LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 4, 6, 11, 12, 13, 16, 18 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

2010 m. balandžio 27 d. Nr. XI-780

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr. 14-352; 2008, Nr. 81-3183)

 

1 straipsnis. 1 straipsnio 1 dalies pakeitimas

1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „užsienio“ išbraukti žodžius „kilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Šis įstatymas nustato kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos administravimą, kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, saugojimą, kultūros objektų savininkų ir valdytojų pasikeitimą, kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką, neteisėtai išvežtų iš užsienio kultūros objektų grąžinimą.“

 

2 straipsnis. 4 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimas ir 5 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

6) nustato kilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus Nacionalinio dokumentų fondo dokumentus) tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarką;“.

2. 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą pripažinti netekusiu galios.

3. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

12) kontroliuoja, kaip laikomasi į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos;“.

4. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

13) teikia kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų aukcionų rengėjams išvadas dėl aukcionuose parduodamų kultūros objektų išvežimo iš Lietuvos Respublikos sąlygų;“.

5. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:

15) organizuoja paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą, kartu su Lietuvos prabavimo rūmais organizuoja paveldėtų antikvarinių tauriųjų metalų gaminių ir antikvarinių brangakmenių gaminių įkainojimą, išduoda asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldėto turto vertę;“.

6. 4 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.

 

3 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas

6 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „apskrities viršininkas“ ir šią išdėstyti taip:

3. Kilnojamąjį daiktą įrašyti į Kultūros vertybių registrą gali siūlyti savininkas, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos archyvų departamentas, savivaldybė. Jeigu kilnojamasis daiktas neįrašomas į Kultūros vertybių registrą, kultūros ministras siūlymą pateikusiam asmeniui ar institucijai turi duoti motyvuotą atsakymą.“

 

4 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios

11 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.

 

5 straipsnis. 12 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas arba valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekęs teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga galima tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas.“

 

6 straipsnis. 13 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių pakeitimas ir 2 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos ar valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai ir (arba) kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje antikvarinių daiktų prekyba gali verstis laikydamiesi Vyriausybės nustatytų prekybos antikvariniais daiktais taisyklių. Prekiauti antikvariniais daiktais galima tik gavus Kultūros paveldo departamento išduotą licenciją. Licencijų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“

2. 13 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

3. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Muziejams, bibliotekoms, kurių steigėjos yra valstybės ar savivaldybės institucijos, ir valstybinės archyvų sistemos įstaigoms Prekybos antikvariniais daiktais taisyklių nustatyta tvarka suteikiama pirmumo teisė įsigyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes iš asmenų, prekiaujančių antikvariniais daiktais.“

4. Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir antikvariniais daiktais gali būti vykdoma aukcionuose. Aukcionai vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

 

7 straipsnis. Septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Septintojo skirsnio pavadinime išbraukti žodžius „kilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų“ ir šio skirsnio pavadinimą išdėstyti taip:

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ IŠ UŽSIENIO KULTŪROS OBJEKTŲ GRĄŽINIMAS“.

 

8 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

16 straipsnis. Kultūros objektų grąžinimas Europos Sąjungos valstybėms narėms

1. Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybių narių išvežti į Lietuvos Respubliką kultūros objektai grąžinami tai valstybei, kuri kreipiasi dėl jų grąžinimo, kai Lietuvos Respublikos teismas priima atitinkamą sprendimą. Prašančioji valstybė ieškinį teismui gali pareikšti praėjus ne daugiau kaip 30 metų nuo kultūros objekto neteisėto išvežimo iš besikreipiančios Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos.

3. Ieškinys dėl grąžinimo gali būti pareikštas Lietuvos Respublikos teismui ne vėliau kaip per vienus metus nuo tos dienos, kai besikreipianti Europos Sąjungos valstybė narė nustatė kultūros objektų buvimo vietą, jų savininką arba valdytoją. Prašančioji valstybė, kuri kreipiasi dėl kultūros objekto grąžinimo, kartu su ieškiniu turi pateikti:

1) dokumentą, kuriame aprašomas daiktas ir kuriame konstatuojama, kad tai yra kultūros objektas;

2) prašančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų pareiškimą, kad šis kultūros objektas buvo neteisėtai išvežtas iš jos teritorijos;

3) dokumentą (informaciją), patvirtinantį (patvirtinančią) kultūros objekto buvimo vietą, savininką ar valdytoją.

4. Europos Sąjungos valstybės narės ieškinys dėl kultūros objektų grąžinimo gali būti pareiškiamas praėjus ne daugiau kaip 75 metams nuo kultūros objekto neteisėto išvežimo iš besikreipiančios Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėse narėse kultūros objektai sudaro neatskiriamą valstybei narei, valstybės narės vietinei ar regioninei valdžios institucijai arba valstybėje narėje esančiam ir pagal tos valstybės narės teisės aktus viešuoju laikomam juridiniam asmeniui, kurio dalyvė yra valstybė arba vietinė ar regioninė valdžios institucija, arba yra jų finansuojama, nuosavybės teise priklausančių kolekcijų, įtrauktų į muziejų, valstybinės archyvų sistemos įstaigų arba bibliotekų saugomų kolekcijų apskaitos dokumentus, dalį arba yra religiniai kultūros objektai, kuriems taikomos ypatingos apsaugos nuostatos pagal atitinkamus Europos Sąjungos valstybės narės įstatymus.“

 

9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos įgaliota institucija

1. Kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, priimanti šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nurodytų užsienio valstybių prašymus dėl neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo.

2. Kultūros ministerija, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai ar tarptautinės sutartys, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir besikreipianti užsienio valstybė, nustato kitaip:

1) imasi reikiamų priemonių, kad neteisėtai išvežtas kultūros objektas būtų surastas ir nustatytas jos savininkas arba valdytojas;

2) praneša suinteresuotoms valstybėms apie Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą kultūros objektą, jei yra pagrindas manyti, kad jis buvo neteisėtai išvežtas iš užsienio valstybės teritorijos;

3) imasi reikiamų priemonių, kad neteisėtai išvežtas kultūros objektas būtų išsaugotas fiziškai;

4) sudaro sąlygas prašančios užsienio valstybės kompetentingoms valdžios institucijoms patikrinti, ar atitinkamas kilnojamasis daiktas yra kultūros objektas;

5) bendradarbiauja su prašančiąja užsienio valstybe kultūros objektų grąžinimo klausimais.

3. Kultūros ministerija turi teisę iš užsienio valstybės reikalauti kompensacijos už grąžinamus užsienio valstybei kultūros objektus, įtrauktus į muziejų, bibliotekų ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus.

4. Kultūros ministerija kreipiasi su prašymu į užsienio valstybės įgaliotą instituciją dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų kultūros objektų grąžinimo ir rūpinasi jų susigrąžinimu.“

 

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ

 

_________________