LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2007 m. LAPKRIČIO 29 d. ĮSAKYMO Nr. 1K-348 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 21-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. liepos 30 d. Nr. 1K-243
Vilnius
Pakeičiu 21-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Sandoriai užsienio valiuta“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1K-348 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 21-ojo standarto patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 126-5143), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
patvirtinta
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1K-348
(2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 1K-243 redakcija)
21-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „SANDORIAI UŽSIENIO VALIUTA“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 21-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Sandoriai užsienio valiuta“ (toliau – šis standartas) nustato, kaip viešojo sektoriaus subjektas turi registruoti apskaitoje ir teikti finansinėse ataskaitose sandorius užsienio valiuta.
2. Šis standartas vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Šis standartas netaikomas apsidraudimo sandorių užsienio valiuta, kuriems taikomas 17-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, apskaitai.
4. Šiame standarte vartojamos sąvokos:
Sandoris užsienio valiuta – sandoris, kurio tarpusavio įsipareigojimų sumos išreiškiamos užsienio valiuta ir (arba) atsiskaitoma arba numatoma atsiskaityti užsienio valiuta.
Valiutos kursas – Lietuvos banko skelbiamas Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykis.
Valiutos keitimo kursas – komercinio banko valiutos pirkimo ar pardavimo kursas.
Valiutos kursų skirtumas – skirtumas, atsirandantis dėl valiutos, kuria sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo, kai ta pati suma užsienio valiuta skirtingomis dienomis perskaičiuojama ir apskaitoje registruojama valiuta, kuria sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys.
Valiutinis straipsnis – straipsnis, kuriame pateikta pinigų ar kito finansinio turto ar įsipareigojimų suma bus gauta ar sumokėta fiksuota arba aiškiai nustatoma suma užsienio valiuta ir kuris buhalterinėje apskaitoje įvertinamas valiuta, kuria sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys.
Viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamas užsienio subjektas (toliau – kontroliuojamas užsienio subjektas) – savarankiškas užsienio valstybėje pagal jos teisės aktus registruotas ir (ar) veiklą vykdantis subjektas, kurio finansinius, ekonominius ir kitus sprendimus kontroliuoja Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektas.
Užsienio valiuta – kitos šalies valiuta.
Užsienyje veikiantis viešojo sektoriaus subjektas – viešojo sektoriaus subjektas ar jo padalinys, veikiantis kitoje valstybėje, vykdantis diplomatinės tarnybos institucijos ar panašias funkcijas.
5. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046; 2008, Nr. 137-5370; 2010, Nr. 67-3341) ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).
II. Sandorių užsienio valiuta pirminis pripažinimas
6. Sandoriai užsienio valiuta paprastai atsiranda, kai viešojo sektoriaus subjektas:
6.1. perka arba parduoda turtą, prekes ar paslaugas, už kurias gautina arba mokėtina suma yra išreikšta užsienio valiuta;
7. Sandoris ir su juo susijusi ūkinė operacija užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu įvertinami ir registruojami apskaitoje valiuta, kuria sudaromas finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – finansinių ataskaitų rinkinio valiuta), taikant sandorio dienos valiutos kursą.
8. Išimtiniais atvejais, kai valiutos kurso svyravimas yra nereikšmingas, o sandorių kiekis yra didelis, ir kiekvieną sandorį atskirai įvertinti sandorio dienos valiutos kursu neracionalu, visiems tuo laiku vykdytiems sandoriams atitinkama užsienio valiuta gali būti taikomas vidutinis tos valiutos savaitės ar mėnesio kursas.
9. Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, kai avansas nebuvo išmokėtas, finansinių ataskaitų rinkinio valiuta vertinamos taikant išvykimo į komandiruotę dieną galiojusį valiutos kursą. Jei už komandiruotę užsienyje išmokamas avansas, komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, finansinių ataskaitų rinkinio valiuta vertinamos taikant avanso išmokėjimo dieną galiojusį valiutos kursą.
III. Valiutinių straipsnių vertinimas po pirminio pripažinimo
11. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną valiutiniai straipsniai įvertinami (perkainojami) taikant tos dienos užsienio valiutos kursą.
12. Nepiniginių straipsnių įsigijimo savikaina, nustatyta užsienio valiuta, perskaičiuojama ir apskaitoje registruojama finansinių ataskaitų rinkinio valiuta taikant nepiniginio straipsnio pirminio pripažinimo dieną galiojusį valiutos kursą ir vėliau dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo neperskaičiuojama.
13. Nepiniginių straipsnių tikroji vertė, nustatyta užsienio valiuta, perskaičiuojama ir apskaitoje registruojama finansinių ataskaitų rinkinio valiuta taikant tikrosios vertės nustatymo dieną galiojusį užsienio valiutos kursą.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas 20XX m. spalio 15 d. įsigijo JAV įmonės „X“, kurios akcijomis prekiaujama JAV vertybinių popierių biržoje, 20 000 akcijų (akcijos kaina – 15 JAV dolerių), kai JAV dolerio kursas buvo lygus 2,8 Lt. 20XX m. gruodžio 31 d. viešojo sektoriaus subjektas, sudarydamas metines finansines ataskaitas, nustatė, kad akcijų vertė yra 16 JAV dolerių už akciją, kai 1 JAV dolerio kursas lygus 2,9 Lt. Finansinės būklės ataskaitoje akcijos bus rodomos jų tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu.
IV. Valiutos kursų skirtumų pripažinimas
14. Valiutos kursų skirtumai, kurie susidaro apmokėjus valiutinių straipsnių sąskaitose užregistruotas sumas kitu valiutos kursu nei pirminio pripažinimo dieną arba įvertinus (perskaičiavus) valiutiniuose straipsniuose užregistruotas sumas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie atsiranda, finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis, išskyrus valiutos kursų skirtumus, atsirandančius dėl kontroliuojamų užsienio subjektų sandorių, kuriems taikomos šio standarto 21–24 punktų nuostatos. Jeigu mokėjimas įvyksta kitą ataskaitinį laikotarpį nei pirminis jo pripažinimas, valiutos kursų skirtumas pripažįstamas apskaitoje kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tol, kol įvyksta mokėjimas, nuo vėliausiai perskaičiuotos skolos sumos ir pripažįstamas tą ataskaitinį laikotarpį, kurį įvyko mokėjimas.
15. Jei įsipareigojimas, išreikštas užsienio valiuta, apmokamas kitą ataskaitinį laikotarpį nei jo pirminis pripažinimas, dėl įsipareigojimo perkainojimo gali susidaryti valiutų kursų skirtumai, kai apmokėjimas atliekamas kitą ataskaitinį laikotarpį po pirminio įsipareigojimo pripažinimo.
16. Valiutos kursų skirtumas pripažįstamas tą ataskaitinį laikotarpį, kurį atliekamas įsipareigojimo perkainojimas.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas 20XX m. kovo 13 d. pasirašė karinės technikos pirkimo sutartį su užsienio įmone. Karinės technikos vertė – 300 000 JAV dolerių. Remdamasis sutarties sąlygomis, kovo 31 d. viešojo sektoriaus subjektas sumokėjo 100 000 JAV dolerių avansą. Remdamasi sutarties sąlygomis, užsienio įmonė perdavė karinę techniką viešojo sektoriaus subjektui, pasirašydama turto perdavimo–priėmimo aktą liepos 15 d. Likusi 200 000 JAV dolerių suma buvo sumokėta užsienio įmonei spalio 21 d.
Pirmoji ūkinė operacija apskaitoje registruojama kovo 31 d. – išankstinis mokėjimas registruojamas taikant lito ir JAV dolerio kovo 31 d. kursą (1 JAV doleris = 2,5 lito) – 250 000 litų. Kadangi išankstiniai mokėjimai už turtą nėra laikomi valiutiniais straipsniais, jie nėra perkainojami kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną iki turto registravimo apskaitoje dienos, t. y. iki 20XX m. liepos 15 d.
Antra ūkinė operacija apskaitoje registruojama liepos 15 d. – pasirašius turto perdavimo–priėmimo aktą. Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas liepos 15 d. valiutos kursu (1 JAV doleris = 2,7 lito) 300 000 x 2,7 = 810 000 litų kartu mažinant išankstinį mokėjimą (250 000 Lt), registruojant mokėtiną sumą ir atitinkamai pripažįstant pajamas dėl teigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos (20 000 Lt). Mokėtina suma nustatoma taip: 300 000 – 100 000 = 200 000 JAV dolerių, ir registruojama 540 000 litų suma. Susidariusi 200 000 JAV dolerių mokėtina suma yra valiutinis straipsnis, todėl ji perkainojama (perskaičiuojama) paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną iki tol, kol bus apmokėta.
20XX m. rugsėjo 30 d. JAV dolerio kursas buvo 1 JAV doleris = 2,8 lito. Registruojamos mokėtinos sumos sąnaudos dėl neigiamos valiutų kurso pasikeitimo įtakos 540 000 – (200 000 x 2,8) = 20 000 litų.
20XX m. spalio 21 d. – mokėjimo dieną – JAV dolerio kursas buvo 1 JAV doleris = 2,7 lito. Mokėjimas finansinių ataskaitų rinkinio valiuta yra 200 000 x 2,7 = 540 000 Lt. 20XX m. spalio 21 d. registruojamos mokėtinos sumos pajamos dėl teigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos 560 000 – (200 000 x 2,7) = 20 000 litų.
17. Dėl mokėtinos sumos perkainojimo atsiradęs valiutos kursų skirtumas registruojamas apskaitoje kaip finansinės ir investicinės veiklos pajamos ar sąnaudos tą ataskaitinį laikotarpį, kada įvyko perkainojimas.
18. Perkant valiutą tam, kad būtų atliktas išankstinis mokėjimas arba padengta mokėtina suma, bankui sumokėtas valiutos keitimo kursų skirtumas registruojamas apskaitoje kaip pagrindinės veiklos kitos sąnaudos tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo pirkta valiuta ir įvyko išankstinis apmokėjimas arba galutinis mokėjimas.
20. Kai valiutiniuose straipsniuose esančios sumos realizuojamos, t. y. kai viešojo sektoriaus subjektas atsiskaito už įsigytą turtą, gautas paslaugas, gauna turtą, paslaugas, už kuriuos buvo sumokėta iš anksto, grąžina gautą paskolą arba kai grąžinama viešojo sektoriaus subjekto suteikta paskola, perkainojant valiutinius straipsnius dėl neigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos, pripažintų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų suma registruojamos panaudotos finansavimo sumos ir pripažįstamos finansavimo pajamos. Finansavimo sumos pripažįstamos panaudotomis, kai patiriamos sąnaudos, tiek, kiek faktiškai viešojo sektoriaus subjektas sumokėjo, neatsižvelgiant į tai, kokia verte pirminio pripažinimo metu buvo užregistruotas įsigytas turtas, gautos paslaugos ir kt.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas 20XX m. gegužės 28 d. gauna 100 000 JAV dolerių sąskaitą faktūrą už ilgalaikio materialiojo turto įsigijimą ir pagal sutarties sąlygas savo apskaitoje užregistruoja ilgalaikį materialųjį turtą tos dienos JAV dolerio kursu – 100 000 x 2,5 = 250 000 Lt – ir įsipareigojimą tiekėjui. Viešojo sektoriaus subjektas 20XX m. gegužės 29 d. pateikia mokėjimo prašymą dėl 280 000 Lt sumos, nes pastaruoju metu JAV dolerio kursas kyla.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (20XX m. birželio 30 d.) JAV dolerio kursas yra 2,6 Lt, pagal kurį perskaičiuojama įsipareigojimo tiekėjui suma 100 000 x 2,6 = 260 000 Lt atitinkamai 10 000 Lt didinant įsipareigojimo sumą ir pripažįstant sąnaudas dėl neigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos.
20XX m. liepos 5 d. viešojo sektoriaus subjektas gauna finansavimo sumą (280 000 Lt) ir perka 100 000 JAV dolerių (JAV dolerio kursas – 2,7 Lt). Apskaitoje mažinamas įsipareigojimas tiekėjui (260 000 Lt), registruojamas pinigų sumažėjimas (270 000 Lt) ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo (10 000 Lt). Kartu viešojo sektoriaus subjektas įvertina, kokią finansavimo sumą, kaip nepanaudotą, turi grąžinti, t. y. iš gautos finansavimo sumos atimama išleistos finansavimo sumos įsipareigojimui padengti suma 280 000 – 270 000 = 10 000 Lt. Kartu sąnaudų dėl valiutos kurso pasikeitimo suma (20 000 Lt) pripažįstamos panaudotomis finansavimo sumos ir registruojamos finansavimo pajamos.
Šiuo atveju pripažinta panaudota finansavimo suma (270 000 Lt) nesutampa su įsigyto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina (250 000 Lt), kadangi buvo pripažintos sąnaudos dėl neigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos 10 000 Lt (20XX m. birželio 30 d.) ir 10 000 Lt (20XX m. liepos 5 d.).
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas 20XX m. kovo 28 d. gauna 100 000 JAV dolerių sąskaitą faktūrą už ilgalaikio materialiojo turto įsigijimą ir pagal sutarties sąlygas apskaitoje užregistruoja ilgalaikį materialųjį turtą tos dienos JAV dolerio kursu – 100 000 x 2,5 = 250 000 Lt – ir įsipareigojimą tiekėjui. Viešojo sektoriaus subjektas 20XX m. kovo 29 d. pateikia mokėjimo prašymą dėl 255 000 Lt sumos.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (20XX m. kovo 31 d.) JAV dolerio kursas yra 2,4 Lt, pagal kurį perskaičiuojama įsipareigojimo tiekėjui suma 100 000 x 2,4 = 240 000 Lt atitinkamai 10 000 Lt mažinant įsipareigojimo sumą ir pripažįstant pajamas dėl teigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos.
20XX m. balandžio 5 d. viešojo sektoriaus subjektui pervedama finansavimo suma (255 000 Lt), viešojo sektoriaus subjektas perka 100 000 JAV dolerių (JAV dolerio kursas – 2,3 Lt) ir apmoka tiekėjams skolą už įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą. Apskaitoje mažinamas įsipareigojimas tiekėjams (240 000 Lt), registruojamas pinigų sumažėjimas (230 000 Lt) ir registruojamos pajamos dėl teigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos (10 000 Lt). Kartu viešojo sektoriaus subjektas įvertina, kokią finansavimo sumą, kaip nepanaudotą, turi grąžinti, t. y. iš gautos finansavimo sumos atimama išleistos finansavimo sumos įsipareigojimui padengti suma 255 000 – 230 000 = 25 000 Lt. Šiuo atveju išleistą pinigų sumą atitinkanti finansavimo suma nesutampa su įsigyto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina, kadangi buvo pripažintos pajamos dėl teigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos 10 000 Lt (20XX m. kovo 31 d.) ir 10 000 Lt (20XX m. balandžio 5 d.).
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nepanaudotos, neperduotos ir negrąžintos finansavimo sumos kartu su pinigų sąskaitoje litais išreikšta užsienio valiutos suma įvertinamos taikant ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną galiojusį tos dienos užsienio valiutos kursą.
V. Kontroliuojami užsienio subjektai ir užsienyje veikiantys viešojo sektoriaus subjektai
21. Kontroliuojami užsienio subjektai apskaitą tvarko pagal tos šalies, kurioje veikia, galiojančius teisės aktus ir jų taikomą apskaitos politiką. Užsienyje veikiantys viešojo sektoriaus subjektai apskaitą tvarko ir informaciją finansinėse ataskaitose rodo Lietuvos Respublikos piniginiu vienetu, vadovaudamiesi šio ir kitų VSAFAS nuostatomis.
22. Viešojo sektoriaus subjektas gali būti užregistravęs apskaitoje iš užsienyje veikiančio viešojo sektoriaus subjekto arba kontroliuojamo užsienio subjekto gautiną arba mokėtiną pinigų sumą (tarp jų ir ilgalaikes gautinas arba mokėtinas sumas bei suteiktas arba gautas paskolas), kurios gauti ar apmokėti nenumatoma. Šios sumos atskirose viešojo sektoriaus subjekto finansinėse ataskaitose priskiriamos prie viešojo sektoriaus subjekto investicijų į užsienyje veikiantį ūkio subjektą ir apskaitoje registruojamos kaip finansinis turtas. Valiutos kursų skirtumai, susiję su tokiais valiutiniais straipsniais, apskaitoje registruojami kaip grynasis turtas (valiutos perkainojimo rezervas) iki investicijos perleidimo. Kontroliuojantis viešojo sektoriaus subjektas, perleidęs investiciją į užsienyje veikiantį viešojo sektoriaus subjektą arba kontroliuojamą užsienio subjektą, visą su investicija susijusią valiutos perkainojimo rezerve registruotą sumą pripažįsta ataskaitinio laikotarpio, kurį įvyko investicijos perleidimas, pajamomis arba sąnaudomis.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas pardavė kontroliuojamam užsienio subjektui ilgalaikį turtą. Po mėnesio buvo priimtas sprendimas, kad užsienio subjektas neturi mokėti už minėtąjį ilgalaikį turtą ir šis turtas bus laikomas įnašu į kontroliuojamo užsienio subjekto kapitalą. Tačiau iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nebuvo baigtos teisinės kapitalo didinimo procedūros. Formaliai viešojo sektoriaus subjektas turi gautiną sumą už parduotą ilgalaikį turtą, tačiau faktiškai nesitiki jos gauti, todėl ši suma didina viešojo sektoriaus subjekto investiciją į kontroliuojamą užsienio subjektą. Šio turto valiutos kurso skirtumas registruojamas apskaitoje kaip grynasis turtas (valiutos perkainojimo rezervas).
23. Rengiant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kontroliuojamo užsienio subjekto visos finansinių ataskaitų straipsnių sumos perskaičiuojamos finansinių ataskaitų rinkinio valiuta taip:
23.1. turtas, įsipareigojimai, finansavimo sumos ir grynasis turtas, išskyrus ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatą, perskaičiuojami taikant valiutos kursą, galiojusį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
24. Rengiant konsoliduotąsias finansines ataskaitas, valiutos kursų skirtumas, susidaręs dėl šio standarto 23 punkte išvardytų priežasčių, apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose pateikiamas kaip grynasis turtas (valiutos perkainojimo rezervas). Šio skirtumo dalis proporcingai priskiriama prie mažumos dalies, jei ji yra. Mažumos dalis išskiriama 15-ajame VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“ nustatyta tvarka.
VI. Informacijos PATEIKIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE
25. Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) viešojo sektoriaus subjektas privalo nurodyti pajamų ir sąnaudų, atsiradusių dėl valiutos kurso pasikeitimo ir parodytų veiklos rezultatų ataskaitoje, sumas. Veiklos rezultatų ataskaitoje rodomas bendras valiutos kurso pasikeitimo rezultatas, t. y. skirtumas dėl teigiamos ir neigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos.
26. Jei viešojo sektoriaus subjektas turi investicijų į kontroliuojamus užsienio subjektus, aiškinamajame rašte turi pateikti kaip grynąjį turtą registruoto valiutos perkainojimo rezervo sumą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį pagal šio standarto priede nustatytą formos pavyzdį.
27. Jei viešojo sektoriaus subjekto veiklos rezultatams valiutos kurso pasikeitimas turėjo reikšmingą įtaką, aiškinamajame rašte turi būti teikiama informacija apie sandorių užsienio valiuta pobūdį, taip pat informacija apie užsienio valiutos keitimo kursą ir jo svyravimus per ataskaitinį laikotarpį.
VII. BAIGIAMOSIOS nuostatos
28. Viešojo sektoriaus subjektas, taikydamas šį standartą pirmą kartą, inventorizuoja ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusius sąskaitų, kuriose registruotos sumos, pirminiuose apskaitos dokumentuose išreikštos užsienio valiuta, likučius, perskaičiuoja juos ir registruoja apskaitoje pagal valiutos kursą, galiojusį perėjimo prie šio standarto dieną. Visi dėl šio standarto taikymo atsirandantys pakeitimai apskaitoje turi būti registruojami pagal 7-ojo VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus.
21-ojo VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“
priedas
(Informacijos apie valiutos perkainojimo rezervo pokyčius pateikimo aukštesniojo ir žemesniojo lygių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte formos pavyzdys)
VALIUTOS PERKAINOJIMO REZERVO POKYČIAI
| Eil. Nr. |
Straipsniai |
Ataskaitinis laikotarpis |
Praėjęs ataskaitinis laikotarpis |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
| 1. |
Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
|
|
| 2. |
Pasikeitimas dėl ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenų perskaičiavimo |
|
|
| 3. |
Kontroliuojamo užsienio subjekto perleidimo įtaka veiklos rezultatui |
|
|
| 4. |
Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
|
|
_________________