Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL GraŽUTĖS regioninio parko, jo zonų ir BUFERINĖS APSAUGOS ZONOS ribų plano patvirtinimo
2010 m. spalio 20 d. Nr. 1490
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 23 straipsnio 2 dalimi ir 28 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad Gražutės regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro Degučių, Dumblynės, Gražutės, Jūžinto, Ligajų, Smalvo, Šavašos ir Švento kraštovaizdžio draustiniai, Antalieptės marių, Juodabrasčio, Šventosios ir Zalvo hidrografiniai draustiniai, Beržinio, Ganiavos, Palšinės, Pūsčios ir Tetervinio telmologiniai draustiniai, kurių tikslai yra šie:
2.1. Degučių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti miško, pelkių ir vandens augalijos kompleksą, saugomas Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodas – 7140) ir miškų (kodai – 9010, 9080, 91D0) buveines; gausias saugomų vandens, miško ir atviro kraštovaizdžio paukščių (didysis baublys, didysis baltasis garnys, didysis dančiasnapis, vapsvaėdis, nendrinė lingė, žuvininkas, jerubė, švygžda, gervė, upinė ir juodoji žuvėdros, žvirblinė pelėda, lututė, juodoji meleta, baltnugaris ir tripirštis geniai) buveines; saugomų augalų (pelkinė uolaskėlė, širdinė dviguonė, pelkinė laksva, dvilapis purvuolis, raudonoji ir dėmėtoji gegūnės), grybų (tikroji raudonpintė ir kopūstgalvis raukšlius) augavietes ir žirgelių (šarvuotoji skėtė) buveines; kultūros paveldo vertybes: Degučių piliakalnį ir pilkapynus;
2.2. Dumblynės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti miškingas, pelkėtas Luodžio paežeres su Mergežerio ozu, dubakloniu, Salako ozu ir Europos Bendrijos svarbos miško paukščių (žvirblinė pelėda, lėlys, juodoji meleta, lygutė) rūšių buveines;
2.3. Gražutės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti ežeringą moreninių pakraštinių darinių supiltinį– suklotinį masyvą su vyraujančiais stačiašlaičiais kalvagūbriais, sausais lobais ir daubomis, vaizdingais ir genetiniu požiūriu vertingais eglynais ir pušynais, būdingas šiam regionui miškų, pelkių ir vandens augalų bendrijas, benuotakinių Gražutės, Šiurpio ir Šiurpelio ežerų, jų apyežerių kompleksą; Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodas – 7140) ir miškų (kodai – 9010, 91D0) buveines; gausias saugomų vandens ir miško paukščių (juodakaklis naras, mažasis, vidutinis ir didysis dančiasnapiai, juodasis peslys, vištvanagis, jūrinis erelis, erelis žuvininkas, mažasis erelis rėksnys, jerubė, gervė, upinė žuvėdra, uodukas, žvirblinė pelėda, lututė, lėlys, juodoji meleta, tripirštis genys, lygutė, mažoji musinukė, paprastoji medšarkė) rūšių buveines; saugomų augalų (statusis atgiris, vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, tamsialapis skiautalūpis, aukštoji gegūnė, vienlapis gedutis ir dvilapis purvuolis) augavietes, vabzdžių (didysis auksinukas, mažasis karališkasis laumžirgis, baltakaktė ir grakščioji skėtės), varliagyvių (raudonpilvė kūmutė) ir žinduolių (baltasis kiškis) buveines; kultūros paveldo vertybes: Bielkaučiznos piliakalnį, vadinamą Baterėja, Samaukos pilkapyną ir neveikiančias karių kapinaites;
2.4. Jūžinto kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti miškingą, ežeringą Sėlių aukštumos moreninio masyvo kraštovaizdį su ryškia reljefo sąskaida, etaloninėmis Rytų Lietuvos ąžuolynų bendrijomis; Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodas – 7140) ir miško (kodas – 9020) buveines; gausias saugomų miško, vandens ir atviro kraštovaizdžio paukščių (didysis baublys, baltasis gandras, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, nendrinė ir pievinė lingės, mažasis erelis rėksnys, upinė ir juodoji žuvėdros, pilkoji ir juodoji meletos, baltnugaris genys, paprastoji medšarkė) rūšių buveines; saugomų augalų (pelkinė laksva, liekninis beržas, plunksninė pliusnė ir plūduriuojantysis sklenduonis) ir grybų (žalsvoji žiomenė, baltijinė ramalina) augavietes bei drugių (machaonas ir didysis auksinukas) buveines; naują grybų rūšį (Plicatura nivea); kultūros paveldo vertybes: Zokorių piliakalnį su senovės gyvenviete, Brūžų, Veriūgiškių pilkapius, Eikotiškio senkapius ir kitas kultūros paveldo vertybes;
2.5. Ligajų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Antalieptės– Daugailių– Vajasiškio dubumos moreninės pertvaros kalvotą daubotą kraštovaizdį su rininiu Ligajų ežeru; saugomų miško paukščių (baltasis gandras, sketsakalis, didysis dančiasnapis) rūšių buveines; kultūros paveldo vertybes: Kiemionių ir Užėniškės piliakalnius;
2.6. Smalvo kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti kalvotoms ir ežeruotoms Aukštaitijos aukštumoms būdingą kraštovaizdį su Smalvo ir Smalvykščio ežerais; Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodai – 7140, 7210, 7230), miškų (kodai – 9010, 9080, 91D0) ir gėlųjų vandenų (kodai – 3140, 3160) buveines; saugomų pelkių, miško ir atviro kraštovaizdžio paukščių (juodakaklis naras, mažasis ir didysis dančiasnapiai, nendrinė lingė, mažasis erelis rėksnys, erelis žuvininkas, tetervinas, gervė, upinė ir juodoji žuvėdros) rūšių buveines; saugomų augalų (raudonoji gegūnė, žvilgančioji riestūnė, dvilapis purvuolis, lieknasis švylys ir šakotoji ratainytė) augavietes ir žirgelių (baltakaktė ir šarvuotoji skėtės) buveines;
2.7. Šavašos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Šventosios upės, Sėlupio ir Šavašos žemupių hidrografinę struktūrą, reljefo formas; Europos Bendrijos svarbos pievų (kodas – 6210), pelkių (kodai – 7140, 7160) ir miškų (kodai – 9020, 9080) buveines; gausias saugomų miško ir atviro kraštovaizdžio paukščių (juodasis gandras, vapsvaėdis, vištvanagis, mažasis erelis rėksnys, jerubė, gervė, tulžys, pilkoji ir juodoji meletos, vidutinis, baltnugaris ir tripirštis geniai, mažoji musinukė) rūšių buveines; saugomų augalų (plunksninė pliusnė, totorinė maludė, melsvasis gencijonas, sibirinė visgė, daugiametis patvenis, raudonoji ir baltijinė gegūnės, miškinė dirsuolė) ir grybų (plunksninis raukšliagrybis, šeriuotoji žiovenė, miltuotoji brylytė ir žalsvoji kežytė) augavietes, žinduolių (ūdra), varliagyvių (skiauterėtasis tritonas, raudonpilvė kūmutė) ir žuvų bei nėgių (vijūnas ir mažoji nėgė) buveines; kultūros paveldo vertybes: Verslavos ir Lūžų piliakalnius, Verslavos, Lūžų ir Tamašaukos pilkapynus, Lūžų akmenį su dubeniu ir kitas kultūros paveldo vertybes ir jų aplinką;
2.8. Švento kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti unikalaus benuotakinio Švento ežero miškingą pelkėtą baseiną su Europos Bendrijos svarbos gėlųjų vandenų (kodas – 3130) ir miško (kodas – 9010) buveinėmis; saugomų vandens ir miško paukščių (juodakaklis naras, didysis dančiasnapis, erelis žuvininkas, jerubė, upinė žuvėdra, žvirblinė pelėda, lėlys, juodoji meleta, tripirštis genys) rūšių buveines; saugomų: augalų (vėjalandė šilagėlė, smiltyninis gvazdikas, pražangiažiedė pluksnalapė, balandinė žvaigždūnė ir tamsialapis skiautalūpis) augavietes, vabzdžių (machaonas, mažasis karališkasis laumžirgis, geltonžiedis kordulegastras, baltakaktė ir šarvuotoji skėtės) ir grybų (bohemiškasis aukšliavarpis ir tikroji raudonpintė) rūšis;
2.9. Antalieptės marių hidrografinio draustinio – išsaugoti Antalieptės marias su vingiuotomis pakrantėmis, giliomis įlankomis, ištįsusiais pusiasaliais, salomis; gausias saugomų vandens ir atviro kraštovaizdžio saugomų paukščių (juodakaklis naras, rudakaklis naras, didysis baublys, pilkoji žąsis, smailiauodegė antis, rudė, mažasis, vidutinis ir didysis dančiasnapiai, jūrinis erelis, nendrinė lingė, vištvanagis, juodakrūtis bėgikas, upinė ir juodoji žuvėdros, juodoji meleta, paprastoji medšarkė) rūšių buveines; kultūros paveldo vertybes: Galminių piliakalnį, Galminių pilkapynus ir kitas kultūros paveldo vertybes;
2.10. Juodabrasčio hidrografinio draustinio – išsaugoti tarpusavyje susisiekiančių ežerų sistemą; Europos Bendrijos svarbos miškų (kodai – 9010, 91D0) buveines su saugomų miško paukščių (vištvanagis, žvirblinė pelėda, jerubė, juodoji meleta) rūšimis; saugomų žirgelių (mažasis karališkasis laumžirgis, baltakaktė ir grakščioji skėtės) buveines;
2.11. Šventosios hidrografinio draustinio – išsaugoti Šventosios aukštupio hidrografinę struktūrą su pratekamaisiais Asavo, Asavėlio, Luodykščio ir Ūparto ežerais; Europos Bendrijos svarbos miško (kodas – 91D0) buveinę; saugomų miško, vandens ir atviro kraštovaizdžio paukščių (didysis dančiasnapis, jerubė, žalvarnis, juodoji meleta, paprastoji medšarkė) rūšių buveines;
2.12. Zalvo hidrografinio draustinio – išsaugoti rininius Ažukalnio, Kuojinio ir Zalvo ežerus su Europos Bendrijos svarbos gėlųjų vandenų (kodai – 3140, 3150) ir miškų (kodai – 9010, 91D0) buveinėmis; gausią vandens ir miško paukščių (juodakaklis naras, didysis dančiasnapis, sketsakalis, jerubė, upinė žuvėdra, žvirblinė pelėda, juodoji meleta, baltnugaris genys, lygutė, mažoji musinukė) rūšių įvairovę; saugomų augalų (raudonoji gegūnė ir šakotoji ratainytė) augavietes ir žirgelių (mažoji nehalenija ir mažasis karališkasis laumžirgis) buveines;
2.13. Beržinio telmologinio draustinio – išsaugoti Beržinio aukštapelkę su Beržinio ežeru ir Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodas – 7140) ir miškų (kodai – 9010, 91D0) buveinėmis; saugomų paukščių (tetervinas, gervė) ir žirgelių (mažasis karališkasis laumžirgis, baltakaktė ir šarvuotoji skėtės) buveines, augalų (laplandinis karklas, liekninis beržas, širdinė dviguonė, nariuotoji ilgalūpė, lieknasis švylys, raudonoji ir dėmėtoji gegūnės) augavietes;
2.14. Ganiavos telmologinio draustinio – išsaugoti pelkių kompleksą su Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodas – 7140) ir miškų (kodai – 9010, 9080, 91D0) buveinėmis; saugomų pelkių, miško ir atviro kraštovaizdžio paukščių (baltasis gandras, vapsvaėdis, sketsakalis, jerubė, švygžda, gervė, juodoji žuvėdra, pilkoji meleta) rūšių buveines; saugomų augalų (raudonoji, dėmėtoji ir siauralapė gegūnės, šakotasis varpenis, dvilapis purvuolis, liekninis beržas ir kiti) ir grybų (tikroji raudonpintė) augavietes, roplių (balinis vėžlys) ir žinduolių (ūdra) rūšis;
2.15. Palšinės telmologinio draustinio – išsaugoti pelkių kompleksą su Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodas – 7140) ir miškų (kodai – 9010, 91D0) buveinėmis; saugomų pelkių ir miško paukščių (jerubė, gervė, žvirblinė pelėda, juodoji meleta) rūšių buveines; saugomų augalų (raudonoji gegūnė) augavietes ir žirgelių (mažoji nehalenija, mažoji išnura, grakščioji, baltakaktė ir šarvuotoji skėtės) buveines;
2.16. Pūsčios telmologinio draustinio – išsaugoti pelkių kompleksą su Europos Bendrijos svarbos pelkių (kodas – 7120) buveine; saugomų pelkinių ir atviro kraštovaizdžio paukščių (pievinė lingė, sketsakalis, tetervinas, kukutis, paprastoji ir plėšrioji medšarkės) ir saugomų žuvų rūšių (vijūnas) buveines;
3. Pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
3.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620, 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) nustatyta tvarka informuoti žemės sklypų savininkus ir valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojus ir pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui duomenis apie pasikeitusias žemės sklypui (ar jo daliai) taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;
3.2. per 15 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti šį planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat atitinkamoms savivaldybėms.
4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1313 „Dėl Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 95-3356).
5. Pakeisti Valstybinių kraštovaizdžio draustinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-9; 2001, Nr. 95-3353, Nr. 95-3357; 2002, Nr. 96-4193; 2006, Nr. 51-1887; 2008, Nr. 2-58, 59, Nr. 139-5498; 2010, Nr. 44-2127), ir išbraukti iš jo Smalvo kraštovaizdžio draustinį.
6. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
