakeisti 436 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu ji žinoma), o kai skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);“.

3. 436 straipsnio 2 dalies 6 punkte išbraukti žodžius „o jeigu priteisiami daiktai, – jų rinkos vertė, pavadinimas ir detalus aprašymas“ ir šį punktą išdėstyti taip:

6) išieškoma iš skolininko pinigų suma;“.

4. 436 straipsnio 2 dalies 9 punktą pripažinti netekusiu galios.

5. Pakeisti 436 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas priima nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.“

 

242 straipsnis. 437 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 437 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

437 straipsnis. Pranešimas skolininkui

1. Kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui.

2. Kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:

1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo;

2) informacija, kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai;

3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas ir įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai;

4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.“

 

243 straipsnis. 438 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 438 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

438 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas

Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.“

 

244 straipsnis. 439 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 439 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos.“

2. 439 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „reikalavimų kreditoriui“ įrašyti žodžius „kreditoriaus reikalavimų“, dalį papildyti nauju antru sakiniu ir ją išdėstyti taip:

4. Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“

3. Pakeisti 439 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis.“

 

245 straipsnis. 441 straipsnio 1 dalies pakeitimas

441 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „vieno tūkstančio“ įrašyti žodžius „penkių tūkstančių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių litų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.“

 

246 straipsnis. 442 straipsnio 14 punkto pakeitimas

442 straipsnio 14 punkte išbraukti žodžius „(palikimo administratoriaus skyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.)“, vietoj žodžio „bei“ įrašyti žodžius „taip pat“ ir šį punktą išdėstyti taip:

14) dėl teismo leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo, taip pat kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.“

 

247 straipsnis. 443 straipsnio papildymas 11 dalimi

Papildyti 443 straipsnį 11 dalimi:

11. Asmenys, kurie Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, juridinio asmens ar jo filialo buveinės, šio Kodekso 442 straipsnyje numatytus pareiškimus ir prašymus savo pasirinkimu paduoda bet kurio suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos, juridinio asmens ar jo filialo buveinės vietos apylinkės teismui, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus išimtinio teismingumo atvejus.“

 

248 straipsnis. 451 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 451 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Priėmęs pareiškimą, teismas priima nutartį paskelbti apie bylos iškėlimą specialiame interneto tinklalapyje. Teismas gali nutarti apie bylos iškėlimą viešai paskelbti ir kitu būdu, kurį pripažins tinkamu.“

 

249 straipsnis. 468 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 468 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

 

250 straipsnis. 473 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 473 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Bylinėjimosi dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

 

251 straipsnis. 477 straipsnio 4 dalies pakeitimas

477 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „ir nepilnametis protokole pasirašo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Nepilnamečio rašytinį sutikimą pripažinti jį veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio metu, prieš tai išklausęs šio nepilnamečio paaiškinimus. Jeigu nepilnamečio sutikimas nebuvo pridėtas prie pareiškimo, rašytinį sutikimą nepilnametis gali duoti bylos nagrinėjimo metu. Tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Teismas turi nepilnamečiui išaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes.“

 

252 straipsnis. 478 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 478 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Bylinėjimosi dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

 

253 straipsnis. 487 straipsnio 5 dalies pakeitimas

487 straipsnio 5 dalyje po žodžio „tris“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

5. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įvaikinti per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kuri yra įregistravusi vaiko gimimą.“

 

254 straipsnis. 488 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 488 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Įsiteisėjusios nutarties, kuria patvirtinamas sutikimas įvaikinti, patvirtintą kopiją teismas per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.“

 

255 straipsnis. 489 straipsnio 3 ir 9 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 489 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Valstybinė įvaikinimo institucija, gavusi pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, tą pačią dieną šį pareiškimą išsiunčia tą sutikimą patvirtinusiam teismui ir, jei byla dėl įvaikinimo nagrinėjama teisme, tuoj pat raštu arba žodžiu praneša bylą dėl įvaikinimo nagrinėjančiam teismui. Šioje dalyje nurodyto pareiškimo padavimas, jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo nėra priimtas, sustabdo įvaikinimo procedūrų vykdymą.“

2. 489 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžio „nuorašą“ įrašyti žodžius „patvirtintą kopiją“ ir šią dalį išdėstyti taip:

9. Įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją teismas per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai ir įvaikinimo bylą sustabdžiusiam teismui.“

 

256 straipsnis. 504 straipsnio 1 dalies pakeitimas

504 straipsnio 1 dalį papildyti antru sakiniu ir ją išdėstyti taip:

1. Pareiškimas dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Teismas per tris darbo dienas po nutarties nustatyti vaiko nuolatinę globą ar rūpybą įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.“

 

257 straipsnis. 510 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 510 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolis, priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Apie visus šioje dalyje numatytus antstolio patvarkymus šio Kodekso nustatyta tvarka pranešama skundą padavusiam asmeniui. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.“

2. Pakeisti 510 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.“

 

258 straipsnis. 511 straipsnio 2 dalies pakeitimas

511 straipsnio 2 dalyje išbraukti antrą sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui.“

 

259 straipsnis. 513 straipsnio 3 dalies pakeitimas

513 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „nuorašas“ įrašyti žodžius „patvirtinta kopija“, po žodžio „tris“ įrašyti žodį „darbo“, vietoj žodžio „jos“ įrašyti žodį „nutarties“, vietoj žodžio „išsiunčiamas“ įrašyti žodį „išsiunčiama“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Teismo nutarties patvirtinta kopija per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiunčiama antstoliui ar notarui (kitam asmeniui, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus).“

 

260 straipsnis. 518 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1. 518 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pareiškėjo lėšomis skelbimą vietiniame laikraštyje“ įrašyti žodžius „skelbimą specialiame interneto tinklalapyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Priėmęs pareiškimą, teismas priima nutartį paskelbti skelbimą specialiame interneto tinklalapyje.“

2. 518 straipsnio 3 dalyje po žodžio „paskelbti“ įrašyti žodžius „šiame straipsnyje nurodytą“, po žodžio „skelbimą“ išbraukti žodžius „vietiniame laikraštyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Kartu su nutartimi paskelbti šiame straipsnyje nurodytą skelbimą teismas priima nutartį uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius popierius, daiktus ir ją išsiunčia dokumentą išdavusiai organizacijai.“

 

261 straipsnis. 519 straipsnio pakeitimas

519 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „laikraštyje“ įrašyti žodžius „šio Kodekso 518 straipsnyje nurodytu būdu“, 2 ir 3 dalyse vietoj žodžių „nuorašą“ įrašyti žodžius „kopiją“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

519 straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas

1. Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo šio Kodekso 518 straipsnyje nurodytu būdu dienos paduoti apylinkės teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.

2. Jei dokumento turėtojas prašo, dokumento originalą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje teismas gali grąžinti turėtojui, byloje palikdamas patvirtintą jo kopiją.

3. Byloje palikus dokumento kopiją, originalas būtinai turi būti pateiktas teismo posėdžio metu.“

 

262 straipsnis. 528 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 528 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

528 straipsnis. Paskelbimas apie bylos iškėlimą

1. Priėmęs pareiškimą, teismas tuo atveju, kai pareiškėjas pareiškime nėra nurodęs suinteresuotų prašomu patvirtinti faktu asmenų, ir kitais atvejais, manydamas, kad to reikia, priima nutartį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje apie bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo iškėlimą. Šiame skelbime turi būti nurodyta:

1) teismo, kuriame gautas pareiškimas, pavadinimas;

2) išsamus daikto apibūdinimas;

3) daikto valdytojo vardas ir pavardė, o kai daiktas yra kilnojamasis, – ir daikto valdytojo gyvenamoji vieta;

4) pasiūlymas asmenims per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą daiktą.

2. Kai apie bylos iškėlimą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, teismas skiria bylą nagrinėti tik praėjus trims mėnesiams nuo paskelbimo dienos.“

 

263 straipsnis. 532 straipsnio 1 dalies pakeitimas

532 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pareiškėjo lėšomis gyvenamosios ar verslo vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių“ įrašyti žodžius „specialiame interneto tinklalapyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą.“

 

264 straipsnis. 540 straipsnio 1 dalies pakeitimas

540 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „jog“ įrašyti žodį „kad“, vietoj žodžių „protokolas nerašomas“ įrašyti žodžius „eiga nefiksuojama“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.“

 

265 straipsnis. 541 straipsnio 3 dalies pakeitimas

541 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „nuorašą“ įrašyti žodžius „patvirtintą kopiją“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.“

 

266 straipsnis. 543 straipsnio 3 dalies pakeitimas

543 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „nuorašus“ įrašyti žodį „kopijas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Jeigu to paties kilnojamojo turto įkeitimas įregistruotas keliuose hipotekos skyriuose arba tos pačios prievolės įvykdymui užtikrinti hipoteka ar įkeitimas įregistruotas keliuose hipotekos skyriuose, pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus pasirinkimu paduodamas vienam iš hipoteką ar įkeitimą įregistravusių hipotekos skyrių, o šis apie pareiškimo gavimą, įkeisto turto areštą, perdavimą kreditoriui administruoti, hipotekos ar įkeitimo pabaigą nedelsdamas praneša kitiems hipotekos skyriams, kuriuose įregistruota turto, iš kurio išieškoma, hipoteka ar įkeitimas. Šiais atvejais pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo gavusiam hipotekos skyriui jo prašymu hipoteką ar įkeitimą įregistravęs hipotekos skyrius persiunčia su pareiškimo nagrinėjimu susijusius hipotekos ar įkeitimo bylos dokumentus (jų kopijas).“

 

267 straipsnis. 563 straipsnio 3 dalies pakeitimas

563 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nuorašas išsiunčiamas“ įrašyti žodžius „patvirtinta kopija išsiunčiama“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Hipotekos teisėjo nutarties dėl sumų paskirstymo patvirtinta kopija išsiunčiama visiems kreditoriams, kuriems šis turtas buvo įkeistas.“

 

268 straipsnis. 564 straipsnio 1 dalies pakeitimas

564 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „nuorašo“ įrašyti žodžius „patvirtintos kopijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Jeigu kreditoriai per dešimt dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pareiškia, kad jie nesutinka su sumų paskirstymu, skolų išmokėjimas atidedamas. Kreditorių, kreditorių ir skolininkų ginčas dėl sumų paskirstymo nagrinėjamas ginčo teisena pagal bet kurio iš jų ieškinį. Šiuo atveju skolos išmokamos pagal vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjus teismo sprendimui.“

 

269 straipsnis. 569 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 569 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

569 straipsnis. Hipotekos pabaiga, kai hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos yra nežinomi

Jeigu nuo skolos mokėjimo termino pabaigos dešimt metų hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta yra nežinomi, įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta. Hipotekos teisėjas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą, specialiame interneto tinklalapyje paskelbia įspėjimą kreditoriui, kad jis per šešis mėnesius gali pareikšti apie savo hipotekines teises. Jeigu per nurodytą terminą kreditorius neatsiliepia, hipotekos teisėjo nutartimi hipoteka baigiama, hipotekos lakštas pripažįstamas negaliojančiu ir kreditorius praranda reikalavimo teisę. Hipotekos teisėjo nutartis dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje.“

 

270 straipsnis. 571 straipsnio pakeitimas

571 straipsnyje po žodžių „arba jų nuorašai“ įrašyti žodžius „išrašai ar kopijos“, po žodžių „ar jų“ įrašyti žodžius „kopijos, išrašai ar“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

571 straipsnis. Pareiškimo turinys

Pareiškime dėl bylos atkūrimo turi būti nurodomi smulkūs duomenys apie prarastą bylą, pareiškėjui žinomos vietos, kuriose yra bylos dokumentai arba jų nuorašai, išrašai ar kopijos. Prie pareiškimo turi būti pridedami dokumentai ar jų kopijos, išrašai ar nuorašai, kurie yra išlikę pas pareiškėją ir yra susiję su byla.“

 

271 straipsnis. 573 straipsnio 1 dalies pakeitimas

573 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „pasinaudoja“ įrašyti žodį „naudojasi“, po žodžio „dokumentų“ įrašyti žodžius „kopijomis, išrašais ir“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Nagrinėdamas bylą, teismas naudojasi išlikusia bylos dalimi, dokumentais, išduotais iš bylos prieš ją prarandant, tų dokumentų kopijomis, išrašais ir nuorašais, kitomis pažymomis ir raštais, susijusiais su byla.“

 

272 straipsnis. 578 straipsnio 2 dalies pakeitimas

578 straipsnio 2 dalyje po žodžio „kuria“ įrašyti žodžius „patenkinamas arba“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Dėl teismo nutarties, kuria patenkinamas arba atmetamas pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.“

 

273 straipsnis. 579 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 579 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

579 straipsnis. Leistinumas

Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.“

 

274 straipsnis. 582 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių pakeitimas

1. 582 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „protokolas nerašomas“ įrašyti žodžius „eiga nefiksuojama“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.“

2. 582 straipsnio 2 dalyje po žodžio „penkias“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos.“

3. 582 straipsnio 6 dalyje išbraukti trečią sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

6. Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.“

 

275 straipsnis. 583 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 583 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

583 straipsnis. Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas

1. Šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims.“

 

276 straipsnis. 584 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas

584 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „turtinio pobūdžio išieškojimais“ įrašyti žodžius „juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu“ ir šį punktą išdėstyti taip:

2) teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu;“.

 

277 straipsnis. 585 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 585 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją. Šiuo atveju policijos dalyvavimas būtinas.“

 

278 straipsnis. 586 straipsnio 2 dalies pakeitimas

586 straipsnio 2 dalį papildyti antru sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šis apribojimas nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais.“

 

279 straipsnis. 587 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 587 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

587 straipsnis. Vykdomieji dokumentai

Vykdomieji dokumentai yra:

1) vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu;

2) teismo įsakymai;

3) teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais;

4) teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

5) teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;

6) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;

7) prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;

8) notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo);

9) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.“

 

280 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 589 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

589 straipsnis. Vykdymo išaiškinimas

1. Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą antstolio prašymą teismas nagrinėja šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

281 straipsnis. 590 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 590 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.“

2. Pakeisti 590 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam kitos apygardos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui.“

 

282 straipsnis. 591 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 591 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 


 

591 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje

1. Pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Šį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas.

3. Kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, antstolis be teisėjo leidimo gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją. Šiuo atveju apie atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų atlikimo raštu praneša apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjui.

4. Visais atvejais apie vykdymo veiksmus, atliktus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis per tris darbo dienas nuo tų veiksmų atlikimo dienos turi raštu pranešti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje veiksmai buvo atlikti.“

 

283 straipsnis. 593 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 593 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

593 straipsnis. Pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu

1. Šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu.

2. Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.

3. Šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės.

4. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims.

5. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas.“

 

284 straipsnis. 594 straipsnio 1 dalies pakeitimas

594 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „antstolis“ įrašyti žodžius „antstolio kontoros buveinė“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai.“

 

 

285 straipsnis. 595 straipsnio 2 dalies pakeitimas ir 4 dalies pripažinimas netekusia galios

1. 595 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „yra antstolis“ įrašyti žodžius „yra antstolio kontoros buveinė“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.“

2. 595 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

 

286 straipsnis. 596 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 596 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu.“

 

287 straipsnis. 598 straipsnio 5 dalies pakeitimas

Pakeisti 598 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu antstolis su vertėjui ar ekspertui pareikštu nušalinimu nesutinka, jis šių asmenų nušalinimo klausimą nedelsdamas perduoda spręsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.“

 

288 straipsnis. 599 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 599 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

599 straipsnis. Atstovavimas vykdymo procese

1. Išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali šio Kodekso 56 straipsnyje nurodyti asmenys.

2. Atstovavimo sutartyje ar jos išraše, be kitų duomenų, turi būti nurodytas atstovo darbo vietos adresas.“

 

289 straipsnis. 601 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 601 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

601 straipsnis. Skolininko kuratoriaus paskyrimas vykdymo proceso metu

1. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių.

2. Prašymas paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per tris darbo dienas šį prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

3. Prašymą teismas išsprendžia šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka per tris darbo dienas paprastai rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti skiriamas tik jo paties sutikimu.

4. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą.

5. Skolininko kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant išieškojimą iš skolininko turto.

6. Kiti klausimai, susiję su kuratoriaus skyrimu bei jo teisėmis ir pareigomis, sprendžiami pagal šio Kodekso 39 straipsnį.“

 

290 straipsnis. 602 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 602 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

602 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais

1. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais:

1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas;

2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse;

3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių;

4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina;

5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas;

6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

2. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

3. Reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.“

 

291 straipsnis. 604 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 604 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

604 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu

Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.“

 

292 straipsnis. 605 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 605 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

605 straipsnis. Antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarka

Šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo.“

 

 

293 straipsnis. 606 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 606 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „pirmos dienos po“ įrašyti žodį „teismo“, po žodžio „priėmimo“ įrašyti žodį „dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.“

2. 606 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „dešimt metų“ įrašyti žodžius „penkerius metus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.“

 

294 straipsnis. 611 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 611 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

611 straipsnis. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka

1. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

2. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje nustatyta tvarka. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.

3. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

5. Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki vieno tūkstančio litų baudą.“

 

295 straipsnis. 613 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 4 dalimi

1. Pakeisti 613 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Patvarkymo patvirtintos kopijos šiame Kodekse numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.“

2. Papildyti 613 straipsnį 4 dalimi:

4. Rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos patvarkyme ištaisomos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 276 straipsnio nuostatas.“

 

296 straipsnis. 621 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 621 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Paiešką skelbia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis.“

 

297 straipsnis. Kodekso papildymas 6241 straipsniu

Papildyti Kodeksą 6241 straipsniu:

 

6241 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo vykdymo procese ypatumai

1. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio Kodekso, nustato Antstolių įstatymas.

2. Atstovavimo sutartyje ar jos išraše, be šio Kodekso 599 straipsnyje nustatytų privalomų duomenų, turi būti nurodytas ir atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

3. Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.

4. Šiame Kodekse numatytais atvejais antstolio patvarkymai išsiunčiami suinteresuotiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

5. Patvarkymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis pasirašo saugiu elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose).

6. Antstolio įrašų elektroniniame vykdomajame dokumente darymo tvarką nustato teisingumo ministras.

7. Šiame Kodekse numatytais vykdomojo dokumento grąžinimo atvejais elektroninis vykdomasis dokumentas grąžinamas elektroninių ryšių priemonėmis.

8. Išieškotojas ir skolininkas privalo nedelsdami raštu pranešti antstoliui apie savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso numerių, kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.

9. Kai yra šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos įteikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas išieškotojui išduoda elektroninį vykdomąjį raštą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose). Privalomus elektroninio vykdomojo rašto rekvizitus nustato teisingumo ministras.

10. Vykdomajame rašte, be šio Kodekso 648 straipsnyje nustatytų duomenų, nurodomi išieškotojo ir skolininko elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai (jeigu jie žinomi).

11. Asmenys, kuriems šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pateikdami vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.

12. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį.

13. Jeigu nėra galimybės pasirašytinai įteikti išieškotojui ir skolininkui turto arešto aktą ar turto aprašą, šie dokumentai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį.

14. Apie šio Kodekso 740 straipsnyje nurodyto antstolio patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys patvarkymą pateikusiam antstoliui taip pat gali pranešti elektroninių ryšių priemonėmis šio Kodekso nustatyta tvarka.“

 

298 straipsnis. 625 straipsnio 3 dalies pakeitimas

625 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nuorašas išsiunčiamas“ įrašyti žodžius „kopijos išsiunčiamos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Patvarkymo dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui kopijos išsiunčiamos išieškotojui ir skolininkui.“

 

299 straipsnis. 626 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 626 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

626 straipsnis. Privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas

1. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;

2) skolininkui netekus veiksnumo;

3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui;

4) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių;

5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;

6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

2. Antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais:

1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus;

3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą;

4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto.

3. Kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.“

 

300 straipsnis. 629 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas

629 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „sutartį“ įrašyti žodžius „ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka“ ir šį punktą išdėstyti taip:

2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka;“.

 

301 straipsnis. 630 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 630 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

630 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimo tvarka

1. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu.

2. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo patvirtintą kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims.

3. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai.“

 

302 straipsnis. 631 straipsnio 1 dalies 6, 8 punktų ir 3 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 7 dalimi

1. 631 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžio „trijų“ įrašyti žodį „septynių“, vietoj skaičiaus „2“ įrašyti skaičių „3“ ir šį punktą išdėstyti taip:

6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių litų (šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalis);“.

2. 631 straipsnio 1 dalies 8 punkte po žodžio „teritorijoje“ įrašyti žodžius „ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui“ ir šį punktą išdėstyti taip:

8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis);“.

3. 631 straipsnio 3 dalyje išbraukti antrą sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

3. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.“

4. Papildyti 631 straipsnį 7 dalimi:

7. Rašytinis vykdomasis dokumentas grąžinamas pasirašytinai arba registruotąja pašto siunta.“

 

303 straipsnis. 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas ir 5 punkto pripažinimas netekusiu galios

1. 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „išieškotojui“ įrašyti žodžius „išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus“ ir šį punktą išdėstyti taip:

2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus;“.

2. 632 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios.

 

304 straipsnis. 634 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas

1. 634 straipsnio 1 dalyje po žodžių „vykdomuosius dokumentus“ įrašyti žodžius „teismo pavedimu“, po žodžių „procesinius dokumentus“ įrašyti žodžius „sudaro paveldimo turto apyrašus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Antstolis vykdo šio Kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus.“

2. 634 straipsnio 4 dalyje po žodžio „konstatavimą“ įrašyti žodžius „paveldimo turto apyrašų sudarymą“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Už teismo šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą, faktinių aplinkybių konstatavimą, paveldimo turto apyrašų sudarymą, teismo pavedimų vykdymą mokama Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.“

 

305 straipsnis. 635 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 635 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.“

 

306 straipsnis. 637 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 637 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

637 straipsnis. Antstolio nušalinimo ir nusišalinimo klausimų išsprendimo tvarka

1. Antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo teisėjas.

2. Prireikus teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, antstolį ar kitus vykdymo proceso dalyvius.“

 

307 straipsnis. 638 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 638 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.“

 

308 straipsnis. 640 straipsnio 2 punkto pakeitimas

640 straipsnio 2 punkte prieš žodį „domėtis“ įrašyti žodį „aktyviai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

2) aktyviai domėtis vykdymo eiga;“.

 

309 straipsnis. 642 straipsnio papildymas ir pakeitimas

Papildyti 642 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

 

642 straipsnis. Skolininkas

1. Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo.

2. Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma iš valstybės, valstybei vykdymo procese atstovaujama pagal šio Kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.“

 

310 straipsnis. 644 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. 644 straipsnio 4 punkte prieš žodį „domėtis“ įrašyti žodį „aktyviai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

4) aktyviai domėtis vykdymo eiga;“.

2. Papildyti 644 straipsnį nauju 5 punktu:

5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų;“.

3. Buvusį 644 straipsnio 5 punktą laikyti 6 punktu.

 

311 straipsnis. 646 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 646 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

646 straipsnis. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka

1. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo prašymo.

2. Skubaus vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas.

3. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

4. Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja pašto siunta. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje.

5. Išduodant vykdomąjį raštą, prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, kopijos (prie elektroninio vykdomojo rašto – skaitmeninės kopijos).

6. Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka.“

 

312 straipsnis. 648 straipsnio 1 dalies 7 punkto pakeitimas

Pakeisti 648 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

7) pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, bankų rekvizitai (jeigu žinomi). Vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo, be to, nurodomos vaikų gimimo datos.“

 

313 straipsnis. 649 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir straipsnio papildymas 3 dalimi

1. 649 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „rašto“ įrašyti žodį „dokumento“ ir straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

 

649 straipsnis. Vykdomojo dokumento dublikato išdavimo tvarka“.

2. Papildyti 649 straipsnį 3 dalimi:

3. Vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka.“

 

314 straipsnis. 650 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 650 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

650 straipsnis. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti

1. Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.

2. Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.“

 

315 straipsnis. 651 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 651 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

651 straipsnis. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti

1. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

2. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama:

1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis);

2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis);

3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis);

4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis);

5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas;

6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas;

7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka;

8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

3. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.“

 

316 straipsnis. 653 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 653 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

653 straipsnis. Vykdomųjų veiksmų pradžios terminai

Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.“

 

317 straipsnis. 657 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 657 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

657 straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka

1. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.

2. Gavęs pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą šio Kodekso 660 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.

3. Pasirašydamas vykdomajame dokumente, skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam asmeniškai.“

 

318 straipsnis. 658 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 658 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Kai raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis gali įpareigoti skolininką šio Kodekso 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą.“

 

319 straipsnis. 659 straipsnio 2 dalies pakeitimas

659 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „penkiolika“ įrašyti žodžius „trisdešimt dienų“, vietoj žodžių „trisdešimt dienų“ įrašyti žodžius „keturiasdešimt penkios dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Kai iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, terminas įvykdyti sprendimą nustatomas ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios dienos.“

 

320 straipsnis. 660 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 660 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

660 straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta

1. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

2. Raginimo paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.“

 

321 straipsnis. 661 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 661 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

661 straipsnis. Atvejai, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas

1. Jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo.“

 

322 straipsnis. 663 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 663 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

323 straipsnis. 665 straipsnio 2 dalies pakeitimas

665 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pinigų“ įrašyti žodžius „turtinių teisių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.“

 

324 straipsnis. 668 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 668 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

668 straipsnis. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma

1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.

3. Išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.“

 

325 straipsnis. 675 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 675 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Tuo atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre.“

2. 675 straipsnio 5 dalyje po žodžio „praneša“ įrašyti žodį „atitinkamai“, po žodžio „turėtojui“ įrašyti žodžius „ar hipotekos kreditoriui“ ir šią dalį išdėstyti taip:

5. Apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša atitinkamai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.“

 

326 straipsnis. 679 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 679 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

679 straipsnis. Turto arešto akto ir turto aprašo įteikimo išieškotojui ir skolininkui tvarka

Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta.“

 

327 straipsnis. 681 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 681 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.“

 

328 straipsnis. 682 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. 682 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nuorašas išsiunčiamas“ įrašyti žodžius „kopijos išsiunčiamos“, vietoj žodžio „penkias“ įrašyti žodžius „tris darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.“

2. 682 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodį „savo“, vietoj žodžio „neskundžiamas“ įrašyti žodžius „turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.“

3. Pakeisti 682 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.“

 

329 straipsnis. 689 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 689 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

689 straipsnis. Piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ir pas kitus asmenis, areštas

1. Nukreipdamas vykdymą į pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, antstolis priima patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, reikalingas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Patvarkymo kopija siunčiama skolininkui. Antstolio reikalavimas vykdomas perduodant bankui, kitai kredito įstaigai ar asmeniui inkasinį debeto nurodymą, nurodymą sustabdyti lėšų išmokėjimą arba patvarkymą.

2. Antstolis, nustatęs, kad bendra areštuotų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo patvarkymu panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų areštą. Šis patvarkymas vykdomas tokia pat tvarka kaip ir patvarkymas areštuoti pinigines lėšas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas antstolio patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Patvarkyme areštuoti pinigines lėšas nurodoma:

1) piniginių lėšų arešto pagrindas;

2) kredito įstaigos ar kito asmens pavadinimas;

3) areštuotų piniginių lėšų suma ir reikalavimų patenkinimo eilė;

4) antstolio depozitinės sąskaitos rekvizitai;

5) antstolio veiksmų apskundimo tvarka.

4. Jeigu skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšos nurašomos laikantis šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyto išieškotojų reikalavimų patenkinimo eiliškumo.

5. Antstolio patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo privalo pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą arba saugoti areštuotą pinigų sumą iki antstolio atskiro patvarkymo.

6. Jeigu pagal inkasinį debeto nurodymą į antstolio depozitinę sąskaitą yra pervestos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba pervestos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos šio Kodekso nustatyta tvarka, antstolis privalo per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie šių lėšų kilmę visas jas grąžinti skolininkui. Laiku negrąžinus šioje dalyje nurodytų lėšų, antstoliui gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dydžio bauda.“

 

330 straipsnis. 689 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 689 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

689 straipsnis. Disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimas bankuose ir išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių bankuose

1. Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių bankuose, arba disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą bankuose antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš asmens sąskaitos, vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (šios sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija).

2. Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, antstolis priima nustatytos formos patvarkymą. Šio patvarkymo kopija siunčiama skolininkui. Antstolis elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia nurodymą apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti pinigines lėšas įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodyme turi būti informacija apie piniginių lėšų arešto pagrindą, areštuotų piniginių lėšų sumą ir reikalavimų patenkinimo eilę. Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema apie elektroninių ryšių priemonėmis gautą antstolio nurodymą siunčia pranešimą bankams.

3. Bankai, gavę iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos antstolio nurodymą, tą pačią dieną privalo jį įvykdyti ir visą reikalaujamą informaciją apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių priemonėmis pateikti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai.

4. Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema gautus iš bankų duomenis apie disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių priemonėmis perduoda antstoliui.

5. Vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema paskirsto pinigines lėšas pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamas sumas ir elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia nurodymus vykdyti į bankus. Jeigu skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema paskirsto pagal šio Kodekso 753 ir 754 straipsniuose nustatytas taisykles. Bankai, iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos gavę nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas tą pačią dieną pervesti atitinkamai į antstolio depozitinę sąskaitą ir (ar) institucijos sąskaitą.

6. Antstolis, nustatęs, kad išieškota pinigų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.“

 

331 straipsnis. 694 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 3 dalimi

1. Pakeisti 694 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių.“

2. Papildyti 694 straipsnį 3 dalimi:

3. Turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu.“

 

332 straipsnis. 697 straipsnio 2 dalies pakeitimas

697 straipsnio 2 dalyje po žodžio „tris“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Sumos, kurias gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius realizavimo išlaidas, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.“

 

333 straipsnis. 702 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 702 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

702 straipsnis. Neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktas

1. Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

2. Jeigu yra kitų išieškotojų, turtas pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra išieškotojui perduodamas po to, kai jis antstoliui sumoka pradinės parduodamo turto kainos ir apskaičiuotos jam tenkančios lėšų sumos skirtumą.

3. Nuo neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė.“

 

334 straipsnis. 703 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 703 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šio Kodekso 705 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

335 straipsnis. 704 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 704 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

704 straipsnis. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją

1. Iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

2. Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos.

3. Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą yra įskaityti iki skelbime apie būsimas varžytynes nurodytos varžytynių pradžios.“

 

336 straipsnis. 705 straipsnio pakeitimas

705 straipsnyje vietoj žodžio „tinklapyje“ įrašyti žodžius „tinklalapyje; šis tinklalapis taip pat naudojamas vykdant varžytynes“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

705 straipsnis. Informacija internete apie varžytynes

Šio Kodekso 706 straipsnyje nustatyta tvarka apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje; šis tinklalapis taip pat naudojamas vykdant varžytynes.“

 

337 straipsnis. 706 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 706 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

706 straipsnis. Skelbimas apie varžytynes

1. Apie varžytynes antstolis paskelbia:

1) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų;

2) ne vėliau kaip likus dvidešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamo kilnojamojo turto vertė yra nuo dešimties tūkstančių iki šimto tūkstančių litų;

3) ne vėliau kaip likus dešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamo kilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų.

2. Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto.

3. Skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.“

 

338 straipsnis. 707 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 707 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

707 straipsnis. Skelbimo apie varžytynes turinys

1. Skelbime apie varžytynes nurodoma:

1) varžytynių numeris;

2) turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas);

3) antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo;

4) turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas;

5) varžytynių pradžios ir pabaigos laikas;

6) varžytynių dalyvio mokesčio dydis;

7) pradinė pardavimo kaina;

8) parduodamo turto nuosavybės apribojimai;

9) pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus;

10) elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką.

2. Prie skelbimo apie varžytynes gali būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos).“

 

339 straipsnis. 709 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 709 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

709 straipsnis. Varžytynių dalyviai

1. Varžytynių dalyviai yra asmenys, užsiregistravę dalyvauti konkrečiose varžytynėse.

2. Varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai).“

 

340 straipsnis. 710 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 710 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

710 straipsnis. Dalyvavimo varžytynėse sąlygos

1. Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo:

1) patvirtinti, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu, kuriame nurodyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimos pasekmės, numatytos šio Kodekso 602, 703, 704, 711, 715, 716, 717, 719 ir 724 straipsniuose, ir patvirtinti, kad nėra šio Kodekso 709 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse;

2) nurodyti savo duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), gyvenamąją vietą (buveinę), elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir banko sąskaitą, į kurią turėtų būti grąžintas varžytynių dalyvio mokestis, jeigu varžytynių dalyvis varžytynių nelaimės;

3) jeigu asmuo dalyvauja varžytynėse per atstovą, nurodyti atstovo vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir atstovaujamojo vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), taip pat atstovavimo pagrindą;

4) sumokėti į specialią varžytynių sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį mokėjimo dokumente nurodant varžytynių numerį. Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 procentų pradinės parduodamo turto kainos. Kiti varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo būdai gali būti numatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

2. Asmuo varžytynių dalyviu įregistruojamas, jeigu yra įvykdytos visos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Varžytynių dalyvio nurodyti asmens duomenys negali būti atskleisti nei antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams, nei tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.“

 

341 straipsnis. 711 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 711 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

711 straipsnis. Varžytynių dalyvio sumokėtų sumų panaudojimas tais atvejais, kai varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos ar paaiškėja, kad varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse

1. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

2. Jeigu paaiškėja, kad varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, jo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis panaudojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo ne visą kainą už varžytynėse nupirktą turtą, jo sumokėta suma pereina valstybės nuosavybėn.

4. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo visą kainą už varžytynėse nupirktą turtą, visos sumokėtos sumos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o turtas pereina valstybės nuosavybėn.“

 

342 straipsnis. 712 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

712 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

343 straipsnis. 713 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 713 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

713 straipsnis. Bendroji varžytynių tvarka

1. Varžytynes organizuoja antstolis.

2. Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje.

3. Varžytynės vykdomos skelbime apie varžytynes nurodytu laiku. Varžytynių pradžia yra skelbime apie varžytynes nurodytos darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių. Jeigu varžytynių pabaigos laikas sueina poilsio ar švenčių dieną, varžytynių pabaiga laikoma pirmosios darbo dienos penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių.

4. Varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra mažesnė negu penkiasdešimt tūkstančių litų, ne mažiau kaip 4 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip 3 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų.

5. Varžytynių metu rodoma didžiausia už turtą pasiūlyta kaina. Kaina nurodoma litais be centų.

6. Varžytynių dalyvis gali nurodyti didžiausią savo siūlomą kainą, kuri iki varžytynių pabaigos negali būti žinoma nei varžytynes organizuojančiam antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Tokiu atveju antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje nurodoma pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytas kainos didinimo taisykles padidinta kaina, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą už parduodamą turtą, didžiausią parduodamo turto kainą nurodžiusio dalyvio kaina didinama pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles. Didžiausią kainą nurodžiusio varžytynių dalyvio kaina šioje dalyje nustatyta tvarka automatiškai didinama iki to momento, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina ją viršys.

7. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina.

8. Pasibaigus varžytynėms, antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje skelbiama, už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui per vieną darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodomi šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Šioje dalyje nustatyta tvarka varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Varžytynių nelaimėjusiems varžytynių dalyviams jų sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, atskaičius mokesčius už banko paslaugas, per vieną darbo dieną grąžinamas į šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas banko sąskaitas.“

 

344 straipsnis. 714 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

714 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

345 straipsnis. 715 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 715 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

715 straipsnis. Iš varžytynių parduoto turto nuosavybės teisės perėjimo momentas

Nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė.“

 

346 straipsnis. 716 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 716 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

716 straipsnis. Pinigų sumokėjimo tvarka nupirkus turtą iš varžytynių

1. Varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis privalo sumokėti:

1) per dešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų;

2) per dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra nuo dešimties tūkstančių iki šimto tūkstančių litų;

3) per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija šimtą tūkstančių litų.

3. Jeigu iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos sumokama ne mažiau kaip pusė varžytynėse nupirkto turto kainos, varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio rašytiniu prašymu, pateiktu ne vėliau kaip iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos, antstolis patvarkymu sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą terminą gali pratęsti. Šis terminas negali būti ilgesnis negu pusė termino, skirto sumokėti visą varžytynėse nupirkto turto kainą.“

 

347 straipsnis. 717 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 717 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

717 straipsnis. Varžytynių paskelbimas neįvykusiomis

Antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis:

1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis;

2) jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų;

3) jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą;

4) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos;

5) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.“

 

348 straipsnis. 719 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 719 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

719 straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmės

1. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, arba dėl to, kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta, kaip numatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje (šio Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punktai), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą.

2. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5 punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse.

3. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytą atvejį, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą.

4. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo varžytynėse.“

 

349 straipsnis. 720 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 720 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

720 straipsnis. Išieškotojo sutikimas paimti neparduotą iš varžytynių turtą

1. Pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą.

2. Išieškotojo rašytiniu prašymu antstolis patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti šio Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.“

 

350 straipsnis. 722 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 5 dalimi

1. Pakeisti 722 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, antstolis išieškotojui pasiūlo paimti neparduotą turtą už tą kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiose antrosiose varžytynėse, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.“

2. Papildyti 722 straipsnį 5 dalimi:

5. Paskelbęs antrąsias varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui.“

 

351 straipsnis. 724 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios

724 straipsnio 4 dalį pripažinti netekusia galios.

 

352 straipsnis. 724 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 724 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

724 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytinių aktas

1. Antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma:

1) kas ir kada įvykdė varžytynes, varžytynių numeris;

2) parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto apibūdinimas;

3) tikslus varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio ir jo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, kai varžytinių dalyvis yra juridinis asmuo – juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinė (adresas), taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai ir už nupirktą turtą sumokėta suma;

4) akto pasirašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).

2. Kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas, turto pardavimo iš varžytynių aktas elektroninių ryšių priemonėmis perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.“

 

353 straipsnis. 725 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

725 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

354 straipsnis. 726 straipsnio 2 dalies pakeitimas

726 straipsnio 2 dalyje po žodžio „tris“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Sumos, kurias gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius komisinį atlyginimą, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.“

 

355 straipsnis. 727 straipsnio 2 dalies pakeitimas

727 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „penkias“ įrašyti žodžius „tris darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Turtą patvarkymu perkainoja antstolis. Turtą perkainojant, dalyvauja prekybos organizacijos atstovas. Apie perkainojimo laiką ir vietą prieš tris darbo dienas raštu pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo atlikti perkainojimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui išsiunčiamas patvarkymo nuorašas.“

 

356 straipsnis. 728 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 728 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

728 straipsnis. Vertybinių popierių arešto tvarka

1. Išieškant iš vertybinių popierių, antstolis bankams, finansų maklerio įmonėms, vertybinių popierių emitentams ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui išsiunčia patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra vertybinių popierių, ir sustabdyti vertybinių popierių realizavimą už tokią sumą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko vertybinių popierių realizavimą tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsdami praneša antstoliui. Jeigu per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie skolininko turimus vertybinius popierius išsiuntimo antstoliui dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys negauna šio straipsnio 3 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti vertybinius popierius, visi vertybinių popierių realizavimo apribojimai panaikinami.

3. Antstolis, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pranešimą apie tai, kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra įvykdytas, per tris darbo dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtą nurodoma:

1) asmens, kuriam adresuojamas patvarkymas, pavadinimas;

2) vertybinių popierių arešto pagrindas;

3) areštuotų vertybinių popierių pavadinimas ir skaičius;

4) antstolio veiksmų apskundimo tvarka.

4. Patvarkyme nurodytas asmuo saugo areštuotus vertybinius popierius iki antstolio atskiro patvarkymo.“

 

357 straipsnis. 733 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 733 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

733 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka

1. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

2. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas.

3. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

4. Kai yra išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos. Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma didesnė už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išmokų skolai padengti.

5. Išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį. Kai skolininkas ar išieškotojas pateikia duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola, antstolis perskaičiuoja skolos dydį.

6. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos išieškotojui, skolininkui ir viena kopija paliekama vykdomojoje byloje.

7. Jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus. Jeigu per šį laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio Kodekso 631 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

 

358 straipsnis. 737 straipsnio 2 punkto pakeitimas

737 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „bei“ įrašyti žodį „ir“, vietoj žodžio „kurių“ įrašyti žodį „kurio“, vietoj žodžių „autorystės liudijimas“ įrašyti žodį „patentas“ ir šį punktą išdėstyti taip:

2) autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas;“.

 

359 straipsnis. 738 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 738 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

738 straipsnis. Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų

Iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.“

 

360 straipsnis. 739 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 739 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

739 straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima

Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;

3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;

4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;

5) laidojimo pašalpa;

6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;

7) išeitinės išmokos.“

 

361 straipsnis. 740 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 740 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

740 straipsnis. Darbdavio veiksmai skolininkui nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus periodinėms išmokoms

1. Nutraukus darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam buvo pateiktas patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, per tris darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui, nurodydamas šiuos atliktų mokėjimų duomenis: įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimą, adresą, kiekvienos išskaitos datą, dydį, bendrą išskaitų sumą.

2. Nebaigęs vykdyti patvarkymo, darbdavys antstoliui turi nurodyti naują skolininko darbo vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apie patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys raštu praneša patvarkymą pateikusiam antstoliui.“

 

362 straipsnis. 741 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 741 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

741 straipsnis. Vykdomų antstolio patvarkymų apskaita įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje

1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomų antstolio patvarkymų apskaitos knyga.

2. Vykdomų antstolio patvarkymų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos.

3. Vykdomų antstolio patvarkymų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“

 

363 straipsnis. 742 straipsnio 1 dalies pakeitimas

742 straipsnio 1 dalyje po žodžio „tris“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, per tris darbo dienas turi pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat apie papildomą uždarbį.“

 

364 straipsnis. 744 straipsnio 1 dalies pakeitimas

744 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „įsiskolinimui“ įrašyti žodį „skolai“, vietoj žodžio „antstolis“ įrašyti žodžius „antstolio kontoros buveinė“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai padengti, kreipiasi į teismą, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką.“

 

365 straipsnis. LV skyriaus pavadinimo pakeitimas

LV skyriaus pavadinime po žodžio „paskirstymo“ išbraukti žodį „tvarka“ ir skyriaus pavadinimą išdėstyti taip:

 


 

LV SKYRIUS

IŠIEŠKOTŲ LĖŠŲ PASKIRSTYMO IR IŠMOKĖJIMO IŠIEŠKOTOJAMS TVARKA“.

 

366 straipsnis. 753 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 753 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

753 straipsnis. Reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas

1. Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka:

1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti;

2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;

3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms;

4) išieškotojams šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

2. Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai.“

 

367 straipsnis. 754 straipsnio papildymas 5 dalimi

Papildyti 754 straipsnį 5 dalimi:

5. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.“

 

368 straipsnis. 756 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 756 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

756 straipsnis. Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti

Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.“

 

369 straipsnis. 758 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 758 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

758 straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams

1. Išieškotas ir šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

2. Sumos, kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.“

 

370 straipsnis. 759 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 759 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.“

 

371 straipsnis. 762 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 762 straipsnį 4 dalimi:

4. Apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.“

 

372 straipsnis. 764 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 764 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

764 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui

1. Kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas, priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo kopija nusiunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

2. Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš proceso šalių ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu arba antstolio sprendimu dalyvauti vykdymo procese antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.

3. Kai skolininkas nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo.

4. Priverstinai perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda išieškotojui.

5. Teismas, atmesdamas antstolio pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nutartyje privalo nurodyti, kaip toliau turi būti vykdomas vaiko perdavimas.

6. Vykdant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių apsauga.“

 

373 straipsnis. 765 straipsnio 1 dalies pakeitimas

765 straipsnio 1 dalyje po žodžio „skolininko“ įrašyti žodžius „ar trečiojo asmens“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui.“

 

374 straipsnis. 766 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 766 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama skolininkui.“

 

375 straipsnis. 767 straipsnio 2 dalies pakeitimas

767 straipsnio 2 dalyje po žodžio „penkias“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Apie įkeldinimo laiką prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui ir išieškotojui. Įkeldinama paprastai jiems dalyvaujant.“

 

376 straipsnis. 769 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. 769 straipsnio 2 dalyje po žodžio „penkias“ įrašyti žodį „darbo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui.“

2. Pakeisti 769 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.“

 

377 straipsnis. 771 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimas

1. 771 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „vykdymo“ įrašyti žodžius „antstolio kontoros buveinės“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.“

2. Pakeisti 771 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.“

 

378 straipsnis. 775 straipsnio pakeitimas

775 straipsnyje vietoj žodžių „nuorašas“ įrašyti žodžius „patvirtinta kopija“, prieš žodžius „vertimas į lietuvių kalbą“ įrašyti žodžius „įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

775 straipsnis. Vykdomojo rašto priedai

Prie vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties, kuria užsienio teismo ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, patvirtinta kopija, užsienio teismo sprendimo patvirtinta kopija ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą (jeigu tarptautinėje sutartyje numatyta, kad sprendimas pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą).“

 

379 straipsnis. 784 straipsnio 1 dalies pakeitimas

784 straipsnio 1 dalyje po žodžių „be pilietybės ir“ įrašyti žodžius „šio asmens be pilietybės“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.“

 

380 straipsnis. 795 straipsnio 1 dalies pakeitimas

795 straipsnio 1 dalyje po žodžio „trijų“ įrašyti žodį „darbo“, vietoj žodžio „sumokamas“ įrašyti žodį „sumokėtas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Vadovaudamasis šio Kodekso nuostatomis, užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo, bei į tai, kad užstato dydis neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Užstatui sumokėti teismas nustato ne trumpesnį kaip trijų darbo dienų terminą. Jeigu pasibaigus teismo nustatytam terminui užstatas nėra sumokėtas, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.“

 

381 straipsnis. 804 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 804 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

804 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje

Procesiniai dokumentai asmenims, kurie būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, įteikiami per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.“

 

382 straipsnis. 809 straipsnio papildymas 3 ir 4 dalimis

1. Papildyti 809 straipsnį 3 dalimi:

3. Įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.“

2. Papildyti 809 straipsnį 4 dalimi:

4. Šio Kodekso nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti.“

 

383 straipsnis. 811 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 811 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

811 straipsnis. Kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo

1. Dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.

2. Kartu su prašymu dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (šio Kodekso 805 straipsnis), prašyme pripažinti (atsisakyti pripažinti) užsienio teismo (arbitražo) sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai.

3. Prašymas dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.“

 

384 straipsnis. 812 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 812 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

812 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

1. Prašymus dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimus) nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę prašymui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti prašymą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir prašymą nagrinėjantis teismas. Prašymai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo nutartis dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teismo nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles. Byloje taip pat galima procesą atnaujinti.

2. Prašymą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas gali pripažinti tik dalį užsienio teismo (arbitražo) sprendimo.

3. Pareiškėjas turi teisę prašyti dalies užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo, taip pat atsisakymo pripažinti dalį sprendimo.

4. Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu šis teismo (arbitražo) sprendimas yra apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų (arbitražų) sprendimų kontrolės formomis arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs.

5. Teismas, nustatęs, kad prašymas dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo paduotas nesilaikant šiame Kodekse arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, gali jį pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą. Teismas gali nustatyti terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (šio Kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenančius (turinčius profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (šio Kodekso 805 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o kai prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, jis paliekamas nenagrinėtas.

6. Kartu su prašymu dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo gali būti sprendžiamas klausimas dėl leidimo šį sprendimą vykdyti.“

 

385 straipsnis. Kodekso papildymas 8121 straipsniu

Papildyti Kodeksą 8121 straipsniu:

 

8121 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis

1. Šio Kodekso 811 straipsnio 1 dalyje numatytame prašyme, jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje ar įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (šio Kodekso 805 straipsnis), vietoj pareiškėjo adreso Lietuvos Respublikoje gali būti nurodytas elektroninio pašto adresas, fakso numeris, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, taip pat telefono numeriai.

2. Be šio Kodekso 812 straipsnio 5 dalyje numatytų atvejų, teismas gali nustatyti terminą šio Kodekso 811 straipsnio 1 dalyje numatyto prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (šio Kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas nurodė elektroninio pašto adresą, fakso numerį, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai.“

 

386 straipsnis. 814 straipsnio pakeitimas

814 straipsnyje vietoj žodžio „Pareiškimai“ įrašyti žodį „Prašymai“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

 

814 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

Prašymai dėl leidimo vykdyti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus nagrinėjami šio Kodekso 812 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

387 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas išimtis ir 388 straipsnį, įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.

2. Šio įstatymo 115 straipsnis, 117 straipsnyje išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimas ir 1751 straipsnis, 234, 237, 297 straipsniai, 331 straipsnio 2 dalis, 334, 336, 337, 338, 339, 340, 342, 343, 344, 352 ir 385 straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 117 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1752 straipsnis įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.

4. Šio įstatymo 37, 39 straipsniai, 51 straipsnio 2 dalis, 125 straipsnio 3 dalis, 278, 279, 294 straipsniai, 303 straipsnio 1 dalis, 320, 324, 368, 369 ir 370 straipsniai įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d.

5. Šio įstatymo 330 straipsnis įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

 

388 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ