LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ APLINKOS ELEMENTŲ UŽTERŠTUMO RADIONUKLIDAIS MATAVIMUS, PATVIRTINIMO

 

2000 m. spalio 16 d. Nr. 417

Vilnius

 

Siekdamas užtikrinti aplinkos monitoringo duomenų kokybę ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353):

1. Tvirtinu šiuos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinius dokumentus:

1.1. LAND 36-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių“ (pridedama);

1.2. LAND 37-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – vandenyje ištirpusio cezio radionuklidų koncentravimas sorbuojančiaisiais filtrais ir vandens tūrinio aktyvumo įvertinimas“ (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „valdymo sistema“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 417

 

SUDERINTA

Sveikatos apsaugos ministerijos

2000 m. liepos 18 d. raštu Nr. 31-08-6927

 

APLINKOS ELEMENTŲ UŽTERŠTUMO RADIONUKLIDAIS MATAVIMAS – MĖGINIŲ GAMA SPEKTRINĖ ANALIZĖ SPEKTROMETRU, TURINČIU PUSLAIDININKINĮ DETEKTORIŲ

 

LAND 36-2000

 

Normatyvinis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

 

I. ĮSPĖJIMAI

 

1. Jonizuojančioji spinduliuotė kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai! Dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, būtina laikytis radiacinės saugos reikalavimų [4.1, 4.2].

2. Kai kurie naudojami chemikalai yra pavojingi! Darbuotojai, naudodami pavojaus ženklu pažymėtas medžiagas, privalo laikytis saugos taisyklių.

3. Darbuotojai turi laikytis darbo su elektros prietaisais ir kriogeniniais indais taisyklių bei būti susipažinę su įprasta darbo laboratorijoje tvarka.

 

II. TAIKYMO SRITIS

 

4. Šis metodas taikomas gama kvantus spinduliuojančių radionuklidų aktyvumui bei tūriniam ir savitajam aktyvumui aplinkos elementų (objektų) mėginiuose įvertinti. Jis privalomas asmenims, vykdantiems aplinkos taršos radionuklidais kontrolę ir valstybinį, savivaldybių bei ūkio subjektų aplinkos monitoringą.

5. Metodo taikymo ribos:

5.1. matavimo ribos – nuo 0,01 – 1 Bq iki ≈10 kBq priklausomai nuo detektoriaus jautrumo, foninės spinduliuotės, matuojamojo radionuklido savybių (gama kvantų energijos ir kvantų emisijos tikimybės) bei matavimo trukmės;

5.2. matuojamų energijų sritis – nuo 50 keV (≈30 keV, kai detektorius turi berilio langelį) iki 2 MeV (specialieji detektoriai būna skirti kitokioms energijos sritims);

5.3. matavimo trukmė – nuo 1 minutės iki 1 savaitės (priklauso nuo mėginio aktyvumo, detektoriaus jautrumo, foninės spinduliuotės, matuojamojo radionuklido savybių bei būtino tikslumo);

5.4. matavimo paklaida – nuo 5 iki 30 % (priklauso nuo detektoriaus efektyvumo, kalibravimo tikslumo, mėginio aktyvumo, mėginio paruošimo būdo, foninės spinduliuotės, matuojamojo radionuklido savybių bei matavimo trukmės).

 

III. NORMATYVINĖS NUORODOS

 

6. Šiame dokumente yra nuorodos į šiuos norminius dokumentus:

6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 25 nutarimą „Dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1485);

6.2. Lietuvos higienos normą HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 1998, Nr. 1-31);

6.3. LST ISO 31-9:1996. Dydžiai ir vienetai – 9 dalis: atomo ir branduolio fizika;

6.4. LST ISO 31-10:1996. Dydžiai ir vienetai – 10 dalis: branduolinės reakcijos ir jonizuojančiosios spinduliuotės.

 

IV. SĄVOKOS

 

7. Šiame dokumente vartojamos sąvokos [6.3, 6.4, F.10-F.13]:

7.1. aktyvumas – radionuklidų kiekis, tam tikru metu esantis tam tikros energetinės būsenos, išreikštas formule:

 

čia: A – aktyvumas, dN – savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energetinės būsenos) per laiko tarpą dt tikėtinas skaičius. Vienetai: s-1, specialus vieneto pavadinimas Bq, 1 Bq = 1 s-1;

7.2. savitasis aktyvumas – mėginio aktyvumo ir jo masės santykis. Vienetas: Bq/kg;

7.3. savųjų radionuklidų efektiniai aktyvumai – efektinės foninių radionuklidų aktyvumų vertės, įvertintos spektrometrinėje sistemoje nesant matuojamojo mėginio. Vienetai: Bq, Bq/kg;

7.4. tūrinis aktyvumas – mėginio aktyvumo ir jo tūrio santykis. Vienetas: dujose – Bq/m3, skysčiuose – Bq/l;

7.5. deaktyvavimas – radioaktyviųjų medžiagų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos, aparatūros ir kitų objektų;

7.6. detektorius – įtaisas spinduliuotei aptikti;

7.7. detektavimo riba – mažiausias išmatuojamas mėginio aktyvumas;

7.8. efektinė trukmė („gyvasis laikas“) – spektro kaupimo trukmė, neįskaičiuojant laiko tarpo, kai spektrometrinė sistema yra neveikos būsenos. Vienetas: s (sekundė);

7.9. ėminys – medžiaga, paruošta siųsti į laboratoriją, ir skirta bandymams;

7.10. gama spinduliuotė – fotoninė diskrečiojo spektro spinduliuotė, susidaranti kintant energinei atomų branduolių būsenai arba išmedžiagėjant elementariosioms dalelėms;

7.11. gama kvanto emisijos tikimybė – tikimybė, kad radionuklido branduolio virsmo metu bus išspinduliuotas tam tikros energijos gama kvantas;

7.12. kalibravimas – eksperimentinis matavimo priemonės rodmenų susiejimas su atitinkamo matuojamojo dydžio vertėmis;

7.13. spektrometrinės sistemos energetinis kalibravimas – eksperimentinis kanalo numerio susiejimas su kvantų energija;

7.14. spektrometrinės sistemos efektyvumo kalibravimas – eksperimentinis kvantų registravimo efektyvumo nustatymas;

7.15. kryžminis užteršimas – mėginio ar ėminio užsiteršimas kitų ėminių ar mėginių radionuklidais;

7.16. matavimo indas – tam tikros formos indas, kuriame matavimo metu būna matuojamasis mėginys;

7.17. mėginys – ėminio medžiagos kiekis, kurios bandymas ir stebėjimas atliekamas tiesiogiai;

7.18. nešiklis – cheminis junginys, į kurio sudėtį įeina radionuklidą atitinkančio elemento stabilus atomas;

7.19. neveika („mirties laikas“) – santykinė laiko trukmė, kada matavimo prietaisas (detektorius) yra laikinai praradęs gebėjimą aptikti spinduliuotę. Vienetas: %;

7.20. atsitiktinė paklaida – matavimo rezultato ir to paties matuojamojo dydžio be galo daug kartų kartojimosi sąlygomis atliktų matavimų vidurkio skirtumas;

7.21. matavimo paklaida – matuojamojo dydžio matavimo rezultato ir tikrosios matuojamojo dydžio vertės skirtumas;

7.22. santykinė paklaida – matavimo paklaidos ir tikrosios matuojamojo dydžio vertės santykis. Vienetas: %;

7.23. radionuklidas – atomo branduolys, kuriam būdingas radioaktyvusis skilimas;

7.24. spektrometrinės sistemos efektyvumas – tikimybė, kad spektrometrinė sistema užregistruos iš gama spinduliuotės šaltinio išspinduliuotą gama kvantą;

7.25. pusėjimo trukmė – vidutinis laiko tarpas, per kurį suskyla pusė radioaktyviojo izotopo branduolių. Vienetas: s (sekundė);

7.26. sertifikuotas standartinis radionuklidų tirpalas – tirpalas su tiksliai žinomais radionuklidų tūriniais aktyvumais, kuriame esančių radionuklidų tūrinių aktyvumų nustatymas yra patvirtintas sertifikatu;

7.27. skyra – rodmenų įtaiso rodmenų skirtumas, kurį dar galima reikšmingai suvokti;

7.28. pamatinis šaltinis – tiksliai žinomo aktyvumo (arba savitojo aktyvumo) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, skirtas kalibruoti;

7.29. sertifikuotas pamatinis šaltinis – tiksliai žinomo aktyvumo (arba žinomo savitojo aktyvumo) jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, kuriame esančių radionuklidų aktyvumų nustatymas patvirtintas sertifikatu;

7.30. laboratorijos (darbinis) pamatinis šaltinis – kalibruoti skirtas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, pagamintas iš sertifikuoto standartinio tirpalo (medžiagos).

 

V. METODO ESMĖ IR PRINCIPAS

 

8. Branduolinis virsmas gali būti susijęs su vieno ar keleto gama kvantų emisija. Skirtingų radionuklidų gama kvantų energijos yra skirtingos. Pagal gama kvantų energiją galima atpažinti gama kvantus spinduliuojančius radionuklidus. Gama kvantai, praeidami pro užtvarinį puslaidininkinio kristalo sluoksnį, jame sukuria krūvininkus – laisvuosius elektronus bei skyles ir kristalu prateka elektros srovės impulsas. Jo stiprumas yra proporcingas kvanto energijai. Sustiprinti elektriniai impulsai analizuojami ir sumuojami daugiakanaliais impulsų analizatoriais. Pagal radionuklidų spinduliuojamų gama kvantų energiją atitinkančių impulsų skaičių įvertinamas mėginio aktyvumas (A priedas).

 

VI. PRIETAISAI, ĮRANGA IR MEDŽIAGOS

 

9. Mėginiams paruošti ir analizuoti būtini šie prietaisai, įranga bei medžiagos:

9.1. gama spektrometrinė sistema (A priedas);

9.2. Diuaro indas skystam azotui laikyti;

9.3. svarstyklės (svėrimo ribos nuo 0 iki 3 kg, tikslumas 0,5 g);

9.4. sietas (akučių matmenys 2x2 mm) stambesnėms priemaišoms atskirti (būtinas tik dirvožemio ir dugno nuosėdų mėginiams);

9.5. homogenizatorius mėginiams homogenizuoti (gali būti buitinis maisto smulkintuvas);

9.6. mėginių rūšį ir detektoriaus tipą optimaliai atitinkantys polietileniniai matavimo indai (Marinelli indas – nuo 0,5 iki 3 l arba cilindrai ir lėkštelės – nuo 2 iki 100 ml tūrio) su dangčiais (A priedas);

9.7. džiovinimo spinta (gebanti palaikyti pastovią 110 oC temperatūrą) mėginiams džiovinti (kai mėginiai džiovinami);

9.8. deginimo krosnis (iki 500 oC) mėginiams deginti (kai mėginiai deginami);

9.9. pamatinis gama spinduliuotės šaltinis arba sertifikuotas standartinis radionuklidų tirpalas (radionuklidų aktyvumų vertės žinomos ne mažesniu nei ±3% tikslumu) gama spektrometrinei sistemai kalibruoti (10.5 skirsnis);

9.10. 137Cs arba kito ilgaamžio radionuklido, turinčio gama liniją matavimo energijų srityje, šaltinis sistemos stabilumo kontrolei vykdyti (rekomenduojamas uždarasis, taškinis, nebūtinai atestuotas, apie 1 kBq aktyvumo šaltinis);

9.11. presas mėginiams presuoti į tabletes (kai mėginiai presuojami);

9.12. koncentruota druskos rūgštis vandens mėginiams parūgštinti (būtina tik analizuojant vandens mėginius);

9.13. azoto rūgšties 3 M tirpalas indams deaktyvuoti;

9.14. etilo spiritas prietaisams deaktyvuoti;

9.15. skystas azotas germanio detektoriui šaldyti.

 

VII. ĖMINIAI IR MĖGINIAI

 

10. Ėminio paėmimas. Kadangi šis metodas tinka radionuklidų aktyvumams įvairiuose objektuose matuoti, gali būti taikomos kelios medžiagos ėminių ėmimo metodikos [F.1-F.5]. Ėmimo metodika pasirenkama atsižvelgiant į tiriamo objekto bei matuojamojo izotopo prigimtį, savitąjį aktyvumą ir reikalingą matavimo tikslumą. Ėminiai patikimai (vandeniu nenuplaunamu markeriu arba etiketėje) pažymimi ir apsaugomi nuo kryžminio užteršimo. Užpildomas ėminio protokolas, nurodant objektą, ėminio ėmimo vietą ir datą bei ėminį paėmusiojo asmens vardą ir pavardę.

11. Mėginio paruošimas:

11.1. Kai medžiagos savitasis (tūrinis) aktyvumas pakankamas, aktyvumai matuojami tiesiogiai (nekoncentravus ir chemiškai neapdorojus). Šiuo atveju aplinkos elementų mėginiai ruošiami taip:

11.1.1. iš dirvožemio ir dugno nuosėdų mėginio pašalinama žolė ir šaknys, dirvožemis paskleidžiamas padėkluose ir išdžiovinamas 80-100oC temperatūroje. Sausas dirvožemis smulkinamas, išsijojamas, supilamas į matavimo indą ir pasveriamas. Akmenukai pasveriami atskirai ir išmetami;

11.1.2. vandens mėginys parūgštinamas druskos rūgštimi (1 ml rūgšties į 1 l vandens), supilamas į matavimo indą ir pasveriamas. Parūgštinti rekomenduojama iškart, paėmus vandens ėminį;

11.1.3. biologinių objektų mėginių savitieji aktyvumai matuojami nedžiovintoje arba sausoje medžiagoje. Gyvūnų audinių savitasis aktyvumas vertinamas nedžiovintoje, o augmenijos (ir sausumos, ir vandens) – sausoje medžiagoje. Antruoju atveju medžiaga išdžiovinama temperatūroje, neviršijančioje 105 oC. Džiovinimo trukmė priklauso nuo drėgmės kiekio mėginiuose ir yra ne trumpesnė kaip 24 valandos. Abiem atvejais susmulkinta ir gerai sumaišyta medžiaga supilama į matavimo indą. Nedžiovintos medžiagos mėginys sveriamas susmulkintas, o sausos medžiagos – išdžiovintas.

11.2. Visais atvejais matavimo indas (Marinelli arba cilindrą) pripildomas pilnas arba iki nustatytos žymės (lygio, atitinkančio pamatinio šaltinio lygį) ir uždengiamas dangčiu.

11.3. Kai mėginių savitieji aktyvumai nepakankami, detektavimo ribai sumažinti mėginį būtina koncentruoti:

11.3.1. oro filtras ir atmosferos iškritų surinkimo marlė išdžiovinama temperatūroje, neviršijančioje 100 oC. Po to mėginys supresuojamas arba sudeginamas temperatūroje, neviršijančioje 450 oC. Supresuota tabletė arba pelenai atsargiai (kuo mažiau prarandant) perkeliami į matavimo indą. Pelenai suslegiami. Mėginys nedeginamas, jei yra galimybė, kad jame gali būti jodo radionuklidų – deginant mėginį jodas prarandamas;

11.3.2. biologinių objektų medžiaga susmulkinama, pasveriama ir išdžiovinama temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 100 oC. Sausas mėginys pasveriamas ir sudeginamas (išskyrus bandinius, kuriuose gali būti jodo radionuklidų). Kad mėginys neužsiliepsnotų, pradžioje temperatūra didinama lėtai (per 1–2 val. iki 150–200 oC), o po to greičiau (per 30 min. iki 450 oC). 450 oC temperatūroje deginama apie 16 valandų. Pelenai atsargiai (kuo mažiau prarandant) supilami į matavimo indą, suslegiami ir pasveriami;

11.3.3. vandens ėminys koncentruojamas vienu iš šių būdų: garinimo [F.4] (parūgštintas vanduo garinamas virš vandens vonios, prieš tai pridėjus atitinkamo nešiklio), nusodinimo cheminiais reagentais [F.3] ir sorbavimo jonitinėmis dervomis arba filtrais [F.4, F.5]. Norint išmatuoti foninius radionuklidų tūrinius aktyvumus, koncentruojamas didelio (50-200 l) tūrio vandens ėminys. Transportuojant ir saugant ėminį, indo sienelės, vandenyje esančios skendinčiosios dalelės bei besivystantys dumbliai sorbuoja radionuklidus. Radionuklidų nuostoliams sumažinti pasemtas vandens ėminys iš karto parūgštinamas (1 ml druskos rūgšties į 1 l vandens) ir laikomas polietileno talpykloje. Nuostoliai sumažėja vandens ėminį užšaldžius. Tuo pačiu metu imant ėminį ir jį koncentruojant, galima išvengti radionuklidų nuostolių bei supaprastinti ėminių transportavimą bei saugojimą. Garinimo privalumas tas, kad sukoncentruojami visi radionuklidai (išskyrus lakiuosius). Tačiau jis tinka tik gėlo vandens atveju, nes didelė druskų koncentracija trikdo vandens garinimą. Jonitinės dervos itin gerai tinka gėlam vandeniui, nes vandenyje ištirpusios druskos neleidžia sulaikyti radionuklidus. Sulaikymo efektyvumas priklauso nuo vandens srauto greičio, nuklidų cheminės formos, stabilių izotopų ir kitų ištirpusių medžiagų koncentracijų, todėl kiekvieno tiriamo vandens telkinio atveju būtina šiuo metodu gautus rezultatus palyginti su rezultatais, gautais kitais metodais.

11.4. Iš mėginio medžiaga pripildyto matavimo indo masės atimama tuščio indo (su dangčiu) masė. Matavimo indas patikimai pažymimas, ant jo ar ant priklijuotos etiketės vandeniu nenuplaunamu žymekliu užrašant mėginio kodą, masę (be indo masės) ir paruošimo datą. Šie duomenys bei ėminio paėmimo vieta ir data užrašomi į laboratorijos žurnalą.

Matavimui paruoštų mėginių nelaikykite greta ruošiamų mėginių, o indus uždenkite – sumažinsite mėginių kryžminio užsiteršimo galimybę!

 

VIII. PROCEDŪROS

 

12. Matavimas:

12.1. mėginio medžiaga pripildytas matavimo indas padedamas ant matavimui paruoštos, kalibruotos gama spektrometrinės sistemos detektoriaus nustatytoje, lengvai atkartojamoje, padėtyje (prietaisas turi būti kalibruotas esant šiai geometrinei konfigūracijai, 14 ir 15 skirsniai). Detektorius turi būti saugomas nuo užteršimo – matuojant didelio aktyvumo mėginius, matavimo indas su mėginiu turi būti įdėtas į polietileno maišelį arba detektorius uždengiamas polietileno plėvele;

12.2. atsižvelgiant į numatomą mėginio aktyvumą, nustatoma matavimo trukmė (kai spektrometrinė sistema veikia automatiniu režimu) arba užrašomas matavimo pradžios laikas ir įjungiama spektro kaupimo sistema. Matavimo trukmė turi būti tokia, kad gama smailėje būtų sukaupta pakankamai (ne mažiau kaip 1 000) impulsų. Priklausomai nuo mėginio aktyvumo, gama detektoriaus efektyvumo ir būtino tikslumo kaupimas gali tęstis nuo poros minučių iki savaitės. Kuo ilgesnė matavimo trukmė – tuo tikslesni matavimo rezultatai;

12.3. būtina patikrinti prietaiso neveiką (kai spektrometrinė sistema neveikos vertę rodo matavimo metu). Jeigu neveika viršija 10 %, geometrinė konfigūracija turi būti pakeista (prietaisas turi būti kalibruotas šios geometrinės konfigūracijos) – mėginys turi būti atitolintas arba jo masė sumažinta (paprastai automatizuotos sistemos rodo prietaiso neveiką matavimo metu);

12.4. pasibaigus matavimo laikui, spektro kaupimo sistema išjungiama (automatiniame režime išsijungia automatiškai). Sukauptas spektras įrašomas į atmintį (jeigu matavimo sistema sujungta su kompiuteriu), o spektro identifikavimo kodas, bylos pavadinimas, matavimo trukmė, data, mėginio numeris ir duomenys apie geometrinę konfigūraciją bei pastabos – į laboratorijos žurnalą.

13. Įrangos deaktyvavimas. Panaudoti indai ir kitos panaudotos priemonės plaunamos parūgštintu distiliuotu vandeniu (1 ml koncentruotos azoto rūgšties į 1 litrą vandens) ir išvalomos vata, sudrėkinta etilo spiritu. Detektoriaus ir šarvo paviršius reguliariai (kas savaitę) arba, išmatavus didelio aktyvumo mėginį, būtina valyti etilo spiritu sudrėkinta vata.

14. Gama spektrometrinės sistemos energetinis kalibravimas:

14.1. energetinio kalibravimo tikslas – susieti spektrometro kanalo numerį su gama kvantų energija. Energetinis kalibravimas atliekamas naudojant naują prietaisą, po jo remonto ar derinimo, arba dėl kitų veiksnių pakitus jo parametrams (kartais parametrai kinta pasikeitus temperatūrai laboratorijoje bei matuojant labai aktyvų mėginį). Kalibruoti naudojamas žinomos izotopinės sudėties radioaktyvusis šaltinis (tūrinis arba taškinis, nebūtinai tiksliai žinomo aktyvumo), turintis gama linijas (bent 2–3 linijas) visame matuojamų energijų intervale;

14.2. sukaupus šaltinio gamą spektrą (ne mažiau kaip 1 000 impulsų kiekvienoje gama smailėje, pagal kurias atliekamas kalibravimas), yra identifikuojamos linijos (nustatoma jas sukuriančių gama kvantų energija) ir nubrėžiama kalibravimo kreivė (smailės centrą atitinkančio kanalo numerio priklausomybė nuo energijos). Paprastai kalibravimo procedūra yra spektrometrinės sistemos valdymo ir spektrų apdorojimo programinės įrangos sudėtinė dalis ir sistemą galima kalibruoti automatiškai. Tokiu atveju kalibravimas atliekamas vadovaujantis programinės įrangos gamintojo instrukcija.

15. Gama spektrometrinės sistemos efektyvumo kalibravimas:

15.1. efektyvumo kalibravimas atliekamas pradedant naudoti naują prietaisą, po jo remonto ar derinimo, arba pakitus jo parametrams. Parenkama lengvai atkartojama, optimali geometrinė konfigūracija (matavimo indo forma ir jo padėtis). Būtina atsižvelgti į mėginių tūrį, savitąjį aktyvumą ir tankį. Mažai aktyviems, didelio tūrio vienalyčiams biriems ir skystiems, dažniausiai nekoncentruotiems mėginiams naudojami nuo 0,5 iki 3 l talpos Marinelli indai. Kai mėginių tūris mažas arba itin didelis aktyvumas, naudojami cilindriniai 20–100 ml talpos indai arba lėkštelės su dangteliais. Matuojant turi būti kuo tiksliau atkartojama matavimo konfigūracija – ir nedideli mėginio formos ar tankio pokyčiai mažina matavimo tikslumą;

15.2. efektyvumo kalibravimui užtikrinti turi būti naudojamas sertifikuotas pamatinis šaltinis arba laboratorijos pamatinis šaltinis. Pamatinio šaltinio forma ir tūris turi atitikti matuojamų mėginių formą ir tūrį, o tankis bei savitasis aktyvumas turi būti artimi mėginių tankiui bei savitajam aktyvumui. Gama linijos turi būti viso matuojamų energijų diapazono ribose. Energijų intervale nuo 60 keV iki 300 keV gama linijos turi būti išsidėsčiusios kas 50 keV, nuo 300 keV iki 1400 keV – kas 200 keV ir bent vieną liniją intervale nuo 1 400 keV iki 2 000 keV. Venkite naudoti radionuklidus, turinčius kaskadinius branduolinius virsmus (pavyzdžiui, 60Co, 88Y, 133Ba, 152Eu, 134Cs) bei 40K;

15.3. nesant sertifikuoto pamatinio šaltinio, būtiną laboratorijos pamatinį šaltinį reikia pagaminti skiedžiant sertifikuotą standartinį radionuklidų tirpalą parūgštintu (1 ml koncentruotos azoto rūgšties į 1 l vandens) distiliuotu vandeniu arba matuojamajai medžiagai artimos sudėties vienalyčiu užpildu. Užtikrinus, kad radionuklidai vienodai pasiskirstę, tirpalu (mišiniu) pripildomas matavimo indas (pilnas arba iki nustatytos žymės) ir pasveriamas. Apskaičiuojamas aktyvumas ir savitasis aktyvumas. Pagamintas šaltinis pažymimas vandeniu nenuplaunamu markeriu užrašant šaltinio numerį, radionuklidų aktyvumus ir datą. Paprastai spektrometras iš karto kalibruojamas kelioms kelių tipų konfigūracijoms ir aktyvumų mėginiams, todėl vienu metu gaminami keli laboratorijos pamatiniai šaltinai. Laboratorijos pamatiniai šaltiniai gali būti gaminami ir iš sertifikuoto biraus šaltinio. Šiuo atveju matavimo indas pripildomas sertifikuoto šaltinio medžiaga iki žymės ir pasveriamas;

15.4. kalibravimo šaltinis padedamas ant detektoriaus tam tikros padėties, įjungiama spektro kaupimo sistema ir sukaupiamas gama spektras (ne mažiau kaip 1 000 impulsų gama smailėse, naudojamose kalibruoti);

15.5. sukauptas spektras įrašomas į atmintį (jeigu matavimo sistema sujungta su kompiuteriu), o spektro identifikavimo kodas, bylos pavadinimas, kalibravimo data ir trukmė bei išsamūs duomenys apie kalibravimo šaltinį (aktyvumą bei geometrinę konfigūraciją) ir spektrometrinės sistemos veikimo režimą bei pastabos – į laboratorijos žurnalą;

15.6. sukauptas spektras apdorojamas – identifikuojami radionuklidai ir apskaičiuojami kalibruoti naudojamų gama smailių plotai (impulsų skaičius kiekvienoje smailėje, D priedas);

15.7. apskaičiuojamas kiekvienos kalibruoti naudojamos gama spektro linijos sistemos efektyvumas η:

 

 

čia: N – bendras impulsų skaičius smailėje (vnt.); Nf – „foninis“ impulsų skaičius (impulsų po tiriamąja smaile skaičius) (vnt.); te – matavimo efektinė trukmė (s); A – kalibravimo (pamatinio) šaltinio aktyvumas arba savitasis aktyvumas (Bq arba Bq/kg); pγ – gama kvanto emisijos tikimybė (E priedas); Δt – laikas, praėjęs nuo kalibravimo šaltinio (arba sertifikuoto standartinio tirpalo, iš kurio pagamintas laboratorijos pamatinis šaltinis) atestavimo iki kalibravimo (dienos), T1/2 – radioizotopo pusėjimo trukmė (dienos). Paprastai prietaiso efektyvumo nustatymo procedūra yra spektrometrinės sistemos valdymo ir spektrų apdorojimo programinės įrangos sudėtinė dalis. Tokiu atveju kalibravimas atliekamas automatiškai, vadovaujantis programinės įrangos gamintojo instrukcija.

Sistema turi būti suderinta ir sureguliuota iki efektyvumo nustatymo ir neturi būti reguliuojama iki kito sistemos efektyvumo nustatymo!

16. Tuščias matavimas. Iki spektrometrinės sistemos naudojimo pradžios būtina reguliariai (kas metai) įvertinti spektrometrinės sistemos ir detektoriaus aplinkos radionuklidų poveikį (B priedas). Ant detektoriaus padedamas matavimo indas su distiliuotu vandeniu ir sukaupiamas spektrometrinės sistemos savitasis („foninis“) spektras. Kaupimo trukmė turi būti ne mažesnė už mėginių matavimo trukmę ir priklauso nuo būtino tikslumo. Spektras apdorojamas ir įvertinami spektrometrinės sistemos savųjų radionuklidų efektiniai aktyvumai (B priedas). Matavimai turi būti kartojami visų naudojamų formų matavimo indams.

 

IX. SKAIČIAVIMAI

 

17. Spektrų analizė. Sukauptas spektras išanalizuojamas – identifikuojami radionuklidai ir apskaičiuojami kalibruoti naudojami gama smailių plotai – impulsų skaičius bei foninių impulsų skaičius kiekvienoje tiriamojoje smailėje (D priedas). Tam spektras aproksimuojamas Gauso pasiskirstymo formos kreive mažiausių kvadratų metodu. Analizė atliekama taip: smailių paieška, energijų nustatymas, radionuklidų identifikavimas naudojantis radionuklidų biblioteka (E priedas), impulsų skaičiaus tiriamojoje smailėje ir foninio impulsų skaičiaus įvertinimas. Paprastai spektrų analizės procedūros yra spektrometrinės sistemos valdymo ir spektrų apdorojimo programinės įrangos sudėtinė dalis. Spektrų analizę atliekant automatiškai, vadovaujamasi programinės įrangos gamintojo instrukcija.

18. Aktyvumas:

18.1. radionuklidų savitieji aktyvumai skaičiuojami pagal formulę:

 

 

čia: N – bendras impulsų skaičius tiriamojoje smailėje, Nf – „foninis“ impulsų skaičius tiriamojoje smailėje, C – tiriamojo radionuklido savitasis aktyvumas (Bq/kg) arba tūrinis aktyvumas (Bq/m3), te – efektinė matavimo trukmė (s), Q – mėginio kiekis (masė (kg) arba tūris (m3), h – spektrometrinės sistemos efektyvumas, pγ – gama kvanto emisijos tikimybė (E priedas). Spektrų analizę ir aktyvumo skaičiavimus atliekant automatiškai, vadovaujamasi programinės įrangos gamintojo instrukcija;

18.2. kai matuojamieji radionuklidai yra aptinkami spektrometrinės sistemos savitajame spektre, iš C reikšmės atimamos spektrometrinės sistemos savųjų radionuklidų efektinių aktyvumų vertės (16 skirsnis);

18.3. jeigu nuo ėminio paėmimo iki matavimo Δt praėjo daugiau negu 1% radioizotopo pusėjimo trukmės T1/2, matavimų rezultatas pakoreguojamas, padauginus jį iš koeficiento k1:

 

 

Koreguoti nereikia, kai matuojamieji radionuklidai yra pusiausvyroje su ilgaamžiais motininiais radionuklidais (pavyzdžiui, gamtiniai urano ir torio šeimų nariai);

18.4. jeigu matavimo trukmė t yra daugiau negu 1% pusėjimo trukmės T1/2, rezultatas padauginamas (išskyrus radionuklidus, kurie yra pusiausvyroje su ilgaamžiais motininiais radionuklidais) iš koeficiento k2:

 

 

18.5. jeigu matuojamas koncentruotas mėginys, o gauti rezultatai susiję su nekoncentruotu mėginiu, aktyvumas perskaičiuojamas, matavimo rezultatą dauginant iš koeficiento k3:

 

 

čia m1 – mėginio masė prieš koncentravimą (g), m2 – koncentruoto mėginio masė (g).

19. Paklaidos. Paklaidas lemia daugelis priežasčių: ėminio nereprezentatyvumas ir mėginio nehomogeniškumas, ėminių ar mėginių kryžminis užsiteršimas, skirtingų radionuklidų gama smailių persiklojimas, netikslumai sveriant, matuojant tūrį, pamatinio šaltinio aktyvumą, branduolių virsmų atsitiktinė prigimtis (statistinė paklaida). Kryžminiam užsiteršimui išvengti skirtingos prigimties ir skirtingų aktyvumų mėginius rekomenduojama imti skirtinga įranga, o matuoti skirtingais prietaisais.

Sisteminė paklaida susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: vieną jų lemia spektrometrinės sistemos efektyvumo įvertinimo paklaida (iki 5%), o kitą – mėginio nevienalytiškumas bei nukrypimas nuo nustatytos matavimo konfigūracijos (iki 5%).

Atsitiktinės santykinės paklaidos dedamoji dalis Δ, nulemta atsitiktinės branduolių virsmų prigimties, įvertinama taip:

 

 

čia: N – bendras impulsų skaičius tiriamojoje smailėje, Nf – „foninis“ impulsų skaičius. Spektrų analizę ir paklaidų skaičiavimus atliekant automatiškai, vadovaujamasi programinės įrangos gamintojo instrukcija.

20. Detektavimo riba. Detektavimo riba (mažiausias išmatuojamas aktyvumas) DL įvertinama pagal formules:

 

(kai neišryškėja smailė);

 

(kai išryškėja smailė);

 

čia: η – tam tikros energijos kvantų registravimo efektyvumas, pγ – atitinkamos energijos gama kvanto emisijos tikimybė, n – kanalų skaičius smailėje, m – kanalų skaičius „foniniam“ impulsų skaičiui įvertinti (rekomenduojama m=3), te – efektinė matavimo trukmė (s). Spektrų analizę atliekant ir detektavimo ribą vertinant automatiškai, vadovaujamasi programinės įrangos gamintojo instrukcija.

 

X. KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

21. Reguliariai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) bei prieš kiekvieną matavimų ciklą ir po didelio aktyvumo mėginių turi būti patikrinama, ar neužsiteršė gama spektrometrinė sistema:

21.1. foninio gama spektro matavimas atliekamas be mėginio; spektro kaupimo trukmė visada turi būti ta pati;

21.2. impulsai susumuojami visoje matuojamų energijų srityje, rezultatas užrašomas ir palyginamas su ankstesniaisiais bei pavaizduojamas grafiškai;

21.3. jeigu impulsų suma padidėja daugiau nei 10 %, sistema turi būti deaktyvuojama ir procedūra atliekama dar kartą.

22. Reguliariai (kas mėnesį) bei prieš kiekvieną matavimų ciklą turi būti patikrinamas gama spektrometrinės sistemos stabilumas:

22.1. pasirenkama lengvai atkartojama šaltinio padėtis ir naudojamas ilgaamžių radionuklidų šaltinis, kuriam būdinga gama linija matavimo energijų srityje (pvz., 137Cs); gali būti taškinis uždaras šaltinis;

22.2. atliekamas gama spektro matavimas, sukaupiant ne mažiau kaip 10 000 impulsų spektro linijos srityje, spektras įrašomas ir apdorojamas;

22.3. matavimo rezultatai įrašomi į kokybės kontrolės žurnalą ir pavaizduojami grafiškai;

22.4. rezultatas palyginamas su ankstesniaisiais; jeigu rezultatas nuo vidutinio skiriasi ne daugiau kaip 10 %, vadinasi, spektrometrinė sistema veikia be sutrikimų. Priešingu atveju būtina pakartotinai atlikti sistemos kalibravimą.

 

XI. SPECIALIEJI ATVEJAI

 

23. Radiacinių avarijų ir ypatingųjų situacijų atvejais džiovinimo, deginimo bei kitos koncentravimo procedūros neatliekamos ir radionuklidų savitieji aktyvumai skaičiuojami esant grynai masei.

24. Mėginys nedeginamas, jeigu yra tikimybė, kad jis gali būti užterštas jodo radionuklidais, pasižyminčiais lakumu, kurių aktyvumus būtina matuoti.

______________

 

A priedas

(informacinis)

 

GAMA SPEKTROMETRINĖ SISTEMA

 

Gama spektrometrinė sistema susideda iš gryno germanio arba germanio su įterptu ličiu detektoriaus, elektrinių impulsų stiprinimo, formavimo, analizės ir registravimo elektroninės įrangos, apsauginio šarvo bei maitinimo šaltinio. Paprastai į šiuolaikinių spektrometrinių sistemų sudėtį įeina ir kompiuteris su specialia spektrometrinės sistemos valdymo bei spektrų apdorojimo programine įranga.

Detektorius yra pagrindinis spektrometrinės sistemos elementas. Jis gali būti koaksialinės (jautri sritis yra iš detektoriaus galo ir šonų), plokščios (jautri sritis yra iš detektoriaus galo) arba „šulinio“ formos (detektoriaus jautrioje srityje yra mėginiui skirta ertmė). Koaksialiniai detektoriai yra tinkamiausi, kai tenka matuoti didelio tūrio mažai aktyvius (dažniausiai neapdorotus) mėginius. Jie paprastai naudojami su Marinelli formos (turinčiais detektoriaus skersmenį atitinkančią ertmę) matavimo indais. Plokšti detektoriai dažniau naudojami su cilindro ar lėkštelės formos matavimo indais. Kai turimos medžiagos kiekis yra labai ribotas (pavyzdžiui, sukoncentravus kelis šimtus litrų vandens ar sudeginus didelį kiekį žolės), tinkamiausi – „šulinio“ tipo detektoriai (šiuo atveju nebūtinas mėginio vienalytiškumas). Matuojant mažų energijų srityje (< 100 keV), naudojami detektoriai su berilio langeliu, gerai praleidžiančiu mažų energijų gama kvantus. Gama kvantų skyra 60Co 1,33 MeV gama smailės srityje neturėtų viršyti 2 keV, o šios smailės ir Komptono sklaidos amplitudžių santykis turėtų būti didesnis kaip 45:1.

Gama spektrometrai su puslaidininkiniais detektoriais pasižymi labai gera skyra (skiriamąja geba). Naudojant gryno germanio detektorius, galima atskirti gama kvantus, kurių energijos skiriasi ne mažiau kaip 1,5, o naudojant germanio su ličio priemaiša detektorius – ne mažiau kaip 3–5 keV. Kartais naudojamų blyksninių (scintiliatorinių) detektorių skyra nėra pakankama radionuklidams identifikuoti, todėl jie ne visada gali būti taikomi matuoti aplinkos mėginių aktyvumus (tik tais atvejais, kai mėginyje yra keletas žinomų radionuklidų arba pirminės analizės ir mėginių atrankos atvejais).

Germanio detektoriai veikia tik esant žemai temperatūrai. Todėl jie šaldomi skystu azotu (kartais naudojami elektriniai šaldytuvai). Puslaidininkiniai detektoriai yra itin jautrūs įvairiems poveikiams, todėl juos atšaldykite ar atšildykite bei elektros srovę įjunkite ar išjunkite griežtai pagal gamintojo instrukciją!

Siekiant sumažinti išorinės spinduliuotės įtaką, detektorius ir matuojamasis mėginys įdedami į švino arba geležies šarvą 5-10 cm storio sienelėmis. Naudotinas „senas“ švinas, kuriame yra mažiau radioaktyviojo 210Pb (pusėjimo trukmė – 21 metai). Matuojant 50-100 keV energijų intervale, siekiant išvengti neigiamo švino rentgeno spinduliuotės poveikio, šarvas iš vidaus padengiamas kelių milimetrų storio vario ir kadmio sluoksniais.

Gama spektrometrinėse sistemose detektorius ir pradinis stiprintuvas paprastai būna sumontuoti viename bloke, o elektrinių impulsų stiprintuvas, keitiklis ir analizatorius – kitame (dažnai vietoj stiprintuvo, impulsų analizatoriaus bei spektrų apdorojimo įrenginio naudojamas kompiuteris). Detektoriuje susidarę srovės impulsai formuojami, stiprinami, o vėliau analizuojami ir saugomi kompiuterio atmintyje. Speciali gama spektrų apdorojimo programinė įranga leidžia identifikuoti radionuklidus bei suskaičiuoti jų aktyvumus. Automatiškai apdorojant spektrus, operatoriaus darbas būna efektyvus, tačiau galimos klaidos: neteisingai įvesti duomenys, netinkamai identifikuoti radionuklidai ar apdorotas spektras. Operatorius turi būti pakankamai kvalifikuotas ir patyręs, kad galėtų teisingai įvertinti gautus rezultatus.

______________

 

B priedas

(informacinis)

 

TRUKDŽIAI; SAVOJI (FONINĖ) SPEKTROMETRINĖS SISTEMOS SPINDULIUOTĖ

 

B.1. Gamtiniai gama spinduoliai. Detektoriuje, šarve bei jo konstrukcinėse medžiagose, patalpos sienose, ore, langų stikle ir kitur visada yra gamtinių kalio, radžio, torio, urano radionuklidų bei jų dukterinių produktų. Jų spinduliuojamus gama kvantus registruoja spektrometrine sistema. Dėl to sumažėja matavimo tikslumas (ypač mažai aktyvių mėginių atvejais). B1 lentelėje pateikti duomenys apie dažniausiai pasitaikančius gamtinius radionuklidus.

 

B1 lentelė. Gamtinių radionuklidų gama linijos

 

Gamtiniai radionuklidai

Gama kvantų energija

Eγ, keV

 

 

212Pb

75,0

214Pb

74,8

208Tl

75,0

234Th

92,9

226Ra

186,2

228Ac

209,3

212Pb

238,6

228Ac

270,2

208Tl

278,0

214Pb

295,2

228Ac

328,0

228Ac

338,3

214Pb

351,9

228Ac

463,0

208Tl

511,0

β+

511,2

208Tl

583,0

214Bi

609,3

212Bi

727,0

228Ac

794,7

208Tl

860,4

228Ac

911,1

214Bi

1 120,3

214Bi

1 238,1

214Bi

1 377,7

40K

1 460,8

208Tl

1 592,5

212Bi

1 620,6

228Ac

1 630,4

214Bi

1 729,6

214Bi

1 764,5

 

 

 

B.2. Kosminė spinduliuotė. Tam tikrą spekrometrinės sistemos savosios spinduliuotės dalį sąlygoja kosminė spinduliuotė. Didelės energijos (iki 108-109 GeV) pirminės kosminės dalelės, susidurdamos su atmosferos oro atomų branduoliais, sukuria antrinių dalelių (µ ir κ mezonų, miuonų, neutronų, protonų, elektronų bei fotonų) srautus. Detektoriuje šios dalelės sukuria foninius srovės impulsus. Be to, kosminės dalelės šarve indukuoja greituosius neutronus. Šių neutronų neelastinės sklaidos metu išspinduliuojami gama kvantai taip pat didina spinduliuotę (B2 lent.).

 

B2 lentelė. Gama linijos, sąlygotos neutronų neelastinės sklaidos

 

Gama kvantų energija Eγ, keV

Reakcija

 

 

68,2

73Ge(n, nI)73Ge

562,9

76Ge(n, nI)76Ge

569,7

207Pb(n, nI)207Pb

669,6

63Cu(n, nI)63Cu

691,3

72Ge(n, nI)72Ge

803,1

206Pb(n, nI)206Pb

846,8

56Fe(n, nI)56Fe

962,1

63Cu(n, nI)63Cu

1 115,5

65Cu(n, nI)65Cu

2 624,6

208Pb(n, nI)208Pb

 

 

 

Lėtieji (šiluminiai) neutronai sukelia branduolines reakcijas, kurių radioaktyvūs produktai sąlygoja kai kurių gama linijų atsiradimą foniniame spektre (B3 lent.).

 

B3 lentelė. Gama linijos, sąlygotos šiluminių neutronų sukurtų trumpaamžių radionuklidų

 

Gama kvantų

energija Eγ, keV

Reakcija

Pastabos

 

 

 

23,4

70Ge (n, γ) 71Ge

 

53,4

72Ge (n, γ)73mGe

 

66,7

72Ge (n, γ) 73mGe

13,3+53,4 keV kvantų suminė smailė

139,7

74Ge (n, γ) 74mGe

 

159,5

76Ge (n, γ) 77mGe

 

174,9

70Ge (n, γ) 71mGe

 

198,9

70Ge (n, γ) 71mGe

23,4+174,9 keV kvantų suminė smailė

278,3

63Cu (n, γ) 64Cu

 

558,3

113Cd (n, γ) 114Cd

 

651,0

113Cd (n, γ) 114Cd

 

805,7

113Cd (n, γ) 114Cd

 

 

 

 

 

Kosminė spinduliuotė detektoriaus šarve sukuria antrinių dalelių (p, e-, e+) liūtį. Šios dalelės sukelia stabdomąją anihiliacinę spinduliuotę, energija Eγ=511 keV. Ši anihiliacinių gama kvantų linija aptinkama kiekviename foniniame spektre.

______________

 

C priedas

(informacinis)

 

GAMA KVANTŲ REGISTRAVIMO EFEKTYVUMAS

 

Detektoriaus efektyvumas priklauso nuo gama kvantų energijos. Turint pakankamai duomenų, galima įvertinti sistemos efektyvumo priklausomybė nuo energijos (1 pav.).

 

Gr01

 

C1 pav. Būdinga detektoriaus efektyvumo priklausomybės nuo energijos kreivė

 

Dažnai efektyvumo priklausomybė nuo energijos išreiškiama formule:

 

 

čia: η – detektoriaus efektyvumas, Eγ – atitinkamos g linijos energija, keV, A1 ir A2 – parametrai, būdingi konkrečiai spektrometrinei sistemai. Energijų, mažesnių už 200 keV, taikoma sudėtingesnė polinominė η ir Eγ priklausomybė.

Kartais taikomas taškinis kalibravimas. Pavyzdžiui, norint išmatuoti 137Cs aktyvumą, pakanka turėti atestuotą 137Cs šaltinį. Šiais atvejais efektyvumo priklausomybė nuo energijos nenustatoma.

______________

 

D priedas

(informacinis)

 

SPEKTRŲ ANALIZĖ

 

Spektrų analizę ir smailių „plotų“ skaičiavimus galima atlikti nesinaudojant spektrų apdorojimo programine įranga. 2 pav. pavaizduota būdinga mažo aktyvumo mėginio gama fotonų sugerties smailė.

 

Gr02

 

D2 pav. Tipiška mažai aktyvaus mėginio gama smailė

 

Visam smailėje užregistruotų impulsų skaičiui įvertinti taikoma formulė:

 

 

čia:

ni – impulsų skaičius i-tajame spektro kanale.

Foninių impulsų skaičius Nf įvertinamas taip:

 

 

Spektro sritys nuo a1 iki a2 ir nuo b1 iki b2 apibūdina foninį lygį po smaile.

______________

 

E priedas

(informacinis)

 

RADIONUKLIDŲ BIBLIOTEKA

 

E1 lentelė. Gama spinduoliai, jų pusėjimo trukmės, gama kvantų energijos Eγ ir kvantų emisijos tikimybės (kvantų išeigos) pγ [1]

 

Nuklidas

Pusėjimo trukmė

Eγ, keV

pγ

 

 

 

 

7Be

53,17 d.

477,61

0,1032

22Na

950,4 d.

511,00

1,807

 

 

1 274,542

0,9994

24Na

0,62323 d.

1 368,63

0,99994

 

 

2 754,030

0,99876

40K

1,277 109 m.

1 460,81

0,1067

41Ar

1,827 h

1 293,64

0,9916

46Sc

83,80 d.

889,280

0,99984

 

 

1 120,55

0,99987

51Cr

27,71 d.

320,08

0,0985

54Mn

312,5 d.

834,84

0,99975

56Mn

0,10744 d.

846,75

0,989

 

 

1 810,72

0,272

 

 

2 113,05

0,143

56Co

77,3 d.

846,75

0,9993

 

 

977,42

0,0144

 

 

1 037,820

0,1411

 

 

1 175,09

0,0227

 

 

1 238,26

0,6670

 

 

1 360,21

0,0427

 

 

1 771,40

0,1550

 

 

2 015,35

0,0302

 

 

2 034,91

0,0788

 

 

2 598,55

0,1720

 

 

3 202,24

0,0324

 

 

3 253,52

0,0798

 

 

3 273,20

0,0189

 

 

3 451,42

0,00954

57Co

271,84 d.

122,06

0,8559

 

 

136,47

0,1058

58Co

70,78 d.

511,00

0,300

 

 

810,78

0,9945

59Fe

44,53 d.

142,54

0,0100

 

 

192,35

0,0270

 

 

1 099,25

0,561

 

 

1 291,57

0,436

60Co

1925,5 d.

1 173,24

0,9990

 

 

1 332,50

0,999824

65Zn

243,9 d.

511,00

0,0286

 

 

1 115,55

0,504

75Se

119,76 d.

121,12

0,173

 

 

136,00

0,590

 

 

198,60

0,0147

 

 

264,65

0,591

 

 

279,53

0,252

 

 

303,910

0,0134

 

 

400,65

0,1156

85Kr

3,909 103 d.

514,01

0,00434

85mKr

4,48 h

151,18

0,753

 

 

304,87

0,141

85Sr

64,85 d.

514,01

0,984

87Kr

1,272 h

402,58

0,495

 

 

673,87

0,0191

 

 

845,43

0,073

 

 

1 175,40

0,0112

 

 

1 740,52

0,0205

 

 

2 011,88

0,0290

 

 

2 554,8

0,093

 

 

2 558,1

0,039

88Kr

2,84 h

165,98

0,0310

 

 

196,32

0,260

 

 

362,23

0,0225

 

 

834,83

0,130

 

 

1 518,39

0,0215

 

 

1 529,77

0,109

 

 

2 029,84

0,0453

 

 

2 035,41

0,0374

 

 

2 195,84

0,132

 

 

2 231,77

0,034

 

 

2 392,11

0,3460

88Y

106,66 d.

898,04

0,946

 

 

1 836,06

0,9924

89Kr

3,16 min.

220,90

0,200

 

 

497,5

0,066

 

 

576,96

0,056

 

 

585,80

0,166

 

 

738,39

0,042

 

 

867,08

0,059

 

 

904,27

0,072

 

 

1 324,28

0,0306

 

 

1 472,76

0,069

 

 

1 530,04

0,033

 

 

1 533,68

0,051

 

 

1 693,7

0,044

 

 

2 012,23

0,0156

 

 

2 866,23

0,0174

 

 

3 532,9

0,0134

 

 

3 923,0

0,0041

89Sr

50,5 d.

909,2

0,000098

95Zr

64,09 d.

724,20

0,440

 

 

756,73

0,543

95Nb

35,0 d.

765,80

0,9980

99Mo

2,7476 d.

140,47

0,0495

 

 

181,06

0,0603

 

 

366,42

0,0122

 

 

739,50

0,1231

 

 

777,92

0,0433

99mTc

0,25025 d.

140,47

0,8897

103Ru

39,272 d.

497,08

0,909

 

 

610,33

0,0565

106Ru

372,6 d.

511,85

0,2047

 

 

616,17

0,00735

 

 

621,84

0,0995

 

 

1 050,47

0,01452

108mAg

127 m.

433,93

0,905

 

 

614,37

0,898

 

 

722,95

0,908

110mAg

249,79 d.

657,75

0,9465

 

 

677,61

0,1068

 

 

706,670

0,166

 

 

763,93

0,224

 

 

884,67

0,734

 

 

937,48

0,346

 

 

1 384,27

0,247

 

 

1475,76

0,0397

 

 

1505,00

0,1316

109Cd

463 d.

88,03

0,0365

111In

2,8049 d.

171,28

0,9093

 

 

245,39

0,9417

113Sn

115,1 d.

255,12

0,0193

 

 

391,69

0,649

123mTe

119,7 d.

158,96

0,840

124Sb

60,20 d.

602,72

0,9783

 

 

645,82

0,0744

 

 

722,78

0,1078

 

 

1 691,02

0,4752

 

 

2 091,0

0,0547

125Sb

1008,1 d.

176,33

0,0679

 

 

380,44

0,01520

 

 

427,89

0,294

 

 

463,38

0,1045

 

 

600,56

0,1778

 

 

606,64

0,0502

 

 

635,90

0,1132

 

 

671,41

0,0180

125I

59,3 d.

35,49

0,0667

131I

8,021 d.

364,48

0,816

 

 

636,97

0,0712

 

 

722,89

0,0178

131mXe

11, 84 d.

163,93

0,0196

133Xe

5,245 d.

79,62

0,0026

 

 

81,00

0,377

133mXe

2,19 d.

233,18

0,103

133Ba

3842 d.

53,16

0,0220

 

 

79,62

0,0261

 

 

81,00

0,340

 

 

276,39

0,0710

 

 

302,85

0,1833

 

 

356,01

0,623

 

 

383,85

0,0892

134Cs

754,2 d.

475,35

0,0151

 

 

563,23

0,0834

 

 

569,32

0,1538

 

 

604,70

0,976

 

 

795,85

0,854

 

 

801,93

0,0864

 

 

1 038,57

0,00998

 

 

1 167,94

0,0180

 

 

1 365,15

0,0302

135Xe

0,3796 d.

249,79

0,9013

 

 

608,19

0,029

135mXe

15,36 min.

526,57

0,812

137Xe

3,83 min.

455,51

0,312

137Cs

30,0 m.

661,66

0,850

138Xe

14,13 min.

153,75

0,0595

 

 

242,56

0,0350

 

 

258,31

0,315

 

 

396,43

0,063

 

 

 

0,203

 

 

1 768,26

0,167

 

 

2 004,75

0,0535

 

 

2 015,82

0,123

 

 

2 252,26

0,0229

139Ce

137,65 d.

165,85

0,800

140Ba

12,751 d.

537,38

0,2439

140La

1,6779 d.

328,77

0,2074

 

 

487,03

0,4594

 

 

815,83

0,2364

 

 

1 596,49

0,9540

141Ce

32,50 d.

145,44

0,489

144Ce

284,45 d.

133,54

0,1109

 

 

696,51

0,0134

 

 

1 489,15

0,00279

 

 

2 185,66

0,00700

147Nd.

10,98 d.

91,11

0,282

 

 

531,03

0,123

152Eu

4939 d.

121,78

0,2837

 

 

244,69

0,0751

 

 

344,27

0,2658

 

 

411,11

0,02234

 

 

443,91

0,0280

 

 

778,89

0,1296

 

 

963,38

0,1462

 

 

1 085,78

0,1016

 

 

1 112,02

0,1356

 

 

1 407,95

0,2085

169Yb

32,032 d.

109,78

0,175

 

 

118,19

0,0186

 

 

130,52

0,1128

 

 

177,21

0,2244

 

 

197,95

0,360

 

 

261,07

0,0168

 

 

307,73

0,1010

180mHf

0,2300 d.

215,25

0,817

 

 

332,31

0,945

 

 

443,18

0,831

 

 

500,71

0,139

182Ta

114,43 d.

84,68

0,0263

 

 

100,11

0,1423

 

 

113,67

0,0187

 

 

116,41

0,00445

 

 

152,43

0,0695

 

 

156,38

0,0263

182Ta

114,43 d.

179,39

0,0309

 

 

198,35

0,0144

 

 

222,10

0,0750

 

 

229,32

0,0364

 

 

264,07

0,0362

 

 

1 121,28

0,3530

 

 

1 189,04

0,1644

 

 

1 221,42

0,2717

 

 

1230,87

0,1158

192Ir

73,831 d.

295,96

0,286

 

 

308,46

0,298

 

 

316,51

0,828

 

 

468,07

0,477

 

 

588,59

0,0451

 

 

604,41

0,0819

 

 

612,47

0,0531

198Au

2,696 d.

411,80

0,9547

203Hg

46,612 d.

279,20

0,813

207Bi

32,2 m.

569,70

0,9770

 

 

1 063,66

0,7408

 

 

1 770,24

0,0687

210Pb

22,3 m.

46,50

0,0418

226Ra

1600 m.

186,21

0,0351

 

 

241,98

0,0712

 

 

295,21

0,1815

 

 

351,92

0,351

 

 

609,31

0,446

 

 

768,36

0,0476

 

 

934,06

0,0307

 

 

1 120,29

0,147

 

 

1 238,11

0,0578

 

 

1 509,23

0,0208

 

 

1 764,49

0,151

 

 

2 118,55

0,0117

 

 

2 204,22

0,0498

 

 

2 293,36

0,00301

 

 

2 447,86

0,0155

232Th

1,405 1010 m.

59,0

0,0019

 

 

105,0

0,016

 

 

129,08

0,0223

 

 

146,1

0,0021

 

 

154,2

0,0090

 

 

209,28

0,0381

 

 

238,63

0,435

 

 

240,98

0,0404

 

 

270,23

0,0344

 

 

278,0

0,0233

 

 

300,09

0,0327

 

 

321,7

0,00245

 

 

328,0

0,0310

 

 

338,32

0,1126

 

 

409,51

0,0195

 

 

463,00

0,0450

 

 

562,3

0,0089

 

 

570,7

0,00213

 

 

583,0

0,307

 

 

727,0

0,0735

 

 

755,18

0,0104

 

 

763,13

0,0073

 

 

772,17

0,0145

 

 

785,46

0,0107

 

 

794,70

0,0434

 

 

835,5

0,0153

 

 

860,37

0,0455

 

 

911,07

0,266

 

 

964,6

0,052

 

 

969,11

0,1623

 

 

1 459,30

0,0078

 

 

1 588,00

0,0326

 

 

2614,66

0,356

241Am

432,0 m.

59,54

0,360

 

 

 

 

 

E2 lentelė. Radionuklidai, išrikiuoti gama kvantų energijų didėjimo tvarka ir gama kvantų emisijos tikimybės pγ [1]

 

Energija, keV

Radionuklidas

pγ

 

 

 

13,60

239Pu

0,044

13,85

140Ba

0,012

14,41

57Co

0,0954

22,16

109Cd

0,86

24,94

109Cd

0,17

26,35

241Am

0,024

27,40

125Sb

0,6192

29,97

140Ba

0,1073

31,00

125Sb

0,1289

31,82

137Cs

0,0196

32,19

137Cs

0,0361

35,50

125Sb

0,0428

36,40

137Cs

0,0131

42,80

154Eu

0,2847

46,52

210Pb

0,0405

49,41

239Np

0,001

51,62

239Pu

0,0027

59,54

241Am

0,359

59,54

237U

0,3348

60,01

155Eu

0,0114

63,29

234Th

0,0383

67,75

182Ta

0,423

67,88

239Np

0,009

72,00

187W

0,1077

79,62

133Xe

0,006

80,11

144Ce

0,016

80,18

131I

0,0262

81,00

133Ba

0,3292

81,00

133Xe

0,37

86,50

237Np

0,126

86,54

155Eu

0,308

86,79

160Tb

0,132

88,03

109Cd

0,0361

91,10

147Nd

0,279

92,38

234Th

0,0273

92,80

234Th

0,0269

94,67

239Pu

0,0037

97,43

153Sm

0,0073

97,43

153Gd

0,276

98,44

239Pu

0,0059

100,10

182Ta

0,141

103,18

153Gd

0,196

103,18

153Sm

0,283

105,31

155Eu

0,205

106,12

239Np

0,2286

112,95

177Lu

0,064

121,12

75Se

0,1732

121,78

152Eu

0,2832

122,06

57Co

0,8559

123,14

154Eu

0,405

123,80

131Ba

0,2905

129,30

239Pu

0,0064

133,02

181Hf

0,41

133,54

144Ce

0,108

134,25

187W

0,0856

136,00

75Se

0,5898

136,25

181Hf

0,069

136,48

57Co

0,1061

140,51

99mTc

0,889

142,65

59Fe

0,0102

143,21

237Np

0,0042

143,76

235U

0,1093

145,44

141Ce

0,4844

151,17

85mKr

0,7508

158,20

135Xe

0,0029

162,64

140Ba

0,0621

163,33

235U

0,05

16,93

131mXe

0,0196

164,10

139Ba

0,2205

165,85

139Ce

0,7995

172,62

125Sb

0,0018

176,33

125Sb

0,0679

176,56

136Cs

0,1359

181,06

99Mo

0,0652

185,72

235U

0,575

186,21

226Ra

0,0328

192,35

59Fe

0,0308

196,32

88Kr

0,263

205,31

235U

0,0503

208,01

237U

0,2167

208,36

177Lu

0,11

209,75

239Np

0,327

216,09

131Ba

0,199

220,90

89Kr

0,204

228,16

132Te

0,882

228,18

239Np

0,1079

233,18

133mXe

0,103

234,68

95Zr

0,002

236,00

227Th

0,1105

238,63

212Pb

0,446

240,98

224Ra

0,0395

241,98

214Pb

0,09

244,70

152Eu

0,0751

248,04

154Eu

0,0659

249,44

131Ba

0,028

249,79

135Xe

0,899

252,45

154Eu

0,001

255,06

113Sn

0,0182

256,25

227Th

0,0671

258,41

138Xe

0,315

258,79

214Pb

0,0055

264,66

75Se

0,59

273,70

214Bi

0,0018

274,53

214Pb

0,0033

276,40

133Ba

0,0732

277,60

239Np

0,142

279,19

203Hg

0,8155

279,54

75Se

0,2518

282,52

175Yb

0,031

284,29

131I

0,0606

293,26

143Ce

0,42

295,21

214Pb

0,197

295,94

152Eu

0,0045

298,57

160Th

0,269

300,09

212Pb

0,0341

302,85

133Ba

0,1871

304,84

140Ba

0,043

304,86

85mKr

0,137

312,40

42K

0,18

314,20

214Pb

0,0079

319,41

147Nd

0,0195

320,08

51Cr

0,0983

328,77

140La

0,205

329,43

152Eu

0,0015

333,03

196Au

0,2285

334,31

239Np

0,0204

338,40

228Ac

0,114

340,57

136Cs

0,4855

344,28

152Eu

0,2267

345,95

181Hf

0,12

351,92

214Pb

0,389

355,73

196Au

0,869

356,01

133Ba

0,6258

358,39

135Xe

0,0022

361,85

135I

0,0019

362,23

88Kr

0,0228

363,50

88Kr

0,0049

363,93

138Cs

0,0024

364,48

131I

0,8124

365,29

138Cs

0,0019

367,79

152Eu

0,0087

373,25

131Ba

0,133

375,05

239Pu

0,0016

380,44

125Sb

0,0152

383,85

133Ba

0,0889

387,00

214Bi

0,0037

389,10

214Bi

0,0041

391,69

113Sn

0,6416

396,32

175Yb

0,065

400,66

75Se

0,1156

402,58

87Kr

0,496

405,74

214Bi

0,0017

407,99

135Xe

0,0036

411,12

152Eu

0,0227

411,80

198Au

0,9551

413,71

239Pu

0,0015

414,70

126Sb

0,833

416,05

152Eu

0,0011

426,50

214Bi

0,0011

427,89

125Sb

0,2944

433,95

108mAg

0,907

434,56

138Xe

0,203

439,90

147Nd

0,012

443,98

152Eu

0,0312

454,77

214Bi

0,0032

462,10

214Pb

0,0017

462,79

138Cs

0,307

463,38

125Sb

0,1045

469,69

214Bi

0,0013

474,38

214Bi

0,0012

477,59

7Be

0,0103

479,57

187W

0,2113

480,42

214Pb

0,0034

482,16

181Hf

0,83

487,03

140La

0,455

487,08

214Pb

0,0044

488,66

152Eu

0,0042

496,28

131Ba

0,4378

497,08

103Ru

0,895

497,50

89Kr

0,068

503,39

152Eu

0,0016

510,57

133I

0,0184

511,00

56Co

0,186

511,00

64Cu

0,371

511,00

22Na

0,9

511,00

88Y

0,004

511,00

65Zn

0,0283

511,85

106Ru

0,206

513,99

85Kr

0,0043

513,99

85Sr

0,983

526,56

135mXe

0,8051

529,89

133I

0,873

531,02

147Nd

0,1309

533,69

214Pb

0,0019

537,32

140Ba

0,2439

546,94

138Cs

0,1076

551,52

187W

0,0492

554,32

82Br

0,706

555,61

91mY

0,949

557,04

103Ru

0,0083

559,10

76As

0,45

563,23

134Cs

0,0838

563,23

76As

0,012

564,00

122Sb

0,712

564,02

152Eu

0,0049

566,42

152Eu

0,0013

569,32

134Cs

0,1543

569,67

207Bi

0,978

580,15

214Pb

0,0037

583,19

208TI

0,8577

585,80

89Kr

0,169

586,29

152Eu

0,0046

591,74

154Eu

0,0484

595,36

134I

0,1116

600,56

125Sb

0,1778

602,73

124Sb

0,978

604,70

134Cs

0,9756

606,64

125Sb

0,0502

608,19

135Xe

0,0287

609,31

214Bi

0,433

610,33

103Ru

0,0564

616,20

106Ru

0,007

618,28

187W

0,0607

619,07

82Br

0,0431

621,79

134I

0,1059

621,84

106Ru

0,0981

635,90

125Sb

0,1132

636,97

131I

0,0727

645,86

124Sb

0,0738

652,30

91Sr

0,0297

652,90

91Sr

0,0802

653,00

91Sr

0,0037

656,48

152Eu

0,0015

657,05

76As

0,0617

657,71

89Rb

0,101

657,76

110mAg

0,9464

661,66

137Cs

0,8521

665,45

214Bi

0,0125

666,31

126Sb

0,996

667,69

132I

0,987

671,15

152Eu

0,0023

675,89

198Au

0,008

685,74

187W

0,2639

685,90

147Nd

0,0081

692,60

122Sb

0,039

695,00

126Sb

0,996

696,49

144Ce

0,0148

697,00

126Sb

0,29

697,49

144Pr

0,0148

698,33

82Br

0,279

702,63

94Nb

1

703,11

214Bi

0,0047

715,76

154Eu

0,0018

719,86

214Bi

0,0041

720,50

126Sb

0,538

722,79

124Sb

0,1076

722,89

131I

0,018

722,95

108mAg

0,915

723,30

154Eu

0,197

724,20

95Zr

0,441

727,17

212Bi

0,0756

739,50

99Mo

0,13

749,80

91Sr

0,236

752,84

214Bi

0,0013

756,73

95Zr

0,545

763,94

110mAg

0,222

765,79

95Nb

0,9979

768,36

214Bi

0,0504

772,60

132I

0,762

772,91

187W

0,0398

773,67

131mTe

0,3806

776,49

82Br

0,834

777,88

99Mo

0,0462

778,91

152Eu

0,1296

785,46

212Bi

0,0126

785,91

214Pb

0,011

786,10

214Bi

0,0032

793,75

131mTe

0,1382

795,85

134Cs

0,8544

801,93

134Cs

0,0873

810,77

58Co

0,9945

815,80

140La

0,235

818,50

136Cs

0,997

834,83

54Mn

0,9998

834,83

88Kr

0,131

839,03

214Pb

0,0059

845,44

87Kr

0,0734

846,70

56Co

0,9993

846,75

56Mn

0,9887

847,02

134I

0,9541

852,21

131mTe

0,2057

856,70

126Sb

0,176

860,56

208TI

0,12

863,96

58Co

0,0068

871,10

94Nb

1

873,19

154Eu

0,115

875,37

133I

0,044

879,36

160Tb

0,295

884,09

134I

0,6488

884,69

110mAg

0,7268

889,26

46Sc

0,9998

898,02

88Y

0,095

904,27

89Kr

0,073

911,07

228Ac

0,277

925,24

140La

0,0709

937,49

110mAg

0,3436

954,55

132I

0,181

964,13

152Eu

0,1462

966,16

160Tb

0,25

969,11

228Ac

0,166

989,03

126Sb

0,068

996,32

154Eu

0,103

1001,03

234mPa

0,0059

1004,76

154Eu

0,1789

1009,78

138Cs

0,298

1024,30

91Sr

0,334

1031,88

89Rb

0,59

1037,80

56Co

0,1409

1043,97

82Br

0,274

1048,07

136Cs

0,7972

1050,47

106Ru

0,0173

1063,62

207Bi

0,7491

1072,55

134I

0,1498

1076,70

86Rb

0,0878

1087,66

198Au

0,0016

1099,25

59Fe

0,565

1112,12

152Eu

0,1356

1115,52

65Zn

0,5074

1120,29

214Bi

0,157

1120,52

46Sc

0,999

1121,28

182Ta

0,35

1128,00

106Ru

0,004

1131,51

135I

0,225

1140,20

122Sb

0,0057

1167,94

134Cs

0,0181

1173,24

60Co

0,999

1177,94

160Tb

0,152

1189,05

182Ta

0,163

1212,92

76As

0,0144

1216,08

76As

0,0342

1221,42

182Ta

0,271

1228,52

76As

0,0122

1230,90

182Ta

0,115

1235,34

136Cs

0,1978

1236,56

133I

0,0144

1238,11

214Bi

0,0594

1238,30

56Co

0,6695

1248,10

89Rb

0,43

1257,00

122Sb

0,0077

1260,41

135I

0,286

1274,45

154Eu

0,355

1274,51

22Na

0,9995

1291,60

59Fe

0,432

1293,64

41Ar

0,9916

1298,33

133I

0,0227

1317,47

82Br

0,269

1318,00

59Fe

Linijų pora

1332,50

60Co

0,9998

1345,77

64Cu

0,0048

1368,53

24Na

0,9999

1377,82

214Bi

0,4506

1384,30

110mAg

0,2428

1408,01

152Eu

0,2085

1420,50

139Ba

0,003

1435,86

138Cs

0,763

1457,56

135I

0,086

1460,75

40K

0,107

1472,76

89Kr

0,07

1489,15

144Ce

0,003

1524,00

42K

0,179

1529,77

88Kr

0,111

1573,73

94Nb

0,0015

1596,48

154Eu

0,0167

1596,49

140La

0,9549

1642,40

38CI

0,328

1674,73

58Co

0,0052

1678,03

135I

0,095

1690,98

124Sb

0,473

1740,52

87Kr

0,0204

1764,49

214Bi

0,17

1768,26

138Xe

0,167

1770,23

207Bi

0,0685

1771,40

56Co

0,1551

1791,20

135I

0,077

1810,72

56Mn

0,2719

1836,01

88Y

0,9935

2004,75

138Xe

0,123

2015,82

138Xe

0,0535

2090,94

124Sb

0,0558

2113,05

56Mn

0,1434

2167,50

38CI

0,44

2185,70

144Ce

0,0077

2195,84

88Kr

0,133

2196,00

89Rb

0,136

2204,22

214Bi

0,0498

2218,00

138Cs

0,152

2323,10

124Sb

0,0024

2392,11

88Kr

0,35

2554,80

87Kr

0,0923

2558,10

87Kr

0,0392

2570,14

89Rb

0,1

2598,50

56Co

0,1674

2614,53

208TI

0,9979

2753,90

24Na

0,9984

 

 

 

 

E3 lentelė. Gama spinduoliai, kurių gama smailės spektruose gali persikloti jų pusėjimo trukmės, gama kvantų energijos Eγ ir kvantų išeigos pγ [1]

 

Nuklidas

Eγ,

[keV]

pγ

Pusėjimo

trukmė

[d.]

Trukdantys

nuklidai

Eγ,

[keV]

pγ

Pusėjimo

trukmė [d.] arba motininis

nuklidas

 

 

 

 

 

 

 

 

51Cr

320,084

0,0985

27,71

239Np

315,88

0,013

2,35

 

 

 

 

105Rh

319,24

0,196

1,50

 

 

 

 

147Nd

319,4

0,022

11,06

 

 

 

 

223Ra

324,1

0,040

235U

 

 

 

 

219Rn

324,1

0,040

235U

 

 

 

 

 

 

 

 

54Mn

834,843

0,99975

312,5

211Bi

831,8

0,033

235U

 

 

 

 

234Pa

831,8

0,057

238U

 

 

 

 

211Pb

831,8

0,030

235U

 

 

 

 

228Ac

835,6

0,015

232Th

 

 

 

 

 

 

 

 

57Co

122,0614

0,8559

271,84

239Np

117,7

0,063

2,35

 

 

 

 

239Np

120,7

0,023

2,35

 

 

 

 

223Ra

122,4

0,011

235U

 

 

 

 

219Rn

122,4

0,011

235U

 

 

 

 

 

 

 

 

58Co

810,775

0,9945

70,78

234Pa

806,2

0,033

238U

 

 

 

 

 

 

 

 

59Fe

1 099,251

0,561

44,53

 

 

 

 

 

1 291,569

0,436

44,53

115mCd

1 290,59

0,0089

44,5

 

 

 

 

141Nd

1 292,64

0,0046

2,49

 

 

 

 

 

 

 

 

60Co

1 173,238

0,999

1 925,5

 

 

 

 

 

1 332,502

0,999824

1 925,5

52Mn

1 333,62

0,051

5,591

 

 

 

 

 

 

 

 

65Zn

1 115,546

0,504

243,9

214Bi

1 120,4

0,136

238U

 

 

 

 

46Sc

1 120, 545

1,000

83,80

 

 

 

 

 

 

 

 

95Zr

724,199

0,440

64,09

126Sb

720,4

0,560

12,5

 

 

 

 

143Ce

722,0

0,045

1,40

 

 

 

 

124Sb

722,78

0,1126

60,2

 

 

 

 

127Sb

723,0

0,018

3,85

 

 

 

 

212Bi

727,17

0,065

232Th

 

756,729

0,543

64,09

140La

751,79

0,0441

1,68

 

 

 

 

 

 

 

 

95Nb

765,8

0,998

35,0

110mAg

763,928

0,224

249,79

 

 

 

 

214Bi

768,7

0,042

238U

 

 

 

 

 

 

 

 

99Mo/

140,466

0,8896

(2,7476)

57Co

136,4743

0,1058

271,84

99mTc

 

 

 

235U

143,78

0,097

2,57´1011

 

 

 

 

219Rn

144,3

0,032

235U

 

 

 

 

223Ra

144,3

0,032

235U

 

 

 

 

141Ce

145,4442

0,489

32,5

 

181,057

0,0603

2,7476

125Sb

176,334

0,0689

1008,1

 

 

 

 

136Cs

176,75

0,132

13,7

 

 

 

 

235U

185,72

0,54

2,57´1011

 

 

 

 

234Pa

186,0

0,019

238U

 

 

 

 

226Ra

186,211

0,0351

584 400

 

366,421

0,0122

2,7476

131I

364,48

0,816

8,021

 

 

 

 

234Pa

369,8

0,034

238U

 

739,5

0,1231

2,7476

234Pa

742,8

0,029

238U

 

 

 

 

110mAg

744,26

0,0464

249,79

 

777,921

0,0433

2,7476

131mTe

773,7

0,46

1,25

 

 

 

 

131mTe

782,7

0,067

1,25

 

 

 

 

 

 

 

 

103Ru

497,080

0,909

39,272

115Cd

492,29

0,081

2,23

 

 

 

 

 

 

 

 

106Ru/

621,84

0,0995

(372,6)

110mAg

620,35

0,0277

249,79

106Rh

1 050,47

0,01452

(367)

136Cs

1 048,1

0,7972

13,16

 

 

 

 

 

 

 

 

110mAg

657,749

0,94652

49,79

126Sb

656,2

0,028

12,5

 

 

 

 

137Cs

661,66

0,850

10958

 

884,667

0,734

249,79

234Pa

880,8

0,130

238U

 

 

 

 

234Pa

883,2

0,120

238U

 

 

 

 

46Sc

889,277

1,000

83,8

 

1 384,27

0,247

249,79

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-124Sb

602,72

0,9792

60,2

125Sb

600,557

0,178

1 008,1

 

 

 

 

127Sb

603,6

0,042

3,85

 

 

 

 

192Ir

604,414

0,0819

73,831

 

 

 

 

134Cs

604,699

0,976

754,2

 

 

 

 

126Sb

605,0

0,024

12,5

 

 

 

 

125Sb

606,641

0,0502

1 008,1

 

1 691,02

0,488

60,2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

125Sb

176,334

0,0689

1 008,1

136Cs

176,75

0,132

13,7

 

 

 

 

99Mo

181,057

0,0603

2,7476

 

427,889

0,2933

1 008,1

140Ba

423,69

0,0315

12,751

 

 

 

 

211Bi

426,9

0,019

235U

 

 

 

 

211Pb

427,1

0,019

235U

 

 

 

 

140La

432,55

0,0299

1,6779

 

600,57

0,178

1 008,1

124Sb

602,72

0,9792

60,2

 

 

 

 

127Sb

603,6

0,042

3,85

 

 

 

 

192Ir

604,414

0,0819

75,1

 

 

 

 

134Cs

604,699

0,976

754,2

 

 

 

 

126Sb

605,0

0,024

12,4

 

635,895

0,1132

1 008,1

131I

636,973

0,0712

8,021

 

 

 

 

 

 

 

 

131I

364,48

0,816

8,021

210TI

360,0

0,040

238U

 

 

 

 

99Mo

366,421

0,0122

2,7476

 

 

 

 

234Pa

369,8

0,034

238U

 

 

 

 

 

 

 

 

134Cs

604,699

0,976

754,2

125Sb

600,557

0,178

1 008,1

 

 

 

 

124Sb

602,72

0,9792

60,2

 

 

 

 

127Sb

603,6

0,042

3,85

 

 

 

 

192Ir

604,414

0,0819

73,831

 

 

 

 

126Sb

605,0

0,024

12,5

 

 

 

 

125Sb

606,641

0,0502

1 008,1

 

 

 

 

214Bi

609,3

0,412

238U

 

 

 

 

131mTe

793,6

0,159

1,25

 

795,845

0,854

754,2

210TI

795,0

1,000

238U

 

 

 

 

228Ac

795,0

0,039

232Th

 

 

 

 

234Pa

796,6

0,039

238U

 

 

 

 

125Sn

800,5

0,010

9,62

 

 

 

 

 

 

 

 

137Cs

661,66

0,850

10958

100mAg

657,7

0,9465

249,79

 

 

 

 

143Ce

664,0

0,050

1,40

 

 

 

 

131mTe

665,0

0,035

1,25

 

 

 

 

214Bi

666,0

0,022

238U

 

 

 

 

126Sb

666,2

1,000

12,5

 

 

 

 

 

 

 

 

140Ba/

162,9

0,0621

12,751

123mTe

158,96

0,840

119,7

140La

 

 

 

235U

163,36

0,045

2,57´1011

 

 

 

 

136Cs

164,04

0,045

13,7

 

328,77

0,2074

(12,751)

223Ra

324,1

0,04

235U

 

 

 

 

219Rn

324,1

0,04

235U

 

 

 

 

228Ac

328,3

0,026

232Th

 

 

 

 

227Th

329,7

0,023

235U

 

 

 

 

231Pa

329,9

0,01

235U

 

487,03

0,4594

(12,751)

192Ir

484,6

0,032

73,831

 

537,38

0,2439

12,751

 

 

 

 

 

815,83

0,2364

(12,751)

110mAg

818,02

0,073

249,79

 

 

 

 

136Cs

818,48

1,000

13,7

 

 

 

 

234Pa

819,7

0,027

238U

 

1 596,49

0,954

(12,751)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

141Ce

145,4442

0,489

32,5

99mTc

140,5

0,889

2,7476

 

 

 

 

235U

143,78

0,097

2,57´1011

 

 

 

 

219Rn

144,3

0,032

235U

 

 

 

 

223Ra

144,3

0,032

235U

 

 

 

 

131mTe

149,7

0,242

1,25

 

 

 

 

 

 

 

 

144Ce

133,544

0,1109

284,45

228Ac

129,1

0,021

232Th

 

 

 

 

234Pa

131,2

0,200

238U

 

 

 

 

57Co

136,5

0,106

271,84

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Nurodyti radionuklidai, kurių gama kvantų energijos skiriasi ne daugiau nei 5 keV, pusėjimo trukmė ne mažesnė negu 1 diena ir kvantų emisijos tikimybė ne mažesnė nei 0,01.

 

E4 lentelė. Gama spinduoliai, būdingi branduolinių reaktorių taršai [1]

 

Nuklidas

Pusėjimo trukmė

Energija Eγ

Tikimybė

 

[d.]

[keV]

pγ

 

 

 

 

51Cr

27,706

320,08

0,0986

 

 

 

 

54Mn

312,3

834,84

0,999758

 

 

 

 

57Co

271,79

122,06

0,8560

 

 

136,47

0,1068

 

 

 

 

58Co

70,86

810,78

0,9945

 

 

 

 

60Co

1 925,5

1 173,24

0,99857

 

 

1 332,50

0,99983

 

 

 

 

59Fe

44,54

1 099,25

0,561

 

 

1 251,57

0,436

 

 

 

 

65Zn

244,26

1 115,55

0,5060

 

 

 

 

95Zr

64,26

724,20

0,4417

 

 

756,73

0,5446

 

 

 

 

95Nb

34,975

765,81

0,9981

 

 

 

 

99Mo

2,7476

140,47

0,905

 

 

739,50

0,1231

 

 

 

 

99mTc

0,25028

140,47

0,8906

 

 

 

 

103Ru

39,272

497,08

0,909

 

 

 

 

106Ru/

372,6

621,84

0,0995

106Rh

 

1 050,47

0,0147

 

 

 

 

110mAg

249,79

657,76

0,953

 

 

884,69

0,732

 

 

937,49

0,346

 

 

 

 

124Sb

60,20

602,73

0,9789

 

 

722,78

0,108

 

 

1 690,98

0,476

 

 

 

 

125Sb

1 007,7

427,88

0,297

 

 

463,38

0,1048

 

 

600,60

0,1773

 

 

635,95

0,1121

 

 

 

 

127Sb

3,85

473,61

0,247

 

 

685,7

0,353

 

 

784,0

0,145

 

 

 

 

131I

8,0207

284,30

0,0620

 

 

364,48

0,816

 

 

 

 

132I

0,0956

522,65

0,160

 

 

667,72

0,987

 

 

 

 

133I

0,867

529,87

0,87

 

 

875,33

0,451

 

 

 

 

129Te

0,04833

459,52

0,077

 

 

 

 

129mTe

33,6

695,84

0,030

 

 

 

 

132Te

3,204

228,16

0,88

 

 

 

 

134Cs

754,28

604,72

0,9763

 

 

795,86

0,854

 

 

 

 

136Cs

13,16

340,55

0,422

 

 

818,51

0,997

 

 

1 048,07

0,80

 

 

 

 

137Cs

1,102 E4

661,66

0,851

 

 

 

 

140Ba

12,751

537,31

0,2439

 

 

 

 

140La

1,6779

328,76

0,206

 

 

487,02

0,455

 

 

1 596,21

0,954

 

 

 

 

141Ce

32,501

145,44

0,480

 

 

 

 

144Ce

284,893

133,52

0,1109

 

 

 

 

______________

 

 

 

F priedas

(informacinis)

 

BIBLIOGRAFIJA

 

F.1. Pagrindinės monitoringo procedūros branduolinio ar radiologinio incidento metu IAEA-TECDOC-1092, IAEA, Viena, 1999, 93-109 p. (anglų ir rusų k.) = Generic procedures for monitoring in a nuclear or radiological emergency, IAEA-TECDOC-1092, IAEA, Viena, 1999.

F.2. Gamtinės aplinkos kontrolės organizavimo AE rajone vadovas, red. K. P. Machonko, Leningrad, Hidrometeoizdat, 1990, 81- 113 p. (rusų k.) = Руководство по организации контроля природной среды в районе расположения АЭС. Под ред. К. П. Махонько, Ленинград, Гидрометеоиздат, 1990.

F.3. Radioaktyvumas Baltijos jūroje 1984-1991, Baltijos jūros aplinkos darbai Nr. 61, Helsinkio komisija, 1995, 35 p. (anglų k.) = Radioactivity in the Baltic Sea 1984-1991, Baltic Sea Environment Proceedings No.61, HELSINKI COMMISSION Baltic Marine Environment Protection Commission, 1995, 35 p.

F.4. Vandens objektų radioaktyviojo užterštumo nustatymo metodinės rekomendacijos, red. S. M. Vakulovskij, Moskva, Hidrometeoizdat, 1986, 4-22 p. (rusų k.) = Методические рекомендации по определению радиоактивного загрязнения водных объектов. Под ред. С. М. Вакуловского, Москва, Гидрометеоиздат, 1986, 4-22 стр.

F.5. LAND 37-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – vandenyje ištirpusio cezio radionuklidų koncentravimas sorbuojančiaisiais filtrais ir vandens tūrinio aktyvumo įvertinimas“, 2000.

F.6. Radionuklidų matavimai maiste ir aplinkoje. Techninių pranešimų serija Nr. 295. Viena, Tarptautinė atominės energetikos agentūra, 1989, 170 p. (anglų ir rusų k.) = Measurements of radionuclides in food and the environment. Techn. Rep. Series No. 295, Vienna, International Atomic Energy Agency, 1989, 170 p.

F.7. Kamberos mažų aktyvumų gama spektroskopija. Kambera ref.2, 1997, 55 p. (anglų k.) = Camberra low level gama spectroscopy. Cambera Ref.2, 1997, 55 p.

F.8. Seelmann-Eggebert W. ir kiti. Nuklidų lentelė, Kernforschungszentrum Karlsruhe, 1981 (vokiečių, anglų, prancūzų ir ispanų k.) = Seelmann-Eggebert W. et al. Nuklidkarte, Kernforschungszentrum Karlsruhe, 1981.

F.9. Gilmore G., Hemingway J. D. Praktinė gama spektrometrija, John Wiley & Sons, Chichester, 1995 (anglų k.) = Practical gamma ray spectrometry, John Wiley & Sons, Chichester, 1995.

F.10. Tarptautinis pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodynas. Parengė V. Valiukėnas, P. J. Žilinskas. Vilnius, 1997, 96 p.

F.11. Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas. Vilnius. BĮ UAB „Litimo“, 1999.

F.12. Daukšas K. ir kiti. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

F.13. Pagrindinės darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės normos. Tarybos direktyva 96/29/EURATOM, 1996 m. gegužės 13 d., Nr. L 159, 39 tomas (anglų k.) = COUNCIL DIRECTIVE 96/29/EURATOM of 13 May 1996 Basic Safety Standards, No L 159 V. 39.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 417

 

SUDERINTA

Sveikatos apsaugos ministerijos

2000 m. liepos 18 d. raštu Nr. 31-08-6927

 

APLINKOS ELEMENTŲ UŽTERŠTUMO RADIONUKLIDAIS MATAVIMAS – VANDENYJE IŠTIRPUSIO CEZIO RADIONUKLIDŲ KONCENTRAVIMAS SORBUOJANČIAISIAIS FILTRAIS IR VANDENS TŪRINIO AKTYVUMO ĮVERTINIMAS

 

LAND 37-2000

 

Normatyvinis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

 

I. ĮSPĖJIMAI

 

1. Kai kurie naudojami chemikalai yra pavojingi! Darbuotojai, naudodami pavojaus ženklu pažymėtas medžiagas, privalo laikytis saugos taisyklių.

2. Jonizuojančioji spinduliuotė kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai! Dirbant su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais būtina laikytis radiacinės saugos reikalavimų [3.1, 3.2].

3. Darbuotojai turi laikytis darbo su elektros prietaisais taisyklių bei būti susipažinę su įprasta darbo chemijos laboratorijoje tvarka.

 

II. TAIKYMO SRITIS

 

4. Šis metodas taikomas cezio radioizotopų nuklidų (išskyrus tuos, kurių pusėjimo trukmė trumpesnė už laiką, būtiną mėginiams paruošti ir matuoti) tūriniams aktyvumams vandenyje įvertinti.

5. Metodo taikymo sritis – vandens tūrinio aktyvumo, mažesnio negu 0,5 Bq/l matavimas. Metodas netinka operatyviam vandens tūrinio aktyvumo matavimui.

6. Ėminio ėmimo (radionuklidų koncentravimo) trukmė – apie 1 val.

7. Matavimo paklaida – nuo 10 iki 30 % (priklausomai nuo vandens tūrinio aktyvumo ir gama sektrometrinės sistemos jautrumo bei matavimo trukmės).

8. Šis metodas taikomas vykdant aplinkos taršos radionuklidais kontrolę ir valstybinį, savivaldybių bei ūkio subjektų aplinkos monitoringą.

 

III. NORMATYVINĖS NUORODOS

 

9. Šiame dokumente yra nuorodos į šiuos dokumentus:

9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 25 nutarimą „Dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo“ (Žin., 1999, Nr. 47-1485);

9.2. Lietuvos higienos normą HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 1998, Nr. 1-31).

 

IV. APIBRĖŽIMAI

 

10. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

10.1. aktyvumas – radionuklidų kiekis, tam tikru metu esantis tam tikros energetinės būsenos, išreikštas formule:

 

 

čia: A – aktyvumas, dN – savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energetinės būsenos) per laiko tarpą dt tikėtinas skaičius. Vienetai: s(-1), specialus vieneto pavadinimas Bq, 1 Bq=1 s1;

10.2. tūrinis aktyvumas – bandinio aktyvumo ir jo tūrio santykis. Vienetas: Bq/l;

10.3. detektavimo riba – mažiausias išmatuojamas mėginio tūrinis aktyvumas;

10.4. ėminys – medžiaga, paruošta siųsti į laboratoriją ir skirta bandymams;

10.5. matavimo paklaida – matuojamojo dydžio matavimo rezultato ir tikrosios matuojamojo dydžio vertės skirtumas;

10.6. mėginys – ėminio dalis, kurios bandymas, matavimas ar stebėjimas bus atliekami tiesiogiai;

10.7. santykinė paklaida – matavimo paklaidos ir tikrosios matuojamojo dydžio vertės santykis.

 

V. METODO ESMĖ IR PRINCIPAS

 

11. Metodas pagrįstas vandenyje ištirpusio cezio junginių koncentravimu sorbuojant vandens filtrais, prisotintais vario heksacianoferatu, Cu2[Fe(CN)6]. Radionuklidų aktyvumai matuojami gama spektrometru.

 

VI. ĮRANGA, PRIETAISAI IR MEDŽIAGOS

 

12. Reikalingi reagentai ir medžiagos:

12.1. vario nitratas Cu(NO3)2x3H2O, 10 g;

12.2. kalcio heksacianoferatas Ca2[Fe(CN)6], 10 g;

12.3. distiliuotas vanduo.

Naudojami reagentai turi būti ne prastesnės nei „analitiškai grynos“ (a. g.) kokybės (GOST) arba „Guaranted Reagent for analysis“ (GR) kokybės (ISO).

13. Reikalingi prietaisai ir įranga:

13.1. vandens filtrų elementai iš medvilnės pluošto (CUNO Microwynd DCCPY arba analogiški buitiniai vandens filtrų elementai), porų skersmuo 1 μm; 3 vnt.;

13.2. polietileno maišeliai filtrams laikyti; 3 vnt.;

13.3. vandens filtravimo įrenginys (1 pav.);

13.4. peristaltinis siurblys filtrų elementams prisotinti Cu2[Fe(CN)6] (2 pav.);

13.5. jungiamosios žarnelės iš silikono, apie 2 m ilgio;

13.6. aukšta stiklinė, apie 3 l talpos;

13.7. džiovinimo spinta;

13.8. krosnis mėginiams deginti;

13.9. svarstyklės, svėrimo tikslumas – 0,01 g;

13.10. gama spektrometrinė sistema;

13.11. matavimo indai ir pipetės (ne žemesnės nei 2 klasės (GOST) arba B klasės (ISO)).

 

Gr03

 

1 pav. Vandens filtravimo įrenginys. 1 – vandens siurblys, 2 – vandens srauto reguliavimo čiaupas, 3 – buitiniai vandens filtrai, P – filtras su neapdorotu filtravimo elementu, A ir B – filtrai su elementais, prisotintais Cu2[Fe(CN)6], 4 – vandens skaitiklis, 5 – vanduo.

 

VII. FILTRAVIMO ELEMENTŲ PARUOŠIMAS

 

14. Nauji filtravimo elementai išmirkomi distiliuotame vandenyje ir išdžiovinami.

15. 5 g vario nitrato ištirpinami 400 ml distiliuoto vandens.

16. Filtravimo elementas įstatomas į stiklinę (cilindrą). Vario nitrato tirpalas pilamas į elemento centrą, kad elemento pluoštas sugertų kuo daugiau tirpalo.

17. 5 g kalcio heksacianoferato ištirpinama 400 ml distiliuoto vandens.

18. Tirpalas supilamas ant elemento – iš karto susidaro rudos spalvos drumzlės.

19. Elementas įstatomas į filtro korpusą ir sudaroma uždara tirpalo judėjimo sistema (2 pav.). Į stiklinę papildomai įpilama apie 2 l distiliuoto vandens.

20. Įjungiamas siurblys, kad tirpalas dideliu greičiu tekėtų per filtrą. Procesas tęsiamas tol, kol tirpalas praranda spalvą – visas vario heksacianoferatas susikaupia ant medvilnės pluošto.

21. Išjungiamas siurblys ir filtravimo elementas išimamas iš korpuso.

22. Elementas išdžiovinamas džiovinimo spintoje apie 80oC temperatūroje (apie 48 val.). Atvėsęs sausas elementas laikomas plastikiniame maišelyje.

 

Gr04

 

2 pav. Filtro elemento prisotinimas Cu2[Fe(CN)6]: 1 – vandens filtras su apdorojamu elementu, 2 – peristaltinis siurblys, 3 – indas su tirpalu, 4 – silikoninės žarnelės.

 

VIII. ĖMINIŲ PAĖMIMAS IR MĖGINIŲ PARUOŠIMAS

 

23. Radionuklidų koncentravimas:

23.1. į vandens filtravimo įrenginio filtrų korpusus įstatomi filtravimo elementai: į pirmąjį (pagal vandens filtravimo kryptį) įstatomas neapdorotas elementas (priešfiltris), o į kitus du – identiški elementai, prisotinti Cu2Fe(CN)6;

23.2. užrašomas vandens skaitiklio rodmuo;

23.3. įjungiamas vandens siurblys ir per filtravimo įrenginį praleidžiama ne mažiau nei 200 l vandens (esant itin mažam vandens savitajam aktyvumui vandens tūris gali būti didinamas, kad aktyvumas pasiektų detektavimo ribą). Siurbimo greitis – apie 3,5 l/min.;

23.4. siurblys išjungiamas ir užrašomas vandens skaitiklio rodmuo;

23.5. filtravimo elementai išimami, supakuojami į atskirus anksčiau nenaudotus polietileno paketus, ant jų nenuplaunamu žymekliu užrašant kodus ir filtrų numerius, per filtrus pratekėjusio vandens tūrį bei datą. Užpildomas ėminio protokolas, nurodant objektą, ėminio ėmimo vietą, ėminių kodus, pratekėjusio vandens tūrį ir datą bei ėminį paėmusiojo asmens vardą ir pavardę.

24. Mėginių paruošimas:

24.1. laboratorijoje visi filtravimo elementai džiovinami 24 val. temperatūroje, neviršijančioje 105oC, ir sudeginami temperatūroje, neviršijančioje 350oC. Deginimui pagreitinti medvilnės pluoštas atskiriamas nuo karkaso ir deginamas tik pluoštas;

24.2. kiekvieno elemento pelenai supilami į atskirus standartinės formos polietileno indelius gama spektrams matuoti ir pažymimi.

Saugokitės kryžminio mėginių užteršimo!

 

IX. MATAVIMAI

 

25. Gama spektrometrine sistema išmatuojamas kiekvieno filtravimo elemento pelenų aktyvumas [A.2].

 

X. SKAIČIAVIMAI

 

26. Aktyvumas:

26.1. ištirpusių radionuklidų tūrinis aktyvumas Cv skaičiuojamas taip:

 

                                                  (1)

 

čia: qa ir qb – tiriamojo Cs izotopo nuklidų A ir B filtruose aktyvumai (Bq), V – per filtrus pratekėjusio vandens tūris (l);

26.2. sorbcijos efektyvumas f skaičiuojamas pagal formulę:

 

f = 1 – qb / qa;                                                            (2)

 

26.3. radionuklidų, susijusių su nešmenimis (netirpiomis dalelėmis, didesnėmis negu 1 mm), tūrinis aktyvumas Cp skaičiuojamas taip:

 

                                                                  (3)

 

čia: qp – Cu2[Fe(CN)6] neapdoroto filtro aktyvumas (Bq).

27. Paklaidos:

27.1. vandens tūrio paklaidą lemia vandens skaitiklio paklaida. Ji nurodyta skaitiklio pase ir paprastai yra 2-3 %;

27.2. aktyvumų qp, qa ir qb – matavimų santykinės paklaidos įvertinamos išanalizavus gama spektrus [A.2]. Šios paklaidos priklauso nuo mėginio aktyvumo bei matavimo trukmės ir paprastai yra pačios reikšmingiausios (> 8 %);

27.3. filtrų sorbcijos efektyvumo santykinė paklaida skaičiuojama pagal formulę:

 

                      (4)

 

čia: Δqa ir Δqb yra A ir B filtrų aktyvumų matavimų santykinės paklaidos;

27.4. tūrinių aktyvumų Cv ir Cp santykinės paklaidos suskaičiuojamos taip:

 

                          (5)

                                      (6)

 

čia: Δqp – P filtro aktyvumo matavimo santykinė paklaida ir ΔV – vandens tūrio matavimo santykinė paklaida.

28. Detektavimo riba. Detektavimo ribą DL lemia gama spektrometrinės sistemos detektavimo riba [A.2] ir sorbcijos efektyvumas f. Ji įvertinama pagal šią formulę:

 

                                                                (7)

 

XI. KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

29. Siekiant užtikrinti matavimo rezultatų kokybę:

29.1. būtina vengti ruošiamų filtravimo elementų bei kryžminio mėginių užsiteršimo;

29.2. naudoti tik tinkamai kalibruotą gama spektrometrinę sistemą [A.2];

29.3. palyginamieji matavimai turi būti atliekami reguliariai, šiuo metodu gauti rezultatai turi būti palyginami su kitais metodais [A.1, A.3 – A.5] gautais rezultatais.

______________

 

A priedas

(informacinis)

 

BIBLIOGRAFIJA

 

A.1. Petrošius R. ir kiti. Tarptautinės ekspedicijos Ignalinos AE regione rezultatai. Sveikatos aplinka, 2000 m. 3 priedas, 62- 67 p.

A.2. LAND 36-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių“, 2000.

A.3. Radioaktyvieji išorinės aplinkos teršimai, red. V. P. Švedov ir S. I. Širokov, Moskva, Gosatomizdat, 1962, 42-46 p. (rusų k.) = Радиоактивные загрязнение внешней среды. Под ред. В. П. Шведова и С. И. Ширакова, Госатомиздат, Москва, 1962, 42-46 стр.

A.4. Radioaktyvumas Baltijos jūroje 1984-1991, Baltijos jūros aplinkos darbai Nr. 61, Helsinkio komisija, 1995, 35 p. (anglų k.) = Radioactivity in the Baltic Sea 1984-1991, Baltic Sea Environment Proceedings No.61, HELSINKI COMMISSION, Baltic Marine Environment Protection Commission, 1995, 35 p.

A.5. Vandens objektų radioaktyviojo užterštumo nustatymo metodinės rekomendacijos, Red. S. M. Vakulovskij, Moskva, Hidrometeoizdat, 1986, 21-22 p. (rusų k.) = Методические рекомендации по определению радиоактивного загрязнения водных объектов. Под ред. С. М. Вакуловского, Москва, Гидрометеоиздат, 1986, 21-22 стр.

A.6. Valiukėnas V., Žilinskas P. J. Tarptautinis pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodynas, Vilnius, 1997, 96 p.

A.7. Pagrindinės darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės normos. Tarybos direktyva 96/29/ EURATOM, 1996 m. gegužės 13 d. Nr. L 159, 39 tomas (anglų k.) = COUNCIL DIRECTIVE 96/29/EURATOM of 13 May 1996 Basic Safety Standards, No L 159, V. 39.

______________