LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL bulvių ir daržovių sandėlių technologinio projektavimo taisyklių ŽŪ TPT 08:2012 PATVIRTINIMO
2012 m. liepos 9 d. Nr. 3D-572
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 18 punktu ir siekdamas, kad projektuojant bulvių ir daržovių sandėlius būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos,
t v i r t i n u bulvių ir daržovių sandėlių technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 08:2012 (pridedama).
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
2012 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (13-2)D8-3557
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2012 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-572
BULVIŲ IR DARŽOVIŲ SANDĖLIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS
ŽŪ TPT 08:2012
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bulvių ir daržovių sandėlių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 08:2012 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant bulvių ir daržovių sandėlius (toliau – sandėlius), skirtus maistinėms, pašarinėms bulvėms ir daržovėms, perdirbti skirtoms bulvėms ir daržovėms, taip pat sėklinių bulvių ir daržovių pasodų produkcijai tvarkyti: laikyti saugyklose su aktyviąja ventiliacija arba šaldymu, paruošti pardavimui arba sodinti, ir nustato svarbiausias nuostatas, kurias įgyvendinus išsaugoma bulvių ir daržovių maistinė, pašarinė arba sėklinė kokybė, švari aplinka ir užtikrinamas saugus darbas.
2. Sandėliai – saugyklos ir jiems priklausantys statiniai (toliau – sandėlių ūkis) statomi įmonėse, žemės ūkio gamybiniuose centruose arba ūkininkų sodybų gamybinėje zonoje.
3. Vieta sandėliams statyti parenkama atsižvelgiant į vietos inžinerinę infrastruktūrą, jos įrengimo galimybes, technologinių, sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.
4. Sandėlių darbui turi būti numatytos reikalingos elektros tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, vandens tiekimas technologinėms ir buitinėms reikmėms, apvažiavimo keliai ir aikštelės technikai manevruoti, bulvių ir daržovių tvarkymo atliekų, dumblo ir nuotekų tvarkymo įrenginiai.
5. Teritorija apie sandėlius ir jiems priklausančius statinius turi būti išlyginta, įrengti apvažiavimo keliai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo intensyvumą, įrengtas nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti ir užterštoms nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius.
6. Bulvių ir daržovių sandėlių projektavimo užduotyje turi būti nurodytos sandėliuojamos produkcijos rūšys, kiekiai, taip pat veisles išvedusių sėklininkystės įmonių rekomendacijos ir produkcijos laikymo reikalavimai, kurie galėtų turėti įtakos projektuose priimamiems sprendimams.
II. TEISĖS AKTAI
8. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701);
8.3. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);
8.4. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-100 (Žin., 2004, Nr. 54-1852; 2012, Nr. 50-2494);
8.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908);
8.6. Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. D1-370 (Žin., 2004, Nr. 108-4060);
8.7. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051);
8.8. Licencijuoto sandėlio bulvių ir daržovių šaldomų saugyklų techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 3D-570 (Žin.,2004, Nr. 157-5747; 2010, Nr. 132-6744);
8.9. Licencijuoto sandėlio bulvių ir daržovių saugyklų su aktyviąja ventiliacija techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 3D-570 (Žin.,2004, Nr. 157-5747; 2010, Nr. 132-6744);
8.10. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);
8.11. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);
8.12. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902);
8.13. Lietuvos higienos norma HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389 (Žin., 2011, Nr. 112-5274);
8.14. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638);
8.15. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278);
8.16. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510, 2011, Nr. 23-1137);
8.17. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2012, Nr. 21-990).
III. APIBRĖŽTYS
9. Taisyklėse vartojami terminai ir jų apibrėžtys:
9.2. apytakinė ventiliacija – aktyvioji ventiliacija, kai patalpoje recirkuliuojantis oras palaiko vienodą patalpos ir taroje laikomos produkcijos mikroklimatą;
9.3. bulvių padėklinis konteineris – daugkartinio naudojimo mechanizuotai kilnojama dėžė su padėklu bulvėms laikyti ir vežti;
9.4. daržovių padėklinis konteineris – daugkartinio naudojimo mechanizuotai kilnojama dėžė daržovėms laikyti ir vežti;
9.5. bulvių saugykla – pastatas, sandėlio patalpa (kamera, boksas), kuriuose sudarytos sąlygos (santykinis drėgnis, šilumos režimas ir kt.) juose laikomų bulvių kokybei išsaugoti;
9.6. daržovių saugykla – pastatas, sandėlio patalpa (kamera, boksas), kuriuose sudarytos sąlygos (santykinis drėgnis, šilumos rėžimas ir kt.) jose laikomų daržovių kokybei išsaugoti;
9.7. daržovių šaldymo kamera – sandari daržovių saugyklos patalpa daržovėms šaldyti, kuri vėdinama vėsinamu oru ir kurioje prireikus reguliuojama dujų aplinka;
9.16. plokščiasis padėklas – daugkartinio naudojimo padėklas be sienelių ar ramsčių taroje laikomiems produktams sudėti, laikyti ir vežti;
9.21. bulvių ir (arba) daržovių sandėlių ūkis – pastatas ar jų grupė su priklausiniais bulvėms ir (arba) daržovėms laikyti;
9.22. santykinis medžiagos drėgnis – drėgmės ir drėgnos medžiagos, kurioje ji yra, masių santykis, reiškiamas procentais arba vieneto dalimis;
IV. BENDRIEJI BULVIŲ IR DARŽOVIŲ SANDĖLIŲ ŪKIO REIKALAVIMAI
10. Rengiant bulvių ir daržovių sandėlių ir jiems priklausančių statinių projektų technologines dalis be šių Taisyklių būtina vadovautis nurodytų teisės aktų reikalavimais.
11. Sandėlių statybos vieta turi būti sausa, gruntinio vandens lygis – ne mažiau kaip 1,0 m gylyje nuo žemės sklypo paviršiaus.
12. Antžeminių sandėlių grindys turi būti ne mažiau kaip 0,2 m aukščiau aplinkos žemės sklypo paviršiaus. Leidžiama sandėlius įgilinti į gruntą, tačiau visais atvejais gruntinio vandens lygis turi būti ne aukščiau kaip 1,0 m nuo sandėlio grindų paviršiaus.
13. Sandėlių ūkio teritorijos aptvėrimas arba kitoks teritorijos apsaugos įrengimas sprendžiamas Statytojo nuožiūra, licencijuotiems sandėliams – vadovaujantis Licencijuoto sandėlio bulvių ir daržovių saugyklų techninių reglamentų reikalavimais.
15. Bulvių ir daržovių sandėlių ūkio statinių ir jų patalpų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų ir aplinkos įvertinimas pagal elektros įrenginių įrengimo reikalavimus nustatomi projekto technologinėje dalyje vadovaujantis Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais ir Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimais.
V. BULVIŲ IR DARŽOVIŲ SANDĖLIŲ ŪKIO STATINIAI
16. Bulvių ir daržovių sandėlių ūkio statinių sąrašas pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Bulvių ir daržovių sandėlių ūkio statinių sąrašas
Pastatai, patalpos ir įrenginiai |
Naudojimas |
|
Gamybinės paskirties |
|
|
Saugyklos patalpos |
|
|
a) boksas |
Produkcijai laikyti |
|
b) kamera |
Produkcijai laikyti |
|
c) technologinis koridorius |
Produkcijai transportuoti, inžinerinėms komunikacijoms ir įrengimams išdėstyti |
|
d) mikroklimato reguliavimo įrenginių patalpos |
Vėdinimo, šaldymo ir oro sudėties reguliavimo įrenginiams montuoti |
|
e) elektros skydinė |
Elektros jėgos įrenginiams valdyti |
|
f) technologinio proceso kontrolės ir matavimo prietaisų skydinė |
Automatinio valdymo spintoms ir prietaisams išdėstyti |
|
Priėmimo skyrius (pastogė) |
Produkcijai priimti iš transporto ir perduoti apdoroti ar laikyti |
|
Prekinio paruošimo skyrius, ekspedicija |
Produkcijai apdoroti ir paruošti pardavimui |
|
Produkcijos perdirbimo patalpos |
Gaminti naujus produktus |
|
Atliekų perdirbimo patalpos ir įrenginiai |
Gaminti pašarus, trąšas (kompostuoti) |
|
Laboratorija |
Produkcijos kokybės kontrolei |
|
Gamybinės – pagalbinės paskirties |
|
|
Patalpa arba vieta parduoti paruoštai produkcijai |
Parduoti paruoštai produkcijai kaupti |
|
Pastogė arba aikštelė tuščiai tarai |
Tarai laikyti |
|
Materialinių-techninių medžiagų laikymo patalpos |
Atsarginėms detalėms ir medžiagoms laikyti |
|
Techninio aptarnavimo patalpa |
Įrenginių ir krautuvų techniniam aptarnavimui |
|
Siurblinė, nuotekų valymo įrenginiai |
Vandeniui tiekti, nuotekoms tvarkyti |
|
Svarstyklės |
Produkcijai sverti |
|
Elektros transformatorinė |
Aprūpinti elektros energija |
|
Pagalbinės paskirties |
|
|
Administracinės |
Personalo administravimo funkcijoms ir gamybos kontrolei vykdyti |
|
Buitinės |
Personalo buities reikmėms tenkinti |
|
17. Bulvių ir daržovių sandėlių ūkio statinių, patalpų ir įrenginių sąrašas, plotai ir talpos nustatomi pagal ūkio reikmes ir apskaičiavimus projekto technologinėje dalyje, racionalų įrenginių išdėstymą arba nurodomi projektavimo užduotyje. Bulvių ir daržovių saugyklų, jų boksų ir šaldymo kamerų talpos nenormuojamos.
18. Sandėlių ūkyje turi būti numatytos priemonės krovimo darbams mechanizuoti: rampos, krautuvai. Parduodamai produkcijai pakrauti į transporto priemones rampą numatyti saugyklos viduje. Jei rampa numatoma išorėje, ji turi būti po pastoge.
VI. PATALPŲ PLANAVIMO IR JŲ STATYBINIŲ SPRENDIMŲ REIKALAVIMAI
20. Bulvių ir daržovių sandėlių statinių tūriniai-planiniai ir konstrukciniai sprendimai turi sudaryti palankias sąlygas technologiniams reikalavimams įgyvendinti: produkcijai priimti, laikyti, krovos darbams atlikti ir paruošti pardavimui.
21. Produkcijos priėmimo ir jos paruošimo parduoti patalpose turi tilpti reikalinga technologinė įranga, būtinos apdirbamos ir paruoštos produkcijos atsargos bei taros reikmė vienai darbo pamainai.
22. Padidinto pavojingumo gamybiniai skyriai (šaldymo įrenginių, kai kurių konstrukcijų dujų aplinkos sudarymo įrangos) turi būti atskirose patalpose. Tokios patalpos turi turėti išėjimą į lauką.
23. Šaldymo įrenginių kompresoriai ir pagalbinė įranga (aušintuvės) išdėstoma saugyklos išorėje arba kitoje gerai vėdinamoje saugyklos vietoje.
24. Sandėlių ūkio pastatų atitvarinės konstrukcijos, vartai, durys ir dangčiai turi būti be tuštumų, kad jose negalėtų veistis graužikai. Varstomų langų ir oro paėmimo iš lauko angos turi būti apsaugotos plieniniais sieteliais.
25. Saugyklų patalpų ir šaldymo kamerų poveikis statybinėms konstrukcijoms:
27. Produkcijos priėmimo ir paruošimo parduoti patalpose vartų ir durų matmenis taikyti pagal naudojamo transporto gabaritus. Vienuose vartuose į sandėlį turi būti numatytos durys personalui įeiti.
28. Šaldymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka būtina vartuose numatyti duris su stebėjimo langeliu.
30. Sandėlių grindys turi būti lygios, neslidžios, atsparios 10 km per val. greičiu judančio pakrauto transporto poveikiui, atsparios valymo ir dezinfekavimo priemonių poveikiui.
31. Saugyklos aktyviojo vėdinimo sistema turi būti įrengta taip, kad:
31.1. pagrindinių, skirtų aptarnaujančiam personalui vaikščioti, vėdinimo ortakių vidaus skerspjūvis būtų ne mažesnis kaip 0,8x1,8 m;
31.2. skirstomieji vėdinimo ortakiai būtų įgilinti grindyse arba surinkti ir sumontuoti virš grindų. Vėdinimo ortakių medžio ir metalo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo drėgmės ir korozijos poveikio. Būtų numatytos priemonės susikaupusioms žemėms ir augalinėms atliekoms iš ortakių valyti;
31.3. skirstomojo vėdinimo ortakio oro išleidimo į vėdinamą masę angų plotas būtų ne mažiau kaip 4 kartus didesnis už ortakio skerspjūvio plotą ortakio pradžioje;
31.4. vėdinimo sistemos ortakiai būtų išdėstyti taip, kad vėdinimo sistema recirkuliuojamas oras vienodai pasiskirstytų vėdinamoje produkcijoje;
32. Saugyklų sienos ir visi paviršiai, kurie gali liestis su produktais, turi būti švarūs, prieinami valyti, be plyšių ir įdubų, neabsorbuoti dezinfekcinių medžiagų.
33. Denginys turi būti apšiltintas taip, kad ant lubų nesikauptų kondensatas ir jos būtų lengvai valomos.
34. Durys turi sandariai užsidaryti, varstomi langai produkcijos parduoti paruošimo ir kitose pagalbinėse patalpose turi būti su tinkleliais.
35. Saugyklų su šaldymo įranga atitvarinės konstrukcijos turi būti projektuojamos vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ reikalavimais.
37. Produkcijos parduoti paruošimo patalpose vidaus oro temperatūrą turi būti +8–+12 °C. Automatikos skydinėse skaičiuojamąją vidaus oro temperatūrą laikyti +16 °C. Elektros skydinėse, ventiliacinėse kamerose, produkcijos išdavimo patalpose, taip pat atvežtos žaliavos ir paruoštos parduoti produkcijos patalpose skaičiuojamąją vidaus oro temperatūrą laikyti +5 °C.
VII. BULVIŲ IR DARŽOVIŲ SANDĖLIŲ ŪKIŲ PASKIRTIES KLASIFIKAVIMAS
39. Bulvių ir daržovių sandėlių ūkio saugyklos skirstomos:
39.1. pagal laikomos produkcijos paskirtį:
39.2. pagal laikomos produkcijos rūšių kiekį:
39.4. pagal mikroklimato sudarymo būdą:
39.4.1. saugyklos su mikroklimato palaikymu tiekiant aplinkos orą ar aplinkos ir sandėlio vidaus oro mišinį;
39.4.3. saugyklos su kombinuotu mikroklimato palaikymu tiekiant aplinkos orą su saugyklos oru arba dirbtinai vėsinant orą;
VIII. BULVIŲ IR DARŽOVIŲ LAIKYMO REIKALAVIMAI
41. Bulvių ir daržovių saugyklose turi būti taikoma tokia laikymo technologija ir jos turi būti taip įrengtos, kad, produkcijos sluoksnyje palaikant optimalius režimus, laikymo metu būtų patiriami mažiausi produkcijos nuostoliai.
42. Kiekviena ilgalaikio laikymo bulvių ir daržovių rūšis turi būti kraunama į atskirą patalpą. Skirtingų rūšių produkciją vienoje patalpoje galima laikyti tik esant vienodiems jų laikymo temperatūros, drėgmės bei aplinkos dujų režimams. Negalima vienoje patalpoje laikyti skirtingų rūšių produkcijos, skleidžiančios stiprų aromatą.
43. Ruošiant bulvių ir daržovių produkciją laikyti:
43.1. nuo sėklinių bulvių ir pasodų turi būti nuvalytos žemės (jei nėra kitų reikalavimų), atskirti smulkūs gumbai ir šaknys;
43.2. nuo maistinių bulvių ir šakniavaisių turi būti nuvalytos žemės (jei nėra kitų reikalavimų), kitos augalinės priemaišos, atskirti smulkūs gumbai ir šaknys;
44. Sėklinės bulvės ir daržovių pasodai prieš sodinimą rūšiuojami, išrenkami pažeisti bulvių gumbai, smulkios ir pažeistos daržovių šaknys, nuvalomos žemės. Bulvės rūšiuojamos pagal stambumą į frakcijas, budinamos ir paruošiamos sodinti, sodinimo metu, jei nėra kitų reikalavimų, beicuojamos. Pasodai apdorojami apsauginiais stimuliuojančiais preparatais.
46. Bulvių ir daržovių laikymo būdas pasirenkamas įvertinus vietos sąlygas: produkcijos transportavimą, pakrovimo–iškrovimo darbus, paruošimą laikyti ir parduoti.
47. Maistines bulves, pašarinius šakniavaisius, cukrinius runkelius, svogūnus geriausia laikyti sampile, o maistinius šakniavaisius, sėklines bulves – taroje.
48. Laikomas sėklinių bulvių ir daržovių pasodų kiekis, reikalingas 1 ha apsodinti (įvertinant laikymo nuostolius), pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Laikomas sėklinių bulvių ir daržovių pasodų kiekis, reikalingas 1 ha apsodinti (įvertinant laikymo nuostolius)
Produkcijos rūšis |
Sėklinės bulvės arba pasodo masė, g |
Reikalingas laikomos produkcijos kiekis 1 ha apsodinti |
|
tūkst. vienetų |
tonomis |
||
Bulvės |
35–80 |
60–65 |
2,2–5,0 |
Burokėliai |
150–300 |
50–60 |
8,25–16,5 |
Morkos |
85–130 |
50–80 |
6,6–7,8 |
Griežčiai |
300–400 |
40–45 |
12,6–16,8 |
Ridikai |
90–100 |
45–50 |
4,3–4,8 |
Pastarnokai |
90–170 |
60–65 |
5,6–10,5 |
Petražolės, salierai |
60–70 |
60–70 |
3,6–4,9 |
Ropės |
100–200 |
65–80 |
7,2–14,4 |
Gūžiniai kopūstai: |
|
|
|
ankstyvieji ir vidutinio ankstumo |
1000–1200 |
36–48 |
42,0–50,4 |
vėlyvieji |
1000–1200 |
35–45 |
40,0–48,0 |
vėlyvieji didžiagalviai |
1000–1500 |
30–40 |
35,0–52,5 |
Maistiniai svogūnai |
50–70 |
115–170 |
7,1–10,0 |
Svogūnų sėjinukai |
2–4 |
500 |
1,5–2 |
49. Saugyklos šaldymo kamerų produkcijai taroje laikyti talpos normos t/m3 pateiktos 3 lentelėje.
3 lentelė. Saugyklos šaldymo kamerų produkcijai taroje laikyti talpos normos t/m3
Krovinio rūšis |
Krovimo norma, t /m3 |
Medinės pomidorų dėžės, kai kraunama į rietuves |
0,33 |
Kai kraunama ant plokščiųjų padėklų |
|
Medinės pomidorų dėžės |
0,31 |
Maistinių svogūnų dėžės |
0,34 |
Morkų dėžės |
0,32 |
Kai kraunama padėkliniais konteineriais |
|
Maistiniai svogūnai |
0,38 |
Burokėliai |
0,46 |
Morkos |
0,36 |
Bulvės |
0,50 |
Kopūstai |
0,30 |
50. Projekte turi būti nurodyta sąlyginė saugyklos kameros talpa, skaičiuojama 0,35 t produkcijos 1 m3 kameros naudingo tūrio.
51. Daržovių šaldymo kameros santykinis tūris, reikalingas patalpinti 1 t produkcijos, laikomos taroje, pateikiamas 4 lentelėje.
4 lentelė. Daržovių šaldymo kameros santykinis tūris, reikalingas patalpinti 1 t taroje laikomos produkcijos
Produkcijos rūšis |
Santykinis tūris, m3/t |
Pomidorai |
7,0–8,0 |
Kopūstai |
6,0–6,5 |
Morkos |
4,0–4,5 |
Maistiniai svogūnai |
5,0–6,0 |
52. Produkcijos laikymo aukštis sampile ir konteineriuose pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė. Didžiausias produkcijos laikymo aukštis sampile ir konteineriuose
Produkcijos rūšis |
Krovimo aukštis, m |
||
|
sampile |
konteineriuose |
|
Bulvės: |
|
|
|
maistinės |
3–5 |
7,2 |
|
sėklinės |
2–3 |
7,2 |
|
Raudonieji burokėliai, morkos |
iki 3,0 |
6,5 |
|
Ropės, ridikai |
iki 2,8 |
6,5 |
|
Kopūstai |
iki 3,6 |
6,5 |
|
Žalumyninės daržovės |
- |
4 |
|
Svogūnai (maistiniai ir sėkliniai) |
4–5 |
6,5 |
|
Česnakai |
iki 1,5 |
6,5 |
|
|
Daržovių pasodai |
|
|
Kopūstai, burokėliai, griežčiai, ridikai |
iki 3,6 |
- |
|
Morkos, ropės |
iki 2,8 |
- |
|
54. Laikant produkciją padėkliniuose konteineriuose, produkcijos apdirbimo vietose, jie laikomi 2–3 aukštais, laikymo patalpose padėklinių konteinerių aukštų skaičius pasirenkamas priklausomai nuo padėklinių konteinerių konstrukcijos ypatybių, tačiau ne aukščiau kaip nurodyta 5 lentelėje.
55. Bulvių ir daržovių produkcijos, laikomos taroje, laikymo patalpos plotas nustatomas pagal padėklinių konteinerių arba plokščiųjų padėklų su dėžių rietuvėmis užimamą plotą, įvertinus tarp jų tarpus.
56. Taros laikymo vietos plotas su tarpais praeiti ir pravažiuoti pasirenkamas 20 proc. didesnis nei laikomos į rietuves sukrautos taros užimamas plotas.
57. Mažiausi atstumai tarp dėžių rietuvių, padėklinių konteinerių rietuvių ir nuo jų bei produkcijos sampilo iki atitvarų ir šaldymo įrenginių pateikti 6 lentelėje.
6 lentelė. Mažiausi atstumai tarp dėžių rietuvių, padėklinių konteinerių rietuvių ir nuo jų bei produkcijos sampilo iki atitvarinių konstrukcijų ir šaldymo įrenginių
Pavadinimas |
Saugyklose, ne mažiau kaip, cm |
Šaldymo kamerose*, ne mažiau kaip, cm |
||
Nuo dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvės iki sienos, patalpos šonuose (pagal oro srautą) |
20 |
20 |
||
Nuo dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvės iki sienos patalpos galuose (pagal oro srautą) |
80 |
80** |
||
Nuo dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvės viršaus iki lubų |
50–130 |
50–130 |
||
Nuo dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvės viršaus iki šaldymo įrenginių garintuvo apačios |
30 |
30 |
||
Atstumai tarp dėžių ir padėklinių konteinerių rietuvių: |
|
|
||
tarp dėžių eilių rietuvėje |
2 |
2 |
||
tarp dėžių rietuvių |
60**** |
60**** |
||
tarp padėklinių konteinerių eilių rietuvėje |
10 |
10 |
||
tarp padėklinių konteinerių dviejų eilių rietuvių |
60*** |
60*** |
||
tarp padėklinių konteinerių rietuvių |
60**** |
60**** |
||
Nuo sampilo viršaus iki konstrukcijų apačios |
80 |
- |
||
* ir kamerose su reguliuojama dujų aplinka (RDA); ** statant garintuvus prie sienų, tarp sienos ir rietuvės palikti ne mažiau kaip 80 cm tarpą oro cirkuliacijai; *** licencijuotuose sandėliuose; **** patalpoje numatomas ne daugiau kaip vienas tarpas tarp rietuvių, kuris laikymo metu užsandarinamas. Nepaliekant tarpo tarp rietuvių turi būti numatytas kitas būdas saugiai kontroliuoti rietuvėje laikomą produkciją. |
|
|
||
IX. BULVIŲ IR DARŽOVIŲ SAUGYKLŲ MIKROKLIMATAS
59. Optimalios bulvių ir daržovių laikymo patalpų temperatūros, drėgmės režimas licencijuotose ir nelicencijuotose saugyklose pateiktas 7 lentelėje.
7 lentelė. Optimalios bulvių ir daržovių laikymo patalpų temperatūros, drėgmės režimas licencijuotose ir nelicencijuotose saugyklose
Laikoma produkcijos rūšis |
Laikymo sąlygos |
|||||||
Saugyklose su dirbtinai vėsinamu oru* |
Saugyklose su aktyviąja ventiliacija* |
|||||||
temperatūra, °C |
santykinis drėgnis, proc. |
temperatūra, °C |
santykinis drėgnis, proc. |
|||||
Bulvės: |
|
|
|
|
||||
maistinės |
+4 – +6 |
92–95 |
+4 – +6 |
92–95 |
||||
skirtos perdirbti |
+6 – +10 |
92–95 |
+6 – +10 |
92–95 |
||||
sėklinės |
+2 – +3 |
92–95 |
+2 – +3 |
92–95 |
||||
Burokėliai |
0 – +2 |
95–98 |
0 – +2 |
95–98 |
||||
Česnakai |
0 – +2 |
65–70 |
|
|
||||
Ropiniai kopūstai (kaliaropės) |
0 – +2 |
95–98 |
|
|
||||
Baltagūžiai kopūstai |
0 – +2 |
95–98 |
0 – +2 |
95–98 |
||||
Briuseliniai kopūstai |
-1 – +1 |
95–98 |
|
|
||||
Kininiai kopūstai |
0 – +2 |
95–98 |
|
|
||||
Raudongūžiai kopūstai |
0 – +2 |
95–98 |
|
|
||||
Savojiniai kopūstai |
0 – +2 |
95–98 |
|
|
||||
Krienai |
0 – +1 |
95–98 |
|
|
||||
Morkos |
0 – +2 |
95–98 |
0 – +2 |
95–98 |
||||
Pastarnokai |
0 – +2 |
95–98 |
|
|
||||
Petražolės (šakniavaisiai) |
0 – +2 |
95–98 |
|
|
||||
Porai |
0 – +2 |
95–98 |
|
|
||||
Juodieji ridikai |
0 – +2 |
95–98 |
|
|
||||
Salierai (šakniavaisiai) |
0 – +2 |
90–95 |
|
|
||||
Svogūnai |
0 – +2 |
65–70 |
0 – +3 |
75–80 |
||||
Raudonieji svogūnai |
0 – +2 |
65–70 |
|
|
||||
* sėklininkystės įmonės, platinančios bulvių ir daržovių veislių sėklą, ir tyrimo įstaigos gali rekomenduoti kitus jų laikymo temperatūros – drėgmės režimo parametrus. |
|
|
|
|
||||
60. Oro, pučiamo į ventiliuojamo produkto sampilą, temperatūra turi būti ne mažiau kaip 1,0 °C žemesnė už vėdinamo produkto sampile temperatūrą, bet ne žemesnė kaip produkto užšalimo temperatūra plius 0,5 °C.
61. Bulvių ir daržovių laikymo temperatūros – drėgmės režimas nurodomas pagrindiniam laikymo periodui. Laikymo temperatūra gali kisti ±1,0 °C, saugyklose su aktyviąja ventiliacija, ir ±0,3 °C, saugyklose su dirbtinai vėsinamu oru.
62. Daržovės, kurioms netaikomas gydomasis režimas ir produkcijos džiovinimas, gali būti vėsinamos specialioje vėsinimo kameroje prieš jas sukraunant į ilgalaikiam laikymui skirtą patalpą.
63. Vidutiniai daržovių, laikomų reguliuojamoje dujų aplinkoje (RDA), mikroklimato parametrai ir laikymo trukmė pateikti 8 lentelėje.
8 lentelė. Vidutiniai daržovių, laikomų reguliuojamoje dujų aplinkoje (RDA), mikroklimato parametrai ir laikymo trukmė
Produkcijos rūšis |
Laikymo temperatūra, °C |
Aplinkos oro dujų sudėtis, proc. |
Santykinis drėgnis, proc. |
Laikymo trukmė, paromis |
||
CO2 |
O2 |
N2 |
||||
Gūžiniai kopūstai |
+1 – ±0,5 |
1–5 |
3 |
92–96 |
95–98 |
210–240 |
Morkos |
+1 – ±0,5 |
3 |
3 |
94 |
90–95 |
150–210 |
Burokėliai |
0 – ±0,5 |
1–5 |
3 |
92–96 |
90–95 |
150–180 |
Maistiniai svogūnai |
0 – ±0,5 |
1–5 |
2-3 |
92–97 |
75-80 |
210–240 |
Česnakai |
0 – ±0,5 |
3–5 |
3 |
92–94 |
75-80 |
180–240 |
Pomidorai |
12–15 |
0–1 |
3-4 |
95–96 |
95 |
45–60 |
64. Laikant produkciją reguliuojamoje dujų aplinkoje, šaldymo kameros sandariai uždaromos ir nustatomas temperatūros ir dujų palaikymo režimas.
65. Bulvių paruošimas laikyti:
65.1. atvežtos į saugyklą drėgnos bulvės apdžiovinamos nepertraukiamai ventiliuojant aplinkos oru. Apdžiovinimo trukmė ne ilgesnė kaip 3 paros. Sausos arba apdžiovintos bulvės (bet kuriuo būdu laikomos) turi būti 10–15 parų gydomos. Per tą laiką užgyja gumbų mechaniniai pažeidimai, sutvirtėja jų paviršius. Gydymo metu palaikoma 14–18 °C temperatūra, vėdinant aplinkos oru lygiais tarpais 4–6 kartus per parą po 20–30 minučių;
67. Svogūnų paruošimas laikyti:
67.1. Sėkliniai svogūnai ir svogūnų sėjinukai iš karto po nuėmimo turi būti išdžiovinti, prapučiant ne mažiau kaip po 450–650 m3/t per val. oro srautą ir išlaikant 18–25 °C temperatūrą. Svogūnai džiovinami iki 14–16 proc. viršutinių lukštų drėgnio. Džiovinimas neturi užtrukti ilgiau kaip 72 valandas;
67.2. kaklelio puvinio profilaktikai svogūnų sėjinukai ir sėkliniai svogūnai po džiovinimo 10–12 valandų šildomi iki 45–47 °C temperatūros;
67.3. maistiniai svogūnai džiovinami 3–5 °C pašildytu aplinkos oru, pučiant į džiovinamą svogūnų sluoksnį ne mažiau kaip po 250 m3/t per val. lyginamąjį oro srautą. Tuo atveju džiovinimo trukmė neturi viršyti 8 parų;
68. Ruošiant sėklines bulves arba daržovių pasodus sodinti:
68.2. priklausomai nuo veislės kopūstų pasodai, prieš juos iškraunant iš saugyklos, vieną–tris savaites šildomi iki 5–7 °C temperatūros;
X. TECHNOLOGINIŲ ĮRENGINIŲ IR AUTOMATIZAVIMO REIKALAVIMAI
70. Parenkant mechanizavimo priemones produkcija turi būti apsaugota nuo pažeidimų ir nuostolių ją apdorojant ir transportuojant. Transportavimo sistemose produkcijai krentant daugiau kaip 0,3 m numatyti priemones, ribojančias kritimo energiją.
71. Bulvių aruodų sienelių mažiausi nuolydžiai laipsniais pateikiami 9 lentelėje.
9 lentelė. Bulvių aruodų sienelių mažiausi nuolydžiai, laipsniais
Produkcijos rūšis |
Aruodų sienelių medžiaga |
||
plienas |
guma |
medis |
|
Nerūšiuotos bulvės |
54 |
54 |
54 |
Rūšiuotos bulvės |
41 |
44 |
48 |
72. Bulvių ir daržovių produkcijai sandėlyje transportuoti geriausiai naudoti stacionarius arba pervežamus juostinius transporterius, latakus su nuolydžiais, mobilias krovos priemones.
73. Produkcijai, sudėtai į tarą, sandėlyje transportuoti skirti transporteriai su lygia juosta turi būti su 0,2 m aukščio borteliais.
74. Juostiniai transporteriai priklausomai nuo juostos paviršiaus konstrukcijos gali būti įrengiami su ne didesniu kaip 18o nuolydžiu. Didesnio nuolydžio transporteriuose juostos paviršiuje turi būti numatytos priemonės, apsaugančios transportuojamą krovinį nuo slydimo.
75. Įrengiant stacionarius transporterius turi būti numatytas:
75.1. ne mažiau kaip 0,8 m takas iš transporterio aptarnavimo pusės, iš kitos pusės paliekamas ne mažesnis kaip 0,3 m tarpas, galimas jo susiaurinimas iki 0,15 m;
75.2. tarp dviejų lygiagrečiai pastatytų transporterių turi būti paliktas ne mažesnis kaip 0,8 m pločio tarpas;
76. Technologiniai įrenginiai produkcijai apdirbti turi būti statomi išlaikant:
76.2. numatant tarp technologinių linijų krautuvų ar kitų transporto priemonių važiavimo takus, atstumą reikia padidinti iki 2,5 m;
76.3. nuo technologinių įrenginių iki sienos turi būti paliktas 0,8 m tarpas, o ten įrengus darbo vietas tarpas turi būti padidintas iki 1,4 m;
77. Technologinis koridorius turi būti ne mažiau kaip 0,4 m aukštesnis už aukščiausią krovos darbams naudojamą techniką rekonstruojamuose pastatuose ir ne žemesnis kaip 3,6 m naujai statomuose pastatuose; plotis, prie vienpusio judėjimo, 0,8 m didesnis už pakrautos transporto priemonės plotį; prie dvipusio judėjimo, 1,5 m didesnis už dvigubą pakrautos transporto priemonės plotį.
78. Bulvių ir daržovių produkcijos technologinio apdirbimo stacionariose technologinėse linijose turi būti numatyta:
78.1. distancinis (centralizuotas) mašinų ir mechanizmų elektros variklių paleidimas ir sustabdymas iš vieningo valdymo pulto;
78.3. distancinė elektros variklių kontrolė (įjungtas, sustabdytas), taip pat ir produkcijos kaupimo aruodų užpildymo viršutinio lygio kontrolė;
78.4. technologinio proceso nuoseklumu mašinų ir mechanizmų paleidimas (priešingas produkcijos srauto krypčiai);
78.5. automatinis mašinų ir mechanizmų sustabdymas, sustojus kitai pagal produkcijos judėjimo srautą mašinai arba mechanizmui;
78.6. nepaleisti bet kurios mašinos ir mechanizmo iš valdymo pulto be įspėjamojo garsinio signalo, kuris turi skirtis nuo avarinio signalo;
79. Saugyklos technologinio proceso automatizavimo priemonės (automatinė mikroklimato parametrų kontrolė ir reguliavimas, priešgaisrinė signalizacija, įrenginių apsauga, blokavimas ir distancinis valdymas) turi užtikrinti:
79.3. priešgaisrinės apsaugos sistemoms aptikus gaisrą, saugyklos vėdinimo ir šaldymo sistemų išjungimą;
81. Automatizavimo sistemose numatyti:
83. Saugyklose turi būti temperatūros ir santykinio drėgnio matavimo įranga. Matuojama bulvių ir daržovių sluoksnio ir saugyklos oro temperatūra. Termometrai gali būti distanciniai (elektroniniai). Mikroklimato parametrų jutikliai (jei nėra kitų reikalavimų) turi būti įrengti saugyklos patalpos galuose ir viduryje:
83.1. prie garintuvų (šilumokaičių) termometrai įrengiami 0,5 m atstumu nuo lubų, priešingame saugyklos gale – 0,5 aukštyje nuo grindų;
83.2. tarp sampile laikomos produkcijos masėje, ne sekliau kaip 0,5 m; laikant produkciją taroje – viršuje įleidžiant į saugomą produkciją 0,3–0,5 m;
XI. MIKROKLIMATO SUDARYMO IR REGULIAVIMO BŪDAI IR SISTEMOS, DUJŲ APLINKOS SUDARYMAS
84. Saugyklose ir šaldytuvuose sudaromas ir palaikomas saugomai produkcijai išlaikyti reikalingas aplinkos režimas šiomis inžinerinėmis priemonėmis:
85. Mikroklimato palaikymo sistemų tipai:
86. Aktyviosios ventiliacijos sistema, laikant produkciją sampile, turi paduoti į produkcijos masę reikiamą kiekį ir reikiamos temperatūros bei santykinio drėgnio lauko arba vidaus oro arba jų mišinio, sudaryti galimybę keisti vėdinimo intensyvumą atskirose saugyklos patalpose arba atskirose sampilo vietose.
87. Apytakinė ventiliacijos sistema, palaikanti mikroklimato parametrus taroje laikomoje produkcijoje ir visoje patalpoje, turi sudaryti intensyvų oro judėjimą visoje patalpos erdvėje ir tiekti į saugojimo patalpą reikiamos temperatūros bei santykinio drėgnio lauko arba vidaus oro arba jų mišinio srautą.
88. Bulvių ir daržovių produkcijos vėdinimo intensyvumas pateiktas 10 lentelėje.
10 lentelė. Bulvių ir daržovių produkcijos vėdinimo intensyvumas
Produkcijos rūšis |
Vėdinimo intensyvumas, m3/(t*h) |
Bulvės: |
|
gydant ir atšaldant |
70–110 |
laikant |
50–60 |
Burokėliai ir morkos |
70–80 |
Kopūstai |
70–100 |
Svogūnai: |
|
džiovinant |
450–650 |
laikant |
100 |
90. Šaldymo kamerose su natūraliu arba dirbtiniu oro vėsinimu, į kamerą tiekiamo lauko oro srautas turi būti ne mažesnis kaip 10 m3/t per val. saugomos produkcijos ir užtikrinti oro apykaitą, kad per parą lauko oro patektų 3–4 kartus daugiau nei patalpos tūris.
91. Saugyklose su sampile laikoma produkcija kontroliuojamos temperatūros pagrindinėse saugyklos zonose norma pateikta 11 lentelėje.
11 lentelė. Saugyklose su sampile laikoma produkcija kontroliuojamos temperatūros pagrindinėse saugyklos zonose norma
Produkcijos rūšis |
Masės temperatūra, °C |
Oro temperatūra virš produkcijos, °C |
Tiekiamo oro temperatūra, °C |
Avarinė temperatūra, °C |
Temperatūrų skirtumas, °C |
||
min. |
maks. |
min. |
maks. |
||||
Bulvės |
3 |
4 |
2 |
-0,5 |
0,5 |
2 |
3 |
Morkos |
0 |
1 |
-1 |
-3 |
-2 |
2 |
3 |
Kopūstai |
0 |
1 |
-1 |
-3 |
2 |
2 |
3 |
Burokėliai |
0 |
1 |
-1 |
-2 |
-1 |
2 |
3 |
92. Bulvių ir daržovių šiluminės ir fizinės savybės pateiktos 12 lentelėje.
12 lentelė. Bulvių ir daržovių šiluminės ir fizinės savybės
Produkcijos rūšis |
Lyginamoji šiluminė talpa, kJ/(kg*K) |
Užšalimo temperatūra, °C |
Sampilo tankis, kg/m3 |
Bulvės |
3,48 |
-1,5 |
650 |
Gūžiniai kopūstai |
4,08 |
-1,0 |
420 |
Pomidorai |
3,98 |
-0,5 |
600 |
Morkos, svogūnai, ropės |
3,60 |
-0,75 |
600 |
Burokėliai, griežčiai |
3,77 |
-1,5 |
600 |
Petražolės, salierai (šakniavaisiai) |
3,81 |
-0,5 |
350 |
Česnakai |
3,77 |
-0,75 |
450 |
93. Bulvių ir daržovių sampilo (be žemių ir augalinių priemaišų) aerodinaminis pasipriešinimas paskaliais (Pa) pateiktas 13 lentelėje.
13 lentelė. Bulvių ir daržovių sampilo (be žemių ir augalinių priemaišų) aerodinaminis pasipriešinimas, paskaliais (Pa)
Produkcijos rūšis |
Sluoksnio storis, m |
Teikiant į 1 m2 sampilo ploto oro, m3 per val. |
||||||||
50 |
100 |
200 |
300 |
400 |
500 |
|||||
Pasipriešinimas paskaliais (Pa) |
||||||||||
Bulvės |
1 |
2,9 |
7,0 |
19,0 |
37,3 |
57,5 |
85,4 |
|||
2 |
6,8 |
16,5 |
44,5 |
87,5 |
124,5 |
197,5 |
||||
3 |
11,1 |
27,0 |
73,5 |
144,0 |
221,0 |
326,5 |
||||
4 |
16,0 |
38,5 |
104,4 |
205,5 |
314,7 |
465,0 |
||||
5 |
21,0 |
51,0 |
138,0 |
270,0 |
420,0 |
612,0 |
||||
6 |
26,0 |
63,5 |
172,5 |
338,0 |
530,0 |
766,0 |
||||
Svogūnai |
1 |
3,26 |
8,11 |
22,7 |
43,6 |
71,1 |
105,0 |
|||
2 |
7,79 |
19,4 |
54,3 |
104,0 |
170,0 |
251,0 |
||||
3 |
13,0 |
32,4 |
90,5 |
174,0 |
284,0 |
419,0 |
||||
4 |
18,6 |
46,5 |
130,0 |
250,0 |
408,0 |
602,0 |
||||
Burokėliai |
1 |
0,85 |
2,12 |
5,93 |
11,4 |
18,6 |
27,5 |
|||
2 |
1,7 |
4,24 |
11,86 |
22,8 |
37,2 |
55,0 |
||||
3 |
2,55 |
6,36 |
17,79 |
34,2 |
55,8 |
82,5 |
||||
4 |
3,4 |
8,48 |
23,72 |
45,6 |
74,4 |
110,0 |
||||
Gūžiniai kopūstai |
1 |
1,31 |
3,13 |
8,28 |
15,4 |
24,6 |
35,8 |
|||
2 |
2,62 |
6,26 |
16,56 |
30,8 |
49,2 |
71,6 |
||||
3 |
3,93 |
9,39 |
24,84 |
46,2 |
73,8 |
104,7 |
||||
4 |
5,24 |
12,52 |
33,12 |
61,6 |
98,4 |
143,2 |
||||
Morkos |
1 |
1,51 |
3,62 |
9,7 |
18,2 |
29,2 |
42,6 |
|||
2 |
3,02 |
7,24 |
19,4 |
36,4 |
58,4 |
85,2 |
||||
3 |
4,53 |
10,86 |
29,1 |
54,6 |
87,6 |
127,8 |
||||
94. Taros šiluminės – fizinės savybės pateiktos 14 lentelėje.
14 lentelė. Taros šiluminės-fizinės savybės
Medžiaga |
Tankis, kg/m3 |
Lyginamoji šiluminė talpa, kJ/kg*°C |
Medis |
550 |
2,51 |
Plienas |
7850 |
0,482 |
95. Bulvių ir daržovių išskiriamos šilumos ir drėgmės kiekiai pateikti 15 lentelėje.
15 lentelė. Bulvių ir daržovių išskiriamos šilumos ir drėgmės srautai
Produkcijos rūšis |
Gydymo periodas |
Atvėsinimo periodas |
Laikymo periodas |
|||
išskiria šilumos, W/t |
išskiria drėgmės, g/t per val. |
išskiria šilumos, W/t |
išskiria drėgmės, g/t per val. |
išskiria šilumos, W/t |
išskiria drėgmės, g/t per val. |
|
Bulvės |
25,2 |
16,8 |
18,5 |
12,0 |
13,6 |
4,9 |
Gūžiniai kopūstai |
- |
- |
26,4 |
33,4 |
14,5 |
13,3 |
Burokėliai, ridikai, griežčiai |
- |
- |
34,0 |
12,5 |
10,5 |
6,2 |
Pomidorai |
- |
- |
61,5 |
- |
34,7 |
- |
Svogūnai |
- |
- |
30,1 |
13,5 |
11,0 |
6,2 |
Pipirai |
- |
- |
103,2 |
- |
73,0 |
- |
Morkos |
- |
- |
38,2 |
23,9 |
13,5 |
7,2 |
96. Iš džiovinamų svogūnų pradinės masės reikalingas pašalinti drėgmės kiekis pateiktas 16 lentelėje.
16 lentelė. Džiovinant svogūnus reikalingas pašalinti drėgmės kiekis, procentais
Rodiklis |
Pradinės svogūnų masės drėgmės kiekis, procentais |
||||
Maistiniai ir sėkliniai svogūnai, kai galvutės skersmuo, cm |
Svogūnų sėjinukai, antrų metų |
Svogūnų sėjinukai pirmų metų |
|||
8–10 |
5–7 |
3–4 |
|||
Sumažinant lukštų drėgnį 1 proc. |
0,11 |
0,12 |
0,14 |
0,17 |
0,22 |
Išdžiovinus 50 proc. pradinio lukštų drėgnio |
4,00 |
4,30 |
5,0 |
6,20 |
7,90 |
97. Bulvių ir daržovių kvėpavimo intensyvumas laikymo metu esant 0 °C temperatūrai pateiktas 17 lentelėje.
17 lentelė. Bulvių ir daržovių kvėpavimo intensyvumas, esant 0 °C temperatūrai
Produkcijos rūšis |
Dujų išskyrimo vidutinės reikšmės |
|
dm3 CO2/(t*h) |
b = 1/°C |
|
Bulvės |
1,87 |
0,0617 |
Gūžiniai kopūstai |
3,00 |
0,0778 |
Maistiniai svogūnai |
2,06 |
0,0668 |
Morkos |
1,87 |
0,1319 |
Pomidorai: |
|
|
žali |
1,29 |
0,1531 |
raudoni |
2,06 |
0,1144 |
Pipirai |
6,84 |
0,0688 |
98. Kitai laikymo temperatūrai kvėpavimo intensyvumas skaičiuojamas pagal Goro lygtį:
q=q0*ebt,
čia: qo – kvėpavimo intensyvumas, esant 0 °C temperatūrai, dm3 CO2/(t*h),
b – temperatūros koeficientas, 1/°C ,
e – natūrinio logaritmo pagrindas e=2,718,
t – laikymo temperatūra, °C.
99. Pusiausvyrasis taros drėgnio procentas nuo sausos medienos masės pateiktas 18 lentelėje.
18 lentelė. Pusiausvyrasis medinės taros drėgnio procentas nuo sausos medienos masės
Santykinis oro drėgnis, proc. |
Temperatūra, °C |
|||||
-5 |
0 |
5 |
10 |
15 |
20 |
|
Pusiausvirasis taros drėgnis, procentais |
||||||
20 |
4,8 |
4,7 |
4,6 |
4,5 |
4,4 |
4,3 |
30 |
6,5 |
6,3 |
6,2 |
6,1 |
6,0 |
5,9 |
40 |
8,3 |
8,2 |
8,1 |
8,0 |
7,8 |
7,6 |
50 |
9,8 |
9,6 |
9,4 |
9,2 |
9,1 |
9,0 |
60 |
11,7 |
11,3 |
11,0 |
10,8 |
10,6 |
10,5 |
70 |
13,8 |
13,7 |
13,4 |
13,2 |
13,1 |
13,0 |
80 |
17,7 |
17,5 |
17,2 |
17,0 |
16,7 |
16,3 |
90 |
21,5 |
21,0 |
20,6 |
20,6 |
20,3 |
20,1 |
100 |
29,8 |
29,0 |
28,5 |
28,5 |
28,3 |
28,3 |
100. Daržovių trumpo laikymo terminai pateikti 19 lentelėje.
19 lentelė. Daržovių trumpo laikymo terminai
Produkcijos rūšis |
Laikymo trukmė |
|
be šaldymo (+5–+10 °C), valandomis |
su šaldymu (0 –+5 °C), paromis |
|
Agurkai |
10 |
- |
Pomidorai |
24 |
4-7 |
Morkos |
48 |
- |
Maistiniai svogūnai |
72 |
10 |
Gūžiniai kopūstai |
72 |
10 |
Žalumyninės daržovės |
12 |
2 |
101. Saugyklose su aktyviąja ventiliacija vėdinamos produkcijos sluoksnio storis turi būti išlygintas, atstumas tarp oro tiekimo ortakių ašių turi būti ne didesnis kaip pusė vėdinamo sampilo storio, bet ne didesnis kaip 2,0 m, atstumas iki lygiagretės ortakiui sienos – pusės atstumo tarp ortakių. Vėdinimo ortakių oro tiekimo į sampilą dalies galai turi nesiekti sienų 0,8–1,0 m. Ortakio skerspjūvio plotas jo gale turi būti trečdaliu mažesnis nei ortakio priekyje.
102. Aktyviosios ventiliacijos sistemoje ortakiai projektuojami taip, kad oro greitis pagrindiniame ortakyje būtų ne didesnis kaip 3–5 m/s, skirstomuosiuose ortakiuose – ne daugiau kaip 1,5–3 m/s, o oro greitis išeinant iš skirstomojo ortakio į vėdinamą produktą neviršytų 0,5–1,0 m/s.
103. Oro paskirstymo į produkcijos masę angų skerspjūvio aktyvus plotas, kurio dalis uždengiama produkcija, sudaro: bulvėms ir svogūnams ne mažiau kaip 50 proc., kopūstams ir šakniavaisinėms daržovėms ne mažiau kaip 60 proc.
104. Aktyviosios ventiliacijos ortakiai turi būti taip išdėstyti ir įrengti, kad būtų galima reguliuoti vėdinimo intensyvumą bet kurioje produkcijos sampilo vietoje.
105. Pertekliniam orui pašalinti saugyklose įrengiama ištraukiamoji ventiliacija su apšiltintais atbuliniais vožtuvais (su ištraukiamaisiais ventiliatoriais arba be jų). Laikant svogūnus sampile turi būti įrengiama ištraukiamosios ventiliacijos sistema su papildomais ventiliatoriais. Saugyklose šalinamo oro kiekis apskaičiuojamas pagal į saugyklą tiekiamo oro srautą. Saugyklose, kur mikroklimatas formuojamas panaudojant palankias aplinkos gamtines sąlygas, įrengiamas oro sumaišymo vožtuvas, leidžiantis maišant saugyklos vidaus ir lauko oro srautus tiekti į sluoksnį reikiamų parametrų orą. Įdiegiant aktyviosios ventiliacijos sistemoje oro šaldymą turi būti numatytas šalto oro srauto apėjimas ir įrengiamas oro maišymo vožtuvas.
106. Produkcijos laikymo patalpų viršutinės zonos oras bulvių ir daržovių saugyklose, laikant produkciją bet kuriuo laikymo būdu, žiemos metu turi būti šildymo sistema palaikoma 0,5–0,7 °C aukštesnė temperatūra už laikomos produkcijos temperatūrą, nurodytą 7 lentelėje. Ši oro šildymo sistema jungiama tik neveikiant pagrindiniams ventiliatoriams.
107. Apskaičiuojant saugyklos šilumos balansą, įvairiais bulvių ir daržovių laikymo laikotarpiais, turi būti įvertinta: šiluma, patenkanti į saugyklą su įvežama produkcija ir tara, šiluma išskiriama nuo dirbančių įrenginių, šilumos nuostoliai (pritekėjimai) per atitvarines konstrukcijas, šilumos nuostoliai ir pritekėjimai per gruntą, šilumos nuostoliai su šalinamu oru vėdinimo sistemoje, iš produkcijos pašalinama šiluma, kvėpavimo metu išskiriama šiluma (15 lentelė).
XII. ŠALDYMO SISTEMOS REIKALAVIMAI
109. Bulvių ir daržovių saugyklose su dirbtinio oro vėsinimo įrenginiais turi būti numatyta galimybė panaudoti šaltesnį aplinkos orą produkcijai vėsinti.
110. Oro vėsinimo sistema saugyklose skirta šilumai susidarančiai iš laikomos produkcijos (fiziologinės ir akumuliuotos šilumos), taros, atitvarų, išskiriamos elektros variklių, apšvietimo, tiekiamos su ventiliuojamu aplinkos oru, patenkančios pro atidaromas duris, išskiriamos žmonių, pašalinti.
111. Į saugyklos šaldymo kameras (taikant dirbtinio oro vėsinimo įrenginius), pakrauta produkcija turi būti atvėsinta ne ilgiau kaip per 24 val.
112. Gaunama šiluma nuo ventiliatoriaus spaudžiamo oro Q, kW apskaičiuojama pagal lygtį:
; (1)
čia: P – visas išvystomas ventiliatoriaus spaudimas, Pa;
L – tiekiamo oro srautas, m3/s;
– ventiliatoriaus naudingo veiksmo koeficientas.
113. Parenkant šaldymo kompresorius būtina vadovautis šiluminiais apskaičiavimais pridedant gamybinius nuostolius: decentralizuotai sistemai 3 proc., centralizuotai tiesioginio šaldymo sistemai – 7 proc., su tarpiniu šaldymo šaltnešiu – 12 proc. Skaičiuojamasis kompresorių darbo laikas – 22 val. per parą. Rezerviniai kompresoriai nenumatomi.
115. Pastatomi garintuvai (šilumokaičiai) statomi už šaldymo kameros naudingos talpos ribų, pakabinami – tiesiogiai šaldymo kamerose. Bulvių ir daržovių saugyklose laikant produkciją sampile garintuvai (šilumokaičiai) statomi aktyviosios ventiliacijos sistemoje arba šaldymo kameros viršutinėje dalyje.
116. Laikant produkciją taroje šaldymo kameroje su apytakine ventiliacija pučiamo oro srauto greitis šaldymo kameros tolimiausiame nuo ventiliatoriaus taške turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m/s. Greito produkcijos atvėsinimo kamerose oro greitis tarp paketų 1,5–3,0 m/s, o tunelinėse šaldymo kamerose – 10–12 m/s.
117. Apskaičiuojant garintuvų (šilumokaičių) šilumos perdavimo paviršių plotą laikyti, kad produkcijos atvėsinimo metu temperatūrų skirtumas tarp šaldymo šaltnešio virimo temperatūros ir kameros oro yra 5–6 °C, laikymo metu 3–4 °C. Saugyklose su aktyviosios ventiliacijos sistemomis tiekiamas oras atvėsinamas 2–4 °C žemiau produkcijos laikymo temperatūros, bet ne žemesnės kaip produkto užšalimo temperatūra plius 0,5 °C.
XIII. REGULIUOJAMA DUJŲ APLINKA
118. Daržovės laikomos reguliuojamoje dujų aplinkoje, sudaromoje natūraliu arba dirbtinu būdu, konservuojamos:
118.1. vienfaktoriniu aplinkos dujų mišinio veikimu, kai kameros aplinkoje bendras deguonies ir anglies dvideginio kiekis sudaro 21 proc. viso aplinkos oro. Šiuo atveju konservuoja tik CO2 dujos, kurių koncentracija aplinkos dujų mišinyje padidinama iki 1–6 proc;
119. Laikomai produkcijos rūšiai ir veislei nurodyti reguliuojamos aplinkos oro O2 ir CO2 koncentracijos nukrypimai neturi viršyti ± 1 proc.
120. Daržoves specialioje dujų aplinkoje (anglies dvideginio šokas) su 12–15 proc. CO2 galima laikyti ne ilgiau kaip 12–15 parų.
121. Kamerų su reguliuojama dujų aplinka sandarumas nurodomas 20 lentelėje.
20 lentelė. Kamerų su reguliuojama dujų aplinka sandarumas
Subnormalaus dujų režimo koeficientai |
Matavimo vienetai |
Aplinkos sudarymo ir reguliavimo būdas |
|
natūralus (produkcijos kvėpavimo būdu) |
dirbtinis (dujų generatorių pagalba) |
||
Sandarumas |
h-1 |
0,001 |
0,004 |
Oro laidumas |
m3/m2 min. Pa |
1,4*10-7 |
7,0*10-7 |
Slėgio kritimo nuo 250 Pa iki 50 Pa laikas |
min. |
35,0 |
9,0 |
122. Apskaičiuojant daržovių laikymo reguliuojamos dujų aplinkos su dvifaktoriniu aplinkos dujų mišinio veikimu režimą ir parenkant generatorius pagrindu laikyti tai, kad dujų aplinką turi sudaryti: deguonis ir anglies dvideginis – 3 proc., azotas – 97 proc. (likęs kiekis).
123. Kamerose reikiamą dujų aplinką galima sudaryti natūraliu būdu išnaudojant daržovių kvėpavimą, tačiau šiuo būdu reikiama dujų aplinka turi būti pasiekiama ne ilgiau kaip per 500 val.
124. Dujų aplinka kamerose, su natūraliu jos sudarymu, turi būti tikrinama du kartus per parą, kamerose su dirbtiniu jos sudarymu – du kartus per pamainą.
125. Apskaičiuojant šaldymo kamerų su reguliuojama dujų aplinka šiluminį režimą būtina įvertinti šilumos kiekį, patenkantį į kamerą iš dujų aplinkos sudarymo generatorių.
126. Šaldymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka ir produkcijos konservavimu dvifaktorinio veikimo aplinkos dujų mišiniu, dujų sudėties reguliavimas vėdinant išorės oru negalimas. Anglies dvideginio pertekliaus šalinimas galimas tik jo adsorbavimu arba absorbavimu.
XIV. VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO REIKALAVIMAI
128. Bulvių ir daržovių sandėlių ūkyje priklausomai nuo taikomos technologijos ypatybių turi būti įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Projektuojant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemą gamybinėms reikmėms vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ ir Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais.
129. Produkcijai plauti turi būti naudojamas geriamasis vanduo. Vandens poreikis patikslinamas pagal taikomų įrenginių technines charakteristikas.
130. Kraunant į saugyklą bulvių žemėtumas iki 10 proc., šakniavaisių (laikomų taroje) iki 30 proc. Produkcijos žemėtumas, priklausantis nuo vietos sąlygų ir taikomos technologijos, nurodomas projektavimo užduotyje.
131. Ruošiant bulves ar daržoves parduoti, pirmiausia technologinėje paruošimo linijoje nuvalomos žemės sausuoju būdu, po to jos plaunamos recirkuliaciniu vandeniu ir pabaigoje baigiamos plauti švariu vandeniu.
132. Produkcijos plovimo, patalpų valymo, taros ir technikos plovimo nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais, tačiau prieš išleidžiant jas į bendrąjį nuotakyną arba vietinius valymo įrenginius jos turi būti valomos vietiniuose dumblo nusėsdinimo įrenginiuose. Nusėsdinamo dumblo kiekis priklauso nuo vietos sąlygų: dirvos sudėties, meteorologinių sąlygų nuimant derlių, naudojamos technikos.
133. Vidutinis bulvių ir daržovių plovimo nuotekų užteršimas skendinčiomis medžiagomis ir jų dumblo tankis:
134. Produkcijos parduoti paruošimo patalpose grindims, tarai ir transporto priemonėms plauti naudojamas šaltas vanduo. Grindys plaunamos pasibaigus pamainai, sunaudoto vandens norma 3 l/m2 grindų ploto. Nuotekos surenkamos šulinėliuose-nusėsdintuvuose. Vienam šulinėliui skiriama ne daugiau kaip 200 m2 grindų ploto. Grindų nuolydis į šulinėlio pusę 0,01.
136. Nuvalytos žemės ir nusėsdintas dumblas, tvarkant bulves ir daržoves, grąžinamas į dirvą. Augalinės atliekos kompostuojamos arba utilizuojamos užariant dirvoje.
137. Produkcijos parduoti paruošimo technologiniams įrenginiams plauti turi būti naudojamas pašildytas iki 40 °C vanduo. Įrenginiai plaunami pasibaigus pamainai.
138. Paviršinės nuotekos nuo vidaus kelių, aikštelių, stogų ir kitų gamybinės teritorijos plotų turi būti tvarkomos laikantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų.
139. Buitinės nuotekos iš tualetų, dušų ir praustuvų turi būti šalinamos atskiru nuotakynu ir tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais.
140. Chemikalais užterštose nuotekose pirmiausia turi būti nukenksminta cheminė tarša ir tik po to nuotekos išleistos į nuotekų tvarkymo nuotakyną.
XV. PATALPŲ APŠVIETIMO REIKALAVIMAI
142. Šaldymo kameroms ir saugyklų sekcijoms nenaudotinas natūralus apšvietimas. Kitų patalpų natūralaus apšviestumo koeficientai (NAK) nurodyti 21 lentelėje.
21 lentelė. Sandėlių ūkio patalpų natūralaus apšvietimo koeficientai (NAK), procentais
Patalpos pavadinimas |
Natūralaus apšvietimo koeficientas, proc. |
Normuojamas paviršius |
|
viršutinis ir kombinuotas apšvietimas (vidutinis) |
šoninis apšvietimas (minimalus) |
||
Produkcijos parduoti paruošimo patalpa |
3 |
1 |
grindys |
Oro vėsintuvų patalpa |
nenormuojama |
||
Kompresorinė, dujų aplinkos sudarymo stotis |
3 |
1 |
grindys |
143. Produkcijos parduoti paruošimo patalpose leidžiama įrengti kombinuotą (natūralų ir dirbtiną) apšvietimą. Dirbtinis darbo vietų bendras ir vietinis apšvietimas 200 lx. Bendras patalpų dirbtinis apšvietimas pateiktas 22 lentelėje.
22 lentelė. Bendras patalpų dirbtinis apšvietimas, lx
Patalpos pavadinimas |
Normuojamas apšvietimo paviršius |
Kaitrinės lempos |
Dujų išlydžio lempos |
||
apšvietimas, lx |
atsargos koeficientas |
apšvietimas, lx |
atsargos koeficientas |
||
Produkcijos saugojimo kameros (sekcijos) |
grindys |
10–20 |
1,5 |
- |
- |
Produkcijos paruošimo patalpa |
grindys |
- |
- |
150 |
1,3 |
Oro vėsintuvų, ventiliatorių patalpos |
grindys |
20 |
1,4 |
- |
- |
Koridoriai, vestibiuliai |
grindys |
30 |
1,5 |
76 |
- |
Buitinės patalpos |
grindys |
- |
- |
50 |
1,4 |
Krovos platformos |
grindys |
50 |
1,4 |
150 |
1,6 |
Įrenginių, svėrimo patalpos |
grindys |
75 |
1,4 |
- |
- |
Laboratorija |
0,8 m nuo grindų |
150 |
1,3 |
200 |
1,5 |
145. Pagal numatytą technologinį procesą saugyklose ir šaldytuvuose numatyti lizdus su srovės nuotekio kontrole ir mechanine fiksacija kilnojamiems įrenginiams, galios ėmėjams, prijungti.
146. Pakrovimo aikštelėse, vėdinimo įrangos kamerose, skydinėse ir technologiniuose koridoriuose numatyti pažemintą 12–36 V remontinę elektros įtampą.
147. Pagrindiniuose, skirtuose aptarnaujančio personalo vaikščiojimui, aktyviosios ventiliacijos ortakiuose numatyti darbinį 24–36 V įtampos apšvietimą.
XVI. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE APSAUGOS REIKALAVIMAI
150. Gamybinių ir pagalbinių darbuotojų skaičius sandėlių ūkyje apskaičiuojamas pagal gamybos apimtį, laikomos produkcijos rūšį, jos laikymo ir apdirbimo ypatumus, taikomą technologiją ir mechanizavimo priemones arba jis gali būti pateiktas užsakovo. Administracijos personalas nurodomas projektavimo užduotyje.
151. Sandėlio darbuotojai turi būti apmokyti pagal jų atliekamų darbų pobūdį. Prieš pradėdami dirbti jie turi būti instruktuoti apie saugaus darbo metodus. Darbo metu privalo dėvėti specialią aprangą ir naudotis jiems skirtomis saugaus darbo ir sanitarijos priemonėmis.
152. Personalo ir buitinės paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus.
153. Darbo aplinka sandėlių ūkyje priskiriama gamybinių procesų grupei, kai darbo drabužių ir kūno užteršimas galimas tik sveikatai nekenksmingomis medžiagomis, tačiau darbas vyksta nepalankiomis oro sąlygomis.
154. Kenksmingų medžiagų koncentracija darbo aplinkos ore neturi viršyti leidžiamų dydžių, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“.
155. Sudarant sandėlių ūkio gamybos technologinį procesą būtina įvertinti įrenginių poveikį darbo aplinkai. Nenaudoti įrenginių, kurie išskiria į aplinką kenksmingas medžiagas, drėgmės perteklių arba spręsti kenksmingų išskyrimų į aplinką mažinimą įrengiant aspiracijos sistemą ir numatant vietinius atsiurbimus.
156. Sandėlyje turi būti nuolat šalinamos atliekos ir kitokios šiukšlės, susikaupiančios įrenginių zonoje ir aplink juos.
157. Jei nėra galimybės sumažinti įrenginių išskiriamų kenksmingų medžiagų į darbo aplinką kiekio, privaloma aptarnaujančiam personalui numatyti individualias apsaugos priemones.
158. Bulvių ir daržovių sandėlių ūkio įrangos keliamas triukšmas neturi viršyti normomis nustatyto triukšmo lygio darbo vietose ir artimiausioje gyvenamoje aplinkoje. Darbuotojų apsaugai nuo triukšmo galima numatyti individualias apsaugos priemones.
159. Įrenginių keliamas triukšmas nustatomas pagal pateikiamas jų technines charakteristikas arba apskaičiuojamas.
160. Turi būti numatytos priemonės triukšmo lygiui, jei reikia, sumažinti: įrenginius statant izoliuotose patalpose ant izoliuotų pamatų ir ant vibraciją izoliuojančių tarpinių, įrengiant duslintuvus ant ortakių, padengiant ortakių paviršių garsą sugeriančiomis medžiagomis, patalpų paviršių padengiant garsą sugeriančiomis medžiagomis.
161. Darbuotojų apsaugai nuo triukšmo vadovautis Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimais.
162. Produkcijos priėmimo ir atkrovimo rampos ir aikštelės turi būti taip įrengtos, kad būtų galima saugiai atlikti krovos darbus ir saugiai manevruoti technikai. Mažiausias atstumas tarp krovos vietų, kai transporto priemonės stovi greta – 1,0 m; kai stovi viena paskui kitą – 1,5 m. Rampos plotis skiriamas vienai automašinai – 4,5 m.
163. Virš grindų įrengti ilgesni kaip 20 m transporteriai turi būti su pereinamaisiais tilteliais su ne žemesniais kaip 1,0 m aptvarais ir aklina 0,1 m aukščio apatine dalimi.
164. Atviros įrenginių pastatymo duobės turi būti aprūpintos stacionariai įrengtomis kopėčiomis arba laiptais. Atviros duobės, aikštelės, praėjimai, antresolės ir laiptai turi būti apsaugoti ne mažesnio kaip 1,0 m aukščio turėklais su 0,1 m aukščio aklina apatine dalimi.
165. Transporterio juostos, transportuojančios produkciją taroje, greitis turi būti ne didesnis kaip 1,2 m/s. Transporterio juosta iš šonų turi būti apsaugota ne žemesniais kaip 0,2 m aukščio borteliais.
168. Mobilioms technologinių procesų mechanizavimo priemonėms patalpose važiuoti turi būti ne mažesnė kaip 0,2 m aukščio atsarga iki statybinių konstrukcijų ar pakabinamų technologinių įrenginių apačios. Praėjimuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių žemiausio taško turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.
169. Statinio konstrukcijų ir įrenginių, esančių mažiau kaip 2,2 m aukštyje, ties važiuojamąja dalimi, šonai turi būti nudažomi signaline spalva.
170. Nemetalinių kolonų, apie kurias važinėja mobilusis transportas, kampai turi būti iki 2,0 m aukščio apsaugoti metaliniais kampuočiais.
171. Pagrindiniai aptarnaujančiam personalo vaikščioti skirti aktyviosios ventiliacijos ortakiai turi turėti du išėjimus. Kanaluose iki 30 m ilgio leidžiama daryti vieną išėjimą.
172. Gaisro atveju turi būti numatyti saugūs darbuotojų evakavimo keliai. Darbuotojų evakavimą spręsti vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimais.
173. Patalpose su amoniako įrangos reguliuojančia ir uždaromąja armatūra turi būti numatyta ištraukiamoji ventiliacija.
174. Produkcijos laikymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka sudaryti didesnį kaip 100 Pa neigiamą arba didesnį kaip 250 Pa padidintą slėgį neleidžiama.
175. Produkcijos laikymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka turi būti įrengta vėdinimo sistema kamerai prieš iškraunant produkciją vėdinti.
176. Draudžiama įeiti į kamerą su reguliuojama dujų aplinka be individualios kvėpavimo apsaugos priemonės, kol aplinkos oras neprisisotins deguonimi iki 20,5 proc.
177. Mašinų ir mechanizmų elektros variklių avarinis išjungimas ir kaupimo aruodų perpildymas turi būti informuojamas šviesos ir garso avarine signalizacija, kuri, savo skambėjimo tonu, turi skirtis nuo įspėjamosios signalizacijos.
178. Saugyklų ir šaldytuvų kamerose turi būti įrengta signalizacija apsaugai nuo žmonių uždarymo kamerose. Kamerų išorėje, technologinio koridoriaus pusėje, turi būti įrengta šviesinė (raudona lempa) ir garsinė signalizacija, kuri įjungiama iš vidaus. Šaldymo kamerose su reguliuojama dujų aplinka būtina vartuose numatyti duris su stebėjimo langeliu.
179. Turi būti numatyta technologinės linijos mašinų ir mechanizmų valdymo galimybė: paleisti mašinas eilės tvarka priešingai produkcijos judėjimo krypčiai, automatinį mašinos sustabdymą sustojus priekyje esančiai mašinai pagal srauto judėjimo kryptį, paleisti bet kurią mašiną ar mechanizmą iš valdymo pulto po įspėjamojo garsinio signalo.
180. Numatyti ilgesnių kaip 30 m transporterių paleidimą iš vienos vietos ir sustabdymą iš dviejų vietų.
181. Visos mašinos, mechanizmai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti įžeminti. Nuo kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nuvestas atskiras laidas iki apsaugos įžeminimo juostos kontūro.
182. Bulvių ir daržovių atliekos iš sandėlių ūkio teritorijos turi būti reguliariai išvežamos ir tvarkomos jas perdirbant arba kompostuojant.