Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl NACIONALINIO EURO ĮVEDIMO PLANO BEI LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2013 m. birželio 26 d. Nr. 604
Vilnius
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), 34 ir 50 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 117-4235);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 75-2869);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 417 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 49-1898);
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1584 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1050 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 133-6796).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604
NACIONALINIS EURO ĮVEDIMO PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinio euro įvedimo plano (toliau – planas) tikslas – numatyti pagrindinius euro įvedimo Lietuvos Respublikoje principus, būdą, laikotarpius ir priemones, užtikrinančias vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą bei informacijos sklaidą tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygiu.
2. Planas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos valstybių narių patirtį įvedant eurą, Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu priimtus sprendimus, taip pat į patirtį, įgytą 1993 metais Lietuvos Respublikoje įvedant litą.
3. Rengdamos planą, glaudžiai bendradarbiavo darbo grupės, sudarytos iš Lietuvos Respublikos ministerijų, Lietuvos banko, Vyriausybės įstaigų, socialinių ir ekonominių partnerių ir kitų institucijų atstovų atskiriems euro įvedimo klausimams nagrinėti. Plane numatyti pagrindiniai euro įvedimo principai ir elementai, pasirengimas šiam procesui, nurodytos atskirų sektorių atsakomybės sritys ir vartotojų apsaugos priemonės.
II. Teisiniai pagrindai
I. Teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje
4. Euro įvedimo kriterijai ir sprendimų dėl euro įvedimo priėmimo procedūros nustatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2012 C 326) ir jos prieduose (toliau – Sutartis). Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne rečiau nei kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma Sutarties 139 straipsnyje apibrėžta išlyga (toliau – išlyga), prašymu Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pagal Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą rengia pranešimus apie padarytą pažangą, kuriuose įvertinama, ar valstybė narė atitinka ekonominius ir teisinius euro įvedimo kriterijus. Sprendimus dėl išlygos panaikinimo, euro įvedimo datos ir neatšaukiamai nustatyto euro ir nacionalinės valiutos perskaičiavimo kurso priima Europos Sąjungos Taryba, vadovaudamasi Sutarties 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis procedūromis.
5. Euro įvedimas ir jo naudojimas euro zonos valstybėse narėse reguliuojamas šiais Europos Sąjungos Tarybos reglamentais:
5.1. 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 81) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1103/97), su pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2595/2000 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 261);
5.2. 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 111) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 974/98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 670/2010 (OL 2010 L 196 p. 1), siekiant sudaryti palankias sąlygas naujosioms Europos Sąjungos valstybėms narėms įvesti eurą;
5.3. 1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2866/98 dėl euro ir eurą įsivedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursų (toliau – reglamentas (EB) Nr. 2866/98) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. liepos 13 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 671/2010 (OL 2007 L 196 p. 4). Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, bus pakeistas reglamentas (EB) Nr. 974/98: jame bus nustatytos euro įvedimo ir grynųjų pinigų pakeitimo Lietuvos Respublikoje datos, nurodyta, ar Lietuvos Respublikoje taikytinas laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpis. Neatšaukiamas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas Tarybos reglamente, iš dalies keičiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98.
II. Nacionalinės teisės suderinimas
6. Europos Komisijos ir Europos centrinio banko 2012 m. gegužės mėn. pranešimuose apie konvergenciją nurodyta, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė nėra visiškai suderinta su Sutarties ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nuostatomis. Juose nurodyti du Europos Sąjungos nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumui keliamų reikalavimų neatitikimai: Lietuvos banko turtas nuosavybės teise turi priklausyti Lietuvos bankui, o Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 51-1243; 2001, Nr. 112-4070) nuostatos turi aiškiai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito veiklos ribas ir ši veikla turi nepažeisti Lietuvos banko nepriklausomo išorės auditoriaus veiklos, kaip numatyta Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 27 straipsnio 1 dalyje. Siekiant Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės visiško suderinamumo su Sutartimi bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto reikalavimais, turės būti pakeisti atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai.
III. Nacionalinės teisės pritaikymas euro įvedimui
7. Lietuvos bankas patikslins parengtą Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą, kuriame bus numatytos pagrindinės euro įvedimo Lietuvos Respublikoje nuostatos (litų perskaičiavimas į eurus, grynųjų litų keitimas, litų išėmimas iš apyvartos, eurų banknotų ir monetų atvaizdų skelbimas, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas ir kita). Šį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas galės priimti tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.
8. Valstybės institucijos privalo iki 2013 m. rugsėjo 1 d. įvertinti, kokius teisės aktus būtina priimti iki euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, ir likus mažiausiai metams iki euro įvedimo dienos, įvertinti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti iki euro įvedimo dienos. Naujų teisės aktų projektai ir galiojančių teisės aktų pakeitimo projektai turi būti pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki euro įvedimo dienos ir priimti ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Šie teisės aktai skirstomi į grupes:
8.1. teisės aktai, kurie galios pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su privalomu kainų litais ir eurais nurodymu, rinkos dalyvių išankstiniu aprūpinimu eurais. Įvedus eurą, šie teisės aktai turėtų netekti galios;
8.2. teisės aktai, kurie galios euro įvedimo metu, grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu ir reguliuos santykius, susijusius su galimų ginčų dėl grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos sprendimu, taip pat darbo ar tarnybos santykius reguliuojantys teisės aktai. Šie teisės aktai turėtų netekti galios pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui;
8.3. teisės aktai, kurie užtikrins euro, kaip mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, naudojimą visose Lietuvos ūkio ir privačiose srityse po euro įvedimo dienos. Tai teisės aktai, panaikinantys nustatytus apribojimus naudoti mokėjimui ir atsiskaitymui tik litus, ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekte nurodyti galiojantys tam tikrų ūkio sričių teisės aktai, turintys užtikrinti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą.
III. EURO ĮVEDIMO koordinavimAS
10. Pagrindinės atsakingos už euro įvedimą institucijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas. Lietuvos Respublikos pasirengimą euro įvedimui koordinuoja Ministro Pirmininko vadovaujama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija (toliau – komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 178 (Žin., 2013, Nr. 23-1120). Šios komisijos nariai yra Ministras Pirmininkas, finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
11. Sudarytos 7 darbo grupės atskiriems klausimams dėl euro įvedimo nagrinėti: Darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti; Grynųjų pinigų darbo grupė; Visuomenės informavimo darbo grupė; Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų darbo grupė; Verslo aplinkos darbo grupė; Teisinių klausimų darbo grupė; Lietuvos atitikties euro įvedimo konvergencijos kriterijams stebėsenos darbo grupė. Darbo grupėse dirba ministerijų, Lietuvos banko, Vyriausybės įstaigų, socialinių ir ekonominių partnerių ir kitų institucijų atstovai.
12. Planas yra pagrindinė praktinio pasirengimo euro įvedimui koordinavimo priemonė. Vadovaudamosi jo nuostatomis, valstybės institucijos planuoja ir vykdo būtinus praktinio pasirengimo euro įvedimui darbus, kurie bus išdėstyti Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plane ir valstybės institucijų patvirtintuose priemonių, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje, planuose.
IV. PAGRINDINIAI EURO ĮVEDIMO Principai, bŪDAS ir LAIKOTARPIAI
I. PRINCIPAI
13. Sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumas
Lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo. Visi dokumentai su nuorodomis į litus, litą pakeitus euru, galios visą nurodytą jų galiojimo laiką. Vertė litais reikš pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiuotą vertę eurais.
14. Litų perskaičiavimo į eurus tvarkos principas
Kainos, euro įvedimo metu litais išreikštos pinigų sumos, grynieji pinigai keitimo metu bus perskaičiuojami į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas: perskaičiuojant litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas, kurį sudarys 6 reikšminiai skaitmenys.
15. Vartotojų apsauga
Euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Bus imtasi visų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas ir kita.
16. Vartotojų saugumas
Vartotojai turi būti apsaugoti nuo galimų pažeidimų ir nusikalstamų veikų, susijusių su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje. Visuomenė ir grynųjų pinigų tvarkytojai bus informuojami apie naujuosius pinigus, jų apsaugos ir atskyrimo požymius, bus vykdomi praktiniai mokymai siekiant išmokti atpažinti naująją valiutą.
17. Ūkio subjektų pasirengimas
Ūkio subjektai (fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą) patys atsako už savo organizacinį ir techninį pasirengimą euro įvedimui, įskaitant jų administruojamų informacinių sistemų pritaikymą.
18. Euro įvedimo išlaidos
Lietuvos Respublikos pasirengimo įvesti eurą išlaidos, susijusios su eurų monetų kaldinimu, litų banknotų ir monetų pakeitimu į eurų banknotus ir monetas, mokėjimo sistemos pertvarkymu, ir kitos panašios Lietuvos banko išlaidos bus dengiamos iš Lietuvos banko lėšų. Valstybės institucijų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, bus dengiamos iš šių institucijų asignavimų. Ūkio subjektų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, nebus apmokamos.
II. Euro įvedimo būdas IR LAIKOTARPIAI
19. Atsižvelgiant į valstybės dydį, finansų sistemos struktūrą ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų patirtį, įgytą keičiant pinigus lito įvedimo metu 1993 metais, numatomas euro įvedimo be pereinamojo laikotarpio būdas (euro įvedimo data sutampa su grynųjų pinigų pakeitimo data). Laipsniško išlygos panaikinimo laikotarpio taikyti nenumatoma.
20. Pagrindiniai euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiai:
| Pasirengimo laikotarpis |
||
| 6 mėnesiai iki euro įvedimo dienos |
– |
Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje. |
| 60 dienų po to, kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso |
– |
privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžia. |
| Ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki euro įvedimo dienos |
– |
išankstinio pirminio eurų monetų paskirstymo bankams pradžia. |
| Ne vėliau kaip 1 mėnuo iki euro įvedimo dienos |
– |
išankstinio pirminio eurų banknotų paskirstymo bankams pradžia. |
| Ne vėliau kaip 2 savaitės iki euro įvedimo dienos |
– |
išankstinio antrinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo bankų klientams pabaiga. |
| Ne vėliau kaip 1 mėnuo iki euro įvedimo dienos |
– |
išankstinio pažintinių eurų monetų rinkinių pardavimo visuomenei už ne didesnę kainą, negu pagal Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą apskaičiuota kaina, pradžia. |
|
|
|
|
| Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpis |
||
| Euro įvedimo diena |
– |
neatlygintino litų keitimo į eurus bankuose, akcinės bendrovės Lietuvos pašto nustatytose Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietose (toliau – Lietuvos paštas) ir Lietuvos banke pradžia. |
| 15 dienų po euro įvedimo dienos |
– |
dviejų valiutų cirkuliacijos laikotarpis (bendros apyvartos laikotarpis). |
|
|
|
|
| Laikotarpis, pasibaigus grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiui |
||
| 60 dienų po euro įvedimo dienos |
– |
neatlygintinas grynųjų litų keitimas į eurus Lietuvos pašte. |
| 6 mėnesiai po euro įvedimo dienos |
– |
neatlygintinas grynųjų litų (banknotų ir monetų) ir centų keitimas į eurus visuose bankų skyriuose. |
| 6 mėnesiai praėjus pusei metų po euro įvedimo dienos |
– |
neatlygintinas grynųjų litų banknotų keitimas į eurus bankų skyriuose, kurių sąrašą nustatys Lietuvos bankas. |
| 1 metai po euro įvedimo dienos |
– |
privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpis. |
| Neribotai |
– |
neatlygintinas grynųjų litų keitimas į eurus Lietuvos banke. |
III. Euro įvedimo diena
21. Numatoma euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena – tam tikrų metų sausio 1-oji. Ši nuostata priimta įvertinus naujo apskaitos ir mokestinių metų laikotarpio pradžios veiksnį – tai leis išvengti papildomų darbo sąnaudų ir didesnių apskaitos tvarkymo, mokesčių, atlyginimų skaičiavimo litais ir eurais tais pačiais metais klaidų. Atsižvelgta ir į mažesnį ekonominį aktyvumą ir grynųjų pinigų paklausą metų pradžioje – tai lengvins valiutos pakeitimo procesą, mažiau trikdys įprastą ekonominio gyvenimo ritmą. Be to, sausio 1-oji yra palankus simbolinis metas, palengvinsiantis informacinę kampaniją ir padėsiantis visuomenei priimti bendrąją Europos Sąjungos valiutą.
IV. Litų perskaičiavimas į eurus ir apvalinimas
22. Nuo euro įvedimo dienos visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į litus bus laikomos nuorodomis į eurus, o dydžiai, išreikšti litais, perskaičiuojami pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą. Neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus nustatytas Europos Sąjungos Tarybos reglamente, iš dalies pakeisiančiame reglamentą (EB) Nr. 2866/98.
23. Litais išreikštos pinigų sumos bus perskaičiuojamos į eurus ir apvalinimas atliekamas pagal reglamento (EB) Nr. 1103/97 nuostatas: perskaičiuojant litus į eurus, bus taikomas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas, kurį sudarys 6 reikšminiai skaitmenys; perskaičiuojant šis kursas negali būti trumpinamas ar apvalinamas; neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas bus naudojamas tiek perskaičiuojant litus į eurus (dalijant iš kurso), tiek eurus į litus (dauginant iš kurso), tačiau atvirkštinis kursas negali būti taikomas; mokėtinos arba apskaitinės pinigų sumos, perskaičiuotos į eurus, turi būti apvalinamos iki euro cento pagal aritmetinio apvalinimo taisyklę.
24. Perskaičiuojant į eurus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas, gavėjo naudai turi būti apvalinama iki euro cento (tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas) arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.
25. Tarifai, įkainiai, komisiniai ir kiti panašūs dydžiai, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos, euro įvedimo metu bus perskaičiuojami į eurus ir išreiškiami ne mažiau kaip 4 skaitmenų po kablelio tikslumu. Valstybės institucijos teisės aktais ar sutarčių šalys – tarpusavio susitarimu galės taikyti tikslesnius išraiškos principus. Iki 2 skaitmenų po kablelio bus apvalinama tik apskaičiuota galutinė mokėtina arba apskaitinė pinigų suma.
26. Valstybės institucijos teisės aktais ar sutarčių šalys – tarpusavio susitarimu galės nustatyti naujus rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius (eurais be centų ar kitu patogiu naudoti dydžiu). Nustatydamos naujus rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius, valstybės institucijos gali tik minimaliai nutolti nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, t. y. euro įvedimas neturi tapti priežastimi padidinti rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius (sutarčių šalims rekomenduojama laikytis šios taisyklės). Nauji administracinių baudų dydžiai bus apskaičiuojami vadovaujantis taisykle, kurią Lietuvos Respublikos Seimas nustatys tvirtindamas Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą. Teismai ar kitos institucijos, priimančios sprendimus dėl piniginių baudų, likus ne mažiau kaip 40 dienų iki euro įvedimo dienos, sprendimuose dėl baudų skyrimo paskirtos piniginės baudos dydį nurodo ne tik litais, bet ir eurais pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatytą piniginių baudų perskaičiavimo kursą.
27. Atliekant dydžių, kurie nėra galutinės mokėtinos sumos, apvalinimą ar nustatant naujus dydžius, negali būti pažeistas sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principas, t. y. negalima daryti įtakos galutinei sutartyje nustatytai sumai.
V. GRYNŲJŲ EURŲ IR LITŲ BENDROS apyvartos laikotarpis
29. Nuo pat įvedimo dienos euras taps vienintele valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 dienų truksiantį grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpį, kurio metu bus galima atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpio trukmė pasiūlyta atsižvelgiant į bankų, prekybos ir paslaugų teikimo įstaigų aprūpinimo eurais ir litų surinkimo techninį pajėgumą, euro įvedimo praktiką euro zonos valstybėse ir Lietuvos Respublikos patirtį, įgytą įvedant litą 1993 metais. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu didžioji litų banknotų ir monetų dalis bus pakeista į eurus arba išleista perkant prekes ar paslaugas.
30. Atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose, kuriose įplaukos registruojamos ir prekės išduodamos (paslaugos suteikiamos) be kasininko ar kito darbuotojo, 15 dienų nuo euro įvedimo dienos bus galima viena valiuta – arba eurais, arba litais. Pasibaigus grynųjų litų ir eurų bendros apyvartos laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos (paslaugų teikimo) vietose bus galima tik eurais.
VI. GRYNŲJŲ Litų keitimas į eurus
31. Grynieji litai į eurus bus keičiami neatlygintinai:
31.1. 6 mėnesius po euro įvedimo dienos visuose bankų skyriuose – litų banknotai bei litų ir centų monetos;
31.2. 6 mėnesius, praėjus pusei metų po euro įvedimo dienos, bankų skyriuose, kurių sąrašą nustatys Lietuvos bankas, – litų banknotai;
VII. Kainų nurodymas litais ir eurais
32. Privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpis prasideda po 60 dienų, kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir tęsiasi vienus metus po euro įvedimo. Kainų litais ir eurais nurodymo formą ir priemones pasirenka prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas. Nurodoma prekės ar paslaugos kaina litais ir eurais, kurią vartotojas turi mokėti, ir Europos Sąjungos Tarybos oficialiai priimtas neatšaukiamai nustatytas euro ir lito perskaičiavimo kursas. Kainos litais ir eurais nurodomos ne tik prekybos ir paslaugų teikimo vietose, bet ir prekių ir paslaugų reklamoje, jeigu joje nurodoma prekių ar paslaugų kaina. Kainų nurodymas litais ir eurais turi būti aiškiai suprantamas, negali būti klaidinantis ar pateikiamas kartu su nereikalinga informacija.
33. Energiją (elektrą, šilumą, karštą ir šaltą vandenį, dujas) tiekiančių ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių, daugiabučius namus administruojančių įmonių ir daugiabučių namų savininkų bendrijų vartotojams pateikiamose atsiskaitymo už energiją, komunalines ir priežiūros paslaugas sąskaitose arba mokėjimo pranešimuose mokėtinos sumos privalomo kainų litais ir eurais nurodymo laikotarpiu turi būti nurodytos litais ir eurais. Informacija apie energijos ir paslaugų kainas litais ir eurais bei mokėtinas sumas šiuo laikotarpiu paslaugų teikėjo pasirinkimu turi būti nurodoma tose pačiose sąskaitose arba mokėjimo pranešimuose ar vartotojams pateikiama papildomame lape, kuris pridedamas prie sąskaitų ar mokėjimo pranešimų.
V. Viešasis sektorius
I. VERTYBINIŲ POPIERIŲ NOMINALIOSIOS VERTĖS PERSKAIČIAVIMAS
34. Atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką, pasirinkta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) nominaliąją vertę pakeisti pagal konkretaus investuotojo turimą vertybinių popierių paketą ir nustatyti naują vieno VVP nominaliąją vertę, lygią 1 euro centui. Visų litais išleistų VVP nominalioji vertė bus pakeičiama konkretaus investuotojo pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą kiekvienoje atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominaliąją vertę, padalijant iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus. Gauta reikšmė bus to investuotojo turimų euro cento nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičius. Tai techniškai nesudėtingas ir skaidrus būdas: vertybinių popierių vertė mažiausiai paveikiama perskaičiavimo, todėl nereikia papildomų išmokų apvalinimo skirtumams kompensuoti, kurių prireiktų taikant kitus būdus.
35. VVP nominaliosios vertės pakeitimo tvarka bus taikoma ir kitiems nematerialiesiems skolos vertybiniams popieriams, jeigu išleidžiamos skolos vertybinių popierių emisijos sąlygose nebuvo numatyta kitokia nominaliosios vertės keitimo tvarka.
36. Konvertuojamųjų obligacijų nominalioji vertė bus keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai. Jos nominalioji vertė bus dalijama iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio, nes santykis, kuriuo keičiamos konvertuojamosios obligacijos į akcijas, turi išlikti nepakitęs.
37. Nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė bus keičiama taip: bendra tos pačios klasės ir nominaliosios vertės išleistų vertybinių popierių nominalioji vertė litais bus dalijama iš neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, dalijama iš išleistų tos klasės ir nominaliosios vertės vertybinių popierių skaičiaus ir apvalinama iki 2 skaitmenų po kablelio. Pakeista nuosavybės vertybinių popierių nominalioji vertė išreiškiama eurais euro centų tikslumu (sveikuoju skaičiumi).
38. Pajinių įnašų, jų dalių vertė bus keičiama taip: kiekvieno pajinio įnašo, jo dalies vertė bus perskaičiuojama pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
39. Likus mažiausiai 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo, reglamentuojančio akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių vertės išraišką eurais bei įstatų keitimo procedūras, projektą.
II. MOKESČIAI
40. Mokestinių laikotarpių, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos, taip pat tų mokestinių laikotarpių, kurie prasidės iki euro įvedimo dienos, o baigsis po jos, mokesčių deklaracijose mokėtinos (grąžintinos) ir kitos sumos bus nurodomos eurais. Po euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojų pateiktose tiek pirminėse, tiek patikslintose mokesčių deklaracijose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visi deklaruojami duomenys ir mokėtinos į biudžetą (grąžintinos iš biudžeto) sumos nurodomos litais. Mokesčių deklaracijų, pateiktų litais, galutinį rezultatą (mokėtinas ar grąžintinas) sumas, t. y. mokestines prievoles, kurios vykdomos po euro įvedimo dienos, mokesčių administratorius konvertuoja į eurus. Avansinio pelno mokesčio deklaravimo atveju, jeigu per metus keičiama atsiskaitymo valiuta, turi būti naudojama viena valiuta už visą laikotarpį, t. y. avansinio pelno mokesčio deklaracijos už visą laikotarpį turi būti pildomos ir tikslinamos sumas nurodant litais.
41. Mokesčių sumos susitarimuose tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų, patikrinimo aktuose, sprendimuose dėl patikrinimo akto tvirtinimo nuo euro įvedimo dienos bus nurodomos eurais neatsižvelgiant į tai, už kokį laikotarpį šios sumos skaičiuojamos.
42. Permokėtos visų mokestinių laikotarpių mokesčių sumos nuo euro įvedimo dienos bus grąžinamos mokesčių mokėtojams eurais.
43. Visos mokesčių mokėtojų iki euro įvedimo dienos neįvykdytos prievolės ir susidariusios permokos litais euro įvedimo dieną bus perskaičiuotos pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
III. APSKAITA IR FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ
45. Ūkio subjektai ir viešojo sektoriaus subjektai nuo euro įvedimo dienos buhalterinę apskaitą tvarkys eurais. Apskaitos dokumentai nuo euro įvedimo dienos turės būti išrašomi sumas nurodant eurais.
46. Ūkio subjektai ir viešojo sektoriaus subjektai, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, paskutinių metų iki euro įvedimo finansines ataskaitas rengs litais. Euro įvedimo dieną turtas, įsipareigojimai, nuosavybė, finansavimo sumos turi būti išreikšti eurais. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai nesutaps su kalendoriniais metais ir kurių finansinių metų paskutinė diena bus vėlesnė už euro įvedimo dieną, finansines ataskaitas rengs eurais. Eurais parengtų finansinių ataskaitų praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenys, išreikšti litais, turės būti perskaičiuoti ir nurodyti eurais.
47. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, finansų ministras patvirtins viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą viešojo sektoriaus subjektams, o Audito ir apskaitos tarnyba – verslo apskaitos standartą ūkio subjektams dėl susijusių su euro įvedimu buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimų.
IV. INFORMACINIŲ SISTEMŲ PRITAIKYMAS
48. Informacinės sistemos iki euro įvedimo dienos bus pritaikytos duomenims eurais tvarkyti. Rekomenduojama siekti, kad informacines sistemas pritaikant euro įvedimui nebūtų keičiamos esamos informacinių sistemų funkcinės galimybės.
49. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos iki euro įvedimo dienos privalo pasirengti, kad naudojamos finansų valdymo, apskaitos, ataskaitų ir kitos informacinės sistemos būtų pritaikytos prie atsiskaitymų, apskaitos ir atskaitomybės rengimo eurais, ir užtikrinti šių sistemų veiklos tęstinumą po euro įvedimo dienos.
50. Kiekviena valstybės institucija parengia savo valdomų informacinių sistemų pritaikymo euro įvedimui veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti reikiami veiksmai, jų įgyvendinimo terminai, už įgyvendinimą atsakingi administracijos padaliniai (asmenys), ir ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki euro įvedimo dienos pateikia jį Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos, prižiūrinčiam minėtų veiksmų planų įgyvendinimą.
51. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos nuo 2007 metų, vykdydamos informacinių sistemų viešuosius pirkimus, privalo užtikrinti, kad perkamos informacinės sistemos tiktų darbui įvedus eurą. Visi šių institucijų inicijuoti investicijų projektai, kuriais siekiama pirkti ar modernizuoti informacines sistemas, turi būti suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos, kuris turi užtikrinti šio punkto nuostatų vykdymą.
52. Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės ir kitos organizacijos pagal veiklos sritį ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki euro įvedimo dienos turi parengti naujas dokumentų formas, nustatyti jų pildymo reikalavimus ir apie pakeitimus, susijusius su euro įvedimu, informuoti duomenų teikėjus, vartotojus ir klientus. Statistinės atskaitomybės dokumentų formas ir jų pakeitimus oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos turi rengti plano 57 punkte numatyta statistikos suderinimo tvarka.
53. Euro įvedimo dieną turto, įsipareigojimų, nuosavybės likučiai ir kitos litais išreikštos galutinės sumos turi būti perskaičiuotos į eurus, prieš tai duomenis informacinėse sistemose išsaugant litais.
54. Informacinėse sistemose formuojami įvairūs ataskaitiniai dokumentai (finansų, statistikos ir kitų tipų ataskaitos, deklaracijos, pažymos ir kt.) už laikotarpį, pasibaigsiantį iki euro įvedimo dienos, prireikus ir už ankstesnius laikotarpius, neatsižvelgiant į duomenų pateikimo datą, turi būti rengiami ir teikiami valstybės institucijoms sumas nurodant litais, o dokumentuose, kuriuos formuojant bus naudojami duomenys, apskaityti po euro įvedimo dienos, – šias sumas nurodant eurais.
55. Rekomenduojama nuo euro įvedimo dienos atliekant finansinius skaičiavimus arba formuojant ataskaitinius dokumentus eurais informacinėse sistemose nekeisti algoritmų ir naudoti laikotarpių iki euro įvedimo dienos duomenis, perskaičiuotus į eurus. Valstybės institucija, perduodama kitai valstybės institucijai duomenis elektroniniu būdu, neturi perskaičiuoti sumų, priimtų litais (arba eurais), į sumas eurais (arba litais).
V. STATISTIKOS SUDERINIMAS
57. Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir kitos oficialiąją statistiką tvarkančios valstybės institucijos suderins statistikos tvarkymo procedūras, parengs statistikos duomenų rinkimo, statistinės informacijos rengimo ir sklaidos, kitas statistikos tvarkymo priemones, pasirengs po euro įvedimo statistinę informaciją skelbti eurais, skelbiamas litais išreikštas istorines laiko eilutes perskaičiuos į eurus. Šiame punkte nurodytų veiksmų atlikimą koordinuos Lietuvos statistikos departamentas.
VI. IŠANKSTINIO APMOKĖJIMO ŽENKLAI (TRANSPORTO BILIETAI, PAŠTO ŽENKLAI IR KITA)
58. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kuriuose nurodyta bilieto nominalioji vertė litais, galios vienus metus po euro įvedimo dienos, o įsigytų transporto bilietų, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, nominalioji vertė bus kompensuojama.
59. Pašto mokos ženklai (galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai), ženklintos aerogramos), kurių nominalioji vertė nurodyta litais, galios vienus metus po euro įvedimo dienos, o įsigytų pašto ženklų, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, nominalioji vertė bus kompensuojama vienus metus po euro įvedimo dienos.
60. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietų ir pašto mokos ženklų, kurių vertė nurodyta litais, pardavėjai po mėnesio, kai Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, ir vienus metus po euro įvedimo privalės pardavimo metu informuoti vartotojus apie plano 58 ir 59 punktuose nustatytą šių transporto bilietų ir pašto mokos ženklų galiojimo terminą kaip vieną iš sutarties sąlygų.
VII. SAVIVALDYBIŲ VEIKLA
61. Savivaldybės turi pasirengti, kad įvedant eurą sklandžiai veiktų jų valdomos sritys, ypač viešojo transporto sritis. Savivaldybių įsteigtos viešąsias paslaugas teikiančios įmonės parengs savo veiklos planus, kuriuose ypač daug dėmesio turės būti skiriama grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu vykdomai veiklai.
62. Siekiant išvengti nepagrįsto kainų didėjimo savivaldybių kompetencijai priskirtuose viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų sektoriuose, savivaldybės, likus mažiausiai 3 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, peržiūrės ir prireikus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006 Nr. 41-102) nustatyta tvarka pakeis visas su viešųjų paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, kad užmokestis už teikiamas viešąsias paslaugas įvedant eurą būtų apvalinamas tik gyventojų naudai ir nebūtų didinamas.
VI. LIETUVOS BANKAS
I. EURŲ BANKNOTAI IR MONETOS
64. Institucija, atsakinga už tai, kad Lietuvos Respublikoje būtų laiku apsirūpinta eurų banknotais ir monetomis, yra Lietuvos bankas. Pasirengimo laikotarpiu Lietuvos bankas suderins su Europos centriniu banku ir banknotus tiekiančios valstybės nacionaliniu centriniu banku teisinius ir logistinius eurų banknotų įsigijimo klausimus. Su Europos centriniu banku bus pasirašyta eurų banknotų skolinimosi sutartis. Lietuvos Respublikos eurų monetas kaldins uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos monetų kalykla“ (toliau – Lietuvos monetų kalykla). Lietuvos monetų kalykla yra pasirengusi kaldinti lietuviškas eurų ir euro centų monetas, tačiau tai daryti ji galės po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje.
65. Lietuvos banko valdyba 2005 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 28 „Dėl apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) gipsinių modelių patvirtinimo“ patvirtino trijų skirtingų dizainų apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinės pusės gipsinius modelius. Visų nominalų apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinėje pusėje pavaizduotas valstybės herbo simbolis Vytis, 12 žvaigždučių, išdėstytų aplink centrą, užrašas „Lietuva“ ir metai. Apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) vaizdai atitinka Europos Sąjungos Tarybos patvirtintas rekomendacijas dėl eurų monetų nacionalinės pusės ir yra suderinti su Europos Komisija, jų atvaizdai bus išspausdinti oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Lietuvos banko valdyba turės patvirtinti euro monetų su nacionaline puse etalonus, kuriuose, be išvardytų simbolių, bus monetos išleidimo (euro įvedimo) metai.
66. Lietuvos bankas parengs grynųjų pinigų pakeitimo plano projektą, kuriame bus nustatyta grynųjų pinigų keitimo Lietuvos Respublikoje euro įvedimo metu tvarka, pagrindiniai grynųjų pinigų keitimo proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimas eurų banknotais ir monetomis, išankstinis jų paskirstymas ir kiti su grynųjų pinigų keitimu susiję klausimai.
67. Lietuvos bankas bus pasirengęs išankstiniam pirminiam eurų banknotų paskirstymui bankams ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo dienos. Įvertinęs apyvartinių eurų ir euro centų monetų poreikį Lietuvos Respublikai ir techniškai sudėtingą išankstinio pirminio eurų ir euro centų monetų paskirstymo procesą, Lietuvos bankas bus pasirengęs išankstiniam pirminiam eurų ir euro cento monetų paskirstymui bankams ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki euro įvedimo dienos. Ne vėliau kaip likus 2 savaitėms iki euro įvedimo dienos bankai baigs vykdyti išankstinį antrinį eurų banknotų ir monetų paskirstymą savo klientams.
68. Lietuvos bankas iki išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo suderins su bankais iš anksto paskirstomų eurų banknotų ir monetų poreikį, nominalų struktūrą, pristatymo terminus. Įvertinęs išduodamų eurų poreikį, Lietuvos bankas parengs išankstinio eurų banknotų ir monetų pateikimo bankams sąlygas ir pasirašys sutartis. Bankai už gautus iš anksto eurų banknotus ir monetas turės įkeisti lėšas arba vertybinius popierius ir su Lietuvos banku atsiskaitys debeto pervedimais.
69. Bankams iš anksto turi būti paskirstytas toks eurų banknotų ir monetų kiekis, kad iš anksto būtų galima aprūpinti grynaisiais eurais bankų klientus, visų pirma tuos, kurie atsiskaitymams už prekes ir paslaugas naudoja grynuosius pinigus, ir Lietuvos pašto nustatytas Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietas. Bankų veiksmus rengiantis išankstiniam grynųjų eurų paskirstymui koordinuoja Lietuvos bankas.
70. Vienas iš svarbiausių grynųjų pinigų keitimo elementų yra grynųjų litų banknotų ir monetų išėmimas iš apyvartos. Šiuo metu Lietuvos Respublikos apyvartoje yra apie 90 mln. vnt. litų banknotų. Esama bankų infrastruktūra ir banknotų tvarkymo pajėgumai leis priimti ir tvarkyti banknotus, tačiau litų išėmimas iš apyvartos būtų sklandesnis, jeigu dar iki euro įvedimo dienos jau būtų sugrįžusi didesnė litų dalis. Kadangi Lietuvos Respublikoje yra didelis (daugiau nei 1 mlrd. vnt.) litų ir centų monetų skaičius, svarbu tinkamai pasirengti jų surinkimui ir tvarkymui. Prognozuojama, kad grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu gyventojai bankuose, prekybos ir paslaugų teikimo įstaigose pasikeis ne mažiau kaip 80 procentų apyvartoje esančių litų. Sklandų litų keitimą į eurus rajonų centruose užtikrins išplėtotas bankų skyrių ir Lietuvos pašto paslaugų teikimo vietų tinklas.
71. Gyventojai ir verslo atstovai, nespėję pasikeisti grynųjų litų bankuose ir Lietuvos pašte neatlygintino grynųjų pinigų keitimo laikotarpiu, galės tai padaryti Lietuvos banke.
72. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su bankais, įgyvendina priemones, kurių tikslas – sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje. Numatoma organizuoti litų ir centų monetų surinkimo iš apyvartos akcijas, skatinti kuo anksčiau pradėti grąžinti juridinių ir fizinių asmenų sukauptas litų ir centų monetas, iš anksto platinti pažintinius eurų monetų rinkinius ir, esant poreikiui, suderinus su Europos centriniu banku, iki euro įvedimo dienos bankuose neatlygintinai keisti grynuosius litus į Lietuvos banko jiems pateiktus eurus pagal Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
II. MOKĖJIMO SISTEMA
74. Nuo euro įvedimo dienos nustos veikti Lietuvos banko realaus laiko mokėjimo sistema LITAS-RLS. Be pertvarkymo į bendros mokėjimų eurais erdvės (toliau – SEPA) reikalavimus atitinkančias mokėjimo sistemas Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema LITAS-MMS ir Lietuvos centrinės kredito unijos mokėjimo sistema KUBAS galės veikti vykdydamos tarpuskaitas eurais tik vienus metus po euro įvedimo dienos.
75. Siekiant užtikrinti mokėjimo paslaugų šalyje esamo lygio išsaugojimą įvedus eurą, Lietuvos bankas kartu su kredito įstaigomis turės priimti sprendimą dėl vietinės mažmeninių mokėjimų sistemos eurais tikslingumo, jos funkcionalumo ir veikimo laikotarpio arba turės susitarti dėl priemonių, kad SEPA mokėjimo paslaugų kokybė būtų ne žemesnio lygio nei mokėjimo paslaugų litais. Kartu turi būti siekiama, kad įkainių lygis už SEPA mokėjimo paslaugas būtų ne didesnis nei mokėjimo paslaugų litais.
VII. BANKAI
77. Bankai turi visapusiškai pasirengti ir atitinkamai pertvarkyti informacines ir kitas vidaus sistemas, kad galėtų tinkamai informuoti ir aptarnauti savo klientus.
78. Rekomenduojama bankams grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu numatyti papildomas organizacines priemones (lankstųjį darbo laiko grafiką, darbuotojus ypatingiems laikiniems darbams ir kita) ir skatinti savo klientus kuo anksčiau pradėti grąžinti juridinių ir fizinių asmenų sukauptas litų ir centų monetas.
I. LITŲ KEITIMAS
II. KLIENTŲ SĄSKAITOS
80. Euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos visose klientų sąskaitose kredito ir elektroninių pinigų įstaigose litais neatlygintinai perskaičiuojamos į eurus, taikant neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir laikantis Europos Sąjungos teisės nustatytų perskaičiavimo bei kitų reikalavimų.
III. PALŪKANŲ NORMOS
82. Visos teisės aktų, sutarčių ir kitų dokumentų nuorodos į tarpbankines palūkanų normas VILIBOR (Vilnius Interbank Offered Rate) nuo euro įvedimo dienos bus laikomos nuorodomis į EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate), išskyrus vienos nakties paskolų palūkanų normą. Nuorodos į vienos nakties VILIBOR bus laikomos nuorodomis į EONIA (Euro OverNight Index Average). Sutartyse šalys gali numatyti kitaip. Jeigu sutartyse ar kituose dokumentuose numatyta nuoroda į VILIBOR laikotarpiui, prasidėjusiam iki euro įvedimo dienos ir pasibaigsiančiam po euro įvedimo dienos, ši palūkanų normų dydžių išraiška bus naudojama iki laikotarpio, kuriam ji apskaičiuota, pabaigos, jeigu šalys nesusitars kitaip.
IV. BANKOMATAI
83. Bankai turi visapusiškai parengti bankomatų tinklo infrastruktūrą eurų banknotams išduoti ir užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Bankai turi užtikrinti, kad bankomatų išduodamų eurų banknotų nominalų struktūroje dominuotų mažieji nominalai.
VIII. Mažmeninė prekyba IR PASLAUGOS
84. Ūkio subjektai, kurie verčiasi mažmenine prekyba, viešuoju maitinimu, finansinių ir kitų paslaugų teikimu gyventojams, turi išmokyti savo personalą atlikti pinigines operacijas grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu.
85. Vadovaudamiesi plano 32 punkte išdėstytais kainų litais ir eurais nurodymo principais, asmenys, parduodantys prekes (teikiantys paslaugas), privalės pradėti nurodyti prekių (paslaugų) kainas litais ir eurais po 60 dienų, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu kainos, nurodytos litais ir eurais, mokėtinos pirkėjo pasirinkta valiuta.
86. Kainos turės būti perskaičiuojamos pagal plano 23 punkte išdėstytas perskaičiavimo ir apvalinimo nuostatas, tačiau nebus laikoma kainų perskaičiavimo pažeidimu, jeigu galutinė prekės (paslaugos) kaina – mokėtina suma – bus apvalinama į mažesnę pusę pirkėjo naudai.
87. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu pardavėjai ir paslaugų teikėjai turės priimti įmokas litais arba eurais, bet siekti duoti grąžą tik eurais.
88. Atsiskaitant litais grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvituose, kasos aparato kvituose pagal galimybes bus nurodoma suma litais ir eurais. Tuo atveju, jeigu kasos aparato kvite kainos ir sumos nebus išreikštos dvejopai (tiek litais, tiek eurais), nuo euro įvedimo dienos bus laikoma, kad kvite išspausdintos kainos ir sumos yra nurodytos eurais.
89. Ūkio subjektai bus skatinami pasirašyti Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksą, o ūkio subjektų asociacijos – Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kuriuos parengs Lietuvos Respublikos ūkio ministerija privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu.
90. Ūkio subjektai, kurie pasirašys Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksą, o ūkio subjektų asociacijos – Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą ir jų laikysis privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu, vadovaudamiesi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatyta tvarka, galės naudoti specialiai sukurtą logotipą. Pažeidę Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksą ar Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą ūkio subjektai prarastų teisę naudoti specialiai sukurtą šio kodekso ar memorandumo logotipą. Nepagrįstai didinantys kainas ar kitaip piktnaudžiaujantys euro įvedimu ūkio subjektai bus įtraukiami į juodąjį sąrašą, kuris skelbiamas viešai interneto svetainėje www.euro.lt.
IX. VartotojŲ APSAUGA
92. Kainų nurodymas litais ir eurais yra svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo kainas litais perskaičiuojant į eurus.
93. Mokėtinų litais sumų nurodymas litais ir eurais pratins prie naujo vertės matavimo vieneto. Laikotarpiu, kuris prasideda po 60 dienų nuo Europos Sąjungos Tarybos priimto sprendimo dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir baigiasi paskutinę dieną prieš euro įvedimą, darbo užmokestis, socialinės apsaugos išmokos, kitos išmokos, mokėtinos, įskaitytinos ar nurašytinos, piniginės sumos turi būti nurodomos litais ir eurais.
94. Su darbo užmokesčio, pensijų, socialinių išmokų mokėjimu susiję dydžiai (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai ir kita) eurais bus nustatomi gavėjų naudai. Apie minėtų dydžių nustatymą eurais gyventojai bus plačiai informuojami.
95. Rekomenduojama, kad atlyginimams skirti grynieji pinigai būtų išduodami mažo nominalo eurų banknotais.
96. Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl išlygos panaikinimo ir euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, pradės veikti nemokama telefono linija (euro telefonas), kuria bus teikiama informacija apie pasirengimą euro įvedimui ir numatomą euro įvedimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Informacinė kampanija, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas, griežtai reglamentuota litų perskaičiavimo į eurus tvarka ir aktyvus visuomenės dalyvavimas padės išvengti pažeidimų, padaromų litus keičiant į eurus. Visuomenės nariai bus skatinami tikrinti, ar kainos litais ir eurais yra nurodomos teisingai, ar tinkamai laikomasi litų perskaičiavimo į eurus tvarkos, ir apie nustatytus netikslumus ar įtariamus pažeidimus informuoti institucijas pagal joms priskirtą kompetenciją (pateikti joms skundus).
97. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamoje Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje (toliau – Strategija), šalies gyventojams bus sudarytos galimybės susipažinti su eurų nominalais, litų keitimo į eurus galimybėmis, litų perskaičiavimo į eurus tvarka. Tai padės vartotojams greitai patikrinti litų perskaičiavimo į eurus (ir atvirkščiai) teisingumą. Šiuo atveju pravers ir valstybės institucijų informacija, skelbiama per žiniasklaidos ir kitas visuomenės informavimo priemones.
99. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu kainų ir įkainių taikymas turi būti nediskriminacinis euro atžvilgiu.
100. Siekiant išvengti nepagrįsto kainų didėjimo įvedant eurą ir kitų vartotojų teisių pažeidimų, susijusių su litų perskaičiavimu į eurus, bus kompleksiškai vykdomos šios priemonės:
100.1. Lietuvos statistikos departamentas įprasta tvarka stebės mažmeninių kainų pokyčius ir apie juos informuos visuomenę. Nuo privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžios iki euro įvedimo dienos ir dar vieną mėnesį po euro įvedimo kainos bus registruojamos litais ir eurais. Bus rengiama ir atsakingoms valstybės institucijoms bei visuomenei teikiama statistinė informacija apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius, registruojant kainas litais ir eurais ir įvertinant kainų perskaičiavimo iš litų į eurus įtaką bendrajam vartotojų kainų pokyčiui. Nuo privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpio pradžios iki euro įvedimo dienos ir dar vieną mėnesį po euro įvedimo dienos bus renkami kainų duomenys, rengiama ir teikiama statistinė informacija apie 50 pagrindinių vienarūšių prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas litais ir eurais ir jų pokyčius, po to dar 5 mėnesius bus rengiama ir teikiama statistinė informacija apie šių prekių ir paslaugų vidutines mažmenines kainas eurais ir jų pokyčius kartą per mėnesį;
100.2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tirs vartotojų bei vartotojų asociacijų, o įstatymų numatytais atvejais – kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir juridinių asmenų skundus ir nustatys vartotojų teisių pažeidimo atvejus, Lietuvos bankas nagrinės vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus dėl finansinių paslaugų, kitų subjektų skundus dėl galimų pažeidimų tirs kompetentingos institucijos pagal joms priskirtą kompetenciją;
100.3. visuomenė bus nuolat informuojama (internetu, spaudoje ir kt.) apie kainų stebėjimo rezultatus ir piktnaudžiavimo atvejus;
100.4. kad būtų užkirstas kelias didelio masto bei nuolatiniams pažeidimams, sistemiškai fiksuojami ir nustatomi dažniausi pažeidimų atvejai, ginčai, susiję su euro įvedimu, skundus nagrinėjančios institucijos kas mėnesį Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teiks ataskaitas apie gautus su euro įvedimu susijusius skundus kartu su pasiūlymais, kokių priemonių siūloma imtis siekiant išvengti panašių atvejų ateityje;
100.5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po plano 100.4 punkte nurodyto termino pabaigos apibendrins minėtame punkte nurodytų institucijų pateiktą informaciją ir pateiks ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
X. VARTOTOJŲ SAUGUMAS
101. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija koordinuoja viešojo saugumo ir elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) klausimus, susijusius su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje.
102. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija sudarys koordinacinę tarpžinybinę komisiją galimoms grėsmėms euro įvedimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nustatyti, konkretiems pasiūlymams dėl šių grėsmių šalinimo teikti ir kompetentingų institucijų veiklai šioje srityje koordinuoti.
103. Lietuvos bankas įvairiais informacijos sklaidos kanalais informuos visuomenę ir (ar) atskiras tikslines grupes apie eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, litų keitimo į eurus sąlygas.
104. Siekdamas užtikrinti, kad visuomenė ir grynųjų pinigų tvarkytojai būtų tinkamai informuojami apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą, ir numatyti eurų padirbinėjimo prevencijos priemones, Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į grynųjų pinigų tvarkytojų, kuriuos reikia mokyti, skaičių, jų žinių poreikį, darbo patirtį ir išsilavinimą, parengs ir organizuos grynųjų pinigų tvarkytojų mokymus apie eurų banknotų ir monetų ypatumus ir apsaugos požymius. Taip pat numatoma organizuoti praktinius mokymus sutrikusio regėjimo žmonėms, siekiant padėti jiems išmokti jutimiškai atpažinti naująją valiutą.
XI. Visuomenės informavimas
106. Visuomenės informavimas apie numatomą euro įvedimą vykdomas vadovaujantis Strategija. Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo apie euro įvedimą principai, atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos, kurios kartu su partneriais informuos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą ir Lietuvos Respublikos pasirengimą jį įsivesti. Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo apie euro įvedimą etapai, pagrindinės informavimo kryptys, tikslinės informavimo grupės ir informacijos skleidėjai.
107. Įgyvendinant Strategiją siekiama tokių tikslų: užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai būtų aiškiai, objektyviai, tiksliai, laiku ir tinkamai informuoti apie euro įvedimą šalyje; didinti šalies gyventojų informuotumą apie būsimąją Lietuvos valiutą – eurą ir sumažinti su euro įvedimu siejamas baimes ar nerimą; parengti Lietuvos gyventojus euro įvedimui visapusiškai juos informuojant apie praktinius euro įvedimo aspektus. Įgyvendindamos Strategijos tikslus, atsakingos institucijos koordinuoja veiksmus tarpusavyje. Pagal kompetenciją priskirtoms tikslinėms grupėms pasiekti atsakingos institucijos naudoja visus joms prieinamus informacijos sklaidos kanalus ir būdus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604
LIETUVOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO apie EURO ĮVEDIMą IR KOMUNIKACIJOS STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategija (toliau – Strategija) parengta vadovaujantis Nacionaliniu euro įvedimo planu. Strategijoje nustatyti visuomenės informavimo apie euro įvedimą principai, atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos (toliau – atsakingos institucijos), kurios kartu su partneriais informuos visuomenę apie bendrąją Europos Sąjungos (toliau – ES) valiutą eurą ir Lietuvos Respublikos pasirengimą ją įsivesti. Šiame dokumente nustatyti Strategijos įgyvendinimo etapai, pagrindinės visuomenės informavimo kryptys, tikslinės informavimo grupės ir informacijos skleidėjai, pabrėžta bendradarbiavimo su Europos Komisija ir Europos centriniu banku svarba siekiant veiksmingai informuoti apie euro įvedimą.
2. Strategija parengta atsižvelgiant į Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630) ir kurioje nustatytas tikslas tinkamai pasirengti bendrosios ES valiutos įvedimui, kai Lietuva įvykdys nustatytus konvergencijos kriterijus. Taip pat atsižvelgta į naujausias makroekonomines prognozes ir šalies ūkio raidos tendencijas, pagal kurias galima tikėtis, kad trumpuoju laikotarpiu bus vykdomi konvergencijos kriterijai (kainų stabilumo, valstybės finansų padėties tvarumo, šalies nacionalinės valiutos ir Vyriausybės vertybinių popierių ilgalaikių palūkanų normų stabilumo).
II. TIKSLAI
3. Įgyvendinant Strategiją, siekiama šių tikslų:
3.1. užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai būtų aiškiai, objektyviai, tiksliai, laiku ir tinkamai informuoti apie euro įvedimą šalyje;
3.2. didinti šalies gyventojų informuotumą apie būsimą Lietuvos Respublikos valiutą eurą ir sumažinti su euro įvedimu siejamus nepagrįstus nuogąstavimus ar nerimą. Atsakingos institucijos turi numatyti ir įgyvendinti priemones, kurios didintų Lietuvos gyventojų finansinį ir ekonominį raštingumą, aiškindamos ekonominius ir finansinius procesus asmens, valstybės ir ES lygmenimis, supažindinti su ekonomine ir pinigų sąjunga ir bendrąja ES valiuta, atskleisti euro įvedimo Lietuvoje įtaką viešiesiems finansams ir ekonomikai;
3.3. padėti Lietuvos Respublikos gyventojams pasirengti euro įvedimui visapusiškai juos informuojant apie praktinius euro įvedimo aspektus: gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, socialinių išmokų perskaičiavimo eurais principus, eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus sąlygas ir kitus aspektus.
III. ESAMA PADĖTIS
4. Esamą padėtį Visuomenės informavimo darbo grupė, sudaryta Lietuvos banko valdybos pirmininko 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V2013/(1.7-260402)02-40, vertina atsižvelgdama į Europos Komisijos užsakymu nuolat (iki kelių kartų per metus) „Eurobarometro“ atliekamas visuomenės nuomonės apklausas. Jose atspindimas naujų ES šalių, dar neįsivedusių euro, gyventojų požiūris į bendrąją ES valiutą ir jos įvedimą minėtose šalyse. Paskutinis „Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2013 m. balandį ir paskelbtas tų pačių metų birželį.
5. Šio tyrimo duomenimis, labiausiai Lietuvos gyventojai baiminasi galimų piktnaudžiavimų ir bandymų manipuliuoti kainomis pasinaudojant euro įvedimu. Dėl šios priežasties iš informavimo kampanijos elementų apklaustiesiems svarbiausias atrodo kainų dviem valiutomis rodymas parduotuvėse bei komunalinių paslaugų sąskaitose ir reklama per televiziją. Kaip pageidaujamus informacijos apie euro įvedimą sklaidos kanalus Lietuvos gyventojai nurodo televiziją, internetą, laikraščius ir žurnalus. Išsamesnė informacija apie naujausio „Eurobarometro“ visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus ir nuoroda į visą dokumentą pateikiama Strategijos 1 priede.
6. Atsižvelgiant į šiose apklausose išreikštą visuomenės nuomonę, pageidavimus ir nuogąstavimus, Strategijoje numatytos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti vartotojų interesų apsaugą keičiant valiutą, įskaitant Nacionaliniame euro įvedimo plane numatomo sukurti Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodekso ir Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumo viešinimą ir informacijos apie euro įvedimo įtaką kainoms (pagal anksčiau eurą įsivedusių šalių, ypač Slovakijos ir Estijos, patirtį) skleidimą. Atitinkamai bus parenkami informacijos apie euro įvedimą sklaidos kanalai.
IV. TIKSLINĖS GRUPĖS
7. Pagrindinė informavimo pagal Strategiją auditorija – visi Lietuvos gyventojai. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, išskirtinius informacijos poreikius ir jos sklaidos kanalų prieinamumą, skiriamos šios tikslinės gyventojų grupės:
Lietuvos gyventojai (visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, kurie naudojasi pinigais ir kuriuos nacionalinės valiutos pakeitimas paveiks tiesiogiai);
žurnalistai;
verslininkai, ūkininkai;
grynųjų pinigų tvarkytojai (kasininkai ir kiti grynųjų pinigų tvarkytojai);
valstybės institucijos ir jų tarnautojai (tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau galinčios savo sklaidos kanalais platinti institucijų parengtą informaciją valstybės institucijos ir jų tarnautojai);
jaunimas (jauni gyventojai, daugiausia moksleiviai ir studentai);
pensinio amžiaus gyventojai;
socialinių išmokų gavėjai;
neįgalieji (žmonės su klausos, regos ar kitokia negalia);
tautinės mažumos (tautinių mažumų atstovai, nuolat gyvenantys Lietuvoje);
atokių vietovių ir vienkiemių gyventojai;
kitų valstybių gyventojai (valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia verslininkų ir turistų, taip pat kaimyninių valstybių gyventojai);
kitose valstybėse gyvenantys Lietuvos piliečiai.
V. INFORMAVIMO VEIKLOS IR KOMUNIKACIJOS ORGANIZAVIMAS
I. Institucinė sandara
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 178 „Dėl pasirengimo euro įvedimui Lietuvos Respublikoje veiksmų koordinavimo“ (Žin., 2013, Nr. 23-1120) patvirtino pasirengimo euro įvedimui koordinavimo schemą.
9. Konkrečius su euro įvedimu susijusius klausimus nagrinėja šios ekspertų darbo grupės:
Verslo aplinkos,
Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų,
Teisinių klausimų,
Visuomenės informavimo,
Grynųjų pinigų,
Lietuvos atitikties euro įvedimo konvergencijos kriterijams stebėsenos.
10. Darbo grupių veiklą kontroliuoja Darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti (toliau – Koordinacinė darbo grupė), o strateginius klausimus sprendžia Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija (žr. Euro įvedimo Lietuvoje koordinavimo schemą).
11. Lietuvos bankas sudarė Visuomenės informavimo darbo grupę valstybės institucijų veiklai įgyvendinant Strategiją koordinuoti. Visuomenės informavimo darbo grupėje dirba šių institucijų atstovai:
Lietuvos banko,
Finansų ministerijos,
Vyriausybės kanceliarijos,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Susisiekimo ministerijos,
Švietimo ir mokslo ministerijos,
Teisingumo ministerijos,
Ūkio ministerijos,
Užsienio reikalų ministerijos,
Vidaus reikalų ministerijos,
Žemės ūkio ministerijos,
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos,
Lietuvos savivaldybių asociacijos.
12. Įgyvendindamos Strategijos tikslus, atsakingos institucijos koordinuoja veiksmus tarpusavyje. Kad galėtų pasiekti pagal kompetenciją priskirtas tikslines grupes, atsakingos institucijos naudoja visus joms prieinamus informacijos sklaidos kanalus ir būdus.
13. Įgyvendinant Strategiją ypač svarbūs yra atsakingų institucijų komunikacijos partneriai – vartotojų, verslininkų asociacijos, kitos nevyriausybinės organizacijos. Glaudus bendradarbiavimas su partneriais užtikrins sklandesnį informavimo apie euro įvedimą procesą, leis atidžiau stebėti kainų perskaičiavimą ir prisidės prie galimo piktnaudžiavimo naudojantis euro įvedimu prevencijos. Todėl aktualius komunikacijos, susijusios su euro įvedimu, klausimus Visuomenės informavimo darbo grupė nagrinės kartu su asociacijomis, socialiniais partneriais bei nevyriausybinėmis organizacijomis ir sieks įtraukti jas į susijusios su euro įvedimu komunikacijos veiklą, kad būtų išnaudotos jų galimybės informuoti tikslines grupes.
14. Konkrečioms informavimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos bankas ir (ar) kitos atsakingos institucijos pagal poreikį gali pasitelkti viešųjų ryšių (ir (ar) reklamos) bendrovę (-es).
15. Visuomenės informavimo darbo grupė atsako už Strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių planų parengimą ir teikimą tvirtinti Koordinacinei darbo grupei, taip pat Strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių planų atnaujinimą ar papildymą, atsižvelgiant į jos įgyvendinimo stebėjimo ir vertinimo rezultatus bei naujas aktualijas. Apibendrinus atsakingų institucijų ir kitus pasiūlymus, parengtas Visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo pirmojo etapo (iki Europos Sąjungos Tarybos sprendimo įvesti eurą Lietuvoje priėmimo) priemonių planas (2 priedas).
II. ATSAKINGŲ INSTITUCIJŲ FUNKCIJOS PAGAL ATSAKOMYBĖS SRITIS
17. Atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją priskirtos šios atsakomybės sritys informuojant tikslines grupes:
17.1. Lietuvos bankas:
informuoja Lietuvos gyventojus ir (ar) kitas tikslines grupes apie eurų banknotų ir monetų nominalus, banknotų apsaugos požymius, nacionalinės valiutos keitimo į eurus sąlygas;
didina finansinį ir ekonominį visuomenės raštingumą;
kartu su Finansų ministerija organizuoja ir koordinuoja Visuomenės informavimo darbo grupės veiklą, stebi ir kontroliuoja Strategijos įgyvendinimo priemonių planuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įgyvendina šiuose planuose jam priskirtas priemones;
informavimo apie euro įvedimą klausimais glaudžiai bendradarbiauja su šalies finansų įstaigomis;
supažindina su eurų apsaugos požymiais ir kita aktualia informacija grynųjų pinigų tvarkytojus – bankų, prekybos įstaigų kasininkus ir kt., organizuoja šios tikslinės grupės atstovams seminarus;
bendradarbiauja su Europos centriniu banku euro įvedimo klausimais.
17.2. Finansų ministerija:
informuoja Lietuvos gyventojus ir (ar) kitas tikslines grupes apie euro įvedimą, jo įtaką viešiesiems finansams ir šalies ekonomikai;
didina finansinį ir ekonominį visuomenės raštingumą;
užtikrina informacijos sklaidą per Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą ir kitas pavaldžias institucijas;
kartu su Lietuvos banku organizuoja ir koordinuoja Visuomenės informavimo darbo grupės darbą, stebi ir kontroliuoja Strategijos įgyvendinimo priemonių planuose nustatytų priemonių įgyvendinimą, įgyvendina šiuose planuose jai priskirtas priemones;
glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija, kitų šalių finansų ministerijomis.
17.3. Vyriausybės kanceliarija:
informuoja visuomenę apie Ministro Pirmininko ir Vyriausybės sprendimus euro įvedimo klausimais;
koordinuoja ir užtikrina tarpinstitucinę informacijos sklaidą ir bendradarbiavimą;
koordinuoja ministerijų veiksmus informuojant tautines mažumas.
17.4. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:
teikia tinkamo turinio ir formos informaciją neįgaliesiems (tarp jų – turintiems specialiųjų poreikių), pensinio amžiaus gyventojams, bedarbiams, motinystės, tėvystės bei kitų socialinių išmokų gavėjams ir kitoms tikslinėms grupėms, priskirtoms jai pagal kompetenciją;
užtikrina bendros ir tikslinės informacijos sklaidą per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą („Sodrą“) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitas pavaldžias institucijas: Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitas pavaldžias institucijas ir įstaigas;
informuodama apie euro įvedimą bendradarbiauja su šioje srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
17.5. Ūkio ministerija:
rengia informaciją, aktualią verslo bendruomenei, investuotojams ir kitoms tikslinėms grupėms, priskirtoms jai pagal kompetenciją;
užtikrina bendros ir tikslinės informacijos apie euro įvedimą sklaidą per verslo informacijos centrus, verslo ir turizmo informacijos centrus, verslo inkubatorius, viešąsias įstaigas „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje“ ir kitas pavaldžias institucijas;
teikia informaciją verslo asociacijoms, socialiniams partneriams;
aktyviai bendradarbiauja su verslininkus vienijančiomis asocijuotomis struktūromis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis;
per Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos apie euro įvedimą informuoja į Lietuvą atvykstančius turistus, verslininkus;
užtikrina bendros ir tikslinės informacijos sklaidą per kitas pavaldžias institucijas.
17.6. Žemės ūkio ministerija:
rūpinasi žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros, žuvininkystės ūkio srityse veiklą vykdančių asmenų grupių informavimu;
užtikrina informacijos sklaidą per Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir kitas pavaldžias įstaigas;
siekdama didesnio pagal kompetenciją jai priskirtų tikslinių grupių informavimo apie eurą ir jo įvedimą, aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis žemės ūkio sektoriaus organizacijomis.
17.7. Užsienio reikalų ministerija:
per ambasadas, konsulatus užtikrina informacijos apie Lietuvos siekį įsivesti eurą sklaidą užsienio šalyse;
teikia bendrą ir tikslinę informaciją užsienio lietuviams ir jų bendruomenėms;
informuoja visuomenę Europos integracijos klausimais.
17.8. Švietimo ir mokslo ministerija:
pasitelkusi Valstybinį studijų fondą ir kitas pavaldžias įstaigas, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, apie euro įvedimą informuoja jaunimą (mokinius, studentus), taip pat mokytojus, dėstytojus, kitus švietimo darbuotojus.
17.9. Vidaus reikalų ministerija:
užtikrina bendros ir tikslinės informacijos (įskaitant informaciją migrantams) sklaidą per pavaldžias institucijas;
per pavaldžias institucijas informuoja visuomenę, kaip apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo iki ir po euro įvedimo.
17.10. Susisiekimo ministerija:
užtikrina, kad Lietuvos gyventojai ir atvykę iš užsienio ar iš šalies išvykstantys asmenys apie euro įvedimą būtų informuojami kelionės bilietų pardavimo ir paslaugų teikimo vietose (oro uostuose, geležinkelio stotyse ir kt.);
užtikrina bendros ir tikslinės informacijos apie eurą sklaidą per Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos, akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, akcinę bendrovę Lietuvos paštą (toliau – Lietuvos paštas) ir kitas pavaldžias institucijas.
17.11. Teisingumo ministerija:
atsako už tai, kad apie euro įvedimą būtų informuojami asmenys, atliekantys bausmes laisvės atėmimo vietose, probuojamieji ir asmenys, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba;
užtikrina bendros ir tikslinės informacijos sklaidą per pavaldžias institucijas.
17.12. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba:
rūpinasi visuomenės informavimu apie vartotojų interesų apsaugą keičiant valiutą, ypač apie Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksą ir Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumą;
fiksuoja galimus kainų perskaičiavimo taisyklių pažeidimus ir vykdo pažeidimų prevenciją;
prasidėjus privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiui, teikia konsultacijas tinkamo ir aiškaus kainų nurodymo litais ir eurais klausimais.
III. tarptautinis Bendradarbiavimas
18. Įgyvendindama Strategiją, Lietuvos Respublika glaudžiai bendradarbiauja su ES institucijomis, perima eurą įsivedusių valstybių narių gerąją patirtį.
18.1. Strateginė partnerystė. 2005 m. lapkričio 8 d. Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Europos Komisija pasirašė Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos partnerystės susitarimą dėl informavimo ir komunikacijos kampanijų dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje organizavimo pagal euro ir Ekonominės ir pinigų sąjungos informacijos ir komunikacijos strategiją (Žin., 2006, Nr. 6-195) (toliau – Partnerystės susitarimas). Jo pagrindu Europos Komisija teikia Lietuvos Respublikai informacinę ir metodinę pagalbą, bendrai organizuoja tam tikras informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos priemones (pavyzdžiui, parodas, seminarus, konferencijas). Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, stiprės įvairių formų bendradarbiavimas su Europos Komisija, įskaitant ir finansinę paramą. Svarbus Lietuvos partneris, padedantis supažindinti visuomenę su eurų banknotais ir monetomis, jų apsaugos požymiais, yra Europos centrinis bankas. Partnerystės susitarimas buvo pratęstas kelis kartus, o galioti nustos praėjus metams po euro įvedimo Lietuvoje.
18.2. Patirties perėmimas. Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos Komisijos Ekonomikos ir finansinių reikalų generalinio direktorato rengiamuose ES valstybių narių finansų ministerijų ir centrinių bankų komunikacijos padalinių vadovų susitikimuose, skirtuose keistis informacija ir gerąja informavimo apie euro įvedimą bei ekonominę ir pinigų sąjungą patirtimi.
Lietuvos banko atstovai dalyvauja Europos centrinių bankų sistemos Komunikacijos komiteto Grynųjų eurų komunikacijos darbo grupėje. Ši grupė koordinuoja visuomenės informavimo apie eurų banknotus ir monetas kampanijų įgyvendinimą valstybėse narėse, numatančiose įsivesti bendrąją ES valiutą, derina skelbtiną informaciją apie eurų banknotus ir monetas, tariasi dėl priemonių, supažindinančių su eurų banknotų ir monetų apsaugos požymiais (lankstinukų, plakatų, informacijos interneto svetainėse), ir bendros grynųjų pinigų tvarkytojų mokymo medžiagos rengimo.
IV. INFORMACIJOS SKLAIDOS PARTNERIAI
19. Įgyvendindamos Strategiją ir siekdamos kuo išsamiau informuoti visuomenę, atsakingos institucijos bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir organizacijomis. Pagrindiniai atsakingų institucijų parengtos informacijos apie euro įvedimą skleidėjai yra šie:
19.1. kitos valstybės ir savivaldybių institucijos (pavyzdžiui, medicinos įstaigos, kariuomenė, savivaldybės, seniūnijos), kurios tiesiogiai su euro įvedimu nesusijusios, tačiau gali savo sklaidos kanalais platinti atsakingų institucijų parengtą informaciją;
19.2. nacionalinė, regioninė ir specializuota žiniasklaida (įskaitant žiniasklaidą užsienio kalbomis), taip pat euro zonos valstybėse narėse gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių įkurtos visuomenės informavimo priemonės. Bendradarbiaudamos su visuomenės informavimo priemonėmis, atsakingos institucijos turi ne tik operatyviai reaguoti į gaunamus žurnalistų paklausimus, bet ir pačios inicijuoti temų įvairiais euro įvedimo klausimais gvildenimą per visuomenės informavimo priemones;
19.4. verslininkų, ūkininkų asociacijos, vartotojų ir kitos įvairias interesų grupes vienijančios nevyriausybinės organizacijos, specializuoti informaciniai centrai yra svarbūs tarpininkai teikiant informaciją tikslinėms grupėms ir įgyvendinant konkrečius informavimo projektus;
19.6. bankai – svarbūs informacijos skleidėjai savo klientams (indėlininkams, paskolas paėmusiems žmonėms, keičiantiems litus į eurus ir t. t.);
19.7. prekybos centrai, kitos prekybos ir paslaugų teikimo vietos, kuriose daugelis žmonių pirmą kartą susidurs su naująja valiuta;
19.8. didelės įmonės – galimi su euro įvedimu susijusios informacijos teikimo darbuotojams šaltiniai;
19.9. bibliotekos (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, mokslo ir studijų institucijų, mokyklų, specialiosios ir kitos bibliotekos) – galimi su euro įvedimu susijusios informacijos teikimo skaitytojams šaltiniai;
19.10. kelionių agentūros, viešbučiai – vieni iš svarbiausių informacijos teikimo į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams šaltinių;
19.11. policija – galimas informacijos apie eurų banknotų ir monetų naudojimą teikimo Lietuvos gyventojams ir svečiams iš užsienio šaltinis;
19.12. visuomenės nuomonės formuotojai (politikai, verslininkai, švietimo, mokslo darbuotojai, meno, pramogų verslo atstovai, aktyviai dalyvaujantys visuomenės gyvenime);
V. PAGRINDINIAI INFORMAVIMO KANALAI
20. Informavimo ir komunikacijos veiklai atsakingų institucijų naudojami šie informacijos sklaidos kanalai:
20.1. informavimui apie euro įvedimą skirta interneto svetainė www.euro.lt, kurią administruoja Vyriausybės kanceliarija, atsakingų institucijų ir partnerių interneto svetainės, teminės atsakingų institucijų ir joms pavaldžių įstaigų bei organizacijų, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko interneto svetainių skiltys;
20.2. visuomenės informavimo priemonės (spauda, radijas, televizija, interneto svetainės, socialiniai tinklai);
20.4. visuomenei ir įvairioms tikslinėms grupėms skirti informaciniai renginiai (parodos, seminarai, mokymai, atvirų durų renginiai ir pan.);
20.5. tiesioginis gyventojų informavimas (atsakymai į paklausimus telefonu, el. paštu, informacijos apie eurą siuntimas el. paštu, leidinių platinimas įvairiuose renginiuose ar siunčiant paštu ir pan.);
20.7. partnerių informaciniai tinklai (bibliotekos, verslo, turizmo, Europos informacijos centrai ir pan.);
VI. INFORMAVIMO APIE EURO ĮVEDIMĄ KRYPTYS ir žinių kategorijos
21. Atsižvelgiant į visuomenei teikiamos informacijos pobūdį, perduodamų žinių (svarbiausių naujienų akcentų) įvairovę ir planuojant veiksmingą jų pateikimą reikiamu laiku ir atitinkamam adresatui, skiriamos kelios informavimo apie eurą kryptys ir žinių kategorijos:
21.1. žinios, didinančios finansinį ir ekonominį raštingumą (gyventojams teikiamos žinios, padedančios suvokti pagrindinius ekonomikos dėsningumus, euro įvedimo įtaką šalies viešiesiems finansams bei ekonomikai ir išsklaidyti nepagrįstas baimes ar nerimą dėl būsimos valiutos);
21.2. žinios, susijusios su praktiniais euro įvedimo aspektais (gyventojams teikiama informacija apie prekių ir paslaugų vertę eurais, nacionalinės valiutos (grynaisiais ir negrynaisiais) keitimo į eurus tvarkaraštį, eurų banknotų ir monetų nominalus, jų apsaugos požymius ir kita);
VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI
23. Atsižvelgiant į planuojamos informavimo veiklos intensyvumą ir temų aktualumą, numatyti 3 Strategijos įgyvendinimo etapai:
23.1. pirmasis etapas – pasirengimo laikotarpis. Jis prasidėjo iškart, kai Lietuvos Respublika 2004 m. gegužės 1 d. tapo ES nare, ir tęsis, iki bus priimtas ES Tarybos sprendimas dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir euro Lietuvos Respublikoje įvedimo;
23.2. antrasis etapas – pasirengimo valiutos pakeitimui laikotarpis. Jis truks nuo ES Tarybos sprendimo dėl išlygos laikinai naudoti nacionalinę valiutą Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir įvesti eurą Lietuvos Respublikoje priėmimo iki euro įvedimo dienos. Tai intensyviausias informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos kampanijos etapas;
I. PIRMASIS ETAPAS
24. Šiame Strategijos įgyvendinimo etape yra svarbus visuomenės finansinio ir ekonominio raštingumo didinimas. Atsakingos institucijos pagal kompetenciją įvairiais sklaidos kanalais skleidžia šviečiamąją informaciją apie ekonomikos procesus, ekonominę ir pinigų sąjungą, ES bendrąją valiutą, pasirengimą įvesti eurą ir jo įvedimo įtaką Lietuvos viešiesiems finansams ir ekonomikai, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko konvergencijos ataskaitas, ES Tarybos sprendimą įvesti eurą Lietuvoje ir kt.
25. Pirmajame Strategijos įgyvendinimo etape atliekami informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos kampanijos parengiamieji darbai, pradedama informuoti. Šiuo laikotarpiu labai svarbu nuolat bendradarbiauti su žiniasklaida ir kitais partneriais, teikti informaciją per tuos informacijos sklaidos kanalus, kuriais tikslinės grupės labiausiai pasitiki. Atsakingos institucijos diskutuoja su bendruomenėmis, verslo ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamos ištirti su euro įvedimu susijusius jų poreikius ir, jei esama, nerimo priežastis.
26. Iki šiol intensyviausias informavimas vyko 2006 metais Lietuvai rengiantis įsivesti ES bendrąją valiutą. Įvedimo datą atidėjus, kol šalis tvariai atitiks konvergencijos kriterijus, interneto svetainėje www.euro.lt ir kitais sklaidos kanalais visuomenė informuojama apie aktualijas, susijusias su euru, organizuojami seminarai tikslinėms grupėms, vyksta kiti renginiai. Apie Lietuvos dalyvavimą Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) projekte skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, ta tema rengiami seminarai verslininkams.
27. Bendradarbiaujant su Europos Komisija ir Europos centriniu banku, platinami jų parengti leidiniai lietuvių ir kitomis kalbomis apie ekonominę ir pinigų sąjungą, ES bendrąją valiutą, eurų banknotų apsaugos požymius, organizuojamos parodos, konferencijos.
28. Rengiantis euro įvedimui 2004 metais buvo sukurta nacionalinė eurų monetų pusė.
Prisijungusi prie euro zonos, Lietuva išleis eurų monetas su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu.
29. Įgyvendinant pirmojo etapo priemones sukurtas ženklas, skirtas informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos kampanijai Lietuvoje pažymėti. Jis padės tikslinėms grupėms bendrame informacijos sraute lengviau pastebėti informaciją apie euro įvedimą. Šiame ženkle euro simbolio idėja susieta su nacionalinės vėliavos spalvomis:
30. Informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos kampanijoje Lietuvoje taip pat naudojami partnerių – Europos Komisijos ir Europos centrinio banko – ženklai ir šūkiai:
31. Informavimas apie pasirengimą įsivesti eurą tampa intensyvesnis Lietuvai pateikus prašymą dėl narystės euro zonoje. Per du mėnesius nuo prašymo dėl narystės euro zonoje pateikimo dienos atsakingos institucijos parengia Strategijos įgyvendinimo antrojo etapo priemonių planą, jis turės būti įgyvendintas ES Tarybai priėmus sprendimą įvesti eurą Lietuvoje. Į informavimo apie euro įvedimą veiklą tuo laikotarpiu įtraukiamos viešųjų ryšių ir (ar) reklamos bendrovės, laimėjusios Lietuvos banko ir (ar) kitos atsakingos institucijos paskelbtą visuomenės informavimo apie euro įvedimą konkursą. Jei viešųjų pirkimų procedūros užtruktų, kol šis klausimas būtų išspręstas, atsakingos institucijos informavimo veiklą vykdytų savarankiškai.
II. ANTRASIS ETAPAS
32. Intensyviai vyksta informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos kampanija. Organizuojami euro įvedimui skirti renginiai. Gyventojai supažindinami su euro įvedimo tvarka, euro įvedimo procesą reglamentuojančiais ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrosios valiutos nominalais ir verte, išsamiai pristatomi eurų apsaugos požymiai ir kita. Skelbiami su asocijuotomis verslo struktūromis pasirašyti susitarimai, ypač pabrėžiant ir skatinant sąžiningą kainų dviem valiutomis pateikimą. Be visapusiško visuomenės informavimo, valstybės institucijos pagal kompetenciją rengia ir skleidžia tikslinėms grupėms skirtą informaciją apie eurą.
33. Šiame etape atsakingos institucijos turi užtikrinti, kad visos tikslinės grupės gautų išsamią praktinę informaciją apie eurą ir jo įvedimo sąlygas.
34. Informavimo apie euro įvedimą veikloje aktyviai dalyvauja viešųjų ryšių ir (ar) reklamos bendrovės, laimėjusios Lietuvos banko ir (ar) kitos atsakingos institucijos paskelbtą visuomenės informavimo apie euro įvedimą konkursą.
35. Visuomenė tinkamai supažindinama su visų euro zonos valstybių nacionalinėmis eurų monetų pusėmis, nes įvedus eurą ilgainiui į apyvartą pateks ir kitų euro zonos valstybių monetų.
36. Visuomenė, bankų ir prekybos tinklų kasininkai supažindinami su eurų monetomis ir banknotų nominalais, jų apsaugos požymiais. Išskirtinis dėmesys skiriamas antrosios serijos, pavadintos „Europa“, eurų banknotams.
37. Informuojant užsienio žiniasklaidą ir suinteresuotas užsienio institucijas apie Lietuvos Respublikos pasirengimą įsivesti eurą, tikslinga pasitelkti Lietuvos diplomatines atstovybes ir panaudoti ES institucijų paramą.
III. TREČIASIS ETAPAS
39. Užtikrinamas aukštas visuomenės informavimo apie euro įvedimą lygis. Gyventojai visapusiškai informuojami apie litų keitimo į eurus eigą ir rezultatus, tęsiamas informavimas apie eurų banknotus ir monetas, jų apsaugos požymius, kitus susijusius aspektus, skelbiami kainų stebėsenos rezultatai. Atliekami visuomenės nuomonės tyrimai siekiant išanalizuoti tikslinių grupių požiūrį į naująją valiutą ir procesus, susijusius su euro įvedimu, taikomos atitinkamos informavimo ir komunikacijos priemonės.
VIII. PAGRINDINIAI Visuomenės INFORMAVIMO IR KOMUNIKACIJOS PRINCIPAI
40. Įgyvendinant Strategiją, atsakingoms institucijoms svarbu laikytis šių visuomenės informavimo principų:
40.1. Atvirumas ir skaidrumas. Atsakingos institucijos turi būti atviros ir prieinamos visiems, kurie domisi euro įvedimu, turi būti visada pasirengusios pagal kompetenciją atsakyti į susijusius su euro įvedimu klausimus ir pateikti visą galimą informaciją.
40.2. Grįžtamasis ryšys. Atsakingos institucijos turi ne tik teikti visuomenei informaciją, bet ir kruopščiai analizuoti bei vertinti, kaip tą informaciją supranta visuomenė, sužinoti jos atsaką.
40.3. Vienbalsiškumas. Atsakingos institucijos turi deramai apsvarstyti, tarpusavyje derinti ir siekti visuomenei teikti vienodą informaciją tiek vadovų, tiek specialistų, bendraujančių su visuomene, lygiu.
40.4. Informacijos kokybė. Atsakingos institucijos teikiamą informaciją turi parengti aiškia, suprantama kalba, pritaikyta kiekvienai tikslinei grupei. Informacija turi būti išsami ir visapusiška.
40.5. Operatyvumas. Atsakingos institucijos turi laiku parengti išsamią informaciją visais su euro įvedimu susijusiais klausimais, galinčiais kilti įgyvendinant Strategiją, ir pasirūpinti, kad informacija pasiektų adresatą.
40.6. Kalbinis aspektas. Informacija turi būti parengta ne tik lietuvių, bet ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų (rusų, lenkų ir kt.) kalbomis, taip pat anglų kalba.
40.7. Prieinamumas. Informacija apie eurą turi būti pritaikyta neįgaliesiems, specialiųjų poreikių turintiems asmenims.
IX. FINANSAVIMAS
41. Strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonių planuose nustatytos priemonės gali būti finansuojamos:
X. STEBĖSENA IR EFEKTYVUMO VERTINIMAS
43. Visuomenės informavimo apie euro įvedimą efektyvumas priklausys nuo atsakingų institucijų sprendimų, susijusių su nacionalinės valiutos pakeitimo tvarka, taip pat nuo euro įvaizdžio euro zonoje ir euro neįsivedusiose ES valstybėse narėse.
44. Įgyvendindamos Strategiją atsakingos institucijos turi nuolat stebėti ir vertinti:
44.5. vartotojų, verslininkų asociacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo mastą informuojant visuomenę apie euro įvedimą Lietuvoje;
Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos
1 priedas
„EUROBAROMETRO“ VISUOMENĖS NUOMONĖS TYRIMO REZULTATAI1
Paskutinis „Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2013 m. balandį ir paskelbtas tų pačių metų birželį. Šio tyrimo duomenimis, 86 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų yra matę eurų banknotus, 54 procentai – juos naudoję. Eurų monetas yra matę 79 procentai, o naudoję – 46 procentai apklaustųjų. 41 procentas respondentų jaučiasi esantys pakankamai informuoti apie eurą, 56 procentai teigia, kad informacijos jiems trūksta. Kaip pageidaujamus informacijos apie euro įvedimą sklaidos kanalus Lietuvos gyventojai nurodo televiziją (61 procentas), internetą (48 procentai), laikraščius ir žurnalus (33 procentai). Iš informavimo kampanijos elementų apklaustiesiems svarbiausias atrodo kainų dviem valiutomis rodymas parduotuvėse (80 procentų) ir komunalinių paslaugų sąskaitose (70 procentų) bei reklama per televiziją (70 procentų).
35 proc. respondentų mano, kad euro įvedimas turės teigiamą įtaką valstybei, 33 procentai – kiekvienam asmeniškai. Neigiamos įtakos tikisi atitinkamai 55 ir 47 procentai respondentų. Apskritai euro įvedimą teigiamai vertina 41 procentas, neigiamai – 55 procentai respondentų. Manančių, kad šalims, kurios jau naudoja šią valiutą, euro įvedimas buvo teigiamas veiksnys, yra 43 procentai, kad neigiamas – 41 procentas.
Didžiausios baimės siejamos su galimais piktnaudžiavimais ir bandymais manipuliuoti kainomis pasinaudojant euro įvedimu (75 procentai). Taip pat nuogąstaujama, kad euro įvedimas gali paskatinti kainų kilimą – taip mano 78 procentai apklaustųjų.
__________________
1 „Eurobarometro“ duomenys: http://ec.europa.eu/public_opinion/topics/euro_en.htm
Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos
2 priedas
Visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo pirmojo etapo (iki Europos sąjungos Tarybos sprendimo įvesti eurą Lietuvoje priėmimo) priemonių planas
| Veikla (renginiai) ir priemonės |
Aprašymas |
Data |
Vykdytojai |
| Bendradarbiavimas su Europos Komisija ir Europos centriniu banku |
1. Surengti konferenciją, skirtą Europos Sąjungos (toliau – ES) ir euro zonos ekonomikos tendencijoms, priimtiems ir numatomiems priimti sprendimams, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos patirčiai įvedant ir įvedus eurą aptarti. Renginio globėjas – Ministras Pirmininkas. |
2014 m. I ketv. |
Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas |
| 2. Finansų ir ekonomikos ekspertų paskaitos tikslinėms grupėms. |
2013–2014 m. |
Lietuvos bankas, Finansų ministerija |
|
| 3. Kartu su Europos centriniu banku Vilniuje surengti eurui skirtą parodą. |
2014 m. gegužė |
Lietuvos bankas |
|
| 4. Europos Komisijos ir Europos centrinio banko leidinių, suvenyrų su euro simbolika platinimas Lietuvoje |
2013–2014 m. |
atsakingos institucijos |
|
| Informacija internete |
1. Interneto svetainėje www.euro.lt pateikiama su euro įvedimu ir Lietuvos naryste ES susijusi informacija, skelbiama euro skaičiuoklė. Informaciją parengia ir atnaujina institucijos pagal kompetenciją. |
2013–2014 m. |
Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos bankas, prireikus – kitos atsakingos institucijos |
| 2. Atnaujinama interneto svetainės www.euro.lt rubrika „Dažniausiai užduodami klausimai“ (DUK). Atsakingos institucijos pagal kompetenciją parengia išsamius atsakymus į DUK euro tema. Sąrašas nuolatos atnaujinamas ir papildomas. |
2013 m. birželis–liepa |
atsakingos institucijos |
|
| 3. Atsakingos institucijos savo ir pavaldžių įstaigų interneto svetainėse skelbia nuorodas į interneto svetainę www.euro.lt ir (ar) sukuria specialias skiltis euro tema. |
2013–2014 m. |
Atsakingos institucijos |
|
| 4. Vyriausybė aktyviai vykdo informavimo apie euro įvedimo įtaką Lietuvai ir komunikacijos veiklą socialiniuose tinkluose Twitter, Facebook. Informacija apie eurą skelbiama interneto svetainėse www.lrv.lt ir www.lietuva.lt. |
2013–2014 m. |
Vyriausybės kanceliarija |
|
| 5. Sukuriama ir administruojama speciali paskyra socialiniame tinkle Facebook, kurioje skelbiama svarbi informacija, susijusi su euru ir ekonomika, dalijamasi šia tema aktualiais straipsniais, diskutuojama |
2014 m. vasaris |
Lietuvos bankas, Finansų ministerija, prireikus – kitos atsakingos institucijos |
|
| Vidinė komunikacija institucijose |
Informacijos apie euro įvedimą sklaidos užtikrinimas institucijose – informacija darbuotojams platinama el. paštu, skelbiama intranete |
2013–2014 m. |
atsakingos institucijos |
| Europos diena, skirta eurui |
Europos dieną organizuojami atvirų durų dienų renginiai valstybės institucijose ir kitose organizacijose. Informacija apie eurą įvairia forma teikiama renginių dalyviams |
2014 m. gegužės 9 d. |
Vyriausybės kanceliarija, kitos valdžios ir atsakingos institucijos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai |
| Lietuvos banko Pinigų muziejus – apie eurą |
1. Lietuvos banko Pinigų muziejus parengia edukacinę programą „Nuo lietuviško denaro iki lietuviško euro“ (kartu būtų atspausdintas šiai programai skirtas moksleivių pratybų sąsiuvinis, metodinės rekomendacijos mokytojams). |
2014 m. kovas |
Lietuvos bankas |
| 2. Lietuvos banko Pinigų muziejus sukuria testą apie euro istoriją, jo įvedimo euro zonos šalyse aplinkybes, atnaujina politinę, geografinę ir ekonominę informaciją apie euro zonos ir kitas ES valstybes kompiuteriniame terminale „Pasaulio pinigai“ |
2014 m. rugpjūtis |
Lietuvos bankas |
|
| Atsakymai į gyventojų užklausas |
Telefonu, el. paštu, priimant gyventojus atsakingose institucijose ir joms pavaldžiose įstaigose, per institucijų ir pavaldžių įstaigų atstovų susitikimus su tikslinėmis grupėmis atsakoma į užklausas ir klausimus apie euro įvedimą |
2013–2014 m. |
atsakingos institucijos |
| Paskaitos, pristatymai tikslinėms grupėms |
Parengiamas paskaitų apie pinigų ir ekonominę sąjungą, pasirengimą euro įvedimui ciklas, paskaitos pristatomos atsakingų institucijų interneto svetainėse ir pagal tikslinių grupių, švietimo ir kitų įstaigų pageidavimus skaitomos Lietuvos miestuose ir regionuose (gyvai arba transliuojant internetu) |
2013–2014 m. |
Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos savivaldybių asociacija, pagal kompetenciją – kitos atsakingos institucijos, Euro komandos nariai, asociacijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos |
| Diskusijos |
1. Inicijuojamos atsakingų institucijų atstovų diskusijos euro tema su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis (Trišale taryba ir pan.). |
2013–2014 m. |
Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, Lietuvos bankas, prireikus pagal kompetenciją – kitos institucijos |
| 2. Inicijuojamos diskusijos apie euro įvedimą Valstybės pažangos taryboje, kuri atsakinga už strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo priežiūrą. |
2013 m. III ketv. |
Vyriausybės kanceliarija |
|
| 3. Neformalios diskusijos euro, Lietuvos Respublikos ir ES ekonomikos ir kitais aktualiais klausimais, skirtos akademinei bendruomenei, žiniasklaidos atstovams |
2013–2014 m. kartą per ketvirtį |
Lietuvos bankas, Finansų ministerija, finansų ir ekonomikos ekspertai |
|
| Informacija šalies, užsienio ir tarptautinei žiniasklaidai |
1. Teikiama informacija apie bendrąją ES valiutą, aktualius ES ekonomikos ir finansų klausimus, pasirengimą euro įvedimui Lietuvoje (pranešimų spaudai, komentarų rengimas). |
2013–2014 m. |
Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, prireikus – kitos atsakingos institucijos |
| 2. Rengiami atsakymai į visuomenės informavimo priemonių paklausimus apie euro įvedimą. |
2013–2014 m. |
atsakingos institucijos (pagal kompetenciją) |
|
| 3. Bendradarbiaujant su Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos vyriausybių kanceliarijomis, inicijuojamas šių šalių Ministrų Pirmininkų straipsnių ir interviu skelbimas Lietuvos žiniasklaidoje. |
2013–2014 m. |
Vyriausybės kanceliarija |
|
| 4. Įvedus Latvijos Respublikoje eurą, dviem grupėms žurnalistų (po 12 žmonių iš nacionalinės žiniasklaidos ir vietinės spaudos) organizuojama kelionė į Latviją suteikiant galimybę susipažinti su euro įvedimo šioje šalyje aplinkybėmis ir papasakojama apie tai Lietuvos auditorijai |
2014 m. vasaris–kovas |
Lietuvos bankas |
|
| Vaikų ir jaunimo žinių apie eurą gausinimas |
1. Esė ir moksleivių piešinių konkursas euro tema. |
2013 m. rugsėjis–gruodis |
Vyriausybės kanceliarija |
| 2. Euro įvedimo įtakos Lietuvai paaiškinimas per Vyriausybės vykdomus projektus „Moksleiviai į Vyriausybę“, „Moksleivių trečiadieniai“. |
2013–2014 m. |
Vyriausybės kanceliarija |
|
| 3.Vyresniųjų klasių (9–12 kl.) mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada, įtraukiant euro temą. |
2014 m. I ketv. |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 4. Vaikų finansinio švietimo savaitės paminėjimas, įvairiuose renginiuose akcentuojant euro temą. |
2014 m. I ketv. |
Lietuvos bankas, Švietimo ir mokslo ministerija, asociacijos, socialiniai partneriai, nevyriausybinės organizacijos |
|
| 5. Vaikams pritaikytos informacinės-pramoginės-mokomosios knygelės apie eurą |
2014 m. I pusmetis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
|
| Visuomenės nuomonės apie eurą tyrimas |
Reguliariai atliekamas visuomenės nuomonės apie euro įvedimą Lietuvoje ir gyventojų informuotumo lygio tyrimas, rezultatai pateikiami Visuomenės informavimo darbo grupės ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijos nariams |
2013–2014 m. (keturis kartus per metus) |
Lietuvos bankas |
| Visuomenės informavimo priemonių stebėsena |
Stebima ir vertinama visuomenės informavimo priemonių pateikiama informacija apie eurą, ji operatyviai teikiama Visuomenės informavimo darbo grupės nariams |
2013–2014 m. |
atsakingos institucijos |
| Suvenyrų su euro simbolika platinimas |
Suvenyrai su euro simbolika teikiami konkursų ir viktorinų ekonomikos bei finansų temomis nugalėtojams, projektų partneriams, žiniasklaidos atstovams |
2013–2014 m. |
Finansų ministerija, Lietuvos bankas |
| Informavimas apie Bendrą mokėjimų eurais erdvę (angl. Single Euro Payments Area – SEPA) |
1. Sukuriama interneto svetainė www.sepa.lt, joje skelbiama informacija apie Bendrą mokėjimų eurais erdvę (SEPA), jos įtaką bankų sektoriui, verslui ir privatiems asmenims. |
2013 m. II pusmetis |
Lietuvos bankas |
| 2. Rengiami seminarai ūkio subjektams apie SEPA privalumus |
2014 m. balandį ir lapkritį |
Lietuvos bankas |
|
| Leidinys, skirtas mitams apie eurą išsklaidyti |
Leidinys plačiajai visuomenei, kuriame būtų pateikti atsakymai į dažnai užduodamus klausimus dėl sprendimų valdant valstybės finansus, apibūdinamos šių sprendimų sąsajos su euru ar jų nebuvimas |
2014 m. gegužė |
Finansų ministerija, Lietuvos bankas, prireikus – kitos atsakingos institucijos |
| Parengti vi?šųjų pirkimų konkurso sąlygas viešųjų ryšių ir reklamos paslaugoms pirkti |
Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje numatyta, kad konkrečioms informavimo priemonėms įgyvendinti pasitelkiamos viešųjų ryšių ir reklamos agentūros. Jų paslaugas galima įsigyti tik atlikus viešųjų pirkimų procedūras, todėl numatoma parengti tokių paslaugų viešojo pirkimo konkurso sąlygas |
2013 m. birželis–rugsėjis |
Lietuvos bankas ir prireikus – atsakingos institucijos |
| Organizuoti viešųjų pirkimų konkursą viešųjų ryšių ir reklamos paslaugoms pirkti |
Konkurso metu parenkama viešųjų ryšių ir (ar) reklamos kompanija (įmonė), kuri padėtų organizuoti informavimo apie eurą ir komunikacijos veiklą informavimo kampanijos II etapo metu |
2013 m. spalis–2014 m. sausis |
Lietuvos bankas |
| Parengti išsamų pusmečio (iki euro įvedimo) informavimo apie eurą ir komunikacijos planą |
Pasitelkus viešųjų ryšių ir (ar) reklamos kompaniją (įmonę) parengiamas išsamus informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos planas, galiosiantis laikotarpiu nuo ES Tarybos sprendimo įvesti eurą Lietuvos Respublikoje priėmimo iki euro įvedimo dienos |
2014 m. vasaris–kovas |
Lietuvos bankas, atsakingos institucijos |
| Informacijos teikimas Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijai |
Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijoje numatyta, kad Visuomenės informavimo darbo grupė kas ketvirtį informaciją apie Strategijos įgyvendinimo priemonių vykdymą pateikia Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijai |
2013–2014 m. (kas ketvirtį) |
Lietuvos bankas |
Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos
3 priedas
PAGRINDINĖS KOMUNIKACINĖS ŽINUTĖS
Atsakingos institucijos koordinuotą visuomenės informavimą vykdo vadovaudamosi tokiomis pagrindinėmis komunikacinėmis žinutėmis:
1. Siekis įsivesti eurą – ekonomiškai ir politiškai įvertintas žingsnis, kuriam Lietuva pritarė stodama į Europos Sąjungą:
2003 m. referendume Lietuvos gyventojams vieningai pritarus šalies narystei Europos Sąjungoje, 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublika tapo jos nare. Euro įvedimas yra viena iš stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygų. Į euro zoną Lietuva galės įstoti tik įvykdžiusi konvergencijos (Mastrichto) kriterijus;
2. Lietuvos pasirinkta strategija – susieti savo pinigų politiką su euru. Daugiau kaip prieš dešimtmetį (nuo 2002 vasario 2 d.) Lietuva apsisprendė litą su euru susieti fiksuotu valiutos kursu. 2004 m. birželio 28 d. Lietuva prisijungė prie antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II), kuris užtikrina stabilią Europos Sąjungos šalies valiutos kurso politiką euro atžvilgiu. Taip Lietuva žengė dar vieną būtiną žingsnį euro įvedimo link;
tvirtai susiejusi savo valiutą su euru, tačiau neturėdama euro de jure, Lietuva nepasinaudoja visomis ekonominės ir pinigų sąjungos teikiamomis galimybėmis;
narystė euro zonoje – nuoseklios Lietuvos eurointegracinės politikos tąsa. Gilesnė integracija stiprina šalies saugumą, didina politinį Lietuvos svorį Europos ir tarptautinėje politikoje. Su euro įvedimu Lietuvai atsiras galimybė dalyvauti priimant sprendimus euro zonoje.
3. Euro įvedimas suteikia papildomą impulsą Lietuvos ekonomikai ir šalies gyventojų gerovei:
išnyksta valiutos kurso rizika, todėl, kartu vykdant atsakingą fiskalinę politiką, atsiranda tvirtos prielaidos mažėti palūkanų normoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė), gyventojų ir įmonių skolinimosi kainai;
su euro įvedimu mažėja valiutos keitimo rūpesčių. Įstojus į euro zoną, išnyks euro keitimo į litus (ir atvirkščiai) išlaidos, o tai padės sutaupyti lėšų gyventojams ir įmonėms;
konvergencijos kriterijų vykdymas rodo, kad šalis geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką, dėl to didėja Lietuvos patrauklumas tarp valstybei skolinančių ir (ar) darbo vietas kuriančių investuotojų;
gilesnė Lietuvos ekonominė integracija Europos Sąjungoje kuria palankesnę aplinką tarptautinei prekybai, darbo vietų kūrimui, stiprina ekonomiką ir suteikia jai naujų galimybių;
visoms Baltijos šalims įsivedus eurą, regionas taps labiau integruotas ir patrauklesnis investuotojams bei verslo partneriams, vertinantiems jį kaip visumą;
Lietuva užsitikrins finansinio stabilumo garantijas. Įstojusi į euro zoną, Lietuva dalyvaus Europos stabilumo mechanizme, kurio paskirtis – užtikrinti finansinį stabilumą euro zonoje. Kiekviena valstybė prie Europos stabilumo mechanizmo prisideda įmokomis pagal ekonomikos pajėgumus. Tai – investicija, užtikrinanti Europos Sąjungos stabilumą. Lietuva, tapusi euro zonos nare, prireikus turėtų galimybę naudotis šiuo šaltiniu.
4. Euro įvedimas neturi pažeisti gyventojų ekonominių interesų:
Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos imsis visų galimų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad prekių ir paslaugų kainos būtų perskaičiuojamos iš litų į eurus ir nurodomos skaidriai. Tam padės Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) kodeksas ir Verslo subjektų geros verslo praktikos (valios) memorandumas, pagal kuriuos visuomenė galės lengvai atpažinti sąžiningą verslą, o piktnaudžiavimo atvejai bus viešinami;
tikslų ir teisingą darbo užmokesčio, pensijų ir kitų socialinių išmokų perskaičiavimą į eurus užtikrina griežtos ir aiškios apvalinimo taisyklės. Perskaičiuojant į eurus darbo užmokestį, pensijas ir kitas socialines išmokas, turi būti apvalinama gavėjo naudai iki euro cento (tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas) arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus;
euro įvedimas negali būti pretekstas didinti mokesčius, rinkliavas, baudas ir kitas įmokas, šie dydžiai perskaičiuojami pagal aiškią aritmetinę apvalinimo taisyklę;
santaupos bankuose keičiamos automatiškai ir nemokamai, lėšas litais bankuose ir kitose kredito įstaigose laikantiems gyventojams ir įmonėms nereikės rūpintis jų keitimu – euro įvedimo metu sąskaitose laikomi litai bus automatiškai ir nemokamai pakeisti į eurus pagal nustatytą kursą ir aiškią aritmetinio apvalinimo taisyklę;
grynieji litai į eurus bus keičiami nemokamai Lietuvos banke – neribotą laiką, kituose bankuose – pusę metų be apribojimų, dalyje Lietuvos pašto skyrių – 60 dienų nuo euro įvedimo dienos.
5. Euras reprezentuos Lietuvą, eurų monetos su Vyčio simboliu bus visavertė mokėjimo priemonė visoje Europoje. Eurų monetų seriją sudaro aštuonių skirtingų nominalų monetos: 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų, 1 euro ir 2 eurų. Viena eurų monetų pusė yra bendroji, kita – nacionalinė. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Be to, Lietuva tęs ir nacionalinės numizmatikos tradicijas, kadangi euro zonos narė turi teisę leisti apyvartines progines bei kolekcines monetas. 2 eurų apyvartinės proginės monetos leidžiamos nacionalinės ar europinės svarbos įvykiams paminėti, jos skirtos naudoti visoje euro zonoje.
6. Eurų banknotai turi gerai matomus ir jaučiamus apsaugos požymius. Jie padeda greitai atpažinti tikrus banknotus pagal jutimus, be jokių specialių prietaisų. Apsaugos požymiai stabdo banknotų padirbinėjimą. Eurų banknotai yra septynių skirtingo dydžio nominalų: 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų. Visi jie – teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje. Juose pavaizduoti skirtingų Europos istorijos laikotarpių architektūros stiliai. 2013 metais apyvartoje pasirodys pirmieji naujos antrosios serijos, pavadintos „Europa“, banknotai.