LIETUVOS BANKO VALDYBOS

NUTARIMAS

 

DĖL KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS

 

2008 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 127

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869; 2006, Nr. 48-1699) 8 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 54 ir 54(1) straipsniais ir atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 5 straipsnį ir Europos centrinio banko 2007 m. liepos 27 d. reglamentą (EB) Nr. 958/2007 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2007/8), Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti:

1.1. Kolektyvinio investavimo subjektų statistinės atskaitomybės bendrąsias nuostatas (pridedama);

1.2. Kolektyvinio investavimo subjekto statistinės ataskaitos KIS-01 formą (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. šiuo nutarimu patvirtintos kolektyvinio investavimo subjektų statistinės atskaitomybės reikalavimai taikomi kolektyvinio investavimo subjektų statistinės atskaitomybės atskaitingiesiems agentams;

2.2. šiuo nutarimu patvirtintos statistinės ataskaitos KIS-01 formos 1M–7M lentelių duomenys Lietuvos bankui teikiami nuo 2009 m. vasario 1 d., pradedant 2008 m. gruodžio mėnesio duomenimis;

2.3. šiuo nutarimu patvirtintos statistinės ataskaitos KIS-01 formos 1K–2K lentelių duomenys Lietuvos bankui teikiami nuo 2009 m. vasario 1 d., pradedant 2008 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis.

3. Pavesti Statistikos departamentui:

3.1. tvarkyti statistinį Lietuvos investicinių fondų sąrašą;

3.2. parengti ir patvirtinti kolektyvinio investavimo subjekto statistinės ataskaitos KIS-01 formos pildymo nurodymus.

 

 

 

VALDYBOS PIRMININKAS                                                    REINOLDIJUS ŠARKINAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos 2

008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 127

 

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I. PASKIRTIS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

1. Kolektyvinio investavimo subjektų statistinės atskaitomybės bendrosios nuostatos (toliau – bendrosios nuostatos) nustato bendruosius kolektyvinio investavimo subjektų statistinės atskaitomybės reikalavimus ir klasifikavimo principus, rengimo ir pateikimo Lietuvos bankui tvarką, statistinės informacijos kokybės reikalavimus ir naudojimo tvarką.

2. Kolektyvinio investavimo subjektų statistinės atskaitomybės paskirtis – pateikti Lietuvos bankui išsamią aukštos kokybės Lietuvos investicinių fondų ir pinigų rinkos fondų statistinę informaciją, reikalingą jų vykdomai finansinei veiklai stebėti ir Europos centrinių bankų sistemos užduotims vykdyti.

3. Investicinis fondas (toliau – IF) – kaip tai apibrėžta Europos centrinio banko 2007 m. liepos 27 d. reglamente (EB) Nr. 958/2007 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2007/8)1.

4. Pinigų rinkos fondas (toliau – PRF) – kaip tai apibrėžta Europos centrinio banko 2001 m. lapkričio 22 d. reglamente (EB) Nr. 2423/2001 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (ECB/2001/13)2.

5. Rezidentas – kaip tai apibrėžta Europos centrinio banko 2007 m. liepos 27 d. reglamente (EB) Nr. 958/2007 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2007/8).

6. Kolektyvinio investavimo subjektas (toliau – KIS) – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme3, ir bet koks kitas subjektas Lietuvos rezidentas, atitinkantis IF arba PRF apibrėžtį.

___________________

1 OL 2007 L 211, p. 8.

2 OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 5.

3 Žin., 2007, Nr. 117-4772.

 

7. KIS statistinės atskaitomybės atskaitingasis agentas (toliau – atskaitingasis agentas) – KIS, įtrauktas į statistinį Lietuvos IF sąrašą arba į statistinį Lietuvos pinigų finansinių institucijų sąrašą, tvarkomą vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 46 „Dėl pinigų finansinių institucijų balanso statistinės atskaitomybės“.

 

II. ATSKAITINGIEJI AGENTAI

 

8. Lietuvos bankas įsteigia ir tvarko statistinį Lietuvos IF sąrašą, į kurį įtraukia KIS Lietuvos rezidentus, atitinkančius 3 punkte pateiktą IF apibrėžtį. Statistinis Lietuvos IF sąrašas skelbiamas Lietuvos banko interneto svetainėje ir, suinteresuotų atskaitingųjų agentų prašymu, pateikiamas elektroniniu būdu arba išspausdintas popieriuje.

9. KIS Lietuvos rezidentai, atitinkantys 4 punkte pateiktą PRF apibrėžtį, įtraukiami į statistinį Lietuvos pinigų finansinių institucijų sąrašą.

10. Jei KIS turtas yra išskirstytas į skirtingus subfondus taip, kad su kiekvienu subfondu susieti vienetai (akcijos) atskirai padengti skirtingu turtu, kiekvienas toks subfondas laikomas atskiru KIS.

11. Atskaitingasis agentas turi pateikti duomenis pagal kiekvieną KIS atskirai.

12. Pats KIS arba tuo atveju, kai KIS neturi juridinio asmens statuso, – teisiškai įgalioti jam atstovauti asmenys yra atsakingi už KIS statistinės atskaitomybės reikalavimų vykdymą.

 

III. KIS TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ KLASIFIKAVIMO PRINCIPAI

 

13. KIS statistinėje atskaitomybėje KIS turtas ir įsipareigojimai klasifikuojami į tokias kategorijas:

TURTAS;

Grynieji pinigai, indėliai ir paskolos;

Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas;

Akcijos ir kita nuosavybė, išskyrus IF ir PRF vienetus (akcijas);

IF ir PRF vienetai (akcijos);

Išvestinės finansinės priemonės;

Nefinansinis turtas;

Likęs turtas;

ĮSIPAREIGOJIMAI;

Gautos paskolos ir indėliai;

Išleisti skolos vertybiniai popieriai;

Išleisti KIS vienetai (akcijos);

Išvestinės finansinės priemonės;

Likę įsipareigojimai.

Atskaitingasis agentas turi grupuoti KIS turto ir įsipareigojimų priemones į minėtąsias kategorijas vadovaudamasis ECB reglamente ECB/2007/8 pateiktomis priemonių kategorijų apibrėžtimis, kurios pagrįstos Tarybos 1996 m. birželio 25 d. reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje patvirtinta Europos sąskaitų sistema 1995 (toliau – ESS 95)4.

___________________

4 OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 2 tomas, p. 3.

 

14. KIS nefinansinis turtas pagal rezidentiškumą turi būti klasifikuojamas į nefinansinį turtą Lietuvoje, euro zonoje ir kitose šalyse.

15. KIS išleistų vienetų (akcijų) turėtojai pagal rezidentiškumą turi būti klasifikuojami pagal kiekvieną šalį atskirai.

16. KIS išleistų vienetų (akcijų) turėtojai klasifikuojami į tokias ESS 95 institucinių sektorių ir subsektorių grupes:

Pinigų finansinės institucijos;

Valdžia;

Kiti finansiniai tarpininkai ir finansiniai pagalbininkai;

Draudimo korporacijos ir pensijų fondai;

Nefinansinės korporacijos;

Namų ūkiai ir juos aptarnaujančios ne pelno institucijos.

Atskaitingasis agentas turi grupuoti išleistų KIS vienetų (akcijų) turėtojus į minėtąsias sektorių ir subsektorių grupes vadovaudamasis ECB reglamente ECB/2007/8 pateiktais klasifikavimo principais ir sektorių apibrėžtimis, kurios pagrįstos ESS 95.

 

IV. STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

 

17. Atskaitingasis agentas kas mėnesį turi pateikti Lietuvos bankui tokią informaciją apie KIS turtą ir įsipareigojimus:

17.1. apie KIS turimų grynųjų pinigų, indėlių ir paskolų likučius ataskaitinio mėnesio pabaigoje pagal kiekvieną poziciją atskirai – 1M lentelėje; už indėlius ir paskolas sukauptos gautinos palūkanos neįtraukiamos į skiltį „Bendra nominalioji vertė“;

17.2. apie KIS turimų vertybinių popierių, išskyrus akcijas, likučius ataskaitinio mėnesio pabaigoje ir per ataskaitinį mėnesį nupirktus ir parduotus vertybinius popierius pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai – 2M lentelėje; už vertybinius popierius sukauptos gautinos palūkanos įtraukiamos į skiltis „Bendra rinkos vertė“, „Per mėnesį nupirktų vertybinių popierių suma“ ir „Per mėnesį parduotų vertybinių popierių suma“;

17.3. apie KIS turimų akcijų ir kitos nuosavybės, išskyrus IF ir PRF vienetus (akcijas), likučius ataskaitinio mėnesio pabaigoje ir per ataskaitinį mėnesį nupirktus ir parduotus vertybinius popierius pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai – 3M lentelėje;

17.4. apie KIS turimų IF ir PRF vienetų (akcijų) likučius ataskaitinio mėnesio pabaigoje ir per ataskaitinį mėnesį nupirktus ir parduotus vertybinius popierius pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai – 4M lentelėje;

17.5. apie KIS išvestinių finansinių priemonių likučius ataskaitinio mėnesio pabaigoje pagal kiekvieną poziciją atskirai – 5M lentelėje; išvestinių finansinių priemonių pozicijos su teigiama bendra rinkos verte skiltyje „Bendra rinkos vertė“ pateikiamos su pliuso ženklu, o su neigiama bendra rinkos verte – su minuso ženklu;

17.6. apie KIS gautų paskolų ir indėlių likučius ataskaitinio mėnesio pabaigoje pagal kiekvieną poziciją atskirai – 6M lentelėje; už gautas paskolas ir indėlius sukauptos mokėtinos palūkanos neįtraukiamos į skiltį „Bendra nominalioji vertė“;

17.7. apie KIS išleistų vienetų (akcijų) likučius ataskaitinio mėnesio pabaigoje ir per ataskaitinį mėnesį išplatintus ir išpirktus vienetus (akcijas) pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai – 7M lentelėje.

18. Atskaitingasis agentas kas ketvirtį turi pateikti Lietuvos bankui tokią papildomą informaciją apie KIS turtą ir įsipareigojimus:

18.1. KIS balanso likučių ataskaitinio ketvirčio pabaigoje ir sandorių per ketvirtį duomenis – 1K lentelėje; KIS balanso turto kategorijų „Išvestinės finansinės priemonės“ ir „Nefinansinis turtas“ ir įsipareigojimų kategorijos „Išvestinės finansinės priemonės“ sandorių per ketvirtį duomenys gali būti neteikiami tuo atveju, jei atitinkamos kategorijos likučiai ketvirčio pabaigoje sudaro mažiau kaip 5 proc. išleistų KIS vienetų (akcijų) vertės;

18.2. apie KIS išleistų vienetų (akcijų) likučius ataskaitinio ketvirčio pabaigoje pagal kiekvieną vertybinį popierių, turėtojų rezidavimo šalį ir turėtojų sektorių atskirai – 2K lentelėje.

19. Vidinis kodas turi būti teikiamas 2M–5M, 7M ir 2K lentelių skiltyje „Vidinis kodas“ tuo atveju, jei nėra tam tikrą vertybinį popierių identifikuojančio ISIN kodo. Atskaitingasis agentas turi užtikrinti, kad 1M–7M ir 2K lentelėse pateiktas tam tikrą finansinę priemonę identifikuojantis vidinis kodas būtų vienintelis pagal laiką.

20. KIS statistinė atskaitomybė turi atitikti 32 punkte nurodytus privalomuosius statistinės atskaitomybės reikalavimus.

 

V. APSKAITOS IR ĮKAINOJIMO TAISYKLĖS

 

21. KIS statistinės ataskaitos turi būti parengtos laikantis apskaitos taisyklių, nustatytų įgyvendinant Tarybos 1986 m. gruodžio 8 d. direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės5, arba, jei ankstesnė nuostata netaikytina, laikantis apskaitos taisyklių, nustatytų bet kuriuose kituose nacionaliniuose arba tarptautiniuose standartuose, kurie taikomi KIS.

____________________

5 OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157.

 

22. Nesvarbu, kokia bebūtų Lietuvoje galiojanti apskaitos ir įskaitymo tvarka, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai turi būti pateikiami atskirai ir negali būti tarpusavyje įskaitomi.

23. Pavienės išvestinių finansinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą bendrąją rinkos vertę, turi būti pateiktos KIS balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą bendrąją rinkos vertę – įsipareigojimų pusėje.

24. Už vertybinius popierius, išskyrus akcijas, sukauptos gautinos palūkanos turi būti įtraukiamos į KIS balanso turto kategoriją „Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas“. Už indėlius ir paskolas sukauptos gautinos palūkanos turi būti įtraukiamos į KIS balanso turto kategoriją „Likęs turtas“, o ne į kategoriją „Grynieji pinigai, indėliai ir paskolos“. Analogiškai, už gautas paskolas ir indėlius sukauptos mokėtinos palūkanos turi būti įtraukiamos į KIS balanso įsipareigojimų kategoriją „Likę įsipareigojimai“, o ne į kategoriją „Gautos paskolos ir indėliai“.

25. Vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą ir vertybes turi būti pateikiami įkainoti rinkos verte. Rinkos vertė yra vyraujanti rinkos kaina arba jai artimas ekvivalentas (tikroji vertė).

26. Indėliai ir paskolos turi būti pateikiami įkainoti nominaliąja verte, likusia ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Nominalioji vertė yra pagrindinė suma, kurią skolininkas pagal sutartį turi grąžinti skolintojui.

 

VI. STATISTINĖS INFORMACIJOS TEIKIMO IR NAUDOJIMO TVARKA

 

27. KIS, įtraukto į statistinį Lietuvos pinigų finansinių institucijų sąrašą, statistinės ataskaitos KIS-01 formos duomenys Lietuvos bankui pateikiami elektroniniu būdu per 8 darbo dienas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. Lietuvos bankas patikrina ir patvirtina atskaitingojo agento pateiktus duomenis per 2 darbo dienas.

28. KIS, įtraukto į statistinį Lietuvos IF sąrašą, statistinės ataskaitos KIS-01 formos duomenys Lietuvos bankui pateikiami elektroniniu būdu per 18 darbo dienų ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus. Lietuvos bankas patikrina ir patvirtina atskaitingojo agento pateiktus duomenis per 5 darbo dienas.

29. Ankstesnių ataskaitinių laikotarpių duomenys gali būti tikslinami tiek Lietuvos banko reikalavimu, tiek atskaitingojo agento iniciatyva, be kita ko, dėl klaidų, perklasifikavimų arba pagerintų atskaitomybės procedūrų.

30. Tuo atveju, jei jungimasis, skaidymasis arba pertvarkymas gali paveikti atskaitingojo agento statistinių prievolių vykdymą, paskelbus apie ketinimą įvykdyti tokią operaciją ir prieš pakankamą laiką iki jos įvykdymo, joje dalyvaujantis atskaitingasis agentas privalo pranešti Lietuvos bankui apie planuojamas procedūras KIS statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.

31. Iš atskaitingojo agento gauti statistinės ataskaitos KIS-01 formos duomenys naudojami tik statistikos reikmėms. Suvestinė statistinė informacija viešai skelbiama tik taip, kad nebūtų įmanoma tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti atskiro atskaitingojo agento duomenų. Priešingu atveju statistinė informacija gali būti viešai skelbiama tik gavus raštišką atskaitingojo agento sutikimą.

 

VII. PRIVALOMIEJI STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI IR POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMAS

 

32. Atskaitingasis agentas, teikdamas Lietuvos bankui statistinę informaciją apie KIS turtą ir įsipareigojimus, turi laikytis šių privalomųjų statistinės atskaitomybės reikalavimų:

32.1. Privalomieji perdavimo reikalavimai:

32.1.1. statistinės ataskaitos Lietuvos bankui turi būti teikiamos laikantis Lietuvos banko nustatytų terminų;

32.1.2. statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti Lietuvos banko nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

32.1.3. turi būti nurodytas atskaitingojo agento atsakingas asmuo;

32.1.4. turi būti laikomasi techninės duomenų perdavimo Lietuvos bankui specifikacijos;

32.1.5. Lietuvos bankui pareikalavus, atskaitingasis agentas privalo pateikti papildomą informaciją apie vertybinius popierius, kurių ISIN kodai yra klaidingi arba viešai neprieinami, taip pat apie skolininkus ir skolintojus.

32.2. Privalomieji tikslumo reikalavimai:

32.2.1. statistinė informacija turi būti vientisa:

32.2.1.1. turi būti laikomasi visų tiesinių apribojimų (pvz., turtas ir įsipareigojimai turi sutapti, tarpinių sumų suma turi būti lygi bendrai sumai);

32.2.1.2. mėnesinio ir ketvirtinio periodiškumo duomenys turi būti tarpusavyje suderinti;

32.2.2. atskaitingasis agentas turi sugebėti pateikti informaciją apie kaitą, kurią rodo pateikti duomenys;

32.2.3. statistinė informacija turi būti išsami: esamos spragos turi būti pripažįstamos, paaiškinamos Lietuvos bankui ir, kai taikytina, kuo greičiau pašalinamos;

32.2.4. statistinėje informacijoje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų;

32.2.5. atskaitingasis agentas turi laikytis Lietuvos banko nustatytų techninio duomenų perdavimo matavimo vienetų ir tikslumo;

32.2.6. atskaitingasis agentas turi laikytis Lietuvos banko nustatytos techninio duomenų perdavimo duomenų apvalinimo tvarkos.

32.3. Privalomieji sąvokų atitikties reikalavimai:

32.3.1. statistinė informacija turi atitikti KIS statistinės atskaitomybės apibrėžtis ir klasifikacijas;

32.3.2. jeigu nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų nukrypstama, kai taikytina, atskaitingasis agentas turi reguliariai stebėti ir skaičiais įvertinti skirtumą tarp naudojamo mato ir KIS statistinės atskaitomybės nustatyto mato;

32.3.3. atskaitingasis agentas turi sugebėti paaiškinti pateiktų duomenų, palyginti su ankstesnių laikotarpių duomenimis, lūžius.

32.4. Privalomieji tikslinimo reikalavimai: turi būti laikomasi Lietuvos banko nustatytos tikslinimo tvarkos ir procedūrų; išimtiniai tikslinimai turi būti pateikiami kartu su paaiškinimais.

33. Lietuvos bankas turi teisę tikrinti arba priverstinai rinkti informaciją, kurią atskaitingasis agentas privalo teikti Lietuvos bankui pagal KIS statistinės atskaitomybės reikalavimus. Šiomis teisėmis Lietuvos bankas naudojasi ypač tada, kai atskaitingasis agentas netinkamai vykdo 32 punkte nurodytus privalomuosius statistinės atskaitomybės reikalavimus.

34. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 65 „Dėl poveikio priemonių už statistinės informacijos pateikimo pažeidimus taikymo taisyklių patvirtinimo“6, taiko baudas ir delspinigius patiems KIS arba tuo atveju, kai KIS neturi juridinio asmens statuso, – teisiškai įgaliotiems jiems atstovauti asmenims, pažeidus 32 punkte nurodytus privalomuosius statistinės atskaitomybės reikalavimus.

___________________

6 Žin., 2004, Nr. 80-2885.

 

_________________

 

 

Forma patvirtinta Lietuvos banko valdybos

2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 127

 

_______________________________________

(kolektyvinio investavimo subjekto kodas)

______________________________________________________________________

(kolektyvinio investavimo subjekto pavadinimas)

______________________________________________________________________

(valdymo įmonės pavadinimas)

 

Lietuvos banko

Statistikos departamentui

Totorių g. 4, LT-01121 Vilnius

 

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO STATISTINĖS ATASKAITOS KIS-01 FORMA

 

_____________________________

(ataskaitinis laikotarpis)

_____________________________

(ataskaitos pateikimo data)

_____________________________

(ataskaitos versija Nr.)

 

Pateikimo terminas. Pinigų rinkos fondas – per 8 darbo dienas ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus; investicinis fondas – per 18 darbo dienų ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus.

Periodiškumas. 1M-7M lentelės – mėnesinis; 1K-2K lentelės – ketvirtinis.

Matavimo vienetas ir tikslumas. Vertės ir sumos – litais dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu; vienetai – sveikaisiais skaičiais.

 

___________________________               _____________________               ____________           _____________                                                                        __________________

(vadovo pareigos)                                  (vardas ir pavardė)                         (telefonas)                         (faksas)                                                                      (el. paštas)

 

___________________________               _____________________               ____________           _____________                                                                        __________________

(atsakingo asmens pareigos)                           (vardas ir pavardė)                         (telefonas)                         (faksas)                                                                              (el. paštas)

 

 

1M lentelė. Grynieji pinigai, indėliai ir paskolos

 

Nr.

Vidinis kodas

Požymis1

Šalies ISO kodas2

Skolininko pavadinimas2

Valiutos ISO kodas

Pradžios data3

Termino data3

Bendra nominalioji vertė, Lt

A

1

2

3

4

5

6

7

8

IŠ VISO:

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 „A“ – grynieji pinigai; „B“ – sutarto termino indėlis arba paskola; „C“ – indėlis arba paskola be sutarto termino

2 Turi būti teikiamas tuo atveju, jei požymis yra „B“ arba „C“.

3 Turi būti teikiama tuo atveju, jei požymis yra „B“.

 

2M lentelė. Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

 

Nr.

Vidinis kodas1

ISIN kodas

Šalies ISO kodas

Išleidėjo pavadinimas

Bendra nominalioji vertė, Lt

Bendra rinkos vertė, Lt

Per mėnesį nupirktų vertybinių popierių suma, Lt

Per mėnesį parduotų vertybinių popierių suma, Lt

A

1

2

3

4

5

6

7

8

IŠ VISO:

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 Turi būti teikiamas tuo atveju, jei nėra ISIN kodo.


 

3M lentelė. Akcijos ir kita nuosavybė, išskyrus IF ir PRF vienetus (akcijas)

 

Nr.

Vidinis kodas1

ISIN kodas

Šalies ISO kodas

Išleidėjo pavadinimas

Vienetų skaičius, vnt.

Bendra rinkos vertė, Lt

Per mėnesį nupirktų vertybinių popierių suma, Lt

Per mėnesį parduotų vertybinių popierių suma, Lt

A

1

2

3

4

5

6

7

8

IŠ VISO:

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 Turi būti teikiamas tuo atveju, jei nėra ISIN kodo

 

4M lentelė. IF ir PRF vienetai (akcijos)

 

Nr.

Vidinis kodas1

ISIN kodas

Šalies ISO kodas

Išleidėjo pavadinimas

Vienetų skaičius, vnt.

Bendra rinkos vertė, Lt

Per mėnesį nupirktų vertybinių popierių suma, Lt

Per mėnesį parduotų vertybinių popierių suma, Lt

A

1

2

3

4

5

6

7

8

IŠ VISO:

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 Turi būti teikiamas tuo atveju, jei nėra ISIN kodo.

 

 

5M lentelė. Išvestinės finansinės priemonės

 

Nr.

Vidinis kodas1

ISIN kodas

Priemonės pavadinimas

Šalies ISO kodas

Priešingos sandorio šalies pavadinimas

Bendra rinkos vertė, Lt

A

1

2

3

4

5

6

IŠ VISO IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SU TEIGIAMA RINKOS VERTE (TURTAS):

 

IŠ VISO IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SU NEIGIAMA RINKOS VERTE (ĮSIPAREIGOJIMAI):

 

1

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

...

 

 

 

 

 

 

 

1 Turi būti teikiamas tuo atveju, jei nėra ISIN kodo.

 

6M lentelė. Gautos paskolos ir indėliai

 

Nr.

Vidinis kodas

Požymis1

Šalies ISO kodas

Skolintojo pavadinimas

Valiutos ISO kodas

Pradžios data2

Termino data2

Bendra nominalioji vertė, Lt

A

1

2

3

4

5

6

7

8

IŠ VISO:

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

...

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 „A“ – atpirkimo sandoris; „B“ – sutarto termino paskola arba indėlis; „C“ – paskola arba indėlis be sutarto termino.

2 Turi būti teikiama tuo atveju, jei požymis yra „B“.

 

7M lentelė. Išleisti KIS vienetai (akcijos)

 

Nr.

Vidinis kodas1

ISIN kodas

Valiutos ISO kodas

Vienetų skaičius, vnt.

Bendra vertė, Lt

Per mėnesį išplatintų vienetų (akcijų) suma, Lt

Per mėnesį išpirktų vienetų (akcijų) suma, Lt

A

1

2

3

4

5

6

7

IŠ VISO:

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

...

 

 

 

 

 

 

 

 

1 Turi būti teikiamas tuo atveju, jei nėra ISIN kodo.

 

1K lentelė. KIS balanso duomenys

 

 

 

Likučiai ketvirčio pabaigoje, Lt

Sandoriai per ketvirtį, Lt

A

B

1

2

1

TURTAS

 

 

2

Grynieji pinigai, indėliai ir paskolos

 

 

3

Vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas

 

 

4

iš jų sukauptų palūkanų

 

 

5

Akcijos ir kita nuosavybė, išskyrus IF ir PRF vienetus (akcijas)

 

 

6

IF ir PRF vienetai (akcijos)

 

 

7

Išvestinės finansinės priemonės1

 

 

8

Nefinansinis turtas1

 

 

9

Lietuvoje

 

 

10

Euro zonoje

 

 

11

Kitose šalyse

 

 

12

Likęs turtas

 

 

13

iš jo už indėlius ir paskolas sukauptų gautinų palūkanų

 

 

14

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

15

Gautos paskolos ir indėliai

 

 

16

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

17

Išleisti KIS vienetai (akcijos)

 

 

18

Išvestinės finansinės priemonės1

 

 

19

Likę įsipareigojimai

 

 

20

iš jų už gautas paskolas ir indėlius sukauptų mokėtinų palūkanų

 

 

21

iš jų valdymo įmonei ir depozitoriumui mokėtinų sumų

 

 

 

1 Sandorių duomenys gali būti neteikiami tuo atveju, jei šio straipsnio likučiai sudaro mažiau kaip 5 proc. išleistų KIS vienetų (akcijų) vertės.

 

2K lentelė. Išleisti KIS vienetai (akcijos) pagal turėtojų rezidentiškumą ir sektorių

 

Nr.

Vidinis kodas1

ISIN kodas

Turėtojo šalies ISO kodas

Turėtojo sektoriaus kodas2

Turimų vienetų (akcijų) bendra vertė, Lt

A

1

2

3

4

5

IŠ VISO:

 

1

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

...

 

 

 

 

 

 

1 Turi būti teikiamas tuo atveju, jei nėra ISIN kodo.

2 „A“ – pinigų finansinės institucijos; „B“ – valdžia; „C“ – kiti finansiniai tarpininkai ir finansiniai pagalbininkai; „D“ – draudimo korporacijos ir pensijų fondai; „E“ – nefinansinės korporacijos; „F“ – namų ūkiai ir juos aptarnaujančios ne pelno institucijos.

 

_________________