LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL CHEMIJOS PRAMONĖS ĮMONIŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. gruodžio 30 d. Nr. 594
Vilnius
2. Nustatyti, kad Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklės įsigalioja nuo 1998 m. kovo 1d.
3. Pavesti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams kontroliuoti, kaip laikomasi šių taisyklių.
PATVIRTINTA
Vidaus reikalų ministerijos
1997 12 30 įsakymu Nr. 594
Chemijos pramonės įmonių priešgaisrinės saugos taisyklės
PST-07-97
1. BENDRIEJI NUOSTATAI
1.1. Šios taisyklės nustato pagrindinius priešgaisrinės saugos reikalavimus chemijos pramonės įmonėse ir yra privalomos visiems įmonės darbuotojams bei asmenims, esantiems įmonės teritorijoje.
1.2. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių standartų, statybos techninių reglamentų ir normų, technologinių sąlygų, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus.
1.3. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybų vadovai turi teisę nenumatytais šiose taisyklėse atvejais nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimus pagal konkrečią situaciją.
1.4. Visi įmonės darbuotojai ir jos teritorijoje esantys asmenys privalo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, o kilus gaisrui imtis priemonių gelbėti žmones, apsaugoti materialines vertybes ir gesinti gaisrą.
1.5. Asmenys, pažeidę priešgaisrinės saugos taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
1.6. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, nurodymai yra privalomi įmonės vadovams (darbdaviams), darbuotojams ir įmonės teritorijoje esantiems asmenims.
1.7. Už įmonės priešgaisrinę saugą yra atsakingas vadovas (darbdavys). Jis privalo:
1.7.1. užtikrinti, kad šių taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių dokumentų reikalavimai būtų vykdomi. Nustatyti priešgaisrinį režimą ir reikalauti, kad visi darbuotojai jo laikytųsi;
1.7.2. užtikrinti, kad vadovaujantis 1 priede nurodytais reikalavimais įmonei ir atskiriems jos darbo barams būtų parengtos priešgaisrinės saugos instrukcijos;
1.7.4. paskirti darbuotojus, atsakingus už darbo barų (cecho, sandėlio, laboratorijos, teritorijos dalies ir kt.) priešgaisrinę būklę;
1.7.5. užtikrinti, kad Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai būtų vykdomi nurodytu laiku;
1.7.6. aprūpinti įmonę gaisro gesinimo priemonėmis ir užtikrinti, kad jos būtų efektyviai naudojamos gaisrui gesinti;
1.7.7. užtikrinti, kad turima priešgaisrinė technika operatyviai būtų naudojama gaisrui gesinti bet kuriuo paros metu;
1.7.8. aprūpinti įmonę vaizdinėmis priešgaisrinės agitacijos priemonėmis, nurodomaisiais bei įspėjamaisiais ženklais;
1.7.9. užtikrinti, kad laikantis 2 priede nurodytų reikalavimų būtų parengtas darbuotojų veiksmų, kilus gaisrui, planas ir organizuojami praktiniai užsiėmimai ne rečiau kaip vieną kartą per metus.
PASTABA. Įmonės vadovas gali įkurti savanorišką ugniagesių draugovę bei sudaryti priešgaisrinę techninę komisiją priešgaisrinės saugos klausimams spręsti.
1.8. Atskirame darbo bare už priešgaisrinę saugą atsako jo vadovas arba įmonės vadovo paskirtas asmuo. Jis, išklausęs priešgaisrinės saugos kursą, privalo:
1.8.3. parengti darbo baro priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;
1.8.4. žinoti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrenginių, žaliavų ir produkcijos pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu charakteristikas;
1.8.5. nuolat tikrinti teritoriją, pastatus ir patalpas, kontroliuoti evakuacijos kelius, priešgaisrinius tarpus, vandens tiekimą gaisrui gesinti, pirminių gaisro gesinimo priemonių tinkamumą darbui ir t. t. Pastebėtus trūkumus nedelsiant šalinti;
1.8.6. užtikrinti, kad šildymo įrengimai, vėdinimo, elektros įranga, technologiniai ir gamybiniai prietaisai būtų tvarkingi, o nustatyti gedimai – nedelsiant būtų pašalinti;
1.8.7. užtikrinti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, produkcija būtų perduota į sandėlį, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą;
1.8.8. žinoti gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonių naudojimo tvarką. Užtikrinti, kad šios priemonės būtų tvarkingos ir tinkamos naudoti bet kuriuo metu;
1.9. Kiekvienas darbuotojas privalo:
1.9.2. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo įmonėje ir darbo vietoje, vykdyti vadovų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
1.9.4. žinoti laikomų, naudojamų ir gamybos procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų bei žaliavų pagrindines pavojingumo charakteristikas;
1.9.6. žinoti darbo bare esančių gaisro gesinimo, ryšio ir signalizacijos priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis;
1.10. Darbuotojai priešgaisrinės saugos klausimais instruktuojami, mokomi ir egzaminuojami pagal galiojančius reikalavimus.
1.11. Kiekvienas įmonės vadovas, savininkas (nuomininkas) privalo leisti naudotis gaisrui gesinti jo teritorijoje esančiais vandens telkiniais, gaisro gesinimo priemonėmis ir įranga, neatsižvelgdamas į gaisro kilimo vietą.
1.12. Įmonių vadovai, savininkai (nuomininkai) savo veiksmais ar neveiklumu privalo nesudaryti sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.
2. TERITORIJOS PRIEŽIŪRA
2.1. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, gamybos atliekos, šiukšlės, sausa žolė, lapai išgabenami į specialiai paruoštas vietas.
2.2. Privažiavimo ir priėjimo keliai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi ir tvarkingi. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti transporto priemones.
2.3. Apie kelių remontą arba kitas priežastis, trukdančias privažiuoti gaisrinėms mašinoms, būtina pranešti priešgaisrinei apsaugai ir pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.
2.4. Įmonėje pervažos per geležinkelį visada turi būti laisvos, o jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.
2.5. Į teritoriją, kurioje gali susikaupti lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių (toliau – LU ir DS), garų arba dujų, transporto priemonėms įvažiuoti draudžiama. Tokiose vietose turi būti pastatyti įspėjamieji ženklai.
2.6. Laikinus degius pastatus ir statinius statyti gamybinėje zonoje leidžiama ribotam laikui, remonto metu, prieš tai suderinus su priešgaisrine apsauga.
2.7. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius juos atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties pagrindinio įvažiavimo vieta į įmonės teritoriją reikia įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schemą.
2.8. Įmonės teritorija turi būti aptverta ir joje turi būti ne mažiau kaip dvi sutvarkytos išvažos į kelią.
2.9. Įrengimai, jų dalys ir medžiagos, naudojamos gamyboje, turi būti laikomos specialiai tam tikslui skirtose vietose griežtai laikantis jų sandėliavimo taisyklių. Tos vietos turi būti specialiai ženklinamos.
2.11. Rūkyti leidžiama tik tam skirtose vietose. Prieigose prie šių vietų turi būti atitinkami įspėjamieji ženklai arba užrašai.
2.12. Stacionarios gaisrinės kopėčios ir laiptai bei apsauginės tvorelės ant stogo turi būti tvarkingos.
2.13. Įmonės teritorijoje, kur yra sumontuotos požeminės komunikacijos (technologiniai vamzdynai, pramoninė kanalizacija, elektros ir ryšio kabeliai), atlikti kasinėjimo darbus galima tik gavus raštišką įmonės leidimą.
2.14. Įmonės teritorijos laisvose aikštelėse leidžiama įrengti vejas, auginti tik lapuočius medžius ir krūmus, kurie peržydėję neturi pūkų.
2.15. Gaisrinės technikos įvažiavimo kelių uždarymas, priešgaisrinio vandentiekio atjungimas turi būti derinami su priešgaisrine apsauga.
3. PASTATAI, STATINIAI IR PATALPOS
3.1. Bendrieji reikalavimai
3.1.2. Visi evakuaciniai įėjimai ir išėjimai, koridoriai, tambūrai, laiptinės, priėjimai prie gamybinių įrenginių bei mašinų, gaisro gesinimo medžiagų bei priemonių, ryšio ir gaisrinės signalizacijos įrenginių turi būti neužkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Visos evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuacijos kryptimi bet kuriuo paros metu. Draudžiama jas užkalti.
3.1.4. Draudžiama savavališkai perplanuoti gamybines ir kitos paskirties patalpas, keisti jų paskirtį. Nustatyta tvarka nepriimtų naudoti statinių eksploatavimas draudžiamas.
3.1.5. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir sandėlius priešgaisrinės saugos ženklai įrengiami pagal galiojančius standartus, užrašai, nurodantys patalpų kategoriją, – pagal RSN (STR), o nurodantys gaisro bei sprogimo zoną – pagal elektros įrenginių įrengimo taisyklių (toliau – EĮĮT) reikalavimus.
3.1.6. Gamybinėse patalpose nuo įrengimų dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos valomos joms susikaupus. Panaudotos valymo medžiagos sudedamos į metalines, sandariai uždaromas dėžes, o pamainai pasibaigus – išnešamos iš patalpų.
3.1.7. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, LU ir DS bei kitas pavojingas, sprogstamąsias ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.
3. l. l0. Statybinių konstrukcijų dangos, saugančios nuo ugnies, turi būti tvarkingos ir tinkamos naudoti. Konstrukcijos, netekusios atsparumo ugniai, pakartotinai ugniaatsparinamos. Būtina akte nurodyti dangų, saugančių statybines konstrukcijas nuo ugnies, galiojimo terminą.
3.1.11. Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės. Draudžiama ant jų įrengti nenuimamas grotas, užmūryti langų angas.
3.1.12. Pastato priešgaisrinės saugos sistemos ir įrenginiai turi būti prižiūrimi ir veikiantys. Draudžiama demontuoti koridorių, laiptinių, liftų holų durų sąvaras, priešgaisrines duris ir kitus numatytus projekte įrengimus.
3.1.13. Palėpėse draudžiama įrengti sandėlius, organizuoti gamybą. Jos turi būti užrakintos, langai įstiklinti, o raktai laikomi lengvai prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu.
3.1.14. Po laiptais draudžiama įrengti sandėliukus ir kitas panašios paskirties patalpas. Sanitarinėse-techninėse nišose draudžiama laikyti degias medžiagas bei skysčius.
3.1.16. Pastatuose turi būti sudaryti evakuacijos planai (6 priedas), paskirstytos darbuotojų pareigos organizuojant žmonių evakavimą, turto gelbėjimą ir kitus darbus.
3.1.17. Evakuacijos keliuose draudžiama rengti sraigtinius laiptus, siaurėjančias pakopas, stumdomąsias ir automatiškai atsidarančias duris (išskyrus tas, kurias galima atidaryti ir rankomis), vartus, sukamąsias duris bei kryžmes.
3.1.18. Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, dengti jomis laiptinių, holų, koridorių ir vestibiulių grindis. Grindų danga evakuacijos keliuose turi būti pritvirtinta.
3.1.19. Koridoriuose, laiptinėse ir ant evakuacinių durų turi būti nurodomieji ženklai „Išėjimas“, rodantys išėjimo kryptį.
3.1.20. Pastatuose ir statiniuose pranešimo apie gaisrą sistemos parenkamos ir įrengiamos pagal galiojančius norminių dokumentų reikalavimus. Sistemų įjungimo tvarką nustato objekto vadovas.
3.1.21. Kai kabeliai ir vamzdžiai kerta statybines konstrukcijas, angos tarp jų ir konstrukcijų užsandarinamos nedegiomis medžiagomis per visą konstrukcijos storį. Taip pat turi būti padidintas kabelių, kertančių ugniasienes, atsparumas ugniai ne mažiau kaip 30 cm į šonus nuo statybinių konstrukcijų, jei nenumatytos kitos apsaugos priemonės.
3.1.22. Rūsių ir cokolinių aukštų patalpose draudžiama įrengti dirbtuves ir degių medžiagų sandėlius, jeigu įėjimas į rūsius ir cokolinius aukštus neatskirtas nuo laiptinių.
3.1.23. Pastatuose ir statiniuose įvairių komunikacijų vamzdynus draudžiama atšildyti atvira ugnimi.
3.1.24. Šiukšlinės darbuotojų buitinėse patalpose turi būti nedegios. Būtina nustatyti spec. drabužių keitimo į švarius tvarką (periodišką skalbimą, taisymą).
3.1.25. Durys, vedančios ant pastato stogo, į rūsį, vėdinimo įrenginių ir elektros skydinių patalpas ar kertančios priešgaisrines sienas, turi būti uždarytos.
3.1.26. Vietose, kuriose gali susidaryti LU ir DS garai, degios dujos, aerozoliai, dulkės, reikia naudoti kibirkščių nesukeliančią avalynę, įrankius ir statinio elektros krūvio nekaupiančius drabužius.
3.1.27. Draudžiama plauti ir valyti grindis, sienas, įrengimus, taip pat drabužius naudojant LU ir DS.
3.2. Pastatų ir gamyklos barų priežiūra
3.2.1. Visi gamybiniai, tarnybiniai bei pagalbiniai pastatai, patalpos ir atviri įrenginiai turi būti švarūs ir tvarkingi.
3.2.2. Patalpoms, kurios gali būti prikrautos įrenginių ar medžiagų, būtina numatyti prikrovimo normą ir įrašyti ją į cecho instrukciją. Ši norma gali būti nustatyta:
3.2.2.1. nurodant konkrečioje patalpoje vienu metu naudojamų ar laikomų daiktų ir medžiagų didžiausią leistiną tūrį, masę ar kiekį;
3.2.2.2. nurodant leistiną normą pagal cecho, skyriaus, baro pajėgumą (pvz., žaliavos ir pagalbinių medžiagų normą, ne didesnę už reikalingą parai, pamainai ar valandai);
3.2.2.3. ant grindų ryškiomis linijomis išskiriant aikšteles daiktams, medžiagoms ir tarai laikyti, užtikrinant pakankamus išilginius bei skersinius, ne mažesnius kaip 80 cm pločio praėjimus, evakuacinius išėjimus, prieigas prie gaisro gesinimo priemonių ir ne siauresnius kaip 2 m pločio įvažiavimo kelius.
3.2.3. Draudžiama laikyti ir naudoti gamybinių bei administracinių pastatų rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose sprogias medžiagas, suslėgtas dujas, plastmasę, polimerus ir kitas didesnio gaisrinio pavojingumo medžiagas. Draudžiama degias medžiagas ir tarą sandėliuoti ant rampų, prie pastatų su degiomis konstrukcijomis ir prie sienų su langais.
3.2.4. Pastatų laiptų aikštelėse draudžiama įrengti dirbtuves, sandėlių ir kitos paskirties patalpas, kloti gamybinius dujų, LU ir DS vamzdynus, įrengti išėjimus iš krovinių keltuvų šachtų, taip pat montuoti įrenginius, trukdančius praeiti žmonėms.
3.2.5. Draudžiama naudoti palėpių patalpas gamybai ar materialinėms vertybėms laikyti. Jos turi būti užrakintos, o raktai laikomi bet kuriuo paros metu prieinamoje vietoje.
3.2.6. Apsaugos įrenginiai, sulaikantys ugnies ir degimo produktų plitimą priešgaisrinių sienų ir perdangų angose (priešgaisrinės durys, vandens uždangos, sklendės, dūmų pašalinimo įrenginiai), turi būti tvarkingi. Jų patikrinimai atliekami pagal terminus, nurodytus įmonės instrukcijose.
3.2.7. Draudžiama keisti gamybinių ir tarnybinių patalpų suplanavimą, jei projektas nesuderintas su vietos valstybinės priešgaisrinės priežiūros organais ir nepatvirtintas administracijos. Keičiant suplanavimą, draudžiama sumažinti statybinių konstrukcijų atsparumą ugniai, pabloginti žmonių evakuacijos sąlygas, sumažinti ugnies atžvilgiu pavojingų garų, dujų, dulkių, degių atliekų pašalinimo efektyvumą.
3.2.8. Esant garų ir dujų tankumui didesniam už oro, tranšėjos, prieduobės ir pogrindiniai kanalai A, B ir C kategorijų sandėliuose turi būti užpilti smėliu. Atviros prieduobės arba neužpilti kanalai, jei juos leistina eksploatuoti pagal galiojančių taisyklių reikalavimus, turi būti nuolat prižiūrimi, valomi bei tvarkomi.
3.2.9. Jei komunikacijos kerta priešgaisrines užtvaras, tarpai tarp jų turi būti per visą konstrukcijos storį užsandarinami nedegia medžiaga.
3.2.10. Įrenginiai, apsaugantys nuo LU ir DS išsiliejimo (barjerai ir borteliai aplink atviras ir tarpines aikšteles, angas perdengimuose tarp aukštų, ant pastatų stogų, pandusai prie durų angų ir pan.) turi būti tvarkingi, pažeistas vietas būtina nedelsiant sutvarkyti.
3.2.11. Darbo patalpų grindis būtina valyti ne rečiau kaip kartą per pamainą, o išorinius perėjimus, aikšteles ir laiptines – ne rečiau kaip kartą per dieną.
3.2.12. Dulkėtiems cecho barams ir gamybiniams įrenginiams valyti turi būti naudojami pramoniniai dulkių siurbliai arba specialiai sumontuotos pneumatinės valymo sistemos.
3.3. Gamybinių įrenginių priežiūra
3.3.1. Gamybinių įrenginių darbas kiekviename ceche ir skyriuje, tarpremontinio darbo normos, įrenginių pakrovimo normos ir pagrindiniai proceso parametrai turi atitikti nustatyta tvarka patvirtinto technologinio reglamento reikalavimus.
3.3.2. Technologiniai įrenginiai, esant nustatytiems darbo režimams, turi būti gaisro ir sprogimo atžvilgiu saugūs, o gedimų ar avarijų atveju būtina numatyti apsaugos priemones.
3.3.3. Nustatytų slėgio temperatūros ir kitų technologinio reglamento parametrų pažeidimų, dėl kurių padidėja proceso pavojingumas gaisro atžvilgiu, priežastis būtina nedelsiant išsiaiškinti ir imtis visų priemonių, kad būtų išvengta panašių atvejų.
3.3.4. Įmonių aptarnaujantysis personalas privalo žinoti naudojamų arba gaminamų medžiagų pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu rodiklius. Naudoti ir laikyti medžiagas, kurių parametrai gaisro ar sprogimo atžvilgiu nežinomi technologiniuose procesuose, draudžiama.
3.3.5. Aparatai ir vamzdynai, kuriuose yra gaisro ar sprogimo atžvilgiu pavojingos medžiagos, turi būti hermetiški.
3.3.6. Draudžiama dirbti netvarkingais įrenginiais, taip pat esant netvarkingiems arba atjungtiems kontroliniams matavimo bei apsaugos prietaisams.
3.3.7. Būtina laikytis nustatytų įrenginių apžiūros, taip pat jų sustabdymo remontui terminų, užtikrinti saugias apžiūros bei remonto sąlygas.
3.3.8. Siekiant, kad atvirose aikštelėse būtų eksploatuojami įrenginiai, turi būti numatyti tvarkingi ir ne mažesnio kaip 65 mm skersmens sausvamzdžiai (kai etažerės aukštis didesnis kaip 20 m), prijungti prie priešgaisrinio vandentiekio ar pritaikyti tiekti vandenį iš gaisrinių automobilių.
3.3.9. Draudžiama tiesti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų, nuodingų ir gailių medžiagų transportavimo vamzdynus per buitines, pagalbines, administracines ūkines patalpas, paskirstymo įrenginius, elektros įrangos, kontrolinių matavimo prietaisų patalpas, vėdinimo kameras.
3.3.10. Armatūros, užtikrinančios aparatų ir vamzdynų saugą, kilus gaisrui, išdėstymo vietos turi būti pažymėtos pagrindinių cecho komunikacijų schemoje, nurodant jų paskirtį bei įjungimo arba išjungimo eiliškumą gaisro atveju.
3.3.11. Cechuose, kuriuose pagal technologijos sąlygas negalima apsieiti be atvirų aparatų, talpyklų arba atvirų indų su LU ir DS, būtina:
3.3.11.1. pagal pamainos normas nustatyti vienu metu darbo vietoje esančių degių skysčių kiekį ir jo neviršyti;
3.3.11.3. turėti tvarkingus dangčius, kuriais būtų galima uždengti atviras vonias ir talpyklas, kilus gaisrui;
3.3.12. Netvarkingus įrenginius, kuriais išpilamos suskystintos dujos, LU ir DS, toksiški skysčiai iš talpyklų ir aparatų avarijos arba gaisro atveju, draudžiama eksploatuoti. Avarinio išpylimo linijų užsklandos turi turėti skiriamuosius ženklus, o priėjimai prie jų būti laisvi. Avarinį išpylimą atlikti galima tik cecho, įrenginio viršininko arba avarijos likvidavimo (gaisro gesinimo) vadovo nurodymu. Operacijų eiliškumas atliekant avarinį išpylimą turi būti nurodytas instrukcijoje.
3.3.13. Visos gamyklos arba cecho fakeliniai įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal galiojančius reikalavimus. Eksploatuoti fakelinį įrenginį be ugnies užtvaros dujų linijoje prieš fakelo vamzdį, be apsaugoto nuo vėjo degiklio (nuolat degančio ugnies liežuvio) arba automatinės dujų uždegimo sistemos draudžiama.
3.3.14. Jei nėra ugnies užtvarų (hidraulinių užraktų) arba jei jie atjungti, eksploatuoti draudžiama šiuos agregatus:
3.3.14.1. aparatų ir talpyklų su LU arba DS, įkaitintais iki jų pliūpsnio temperatūros, alsavimo linijas;
3.3.14.3. dujų ir oro, garų ir oro linijas, jei jose gali susidaryti sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos mišiniai;
3.3.15. Prie ugnies užtvarų ir hidraulinių užraktų turi būti laisva prieiga jų apžiūrai ir remontui atlikti. Jei yra pavojus ugnies užtvarai apledėti arba užsiteršti, būtina imtis atitinkamų apsaugos priemonių.
3.3.16. Ugnies užtvarų būklė tikrinama, o prireikus valoma įrenginių stabdymo arba remonto metu. Šis reikalavimas netaikomas ugnies užtvaroms, apsaugančioms išorinių rezervuarų alsavimo linijas. Draudžiama naudoti projekto neatitinkančias ugnies užtvaras arba eksperimentines ugnies užtvaras.
3.3.17. Talpyklas, rezervuarus ir talpuminius aparatus su ugnies atžvilgiu pavojingais skysčiais ir suskystintomis dujomis draudžiama pripildyti aukščiau nustatytos ribos. Ribinis rezervuarų ir talpuminių aparatų pripildymo lygis turi būti nurodytas technologiniame reglamente. Jis tikrinamas automatine reguliavimo sistema arba vizualiai pripildymo proceso metu. Ugnies atžvilgiu pavojingų skysčių ir suskystintų dujų lygio matuokliai turi būti saugūs gaisro atžvilgiu.
3.3.18. Šiluminei izoliacijai naudojamos medžiagos ir dangos turi būti nedegios. Šiluminės izoliacijos paviršius turi būti švarus. DS permirkusias vietas būtina pakeisti iš karto po to, kai buvo pašalintas nutekėjimą sukėlęs gedimas.
3.3.19. Atšildyti sustingusį produktą, vamzdyne susidariusius ledo kamščius leidžiama tik karštu vandeniu arba garais. Atvirą ugnį naudoti draudžiama. Kamščiai pažeistame vamzdyne, jei jame yra suslėgtas produktas, atšildomi prieš tai jį atjungus.
3.3.20. Slėginiai įrenginiai remontuojami, tarpinės siurbliams ir kompresoriams veikiant tvarkomos, aparatų ir vamzdynų jungės sandarinamos, nesumažinus juose slėgio iki normalaus atmosferinio, tik pagal slėginių indų remonto, priežiūros ir eksploatavimo taisykles.
3.3.21. Valant aparatuose ir vamzdynuose esančias savaime užsidegančias nuosėdas, būtina laikytis galiojančių saugos taisyklių ir instrukcijų reikalavimų.
3.3.22. Būtina išvengti kontakto tarp daiktų ir medžiagų, kurios sąveikaudamos viena su kita gali savaime užsidegti, sukelti sprogimą arba išskirti degias ir toksiškas dujas.
3.3.23. Apdorojant sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas medžiagas, negalima leisti, kad į mašinas su judančiais mechanizmais ir į aparatus su maišytuvais patektų pašaliniai kieti daiktai (metalo dalelės, akmenys ir pan.). Draudžiama dirbti mašinoms ir aparatams su atjungtomis arba netvarkingomis magnetinėmis gaudyklėmis. Reikia vengti smūgių, galinčių įskelti kibirkštis (atidarant ir uždarant liukų dangčius, perstumiant sunkius krovinius ir pan.).
3.3.24. Įkaitę aparatų ir vamzdynų paviršiai, jei jie gali užsiliepsnoti besiliečiant su jais daiktams arba sprogti dujos, garai ir dulkės, privalo turėti šiluminę izoliaciją paviršiaus temperatūrai sumažinti iki nepavojingos ribos (ne daugiau kaip 80% medžiagos užsiliepsnojimo temperatūros).
3.3.25. Ant transportinių vežimėlių, kopėčių ir kitų ant ratų judančių ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose esančių priemonių turi būti uždėtos minkšto metalo juostos arba guminės padangos.
3.3..27. Draudžiama pažeisti aparatų, turinčių gaisro atžvilgiu pavojingų bei toksiškų skysčių ir dujų, metalinių atramų šiluminę izoliaciją.
3.3.28. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose bei ant įrenginių turi būti standartiniai ženklai, draudžiantys naudotis atvira ugnimi, taip pat ženklai, įspėjantys atsargiai elgtis dirbant su lengvai užsiliepsnojančiomis ir sprogiomis medžiagomis. Objekto administracija privalo supažindinti visus darbuotojus su šiais ženklais ir paaiškinti, ką jie reiškia.
4.1. Bendroji dalis
4.1.1. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami griežtai laikantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių (EĮĮT), Vartotojų elektros įrenginių techninio eksploatavimo taisyklių (EET), Elektrinių tinklų techninio eksploatavimo taisyklių, Saugos taisyklių eksploatuojant elektros įrenginius (EST), kitų norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimų. Jų techninė būklė turi būti saugi gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
4.1.2. Pastebėjus elektros tinklų ir įrenginių gedimus, sukeliančius kibirkščiavimą, kabelių, laidų ir variklių kaitimą, būtina juos nedelsiant išjungti ir pašalinti gedimus.
4.1.3. Elektros paskirstymo spintose turi būti elektrinės schemos, nurodančios saugiklio arba komutacinio aparato nominalios srovės dydį. Spintos ir skydinės turi būti užrakintos, įvadinių komutacinių aparatų vietos turi būti pažymėtos atitinkamu užrašu ir nurodyta jų paskirtis. Priėjimai prie elektros skydinių ir spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti. Jose ir 1 m atstumu nuo jų draudžiama laikyti degias medžiagas.
4.1.4. Elektros įrenginių eksploatavimo sąlygos turi atitikti jų apsaugos apdangalais nuo kietų kūnų patekimo per apdangalą į gaminio vidų, prisilietimo žmogaus kūno dalimis prie įtampą turinčių srovinių dalių, taip pat vandens per apdangalą patekimo į gaminio vidų laipsnį.
4.1.5. Laikiną elektros instaliaciją leidžiama naudoti tik statybos, remonto ar avarijų likvidavimo metu.
4.1.6. Kilnojamieji šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šiems šviestuvams ir kitai kilnojamai elektros aparatūrai naudojami tik lankstūs kabeliai ir laidai. Šviestuvuose įtampa turi būti ne didesnė kaip 42 V.
4.1.7. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose elektros prietaisų konstrukcija ir elektros instaliacija turi atitikti tai zonai keliamus saugos reikalavimus.
4.1.8. Gamybinėse ir sandėlių patalpose nuo elektros variklių, šviestuvų, laidų ir kitų elektros įrenginių turi būti valomos degios nuosėdos.
4.1.9. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
4.1.10. Elektros šviestuvuose naudojamos ne didesnio nei jų eksploatavimo instrukcijoje nurodyto galingumo elektros lempos.
4.1.11. Eksploatuojant elektros įrenginius, draudžiama:
4.1.11.2. naudoti netvarkingus šakutės lizdus, kištukus, atsišakojimo dėžutes, jungiklius bei kitą elektros instaliacijos įrangą;
4.1.11.4. į vieną buitinio naudojimo elektros šakutės lizdą jungti kelis elektros prietaisus viršijant instaliacinį galingumą;
4.1.11.6. naudoti elektros lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros;
4.1.11.10. naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo armatūra gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose;
4.1.11.11. tiesti tranzitu elektros kabelius ir laidus per sandėlių ir kitas analogiškos paskirties patalpas;
4.1.11.13. naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatacijos metu netekusia dialektrinių savybių izoliuojančia medžiaga;
4.1.12. Sandėlių įvadiniai komutaciniai aparatai (su užrakinimo įtaisu) turi būti įrengti sandėlio išorėje ant nedegaus pagrindo.
4.1.13. Laidai ir kabeliai sujungiami presavimo, suvirinimo, litavimo būdu arba specialiomis jungtimis.
4.1.14. Atvirosios instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Neapsaugotų izoliuotų laidų susikirtimo vietas ir vietas, kuriose jie nutiesti per degias konstrukcijas, reikia papildomai izoliuoti nedegiomis medžiagomis.
4.1.15. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą.
4.1.16. Nustatytais terminais būtina matuoti kabelių ir laidų izoliacijos varžą, o matavimo rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą.
4.1.17. Elektros pastotės turi būti švarios, jose laikyti pašalinius įrengimus ar medžiagas draudžiama.
4.1.18. Transformatorių pastotėse turi būti numatytos gaisrinių švirkštų prijungimo prie įžemintų konstrukcijų vietos.
4.1.19. Pastatų ir įrenginių apsauga nuo žaibo ir statinio elektros krūvio turi atitikti RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ ir kitų norminių dokumentų reikalavimus. Įžeminimo kontūrų varža prietaisais turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus.
4.1.20. Apsaugos nuo žaibo įrenginiai turi būti tvarkingi ir perkūnijų sezono metu kartą per mėnesį tikrinami.
4.1.22. Visos metalinės ir kitos elektrai laidžios technologinių įrenginių dalys turi būti įžemintos pagal EĮĮT reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.
4.2. Elektros įrenginiai (jėgos ir apšvietimo) sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose
4.2.1. Elektros tinklai ir įrenginiai gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose montuojami ir eksploatuojami, jeigu jie pagal savo tipą ir konstrukciją atitinka gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingos zonos klasę, taip pat aplinkos charakteristiką. Elektros įrenginių apsauga sprogimo atžvilgiu turi atitikti jai keliamos kategorijos reikalavimus. Draudžiama eksploatuoti sprogimo atžvilgiu pavojingoje zonoje savos gamybos (negamyklinius) elektros įrenginius.
4.2.2. Visų klasių sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose elektros įrenginiams, kurių įtampa mažesnė nei 1000 V, turi būti numatyta:
4.2.2.1. nuolatinė elektros tinklų izoliacijos kontrolė, kontrolės įranga turi būti sujungta su garsiniu signalu, signalizuojančiu atsiradus įžemėjimui;
4.2.3. Eksploatuojant elektros įrenginius su aklinai įžeminta neutrale, kurių įtampa iki l000V, ne rečiau kaip kartą per du metus būtina matuoti kilpos fazė-nulis, elektros imtuvų, priklausančių minėtai įrangai ir prijungtų prie kiekvienos prietaisų grupės, spintos pilną varžą. Veikiančiuose elektros įrenginiuose, kur juose nėra specialios trečios ar ketvirtos kabelio gyslos arba laido, kilpos fazė-nulis varžą reikia matuoti ne rečiau kaip kartą per du metus. Neplaniniai matavimai atliekami tinklo kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos metu.
4.2.4. Kilnojamiesiems elektros imtuvams įžeminti būtina naudoti lankstų laidininką, kuris yra bendrame apvalkale ir patikimai prijungtas prie įžeminimo tinklo. Elektros įrankio, kurio įtampa didesnė kaip 42V, korpusas turi turėti specialų gnybtą įžeminimo laidui sujungti su skiriamuoju ženklu „Ž“ arba „žemė“.
4.2.5. Kištukinės jungtys, skirtos 12-42 V įtampai, turi skirtis nuo įprastų jungčių, kurios naudojamos esant 127-220 V įtampai.
4.2.6. Gaisro atžvilgiu pavojingose sandėliavimo zonose šviestuvų konstrukcija turi būti tokia, kad neiškristų lempų kolbos ir starteriai. Draudžiama naudoti šviestuvus su šviesos sklaidytuvais ir reflektoriais iš degių ar sunkiai degių medžiagų.
4.2.7. Draudžiama uždažyti sprogimo atžvilgiu nepavojingų įrenginių pasų lenteles. Šių įrenginių spalva turi skirtis nuo paprastų elektros įrenginių.
4.2.8. Būtina kontroliuoti įrenginių atskirų mazgų temperatūrą. Gaisro atžvilgiu pavojingose zonose įrenginių temperatūra turi būti žemesnė už DS garų savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą G-1 zonoje ir žemesnė kaip 50oC už dulkių smilkimo ar savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą.
4.2.9. Gaisro atžvilgiu pavojingose zonose bet kokios degios medžiagos turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo įrenginio.
4.2.10. Elektros įrenginių, įrengtų G-II ir G-IIa zonose su pluoštinėmis dulkėmis, paviršiai ir vėdinimo grotelės turi būti valomi pagal įmonės instrukcijoje nurodytus terminus.
4.2.11. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose draudžiama naudoti laidus ir kabelius su polietileno izoliacija.
4.3. Transformatoriai ir pastotės
4.3.1. Transformatoriai ir pastotės turi atitikti EĮĮT ir kitų techninės saugos taisyklių reikalavimus.
4.3.3. Į pastotės patalpas neturi patekti sprogimo atžvilgiu pavojinga aplinka iš gamybinių zonų. Jei pastotė yra prie S-1 klasės zonos, taip pat prie zonų su suskystintomis degiomis dujomis, pastotėje turi būti sudarytas nedidelis papildomas slėgis su oro apykaita penkis kartus per valandą.
4.3.5. Transformatoriai turi būti apžiūrimi pagal instrukcijoje nurodytus terminus. Papildomai jie apžiūrimi po avarinio atsijungimo, po stichinių nelaimių, didelių temperatūros svyravimų.
4.3.6. Transformatorių eksploatacija turi būti nutraukta aptikus:
4.4. Elektros įrenginių planinės apžiūros, revizijos ir remontas
4.4.1. Elektros įrenginių planinis patikrinimas ir remontas atliekami pagal galiojančių norminių aktų reikalavimų terminus arba pagal atsakingo už įmonės elektros ūkį asmens patvirtintą instrukciją.
4.4.2. Sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos elektros įrenginius gali eksploatuoti tik specialiai apmokyti asmenys.
4.4.3. Be bendros techninės dokumentacijos, sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos įrenginiai turi turėti individualaus naudojimo pasus. Juos patvirtina atsakingas už įmonės elektros ūkį asmuo.
4.4.4. Elektros mašinas, aparatus bei kitą elektros įrangą ir elektros instaliaciją sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius privalo tikrinti asmuo, atsakingas už įmonės elektros ūkį arba kitas jo įgaliotas asmuo. Patikrinimų rezultatai turi būti surašomi į operatyvinį arba specialų žurnalą. Apžiūros tvarka ir turinys nurodomi instrukcijoje.
4.4.5. Sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos įrenginius ir tinklus privalo apžiūrėti elektros ūkį aptarnaujantis personalas vietos instrukcijos nustatytu laiku ir tvarka.
4.4.6. Sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos įrenginių profilaktinių bandymų periodiškumą nustato atsakingas už elektros ūkį asmuo, tačiau bandymai turi būti atliekami ne rečiau, negu reikalaujama techninio eksploatavimo ir saugos taisyklėse paprastos konstrukcijos įrenginiams.
4.4.7. Įžeminimo įrenginio varža tikrinama ir matuojama techninio eksploatavimo ir saugos taisyklėse nurodytu laiku.
4.4.8. Elektros įrenginių planinis remontas ir profilaktiniai išbandymai atliekami pagal grafiką, patvirtintą įmonės vyriausiojo inžinieriaus arba atsakingo už elektros ūkį asmens.
4.4.9. Remontuoti sprogimo atžvilgiu saugius įrenginius gali tik asmenys, turintys specialią kvalifikaciją ir leidimą atlikti remonto darbus.
4.4.10. Kiekvieno sprogimo atžvilgiu saugaus įrengimo gedimo atveju atsakingas už darbo barą asmuo turi surašyti aktą arba padaryti įrašą įrenginio eksploatavimo pase.
4.4.11. Remontuojamame įrenginyje draudžiama keisti apsaugos nuo sprogimo konstrukcijas, taip pat naudoti kito tipo varžtus, kurie nenumatyti įrenginio konstrukcijoje.
4.5. Apsauga nuo klaidžiojančių elektros srovių
4.5.1. Įvairiems įrenginiams apsaugoti nuo klaidžiojančių elektros srovių, siekiant sumažinti srovės nutekėjimą į gruntą, turi būti numatomos priemonės, mažinančios įrenginių koroziją bei jų kibirkščiavimą.
4.5.2. Izoliuojančių sandūrų tarp elektrifikuoto ir neelektrifikuoto geležinkelio kokybė tikrinama ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
4.5.3. Objekto teritorijoje esantys geležinkelio tinklai neturi jungtis su metaliniais statiniais, gelžbetoninių konstrukcijų armatūra ir įžeminimo įrenginiais.
4.5.4. Plieninių vamzdynų izoliacija, sauganti juos nuo klaidžiojančių srovių, turi būti techniškai tvarkinga.
4.5.5. Įpylimo ir išpylimo įrenginius leidžiama eksploatuoti su sąlyga, kad kolonėlės bus sujungtos su abiem geležinkelio bėgiais variniais atitinkamo skerspjūvio laidais arba plieninėmis jungtimis.
4.6. Apsauga nuo statinės elektros srovės
4.6.1. Tam, kad nesusidarytų pavojingos kibirkščiuojančios iškrovos nuo įrenginių paviršiaus, perdirbamų medžiagų, taip pat nuo žmogaus kūno, reikia tikrinti, ar yra ir veikia:
4.6.2. Metalinės ir nemetalinės elektrai laidžios technologinių įrengimų dalys turi būti įžemintos, neatsižvelgiant į tai, ar panaudotos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.
4.6.3. Metaliniai ir nemetaliniai elektrai laidūs įrengimai, vamzdynai, vėdinimo dėžės ir vamzdynų bei aparatų šiluminės izoliacijos apvalkalai, esantys ceche, taip pat ant išorinių įrenginių, estakadų, kanalų, turi sudaryti vientisą nepertraukiamą elektros grandinę, kuri cecho (skyriaus, įrenginio) ribose turi būti prijungta prie įžeminimo kontūro ne mažiau kaip dviejuose taškuose.
4.6.4. Autocisternų ir laivų tankų liukus atidaryti ir žarnas panardinti galima tik įžeminimo laidininkus prijungus prie įžeminimo įrenginių. Įžeminimo laidininkas iš pradžių jungiamas prie cisternos (tanko) korpuso, o po to – prie įžeminimo įrenginio.
4.6.5. Guminės ar kitos iš elektrai nelaidžių medžiagų ir su metaliniais galais žarnos, naudojamos geležinkelio cisternoms, autocisternoms ir kitiems judantiems indams ir aparatams užpilti, turi būti apvyniotos varine viela, kurios diametras yra ne mažesnis kaip 2 mm (arba variniu lynu, kurio skerspjūvis ne mažesnis kaip 4 mm2) su vyniojimo žingsniu, ne didesniu kaip 100 mm. Vienas vielos (lyno) galas jungiamas suvirinimo būdu (ar prisukant varžtus) su metalinėmis įžeminamo produktotiekio dalimis, o kitas – su žarnos antgaliu. Žarnos antgaliai turi būti variniai arba iš kitų kibirkščių neskeliančių metalų.
4.6.6. Įžeminimo įrenginius, saugančius nuo statinės elektros, reikia sujungti su elektros įrenginių įžeminimo įrengimais.
4.6.7. Įžeminimo įrenginių, saugančių nuo statinės elektros, varžų matavimas atliekamas kartu su elektros įrenginių įžeminimo patikrinimu.
4.7. Apsauga nuo žaibo
4.7.1. Apsauga nuo žaibo įrengiama pagal RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ ir kitų galiojančių norminių dokumentų reikalavimus.
4.7.2. Apsaugos nuo elektrinės ir elektromagnetinės indukcijos reikalavimai derinami su apsaugos nuo statinės elektros reikalavimais.
4.7.3. Eksploatuojant apsaugos nuo žaibo įrenginius, kartu atliekant einamuosius ir profilaktinius remontus, reikia numatyti planines įrenginių apžiūras, kurių metu:
4.7.3.4. patikrinama, ar apsaugos nuo žaibo įrenginiai atitinka pastato ar įrenginio kategoriją (pasikeitus technologijai, atlikus pastatų, statinių ar įrengimų rekonstrukciją);
4.7.4. Apsaugos nuo žaibo įrenginių profilaktinio remonto apimtys turi būti numatomos prieš perkūnijos sezoną. Nedidelį einamąjį remontą galima atlikti perkūnijos sezono metu, o kapitalinį – ne perkūnijos sezono laiku.
4.7.5. Už objekto apsaugos nuo žaibo įrenginių tvarkingumą atsako vyriausiasis įmonės energetikas (elektros cecho viršininkas) arba jo įgaliotas asmuo. Vyriausiasis energetikas (elektros cecho viršininkas) privalo parengti trumpą instrukciją apie žaibosaugos įrenginių eksploatavimą, atsižvelgdamas į konkrečias objekto ypatybes.
4.7.6. Asmenys, atliekantys žaibosaugos įrenginių patikrinimą, turi surašyti apžiūros ir patikrinimo aktą, nurodant jame rastus defektus. Žaibosaugos įrenginių patikrinimų, bandymų, remontų ir t. t. rezultatus reikia pažymėti specialiame eksploataciniame žurnale.
5.1. Bendroji dalis
5.1.1. Visi šildymo, vėdinimo įrenginiai ir prietaisai turi būti pagaminti, įrengti ir eksploatuojami pagal galiojančių norminių dokumentų bei instrukcijų reikalavimus, o prieš šildymo sezono pradžią būtina juos patikrinti ir suremontuoti. Jų darbo režimą ir aptarnavimą reglamentuoja instrukcijos, kurias tvirtina įmonės vyriausiasis inžinierius ar kitas atsakingas asmuo.
5.1.2. Už šildymo, vėdinimo įrenginių techninę būklę bei priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi juos eksploatuojant atsako cechų (skyrių) viršininkai.
5.1.4. Šildymo ir vėdinimo sistemų elektros varikliai bei įranga pagal apsaugos lygį turi atitikti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingoje zonoje veikiantiems įrenginiams taikomus EĮĮT reikalavimus.
5.1.5. Metaliniai ortakiai ir vamzdynai bei kita įranga, veikianti sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose, turi būti įžeminta.
5.1.6. Ortakių ir vamzdynų, šachtų, šildymo ir vėdinimo įrangos karšti paviršiai, galintys būti gaisro kilimo priežastimi, turi būti apsaugoti nedegia šilumine izoliacija.
5.1.7. Atliekant šildymo ir vėdinimo sistemų einamąjį ir kapitalinį remontą, draudžiama naudoti filtrus, garso sugėriklius, izoliaciją, tarpines ir kitas detales, kurios gaisro metu gali išskirti į aplinką kenksmingas medžiagas.
5.1.8. Įeiti į vėdinimo kameras, uždaryti sklendes, vėdinimo angas, įjungti ir išjungti ventiliatorius gali tik asmenys, aptarnaujantys šias sistemas, o gaisro atveju – bet kuris asmuo pagal avarijos likvidavimo vadovo nurodymus.
5.1.9. Personalas, atsakingas už šildymo ir vėdinimo sistemų priežiūrą, privalo šalinti gedimus, atlikti ventiliatorių, ortakių, drėkinimo kamerų, ugnį sulaikančių prietaisų, įžeminimo įrenginių planines profilaktines apžiūras pagal parengtus grafikus, atliktus darbus registruojant remonto žurnale.
5.2. Šildymas
5.2.1. Draudžiama apšildyti garais ir vandeniu cechus, kuriuose naudojamos medžiagos gali pačios savaime užsiliepsnoti arba sprogti, sąveikaudamos su šildymo sistemų įkaitusiais paviršiais. Tokiu atveju apšildoma oru arba elektra.
5.2.2. Prietaisų, šildomų vandeniu ar garu, eksploatacijos metu jų paviršiaus temperatūra neturi viršyti patalpoje saugomų medžiagų 80% savaiminio užsiliepsnojimo temperatūros.
5.2.3. Vietiniai šildymo prietaisai ir kaloriferiai, kurių šilumnešio temperatūra didesnė kaip 150o C, turi būti įrengti ne mažiau kaip 100 mm atstumu nuo degių konstrukcijų, apsaugant jas nedegiais ekranais.
5.2.4. Pastatuose ir patalpose, kurių gamybos kategorija A, B ir C, vietiniai šildymo prietaisai, kurių šilumnešio temperatūra didesnė kaip 130o C, turi būti atskirti nedegiais ekranais. Atstumas tarp ekranų ir šildymo prietaisų turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Nenuimami ekranai turi būti su atidaromomis durelėmis arba angomis jiems išvalyti. Ekranai prie šildymo prietaisų, esant bet kokiai šilumnešio temperatūrai, turi būti įrengti suslėgtojo oro ir suskystintų degių ir nedegių dujų balionų saugojimo bei pripildymo patalpose, LUS, kurių garų pliūpsnio temperatūra 28o C ir mažiau, bei savaime užsiliepsnojančių medžiagų laikymo patalpose.
5.2.8. Dūmtraukiai turi būti tvarkingi. Iš dūmtraukių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina valyti suodžius.
5.2.9. Šildymo įrenginių skystojo kuro bakai eksploatuojami uždengti. Patalpoje kuro turi būti ne daugiau kaip 0,5 m3. Statyti kuro bakus priešais pakurą (purkštuką) draudžiama.
5.3. Vėdinimas
5.3.1. Patalpose, kuriose gamybos procesas yra sprogimo atžvilgiu pavojingas, draudžiama naudoti technologinę įrangą, jei sugedusi dulkių siurbimo, gaudymo sistema, vandens filtrai bei kiti vėdinimo sistemų įrenginiai.
5.3.2. Patalpose, kuriose gali kauptis sunkesnės už orą degios dujos ir garai, turi būti įrengta pritekamoji ištraukiamoji vėdinimo sistema. Tokiose patalpose įrengtų gilesnių negu 0,5 m kanalų vėdinimui reikia naudoti atskirą ištraukiamąją vėdinimo sistemą, veikiančią mechaniškai ją sužadinus.
5.3.3. Vėdinimo sistemos ir kita pagalbinė įranga, į kurią gali patekti sprogimo atžvilgiu pavojingų medžiagų, turi būti nepavojinga sprogimo atžvilgiu.
5.3.4. Vietinių technologinių įrenginių, kuriuose išsiskiria didelis kiekis degių dujų ir garų, taip pat dulkės, galinčios užsidegti nuo trinties ir smūgio, siurbtuvų sistemose turi būti sprogimo atžvilgiu saugios konstrukcijos vėdinimo sistema.
5.3.5. Jei gamybos metu išsiskiria didelis kiekis degių dulkių, rekomenduojama naudoti aspiracinius įrenginius su dulkių valymo vandeniu sistema, jei tai leidžiama pagal technologiją.
5.3.6. Patalpose, kuriose yra sprogios dulkės, turi būti sprogimo atžvilgiu nepavojingi dulkių siurbliai arba dulkių nuplovimo įrenginiai nuolatiniam dulkių valymui nuo konstrukcijų ir įrangos.
5.3.7. Vėdinimo kamerose draudžiama laikyti pašalinius įrengimus ir daiktus. Kameros turi būti užrakinamos. Prieigos prie vėdinimo įrangos, gaisro gesinimo priemonių turi būti laisvos.
5.3.8. Eksploatuojant ventiliatorius, būtina stebėti, kad:
5.3.8.4. tarpai tarp išcentrinio ventiliatoriaus įėjimo vamzdelio krašto neviršytų l % nuo darbinio rato diametro ašine ir radialine kryptimis;
5.3.8.6. nuo ratų ir vidinių apvalkalų paviršių turi būti valomas kondensatas, dulkės ir kitos nuosėdos. Valymui naudoti kibirkščių neskeliančius įrankius;
5.3.9. Atsiradus gedimams, dėl kurių tiesiogiai ar netiesiogiai gali kilti gaisras, būtina nedelsiant išjungti ventiliatorių ir pašalinti gedimus.
5.3.10. Kilus gaisrui gamybinėje patalpoje ar patalpoje, kurioje yra vėdinimo sistema, neturint distancinio centrinio atjungimo įrenginių, būtina išjungti tiekiamųjų ir ištraukiamųjų įrenginių ventiliatorius, uždaryti sklendes ar vožtuvus prieš ventiliatorius ir po jų (tambūruose oro tiekimas turi nenutrūkti) ir pranešti priešgaisrinei apsaugai ir gesinti gaisrą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
5.3.11. Eksploatuojant kaloriferius, būtina stebėti, kad kontroliniai matavimo prietaisai būtų tvarkingi, oro pasipriešinimas neviršytų pase nurodyto dydžio, kaloriferis nebūtų užterštas nešvarumais.
5.3.14. Eksploatuojant valymo įrenginius, gaudančius degias ir sprogimą galinčias sukelti dulkes bei atliekas, būtina, kad:
5.3.14.2. filtruojantys įrenginiai, susikaupus dulkėms, būtų valomi du kartus per metus arba pagal įmonėje nustatytą grafiką;
5.3.14.3. atliekos šalinamos į specialias vietas už patalpos, kurioje įrengti filtruojantys įrenginiai, ribų;
5.3.14.4. rankiniu būdu valant filtruojančius įrenginius, būtų nenaudojami atvirą ugnį ar kibirkštį skeliantys instrumentai;
5.3.14.5. deginant ciklonų sugaudytas atliekas katiluose, maitinančiame vamzdyne būtų įrengtos automatinės sklendės;
5.3.15. Iš vėdinimo kabinų, ciklonų, filtrų, ortakių degios dulkės ir gamybinės atliekos turi būti valomos pagal nustatytą grafiką.
5.3.16. Eksploatuojant vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, draudžiama demontuoti ugnį sulaikančius įrenginius arba atskirus jų elementus.
5.3.17. Ištraukiamieji ortakiai (kuriais traukiamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos) privalo turėti periodinio valymo įtaisus: liukus, išardomus sujungimo mazgus ir kt. Draudžiama juos valyti išdeginimo būdu.
5.3.18. Vietiniai ištrauktuvai, šalinantys gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, turi būti su metaliniais tinkleliais.
5.4. Ortakiai ir ugnį sulaikantys įrenginiai
5.4.1. Vėdinimo sistemų ortakiai turi būti reguliariai valomi, tikrinamas jų sandarumas, antikorozinė danga. Droseliniai ir ugnį sulaikantys įrenginiai turi būti veikiantys.
5.4.3. Ugnį sulaikantys vožtuvai ortakiuose įrengiami sienų ir perdangų kirtimo vietose, taip pat gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingoms patalpoms ir gaisro atžvilgiu labiausiai pavojingai technologinei įrangai apsaugoti.
5.4.4. Eksploatuojant automatinius ugnį sulaikančius vožtuvus sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose, jų techninė būklė tikrinama kartą per pamainą, kitose – kartą per savaitę. Prireikus išvalomi sklendžių ir vožtuvų jautrieji elementai. Draudžiama lydžius intarpus pakeisti kitais, padarytais iš nelydžių medžiagų.
5.5. Avarinis vėdinimas ir aplinkos oro kontrolė gamybinėse patalpose ir vėdinimo sistemų ortakiuose
5.5.1. Jei yra pavojus, kad į patalpą gali staigiai patekti nuodingos, sprogios ar degios medžiagos, turi būti numatytas avarinis vėdinimas. Avarinio vėdinimo oro apykaita turi atitikti RSN 159-95 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus.
5.5.2. Esant patalpoje nuolatinei aplinkos oro būklės kontrolei, avarinio vėdinimo ventiliatoriai paleidžiami, o vėdinimo angos turi atsidaryti automatiškai. Be automatinio įjungimo, turi veikti ir rankinis avarinis įjungimas iš patalpos vidaus ir išorės.
5.5.4. Aplinkos oro būklė patalpose, kuriose vykdoma gamyba yra gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinga, turi būti nuolat arba periodiškai tikrinama. Tikrinimo terminus nustato įmonės vadovas.
5.5.5. Aplinkos oro būklė, bandant vėdinimo įrenginius ar tikrinant jų efektyvumą, kontroliuojama esant normaliai technologinės įrangos apkrovai ir veikiant vėdinimo sistemai projekte numatytu režimu pagal nustatytą grafiką.
5.5.6. Aplinkos oro periodinė kontrolė atliekama nuolatinėse darbo vietose, taip pat ten, kur išsiskiria sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos bei kur laikinai gali būti žmonės, neutralioje patalpos zonoje, blogai vėdinamose patalpose, evakuaciniuose koridoriuose, tambūruose šliuzuose, magistraliniuose ortakiuose.
5.5.7. Aplinkos oro mėginių kiekį nustato įmonės vadovas. Analizės rezultatai registruojami žurnale.
6. LENGVAI UŽSILIEPSNOJANČIŲ (LU) IR DEGIŲ SKYSČIŲ (DS) SANDĖLIAI
6.1. Eksploatuojant LU ir DS sandėlius, turi būti laikomasi visų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų.
6.2. Rezervuarų parkų aikštelių pylimų viduje teritorija turi būti švari: išvalyti skysčiai, šiukšlės, sausos žolės ir lapai. Draudžiama joje sandėliuoti degias medžiagas.
6.3. Naftos produktų rezervuarus juosiantys pylimėliai ir perėjimo tilteliai turi būti tvarkingi. Pylimų apjuostos vietos viduje bei 10 m atstumu apie ją draudžiama laikyti bet kokias medžiagas ir įrengimus. Joje turi būti laiku pjaunama ir šalinama žolė. Suardyti pylimai turi būti nedelsiant atstatyti.
6.4. Rezervuarai, kuriuose laikomi LUS, turi būti nudažyti šviesia spalva ar apsaugoti nuo tiesioginio saulės spindulių poveikio.
6.5. Kiekvienam rezervuarui turi būti sudaryta technologinė kortelė, kurioje nurodomas rezervuaro numeris, jo paskirtis, maksimalus įpylimo lygis, minimalus likutis, įpylimo ir išpylimo greičiai, maksimali produkto pašildymo temperatūra, jei saugomam produktui reikalingas pašildymas.
6.6. Rezervuarų pripildymas ir išpylimas atliekamas patikrinus, ar teisingai atidarytos ir uždarytos atitinkamos sklendės. Produktas turi patekti po skysčio sluoksniu. Draudžiama produktą pilti į rezervuarą krentančia srove.
6.7. Eksploatuojant rezervuarus, turi būti nuolat kontroliuojamas jų sandarumas, sifoninių čiaupų, flanšinių sujungimų, riebokšlinių sklendžių būklė. Aptikti gedimai turi būti nedelsiant šalinami.
6.8. Kvėpavimo armatūra ir ugnies užtvaros, įrengtos rezervuaruose, turi būti tvarkingos. Aikštelė, kurioje įrengta įranga, turi būti sujungta su rezervuaro aikštele tilteliu. Draudžiama vaikščioti rezervuarų stogais.
6.10. Apžiūrint kvėpavimo armatūrą, būtina iš vožtuvų ir tinklelių išvalyti nešvarumus (žiemą – ledą). Hidrauliniuose vožtuvuose privalu patikrinti skysčio lygį. Kvėpavimo vožtuvus reikia naudoti su neprišąlančiomis lėkštėmis.
6.11. Hidrauliniai apsauginiai vožtuvai tikrinami ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Hidraulinis apsauginis vožtuvas pripildomas tik sunkiai garuojančio ir neužšąlančio skysčio. Šis skystis turi būti nuolat papildomas iki reikiamo lygio.
6.13. Prieš pripildant rezervuarą skysčiu, būtina patikrinti matavimo įrenginio būklę. Matuojant skysčio lygį rezervuare, matavimo juosta matavimo angoje turi būti žiedo formos arba kibirkščių neskelianti metalinė kaladėlė.
6.14. Rezervuarai, vamzdynai ir kita įranga valoma mechanizuotai sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingais būdais. Valant rankiniu būdu, naudojamas inventorius, neskeliantis kibirkščių.
6.15. Apžiūrint rezervuarus, imant mėginius ar matuojant skysčio lygį, apšvietimui leidžiama naudoti tik akumuliatorinius, sprogimo atžvilgiu nepavojingus žibintus. LUS mėginius imti per viršutinę rezervuaro angą produkto pripildymo arba išpylimo metu draudžiama.
6.16. Rezervuarų grupė ir atskirai stovintys rezervuarai turi būti aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Jei įrengta stacionari gaiso gesinimo sistema, tai ji tikrinama ne rečiau, nei nustatyta instrukcijoje.
6.18. Remontuoti rezervuarus ir vamzdynus leistina tik visiškai išpylus iš jų skysčius, išjungus vamzdynus, atidarius visas angas, nuodugniai išvalius (išgarinus ir išplovus) ir įsitikinus, kad juose nėra sprogimo atžvilgiu pavojingos dujų koncentracijos.
6.19. Išpylimo ir įpylimo statiniai ir geležinkelio estakadų darbiniai keliai turi būti tvarkingi, patikimai įžeminti.
6.20. Aikštelių, ant kurių įrengti išpylimo statiniai, paviršius turi būti lygus, taip pat užtikrinta, kad skystis be trukdžių galėtų nubėgti. Visi nelygumai, duobės, atsiradusios aikštelės paviršiuje, nedelsiant užlyginamos.
6.21. Iš abiejų pripildymo ir išpylimo įrenginių geležinkelio pusių (dviejų dviašių arba vieno keturašio vagono atstumu) būtina įrengti signalinius ženklus, draudžiančius šilumvežiams ir garvežiams įvažiuoti už šių ženklų. Šilumvežių ir garvežių judėjimas geležinkeliu, kuriuose įrengti pripildymo įrenginiai, draudžiamas. Išimtiniais atvejais jiems leidžiama važiuoti aplinkiniais geležinkeliais.
6.22. Sukabinti, atkabinti ir rūšiuoti vagonų cisternas pripildymo bei išpylimo punktuose draudžiama.
6.23. Transportas pripildymui ir išpylimui gali atvažiuoti tik nuvalius nuo aikštelių bei geležinkelių išsiliejusį skystį.
6.24. Jei vagonai-cisternos su skysčiais, kurių garų pliūpsnio temperatūra 28oC ir mažesnė, atvežami garvežiais, tai turi būti priedanga iš dviejų dviašių arba vieno keturašio pakrauto nedegiais kroviniais vagonų (platformų). Jei cisternos atvežamos šilumvežiais, tai priedanga nereikalinga. Įrengimų teritorijoje draudžiama atidaryti pakurą ir įpūtimą, naudoti fakelus ir kitą atvirą ugnį.
6.25. Geležinkelio cisternos pripilti ir išpilti atvežamos tolygiai, be trūkčiojimų. Geležinkelio cisternas stabdyti metaliniais ratų stabdžiais pripylimo bei išpylimo įrenginių teritorijoje draudžiama. Tam tikslui galima naudoti tik medines kaladėles arba kitą medžiagą, neskeliančią kibirkščių stabdant. Draudžiama naudoti plieninius laužtuvus ir kitus plieninius įrankius vagonams cisternoms išjudinti iš vietos ir pristumti prie pripylimo ir išpylimo vietų.
6.26. Pripylimo ir išpylimo operacijų metu estakadoje draudžiama manevruoti arba perstatyti į laisvą estakados kelią kitas geležinkelio cisternas.
6.27. Prieš pradedant pripylimo ir išpylimo operacijas, būtina patikrinti įrenginių, įžeminimo sistemų, perjungiančiųjų ventilių, užsklandų techninę būklę, taip pat žarnų ir teleskopinių vamzdžių sandarumą. Rastus įrenginių gedimus būtina nedelsiant pašalinti.
6.28. Draudžiama priimti pripildyti vagonus-cisternas be jų techninės apžiūros žymos, taip pat pastebėjus nuotėkio požymius arba kitus gedimus, trukdančius pilti skystį.
6.29. Įpilant arba išpilant 45oC ir žemesnės garų pliūpsnio temperatūros skysčius, aptarnaujantis personalas privalo ypač atsargiai, vengdamas smūgių, atidaryti ir uždaryti cisternų liukų dangčius, prijungti prie cisternų žarnas ir kitus prietaisus. Pripylimo ir išpylimo operacijų metu naudojami instrumentai turi būti pagaminti iš metalo, neskeliančio kibirkščių smūgių metu.
6.31. Pripylimo metu pastebėjus iš cisternos tekantį skystį, būtina nedelsiant sustabdyti procesą, kad būtų pašalinti gedimai. Jei to padaryti neįmanoma, skystis iš cisternos išpilamas, o cisterna grąžinama į išsiuntimo stotį.
6.32. Skystis iš cisternos su netvarkingu apatiniu išpylimo prietaisu išsiurbiamas per viršutinį cisternos liuko kaklelį. Šiuo atveju draudžiama apatiniam išpylimo prietaisui atidaryti naudoti metalinius smūginius įrankius.
6.33. Pripylimo ir išpylimo operacijų metu draudžiama cisterną perpildyti arba aplieti ją skysčiu. Siekiant išvengti cisternos perpildymo, reikia naudoti pripildymo lygio ribotuvus.
6.34. Cisternų išpylimo įrenginiuose klampius skysčius šildyti leidžiama tik garu, karštu vandeniu arba įkaitintu smėliu. Atvirą ugnį (fakelus, litavimo lempas ir pan.) naudoti draudžiama.
6.35. Šildyti stingstančius LUS (benzolą, ledinę acto rūgštį ir kt.) leidžiama garo arba vandens šildytuvais (gyvatukais), o klampius naftos produktus – elektros šildytuvais. Maksimalus šildytuvo galingumas įjungiamas tik visiškai panardinus jį į produktą. Šildymo metu būtina stebėti, kad kylant produkto temperatūrai bei jam plečiantis, pastarasis neišsilietų iš cisternos. Klampių naftos produktų pašildymo temperatūra neturi būti didesnė nei 90oC ir 15oC žemesnė už skysčio pliūpsnio temperatūrą.
6.36. Pripylimo ir išpylimo operacijų metu turi būti griežtai laikomasi priešgaisrinio režimo. Išlietą skystį būtina pašalinti, o išvalytas vietas užpilti smėliu. Draudžiama atlikti remonto darbus, naudoti atvirą ugnį, rūkyti, naudoti apšvietimui paprastos konstrukcijos nešiojamas elektros lempas. Vietiniam apšvietimui pripylimo ir išpylimo operacijų metu leidžiama naudoti tik akumuliatorinius žibintuvėlius, apsaugotus nuo sprogimo.
6.38. Pripylimo ir išpylimo įrenginiai turi būti aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis pagal nustatytas normas. Esant stacionarioms gaisrų gesinimo sistemoms, būtina nuolat tikrinti jų būklę.
6.39. LU ir DS taroje galima laikyti pastatuose (saugyklose), po stoginėmis ir atvirose aikštelėse, įrengtose pagal galiojančių normų reikalavimus.
6.40. Laikyti skysčius galima tik tvarkingoje taroje. Statines su LU ir DS saugyklose reikia statyti atsargiai (vengiant smūgių vienos į kitą) ir būtinai kamščiais į viršų.
6.41. Saugyklose, kuriose laikomi naftos produktai taroje, draudžiama laikyti tepaluotus spec. drabužius ir valymo reikmenis (valymo reikmenims turi būti dėžės ne saugyklos patalpoje), naudoti plieninius įrankius, atvirą ugnį ir rūkyti.
6.42. Saugyklose leidžiama laikyti skysčius stikliniuose buteliuose, sustatytuose į krepšius. Krepšius su buteliais galima sustatyti grupėmis, ne didesnėmis kaip 100 butelių kiekvienoje, dviem eilėmis po 50 butelių. Tarp grupių turi būti ne siauresnis kaip l m tarpas. Atviroje aikštelėje laikyti butelius su skysčiais draudžiama.
6.43. Transportuoti stiklinius ir keraminius butelius su DS leidžiama tik specialiais vežimėliais arba neštuvais su borteliais.
6.45. Išduoti LU ir DS vartotojams leidžiama tik fasavimo ir išdavimo arba išdavimo skyriuose metalinėje sprogimo atžvilgiu saugioje taroje su sandariais kamščiais (dangteliais). Išduoti LU ir DS stiklinėje taroje draudžiama.
6.46. Metalinės statinės, bidonai ir kita tara, kurioje buvo supilti LU ir DS, plaunami specialiose patalpose arba atskirose plovimo aikštelėse, naudojant nedegius tirpalus.
6.47. Į LU ir DS sandėlio teritoriją draudžiama įvažiuoti automobiliams, ratiniams traktoriams ir kitoms mechanizuotoms transporto priemonėms be specialių kibirkščių gesiklių ir gaisro gesinimo priemonių.
7.1. Bendroji dalis
7.1.1. Technologiniai procesai turi vykti nustatyta tvarka pagal patvirtintas normas bei technologinę dokumentaciją.
7.1.2. Draudžiama įsigyti ir naudoti medžiagas, kurioms pagal galiojančius standartus nenustatyti rodikliai, apibūdinantys pavojingumą gaisro ir sprogimo atžvilgiu.
7.1.3. Vadovaujantis RSN (STR), visuose objektuose nustatomos gamybinių cechų, atskirų patalpų, įrenginių ir sandėlių kategorijos pagal jų pavojingumą sprogimo ir gaisro atžvilgiu ir zonų klasės pagal EĮĮT reikalavimus.
7.1.4. Draudžiama atlikti technologines operacijas esant netvarkingai automatinei įrangai, įrengimams, išjungtiems kontroliniams matavimo ir apsaugos prietaisams.
7.1.5. Aparate prasidėjus greitėjančiai cheminei reakcijai, dėl kurios kyla temperatūra ar slėgis, automatinėmis apsaugos priemonėmis turi būti tuoj pat sumažintas slėgis, visiškai nutrauktas aktyvaus reagento tiekimas bei patiekta neutralizuojanti medžiaga ar inhibitorius į technologinio aparato vidų ir t. t.
7.1.6. Objekto administracija privalo ištirti kiekvieną nustatytą technologinio reglamento parametrų pažeidimą, išsiaiškinti priežastis ir imtis priemonių, kad panašūs atvejai nesikartotų.
7.1.7. Vamzdynai, technologiniai įrengimai, tara, kurioje yra sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingus garus, dujas ar dulkes išskiriančių medžiagų, turi būti hermetiška ir nudažyta atitinkama spalva pagal galiojančius standartus. Ant taros turi būti nurodytas laikomų medžiagų pavadinimas ir jų pavojingumo charakteristikos.
7.1.8. Sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose bei zonose draudžiama naudoti įrengimus, įrankius bei kitus daiktus, galinčius įskelti kibirkštį.
7.1.10. Ištraukiamoji vėdinimo sistema turi išsiurbti degias dujas, garus ar dulkes iš patalpos, užpildant arba iškraunant technologinį įrenginį bei imant iš jo mėginį.
7.1.11. Traukos įrengimų elementai turi sulaikyti ortakiuose degias nuosėdas, o joms susikaupus būtina jas valyti pagal numatytą technologinį reglamentą.
7.1.12. Kai technologinio proceso metu naudojami atviri indai bei aparatai su LU ir DS, būtina:
7.1.12.3. ne darbo metu ir kilus gaisrui, atviras vonias bei indus uždengti dangčiais iš nedegių medžiagų;
7.1.14. Planinį remontą būtina atlikti pagal patvirtintą grafiką, atitinkantį įmonėje nustatytą remonto atlikimo sistemą. Sustabdžius įrengimus, sudaryti saugias sąlygas juos tikrinti ir remontuoti. Draudžiama pradėti gamybą neatlikus visų numatytų darbų.
7.1.15. Į patalpas, kuriose naudojami LU ir DS, dujos, jie turi būti tiekiami ir išduodami darbo vietose pagal technologijos reikalavimus. Visais kitais atvejais LU ir DS gabenti saugioje, specialioje nedūžtančios konstrukcijos taroje.
7.1.16. A ir B kategorijos gamybinėse patalpose bei sandėliuose automatiniai analizatoriai aplinkos orui kontroliuoti turi būti tvarkingi. Nesant stacionarių dujų analizatorių, periodinis oro laboratorinis tyrimas atliekamas pagal instrukciją.
7.1.17. Aptarnaujantis personalas privalo žinoti vamzdynų technologinę schemą, sklendžių išdėstymą ir jų paskirtį. Be to, ištikus avarijai ar kilus gaisrui, mokėti atlikti perjungimo (uždarymo, atidarymo) operacijas.
7.1.18. Įrengimai, skirti išleisti iš aparato bei indų suskystintas degias dujas, LU ir DS, garus, visada turi būti tvarkingi. Avarinio nuleidimo linijų sklendės turi būti su atpažinimo ženklais ar užrašais, o priėjimas prie jų – laisvas.
7.1.19. Degios dujos ir garai iš technologinio įrenginio turi būti pašalinti per apsaugos vožtuvus, prapūtimo ar rankinio nuleidimo linijas ir utilizuoti, kad nepatektų į gamybines patalpas.
7.1.20. Jeigu aparatų, vamzdynų paviršiai yra karšti ir ant jų patekus kitoms medžiagoms susidaro gaisro ar sprogimo pavojus, tai jie izoliuojami, kad temperatūra būtų ne didesnė, negu leistina (ne daugiau kaip 80% medžiagos užsiliepsnojimo temperatūros).
7.1.21. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojinguose cechuose būtina įrengimus sureguliuoti, sutepti ir kontroliuoti judančių detalių temperatūrą, kad ji nepakiltų aukščiau leistinos ribos. Transporto ritinėliai ir traukiamieji būgnai turi lengvai suktis. Nuslydus ar nuslinkus juostoms, lūžus atskiroms jų detalėms, transporterį būtina nedelsiant išjungti.
7.1.22. Naudojant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, būtina kontroliuoti, kad į judančius mašinų mechanizmus ir aparatus nepatektų pašalinių kietų daiktų (metalo gabalėlių, akmenų ir kt.). Draudžiama dirbti su mašinomis ir aparatais, jei išjungti arba sugedę magnetiniai gaudytuvai. Atidarant ir uždarant bei perkeliant dangčius arba jų liukus, vengti smūgių, kurie įskeltų kibirkštis.
7.1.24. Degūs skysčiai riebalams pašalinti, detalėms plauti prieš jų dažymą gali būti naudojami tik tais atvejais, kai nėra kitų gaisro atžvilgiu nepavojingų priemonių.
7.1.25. Vonios, ne didesnės kaip 0,5 m3 talpos, skirtos detalėms ir gaminiams plauti, dažyti panardinimo būdu, turi turėti nusiurbimo įrenginius ir sandarius dangčius. Didesnes kaip 0,5 m3 talpos vonias reikia statyti specialiose kamerose, turinčiose vėdinimo įrenginius.
7.1.26. Negalima eksploatuoti dažymo ir džiovinimo spintų, kamerų, kabinų, esant netvarkingiems ištraukiamosios vėdinimo sistemos oro drėkintuvams, vandens filtrams, dažų, lakų gaudikliams ir kitiems įrenginiams.
7.1.28. Dažai į dažymo vietą turi būti tiekiami jau paruošti. Lakų ir dažų kiekis ceche neturi viršyti pamainos normos. Cecho sandėlyje esančių medžiagų kiekis nurodomas specialioje lentelėje ant sandėlio durų ir taros.
7.1.30. Dažų paruošimo ir sandėliavimo patalpų, dažymo kamerų, mirkymo vonių, rankinio dažymo postų, džiovinimo kamerų ir panašių įrenginių bei riebalų šalinimo vietų tiekiamoji bei ištraukiamoji vėdinimo sistema visada turi būti tvarkinga.
7.1.32. Ant grindų išlietas lakas arba dažai turi būti nedelsiant išvalyti. Valyti grindis, sienas ir įrenginius LU ir DS draudžiama. Panaudotą lako ir dažų tarą būtina sandariai uždaryti ir laikyti specialiose aikštelėse.
7.1.33. Dažant elektrostatiniame lauke, liekamajam potencialui pašalinti įrenginiai privalo turėti techniškai tvarkingus automatinius įtampos iškroviklius.
7.1.34. Kiekvieną pamainą iš dažymo, džiovinimo spintų, kamerų bei kabinų turi būti valomos degios nuosėdos. Deginti nuosėdas draudžiama. Jas valant reikia naudoti kibirkšties neskeliančius gremžiklius.
7.1.35. Džiovinimo kamerose draudžiama naudoti atvirus elektros elementus ir kontaktinius sujungimus. Džiovinimo kamerų kaitinimo elementai neturi liesti gaminių ir kitų degių medžiagų.
7.1.37. Temperatūros davikliai, prietaisai, signalizuojantys technologinio proceso pažeidimus džiovinimo kameroje, automatiškai blokuojantys įrengimus, turi būti techniškai tvarkingi.
7.1.38. Nuo cechuose esančių technologinių įrengimų, šildymo prietaisų, elektros šviestuvų ir kitų įrenginių būtina valyti dulkes, drožles bei kitas degias medžiagas kiekvieną pamainą, o nuo statybinių konstrukcijų ir stogo – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
7.1.39. Eksploatuojant tepalu pripildomus įrengimus, turi būti naudojama įranga išsipylusiems ir nutekėjusiems tepalams šalinti bei medinėms konstrukcijoms nuo tepalų įsigėrimo apsaugoti.
7.1.40. Kiekvienai džiovyklai yra nustatomas leistinas pakraunamų medžiagų kiekis ir leistinas darbo temperatūros režimas, kuris palaikomas automatiniais temperatūros reguliatoriais.
7.1.41. Esant nepertraukiamam džiovinimo procesui, sustojus konvejeriui, turi būti numatyta automatinė džiovinimo sistemos išjungimo sistema arba sumontuota atitinkama signalizacija.
7.1.42. Amoniakinių šaldymo įrenginių, mašinų ir aparatinių šaltnešio garų analizatoriai ir jų blokuotė su vėdinimo ir kompresorių išjungimo įrenginiais turi būti techniškai sutvarkyti.
7.1.43. Draudžiama statyti šaldymo agregatus tam tikslui nepritaikytose patalpose ir juos naudoti ne pagal paskirtį.
7.1.45. Draudžiama šildyti balionus su šaltnešiu norint greičiau pripildyti sistemą. Amoniako balionai turi būti laikomi ne arčiau kaip 5 m nuo šildymo įrenginių.
7.2. Degių medžiagų kaitinimo krosnyse ir įrenginiuose, šildomuose ugnimi, procesai
7.2.1. Krosnių darbas gali būti pradėtas asmens, atsakingo už jų eksploataciją, leidimu ir turi būti atliekamas pagal reglamentą.
7.2.3. Degikliai uždegami tik prapūtus krosnies vidų bei kurotiekio dalį nuo kolektoriaus arba sklendės iki krosnies, garus išleidžiant į išorę.
7.2.4. Degikliams ir kuro purkštukams uždegti naudojami degtuvai. Draudžiama uždegimui naudoti fakelus, sumirkytus LUS. Degtuvą arba fakelą iš krosnies galima ištraukti tik po to, kai nusistovi tolygus kuro degimas.
7.2.5. Uždegus purkštukus, kūrenimo eiga kontroliuojama tol, kol krosnies sienelės neįkaista iki temperatūros, viršijančios kuro savaiminio užsidegimo temperatūrą.
7.2.7. Netikėtai nutrūkus kuro tiekimui į veikiančią krosnį, būtina nedelsiant nutraukti kuro padavimą kurotiekiu.
7.2.8. Būtina prižiūrėti šiluminės kaitos paviršiaus būklę, o esant pažeidimo pavojui imtis priemonių pradegusioms kiaurymėms arba trūkiams pašalinti. Draudžiama dirbti viršijus leidžiamas šiluminės kaitos paviršiaus susidėvėjimo ribas.
7.2.11. Garams ir LUS patekus į įrenginio su veikiančiomis krosnimis teritoriją, būtina imtis priemonių, kad skystis neišsilietų aikštelėje. Tuo pat metu būtina sustabdyti krosnių šildymą.
7.2.12. Būtina stebėti, kad vamzdinių krosnių spintos turėtų veikiančias sandariai uždaromas metalines dureles.
7.2.13. Vandens garai į vamzdines krosnis ir aparatus produktui išstumti tiekiami tik sumažinus produkto slėgį žemiau garų slėgio vamzdyne, prieš tai iš garų linijų išleidus kondensatą.
7.2.14. Iš avarinio rezervuaro, prieš išleidžiant į jį degius skysčius iš krosnies, pašalinami vandens ir kitų priemaišų su vandeniu likučiai. Prieš pradedant degius skysčius išleisti, į avarinį rezervuarą turi būti patiekti vandens garai, išvalyti nuo kondensato.
7.2.15. Aikštelė prieš krosnių purkštukus turi būti tvarkinga ir švari. Aikštelė, kurotiekiai ir oro dėžės negali būti užteršti skystu kuru.
7.2.16. Stacionari krosnių gesinimo garais sistema ir atspindinti garų užuolaida turi būti veikianti. Draudžiama krosnį kūrenti, jei gesinimo garais sistema sugedusi.
7.3. Degių medžiagų kaitinimo ir šaldymo procesai rekuperatoriuose
7.3.1. Prieš įjungiant šilumokaičius, šaldytuvus ir kondensatorius, reikia juos apžiūrėti, patikrinti prietaisų armatūros šiluminės izoliacijos, aikštelių, esančių po aparatais, būklę.
7.3.2. Šilumokaičių pašildymas (prieš įjungimą) ir atšaldymas (prieš išjungimą) turi būti atliekamas tolygiai, kad būtų išvengta pažeidimo nuo temperatūrinių įtempimų.
7.3.3. Būtina stebėti vandens, šaldymo skysčio arba suskystintų dujų tiekimą į šaldytuvus – kondensatorius. Sumažėjus šaldančio agento tiekimui, reikia sumažinti aparatų našumą arba juos sustabdyti.
7.3.4. Siekiant kontroliuoti degių medžiagų kaitintuvuose garais ir vandens šildytuvuose paviršiaus šiluminę kaitą, būtina sistemingai imti kondensato ir nutekančio vandens mėginius, kad būtų patikrinta, ar juose yra degių medžiagų. Kontrolės terminai turi būti nurodyti cechų instrukcijose.
7.3.5. Tvirta aikštelės danga po šilumokaičiais ir apsauginiai borteliai turi būti tvarkingi ir neužteršti degiomis medžiagomis. Įrengimai išsiliejusiam produktui nuplauti, kanalizacijos loviai turi būti veikiantys.
7.3.6. Prieš valant arba remontuojant šilumokaičio aparatus, ištekantys produktai ir vanduo, atidarant dangčius, turi būti pašalinti iš aikštelės, o užsiteršusios vietos užpiltos sausu smėliu.
7.4. Degių medžiagų šildymas aukštos temperatūros organiniais šilumnešiais
7.4.1. Dirbti su įrenginiu, kuriame naudojamas aukštos temperatūros organinis šilumnešis (toliau – šilumnešis), leidžiama asmenims, specialiai apmokytiems, susipažinusiems su šilumnešio savybėmis, įrenginių eksploatacijos ypatumais.
7.4.2. Būtina stebėti, kad reikalingos sudėties šilumnešiai nebūtų ruošiami katilinių patalpose, kuriose šildymui naudojama ugnis. Neišlydytų ir skystų komponentų atsargą laikyti katilinėje ir cechuose draudžiama.
7.4.3. Įjungus įrenginį, būtina stebėti šilumnešio cirkuliaciją sistemoje, jos įšilimo tolygumą, katilo ir šilumos mainų aparatų temperatūros režimą. Paleidžiant agregatą, temperatūrą didinti reikia neviršijant instrukcijoje numatyto greičio.
7.4.4. Būtina sistemingai kontroliuoti šilumnešio priešgaisrines savybes. Apšildant aromatizuotą alyvą reikia tikrinti pliūpsnio ir savaiminio užsidegimo temperatūrą. Alyvos pliūpsnio temperatūrą reikia tikrinti ne rečiau kaip vieną kartą per dvi dienas, o savaiminio užsidegimo temperatūrą – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.
7.4.5. Katiluose, šildomuose ugnimi ir elektra, taip pat elektrinių šildymo aparatų apvalkaluose būtina stebėti šilumnešio skysčio lygį. Šilumnešio lygis turi būti ne žemesnis numatytos ribos, kad būtų išvengta skysčio perkaitimo, jo skaidymosi ir šilumos mainų, paviršiaus perkaitimo.
7.4.6. Ilgesniam laikui sustabdant aparatus, kurie apšildomi bifenilo mišiniu (dautermu), būtina pašalinti šilumnešį iš visos sistemos.
7.4.7. Reikia stebėti, kad nesusidarytų sustingusio šilumnešio arba jo terminio skaidymosi produktų kamščiai garų išmetimo apsauginių vožtuvų ir išpylimo linijose.
7.4.8. Jei katilai yra šildomi elektra, būtina stebėti šildymo elementų apsauginių vamzdelių sandarumą, spiralių izoliacijos būklę.
7.4.9. Būtina stebėti, kad katilų šildymo kontaktinė sistema (jei ji atvira) būtų įdėta į sandarų apvalkalą, kurio viduje būtų oro arba inertinių dujų slėgimas. Krintant dujų slėgimui, katilų elektros tiekimas turi būti automatiškai nutraukiamas.
7.4.10. Reikia tikrinti šilumnešio avarinio išpylimo už katilinės ribų iš visos sistemos darbą (veikimą).
7.5. Šildymas elektra
7.5.1. Elektros šildymo elementai, laidai ir kabeliai, įvairūs prietaisai turi atitikti EĮĮT reikalavimus. Dirbti esant netvarkingai šildymo sistemai draudžiama.
7.5.2. Prieš įjungiant degių skysčių ir dujų elektrinį šildymą, būtina įsitikinti, kad aparate yra reikiamas šildomo produkto kiekis.
7.5.3. Reikia stebėti, kad elektrinės indukcinės krosnys būtų eksploatuojamos tik esant veikiantiems blokavimo kontaktams, išjungiantiems srovę atsidarius pakrovimo angų dangčiams.
7.5.4. Homogenines granuliacines, formavimo, liejimo mašinų ir presų elektrinio šildymo galvutes eksploatuoti galima tik veikiant vietiniams siurbtuvams, turintiems tvarkingą blokavimo sistemą. Baigus nusiurbimą, būtina nedelsiant nutraukti visas operacijas, susijusias su medžiagų šildymu.
7.5.5. Dujų elektros krekingo metu būtina išvengti elektros trumpojo jungimo aparato korpuse, dėl kurio gali perkaisti ar užsidegti dujos. Būtina stebėti, kad korpuso ir dujų temperatūra nepakiltų aukščiau nustatytos normos.
7.5.6. Radiacinių krosnių spinduliuojantys paviršiai turi būti sutvarkyti, o šildomos medžiagos neturi liestis su spinduliavimo paviršiumi. Šio paviršiaus temperatūra neturi pakilti aukščiau nustatytos normos.
7.5.7. Eksploatuojant lankines krosnis, reikia stebėti, kad liepsna nesiveržtų iš pakrovimo, iškrovimo ir kitų angų.
7.5.8. Kilnojamus elektros šildytuvus, skirtus DS šildyti, galima naudoti tik išimtiniais atvejais. Naudoti juos LUS šildyti draudžiama.
7.5.9. Išpilti įkaitusius skysčius iš periodinio veikimo aparatų galima tik išjungus ir ataušinus šildymo sistemą.
7.5.10. Prieš įjungiant šildytuvus, būtina panardinti juos į skystį taip, kad skysčio sluoksnis virš šildytuvo būtų ne mažesnis kaip 10 cm.
7.6. Cheminiai procesai ir reaktoriai
7.6.1. Atliekant chemines reakcijas su sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, būtina naudotis tvarkinga sertifikuota technologine įranga.
7.6.2. Paruošiant reaktorių darbui, būtina patikrinti visus prietaisus, apsauginius vožtuvus. Reaktorių su atjungtais kontroliniais matavimo ir reguliavimo prietaisais bei vožtuvais eksploatuoti draudžiama.
7.6.3. Atidaryti reaktorius galima tik juos sustabdžius, maksimaliai sumažinus perteklinį slėgį, išpylus DS, pašalinus degias dujas ir garus, prapučiant vidaus tūrį vandens garais ar inertinėmis dujomis.
7.6.4. Reaktorių ir kitų aparatų hidraulinės apsauginės užtvaros visada turi būti užpildytos vandeniu iki reikalaujamo lygio.
7.6.5. Siekiant užkirsti kelią skystų, gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų reakcijos produktų užvirimui ir išsipylimui, reaktoriuose vakuumas turi būti sudaromas palaipsniui. Prijungiant prie aparato vakuuminį siurblį, būtina atbuliniu aušintuvu kontroliuoti nepertraukiamą aušalo tiekimą į aušintuvą.
7.6.6. Iškraunant reaktorius, būtina kontroliuoti pradinių medžiagų sudėtį ir dozavimą pagal technologinį reglamentą, atkreipiant dėmesį į tiekiamų katalizatorių skaičių.
7.6.7. Receptūros sudarymą ir miltelinių sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų katalizatorių tiekimą būtina atlikti veikiant vietinėms tvarkingoms išsiurbimo sistemoms arba naudoti šias medžiagas, kaip iš anksto paruoštą suspensiją.
7.6.8. Siekiant užkirsti kelią metalo organinių katalizatorių pavojingam skaidymuisi, jų panaudojimo metu būtina: kontroliuoti laisvojo deguonies ir drėgmės kiekį pradinėje žaliavoje ir naudojamose inertinėse dujose, jų kiekis neturi viršyti nustatytos gamybinėje instrukcijoje normos, atlikti griežtą vandens aušinimo ar šildymo sistemos aparatų šilumos mainų paviršiaus kontrolę.
7.6.9. Reaktoriaus skyriuje draudžiama ruošti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų katalizatorių mišinius. Ši operacija turi būti atliekama izoliuotoje patalpoje.
7.6.10. Būtina kontroliuoti avarinio skystų ir degių produktų išpylimo iš reaktorių sistemos techninę būklę ir su ja susijusių aparatų, taip pat perteklinių degių dujų ir garų slėgimo avarinio nuleidimo sistemas.
7.6.11. Liekamąjį slėgį periodinio veikimo reaktoriuose reakcinei masei tiekti į kitus aparatus naudoti draudžiama.
7.6.12. Transportuojant susidėvėjusius katalizatorius, kurių sudėtyje gali būti savaime užsidegančių skaidymosi produktų, būtina juos iškrauti į bunkerius, kurių apsaugai naudojamos inertinės dujos.
7.6.13. Paleidžiant ir sustabdant reaktorius su pastorintomis sienelėmis, siekiant išvengti pavojingų temperatūros svyravimų, būtina didinti ir mažinti temperatūrą palaipsniui pagal nustatytą grafiką.
7.7. Degių tirpiklių rektifikavimo ir degių mišinių absorbcijos (sugerties) procesai
7.7.1. Prieš paleidžiant rektifikacines kolonas ir absorberius, būtina juos apžiūrėti ir patikrinti, ar parengti darbui visi su jais susiję aparatai ir vamzdynai, ar tvarkingi visi kontrolės matavimo prietaisai.
7.7.3. Veikiant rektifikacinėms bei absorbcinėms kolonoms, būtina nuolat kontroliuoti proceso parametrus bei aparatūros būklę.
7.7.4. Priverčiant veikti polimerizuojančius tirpalus būtina stebėti, kad kolonose, išnešamuose kaitintuvuose ir vamzdynuose nesusidarytų palankios sąlygos polimerų nuosėdoms susikaupti.
7.7.5. Praleidžiant žemos virimo temperatūros tirpalus ir suskystintas dujas, kad nesusidarytų ledo ir kristalizuoti kamščiai, galintys padidinti slėgimą, būtina kontroliuoti drėgmės žaliavoje kiekį bei tiekti atitinkamą tirpalą į ledo susidarymo vietas arba jas šildyti.
7.7.6. Siekiant išvengti intensyvios medžiagos korozijos bei savaime užsidegančio ore geležies sulfido susidarymo, būtina imti į praleidimo arba absorbcijos procesą patenkančios žaliavos mėginius priemaišų kiekiui patikrinti. Leistinas priemaišų kiekis žaliavoje turi būti nurodytas instrukcijoje.
7.7.7. Vakuuminių kolonų ir su jomis susijusių aparatų sandarumą būtina tikrinti kontroliuojant deguonies kiekį, esantį nesikondensuojančiuose produktuose už vakuuminio siurblio arba vakuuminio ežektoriaus. Vakuumui sumažėjus žemiau leistinos ribos, būtina imtis priemonių procesui sustabdyti.
7.7.8. Skystis, kuris per apsauginį vožtuvą kartu su garais ir dujomis gali patekti į išorę turi būti surenkamas už apsauginio vožtuvo įrengtu separatoriumi. Skysčio lygis separatoriuje neturi viršyti nustatytos ribos.
7.7.9. Žiemos metu atviruose įrenginiuose ne rečiau kaip vieną kartą per pamainą būtina patikrinti kolonų, produktų linijų, vandens linijų, drenažinių atšakų garo linijose ir aparatuose, nuleidimo linijų ir t. t. būklę. Šiuo periodu būtina užtikrinti nepertraukiamą skysčio tekėjimą komunikacijose (ypač su vandeniu). Nuleidimo ir drenažinės linijos, taip pat labiau pavojingos vandens, šarmo ir kitų užšąlančių skysčių tiekimo vietos turi būti apšiltintos.
7.7.10. Pažeistas rektifikacinių kolonų ir jų atramų šiluminės izoliacijos vietas būtina laiku suremontuoti. Šiluminė izoliacija turi būti švari, sutvarkyta ir išklota taip, kad po ja negalėtų nutekėti skystis korpusu.
7.7.11. Vidinį kolonų (absorberio) paviršių reikia valyti atsargiai kibirkščių neskeliančiais instrumentais. Jei kolonoje kaupiasi nuosėdos, galinčios savaime užsidegti ore, valant paviršių, reikia drėkinti vandeniu ar kitu nedegiu skysčiu.
7.7.12. Nuo sienelių nuvalytas nuosėdas būtina sudėti į metalinį indą ir pašalinti iš patalpos arba nuo įrenginio.
7.7.13. Aptikus rektifikacinėse kolonose, absorberiuose, šilumokaičiuose ir kituose aparatuose skysčio nuotėkius, būtina į tas vietas tiekti vandens garus arba azotą. Įvykus aparate avarijai ar kilus gaisrui, reikia sumažinti vidinį slėgį ir tiekti į jį vandens garus arba azotą.
7.7.14. Cechai ir atviri rektifikaciniai bei absorbciniai įrenginiai turi būti aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis bei tvarkingomis stacionarinėmis gesinimo priemonėmis.
7.8. Absorbcijos (sugerties) procesai surenkant degius tirpiklius
7.8.1. Absorbcijos įrenginį paleisti ir sustabdyti galima tik suderinus su tais cechais, iš kurių siurbiami degių tirpiklių garai.
7.8.2. Absorbcijos įrenginys turi užtikrinti nepertraukiamą ir visišką iš degių tirpiklių išsiskiriančių garų nusiurbimą tose vietose, kur įrengta kapsiuliavimo sistema.
7.8.3. Draudžiama naujas darbo vietas, barus bei cechus prijungti prie absorbcijos įrenginio linijų, jei jos galingumas tam tikslui neapskaičiuotas. Prijungus papildomus objektus, sumažėja vietinių siurbtuvų darbo efektyvumas.
7.8.4. Garų, dujų ir oro mišinio, patenkančio į absorberius, koncentraciją būtina nuolat kontroliuoti, šios koncentracijos dydį bei svyravimo ribas reikia nurodyti technologinėse instrukcijose.
7.8.5. Būtina stebėti, kad vidinis vamzdynų paviršius nebūtų užterštas degiomis nuosėdomis arba skystu kondensatu. Kietų priemaišų sulaikymo filtrai ir ciklonai turi būti sutvarkyti ir reguliariai valomi. Linijų atkarpos, kuriose kaupiasi kondensatas, turi būti apšiltintos ir turėti nuolydį skysčiui nutekėti.
7.8.6. Garų ir oro arba dujų ir oro mišinių linijos turi būti patikimai apsaugotos ugnies užtvaromis. Jų skaičius, forma ir ugnies gesiklio matmenys turi atitikti projekto reikalavimus. Draudžiama eksploatuoti įrenginį be ugnies gesiklių arba su projekto neatitinkančiomis ugnies užtvaromis.
7.8.7. Ugnies užtvarų ir membraninių vožtuvų techninę būklę būtina reguliariai tikrinti. Užtvarų patikrinimo ir ugnies gesiklių valymo terminai turi būti nurodyti cecho instrukcijoje.
7.8.9. Oro vamzdis, skirtas išmesti transportuojamą mišinį į atmosferą, įvykus avarijai ar kilus gaisrui absorbciniame ceche, neturi užsikimšti. Būtina reguliariai tikrinti jo tvarkingumą.
7.8.10. Pertraukų darbe metu negalima palikti absorberius su įsiurbtomis degiomis medžiagomis, taip pat su įkaitinta anglimi. Tokiu atveju būtina atskirti nuo anglies degias medžiagas ir po to anglį atšaldyti.
7.9. Degių suspensijų ir emulsijų atskyrimo procesai
7.9.1. Degių suspensijų ir emulsijų atskyrimo nusodintuvai privalo turėti gaisro atžvilgiu saugius lygio matuoklius su pažymėtu maksimaliai leistinu skysčio lygiu. Eksploatuoti nusodintuvus su netvarkingais lygio matuokliais draudžiama.
7.9.2. Degių suspensijų ir emulsijų atskyrimo nusodintuvai turi būti eksploatuojami esant tvarkingoms alsavimo linijoms. Dirbti su aparatais, turinčiais atvirus liukus, draudžiama.
7.9.3. Kad degus skystis drenuojant iš nusodintuvų nepatektų į drenažinę sistemą ar kanalizaciją, neleistina, kad atskyrimo fazių lygis sumažėtų žemiau nustatytos ribos. Reikia kontroliuoti, kad atskiriama emulsija nenutekėtų anksčiau laiko.
7.9.4. Atsiskiriant degioms suspensijoms, susidariusias kietas nuosėdas prieš pašalinant iš aparato, būtina prapūsti vandens garais arba inertinėmis dujomis bei praplauti vandeniu, kol bus visiškai pašalintas degus skystis. Jei nuosėdos turi savybę savaime užsidegti, prieš iškraunant jas reikia sudrėkinti vandeniu arba kitais skysčiais, pašalinančiais riebalus.
7.9.5. Nepertraukiamai veikiantys nusodintuvai atskiriant vandens degaus skysčio mišinius, privalo turėti įrenginį, kuris sustabdytų sifoną nutrūkus arba sumažėjus emulsijos tiekimui.
7.9.6. Filtruojant kaitinamus tirpalus, negalima pažeisti temperatūros režimo. Sumažėjus temperatūrai, didėja suspensijos klampumas, todėl tenka ją filtruoti esant dideliam slėgimui, o temperatūrai padidėjus, suspensija (tirpalas) tampa pavojinga gaisro atžvilgiu.
7.9.7. Sumažėjus vakuuminių filtrų pajėgumui, draudžiama juos ardyti (siekiant išsiaiškinti priežastis ir išvalyti) prieš tai nesumažinus perteklinio slėgio, nepašalinus skysčio bei neprapūtus.
7.9.8. Ant degių suspensijoms atskirti naudojamų centrifugų korpusų matomoje vietoje turi būti užrašai apie maksimaliai leistiną būgno sukimosi greitį per minutę bei maksimaliai leistiną pripildymo lygį.
7.9.9. Paleisti centrifugą leidžiama esant neapkrautam rotoriui. Kelis kartus įjungiant (išjungiant) mašinas, įsitikinama, kad gedimų nėra, po to centrifugą galima pakrauti.
7.9.10. Eksploatuojant centrifugą, draudžiama naudoti tai centrifugai nepritaikytą suspensiją, netolygiai pakrauti centrifugą naudojamu produktu, krauti į centrifugą produktus, turinčius kietų medžiagų gabalėlių, taip pat neleistina, kad pašaliniai daiktai pakliūtų į centrifugą, viršyti centrifugos pakrovimo normą bei rotoriaus sukimosi greitį, pakrauti centrifugą jai veikiant arba esant atidarytam dangčiui, esant užterštai darbo vietai nuosėdomis arba suspensija.
7.9.11. Veikiant centrifugai, būtina periodiškai tikrinti guolių korpuso įkaitimo temperatūrą, kuri neturi viršyti instrukcijose nurodyto dydžio. Be to, būtina kontroliuoti tepalo lygį sistemoje. Esant nepakankamam guolių sutepimui, centrifugą būtina nedelsiant sustabdyti.
7.9.12. Centrifuguojant lengvai užsiliepsnojančias suspensijas, būtina tikrinti inertinių dujų tiekimo į centrifugų užrotorinę erdvę sistemų būklę.
7.10. Degių dujų valymo procesai
7.10.1. Ciklonai ir filtrai, taip pat technologiniai vamzdynai turi būti sandarūs ir nepralaidūs degioms dujoms ir dulkėms tam, kad jos nepatektų į gamybines patalpas.
7.10.2. Išvalyti tiekiamų dujų judėjimo iniciatoriai (kompresoriai, dujopūtės, ventiliatoriai), valymo bei valdymo įrenginiai neturi kibirkščiuoti. Prieš paleidžiant įrenginį, būtina patikrinti visų mechanizmų guolių techninę būklę.
7.10.4. Draudžiama pažeisti filtrų, ciklonų, vamzdynų įžeminimo įrenginių būklės patikrinimo terminus. Tam, kad būtų išvengta pavojingų statinių elektros krūvių susikaupimo, nuo aparatų ir vamzdžių paviršių būtina laiku valyti degias dulkes, tikrinti statinių elektros krūvių neutralizatorių būklę.
7.10.5. Būtina stebėti ciklonų ir filtrų vidinių paviršių būklę, siekiant laiku pastebėti ir pašalinti įlinkius, šiurkščias vietas, plyšius ir kitus leidžiančius dulkėms kauptis defektus.
7.10.6. Neleistina, kad dulkių ir oro mišinys viršytų normalų greitį, nes gali pakilti nusėdusios dulkės ir susidaryti sprogimo atžvilgiu pavojingos koncentracijos.
7.10.7. Apžiūrint dulkėtus, galinčius savaime užsidegti filtrus, ciklonus ir bunkerius, prieš atidarant liukus ir sklendes bei ardant sistemas, būtina įsitikinti, ar nėra smilkstančių dulkių židinių. Aptikti tokie židiniai likviduojami smulkiai išpurslinto vandens srove arba kitais saugiais būdais.
7.10.8. Ciklonai ir filtrai, įrengti nešildomose patalpose ir atvirose aikštelėse, turi būti su tvarkinga šilumine izoliacija, kad ant aparatų sienelių nesusikauptų dulkės.
7.10.9. Valant degias dujas elektriniuose filtruose, būtina nuolat kontroliuoti juose esantį perteklinį slėgimą, kad būtų išvengta oro įsiurbimo. Leistinas deguonies kiekis dujose nustatomas kiekvienam konkrečiam atvejui ir nurodomas instrukcijoje.
7.11. Džiovinimo procesai
7.11.1. Kiekvienai džiovyklai turi būti nustatyta leistina pakrauti džiovinamos medžiagos norma bei temperatūrinis darbo režimas. Eksploatuojant džiovyklas, būtina nuolat kontroliuoti džiovinimo proceso temperatūros režimą, kontrolės ir signalizacijos prietaisų veikimą.
7.11.2. Termiškai nestabilių bei savaime užsidegti galinčių medžiagų džiovyklos turi būti su automatinio temperatūros reguliavimo įrenginiais.
7.11.3. Džiovinant medžiagas, reikia stebėti, kad džiovyklos vėdinimo sistema užtikrintų kameroje sprogimo atžvilgiu nepavojingą garų ir dujų koncentraciją. Siekiant kontroliuoti degių tirpiklių garų koncentraciją, džiovykloje turi būti įrengti automatiniai dujų analizatoriai, duodantys signalą, jei koncentracija pasiekia 20% apatinės užsiliepsnojimo ribos koncentracijos lygį. Nesant pramoninės gamybos dujų analizatorių konkretaus tirpiklio garams, būtina numatyti laboratorinę garų koncentracijos ore kontrolę periodiškai atrenkant mėginius analizei.
7.11.4. Oro recirkuliacijos būdu (principu) veikiančiose džiovyklose būtina kontroliuoti leistiną oro grąžinimo (recirkuliacijos) dydį, kad kameroje nesusidarytų garų ir dujų koncentracija, viršijanti 20% jų apatinės užsiliepsnojimo ribos koncentracijos lygį. Išmetimo linijų užkaišose (sklendėse) turi būti įrengti ribotuvai.
7.11.5. Nepertraukiamo veikimo džiovyklos gali būti eksploatuojamos esant tvarkingai blokavimo sistemai, užtikrinančiai automatinį kaitinimo (kaloriferių, elektrodų ir pan.) išjungimą, staiga sustojus konvejeriui ar išsijungus ištraukiamajam vėdinimo įrenginiui.
7.11.6. Eksploatuojant džiovyklas, kuriose medžiaga juda arba yra pakelta, būtina kontroliuoti ir laiku tikrinti įžeminimo sistemą. Jei kamerų, vamzdynų ir ciklonų įžeminimas neefektyvus dėl besikaupiančių ant sienelių elektrai nelaidžių dulkių, reikia naudoti laidumu elektrai pasižymintį džiovinimo agentą arba inertines dujas.
7.11.7. Sprogimo atžvilgiu pavojingose džiovyklose būtina stebėti, kad ventiliatoriai būtų sprogimo atžvilgiu saugūs, o durų sąvaros pagamintos iš metalų, neskeliančių kibirkščių smūgio metu.
7.11.8. Tam, kad neplistų gaisras, būtina kontroliuoti automatinių užsklandų išsiurbimą bei gaivaus (švaraus) oro tiekimą linijose.
7.11.9. Būtina stebėti, kad iš džiovinimo kamerų, ortakių, filtrų, ciklonų, nuo kaitintuvų ir transportinės įrangos būtų valomos dulkės bei kitos atliekos. Valymo terminai turi būti nurodyti gamybinėse instrukcijose.
7.11.10. Eksploatuojant konvekcines (oro) džiovyklas, būtina:
7.11.10.1. kad džiovinimo kamerų viduje įrengti kaloriferiai nesiliestų su džiovinama medžiaga ir būtų apsaugoti nuo užteršimo dulkėmis bei atliekomis. Kaitinimo elementai turi būti prieinami apžiūrėti ir nuvalyti;
7.11.10.2. periodiško veikimo džiovyklose pakrauti degias medžiagas į vežimėlius bei iš jų iškrauti ne kameroje. Po kiekvieno iškrovimo iš kameros išvalyti degias atliekas;
7.11.10.3. džiovinant pluoštines medžiagas, stebėti, kad pluoštas neapsivyniotų ant maitintuvų, transporterių, ventiliatorių velenų ir guolių bei laiku nuo velenų nuimti apsivyniojusį pluoštą;
7.11.10.4. džiovinant juostos pavidalo medžiagas (pavyzdžiui, kaučiuko juostas, polimerinėse medžiagose įmirkytas juostas ir kt.), kontroliuoti technologiniame reglamente nustatytą juostos judėjimo greitį, numatyti automatinį kaitinimo išjungimą sustojus arba nutrūkus juostai;
7.11.11. Eksploatuojant termoradiacines džiovyklas (šildomas dujomis ar elektra), būtina: įjungti jas esant nesugedusiems termoreguliatoriams, automatiškai palaikantiems nustatytą temperatūrą, o pavojaus atveju išjungiantiems šilumos šaltinius, nesumažinant minimalių leistinų atstumų nuo lempų ir panelių iki džiovinamų medžiagų.
7.11.12. Eksploatuojant aukštojo dažnio elektrines džiovyklas, būtina:
7.11.12.1. kontroliuoti blokuojančių sistemų, automatiškai išjungiančių elektros įtampą atidarius džiovinimo kameros duris, veikimą;
7.11.12.2. tam, kad būtų apsaugoti kondensatoriai nuo lašų, susidarančių kondensuojantis garams ant konvejerio džiovyklų kontūrinių kondensatorių viršutinių plokštelių, uždengti jas asbesto popieriumi arba audiniu;
7.11.12.3. įrengti blokavimo sistemą, užtikrinančią elektrodų, maitinamų iš srovės šaltinio, atjungimą kilus gaisrui, taip pat automatinę šviesos arba garso signalizaciją aptarnaujančiam personalui arba priešgaisrinei apsaugai informuoti apie kilusį gaisrą;
7.11.13. Džiovinant medžiagas verdančiame sluoksnyje, būtina: kontroliuoti sistemos sandarumą, kad degios dulkės ir garai nepatektų į patalpą; užtikrinti nuolatinį slėgį ir dujų judėjimo greitį, nes padidėjęs greitis išpučia dulkes, o sumažėjęs dujų srauto greitis sutirština sluoksnį ir užkemša tinklelį.
7.12. Smulkinimas ir malimas
7.12.1. Draudžiama eksploatuoti smulkinimo ir malimo mašinas su neveikiančiais dulkių siurbtuvais ar priedangomis.
7.12.2. Angos ir durys, įrengtos smulkinimo ir trupinimo agregatuose ir vamzdynuose, turi būti sandariai uždarytos. Sutrupintos degios medžiagos kiekis, pakrautas į mašiną, neturi viršyti ribinės masės, nurodytos įrenginio pase.
7.12.4. Smulkinimo, malimo ir maišymo įrenginiai, kuriuose įrengta inertinių dujų sistema, turi būti su veikiančia blokuote.
7.12.5. Įrenginiuose neturi būti akligalių, atjungtų linijų, vandens garų kondensacijos, susidariusių dulkių mašinų ir aparatų bunkerinėje dalyje.
7.13. Degių dujų suslėgimas. Kompresoriai ir kompresorinės stotys
7.13.1. Siekiant išvengti oro įsiurbimo į kompresorius suslegiančių dujų įsiurbimo linijose turi būti sudarytas perteklinis slėgis.
7.13.3. Tepalo centralizuoti įpylimo ir išpylimo įrenginiai turi būti įrengti patalpoje, atskirtoje nuo kompresorių salės kapitalinėmis sienomis, numatant išėjimą į lauką.
7.13.4. Suskystintų degių dujų slėgiui keisti naudojamos inertinės dujos arba tų pačių degių dujų garai.
7.13.5. Veikiant kompresoriui, būtina kontroliuoti dujų slėgį kiekvienoje suspaudimo pakopoje, neviršijant cecho instrukcijoje nustatyto dydžio. Kompresoriuose turi būti įrengti manometrai arba automatiniai slėgio reguliatoriai, išjungiantys kompresorių, jei jis viršija leidžiamą slėgį.
7.13.6. Pajutus dujų nuotėkį, kompresorius turi būti sustabdytas. Draudžiama šalinti gedimus, veikiant kompresoriui.
7.13.7. Sutepant kompresoriaus dalis būtina saugoti, kad tepalas nepatektų ant patalpos grindų, sienų bei vamzdynų.
7.13.8. Judantys mechanizmai, cilindrų ir riebokšlių sistemos turi būti sublokuotos su kompresoriaus variklio paleidimo sistema, kad jis automatiškai būtų sustabdytas kritus slėgiui tepimo sistemoje.
7.13.12. Jei elektros varikliuose yra oro pūtimo sistema, būtina stebėti, kad būtų veikiantys automatinio blokavimo įrenginiai, užtikrinantys oro kompresoriaus ir rezervinio ventiliatoriaus įjungimą kritus oro slėgiui pūtimo sistemoje.
7.13.14. Šalia įrenginių ir kompresorinės draudžiama laikyti bet kokias lengvai užsiliepsnojančias medžiagas.
7.14. Degių skysčių transportavimas. Siurbliai ir siurblinės stotys
7.14.1. Suskystintoms dujoms ir LUS perpumpuoti reikia naudoti siurblius be riebokšlių, su šoniniais sandarikliais arba kitomis padidinto patikimumo sandariklių konstrukcijomis.
7.14.2. LU ir DS, įkaitintiems iki aukštesnės nei 20oC temperatūros, transportuoti slėgių keitimo būdu reikia naudoti inertines dujas. Tą patį procesą atliekant su degiais skysčiais, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 45oC, įkaitintais iki temperatūros ne aukštesnės kaip 20 oC, leidžiama naudoti suslėgtą orą. Augalinių aliejų ir riebalų, įkaitintų iki ne aukštesnės kaip 70o C temperatūros, slėgį keisti leidžiama oru.
7.14.3. Išsiliejusiam produktui nuplauti ir išgarinti siurblinėje turi būti čiaupai su guminėmis žarnomis vandeniui arba vandens garams pajungti.
7.14.4. LU ir DS perpumpavimo siurblinėse turi būti įrengta tiekiamoji ištraukiamoji vėdinimo sistema.
7.14.5. Siurblių veikimo metu reikia kontroliuoti guolių ir riebokšlių temperatūrą. Po siurbliais negali būti ištekėjusių tepalų.
7.14.8. Kad būtų išvengta hidraulinių smūgių, draudžiama staiga didinti arba mažinti išcentrinių siurblių apsisukimų skaičių.
7.14.9. Jeigu siurbliai įrengti po etažerėmis, turi būti numatytas jų nuotolinio sustabdymo įrenginys, esantis saugioje vietoje už etažerės.
7.14.11. Suskystintų dujų ir LUS siurbliai, turintys vietinius garų siurbtuvus nuo riebokšlių, įjungiami tik veikiant vietiniams siurbliams.
7.15. Degių skysčių ir dujų technologiniai vamzdynai
7.15.1. Gamybiniuose cechuose ir atskiruose įrenginiuose turi būti iškabinta vamzdynų schema su nurodytais sklendžių, kuriomis galima atjungti degių produktų patekimą gaisro atveju, vietomis.
7.15.2. Aptarnaujantis personalas privalo žinoti vamzdynų, sklendžių išdėstymą, jų paskirtį, mokėti perjungti sklendes avarijos atveju.
7.15.3. Keraminiais, stikliniais, plastmasiniais vamzdynais be specialaus pagrindimo draudžiama transportuoti degius skysčius ir dujas.
7.15.5. Degių skysčių bei dujų vamzdynų, nutiestų kanaluose ir tranšėjose, perėjimo vietose per ugniasienes turi būti įrengtos dujoms nepralaidžios diafragmos iš nedegių medžiagų.
7.15.6. Išorinių vamzdynų, kuriais transportuojami lengvai užšąlantys ir klampūs bei degūs produktai, šiluminė izoliacija ir pašildymas turi būti nuolat kontroliuojami.
7.15.7. Kai atviruose loviuose ir tuneliuose nutiesti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų medžiagų vamzdynai, pavojingose vietose, kur gali susikaupti degios dujos ir garai, būtina įrengti dujų analizatorius.
7.15.8. Sustabdomam ilgam laikui vamzdynui atjungti nuo kito vamzdyno, kuriame yra slėgis, draudžiama naudoti akles.
7.15.9. Aklių įrengimas ir nuėmimas linijose su gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingomis medžiagomis pažymimas specialiame žurnale.
7.15.10. Jei vamzdynais transportuojamos medžiagos ir mišiniai, užsiliepsnojantys sąveikaudami su vandeniu bei vandens tirpalais, po remonto vamzdynai turi būti išdžiovinti.
7.15.11. Acetileno vamzdynų diametrai ir dujų judėjimo greitis neturi viršyti projekte numatyto dydžio.
7.15.12. Ugnies užtvarų išdėstymo vietos, jų tipai, dydžiai, acetileno judėjimo greitis ugnies užtvaroje, jos hidraulinė varža turi atitikti projekto ir technologinės instrukcijos reikalavimus.
7.15.14. Nuo acetileno vamzdynų turi būti periodiškai, instrukcijoje numatytu laiku, valomi kristalo hidratai, polimerinės ir kitos atliekos.
7.16. Kietų susmulkintų medžiagų transportavimas
7.16.1. Transporteriai ir pneumotransportiniai įrenginiai, turintys apkrovą, paleidžiami tik patikrinus jų būklę tuščia eiga bei veikiant visai apsauginei įrangai.
7.16.2. Eksploatuojant transporterius, norijas, pneumatinius vamzdžius, būtina kontroliuoti, kad dulkių išsiskyrimo vietų apsauga būtų sandari, hermetiška ir veiktų dulkių siurbtuvai.
7.16.3. Draudžiama eksploatuoti aspiracines ir sutrupintų medžiagų transportavimo linijas be veikiančių automatinių sklendžių, sustabdančių ugnies plitimą.
7.16.4. Drenčerinių ir kitų apsauginių įrenginių, stabdančių ugnies plitimą per technologines angas, esančias ugniasienėse bei perdangose, būklė turi būti nuolat tikrinama.
7.16.5. Kilus gaisrui norijose, pneumatiniuose vamzdžiuose bei kituose transporteriuose būtina nedelsiant sustabdyti visos technologinės įrangos darbą, išjungti aspiracinę ir vėdinimo sistemas. Tam tikslui kiekviename aukšte turi būti įrengti specialūs jungtukai.
7.16.7. Eksploatuojant pneumatinius transporterius ir savaiminio transportavimo įrenginius, būtina kontroliuoti produkto judėjimą vamzdyne, neleistina, kad dulkės kauptųsi vamzdžiuose.
7.16.8. Veikiant norijoms, juostos neturi trintis, kaušai – liestis su apvalkalu. Guoliai turi būti laiku sutepti.
8. PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ TRANSPORTAVIMAS
8.1. Pakraunant, pervežant ir iškraunant pavojingas medžiagas, būtina vadovautis instrukcijomis ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais pavojingų krovinių vežimo tvarką.
8.2. Transporto priemonės, kuriomis pervežamos pavojingos medžiagos, privalo turėti specialius atpažinimo ženklus.
8.3. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos pakraunamos tik gamyklinėje nepažeistoje taroje ar pakuotėje. Prieš iškraunant šias medžiagas iš vagono, konteinerio ar automobilio kėbulo, būtina įsitikinti, ar nėra pažeista šių medžiagų pakuotė. Išbirusias ir išsiliejusias medžiagas būtina išvalyti.
8.4. Tiesiogiai pilti naftos produktus iš geležinkelio cisternų į autocisternas ir kitas talpyklas draudžiama.
8.5. Apžiūrint transporto priemones bei jose esančius gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingus krovinius, galima naudotis tik gaisro ir sprogimo atžvilgiu nepavojingais šviestuvais.
8.7. Iškraunant ir pakraunant LU ir DS bei kitas pavojingas medžiagas, būtina:
8.9. Vamzdynai, kuriais transportuojamos medžiagos, galinčios užsiliepsnoti nuo vandens ar vandens tirpalų poveikio, prieš eksploatacijos pradžią turi būti išdžiovinti.
8.10. Transporteriai, norijos, pneumatiniai ir savaime tekančių medžiagų vamzdynai turi būti techniškai sutvarkyti.
8.11. Pneumatinio transporterio linijos eksploatuojamos esant įjungtoms ir tvarkingoms liepsną sulaikančioms automatinėms sklendėms.
8.12. Būtina tikrinti technologinėse kiaurymėse ugnį sulaikančių įrenginių techninę būklę ir jų veikimą pagal patvirtintą grafiką.
8.13. Autocisternos, transportuojančios LU ir DS, turi būti įžemintos (vežant, pripylimo ir išpylimo metu), aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Duslintuvų vamzdžiai turi būti su tvarkingais kibirkščių gesikliais.
8.14. Išpylimo ir pripylimo vietos turi būti švarios, išlieti LU ir DS išvalomi, o tos vietos užpilamos smėliu.
8.15. Guminės arba kitos iš elektrai nelaidžių medžiagų pagamintos žarnos, naudojamos geležinkelio cisternoms, autocisternoms ir aparatams pripildyti, turi būti apvyniotos 2 mm storio varine viela arba 4 mm storio plieniniu trosu su 100 mm vijos žingsniu. Vienas įžeminimo galas prilituojamas arba pritvirtinamas varžtu prie žarnos antgalio, o kitas sujungiamas su įžemintu naftos produkto vamzdynu.
9. MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS
9.1. Pluoštinių medžiagų laikymas
9.1.1. Pluoštines medžiagas leidžiama laikyti uždarose sandėlių patalpose, po stoginėmis arba atvirose specialiai įrengtose aikštelėse.
9.1.2. Pluoštinės medžiagos laikomos taroje arba gniutulais. Netvarkingoje taroje laikomos medžiagos arba išardyti gniutulai kraunami į atskiras rietuves kitoje sandėlio vietoje.
9.1.3. Rietuvių matmenys, jų išdėstymas bei maksimaliai leistinas laikomos medžiagos kiekis turi būti nurodytas cecho instrukcijoje.
9.1.4. Praėjimai uždaruose sandėliuose, po stoginėmis, taip pat tarpai tarp rietuvių atvirose aikštelėse turi būti neužkrauti pluoštu, tara ir kitais daiktais.
9.1.5. Draudžiama kartu su pluoštinėmis medžiagomis laikyti ir kitas degias medžiagas ir daiktus (LU ir DS, tepalus, chemines medžiagas ir kt.).
9.1.6. Natūralių ir cheminių pluoštinių medžiagų rietuvės atvirose aikštelėse ir po stoginėmis turi būti uždengtos brezentu. Karštu metų laiku brezentą reikia drėkinti vandeniu.
9.1.7. Prožektorius ir elektros šviestuvus reikia įrengti taip, kad nebūtų galima jų pažeisti kraunant pluoštines medžiagas.
9.1.8. Motorinės transporto priemonės ir autokranai gali privažiuoti prie rietuvių ir stoginių ne arčiau kaip per 3 m, o traktoriai – ne arčiau kaip per l0 m. Visos transporto priemonės turi būti tvarkingos, su patikimais kibirkščių gesikliais.
9.1.10. Pluoštinių medžiagų atliekas ir užterštą medvilnę būtina laikyti atskirai nuo švarių medžiagų.
9.1.12. Būtina stebėti, kad medvilnė ar kitas pluoštas neužsivyniotų ant mašinų, keltuvų, transporto mechanizmų velenų.
9.1.13. Iš sandėlio teritorijos, patalpų, nuo statybinių konstrukcijų turi būti nuolat valomos pluošto atliekos, pūkai ir dulkės.
9.1.14. Patalpose, kuriose laikomos galinčios gaisro metu išsilydyti medžiagos, būtina įrengti lydinio išsiliejimą stabdančius bortelius, slenksčius su pandusais ir pan.
9.1.15. Uždaras sandėlis, stoginė, atvira aikštelė pluoštinėms medžiagoms laikyti turi būti aprūpinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis pagal galiojančias normas. Esant stacionarioms gaisrų gesinimo sistemoms, būtina nuolat tikrinti jų būklę.
9.2. Degių miltelių ir susmulkintos produkcijos laikymas
9.2.1. Miltelių pavidalo ir susmulkintas medžiagas būtina laikyti uždarose sausose patalpose, apsaugotose nuo atmosferos kritulių ir gruntinio vandens. Medžiagų laikymo būdai bei produkcijos kiekis turi būti suderinti su priešgaisrine apsauga ir padarytos žymos cecho instrukcijoje.
9.2.2. Draudžiama kartu laikyti susmulkintas medžiagas, kurios veikdamos viena kitą gali užsiliepsnoti arba sukelti sprogimą, taip pat medžiagas, skirtingai reaguojančias į naudojamas priemones gaisrui gesinti.
9.2.4. Prieš kraunant produkciją į sandėlį, iš patalpos būtina kruopščiai išvalyti ankstesnės produkcijos likučius.
9.2.5. Tarą su miltelių pavidalo produkcija, prieš priimant į sandėlį, būtina atidžiai apžiūrėti. Laikyti produktus leidžiama tik tvarkingoje taroje, ant kurios yra užrašas arba ženklas su medžiagos pavadinimu ir jos priėmimo į sandėlį data.
9.2.6. Susmulkinta produkcija, priimama į sandėlį maišuose, būgnuose, statinėse ir kitoje taroje, turi būti laikoma ant stelažų arba rietuvėse. Rietuvių matmenys ir tarpai tarp jų turi būti nurodyti instrukcijoje. Instrukcijoje taip pat turi būti nurodyti saugūs produkcijos pakrovimo ir iškrovimo būdai, užtikrinant efektyvų išsiskiriančių dulkių surinkimą.
9.2.7. Priimant laikyti polimerines miltelių medžiagas guminiuose ir polietileniniuose maišuose, viršutinį džiuto užvalkalą reikia nuimti.
9.2.8. Stelažai, skirti susmulkintų medžiagų taroje laikymui, turi būti nedegūs, tvirti ir turėti užrašus apie didžiausią leistiną apkrovą.
9.2.9. Susmulkintas ir miltelių pavidalo medžiagas draudžiama laikyti arčiau kaip l m nuo šildymo prietaisų.
9.2.10. Laikant iniciatorius, peroksidus, metalų miltelius ir kitas panašias medžiagas, jų tara turi būti apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio.
9.2.11. Laikant gaisro metu galinčius išsilydyti miltelius, būtina užkirsti kelią lydiniui išsilieti ant grindų, iš vienos patalpos į kitą arba į laiptų aikštelę.
9.2.12. Kad bunkeriuose laikomi milteliai nesusigulėtų, reikia numatyti įrenginius jiems purenti (elektrinius vibratorius, mechaninius sklaidytuvus ir kt.).
9.2.13. Pastebėjus savaime kaistančias arba irstančias medžiagas, būtina nedelsiant pašalinti pažeistą tarą iš sandėlio ir imtis priemonių prasidėjusiam procesui likviduoti.
9.2.14. Miltelių smulkinimo, purenimo, fasavimo, taros atidarymo operacijos turi būti atliekamos patalpose, izoliuotose nuo produkcijos laikymo patalpų.
9.2.15. Atidarant tarą su smulkiadispersiniais metalų milteliais, metalų karbidais ir kitomis medžiagomis, gebančiomis sąveikaujant su drėgme arba irimo metu išskirti degias dujas, būtina naudoti kibirkščių neskeliančius įrankius.
9.2.16. Išsipylusius miltelius, pažeistą tarą, popierinių maišų skiautes reikia nedelsiant pašalinti iš patalpos.
9.2.18. Iš sandėlio patalpų ir nuo įrenginių būtina nuolat valyti susikaupusias dulkes. Valymo terminai ir būdai turi būti nurodyti cecho instrukcijoje.
9.2.19. Miltelių ir susmulkintos produkcijos sandėliuose turi būti nedegus audeklas, smėlis ir kitos gaisrų gesinimo priemonės pagal galiojančias normas. Gesinant miltelius vandeniu (jei galima), vandenį tiekti išpurslintomis čiurkšlėmis. Siekiant veiksmingiau gesinti, tikslinga naudoti vandenį su drėkinančiais priedais. Esant stacionarioms gaisrų gesinimo sistemoms, būtina nuolat tikrinti jų būklę.
9.3. Mišraus cheminių medžiagų laikymo sandėliai
9.3.1. Cheminės medžiagos (kietos ir skystos) turi būti laikomos taroje, uždarose, sausose patalpose arba po stoginėmis.
9.3.2. Po stoginėmis leidžiama laikyti tik tokias chemines medžiagas, kurios nuo drėgmės neirsta, nekaista ir neužsiliepsnoja (pvz., chloro natris, sieringas varis, sieringas natris, sieringas kalcis ir kt.).
9.3.3. Cheminių medžiagų, savaime užsidegančių ore ir užsiliepsnojančių veikiant oksidatoriams, reaguojančių arba kaistančių nuo vandens poveikio, užsiliepsnojančių pakilus temperatūrai, taip pat medžiagų, kurios sąveikaudamos tarpusavyje užsiliepsnoja arba išskiria degias dujas, grupes reikia laikyti sausose patalpose atskirai viena nuo kitos ir nuo kitų degių medžiagų aklinomis nedegiomis sienomis atskirtuose sandėlio skyriuose.
9.3.4. Atskirai viena nuo kitos turi būti laikomos cheminės medžiagos:
9.3.4.1. kurios degdamos ir irdamos išskiria toksiškus garus ir dujas (pvz., ciano vandenilis, azoto, fosfogeno oksidai, chloro vandenilis ir t. t.) arba kurios apsunkina gesinimo procesą ir daiktų evakavimą iš patalpos;
9.3.5. Sandėlio skyriuose laikomų cheminių medžiagų kiekis turi būti suderintas su priešgaisrine apsauga ir įrašytas cecho instrukcijoje.
9.3.6. Į sandėlį priimama tara su cheminėmis medžiagomis turi būti sandari, be skysčio, apsaugančio cheminę medžiagą nuo savaiminio užsidegimo arba suirimo, nuotėkio ir kitų pažeidimų. Pažeistą tarą būtina nedelsiant pašalinti iš sandėlio.
9.3.7. Sandėlyje, kuriame laikomos reaguojančios su vandeniu arba nuo jo kaistančios medžiagos, draudžiama įrengti vandentiekį, šildymą vandeniu arba garu. Patalpos turi būti apsaugotos nuo atmosferinio ir gruntinio vandens.
9.3.8. Personalui draudžiama įeiti su drėgnais arba šlapiais drabužiais ir avalyne į patalpas, kuriose laikomi šarminiai metalai ir kitos su vandeniu reaguojančios medžiagos.
9.3.9. Ant taros su cheminėmis medžiagomis turi būti užrašas arba etiketė su medžiagos pavadinimu, nurodytomis charakteristikomis, medžiagos savybėmis (oksidatorius, degi ar lengvai užsiliepsnojanti ir kt.), gaisro gesinimo priemonėmis ir priėmimo į sandėlį data.
9.3.10. Priimti į sandėlį maišai, būgnai, statinės ir kita tara su cheminėmis medžiagomis turi būti laikomi ant stelažų arba rietuvėse.
9.3.11. Stelažai turi būti nedegūs, tvarkingi ir neperkrauti. Praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir tarpai nuo jų iki sienų turi būti ne siauresni kaip 0,8 m ir neužkrauti.
9.3.12. Pakraunant ir iškraunant chemines medžiagas draudžiama pažeisti tarą, ją trankyti ir mėtyti, skystis neturi nutekėti, išbyrėti medžiagos ir pan.
9.3.13. Pervežti chemines medžiagas taroje galima tik tvarkingu transportu, aprūpintu priešgaisriniu inventoriumi ir neutralizuojančiomis priemonėmis, atsižvelgiant į pervežamos medžiagos savybes.
9.3.14. Laikyti chemines medžiagas arti šildymo prietaisų draudžiama. Atstumas nuo stelažų, ant kurių laikomos cheminės medžiagos, ir rietuvių iki šildymo prietaisų turi būti ne mažesnis kaip l m.
9.3.15. Išfasuoti ir išduoti chemines medžiagas jų laikymo vietose draudžiama. Tam tikslui turi būti numatytos specialios patalpos. Pakavimo medžiagas (popierių, drožles, vatą ir t. t.) būtina laikyti atskiroje patalpoje.
9.3.16. Šarminius metalus reikia laikyti sandėlio gale, izoliuotuose skyriuose. Į juos neturi patekti vanduo. Gretimuose skyriuose turi būti laikomos tik nedegios cheminės medžiagos.
9.3.18. Grindys cheminių medžiagų laikymo patalpose turi būti atsparios cheminiam poveikiui, turėti lygų paviršių bei nuolydį medžiagoms nuplauti. Nutekėjimo vietose būtina įrengti rezervuarą vandeniui neutralizuoti.
9.3.19. Degazuoti metalinę, stiklinę ir kitą tarą medžiagų laikymo vietose draudžiama. Tam turi būti numatytos specialios patalpos arba aikštelės.
9.3.20. Baigus darbą, visus elektros prietaisus sandėliuose būtina išjungti. Įvadinis kirtiklis turi būti įrengtas sandėlio išorėje, spintoje arba uždaroje nišoje.
9.3.21. Cheminių medžiagų laikymo patalpos turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis pagal galiojančias normas. Draudžiama gesinti vandeniu chemines medžiagas, kurios reaguoja su vandeniu arba yra. Esant stacionarioms gaisro gesinimo sistemoms, būtina nuolat tikrinti jų būklę.
9.3.23. Medžiagas ir žaliavas privaloma laikyti grupėmis pagal joms gesinti naudojamas priemones (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal jų fizines ir chemines bei pavojingumo gaisro atžvilgiu savybes. Medžiagų ir žaliavų laikymo vienoje patalpoje reikalavimai nurodyti 4 priede.
9.3.24. Laikymo vietose turi būti medžiagų išdėstymo planas, o ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės pakabinami ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių pavojingumą gaisro atžvilgiu.
9.3.25. Rūgščių laikymo vietos pažymimos. Sandėliuojant azoto ir sieros rūgštis reikia vengti jų sąlyčio su organinės kilmės medžiagomis (mediena, šiaudais ir t. t.).
9.3.26. Medžiagos, aktyviai reaguojančios su vandeniu (karbidai, šarminiai metalai, bario peroksidas, natrio hidratas ir kt.), laikomos atskiroje patalpoje, hermetiškoje taroje, ne žemiau kaip 15 cm virš grindų.
9.3.28. Amonio salietra laikoma nuo kitų mineralinių medžiagų atskirta nedegiomis pertvaromis. Grindys turi būti nedegios. Sukietėjusią amonio salietrą draudžiama trupinti naudojant sprogstamąsias medžiagas arba kibirkštį skeliančius įrankius.
9.3.29. Prieš kraunant mineralines trąšas, patalpas būtina išvalyti, kad neliktų kitų medžiagų (tepalo, durpių, šieno ir t. t.) likučių.
9.3.30. Buitinės ir pagalbinės patalpos sandėliuose įrengiamos pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus.
9.3.31. Sandėlių patalpose draudžiama laikyti elektros ir autokrautuvus bei įkrauti jų akumuliatorius. Pakrovimo ir iškrovimo mechanizmai turi būti techniškai sutvarkyti. Savaeigiai mechanizmai ne darbo metu laikomi jiems skirtose patalpose.
9.3.34. Draudžiama įrengti sandėlius patalpose, per kurias nutiesti tranzitiniai elektros kabeliai bei dujų ir degių skysčių vamzdynai.
9.3.35. Medžiagos, laikomos ne lentynose, turi būti sudėtos į rietuves. Šios sandėliavimo vietos pažymimos juostomis ant grindų. Kitose vietose sandėliuoti medžiagas draudžiama.
9.3.37. Atvirose aikštelėse įvairios talpos indus su reaktyvais, LU ir DS reikia sustatyti grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vienetų vienoje. Aplink kiekvieną aikštelę reikia įrengti užtvaras, kad nenutekėtų išsilieję skysčiai.
9.3.39. Lakų ir dažų sandėliuose draudžiama:
9.3.40. Ruošiamus išvežti pjautinės medienos ryšulius galima krauti tik vienoje darbo linijos pusėje.
9.3.42. Vasaros metu miško bei pjautinės miško medžiagos sandėlių teritorija privalo būti drėkinama.
9.3.43. Miško medžiaga turi būti kraunama į rietuves pagal iš anksto sudarytą technologinę schemą. Draudžiama užkrauti tarpus tarp rietuvių.
9.3.44. Sandėliuojamų anglių aikštelėse turi būti švaru. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už sandėlio teritorijos ribų. Aikštelę draudžiama kloti asfaltu ar medžio danga.
9.3.45. Anglių sandėlių negalima rengti ant šilumos šaltinių (garotiekių, karšto vandens vamzdžių ir kt.), virš elektros kabelių tunelių, taip pat po elektros perdavimo linijomis.
9.3.46. Skirtingų rūšių anglis reikia krauti į atskiras krūvas. Atvežtas anglis draudžiama krauti ant senų, jeigu jos laikomos ilgiau kaip 1 mėnesį.
9.3.47. Kai anglių krūvos ne aukštesnės kaip 3 m, tarpai tarp jų turi būti ne mažesni kaip 1 m, kai krūvos aukštesnės – ne mažesni kaip 2 m.
9.3.48. Anglims laikyti patalpos, įrengtos rūsiuose ir pirmuose aukštuose (jeigu virš jų yra kitos patalpos), atskiriamos nedegiomis sienomis, perdangomis ir durimis.
9.3.49. Kraunant anglis reikia atidžiai stebėti, kad į jų rietuves nepatektų medienos atliekų, popieriaus, šieno, skudurų ir kitų organinių medžiagų.
9.3.50. Anglių krūvų temperatūrą būtina nuolat kontroliuoti. Pakilus temperatūrai aukščiau kaip 60o C, susidariusią savaiminio užsidegimo židinio vietą reikia suplūkti arba pašalinti įkaitusias anglis. Būtina nedelsiant užpilti tą vietą šviežiomis anglimis ir kruopščiai jas suplūkti.
9.3.51. Išimtas iš krūvos įkaitusias anglis reikia išskleisti atsarginėje aikštelėje ne storesniu kaip 0,5 m sluoksniu ir atvėsinti. Atvėsusias anglis draudžiama krauti į tas pačias krūvas. Draudžiama anglis aušinti vandeniu pačiose rietuvėse.
10. DUJŲ ŪKIS
10.1. Degių dujų laikymas balionuose
10.1.1. Suslėgtųjų suskystintųjų ir ištirpintųjų dujų balionų laikymas turi atitikti „Slėgiminių indų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“ reikalavimus.
10.1.3. Gamybinėse ir sandėlių patalpose, kuriose gali išsiskirti sprogių dujų ar garų, įrengiami oro aplinkos dujų signalizatoriai, turintys šviesos ir garso signalų įrenginius. Neturint nurodytų prietaisų, būtina ne rečiau kaip kartą per pamainą atlikti sprogių dujų ar garų ore koncentracijos analizę. Nustačius pavojingą dujų koncentraciją, reikia išvėdinti patalpas, surasti dujų nutekėjimo priežastį ir ją pašalinti.
10.1.4. Į sandėlius, kuriuose laikomi balionai su degiomis dujomis, draudžiama įeiti asmenims, dėvintiems avalynę arba rūbus, galinčius sukelti kibirkščiavimą.
10.1.5. Grupėmis laikyti balionus vartotojai gali nedegiose vėdinamose spintose ir prie pastatų nedegių aklinų sienų (sienų be langų ir durų).
10.1.6. Pripildyti degių dujų balionai laikomi vertikaliai. Aplink degių dujų balionų sandėliavimo vietas mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rūkyti.
10.1.7. Degių dujų balionai laikomi vienaaukščiuose sandėliuose, neturinčiuose palėpių, su lengvai numetamomis konstrukcijomis.
10.1.9. Degių dujų balionų sandėlių grindys turi būti lygios, neslidžios, iš medžiagų, kurios smūgio metu neskelia kibirkšties.
10.1.11. Nuodingų dujų balionus reikia laikyti specialiose uždarose patalpose, o kitų dujų balionus – tiek specialiose patalpose, tiek atvirose aikštelėse, apsaugotose nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių poveikio.
10.1.12. Degių dujų (vandenilio, acetileno, propano, etileno ir kt.) balionai turi būti laikomi atskirai nuo deguonies, suslėgtojo oro, chloro, ftoro ir kitų oksidatorių balionų.
10.1.13. Draudžiama laikyti balionus su netvarkingais ventiliais, pažeistu korpusu (su įtrūkimais, įlenkimais, stipriai aprūdijusius).
10.1.14. Pakraunant, iškraunant ir laikant balionus, draudžiama juos daužyti vienas į kitą, mėtyti balionus ir jų gaubtus ant grindų.
10.1.16. Sandėliuose, kuriuose laikomi dujų balionai, turi būti nuolat veikiantis vėdinimas. Eksploatuoti sandėlius neveikiant vėdinimo įrenginiams draudžiama.
10.1.17. Atstumas nuo balionų iki šildymo vandeniu arba žemo slėgio garais radiatorių turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
10.1.18. Siekiant apsaugoti balionus nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, langus ir duris reikia įstiklinti matiniais arba balta spalva nudažytais stiklais.
10.1.19. Dujų balionų sandėliuose draudžiama laikyti kitas medžiagas ir daiktus (LU ir DS, rūgštis, pakulas, skudurus ir t. t.)
10.1.20. Balionus, neturinčius įdėklų, galima laikyti horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų. Kraunant balionus į rietuves, rietuvių aukštis neturi viršyti l,5 m, visi ventiliai turi būti uždengti apsauginiais gaubteliais ir nukreipti į vieną pusę.
10.1.22. Draudžiama 5 m ir mažesniu atstumu nuo degių dujų sandėlių laikyti degias medžiagas (kietas ir skystas), atlikti ugnies darbus.
10.1.23. Kiekviename izoliuotame sandėlio skyriuje galima laikyti ne daugiau kaip 500 degių ir nenuodingų dujų balionų, o bendra sandėlio talpa – ne daugiau kaip 3000 balionų.
10.1.24. Balionai, pripildyti dujų ir turintys įdėklus, laikomi vertikaliai viena eile. Kad balionai nevirstų, jie statomi į specialius lizdus, narvelius arba aptveriami barjeru.
10.1.25. Kilus sandėlyje gaisrui, būtina gesinant ugnį kartu intensyviai aušinti dujų balionus ir pašalinti juos iš pavojingos zonos. Jei balionai stipriai įkaitę arba yra gaisro židinyje, vanduo aušinti tiekiamas iš už priedangos.
10.1.26. Balionus draudžiama statyti prie evakuacinių išėjimų ir patalpų, pastatų pagrindinių fasadų pusės, prie įvažiavimų.
10.1.28. Techniniai koridoriai, pastatų rūsiai ir kitos patalpos, per kurias nutiesti dujotiekio vamzdynai, turi būti prieinamos aptarnaujančiam personalui bet kuriuo paros metu. Šiose patalpose sandėliuoti medžiagas, organizuoti gamybą ir pan. draudžiama.
10.2. Suskystintų degių dujų laikymas
10.2.1. Eksploatuojant suskystintų dujų sandėlius, būtina, be šių taisyklių, laikytis „Slėgiminių indų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklių“, „Dujų ūkio saugumo laikinųjų taisyklių“ reikalavimų.
10.2.2. Suskystintų dujų sandėlius aptarnauti leidžiama tik specialiai tam tikslui apmokytam personalui.
10.2.3. Eksploatuojant rezervuarus saugyklas, cisternas, būtina stebėti talpyklų sienelių, uždarymo, apsauginių ir matavimo įrenginių, šiluminės izoliacijos ar apsauginio dažų sluoksnio, pažymėto balta spalva, būklę. Pastebėtus gedimus reikia nedelsiant pašalinti.
10.2.4. Draudžiama eksploatuoti rezervuarus, cisternas su netvarkingais nuvedimo vamzdžiais, atjungtais apsauginiais vožtuvais.
10.2.5. Izoterminio tipo ir apšildomose saugyklose žiemos metu būtina kontroliuoti suskystintų dujų temperatūrą, kuri neturi būti didesnė nei nurodyta instrukcijoje. Įpilamo produkto temperatūra turi būti ne didesnė už tą, kuriai esant prisotintų produkto garų slėgis viršija leistiną rezervuaro slėgį.
10.2.6. Žiemos metu reikia nuolat nuleisti vandenį, susikaupusį talpyklose su anglies vandenilio arba kitomis netoksiškomis dujomis. Išpilant vandenį, reikia stebėti, kad kartu neištekėtų suskystintos dujos.
10.2.7. Būtina stebėti rezervuarų ar cisternų su suskystintomis dujomis aptvarų būklę, nepažeisti pylimo ir sienelės, laiku sutvarkyti pažeistas vietas, įrengti perėjimus per aptvaras.
10.2.8. Aikštelės, kuriose įrengti rezervuarai ir talpyklos su suskystintomis dujomis, turi būti tarp duobių bei prastai prapučiamų vietų, kuriose gali kauptis sunkesnės už orą dujos.
10.2.9. Cisternų, privažiuojančių į estakadą pripildyti arba išpilti suskystintas dujas, skaičius neturi viršyti nurodyto instrukcijoje. Pripylimui ir išpylimui leidžiama naudoti tik tvarkingus rezervuarus cisternas, gerai įžemintas, turinčias lygio matuoklius, ribinio lygio signalizatorius, manometrus, apsauginius vožtuvus, termometrus ir kitus apsauginius įrenginius.
10.2.10. Draudžiama pilti suskystintas dujas į cisternas, balionus, kurių išbandymo galiojimo laikas baigėsi, kurie neturi žymų, nenudažytos reikiama spalva.
10.2.11. Draudžiama pilti suskystintas dujas „krentančia čiurkšle“. Suskystintos dujos pilamos po skysčio, esančio rezervuare, cisternoje sluoksniu.
10.2.12. Rezervuarus, cisternas reikia pripildyti suskystintų dujų iki leistino lygio, kuris turi būti nurodytas cecho instrukcijoje. Suskystintų dujų lygio kontrolės įrenginiai turi būti nesugedę. Sugedus vietinio ar nuotolinio veikimo lygio matuokliams, eksploatuoti talpas draudžiama.
10.2.13. Dujoms išsiveržus iš rezervuarų, cisternų, vamzdynų, būtina nedelsiant jas atjungti instrukcijoje numatyta tvarka.
10.2.15. Siekiant išvengti oro į cisternos, rezervuaro vidų įsiurbimo ir sprogimo atžvilgiu pavojingo dujų ir oro mišinio susidarymo, po išpylimo talpykloje turi būti ne mažesnis kaip 50 kPa perteklinis slėgis.
10.2.16. Siekiant išvengti suskystintų dujų išsiveržimo į išorę per pažeistas pripildymo linijas, būtina stebėti jose įrengtų atbulinių vožtuvų būklę.
10.3. Degių dujų laikymas dujų rezervuaruose
10.3.1. Eksploatuojant šlapius dujų rezervuarus, be šių taisyklių, būtina laikytis visų normatyvinių ir jų saugą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų.
10.3.2. Būtina tikrinti, ar visos dujų rezervuarų dalys (korpusų, varpų užraktai ir t. t.) yra sandarios, mechaniškai nepažeistas varpas ar jo atskiros grandys. Nukreipiamieji ritinėliai turi būti reguliariai sutepami. Aikštelėje, kurioje įrengti dujų rezervuarai, neturi būti nelygumų ir blogai prapučiamų vietų, kuriose gali susikaupti sunkesnės už orą dujos.
10.3.3. Būtina nuolat kontroliuoti uždaromosios, reguliavimo ir apsauginės dujų rezervuaro arba jų grupės armatūros būklę.
10.3.4. Vanduo dujų rezervuaruose neturi užšalti. Šaltu metų laiku hidrauliniai užraktai ir lauke esantys dujų rezervuarų baseinai turi būti šildomi. Užraktus, taip pat apledėjusį dujų rezervuaro korpusą šildyti galima tik vandens garais.
10.3.5. Būtina nuolat stebėti signalizacijos įrenginius, signalizuojančius apie dujų rezervuaro darbo eigos pažeidimus (varpo persikreipimas, minimalus dujų kiekis, vakuumo nebuvimas ir pan.) ir automatinius įrenginius, nutraukiančius dujų tiekimą į dujų rezervuarą jį užpildžius iki leistinos ribos arba nutraukiančius dujų tekėjimą varpui nusileidus iki leistinos apatinės ribos.
10.3.6. Vandens kiekis hidrauliniuose varpo užraktuose ir baseine neturi sumažėti žemiau leistinos ribos. Būtina nuolat tikrinti vandens tiekimo linijų būklę.
10.3.7. Pastebėjus dujų nuotėkį iš dujų rezervuaro, būtina nedelsiant išsiaiškinti nuotėkio priežastį ir ją pašalinti. Jei greitai likviduoti dujų nuotėkį neįmanoma, būtina sustabdyti jų tiekimą į dujų rezervuarą, likusias dujas persiurbti į kitą saugyklą, o po to imtis priemonių dujų nuotėkio priežastims pašalinti.
10.3.8. Dujų rezervuarai su acetilenu ir kitomis dujomis, galinčiomis nuo įkaitimo ir suslėgimo užsiliepsnoti, turi būti eksploatuojami tik su ugnies užtvaromis dujų linijose prieš dujų rezervuarus ir už jų.
10.3.9. Jei ant vidinių dujų rezervuaro arba dujotiekio sienelių susikaupia sieros nuosėdos (geležies sulfidai), tai juos valant būtina sieneles nuolat drėkinti, kad būtų išvengta savaiminio geležies sulfido užsidegimo. Nuimtos nuo įrenginių sienelių nuosėdos dedamos į metalinę tarą ir pašalinamos sunaikinti.
10.3.10. Kilus gaisrui, būtina nutraukti dujų tiekimą į dujų rezervuarą (sustabdyti dujų tekėjimą, aplieti hidraulinius užraktus vandeniu ir pan.), iškviesti priešgaisrinę apsaugą, intensyviai aušinti dujų rezervuaro sieneles ir laikančiąsias konstrukcijas nuo perkaitimo. Prireikus išleisti dujų likučius ir pripildyti dujų rezervuarą inertinių dujų, taip pat, atsižvelgus į avarijos pobūdį, imtis kitų reikalingų priemonių.
11. STATYBOS IR REMONTO DARBAI
11.1. Statybos, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai turi būti atliekami pagal projektinę dokumentaciją.
11.2. Laikini pastatai ir statiniai (buitinės patalpos, sandėliai ir t. t.) statybos aikštelėje turi būti įrengiami pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus ir laikantis įmonės vidaus nustatytos tvarkos.
11.3. Už statomo ar remontuojamo (rekonstruojamo) objekto, statybininkų buitinių ir pagalbinių patalpų ir teritorijos priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių įgyvendinimą atsako statybos vadovas (rangovas).
11.4. Statomuose pastatuose draudžiama įrengti laikinus LU, DS ir dujų balionų sandėlius. Buitines patalpas leidžiama įrengti pastatų dalyse, atskirtose priešgaisrinėmis pertvaromis ir perdangomis.
11.5. Pastatuose, statomuose iš neapsaugotų laikančiųjų metalinių konstrukcijų, plokščių su degia šilumine izoliacija, draudžiama įrengti laikinus sandėlius, dirbtuves ir buitines patalpas.
11.7. Naudotis mediniais laikinais laiptais galima tik ne aukštesniuose kaip dviejų aukštų pastatuose.
11.8. Projekte numatytos išorinės gaisrinės kopėčios ir apsauginės tvorelės ant statomo pastato stogo turi būti įrengiamos tuoj pat po laikančiųjų konstrukcijų sumontavimo.
11.9. Statant ar remontuojant trijų ir daugiau aukštų pastatus, turi būti naudojami metaliniai pastoliai arba mediniai, apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis (skiediniais).
11.10. Statybiniuose pastoliuose kas 40 m jų perimetro būtina įrengti vienus laiptus arba kopėčias, bet ne mažiau kaip dvejus laiptus (kopėčias) visam pastatui. Nuo pastolių, denginių ir pakylų reikia nuolat valyti statybines šiukšles.
11.11. Žmonėms evakuoti iš daugiaaukščių pastatų ir statinių būtina įrengti ne mažiau kaip dvejas kopėčias visam statybos laikotarpiui. Statant aukštesnius kaip 10 m pastatus, laiptus reikia montuoti tuo pačiu metu kaip ir laiptinių aikšteles.
11.12. Degių ir sunkiai degių medžiagų klojinius vienu metu leidžiama įrengti ne daugiau kaip per tris aukštus. Betonui sustingus, mediniai klojiniai nuimami.
11.13. Statant pastatą, kartu turi būti atliekami konstrukcijų atsparinimo ugniai darbai, numatyti projekte.
11.14. Atliekant darbus, neapsaugotas šiluminės izoliacijos ir hidroizoliacijos plotas neturi būti didesnis kaip 500 m2, kai izoliacinė medžiaga degi, ir 1000 m2, kai izoliacinė medžiaga sunkiai degi.
11.15. Darbų atlikimo vietoje degių medžiagų kiekis neturi būti didesnis, negu reikia vienai darbo pamainai.
11.16. Draudžiama priešgaisrinėse juostose ir zonose palikti neužtaisytas angas (ertmes). Kitoje dalyje pradėti rengti šiluminę izoliaciją galima tik užbaigus ankstesnės dalies priešgaisrinių juostų, zonų įrengimą.
11.17. Naudoti agregatus, šildančius rulonines medžiagas, galima tik dengiant stogo dangą ant gelžbetoninių plokščių ir naudojant nedegią šiluminę izoliaciją. Degalus ir tuščią jų tarą laikyti ant stogo dangos draudžiama.
11.18. Laikyti ir ruošti degius skysčius reikia atskirose vėdinamose patalpose, taip pat specialiai tam skirtuose konteineriuose iš nedegių medžiagų.
11.19. Draudžiama naudoti atvirą ugnį 10 m spinduliu nuo bitumo ir skiediklio (benzino, terpentino ir kt.) maišymo vietos. Karštas bitumas turi būti pilamas į skiediklį ir maišomas mediniais įrankiais.
11.20. Katilus bitumams ir dervoms lydyti būtina įrengti tam skirtose aikštelėse, bet ne arčiau kaip per 10 m nuo I, II atsparumo ugniai pastatų ir 20 m nuo III -V atsparumo ugniai pastatų. Draudžiama katilus įrengti ant pastato stogo.
11.21. Stogo remonto metu naudojant atvirą ugnį, darbo vieta turi būti aprūpinta dviem ne mažesnės kaip 10 l talpos gesintuvais ir nedegiu audeklu.
11.22. Kiekvienas katilas turi būti techniškai sutvarkytas, su sandariu nedegiu dangčiu ir su nukreipimo stogeliu, kad užviręs bitumas nepatektų į kūryklą. Katilo priekis (kur yra pakura) pakeliamas 0,1 m aukščiau negu likusi katilo dalis.
11.24. Izoliacinės ir bituminės mastikos į katilus dedama ne daugiau kaip 3/4 jų talpos. Katilas ir į jį dedama medžiaga turi būti sausi.
11.25. Bitumo mišinius kaitinti patalpose galima tik statinėse su elektriniu šildytuvu. Šildyti ugnimi draudžiama.
11.26. Bitumo virimo atliekų utilizavimo vietose, prie laužų būtina turėti 0,5 m3 talpos dėžes su sausu smėliu, kastuvus ir gesintuvus gaisrui gesinti.
11.27. Draudžiama vienu metu toje pačioje patalpoje atlikti suvirinimo ir kitus ugnies bei apdailos darbus naudojant klijus, dažus, dervas ir kitas degias medžiagas.
11.28. Baigus darbą, deguonies ir degiųjų dujų balionus reikia nugabenti į nuolatinę jų laikymo vietą.
11.30. Degias statybines atliekas, šiukšles darbų atlikimo vietose ir teritorijoje reikia nuolat valyti ir šalinti į specialiai tam skirtas ir įrengtas vietas.
11.31. Baigus degių grindų ir kitų konstrukcijų šlifavimo darbus, nuo agregatų turi būti nuimami ir valomi dulkių surinkimo maišai.
11.32. Prieš darbų pradžią statybos aikštelėje būtina įrengti priešgaisrinį vandentiekį arba vandens rezervuarus, turi būti pirminės gaisro gesinimo priemonės, sutvarkyti keliai ir prieigos, įrengtas ryšys.
12. UGNIES DARBAI
12.1. Prie ugnies darbų priskiriamos gamybinės operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba įkaitinamos medžiagos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (metalų suvirinimas elektra bei dujomis, darbai su litavimo lempa ir t. t.).
12.3. Objekte turi būti sudaryta instrukcija, nustatanti konkrečią ugnies darbų atlikimo tvarką ir patvirtinta vadovo.
12.6. Nuolatinė ugnies darbų vieta, jei patalpose yra degių medžiagų, turi būti atskirta vientisine nedegia pertvara, ne žemesne kaip 2,5 m. Grindys turi būti nedegios.
12.7. Laikinas ugnies darbų atlikimo vietas nustato objekto (darbo baro) vadovas ir išduoda leidimą (5 priedas). Įmonėje galima parengti atskiras suvirinimo taisykles ir kitokios griežtesnės formos leidimą, suderintą su vietiniais valstybinės priešgaisrinės priežiūros organais.
12.8. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, stebint objekto (darbo baro) vadovui, arba aukštos kvalifikacijos suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina objekto vadovas.
12.9. Leidimas atlikti ugnies darbus surašomas dviem egzemplioriais konkrečiam laikotarpiui. Pirmas egzempliorius perduodamas atsakingam už darbų atlikimą asmeniui, o antras egzempliorius lieka pas objekto (darbo baro) vadovą ir saugomas 3 dienas po darbų užbaigimo.
12.10. Objekto (darbo baro) vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už parengiamųjų bei ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų apimtį bei turinį, jų atlikimo seką, saugos priemones atliekant šiuos darbus, aplinkos oro kontrolės tvarką.
12.11. Įvykdžius visus leidime numatytus reikalavimus, asmenys, atsakingi už pasiruošimą ir ugnies darbų atlikimą, pasirašo. Po to darbo baro viršininkas patikrina reikalavimų įvykdymą, pasirašo leidimą ir jį perduoda vykdytojams.
12.12. Ugnies darbų atlikimo vietoje turi būti gaisro gesinimo priemonės (gesintuvas arba dėžė su smėliu ir kastuvu, kibirai su vandeniu ir pan.).
12.13. Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra degių konstrukcijų ir medžiagų, jas privalu pašalinti arba, kad neužsidegtų, patikimai apsaugoti metaliniais skydais, sudrėkinti vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių ir aukštų.
12.14. Atsakingas už kontrolę asmuo, baigus ugnies darbus, turi tikrinti laikiną darbo vietą ne mažiau kaip 4 val. po jų baigimo.
12.15. Atliekant ugnies darbus draudžiama:
12.15.2. suvirinti, pjauti ar lituoti neseniai nudažytas ir neišdžiūvusias konstrukcijas bei gaminius;
12.15.3. naudotis tepalais, riebalais, benzinu ar kitais degiais skysčiais suteptais drabužiais, pirštinėmis;
12.16. Atliekant ugnies, darbus laidai ir kabeliai neturi liestis su dujų balionais bei kita įranga.
12.17. Ugnies darbų atlikimo vietoje nuo aikštelės, metalo konstrukcijų ir įrengimų turi būti nuvalytos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, dervos, dulkės ir t. t.
12.18. Aparatai, mašinos ir kiti įrengimai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų bei vamzdynų pašalintos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, atjungti aklėmis nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti kaitriuoju garu arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamzdynų paimti oro mėginiai.
12.19. Ugnies darbai turi būti atliekami tik prie atvirų landų, angų, liukų ir veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai.
12.20. Ugnies darbų zonoje aparato arba vamzdyno viduje atsiradus degiosioms dujoms ar skysčiams, šie darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Jie gali būti atliekami toliau tik išsiaiškinus bei pašalinus degiųjų dujų ar skysčių atsiradimo priežastis.
12.21. Kilnojamaisiais acetileno generatoriais leidžiama dirbti tik gerai vėdinamose patalpose. Atstumas nuo suvirinimo vietos iki generatoriaus turi būti ne mažesnis kaip 10 m.
12.22. Baigus darbus, generatoriuje turi būti sunaudotas visas kalcio karbidas. Kalkių dumblas, šalinamas iš generatorių, turi būti iškraunamas į šiam tikslui skirtą vietą, esančią ne arčiau kaip 10 m nuo pastatų.
12.23. Atviros kalkių dumblo duobės turi būti aptvertos, o uždaros – turėti nedegias perdangas ir vėdinimo sistemą bei angas dumblui pašalinti.
12.25. Atstumas nuo degiklių (pagal horizontalę) iki degiųjų dujų ir deguonies balionų turi būti ne mažesnis kaip 5 m.
12.26. Atidarytus būgnus su kalcio karbidu reikia sandariai uždengti vandens nepraleidžiančiais dangčiais su užlenktais kraštais. Dangčio kraštelis turi būti ne žemesnis kaip 50 mm.
12.27. Acetileno įrenginių patalpose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 200 kg kalcio karbido. Atidarytas gali būti tik vienas būgnas.
12.28. Atliekant ugnies darbus naudojant dujas, draudžiama:
12.29. Elektros suvirinimo aparatų kabeliai turi būti tvarkingi ir patikimai sujungti, pažeistos elektros kabelių vietos patikimai izoliuotos.
12.30. Atliekant ugnies darbus naftos ir jos produktų rezervuare, būtina:
12.30.1. rezervuarą, kuriame bus atliekami ugnies darbai, ištuštinti ir aklėmis atjungti nuo visų vamzdynų;
12.30.5. pylimo viduje sandariai uždaryti kanalizacijos (nuotėkių) šulinius, jų dangčius užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu.
12.31. Atliekant ugnies darbus perpylimo estakadose, būtina:
12.31.3. pašalinti LU ir DS nuotėkas, nuvalyti perpylimo aikšteles, geležinkelio estakadas, vamzdynų paviršių, kanalizacijos (nuotėkų) latakų ir įlajų paviršių;
12.31.4. sandariai uždaryti pramoninės, lietaus kanalizacijos šulinius, įlajas, esančias 20 m spinduliu nuo darbų vietos, o jų dangčius užpilti ne plonesniu kaip 10 cm smėlio sluoksniu;
12.32. Suvirinimo darbų dirbtuvės įrengiamos atskiruose pastatuose arba nuo gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų patalpų atskirtose remonto dirbtuvėse. Dirbtuvės patalpos turi būti iš nedegių statybinių konstrukcijų.
12.34. Suvirintojų vietos atskiriamos nedegiomis apsauginėmis sienelėmis arba ugniai atspariomis brezentinėmis užuolaidomis.
12.35. Suvirinimo dirbtuvėje esant ne daugiau kaip 10 suvirinimo dujomis postų, kiekvienam darbo postui leidžiama turėti po vieną atsarginį deguonies ir acetileno balioną, bet bendras atsarginių balionų skaičius neturi būti didesnis kaip po 5 kiekvienos rūšies balionų.
12.36. Jei įrengta daugiau kaip 10 suvirinimo postų, deguonies ir acetileno balionai įrengiami izoliuotoje patalpoje, atskirtoje nuo kitų ugniasiene ir turinčioje atskirą išėjimą į lauką. Balionai su degiosiomis dujomis, esantys patalpoje, turi būti ne arčiau kaip l m nuo šildymo prietaisų ir 5 m nuo suvirinimo degiklio ir kitų šilumos šaltinių su atvira ugnimi.
12.37. Draudžiama vienoje patalpoje laikyti balionus su deguonimi ir degiosiomis dujomis, taip pat kalcio karbidą, dažus, tepalus, riebalus.
12.38. Kiekvienoje acetileno dujotiekio atšakoje į suvirinimo postą turi būti įrengta pripildyta vandens hidraulinė užtvara. Vandens lygis joje tikrinamas tik atjungus dujas. Neveikiant užtvarai, draudžiama atlikti suvirinimo darbus.
12.40. Degiklius periodiškai reikia atšaldyti. Tam tikslui naudojamos vandens talpyklos. Prieš atšaldant, degikliai užgesinami.
12.41. Dujų nutekėjimas vamzdynuose, žarnose ir kituose paskirstymo įrenginiuose nustatomas naudojant muilo tirpalą. Šiam tikslui naudoti ugnį draudžiama.
12.42. Suvirinimo elektra aparatų laidai ir kabeliai turi būti patikimai izoliuoti, apsaugoti nuo aukštų temperatūrų poveikio ir mechaninių pažeidimų. Atskiros aparato dalys neturi įkaisti daugiau nei yra numatyta EĮĮT reikalavimuose. Suvirinimo elektra įrenginys darbo metu turi būti įžemintas. Draudžiama vieno aparato įžeminimą naudoti kitam aparatui.
12.43. Išgaunant acetileną generatoriuose, pastarieji įrengiami izoliuotose, nedegiose, specialiai įrengtose patalpose. Prieš pradedant darbą su acetileno generatoriumi, turi būti patikrinta hidraulinė užtvara, apsauginis vožtuvas, sujungimo vietų ir žarnų sandarumas. Acetileno generatoriai ir dujų vamzdžiai baigus darbą išvalomi ir išplaunami.
12.44. Kalcio karbidas saugomas sausose, gerai vėdinamose patalpose, sandarioje taroje. Draudžiama sandėliuoti kalcio karbidą rūsiuose ir nešildomose, drėgnose, nevėdinamose patalpose.
12.45. Tarai su kalcio karbidu atidaryti draudžiama naudoti litavimo lempas ir instrumentus, galinčius išskelti kibirkštis.
12.46. Draudžiama dirbti, jei suvirinimo aparatūra neatitinka jai keliamų reikalavimų, atlikti bakų, taros, kurioje buvo laikomi LU ir DS, suvirinimo, pjaustymo darbus, jei ji neišplauta ir neišgarinta, suvirinti gaminius, aparatus, prietaisus, veikiamus slėgio ar turinčius degių skysčių, virinti konstrukcijas ir mazgus, jei dar nenudžiūvę dažai, remontuoti dujų balionų sklendes, jei iš balionų neišleistos dujos. Būtina stebėti, kad deguonies balionai, žarnos nesiliestų su augaliniais ir mineraliniais tepalais, tepaluotais drabužiais. Suvirinimo kabinose draudžiama laikyti drabužius ir kitus pašalinius daiktus.
12.47. Draudžiama šildyti atvira ugnimi užšalusius acetileno generatorius ir jų dalis, dujų balionų reduktorius, sklendes, vamzdynus ir kitas suvirinimo įrenginių dalis. Tai atliekama tik karštu vandeniu arba garais.
12.48. Dėl dujų armatūros, žarnų sujungimų nesandarumo išsiveržus dujoms, būtina nedelsiant užsukti dujų čiaupą arba sklendę ir užgesinti degančias dujas.
12.49. Litavimo lempos turi būti tvarkingos. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį būtina tikrinti jų tvirtumą ir sandarumą, o patikrinimo datą ir rezultatus įrašyti į specialų žurnalą. Be to, ne rečiau kaip vieną kartą per metus reikia atlikti lempų hidraulinius bandymus.
12.50. Kiekviena litavimo lempa turi turėti pasą, kuriame nurodyti gamyklinio hidraulinio bandymo ir leidžiamo darbinio slėgio rezultatai.
12.51. Lempos turi būti su spyruokliniais apsauginiais vožtuvais, sureguliuotais reikiamam slėgimui, o trijų litrų ir didesnės talpos lempos – su manometrais.
12.52. Pilti degalus į litavimo lempas ir jas uždegti reikia specialiai tam tikslui skirtose vietose.
12.53. Tam, kad iš litavimo lempos neišsiveržtų liepsna, iš pilamų į lempą degalų būtina pašalinti priemaišas ir vandenį.
12.54. Dirbant su litavimo lempa draudžiama:
12.54.6. ardyti ar remontuoti lempą, pilti iš jos arba į ją degalus arti atviros ugnies, tuo metu rūkyti;
13. TRANSPORTO APTARNAVIMO OBJEKTAI
13.1. Automobiliai ir kitos mašinos patalpose, aikštelėse (nesant garažų) statomos paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp sunkvežimių – 0,8 m atstumą.
13.2. Autotransporto įmonėse, saugojimo aikštelėse, turinčiose daugiau kaip 25 automobilius, turi būti parengtas ir įmonės vadovo patvirtintas automobilių sustatymo planas bei jų evakavimo tvarka kilus gaisrui.
13.4. Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degias dujas, statomos atskirose aikštelėse arba boksuose, įrengtuose pagal galiojančių statybos normų reikalavimus.
13.5. Transporto stovėjimo vietose turi būti lynai arba vilktys (viena – keturiasdešimčiai automobilių) automobiliams evakuoti, bet ne mažiau kaip dvi, neatsižvelgiant į vietų skaičių.
13.6. Garažų teritorijoje gali būti atvirų aikštelių nedideliam autotransporto remontui ir techninei priežiūrai. Jose turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems kuro ir degalų filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai išpilami į metalinius indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose. Išlietus LU ir DS reikia užpilti smėliu ar pjuvenomis ir pašalinti į tam skirtą vietą.
13.7. Draudžiama atlikti ugnies darbus remontuojant transporto priemones, kai jų bakuose yra degalų, karteriuose – tepalų, balionuose – dujų.
13.8. Kiekvienoje automobilių remonto ir techninio aptarnavimo zonoje turi būti įrengtas skydas su priešgaisriniu inventoriumi.
13.9. Atliekant dujų įrangos remonto darbus, būtina nutraukti visas dujų pildymo operacijas, veikiančią įrangą išjungti, išskyrus siurblių ir kompresorių skyriaus ventiliatorius, kurie turi veikti visą remonto darbų laiką.
13.10. Garažuose bei autotransporto stovėjimo aikštelėse draudžiama:
13.10.1. dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales LU ir DS. Šie darbai turi būti atliekami tik tam tikslui skirtose patalpose arba atvirose aikštelėse;
13.10.7. šildyti variklius atvira ugnimi (deglais, litavimo lempomis), pasišviesti atvirais ugnies šaltiniais atliekant remonto ir kitus darbus;
13.11. Automobilių aptarnavimo įmonėse apžiūros duobėje turi būti ne mažiau kaip dvi išlipimo vietos.
13.12. Garažuose ir remonto boksuose, kuriuose yra apžiūrų duobės ir rūsiai, draudžiama laikyti automobilius su dujine įranga.
13.13. Visi automobiliai privalo turėti gesintuvus: lengvieji – 1 gesintuvą, ne mažesnį kaip 2 l talpos, krovininiai, kurių bendroji masė iki 3,5 t, – 1 gesintuvą, ne mažesnį kaip 5 l talpos, o kurių masė didesnė nei 3,5 t ir autobusai – 2 gesintuvus, kurių kiekvieno talpa ne mažesnė kaip 5 litrai.
13.16. Įrengimų, įkraunančių baterijas elektros srove, blokatoriai, sugedus vėdinimo sistemai, turi garantuoti įkrovimo srovės išjungimą.
13.17. Atskirose natūraliai vėdinamose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip penkių krovininių vežimėlių jėgos baterijas. Bendrose sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose galima įkrauti ne daugiau kaip dviejų krovininių vežimėlių jėgos baterijas ir tik esant vėdinimo sistemai, įrengtai virš vežimėlių. Baterijos įkraunamos tam skirtose ir atitvertose vietose, prie išorinių sienų langų. Ruošti ir laikyti elektrolitą galima tik atskirose patalpose.
13.18. Ant baterijų įkrovimo stočių durų turi būti užrašas „Įkrovimo stotis“ bei ženklai, draudžiantys naudoti atvirą ugnį.
13.19. Įkrovimo patalpose draudžiama:
13.19.2. lituoti, pjaustyti, suvirinti bei dirbti kitus darbus, kurių metu susidaro kibirkštys ar naudojama ugnis;
13.19.3. įkrauti baterijas ir akumuliatorius be aptarnaujančio personalo priežiūros ir esant išjungtai vėdinimo sistemai;
13.20. Jungikliai ir saugikliai įrengiami akumuliatorinės patalpos išorėje. Pakrovimo srovė įjungiama ir išjungiama specialiai tam skirtomis linijomis.
13.23. Akumuliatorinė eksploatuojama nuolat veikiant atskiram ištraukiamajam vėdinimui. Ventiliatoriaus sparnai turi būti iš spalvoto, atsparaus rūgščiai ir šarmams metalo. Baigus pakrauti, srovė nedelsiant išjungiama.
13.24. Akumuliatorinėje draudžiama vienoje patalpoje laikyti rūgštinius ir šarminius akumuliatorius, taip pat krauti neveikiančius akumuliatorius. Pakrovimo patalpoje gali būti tik tie elektrokarai, kurių akumuliatoriai kraunami. Jų skaičius nustatomas instrukcijoje.
13.25. Elektrokarai ir autokrautuvai laikomi garažuose arba specialiose aikštelėse. Prieš pradedant elektrokaru ar autokrautuvu dirbti, reikia įsitikinti, ar kuro sistemos, duslintuvo, variklio tepimo sistemos, elektros įranga yra nesugedusi. Draudžiama dirbti su netvarkingomis transporto priemonėmis.
13.26. Patalpoje turi būti elektrokarų ir autokrautuvų stovėjimo schema, paruošta taip, kad technika neužstatytų praėjimų, privažiavimų, išėjimų ir priėjimų prie gaisro gesinimo priemonių.
13.27. Transporto priemonės, aptarnaujančios sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas, turi būti saugios.
13.28. Autotransporto degalinėse išpylimo bei lygio matavimo vamzdžių, apžiūros bei išpylimo šulinių liukų dangčiai turi būti uždaryti. Atidaryti šiuos dangčius galima tik naftos produktų pylimo į rezervuarus arba jo lygio matavimo metu. Rezervuarų kvėpavimo įrenginiai turi būti techniškai sutvarkyti.
13.29. Naftos produktai į požeminius rezervuarus turi būti pilami uždaru būdu (vamzdžiais arba žarnomis), autocisterna – įžeminta, o automobilio variklis – išjungtas.
13.30. Rezervuaro pildymo metu pilti naftos produktus iš kolonėlių, prijungtų prie to rezervuaro, draudžiama.
13.31. Pilant degalus į autotransporto priemones, būtina laikytis šių reikalavimų:
13.31.2. degalai pilami tiesiai į kuro bakus. Kurą taip pat galima pilti į metalinius indus su sandariais kamščiais;
13.32. Draudžiama pilti degalus į automobilius, pakrautus degiais arba sprogimo atžvilgiu pavojingais kroviniais.
14. LABORATORIJOS
14.1. Laboratorijų darbuotojai privalo žinoti naudojamų cheminių medžiagų pavojingumą gaisro atžvilgiu ir laikytis atitinkamų saugos reikalavimų. Laboratorijose laikomos tik griežtai nustatyto pavyzdžio cheminės medžiagos. Draudžiama kartu laikyti tas medžiagas, kurios reaguodamos viena su kita gali sukelti gaisrą ar sprogimą.
14.2. Baldai ir įrengimai laboratorijose turi būti sustatyti taip, kad netrukdytų evakuoti žmones. Minimalus praėjimų tarp įrengimų plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 m.
14.3. Stalų, stelažų, traukos spintų paviršiai, skirti darbui su gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingais skysčiais ir medžiagomis, turi būti padengti nedegia medžiaga, o dirbant su chemiškai aktyviomis medžiagomis – medžiagomis, atspariomis jų poveikiui, ir turėti bortelius.
14.4. Laboratorijose visi darbai, kurių metu gali išsiskirti kenksmingų, gaisro arba sprogimo atžvilgiu pavojingų dujų bei garų, turi būti atliekami techniškai tvarkingose traukos spintose, veikiant vėdinimo sistemai. Jeigu eksperimento sąlygomis darbą su LU ir DS reikia atlikti ne traukos spintoje, tokiems darbams atlikti surašoma instrukcija.
14.5. Traukos spintose turi būti įrengtas sprogimo atžvilgiu nepavojingas apšvietimas, kurio įjungimas įrengiamas spintos išorėje.
14.6. LU ir DS turi būti laikoma taroje, kuri nurodyta instrukcijoje. Stikliniai indai turi būti laikomi specialioje sandarioje metalinėje dėžėje, išklotoje asbestu. Vidinėje dangčio pusėje turi būti užrašas, nurodantis LU ar DS pavadinimą ir bendrą kiekį, leidžiamą laikyti patalpoje.
14.7. Draudžiama laikyti LU ir DS polietileninėje, taip pat ir plonasienėje tam tikslui nepritaikytoje stiklo taroje.
14.8. Draudžiama šildyti stikliniuose induose daugiau kaip 0,5 l LUS. Dirbti su LUS, kurių kiekis didesnis kaip 0,5 l, galima laboratorijos vedėjo leidimu.
14.9. Nešti didelės talpos stiklinius indus su rūgštimis, šarmais ir kitais gailiais skysčiais galima tik specialiose metalinėse arba medinėse dėžėse.
14.10. Šarminius metalus reikia laikyti vandens neturinčiame žibale arba tepaluose, sandariai uždarytame (kad nepatektų oras), storomis sienelėmis inde. Stiklainius su šarminiais metalais būtina dėti į sandariai uždaromas metalines dėžes. Draudžiama laikyti šarminių metalų kiekį, viršijantį pamainos normą.
14.12. Suslėgtų, suskystintų ir ištirpintų dujų balionus būtina laikyti metalinėse spintose, ne laboratorijose. Spintose turi būti prapjovos arba vėdinimo įrenginiai.
14.13. Galeninių preparatų ruošimo dirbtuvėse, laboratorijose bei patalpose būtina:
14.13.1. spirito virimo bei rektifikavimo aparatus, taip pat kompresorius ir karbiuratorinius įrengimus laikyti atskirose patalpose;
14.13.2. spiritą, benziną ir kitus LUS laikyti izoliuotose nedegiomis konstrukcijomis sandėlių patalpose;
14.13.3. LUS darbo reikalams tiekti vamzdžiais arba specialia sandaria tara. Laboratorijoje jų neturi būti daugiau, negu reikia vienai darbo pamainai;
14.14. Koncentruotų mineralinių rūgščių stiklinėje taroje su pritrintiniais kamščiais leidžiama laikyti ne daugiau kaip 3 kg. Bromas ir chromo anhidridas laikomi traukos spintose, stikliniuose induose, įstatytuose į metalinius arba fajansinius įdėklus.
14.15. Raudonasis fosforas laikomas sandariai uždarytuose stikliniuose arba metaliniuose induose, vandenilio peroksidas (30% perhidrolis) – metaliniame konteineryje, tamsiame stikliniame inde su medžio kamščiu. Šios medžiagos laikomos spintoje su neutraliomis druskomis (karbonatais bei sulfatais), atokiau nuo lentynų su oksidatoriais, metalų milteliais bei šarminiais metalais.
14.16. Reagentai (oksidatoriai) – bertoleto druska, bario ir amonio perchloratai, natrio ir bromo hipochloratai, natrio ir kalio nitratai, kalcis ir baris, amonio salietra – laikomi stikliniuose induose su pritrintiniais arba plastmasiniais užsukamais kamščiais. Šie indai statomi spintose ant atskirų (viršutinių) lentynų.
14.17. Reagentus laboratorijose ir jų sandėliuose būtina laikyti rakinamose spintose. Šių spintų raktus privalo turėti laborantas arba kitas atsakingas darbuotojas.
14.18. Prieigose prie cheminių medžiagų laikymo vietų turi būti aiškūs užrašai, nurodantys cheminės medžiagos charakteringiausią savybę: „Ugnis pavojinga“, „Nuodinga“ ir t. t.
14.19. Visose laboratorijų patalpose vėdinimo sistema turi būti įjungta 5 min. prieš darbą ir išjungta darbą baigus. Draudžiama dirbti laboratorijoje esant netvarkingai vėdinimo sistemai.
14.20. Draudžiama palikti be priežiūros į elektros tinklą įjungtą aparatūrą ir kitus elektros įrenginius.
14.21. LU ir DS pilti į kanalizaciją draudžiama. Panaudotus skysčius būtina supilti į sandariai uždaromą indą, o pasibaigus darbo dienai – pašalinti iš laboratorijos ir sunaikinti arba regeneruoti.
14.22. Laboratorijos patalpose draudžiama užgriozdinti koridorius, praėjimus, taip pat praėjimus prie gesinimo priemonių, plauti grindis, sienas, įrenginius LU ir DS, valyti išsiliejusius LU ir DS degant degikliams ir elektros šildymo prietaisams.
14.23. Laboratorijų patalpos po darbo rakinamos atjungus visus veikiančius prietaisus, surinkus į specialias vietas LU ir DS, išnešus iš patalpų degias šiukšles ir atliekas.
14.24. Laboratorijos turi būti aprūpintos gesinimo priemonėmis, atsižvelgiant į naudojamų cheminių medžiagų savybes.
14.25. Visiems bandymų įrengimams, nepaisant jų kategorijos (stendiniai, modeliniai, pusiau fabrikiniai, bandomieji gamybiniai), turi būti parengtos gamybinės priešgaisrinės saugos instrukcijos.
15. PAGALBINIAI CECHAI
15.1. Medžio apdirbimo cechai ir dirbtuvės
15.1.1. Nuo gamybinės įrangos, šildymo prietaisų, elektros įrenginių medžio apdirbimo cechuose ir dirbtuvėse būtina valyti medžio dulkes, drožles ir kitas degias atliekas ne rečiau kaip kartą per pamainą, o nuo statybinių konstrukcijų ir elektros šviestuvų – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites. Elektros mašinos ir paleidimo įrenginiai periodiškai turi būti prapučiami, kad juose nesusikauptų dulkės.
15.1.2. Susikaupus medžio atliekoms, jos turi būti pašalintos iš cecho. Medžio apdirbimo staklės turi turėti veikiančius vietinius siurbtuvus. Draudžiama dirbti staklėms esant išjungtai vėdinimo sistemai.
15.1.3. Ciklonų ir dulkių surinkimo kameros turi būti nuolat uždarytos. Susikaupusias medienos atliekas būtina laiku šalinti. Perpildyti ciklonų bei dulkių surinkimo kameras ir užteršti aikšteles jų įrengimo vietose draudžiama.
15.1.6. Staklių, elektros mašinų guoliai tepami ne rečiau, negu nurodyta cecho instrukcijoje. Būtina stebėti, kad į tepalą nepatektų drožlių ir pjuvenų. Pakilus guolių temperatūrai daugiau kaip 45-50oC, stakles reikia sustabdyti.
15.1.7. Klijai šildomi garais arba uždaro tipo elektriniais šildymo prietaisais. Klijus šildyti galima tik izoliuotoje patalpoje arba specialiai tam skirtoje saugioje vietoje. Klijus iš sintetinių dervų reikia saugoti metalinėse dėžėse arba nedegiose saugyklose.
15.1.9. Gaisro atžvilgiu pavojingus gamybos procesus reikia atlikti atskirose patalpose arba vietose. Jose turi būti įrengtas vėdinimas ir apšvietimas.
15.1.10. Gamybinėse patalpose draudžiama laikyti degias medžiagas, kurių kiekis viršija pamainos normą.
15.1.11. Džiovyklų pastatai turi būti nedegūs. Periodiškai turi būti valomos kameros ir baterijų išdėstymo vietos.
15.1.12. Kiekvienai džiovyklai nustatoma leistina prikrovimo norma ir ribinis temperatūrinis darbo režimas. Temperatūra džiovyklose turi būti periodiškai kontroliuojama.
15.1.13. Džiovinimui naudojant infraraudonuosius spindulius, kameroje reikia įrengti atskirą vėdinimo sistemą.
15.1.14. Džiovyklose, kur nenutrūkstamai juda džiovinami gaminiai, reikia numatyti įrengimus, automatiškai atjungiančius šildymo sistemą sustojus konvejeriui.
15.1.15. Džiovinant medieną aukšto dažnio srovėmis, būtina užtikrinti, kad elektrodai prie medienos būtų patikimai prispausti. Medienos rietuvės turi būti sudarytos iš vienodos drėgmės ir vienos rūšies medienos. Džiovyklos durys turi turėti automatinę blokiruotę su elektrogeneratoriumi.
15.1.16. Džiovinant medieną petrolatume, vonios išdėstomos izoliuotose patalpose. Vonios turi turėti metalinius dangčius.
15.1.17. Kad būtų išvengta petrolatumo pliūpsnio, reikia kontroliuoti, kad jo lygis vonioje, panardinus konteinerį su mediena, būtų ne mažesnis kaip 0,5 m nuo vonios viršaus. Petrolatumu vonia papildoma tik padžiovinus jį specialiuose bakuose. Džiovinimo proceso metu petrolatumo temperatūra neturi sumažėti iki 100oC. Gesinant degantį petrolatumą, reikia naudoti išpurslintas vandens sroves, vandens garus, oro ir mechanines arba chemines putas.
15.2. Dažymo, lakavimo cechai ir dirbtuvės
15.2.2. Darbai, susiję su lakų, dažų išpurslinimu, atliekami tik specialiai įrengtose kamerose. Dažymo kameros, vonios, spintos, džiovyklos turi turėti vėdinimo sistemas. Dažymo kamerų ištraukiamasis vėdinimas eksploatuojamas tik su vandens filtrais arba kitais įrenginiais, skirtais dažų dalelėms sulaikyti.
15.2.3. Dažymo kamerose su elektrostatiniu lauku, išjungus ištraukiamąjį vėdinimą, automatiškai turi atsijungti elektros įtampa.
15.2.5. Lakai, dažai, skiedikliai išdavimo patalpoje saugomi sandariuose induose arba gamyklos pakuotėje. Jų kiekis neturi viršyti paros normos. Draudžiama dažų, lakų atsargas laikyti darbo vietose.
15.2.6. Dažymo voniose, kurių talpa iki 0,5 m3, turi būti įrengti siurbliai ir sandarūs dangčiai. Kai talpa viršija 0,5 m3, vonios įrengiamos specialiose kamerose su vėdinimo sistema. Avarijos atveju turi būti numatytas skysčio išpylimas iš vonių.
15.2.9. Dažų purkštuvai, žarnos, slėgio bakai, talpyklos, dažymo įranga kiekvienos pamainos pabaigoje išvaloma ir išplaunama, veikiant vėdinimo sistemai. Plovimui reikia naudoti nedegius skysčius.
15.2.10. Teptukai, šepečiai, skudurai, purkštuvai po darbo laikomi sandariai uždarytose talpyklose vėdinamose metalinėse spintose.
15.2.11. Ištraukiamojo vėdinimo ortakiai, vonių, spintų sienelės džiovinimo kamerose valomos atsižvelgiant į jų būklę, bet ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Surinktas atliekas būtina nedelsiant pašalinti iš cecho.
15.2.12. Nuo gaminių ir detalių pašalinami riebalai. Jie plaunami nedegios sudėties skysčiais, pastomis, tirpikliais, emulsijomis, taip pat ultragarsiniu arba kitais gaisro atžvilgiu nepavojingais būdais. Atskirais atvejais, jei tai numatyta pagal technologines sąlygas, leidžiama naudoti ir degius bei lengvai užsiliepsnojančius plovimo skysčius.
15.2.13. Išpilti lakai, dažai, skiedikliai pašalinami naudojant pjuvenas ir vandenį. Grindis, sienas, įrangą plauti degiais skiedikliais draudžiama.
15.2.14. Dažymo, lakavimo cechuose draudžiama naudoti atvirą ugnį, dažymo, lakavimo darbus atlikti ne kamerose arba kitose tam tikslui nepritaikytose vietose, šalia kameros laikyti didesnį nei nustatyta gaminių kiekį, atlikti darbus neveikiant vėdinimui, po darbo palikti dažymo, lakavimo medžiagas ir jų tarą.
15.2.15. Džiovinant nudažytas detales, draudžiama didinti temperatūrą ir džiovinti skirtą laiką daugiau, nei nustatyta reglamente.
15.2.16. Termoradiacinėse ir konvekcinėse šildomose elektra džiovinimo kamerose automatiniai reguliatoriai turi būti sublokuoti su vėdinimo įrenginiais.
15.2.17. Džiovinimo kamerų šildymo prietaisai turi būti apsaugoti nuo galimo dažų ir lako patekimo ant jų korpusų.
15.2.18. Lakų ir dažų laikymo patalpoje draudžiama laikyti atsargas, viršijančias dienos normą, atlikti darbus neveikiant ištraukiamajam vėdinimui, laikyti pluoštines medžiagas, naudoti instrumentus, skeliančius kibirkštis. Lakus ir dažus perpilti iš vienos taros į kitą leidžiama tik ant metalinių padėklų, kurių bortelių aukštis ne mažesnis kaip 5 cm.
15.3. Katilinės
15.3.1. Katilinėse draudžiama laikyti LU ir DS. Skysto kuro talpyklos įrengiamos už katilinės ribų. Katilinėje negali būti įrengtas didesnis nei 0,5 m3 talpos skysto kuro bakas. Tuo atveju draudžiama jį įrengti virš katilų, ekonomaizerių arba garų kaitintuvų. Bakai turi būti uždari ir su išore sujungti ne mažesniu kaip 50 mm skersmens vamzdžiu. Kiekvienas kuro bakas turi turėti saugų gaisro atžvilgiu lygio matuoklį, išpylimo ir perpylimo vamzdžius.
15.3.2. Katilai, vamzdynai ir kita katilinės įranga turi būti techniškai sutvarkyta ir nuolat stebima aptarnaujančio personalo. Prieš užkurdamas katilą, aptarnaujantis asmuo privalo kruopščiai patikrinti visą katilinės įrangą.
15.3.4. Jei instrukcijoje numatyta, trumpam išjungus katilus, naftos ir dujų degiklius reikia ištraukti iš pakurų.
15.3.5. Jei katilai kūrenami dujomis, aptarnaujantis personalas privalo muilo tirpalu tikrinti vamzdynų sandarumą sujungimo vietose ir čiaupuose.
15.3.7. Kūrenant katilus, būtina atkreipti dėmesį į kuro kokybę, trauką, stebėti santykį tarp į degiklį patenkančio kuro, oro ir garų.
15.3.8. Jei kūrenimui naudojamos medžio drožlės ir pjuvenos, jos į katilus turi patekti vamzdynais. Juose turi būti įrengtos užsklandos. Draudžiama katilus drožlėmis ir pjuvenomis pakrauti rankiniu būdu.
15.4. Oro kompresoriniai įrenginiai
15.4.1. Kompresorių patalpoje draudžiama laikyti benziną, žibalą bei kitas lengvai užsiliepsnojančias medžiagas, taip pat patalpose draudžiama plauti mašinų detales ir pan.
15.4.2. Suslegiant orą, neleistina, kad temperatūra ir slėgis padidėtų aukščiau nustatytos ribos. Draudžiama įjungti kompresorių, jei neveikia apsauginiai vožtuvai arba kontroliniai matavimo prietaisai.
15.4.3. Kiekvienas kompresorius turi turėti avarinės apsaugos sistemą, užtikrinančią garso bei šviesos signalizaciją, nutrūkus aušinančio vandens tiekimui, padidėjus suslėgiamo oro temperatūrai ir automatinio sustabdymo sistemai, sumažėjus tepalo slėgiui.
15.4.4. Draudžiama tiekti orą į kompresorių iš vietų, kur gali išsiskirti degūs garai ir dujos, taip pat gali atsirasti užsidegimo šaltinis.
15.4.5. Nesant automatinio drėgmės iš tepalo atskyrimo, rankiniu būdu tai daroma du kartus per pamainą, jei cecho instrukcijoje nenumatytas kitas terminas. Oro surinktuvai, esantys kompresoriaus sudėtyje, prapučiami ne rečiau kaip vieną kartą per pamainą, jei yra galinis šaldymo įrenginys ir drėgmės atskyriklis, jei jų nėra,- du kartus per pamainą.
15.4.6. Ortakiai ir oro surinktuvai turi būti nuolat valomi nuo tepalo ir jo skilimo produktų atliekų.
15.5. Amoniakiniai šaldymo įrenginiai
15.5.2. Tepalas iš aparatų išleidžiamas per tepalo surinktuvą, prieš tai išsiurbus iš jo ištirpusį šaldymo agentą. Tepalas iš surinktuvo išleidžiamas į indą su vandeniu veikiant vėdinimo sistemai.
15.5.3. Šaldymo medžiagos analizė atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per parą cechuose iš šaltį vartojančių aparatų, o šaldymo ceche – iš garintuvų arba skysčio atskyriklių, tikrinant, ar nėra jame gamybinių produktų.
15.5.4. Aptikus dujinėje fazėje šaldymo medžiagos garus arba šaldomų produktų dujų, taip pat atsiradus gamybos produktų kvapui, reikia imtis priemonių gedimams nustatyti ir nuolat tirti šaldymo medžiagos bandinius.
15.5.5. Kompresorių ir dujotiekių sandarumas turi būti nuolat kontroliuojamas. Atsiradus dujų nuotėkiui, kompresorius nedelsiant sustabdomas.
15.5.8. Kompresorinės patalpoje metalinėse spintose leidžiama laikyti tepalo atsargą ne didesnę kaip dviejų pamainų norma.
15.5.9. Balionus su šaldymo medžiaga (amoniaku) reikia laikyti specialiuose sandėliuose. Draudžiama juos laikyti mašinų skyriuje.
15.6. Antikorozinio apdirbimo cechai
15.6.1. Benzinas, skiedikliai, tirpikliai, lakai, dažai, klijai turi būti laikomi specialioje patalpoje, metalinėje taroje arba specialioje pakuotėje. Jų kiekis neturi viršyti dienos normos.
15.6.3. Lakų, dažų, klijų ir tirpiklių ruošimo, laikymo ir naudojimo patalpose turi būti įrengta ištraukiamoji vėdinimo sistema, išdėstant oro patekimo angas patalpos apatinėje ir viršutinėje zonose.
15.6.4. Metalas ruošiamas padengti guma, nuo tepalo, dažų, riebalų ir senos dangos valomas nedegiais mišiniais, aštriais vandens garais, kurių slėgis 250–300 kPa (2,5–3 atm.).
15.6.5. Išimtiniais atvejais specialiai tam skirtose vietose įmonės vadovybės leidimu sena danga gali būti šalinama išdeginimo būdu.
15.6.6. Prieš deginant klijais, reikia patikrinti, ar teptukas švarus, be metalo dalių. Kol neišgaruos benzinas, draudžiama metalą, išteptą klijais, papildomai valyti instrumentais, galinčiais išskelti kibirkštį.
15.6.7. Stalai ir inventorius valomi mechaniniu būdu, po to praplaunant muiluotu sodos ar kitu nedegiu tirpalu. Tirpiklius šiam tikslui naudoti draudžiama.
15.6.8. Šlifavimo medžiagas, įmirkusias degiose medžiagose, reikia surinkti į sandariai uždaromas metalines dėžes. Pasibaigus pamainai šios atliekos turi būti pašalinamos.
15.6.9. Gumavimo ir bakelizavimo dirbtuvėse, kur dideliais kiekiais naudojami gumos klijai, guma, bakelitiniai lakai, draudžiama atlikti darbus naudojant laką, klijus, neveikiant vėdinimui, po pamainos palikti lako, klijų tarą arba šias medžiagas palikti nesunaudotas, darbo vietose laikyti tuščią LUS tarą, spec. drabužius, dirbti su lakais ir klijais neįžeminus švirkštų, naudoti instrumentus, skeliančius kibirkštis.
16. GAMYBINĖ KANALIZACIJA
16.1. Kanalizacijos tinklai turi būti uždari. Pramoninės kanalizacijos apžiūros šuliniai turi būti išvalyti ir uždengti dangčiais.
16.2. Pramoninė kanalizacija turi užtikrinti normalų ir nepertraukiamą skysčių pašalinimą iš jų susitelkimo vietų.
16.4. Siekiant išvengti gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingų mišinių susidarymo, prieš juos nuleidžiant į gamybinės kanalizacijos tinklą, būtina išvalyti atskiriant, regeneruojant ir utilizuojant vertingus produktus, sumažinant organinių medžiagų koncentraciją, neutralizuojant rūgštis ir šarmus, atskiriant gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, tepalus, smalą, toksiškas ir kitas medžiagas. Draudžiama pastato viduje įrengti LUS gaudykles.
16.5. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingus produktus draudžiama nuleisti į kanalizacijos sistemas net avarijų atveju. Tam tikslui būtina numatyti specialias talpyklas.
16.6. Draudžiama nuleisti į kanalizaciją nuotėkas, kurios gali sukelti chemines reakcijas išsiskiriant nuodingiems arba sprogimo atžvilgiu pavojingiems garams ir dujoms arba dėl kurių vamzdžiuose gali susikaupti didelis kiekis netirpstančių medžiagų.
16.7. Įmonės teritorijoje ūkinių fekalinių vandenų kanalizaciją draudžiama sujungti su pramoninės kanalizacijos sistemomis.
16.8. Nutekamųjų vandenų užterštumo laipsnį, valymo įrenginių darbo efektyvumą būtina kiekvieną dieną laboratoriškai ištirti. Užterštų nuotėkų išskiriamų garų ir dujų sudėtis neturi viršyti nustatytų normų.
16.9. Vandenį, kuriuo buvo plaunami aparatai ir vamzdynai, galima nuleisti į užterštų nutekamųjų vandenų kanalizaciją tik tokiu atveju, jei jo užterštumas neviršija nustatytų normų. Aparatus ir vamzdynus prieš juos plaunant būtina visiškai ištuštinti. Panaudotą plovimui vandenį nuleisti į švarių gamybinių vandenų kanalizaciją, taip pat į aikštelę draudžiama.
16.10. Nuleidžiamų į kanalizaciją gamybinių nutekamųjų vandenų temperatūra neturi viršyti 40oC. Leidžiama nedidelį kiekį aukštesnės temperatūros gamybinius nutekamuosius vandenis nuleisti į kolektorius, turinčius tokią vandens sąnaudą, kad bendra nutekamųjų vandenų temperatūra nepakiltų aukščiau kaip 35oC.
16.11. Siekiant išvengti ugnies plitimo gaisro metu pramoninėje kanalizacijoje, turi būti įrengtos tvarkingos hidraulinės užtvaros. Jos statomos visose kanalizacijos vamzdyno išėjimo iš patalpų su technologiniais įrenginiais, atskirai stovinčių aparatų ir rezervuarų bei jų grupių, užsklandų mazgų patalpų, siurblinių, išpylimo ir pripylimo estakadų ir t. t. vietose. Priklausomai nuo gamybinių nutekamųjų vandenų užterštumo pobūdžio leidžiama priėmėjų grupei numatyti vieną bendrą hidraulinę užtvarą.
16.12. Eksploatuoti kanalizaciją su netvarkingomis arba neteisingai įrengtomis hidraulinėmis užtvaromis draudžiama. Hidraulinės užtvaros konstrukcija turi būti tokia, kad būtų patogu ją eksploatuoti ir remontuoti (valyti).
16.13. Lengviems garams ir dujoms nuleisti kanalizacijoje kas 250 m trasos ilgio įrengiami vėdinimo stovai.
16.14. Ištraukiamasis vėdinimo stovas įrengiamas šildomoje pastato dalyje iškart už hidraulinės užtvaros užterštų nuotėkų išleidimo vietoje. Jis iškeliamas ne mažiau kaip 0,7 m virš gamybinio pastato stogo ir nupjaunamas. Sujungti ištraukiamąją kanalizacijos stovų dalį su pastato vėdinimo sistemomis draudžiama.
16.15. Esant užterštiems gamybinių bei ūkinių ir fekalinių vandenų valymo įrenginiams, į vandenvietes nuleidžiami nutekamieji vandenys laboratoriškai turi būti tiriami ištisą parą.
16.17. Eksploatuojant gamybinių nutekamųjų vandenų siurblines stotis, draudžiama:
16.17.1. perpildyti nutekamųjų vandenų priėmimo rezervuarą ir leisti jiems patekti į siurblinės stoties patalpą;
16.18. Kanalizacijos vamzdžius, latakus ir šulinius reikia valyti atsižvelgiant į pavojingų darbų su dujomis taisykles ir reikalavimus.
17. GAISRŲ GESINIMO ĮRENGINIAI IR PRIEMONĖS
17.1. Objekto teritorijoje ar šalia jos esančios aikštelės ir keliai, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens telkinio (upės, tvenkinio, baseino ir kt.), turi būti tvarkingi.
17.2. Gaisrui gesinti skirtus vandens rezervuarus būtina nuolat valyti (šalinti šiukšles, dumblą ir kitus pašalinius daiktus).
17.3. Gaisrui gesinti naudojamuose vandens telkiniuose turi būti pakankamai vandens, kad jį lengvai galėtų paimti gaisriniai automobiliai.
17.4. Gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių vietose, taip pat link jų įrengtos atitinkamos rodyklės, ženklai ir jų apšvietimas turi būti tvarkingi ir atitikti galiojančių standartų reikalavimus.
17.5. Gaisriniai hidrantai turi būti tvarkingi, jų šulinių dangčiai turi lengvai atsidaryti bet kuriuo metų laiku. Draudžiama užstatyti privažiavimo kelius prie hidrantų.
17.6. Kartą per šešis mėnesius gaisrinius hidrantus, hidrantus kolonėles reikia patikrinti (paleisti vandenį), o rezultatus įrašyti į žurnalą.
17.7. Žiemą gaisriniai hidrantai turi būti apšiltinami, nuo šulinių dangčių nuolat valomas ledas ir sniegas.
17.8. Prie gaisrinių hidrantų, rezervuarų ir kitų vandens telkinių, skirtų elektros stotims ir pastotėms gesinti, įrengti įžemikliai turi būti tvarkingi ir ne rečiau kaip kartą per dvejus metus turi būti tikrinama jų įžeminimo varža.
17.9. Vandentiekio tinkluose, prie kurių jungiama gaisrinė įranga, turi būti garantuotas reikiamas slėgis. Atjungus dalį vandentiekio ar sumažinus vandens slėgį jame, būtina tai pranešti priešgaisrinės apsaugos padaliniams.
17.10. Vandentiekio tinklas turi būti tvarkingas. Vidaus priešgaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno čiaupo, įsitikinti, ar jie neužrūdiję, netvarkingus suremontuoti ar pakeisti, gaisrines žarnas perkantuoti.
17.11. Nešildomuose pastatuose ar statiniuose šaltu metų laiku vidaus vandentiekio tinklai turi būti be vandens, o prie gaisrinių čiaupų rodykle ar užrašu turi būti nurodyta sklendės, kurią atidarius vanduo bus tiekiamas į tinklą, vieta. Esant elektrifikuotai sklendei, jos distancinis paleidimas turi būti įrengtas prie kiekvieno gaisrinio čiaupo.
17.12. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi turėti žarnas ir švirkštus, kurie laikomi spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Vandentiekio čiaupų spintelės turi būti tvarkingos ir nudažytos pagal standarto reikalavimus, o ant durelių turi būti aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir priešgaisrinės apsaugos telefono numeris. Priėjimai prie gaisrinių čiaupų turi būti laisvi ir neužkrauti.
17.13. Vandentiekio bokštas turi būti tvarkingas ir pritaikytas prijungti gaisrinę techniką vandeniui paimti.
17.14. Draudžiama pirmines gaisro gesinimo priemones ir inventorių naudoti ūkio ir gamybos reikalams.
17.15. Siurblinės patalpose turi kabėti bendra priešgaisrinio vandentiekio ir siurblių prijungimo schema.
17.16. Gaisrinė technika (gaisriniai automobiliai, motosiurbliai), pirminės gaisro gesinimo priemonės ir gaisriniai įrengimai turi būti nesugedę ir nuolat parengti darbui.
17.17. Gaisrinių čiaupų spintelių durys, gesintuvų ir gaisrinių įrengimų paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.
17.18. Objektuose turi būti įrengti specialūs priešgaisriniai skydai, stendai, spintos pirminėms gaisro gesinimo priemonėms sudėti. Ant skydų ir stendų privalo būti kompaktiškai sukabinami gesintuvai, kastuvai, laužtuvai, kobiniai, kirviai, nedegaus audeklo gabalas, dėžėje supilamas smėlis.
17.19. Priešgaisriniai skydai teritorijoje gali turėti dureles, įrengtas taip, kad būtų patogu greitai pasinaudoti gesinimo priemonėmis.
17.20. Stendai ir priešgaisriniai skydai statomi matomose ir patogiose prieiti vietose, kuo arčiau išėjimų.
17.22. Prieš pilant smėlį į dėžę, reikia jį persijoti ir išdžiovinti. Dėžės dangtis neturi praleisti atmosferos kritulių.
17.25. Kiekviename visuomeninių pastatų ir statinių aukšte turi būti ne mažiau kaip du nešiojamieji gesintuvai.
17.26. Patalpose, kuriose yra įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema, gesintuvų skaičių galima sumažinti 50 %.
17.27. Objekte turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų laikymo vietą. Tiek patalpoje, tiek lauke užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2–2,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės.
17.28. Gesintuvais leidžiama gesinti tas medžiagas ar įrenginius, kurie nurodyti gesintuvus gaminusios įmonės instrukcijose.
17.29. Gesintuvo korpusas turi būti nudažytas raudonai, o užraše lietuvių kalba ant gesintuvo turi būti nurodytas jo panaudojimo būdas, užpildymo data ar galiojimo laikas.
17.30. Gesintuvus reikia:
17.30.1. laikyti lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų;
17.30.2. kabinti ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir kad atidarytos patalpos durys netrukdytų paimti gesintuvo;
17.30.3. statyti gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų, laikyti specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose;
18. GAISRO GESINIMO ORGANIZAVIMAS
18.2. Kiekvienas asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo:
18.2.2. imtis priemonių informuoti žmones apie gaisrą ir organizuoti jų bei materialinių vertybių evakavimą;
18.3. Atvykę į gaisravietę objekto vadovai arba kiti atsakingi darbuotojai privalo:
18.3.7. prireikus pasirengti išjungti agregatus, aparatus, transporterius, elektros tiekimą, vėdinimo sistemą. Nutraukti dujų, LU ir DS, garų tiekimą, įjungti dūmų šalinimo ir kitas priemones, neleidžiančias plisti ugniai;
18.3.8. imtis priemonių apsaugoti gesinančius gaisrą žmones nuo galinčių griūti konstrukcijų, elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų;
18.3.9. gesinant gaisrą, aušinti pastatų konstrukcijas ir technologinius įrengimus, kurie gali perkaisti;
18.4. Atvykus ugniagesiams, objekto atstovas, vadovavęs gaisro gesinimui, privalo informuoti juos apie gaisro aplinkybes.
18.5. Objekto atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo:
18.5.1. gaisro gesinimo vadovą konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines degančio objekto savybes, taip pat informuoti apie sprogstamų, LU ir DS, nuodingų, radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir jų laikymo vietą;
18.5.2. gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus gaisrui gesinti ir materialinėms vertybėms evakuoti;
18.5.4. pagal gaisro gesinimo vadovo nurodymus organizuoti įvairių komunikacijų išjungimą ar perjungimą, išpylimą iš rezervuarų ar technologinių aparatų;
18.6. Kiekvienas gaisras objekte turi būti kruopščiai ištirtas ir išnagrinėtas su administracija ir to baro, kuriame kilo gaisras, darbuotojais. Priešgaisrinė apsauga ir objekto administracija turi numatyti prevencinius veiksmus, apsaugančius nuo gaisrų.
PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS,
VYRIAUSIASIS VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS
PRIEŽIŪROS INSPEKTORIUS K. ZULONAS
______________
Taisyklių 1 priedas
(1.7.2 p.)
PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS INSTRUKCIJA
Priešgaisrinės saugos instrukciją parengia asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą. Instrukcija derinama su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais ir tvirtinama objekto vadovo (darbdavio). Instrukcijoje turi būti nurodyti šie priešgaisrinės saugos reikalavimai dėl:
8) darbuotojų veiksmų kilus gaisrui: ugniagesių iškvietimo; žmonių evakavimo; priešgaisrinių priemonių panaudojimo gaisrui gesinti; degių medžiagų ir kitų materialinių vertybių evakavimo.
PASTABA. Jei įmonėje nėra specialių dokumentų bei instrukcijų, reglamentuojančių technologinio proceso (įrengimų) avarinio stabdymo veiksmų eilę, elektros prietaisų bei vėdinimo sistemų išjungimo tvarką, matavimo bei kontroliavimo prietaisų pavojingas ribas, kurias peržengus gali kilti gaisras ar sprogimas, šie reikalavimai numatomi priešgaisrinės saugos instrukcijoje.
______________
Taisyklių 2 priedas
(1.7.9 p.)
DARBUOTOJŲ VEIKSMŲ KILUS GAISRUI PLANAS
Darbuotojų veiksmų planą, kilus gaisrui ar avarijai, parengia asmenys, atsakingi už priešgaisrinę saugą. Planas derinamas su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais, tvirtinamas objekto vadovo (darbdavio).
Plane būtina numatyti:
1) priešgaisrinės apsaugos padalinių sutikimą, pagalbą renkantis trumpiausią kelią prie gaisro židinio, gesinimui reikalingo vandens telkinio ir t. t.;
2) elektros energijos išjungimą (išskyrus priešgaisrinės apsaugos sistemas), transportavimo įrenginių ir agregatų sustabdymą, įvairių komunikacijų uždarymą, vėdinimo sistemų išjungimą degančiose ir šalia esančiose patalpose ir kitus veiksmus, siekiant sustabdyti gaisro plitimą;
6) ugniagesių draugovės (jei tokia yra) veiksmų tvarką, gesinimo priemonių ir technikos panaudojimą;
Taisyklių 3 priedas
(2.13 p.)
PIRMINIŲ GAISRO GESINIMO PRIEMONIŲ SKAIČIUS IR JO NUSTATYMAS
1. Visi objektai, atskiros patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti aprūpinti gesintuvais, priešgaisriniu inventoriumi (statinėmis su vandeniu, kibirais, nedegiu audeklu, dėžėmis su smėliu, priešgaisriniais skydais ir stendais) ir gaisro gesinimo įrankiais (kabliais, laužtuvais, kirviais, žirklėmis metalui kirpti ir kt.) pagal lentelę.
2. Rekomenduojama naudoti vandens, putų, angliarūgštės ir miltelių gesintuvus. Vandens, putų ir angliarūgštės gesintuvai skirti gesinti gaisro židiniams užsiliepsnojus, kietoms medžiagoms bei skysčiams, išskyrus chemines medžiagas, kurios, susijungusios su gesinimo mišiniu, gali suaktyvinti degimą ar sudaryti sprogti galintį junginį (pvz.: šarminius, aliuminio organinius ir kitus junginius). Putų gesintuvais negalima gesinti elektros įrenginių neišjungus įtampos ir užsidegusių žmogaus drabužių. Angliarūgštės gesintuvai naudojami gesinti įvairias degias medžiagas nedideliame plote, taip pat elektros įrenginius iki 1000 V. Išimtį sudaro medžiagos, kurios dega nesant deguonies. Miltelių gesintuvai naudojami gesinti užsidegusius šarminius metalus, naftos produktus, skiediklius, kietas medžiagas ir elektros įrenginius. Nedegiu audeklu (ne mažesniu kaip 1,5 ir 1,5 m dydžio) užgesinami nedideli gaisro židiniai; jais uždengiamos medžiagos, kurios nedega be deguonies. LU ir DS laikymo vietose audeklas turi būti didesnis (2 ir 1,5 m, 2 ir 2 m).
3. Objekto teritorijoje pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti įrengiami specialūs skydai. Juose laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, audeklas, 2 kobiniai, 2 laužtuvai, 2 kirviai. Skydai įrengiami lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose, netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 m2 teritorijoje įrengiamas vienas skydas. Prie skydo įrengiama smėlio dėžė. Skydai komplektuojami kobiniais, jei yra medinių ar karkasinių pastatų.
4. Prie skydo esančioje dėžėje vietoj smėlio gali būti pripilta fliuso, karnalito, kalcionuotos sodos ar kitų nedegių birių medžiagų.
5. Būtinas pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius skaičiuojamas atskirai kiekvienam aukštui, patalpai ar atvirai aikštelei. Jei vienoje patalpoje be ugniasienių vyksta skirtingi gamybos procesai, tokios patalpos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis aprūpinamos pagal gaisro atžvilgiu pavojingiausius gamybos procesus.
6. Skaičiuojant pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičių ir jų rūšis, būtina atsižvelgti į patalpų, atvirų aikštelių ir įrenginių užimamą plotą, gamyboje naudojamų ar sandėliuojamų medžiagų fizines ir chemines savybes.
7. Atskirai stovinčios atviros rektifikacijos ir absorbcijos kolonos, kiti technologiniai įrenginiai aprūpinami gesintuvais, dėžėmis su smėliu ar garą tiekiančiais vamzdžiais, pritaikytais gaisrui gesinti. Jų kiekį nustato objekto vadovai, atsižvelgdami į įrenginių galingumą, LU ir DS bei dujų, esančių įrenginyje, kiekį bei užimamą plotą.
8. Indas vandeniui turi būti ne mažesnis kaip 200 l talpos, o prie jo – kibiras. Smėlio dėžės talpa ne mažesnė kaip 0,3 m3, o prie jos – kastuvai. Smėlio dėžė turi būti įrengiama taip, kad į ją nepatektų krituliai ir būtų patogu kasti smėlį. Įvairios talpos indai ir inventorius dažomas raudonai.
9. Patalpoms, kurios nenurodytos lentelėje, pirminių gaisro gesinimo priemonių skaičius ir rūšys nustatomos pagal normas, skirtas patalpoms, panašioms pagal pavojingumą gaisro atžvilgiu.
Taisyklių 6 priedas
ŽMONIŲ EVAKUACIJOS PLANAS
2. Aukšto plane reikia nurodyti: laiptines, liftus ir liftų holus, kambarius, balkonus, išorines kopėčias, taip pat laiptinių liftų holų ir evakuacijos keliuose esančias duris.
3. Pagrindinis evakuacijos kelias plane pažymimas ištisine linija, atsarginis – punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės už aukšto plano linijas. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto plane reikia nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias iš šio aukšto į I pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės. Linijos, rodančios evakuacijos kelią, turi būti nubrėžtos iš kambario iki išėjimo į laiptinę arba kitą saugią vietą.
4. Aukšto plane simboliais žymimi: rankinių gaisrinių signalizatorių mygtukai, aukšto budėtojos telefonas, gaisriniai čiaupai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų sulaikymo įrenginių rankinio paleidimo mygtukai. Simboliai turi būti ryškūs ir gerai matomi.
6. Su evakuacijos planu supažindinami visi darbuotojai. Pakartotinai supažindinama kiekvienais metais.