Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2010 m. liepos 14 d. Nr. 1028

 

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) 9 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 109 „Dėl Ekstremalių situacijų prevencijos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-298);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 977 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl Ekstremalių situacijų prevencijos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 130-4660);

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1162 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl Ekstremalių situacijų prevencijos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 131-4711);

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 734 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 109 „Dėl Ekstremalių situacijų prevencijos Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 85-3385).

3. Šis nutarimas įsigalioja 2011 m. liepos 1 dieną.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

 

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS

 


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1028

 

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS VYKDYMO

TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms priemonių, skirtų ekstremaliosioms situacijoms išvengti arba jų susidarymo galimybei sumažinti, o susidarius ekstremaliajai situacijai – jos padariniams sušvelninti (toliau – ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonės), nustatymo, planavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207) (toliau – Civilinės saugos įstatymas) ir kituose teisės aktuose.

 

II. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS PLANAVIMAS IR VYKDYMAS

 

3. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, nurodytos Civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies 7 punkte (toliau – ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos), savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, atitinkančios Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytus kriterijus (toliau – ūkio subjektai, kitos įstaigos), numato ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones:

3.1. ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys – šių institucijų ir įstaigų kompetencijai priskirtose srityse;

3.2. savivaldybės administracijos direktorius – atitinkamos savivaldybės teritorijoje;

3.3. ūkio subjekto, kitos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo – vadovaujamame objekte.

4. Valstybės lygiu ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones vykdo ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą jų kompetenciją.

5. Valstybės lygiu ekstremaliųjų situacijų prevencija vykdoma numatant priemones, šalinančias ir (ar) mažinančias valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų riziką, didinančias žmonių saugumą įvykus nelaimei ir užtikrinančias tinkamą civilinės saugos sistemos parengtį, taip pat pagal kompetenciją:

5.1. atliekant ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencijai priskirtose srityse galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) patvirtintą metodiką;

5.2. vykdant civilinės saugos sistemos subjektų, dalyvaujančių valdant ekstremaliąsias situacijas, personalo rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas;

5.3. rengiant ir teikiant civilinės saugos sistemos pajėgoms, savivaldybių ekstremalių situacijų komisijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai, gyventojams rekomendacijas, kokių būtina imtis veiksmų susidarius ekstremaliajai situacijai;

5.4. atliekant tyrimus, rengiant seminarus, konferencijas ekstremaliųjų situacijų prevencijos klausimais;

5.5. rengiant ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planus.

6. Savivaldybėje ekstremaliųjų situacijų prevencija vykdoma numatant priemones, šalinančias ir (ar) mažinančias savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų riziką, didinančias žmonių saugumą įvykus nelaimei ir užtikrinančias tinkamą pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms savivaldybės teritorijoje, taip pat:

6.1. atliekant savivaldybės teritorijoje galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę;

6.2. organizuojant savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais;

6.3. rengiant ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planus;

6.4. informuojant savivaldybės gyventojus apie potencialius pavojus ir galinčias susidaryti ekstremaliąsias situacijas.

7. Ūkio subjektuose, kitose įstaigose ekstremaliųjų situacijų prevencija vykdoma numatant ir įgyvendinant priemones, mažinančias avarinių situacijų, įvykių ar ekstremaliųjų įvykių kilimo tikimybę ir (ar) švelninančias jų daromą poveikį žmonėms, turtui ir aplinkai, taip pat:

7.1. informuojant darbuotojus apie vidinius ir išorinius pavojus, galinčius daryti neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ar gyvybei, ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones ir veiksmus avarinių situacijų atvejais;

7.2. aprūpinant darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis;

7.3. organizuojant civilinės saugos pratybas ir darbuotojų mokymą.

8. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių administracijos, vadovaudamosi Aprašo 5 punktu, numačiusios ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones, privalo:

8.1. parengti ir patvirtinti ne trumpesnio kaip 3 metų laikotarpio ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planą, kuriame turi būti nurodyti tikslai, priemonės jiems pasiekti, atsakingieji vykdytojai ir įgyvendinimo terminai;

8.2. kiekvienų metų pirmąjį ketvirtį peržiūrėti ir prireikus atnaujinti ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planą, parengti informaciją apie įgyvendintas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, taip pat priežastis, dėl kurių planuotos priemonės neįgyvendintos, ir teikti šią informaciją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui;

8.3. sudaryti galimybę visuomenei gauti informaciją apie planuojamas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones ir jų įgyvendinimą.

9. Ūkio subjektų ir kitų įstaigų, atitinkančių Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytus kriterijus, vadovai arba jų įgalioti asmenys ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones numato rengdami ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planus.

10. Atsiradus naujiems pavojams, pasikeitus civilinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pertvarkius ar modernizavus įrenginius, technologinius procesus ar įvykus kitiems pokyčiams, didinantiems pavojų ar ekstremaliųjų situacijų riziką ir mažinantiems darbuotojų saugumą, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos privalo per vienerius metus nuo pokyčių atsiradimo iš naujo atlikti ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, peržiūrėti ir prireikus patikslinti ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planus.

 

 

III. EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS VYKDYMO PRIEŽIŪRA IR KONTROLĖ

 

11. Ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planavimą ir vykdymą prižiūri Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, vadovaudamasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta civilinės saugos būklės savivaldybėse, ministerijose ir kitose valstybės institucijose ir įstaigose patikrinimų organizavimo ir atlikimo tvarka, nurodyta Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 7 punkte.

12. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pareikalavus, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kitos įstaigos teikia informaciją apie planuojamas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones ir jų vykdymą.

13. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kaupia, apibendrina ir analizuoja gautą informaciją apie civilinės saugos būklę ir taikomas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones ir teikia ją Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai, kuri, nustačiusi, kad civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas ekstremaliajai (-osioms) situacijai (-oms) yra nepakankamas, imasi priemonių jam gerinti.

14. Ūkio subjektų, kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių vykdymą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

15. Aprašo nuostatos netaikomos pavojingiesiems objektams, kuriems taikomi Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159).

16. Potvynių rizika vertinama ir valdoma vadovaujantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 (Žin., 2009, Nr. 144-6376).

 

_________________