KONVENCIJA

DĖL TURIZMUI TAIKYTINŲ MUITINĖS LENGVATŲ

 

Priimta 1954 m. birželio 4 d. Niujorke

 

JUNGTINĖS TAUTOS

 

KONVENCIJA[1] DĖL TURIZMUI TAIKYTINŲ MUITINĖS LENGVATŲ

 

SUSITARIANČIOSIOS VALSTYBĖS,

norėdamos palengvinti tarptautinio turizmo plėtrą,

nusprendė sudaryti Konvenciją ir susitarė:

 

1 STRAIPSNIS

 

Šioje Konvencijoje:

a) sąvoka „importo muitai ir importo mokesčiai“ reiškia ne tik muitus, bet ir visus muitus ir mokesčius, kuriais apmokestinama importuojant;

b) sąvoka „turistas“ reiškia asmenį, neatsižvelgiant į jo rasę, lytį, kalbą, religiją, kuris atvyksta į kurios nors Susitariančiosios Valstybės teritoriją, išskyrus valstybę, kurioje jis nuolat gyvena, ir ten pasilieka ne trumpiau kaip dvidešimt keturias valandas ir ne ilgiau kaip šešis mėnesius per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį su imigracija nesusijusiais teisėtais tikslais, pavyzdžiui, turizmo, poilsio, sporto, sveikatos, šeimos reikalų, studijų, religinės piligrimystės ar verslo;

c) sąvoka „laikinojo įvežimo procedūros leidimas“ reiškia muitinės dokumentą, liudijantį, kad yra pateikta importo muitų ir importo mokesčių, kuriuos būtina sumokėti, jei laikinai įvežta prekė nebus vėl reeksportuota, garantija ar užstatas.

 

2 STRAIPSNIS*

 

1. Atsižvelgiant į šios Konvencijos nustatytas sąlygas, kiekviena Susitariančioji Valstybė leidžia turistui laikinai įvežti į šalį asmeninio naudojimo daiktus be importo muitų ir mokesčių, jeigu jis vežasi juos su savimi arba kartu vežamame bagaže, jei nėra jokio pagrindo įtarti piktnaudžiavimą ir jei turistas, išvykdamas iš šalies, tuos asmeninio naudojimo daiktus reeksportuos.

2. Sąvoka „asmeninio naudojimo daiktai“ reiškia visus naujus ar naudotus drabužius ir kitus daiktus, kurie gali būti pagrįstai reikalingi turisto asmeniniam naudojimui, atsižvelgiant į visas jo apsilankymo aplinkybes, išskyrus visas prekes, importuotas komerciniais tikslais.

3. Be kitų daiktų, asmeninio naudojimo daiktus sudaro, jeigu yra naudojami: asmeniniai papuošalai;

vienas fotoaparatas su dvylika plokštelių arba penkiomis fotografinėmis juostomis;

viena miniatiūrinė kino kamera su dviem kino juostomis;

vieni žiūronai;

vienas nešiojamasis muzikos instrumentas;

vienas nešiojamasis muzikos grotuvas su dešimčia plokštelių;

vienas nešiojamasis garso įrašymo aparatas;

vienas nešiojamasis radijo imtuvas;

vienas nešiojamasis televizorius;

viena nešiojamoji rašomoji mašinėlė;

vienas vaikiškas vežimėlis;

viena palapinė ir kita stovyklavimo įranga;

sportinė įranga (vienas žvejybos aprangos komplektas, vienas sportinis šaunamasis ginklas su penkiasdešimt šovinių, vienas ne motorinis dviratis, viena ne ilgesnė kaip 5,5 metro ilgio kanoja ar kajakas; viena pora slidžių, dvi teniso raketės ir kiti panašūs daiktai).

 

3 STRAIPSNIS

 

Atsižvelgiant į kitas šioje Konvencijoje nustatytas sąlygas, kiekviena Susitariančioji Valstybė leidžia turistui jo asmeniniam naudojimui įvežti šiuos daiktus be importo muitų ir mokesčių, jeigu šiuos daiktus jis vežasi su savimi arba kartu vežamame bagaže ir jei nėra pagrindo įtarti piktnaudžiavimą:

a) 200 cigarečių arba 50 cigarų, arba 250 gramų tabako, arba visų šių produktų, jeigu jų bendras svoris neviršija 250 gramų;

b) vieną įprastinio dydžio vyno butelį ir ketvirtį litro stipraus alkoholinio gėrimo;

c) ketvirtį litro tualetinio vandens ir nedidelį kiekį kvepalų.

 

4 STRAIPSNIS

 

Atsižvelgiant į kitas šioje Konvencijoje nustatytas sąlygas, kiekviena Susitariančioji Valstybė, jei nėra pagrindo įtarti piktnaudžiavimą, turistui:

a) leidžia įvežti gabenant tranzitu be laikinojo įvežimo leidimo kelionės suvenyrus, kurių bendra vertė ne didesnė kaip 50 JAV dolerių, jei tokius suvenyrus turistas vežasi su savimi ar kartu vežamame bagaže ir jei jie nėra skirti komerciniams tikslams;

b) leidžia išvežti be valiutai taikomų kontrolės formalumų ir be eksporto muitų kelionės suvenyrus, kuriuos turistas nusipirko šalyje ir kurių vertė yra ne didesnė kaip 100 JAV dolerių, jei tokius suvenyrus turistas vežasi su savimi ar kartu vežamame bagaže ir jei jie nėra skirti komerciniams tikslams.

 

5 STRAIPSNIS

 

Kiekviena Susitariančioji Valstybė, kai įvežamos didelės vertės prekės, kurioms taikomas 2 straipsnis, gali reikalauti laikinojo įvežimo leidimo.

 

6 STRAIPSNIS

 

Susitariančiosios Valstybės stengiasi netaikyti muitinės procedūrų, kurios gali kliudyti tarptautinio turizmo plėtrai.

 

7 STRAIPSNIS

 

Siekdamos pagreitinti muitinės procedūras, kaimyninės Susitariančiosios Valstybės savo muitinės postus stengiasi išdėstyti arti vienas kito ir nustatyti tas pačias jų darbo valandas.

 

8 STRAIPSNIS

 

Šios Konvencijos nuostatos jokiu būdu nepažeidžia policijos ar kitų nuostatų dėl ginklų ir amunicijos įvežimo, turėjimo ir nešiojimo.

 

9 STRAIPSNIS

 

Kiekviena Susitariančioji Valstybė pripažįsta, kad visi draudimai, kuriuos toji valstybė nustato prekių, kuriems taikoma ši Konvencija, importui ir eksportui, turi būti taikomi tiek, kiek jie yra paremti ne ekonominiais sumetimais, pavyzdžiui, visuomenės morale, visuomenės saugumu, visuomenės sveikata, higiena, veterinarijos ar fitopatologijos sumetimais.

 

10 STRAIPSNIS

 

Šioje Konvencijoje numatytos išimtys ir lengvatos netaikomos pasienio eismui. Tokios išimtys ir lengvatos netaikomos:

a) kai bendras turisto įvežamų prekių kiekis gerokai viršija šioje Konvencijoje nustatytas ribas;

b) kai turistas atvyksta į importo šalį daugiau nei vieną kartą per mėnesį;

c) jei turistas yra jaunesnis kaip 17 metų amžiaus.

 

11 STRAIPSNIS

 

Sukčiavimo, pažeidimo ar piktnaudžiavimo atvejais Susitariančiosios Valstybės gali iškelti bylas dėl atitinkamų importo muitų ir importo mokesčių išieškojimo ir dėl bet kokių užsitrauktų baudų paskyrimo asmenims, kuriems buvo suteiktas atleidimas arba kitos lengvatos.

 

12 STRAIPSNIS

 

Dėl bet kokio šios Konvencijos nuostatų pažeidimo, pakeitimo, neteisingos deklaracijos ar veiksmo, dėl kurių asmeniui ar prekei neteisėtai buvo taikoma šioje Konvencijoje nustatyta įvežimo sistema, šalyje, kurioje toks pažeidimas buvo įvykdytas, pažeidėjui gali būti skirtos tos šalies įstatymų nustatytos baudos.

 

13 STRAIPSNIS

 

Nė viena šios Konvencijos nuostata netrukdo Susitariančiosioms Valstybėms, kurios sudaro muitų ar ekonominę sąjungą, priimti specialiąsias nuostatas, taikomas tokią sąjungą sudarančių valstybių gyventojams.

 

14 STRAIPSNIS

 

1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti iki 1954 m. gruodžio 31 d. bet kurios Jungtinių Tautų valstybės narės ar kitos valstybės, pakviestos į Jungtinių Tautų konferenciją dėl muitinės formalumų laikinai įvežant asmenines motorines kelių transporto priemones ir turizmo, vykusią 1954 m. gegužės ir birželio mėnesį Niujorke (toliau – Konferencija), vardu.

2. Ši Konvencija turi būti ratifikuojama, ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

 

15 STRAIPSNIS

 

1. Nuo 1955 m. sausio mėnesio prie šios Konvencijos gali prisijungti bet kuri valstybė, minėta 14 straipsnio 1 dalyje, ir bet kuri taip Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos pakviesta valstybė. Prie jos taip pat galima prisijungti bet kurios globojamosios teritorijos, kurios administracinė institucija yra Jungtinės Tautos, vardu.

2. Prisijungiama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui deponuojant prisijungimo dokumentą.

 

16 STRAIPSNIS

 

1. Ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo penkiolikto ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo be išlygos ar su išlygomis, priimtomis pagal 20 straipsnį.

2. Kiekvienai valstybei, ratifikavusiai ar prisijungusiai prie Konvencijos po penkiolikto ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo pagal pirmesnę dalį, Konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos valstybės ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo be išlygos ar su išlygomis, priimtomis pagal 20 straipsnį.

 

17 STRAIPSNIS

 

1. Po trejų metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo kiekviena Susitariančioji Valstybė gali ją denonsuoti apie tai pranešdama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja po penkiolikos mėnesių nuo tos dienos, kai Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius gauna pranešimą apie denonsavimą.

 

18 STRAIPSNIS

 

Ši Konvencija netenka galios, jei bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį po jos įsigaliojimo Susitariančiųjų Valstybių skaičius yra mažesnis kaip aštuonios.

 

19 STRAIPSNIS

 

1. Bet kuri valstybė, deponuodama savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą ar bet kuriuo metu vėliau, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui adresuotame pranešime gali pareikšti, kad šios Konvencijos taikymas yra išplečiamas visoms ar kuriai nors teritorijai, už kurios tarptautinius santykius ji yra atsakinga. Konvencija pranešime įvardytoms teritorijoms pradedama taikyti nuo devyniasdešimtos dienos po to, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą, jei su pranešimu nėra pateiktos išlygos, ir nuo devyniasdešimtos dienos po to, kai pranešimas įsigaliojo pagal 20 straipsnį, arba tą dieną, kurią atitinkamai valstybei įsigalioja Konvencija, atsižvelgiant į tai, kuri diena yra vėlesnė.

2. Bet kuri valstybė, kuri yra padariusi pareiškimą pagal pirmesnę dalį, išplečiančią šios Konvencijos taikymą bet kuriai teritorijai, už kurios tarptautinius santykius ji yra atsakinga, gali denonsuoti Konvenciją atskirai tos teritorijos atžvilgiu pagal 17 straipsnio nuostatas.

 

20 STRAIPSNIS

 

1. Šiai Konvencijai taikomos išlygos, padarytos prieš pasirašant Baigiamąjį aktą, yra priimtinos, jei jas yra priėmusi Konferencijos narių dauguma ir jos yra įrašytos į Baigiamąjį aktą.

2. Išlygos, padarytos pasirašius Baigiamąjį aktą, nepriimamos, jei joms prieštarauja vienas trečdalis pasirašiusių valstybių ar Susitariančiųjų Valstybių, kaip numatyta toliau.

3. Bet kurios išlygos tekstą, kurį pasirašymo, ratifikavimo ar prisijungimo dokumento ar bet kurio pareiškimo pagal 19 straipsnį deponavimo metu valstybė pateikia Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Generalinis Sekretorius išplatina visoms valstybėms, kurios tuo metu yra pasirašiusios, ratifikavusios ar prisijungusios prie šios Konvencijos. Jei per devyniasdešimt dienų nuo išplatinimo dienos vienas trečdalis tokių valstybių išreiškia prieštaravimą, išlyga nepriimama. Generalinis Sekretorius visoms šioje straipsnio dalyje minėtoms valstybėms praneša apie jo gautą prieštaravimą ir apie išlygos priėmimą ar prieštaravimą jai.

4. Valstybės, kuri yra pasirašiusi šią Konvenciją, bet jos neratifikavusi, prieštaravimas netenka galios, jei per devynis mėnesius nuo prieštaravimo pareiškimo prieštaraujanti valstybė neratifikuoja šios Konvencijos. Jei dėl to, kad prieštaravimas yra netekęs galios, išlyga priimama pritaikius pirmesnę dalį, Generalinis Sekretorius apie tai praneša toje dalyje minėtoms valstybėms.

Išlygos tekstas nepranešamas jokiai pasirašiusiai valstybei pagal pirmesnę dalį, jei toji valstybė per trejus metus nuo Konvencijos pasirašymo savo vardu dienos nėra ratifikavusi šios Konvencijos.

5. Išlygą pateikusi valstybė per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 3 dalyje minėto Generalinio Sekretoriaus pranešimo, kad išlyga yra atmesta toje dalyje numatyta tvarka, gali atšaukti išlygą, ir tuo atveju ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas ar pranešimas pagal 19 straipsnį tokiai valstybei įsigalioja nuo išlygos atšaukimo dienos. Kol išlyga neatšaukiama, dokumentas arba pranešimas negalioja, jei, pritaikius šio straipsnio 4 dalies nuostatas, išlyga po to yra priimama.

6. Pagal šį straipsnį priimtos išlygos gali būti atšauktos bet kuriuo metu apie tai pranešus Generaliniam Sekretoriui.

7. Nė viena Susitariančioji Valstybė neprivalo valstybei, darančiai išlygą, suteikti nuostatų, kurioms taikoma išlyga, teikiamą naudą. Bet kuri valstybė, pasinaudojusi šia teise, atitinkamai praneša Generaliniam Sekretoriui, kuris apie šį sprendimą praneša visoms signatarėms ir Susitariančiosioms Valstybėms.

 

21 STRAIPSNIS

 

1. Bet koks ginčas tarp dviejų ar keleto Susitariančiųjų Valstybių dėl šios Konvencijos aiškinimo ir taikymo, kiek įmanoma, sprendžiamas derybomis.

2. Bet koks ginčas, kuris neišsprendžiamas derybomis, perduodamas arbitražui, jei to prašo viena ar keletas ginče dalyvaujančių Susitariančiųjų Valstybių, ir atitinkamai perduodamas spręsti vienam ar keletui arbitrų, kuriuos ginče dalyvaujančios valstybės parenka bendru susitarimu. Jei per tris mėnesius nuo arbitražo pareikalavimo dienos ginče dalyvaujančios valstybės negali susitarti dėl arbitro ar arbitrų parinkimo, bet kuri iš tų valstybių gali paprašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką paskirti vieną arbitrą, kuriam perduodamas spręsti ginčas.

3. Pagal pirmesnę dalį paskirto arbitro ar arbitrų sprendimas yra privalomas atitinkamoms Susitariančiosioms Valstybėms.

 

22 STRAIPSNIS

 

1. Po trejų šios Konvencijos galiojimo metų bet kuri Susitariančioji Valstybė, apie tai pranešusi Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, gali prašyti, kad būtų sušaukta konferencija Konvencijai persvarstyti. Generalinis Sekretorius apie tokį prašymą praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms ir, jei per keturis mėnesius nuo Generalinio Sekretoriaus pranešimo gavimo dienos ne mažiau kaip pusė Susitariančiųjų Valstybių jam praneša, kad pritaria prašymui, sušaukia persvarstymo konferenciją.

2. Jei konferencija sušaukiama pagal pirmesnę dalį, Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms ir paragina jas per tris mėnesius pateikti pasiūlymus, kuriuos jos norėtų, kad konferencija apsvarstytų. Generalinis Sekretorius visoms Susitariančiosioms Valstybėms išsiutinėja preliminarią konferencijos darbotvarkę kartu su tų pasiūlymų tekstu likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki tos dienos, kai konferencija turi susirinkti.

3. Generalinis Sekretorius į bet kurią pagal šį straipsnį sušauktą konferenciją pakviečia visas Susitariančiąsias Valstybes ir kitas Jungtinių Tautų valstybes nares arba specializuotas agentūras.

 

23 STRAIPSNIS

 

1. Bet kuri Susitariančioji Valstybė gali siūlyti vieną ar keletą šios Konvencijos pakeitimų. Siūlomo pakeitimo tekstas perduodamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris jį išsiuntinėja visoms Susitariančiosioms Valstybėms.

2. Bet kuris pagal pirmesnę dalį išsiųstas siūlomas pakeitimas laikomas priimtu, jei per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius išsiuntė siūlomą pakeitimą, jokia Susitariančioji Valstybė nepareiškia prieštaravimo.

3. Generalinis Sekretorius kuo greičiau visoms Susitariančiosioms Valstybėms praneša, ar dėl siūlomo pakeitimo yra pareikštas prieštaravimas, ir, jei joks prieštaravimas nepareikštas, pakeitimas įsigalioja visoms Susitariančiosioms Valstybėms praėjus trims mėnesiams nuo pirmesnėje dalyje minėto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos.

 

24 STRAIPSNIS

 

Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms ir visoms kitoms valstybėms, pakviestoms į Konferenciją, praneša apie:

a) pasirašymą, ratifikavimą ir prisijungimą pagal 14 ir 15 straipsnius;

b) datą, kada ši Konvencija įsigalioja pagal 16 straipsnį;

c) denonsavimą pagal 17 straipsnį;

d) tai, kad ši Konvencija panaikinama pagal 18 straipsnį;

e) pranešimus, gautus pagal 19 straipsnį;

f) bet kurio pakeitimo įsigaliojimą pagal 23 straipsnį.

 

25 STRAIPSNIS

 

Šios Konvencijos originalas deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris jo patvirtintas kopijas perduoda visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms ir visoms kitoms valstybėms, pakviestoms į Konferenciją.

 

TAI PATVIRTINDAMI toliau nurodyti įgaliotieji asmenys pasirašė šią Konvenciją.

 

Priimta tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt ketvirtųjų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną Niujorke vienu egzemplioriumi anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis; kiekvienas tekstas yra autentiškas.

Generalinio Sekretoriaus prašoma parengti šios Konvencijos oficialų vertimą į kinų ir rusų kalbas ir, perduodant jos patvirtintas kopijas valstybėms pagal šios Konvencijos 25 straipsnį, tekstus kinų ir rusų kalbomis pridėti prie tekstų anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.

______________

 


KONVENCIJOS DĖL TURIZMUI TAIKYTINŲ MUITINĖS LENGVATŲ PAPILDOMAS PROTOKOLAS[2] DĖL TURIZMO INFORMACINIŲ DOKUMENTŲ IR MEDŽIAGOS IMPORTO, SUDARYTAS 1954 M. BIRŽELIO 4 D. NIUJORKE

 

SUSITARIANČIOSIOS VALSTYBĖS,

tuo metu, kai Jungtinių Tautų konferencija dėl muitinės formalumų laikinai įvežant asmenines kelių motorines transporto priemones sudaro Konvenciją dėl turizmui taikomų muitinės lengvatų2,

norėdamos padėti platinti turizmo informacinius dokumentus ir medžiagą,

susitarė dėl šių papildomų nuostatų:

 

1 straipsnis

 

Šiame Protokole sąvoka „importo muitai ir importo mokesčiai“ reiškia ne tik muitus, bet ir visus muitus ir mokesčius, kuriais apmokestinama importuojant.

 

2 straipsnis

 

Kiekviena Susitariančioji Valstybė be importo muitų ir importo mokesčių leidžia įvežti šiuos daiktus, jeigu jie yra įvežami iš kitos Susitariančiosios Valstybės ir nėra pagrindo įtarti piktnaudžiavimą:

a) dokumentus (aplankus, brošiūras, knygas, žurnalus, kelionių vadovus, įrėmintus ir neįrėmintus plakatus, neįrėmintas nuotraukas ir padidintas nuotraukas, iliustruotus ir neiliustruotus žemėlapius, spausdintas vitrinos skaidres), skirtus platinti nemokamai, kurių pagrindinis tikslas – skatinti visuomenę lankytis užsienio šalyse, inter alia lankyti tokiose užsienio šalyse rengiamus kultūrinius, turistinius, sporto, religinius ar profesinius susitikimus ar parodas, jei tuose dokumentuose yra ne daugiau kaip 25 % privačios komercinės reklamos ir jie yra akivaizdžiai skirti bendriems reklamos tikslams;

b) oficialių turizmo agentūrų išleistus ar remiamus viešbučių sąrašus ir kasmetinius leidinius, užsienyje veikiančių transporto tarnybų tvarkaraščius, kai tokie dokumentai yra platinami nemokamai ir juose yra ne daugiau kaip 25 % privačios komercinės reklamos;

c) techninė medžiaga, siunčiama akredituotiems atstovams arba nacionalinių oficialių turizmo agentūrų paskirtiems korespondentams, kuri nėra skirta platinti, t. y. kasmetiniai leidiniai, telefonų abonentų knygos, viešbučių sąrašai, mugių katalogai, nedidelės vertės rankdarbių pavyzdžiai, dokumentai apie muziejus, universitetus, mineralinių vandenų kurortus ir panašias įstaigas.

 

3 straipsnis

 

Atsižvelgiant į 4 straipsnyje nustatytas sąlygas, toliau nurodytą medžiagą leidžiama laikinai įvežti be importo muitų ir importo mokesčių, neprisiimant įsipareigojimo dėl tų muitų ar mokesčių arba be tų muitų ir mokesčių apmokėjimo, kai toji medžiaga yra įvežama iš vienos iš Susitariančiųjų Valstybių siekiant visų pirma paskatinti visuomenę aplankyti tą valstybę inter alia toje šalyje rengiamus kultūrinius, turistinius, sporto, religinius arba profesinius susitikimus ar parodas:

a) medžiagą, skirtą eksponuoti akredituotų atstovų ar oficialių nacionalinių turizmo agentūrų paskirtų korespondentų įstaigose ar kitose importo šalies muitinės patvirtintose vietose: paveikslus ir piešinius; įrėmintas ir padidintas nuotraukas; meno albumus; tapytus paveikslus, graviūras ar litografijas, skulptūras ir gobelenus ir kitus panašius meno kūrinius;

b) eksponuoti skirtas priemones (vitrinas, stendus ir panašius gaminius), įskaitant elektrinę ir mechaninę įrangą, būtiną tokiam eksponavimui;

c) dokumentinius filmus, įrašus, įrašytos juostos ir kitus garso įrašus, skirtus naudoti nemokamuose renginiuose, išskyrus atvejus, kai jų temas galima pritaikyti komercinei reklamai ir kai importo šalyje jais yra plačiai prekiaujama;

d) reikiamą skaičių vėliavų;

e) dioramas, modelius pagal mastelį, diapozityvus, spausdinimo formas, nuotraukų negatyvus;

f) reikiamą skaičių nacionalinių rankdarbių pavyzdžių, tautinių drabužių ir panašių folkloro dirbinių.

 

4 straipsnis

 

1. 3 straipsnyje minėtos lengvatos suteikiamos šiomis sąlygomis:

a) medžiagą turi išsiųsti oficiali turizmo agentūra ar prie jos įsteigta nacionalinės turizmo reklamos agentūra. Kaip įrodymas importo šalies muitinei pateikiama išsiuntusios agentūros parengta deklaracija pagal šio Protokolo priede pateiktą pavyzdį2;

b) medžiaga turi būti importuota išsiuntimo šalies oficialios nacionalinės turizmo agentūros akredituoto atstovo arba minėtos agentūros paskirto ir importo šalies muitinės patvirtinto korespondento atsakomybe arba perduota jo atsakomybėn. Patvirtinto korespondento akredituotasis atstovas visų pirma atsako už importo muitų ir mokesčių, kuriuos reikės sumokėti, jei nebus įvykdytos šiame Protokole nustatytos sąlygos, sumokėjimą;

c) importuota medžiaga privalo būti reeksportuota be jokių importuojančios agentūros atliktų pakeitimų. Jei laikinai įvežta be muitų medžiaga sunaikinama muitinės nustatytomis sąlygomis, importuotojas atleidžiamas nuo pareigos ją reeksportuoti.

2. Laikino įvežimo be muitų privilegija suteikiama ne trumpesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui.

 

5 straipsnis

 

Sukčiavimo, pažeidimo ar piktnaudžiavimo atvejais Susitariančiosios Valstybės gali iškelti bylas dėl atitinkamų importo muitų ir importo mokesčių išieškojimo ir dėl bet kokių užsitrauktų baudų paskyrimo asmenims, kuriems buvo suteiktas atleidimas arba kitos lengvatos.

 

6 straipsnis

 

Dėl bet kokio šio Protokolo nuostatų pažeidimo, pakeitimo, neteisingos deklaracijos ar veiksmo, dėl kurių asmeniui ar prekei neteisėtai buvo taikoma šiame Protokole nustatyta įvežimo sistema, šalyje, kurioje toks pažeidimas buvo įvykdytas, pažeidėjui gali būti skirtos tos šalies įstatymų nustatytos baudos.

 

7 straipsnis

 

1. Susitariančiosios Valstybės įsipareigoja netaikyti ekonominio pobūdžio draudimų šiame Protokole minėtai medžiagai ir laipsniškai panaikinti tokios rūšies draudimus, kurie galbūt galioja.

2. Tačiau šio Protokolo nuostatos nepažeidžia su tam tikrų prekių įvežimu susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo, kai tokie įstatymai ir teisės aktai numato draudimus, kurie yra paremti visuomenės moralės, visuomenės saugumo, sveikatos ir higienos sumetimais.

 

8 straipsnis

 

1. Šis Protokolas teikiamas pasirašyti iki 1954 m. gruodžio 31 d. bet kurios Jungtinių Tautų valstybės narės ar kitos valstybės, pakviestos į Jungtinių Tautų konferenciją dėl muitinės formalumų laikinai įvežant asmenines motorines kelių transporto priemones ir turizmo, vykusią 1954 m. gegužės ir birželio mėnesį Niujorke (toliau – Konferencija), vardu.

2. Šis Protokolas turi būti ratifikuojamas, ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

 

9 straipsnis

 

1. Nuo 1955 m. sausio 1 d. prie šio Protokolo gali prisijungti bet kuri valstybė, minėta 8 straipsnio 1 dalyje, ir bet kuri Jungtinių Tautų ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos taip pakviesta valstybė. Prie jo taip pat galima prisijungti bet kurios globojamosios teritorijos, kurios administracinė institucija yra Jungtinės Tautos, vardu.

2. Prisijungiama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui deponuojant prisijungimo dokumentą.

 

10 straipsnis

 

1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo penkto ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo be išlygos ar su išlygomis, priimtomis pagal 14 straipsnį.

2. Kiekvienai valstybei, ratifikavusiai ar prisijungusiai prie Protokolo po penkto ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo pagal pirmesnę dalį, Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos valstybės ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo be išlygos ar su išlygomis, priimtomis pagal 14 straipsnį.

 

11 straipsnis

 

1. Po trejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo, kiekviena Susitariančioji Valstybė gali jį denonsuoti apie tai pranešdama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

2. Denonsavimas įsigalioja po penkiolikos mėnesių nuo tos dienos, kai Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius gauna pranešimą apie denonsavimą.

 

12 straipsnis

 

Šis Protokolas netenka galios, jei bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį po jo įsigaliojimo Susitariančiųjų Valstybių skaičius yra mažesnis kaip dvi.

 

13 straipsnis

 

1. Bet kuri valstybė, deponuodama savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą, ar bet kuriuo metu vėliau Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui adresuotu pranešimu gali pareikšti, kad šio Protokolo taikymas yra išplečiamas visoms ar kuriai nors teritorijai, už kurios tarptautinius santykius ji yra atsakinga. Protokolas pranešime įvardytoms teritorijoms pradedamas taikyti nuo devyniasdešimtos dienos po to, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą, jei su pranešimu nėra pateiktos išlygos, ir nuo devyniasdešimtos dienos po to, kai pranešimas įsigaliojo pagal 14 straipsnį, arba tą dieną, kurią atitinkamai valstybei įsigalioja Protokolas, atsižvelgiant į tai, kuri diena yra vėlesnė.

2. Bet kuri valstybė, kuri yra padariusi pareiškimą pagal pirmesnę dalį, išplečiančią šio Protokolo taikymą bet kuriai teritorijai, už kurios tarptautinius santykius ji yra atsakinga, gali denonsuoti Protokolą atskirai tos teritorijos atžvilgiu pagal 11 straipsnio nuostatas.

 

14 straipsnis

 

1. Šiam Protokolui taikomos išlygos, padarytos prieš pasirašant Baigiamąjį aktą3, yra priimtinos, jei jas yra priėmusi Konferencijos narių dauguma ir jos yra įrašytos į Baigiamąjį aktą.

2. Išlygos, padarytos pasirašius Baigiamąjį aktą, nepriimamos, jei joms prieštarauja vienas trečdalis valstybių signatarių ar Susitariančiųjų Valstybių, kaip numatyta toliau.

3. Bet kurios išlygos tekstą, kurį pasirašymo, ratifikavimo ar prisijungimo dokumento ar bet kurio pareiškimo pagal 13 straipsnį deponavimo metu valstybė pateikia Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Generalinis Sekretorius išplatina visoms valstybėms, kurios tuo metu yra pasirašiusios, ratifikavusios ar prisijungusios prie šio Protokolo. Jei per devyniasdešimt dienų nuo išplatinimo dienos vienas trečdalis tokių valstybių išreiškia prieštaravimą, išlyga nepriimama. Generalinis Sekretorius visoms šioje straipsnio dalyje minėtoms valstybėms praneša apie jo gautą prieštaravimą ir apie išlygos priėmimą ar atmetimą.

4. Valstybės, kuri yra pasirašiusi šį Protokolą, bet jo neratifikavusi, prieštaravimas netenka galios, jei per devynis mėnesius nuo prieštaravimo pareiškimo prieštaraujanti valstybė neratifikuoja šio Protokolo. Jei dėl to, kad prieštaravimas yra netekęs galios, išlyga priimama pritaikius pirmesnę dalį, Generalinis Sekretorius apie tai praneša toje dalyje minėtoms valstybėms. Išlygos tekstas nepranešamas jokiai pasirašiusiai valstybei pagal pirmesnę dalį, jei toji valstybė per trejus metus nuo Protokolo pasirašymo jos vardu dienos nėra ratifikavusi šio Protokolo.

5. Išlygą pateikusi valstybė per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo šio straipsnio 3 dalyje minėto Generalinio Sekretoriaus pranešimo, kad išlyga yra atmesta toje dalyje numatyta tvarka, gali atšaukti išlygą, ir tuo atveju ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas ar pranešimas pagal 13 straipsnį tokiai valstybei įsigalioja nuo išlygos atšaukimo dienos. Kol išlyga neatšaukta, dokumentas arba pranešimas negalioja, jei, pritaikius šio straipsnio 4 dalies nuostatas, išlyga po to yra priimama.

6. Pagal šį straipsnį priimtos išlygos gali būti atšauktos bet kuriuo metu apie tai pranešus Generaliniam Sekretoriui.

7. Jokia Susitariančioji Valstybė neprivalo valstybei, darančiai išlygą, suteikti nuostatų, kurioms taikoma išlyga, teikiamą naudą. Bet kuri valstybė, pasinaudojusi šia teise, atitinkamai praneša Generaliniam Sekretoriui, kuris apie šį sprendimą praneša visoms signatarėms ir Susitariančiosioms Valstybėms.

 

15 straipsnis

 

1. Bet koks ginčas tarp dviejų ar keleto Susitariančiųjų Valstybių dėl šio Protokolo aiškinimo ir taikymo, kiek įmanoma, sprendžiamas derybomis.

2. Bet koks ginčas, kuris neišsprendžiamas derybomis, perduodamas arbitražui, jei to prašo viena ar keletas ginče dalyvaujančių Susitariančiųjų Valstybių, ir atitinkamai perduodamas spręsti vienam ar keletui arbitrų, kuriuos ginče dalyvaujančios valstybės parenka bendru susitarimu. Jei per tris mėnesius nuo arbitražo pareikalavimo dienos ginče dalyvaujančios valstybės negali susitarti dėl arbitro ar arbitrų parinkimo, bet kuri iš tų valstybių gali paprašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininką paskirti vieną arbitrą, kuriam perduodamas spręsti ginčas.

3. Pagal pirmesnę dalį paskirto arbitro ar arbitrų sprendimas yra privalomas atitinkamoms Susitariančiosioms Valstybėms.

 

16 straipsnis

 

1. Po trejų šio Protokolo galiojimo metų bet kuri Susitariančioji Valstybė, apie tai pranešusi Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, gali prašyti, kad būtų sušaukta konferencija Protokolui persvarstyti. Generalinis Sekretorius apie tokį prašymą praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms ir, jei per keturis mėnesius nuo Generalinio Sekretoriaus pranešimo gavimo dienos ne mažiau kaip pusė Susitariančiųjų Valstybių jam praneša, kad pritaria prašymui, sušaukia persvarstymo konferenciją.

2. Jei konferencija sušaukiama pagal pirmesnę dalį, Generalinis Sekretorius praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms ir paragina jas per tris mėnesius pateikti pasiūlymus, kuriuos jos norėtų, kad konferencija apsvarstytų. Generalinis Sekretorius visoms Susitariančiosioms Valstybėms išsiutinėja preliminarią konferencijos darbotvarkę kartu su tų pasiūlymų tekstu likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki tos dienos, kai konferencija turi susirinkti.

3. Generalinis Sekretorius į bet kurią pagal šį straipsnį sušauktą konferenciją pakviečia visas Susitariančiąsias Valstybes ir kitas Jungtinių Tautų valstybes nares arba specializuotas agentūras.

 

17 straipsnis

 

1. Bet kuri Susitariančioji Valstybė gali siūlyti vieną ar daugiau šio Protokolo pakeitimų. Siūlomo pakeitimo tekstas perduodamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris jį išsiuntinėja visoms Susitariančiosioms Valstybėms.

2. Bet kuris pagal pirmesnę dalį išsiųstas siūlomas pakeitimas laikomas priimtu, jei per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius išsiuntė siūlomą pakeitimą, jokia Susitariančioji Valstybė nepareiškia prieštaravimo.

3. Generalinis Sekretorius kuo greičiau visoms Susitariančiosioms Valstybėms praneša, ar dėl siūlomo pakeitimo yra pareikštas prieštaravimas, ir, jei joks prieštaravimas nepareikštas, pakeitimas įsigalioja visoms Susitariančiosioms Valstybėms praėjus trims mėnesiams nuo pirmesnėje dalyje minėto šešių mėnesių laikotarpio pabaigos.

 

18 straipsnis

 

Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms ir visoms kitoms valstybėms, pakviestoms į Konferenciją, praneša apie:

a) pasirašymą, ratifikavimą ir prisijungimą pagal 8 ir 9 straipsnius;

b) datą, kada šis Protokolas įsigalioja pagal 10 straipsnį;

c) denonsavimą pagal 11 straipsnį;

d) tai, kad šis Protokolas panaikinamas pagal 12 straipsnį;

e) pranešimus, gautus pagal 13 straipsnį;

f) bet kurio pakeitimo įsigaliojimą pagal 17 straipsnį.

 

19 straipsnis

 

Šio Protokolo originalas deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris jo patvirtintas kopijas perduoda visoms Jungtinių Tautų valstybėms narėms ir visoms kitoms valstybėms, pakviestoms į Konferenciją.

 

TAI PATVIRTINDAMI toliau nurodyti įgaliotieji asmenys pasirašė šį Protokolą.

Priimta tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt ketvirtųjų metų birželio ketvirtą dieną Niujorke vienu egzemplioriumi anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis; kiekvienas tekstas yra autentiškas.

Generalinio Sekretoriaus prašoma parengti šio Protokolo oficialų vertimą į kinų ir rusų kalbas ir, perduodant jos patvirtintas kopijas valstybėms pagal šio Protokolo 19 straipsnį, tekstus kinų ir rusų kalbomis pridėti prie tekstų anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis.

______________

 


PRIEDAS

 

DEKLARACIJOS PAVYZDYS

(Parengiamas eksportuojančios šalies kalba pridedant vertimą į anglų arba prancūzų kalbą)

 

DEKLARACIJA

 

turizmo informacinės medžiagos LAIKINAM ĮVEŽIMUI BE MOKESČIŲ neįsipareigojant dėl importo muitų ir importo mokesčių ir nemokant tų muitų ar mokesčių

(Organizacijos pavadinimas) siunčia šią turizmo informacinę medžiagą, adresuotą savo akredituotam atstovui (arba patvirtintam korespondentui), kurio pavardė yra nurodyta toliau, laikinam įvežimui su sąlyga, kad per dvylika mėnesių ji bus išvežta ir bus naudojama tik siekiant paskatinti turistus aplankyti šią medžiagą eksportuojančią šalį.

(Organizacijos pavadinimas) įsipareigoja neperduoti nei be atlygio, nei už atlygį laikinai įvežtų prekių be medžiagą importuojančios šalies Muitinės administracijos sutikimo ir pirma neatlikusi tos administracijos reikalaujamų formalumų.

Ši medžiaga importuojama laikinai akredituoto atstovo ar patvirtinto korespondento, kurių pavardės yra toliau nurodytos, atsakomybe ir pateikus garantiją.

a) Medžiagos sąrašas:

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

b) Akredituoto atstovo ar korespondento, kuriam siunčiama medžiaga, pavardė ir adresas:

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

 

[Data, parašas ir išsiuntimo šalies

oficialios nacionalinės turizmo

agentūros antspaudas]

______________

 



[1] Vadovaujantis 16 straipsnio 1 dalimi, Konvencija įsigaliojo 1957 m. rugsėjo 11 d., t. y. devyniasdešimtą dieną nuo penkiolikto ratifikavimo ar prisijungimo (a) dokumento deponavimo nurodytomis datomis toliau išvardytų valstybių vardu:

 

Austrija

1956 m. kovo 30 d.

Japonija

1955 m. rugsėjo 7 d.

Belgija (taip pat

1955 m. vasario 21 d.

Liuksemburgas

1956 m. lapkričio 21 d.

taikoma su išlygomis*

 

Meksika

1957 m. birželio 13 d.

Belgų Kongui ir

 

Švedija (su išlyga,

1957 m. birželio 11 d.

Ruandos-Urundžiui

 

įrašyta Baigiamajame

 

globojamai teritorijai)

 

akte; žr. p. 202)

 

Kambodža

1955 m. lapkričio 29 d.

Šveicarija

1956 m. gegužės 23 d.

Kanada (a)

1955 m. birželio 1 d.

Didžiosios Britanijos

1957 m. vasario 27 d.

Ceilonas

1955 m. lapkričio 28 d.

ir Šiaurės Airijos Jungtinė

 

Danija (su išlyga*)

1955 m. spalio 13 d.

Karalystė

 

Egiptas (su išlyga,

1957 m. balandžio 4 d.

Jungtinės Amerikos Valstijos

1956 m. liepos 25 d.

įrašyta Baigiamajame

 

(taikoma taip pat

 

akte)

 

Aliaskos, Havajų, Puerto

 

 

 

Riko ir Mergelių salų

 

 

 

teritorijoms)

 

 

 

Vietnamas (a)

1956 m. sausio 31 d.

 

Be to, 1957 m. rugpjūčio 1 d. buvo deponuotas Izraelio prisijungimo dokumentas, kuris įsigalios 1957 m. spalio 30 d.

 

*IŠLYGOS

(Šios išlygos buvo priimtos pagal Konvencijos 20 straipsnį)

 

BELGIJA

 

(Vertimas)

1. Deponuodamas dokumentus, kuriais Belgija ratifikuoja Konvenciją dėl turizmui taikytinų muitinės lengvatų, priimtą 1954 m. birželio 4 d. Niujorke, turiu pareikšti, kad ši Konvencija yra taikoma Belgų Kongo ir Ruandos-Urundžio globojamajai teritorijai atsižvelgiant į šias išlygas:

1) laikinas šaunamųjų ginklų ir jų amunicijos įvežimas negali būti leidžiamas be laikinojo įvežimo dokumento (Konvencijos 2 straipsnis);

2) išimtis vynui, alkoholiui, tualetiniam vandeniui ir kvepalams ir toliau turi būti taikoma tik atidarytoms talpykloms ir laikantis galiojančių teisės nuostatų ypač alkoholinių gėrimų atžvilgiu (Konvencijos 3 straipsnis);

3) Konvencija neturi būti taikoma apdorotam dramblio kaului ir vietiniams meno kūriniams (4 straipsnis).

Taip pat turiu pareikšti, kad Konvencijos papildomas protokolas dėl turizmo informacinių dokumentų ir medžiagos importo, sudarytas 1954 m. birželio 4 d. Niujorke, yra taikomas Belgų Kongo ir Ruandos-Urundžio teritorijoms.

2. Dėl Muitinės konvencijos dėl asmeninių kelių transporto priemonių laikinojo įvežimo, priimtos 1954 m. birželio 4 d. Niujorke, taikymo Belgų Kongo teritorijai ir Ruandos-Urundžio globojamajai teritorijai manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis motorinių transporto priemonių laisvo tarptautinio judėjimo sistema neturėtų būti taikoma juridiniams asmenims. Be mokesčio neturėtų būti leidžiama laikinai įvežti transporto priemonių dalis, skirtas transporto priemonės, kuriai yra išduoti laisvo judėjimo dokumentai, remontui.

Pastarasis apribojimas, aišku, netaikomas dalims, kurios yra įvežamos kartu su transporto priemone ir yra įrašytos į tarptautinio judėjimo dokumento šaknelę.

 

DANIJA

 

(Vertimas)

 

Nepaisant šios Konvencijos 3 straipsnio, Skandinavijos šalims leidžiama priimti specialias taisykles, taikomas asmenims, kurių gyvenamoji vieta – tos šalys.

* 2 straipsnio pakeitimas įsigaliojo 1967 m. birželio 6 d.

 

 

[2] Pagal 10 straipsnį Protokolas įsigaliojo 1956 m. birželio 28 d., devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai buvo deponuotas penktas ratifikavimo ar prisijungimo dokumentas, o po to kiekvienai valstybei, ratifikuojančiai ar prisijungiančiai po penkto ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo, devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ta valstybė deponuoja savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą.

Toliau pateikiamas ratifikavimų ir prisijungimų (a) sąrašas, kuriame nurodytos deponavimo ar šio protokolo įsigaliojimo datos:

 

Valstybė

Deponavimo data

Įsigaliojimo data

Belgija (taip pat taikoma Belgijos Kongui ir Ruandos-Urundžio globojamai teritorijai)

1955 m. vasario 21 d.

1956 m. birželio 28 d.

Japonija

1955 m. rugsėjo 7 d.

1956 m. birželio 28 d.

Danija (a)

1955 m. spalio 13 d.

1956 m. birželio 28 d.

Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė(Su išlyga, įrašyta Baigiamajame akte; žr. p. 204)

1956 m. vasario 27 d.

1956 m. birželio 28 d.

Austrija

1956 m. kovo 30 d.

1956 m. birželio 28 d.

Šveicarija

1956 m. gegužės 23 d.

1956 m. rugpjūčio 21 d.

Liuksemburgas

1956 m. lapkričio 21 d.

1957 m. vasario 19 d.

Indija (a)

1957 m. vasario 15 d.

1957 m. gegužės 16 d.

Egiptas

1957 m. balandžio 4 d.

1957 m. liepos 3 d.

Švedija

1957 m. birželio 11 d.

1957 m. rugsėjo 9 d.

Meksika

1957 m. birželio 13 d.

1957 m. rugsėjo 11 d.

Izraelis (a)

1957 m. rugpjūčio 1 d.

1957 m. spalio 30 d.

 

Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė pranešė apie Papildomo protokolo išplėstą taikymą šioms teritorijoms 1957 m. rugpjūčio 7 d. (įsigalios 1957 m. lapkričio 5 d.):

Šiaurės Borneo, Kipras, Jamaika, Malajos Federacija, Malta, Seišeliai, Siera Leonė, Singapūras, Somalilendo protektoratas, Tongas, Zanzibaras.

2 Žr. šio tomo p. 230.

 

2 Žr. šio tomo p. 282.

 

3 Žr. šio tomo p. 192.