LIETUVOS BANKO VALDYBOS
NUTARIMAS
DĖL Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo
2012 m. liepos 12 d. Nr. 03-168
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2004, Nr. 28-869, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 38-1441, Nr. 153-6895; 2011, Nr. 46-2158, Nr. 145-6812) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 77-3977) 2 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisykles (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 36-1349);
2.2. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 1K-26 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3724);
2.3. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 1K-1 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 16-580; 2008, Nr. 62 (atitaisymas);
2.4. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 1K-7 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 32-1140);
2.5. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 1K-4 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 28-1136);
2.6. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1K-23 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7072);
2.7. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2010 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1K-11 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 130-6684);
2.8. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. 1K-6 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 19-953);
2.9. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 1K-17 „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 1K-10 „Dėl Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 154-7341).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-168
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ IR VALDYMO ĮMONIŲ KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMŲ TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato įmonių, turinčių Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos banko išduotą licenciją, taip pat įmonių, kurios kreipiasi į Lietuvos banką dėl licencijos išdavimo, kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų apskaičiavimo ir riziką ribojančios priežiūros tvarką.
2. Taisyklėse išdėstyti reikalavimai taikomi finansų maklerio įmonėms ir pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą bei Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą veikiančioms valdymo įmonėms (toliau – įmonės), išskyrus:
2.1. Taisyklių VII skyriaus 3 skirsnio reikalavimai netaikomi B ir C kategorijų finansų maklerio įmonėms;
2.2. Taisyklių IV skyriaus, VII skyriaus 1 ir 3 skirsnių reikalavimai netaikomi valdymo įmonėms, turinčioms teisę valdyti finansinių priemonių portfelius;
2.3. valdymo įmonėms, neturinčioms teisės valdyti finansinių priemonių portfelių, taikomi tik Taisyklių I, II, III skyrių, V skyriaus 56 punkto, 58.2 papunkčio, 59 punkto ir IX skyriaus reikalavimai;
2.4. Taisyklėse nustatyti reikalavimai netaikomi finansų maklerio įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra investicinių paslaugų teikimas ir (arba) investicinės veiklos vykdymas išimtinai dėl finansinių priemonių, nurodytų Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 5, 6, 7, 9 ir 10 punktuose. Ši išlyga taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d. arba iki atitinkamų teisės aktų pakeitimo, jei ši data bus ankstesnė.
3. Taisyklių teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 12, 18 ir 20 straipsniai, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 15 ir 24 straipsniai, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 7 ir 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 11 straipsnis ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 43 straipsnis.
4. Taisyklės skirtos įgyvendinti:
4.1. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201);
4.2. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1);
4.3. 2009 m. balandžio 7 d. Komisijos direktyvą 2009/27/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 94, p. 97);
4.4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32);
4.5. 2009 m. liepos 27 d. Komisijos direktyvą 2009/83/EB, iš dalies keičiančią tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB priedų technines nuostatas dėl rizikos valdymo (OL 2009 L 196, p. 83);
4.6. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97);
4.7. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL 2010 L 329, p. 3);
4.8. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL 2010 L 331, p. 120).
5. Taisyklių nuostatos parengtos atsižvelgus į:
5.1. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors (CEBS)) 2009 m. gruodžio 10 d. Mišrių kapitalo priemonių įgyvendinimo gaires (angl. Implementation Guidelines for Hybrid Capital Instruments);
5.2. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. Peržiūrėtos didelių pozicijų tvarkos įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on the Implementation of the Revised Large Exposures Regime);
5.3. Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2010 m. birželio 14 d. Kapitalo priemonių, kurios priskiriamos 2006/48/EB direktyvos 57(a) straipsniui (su vėlesniais pakeitimais), įgyvendinimo gaires (angl. Implementation Guidelines Regarding Instruments Referred to in Article 57(a) of Directive 2006/48/EC Recast);
6. Įmonės finansinių ataskaitų duomenys yra pagrindas kapitalo pakankamumui apskaičiuoti. Kapitalo poreikis skaičiuojamas įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką, siekiant užtikrinti, kad įmonės turėtų pakankamai kapitalo savo įsipareigojimams vykdyti.
7. Įmonės vidaus kontrolės padalinys turi sukurti efektyvią kontrolės sistemą ir administracines bei apskaitos procedūras, kurios leistų bet kuriuo metu įvertinti bei patikrinti, kaip įmonė laikosi Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Bendrosios sąvokos:
8.1. atpirkimo sandoris ir atvirkštinis atpirkimo sandoris – sandoris, pagal kurį įmonė arba jos sandorio šalis perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes, jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes, ir pagal kurį įmonė negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių ar biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigodama juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius ar biržos prekes parduodančiai įmonei tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius ar biržos prekes perkančiai įmonei – atvirkštinis atpirkimo sandoris;
8.2. biržos prekė – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje (pvz., žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai ir kt.);
8.3. biržos prekių kainos rizika – tikimybė, kad įmonė, besiverčianti prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių kainų pokyčių;
8.5. finansinės priemonės – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavybės finansinę priemonę;
8.6. išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (toliau – IKVI) – institucija, kurios pagrindinė veikla yra skolininko pajėgumo įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas ir atitinkamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) nustatymas. Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija kapitalo pakankamumo reikalavimų skaičiavimo tikslu laikoma pripažinta, jeigu ta institucija yra pripažinta Lietuvos banko ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos;
8.8. įmonės kapitalo poreikis – minimalus įmonės kapitalas, kurio reikia, kad būtų galima padengti kredito, rinkos ir operacinę riziką;
8.10. kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka;
8.11. konvertuojamasis vertybinis popierius – vertybinis popierius, kuris, savininko pasirinkimu, gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių;
8.12. kredito išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos;
8.13. kredito kokybės žingsnis (toliau – KKŽ) – IKVI naudojamų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį;
8.14. nelikvidusis turtas – turtas, kurį sudaro:
8.14.1. ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus kaip užstatas perduotų žemės ar pastatų dalį, kurios vertė atitinka gautos paskolos vertę;
8.14.3. investicijos į įmonių, išskyrus kredito ir finansų įstaigų, nuosavybės vertybinius popierius ir kitos investicijos į šias įmones, jei investicijos negali būti iš karto realizuojamos;
8.14.4. investicijos į kitų finansų ir kredito įstaigų nuosavybės vertybinius popierius ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotosios paskolos, išskyrus pozicijas, kurios įtrauktos į prekybos knygą;
8.14.5. paskolos ir kitos gautinos sumos, kurias numatoma gauti vėliau kaip po 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio paskolas, kurios negrąžinamos suėjus terminui ar jų grąžinimo laikotarpis pratęsiamas), taip pat atidėtojo mokesčio turtas ir įmokos į biržos garantinį fondą;
8.14.6. indėliai, kurių atsiėmimo laikotarpis yra ilgesnis kaip 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio indėlius, kurie pagal sutartis gali būti automatiškai pratęsiami), išskyrus mokėjimus, susijusius su ateities arba pasirinkimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas;
8.15. ne prekybos knyga – visos įmonės balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios nėra įtrauktos į prekybos knygą, su šiomis pozicijomis susijusios gautinos sumos ir įmokos (ne prekybos knygos finansinės priemonės ir kiti turto bei nebalansiniai straipsniai, pvz., pinigai, indėliai, komisiniai mokesčiai, palūkanos, dividendai ir pan.);
8.16. operacinė rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl netinkamų ar nepavykusių įmonės vidaus procesų, darbuotojų, sistemų arba išorės įvykių įtakos, taip pat dėl teisinės rizikos;
8.17. pozicija – įmonės turto arba nebalansinis straipsnis, įtrauktas į įmonės prekybos arba ne prekybos knygą;
8.19. prekybos knygą sudaro:
8.20. pripažintos trečiųjų šalių investicinės įmonės – įmonės:
8.21. rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji elementai – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, kad įmonė dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių;
8.22. rizikos kapitalo įmonė – įmonė, investuojanti į privataus kapitalo įmones, turinčias didelių vertės kūrimo galimybių;
8.23. standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas – unifikuotas įmonės kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą metodas, pagrįstas rizikos koeficientų įmonės turimoms pozicijoms nustatymu, atsižvelgiant į skolininkų kredito rizikos vertinimus (reitingus), nustatomus išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų;
8.24. priežiūrai skirtos finansinės ataskaitos – finansinės ataskaitos, teikiamos Lietuvos bankui priežiūros tikslais pagal Lietuvos banko patvirtintas formas;
8.25. tarpinės finansinės ataskaitos – priežiūrai skirtos finansinės ataskaitos, parengtos apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpines finansines ataskaitas sudaro:
8.26. tarpuskaitos narys – reguliuojamos rinkos ar tarpuskaitos namų narys, palaikantis tiesioginius sutartinius santykius su pagrindine sandorio šalimi (rinkos garantu);
8.27. vertinimas pagal modelį – vertinimas, kai vertė nustatoma taikant lyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu, remiantis rinkos kaina;
8.28. vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoris, kurį sudarant įmonė arba jos sandorio šalis už atitinkamą užtikrinimo priemonę perduoda vertybinius popierius ar biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja nustatytu laiku arba tada, kai perdavėjas pareikalaus, grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius ar biržos prekes. Vertybinius popierius ar biržos prekes perduodančiai įmonei tai yra vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas, o įmonei, kuriai vertybiniai popieriai ar biržos prekės perduodamos, – vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimasis;
8.29. varantas – vertybinis popierius, kuris suteikia jo turėtojui teisę už nustatytą kainą pirkti pagrindinius vertybinius popierius iki varanto galiojimo termino pabaigos arba termino pabaigos dieną ir už kurią galima atsiskaityti pristatant pačius pagrindinius vertybinius popierius arba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą;
8.30. valstybės sektoriaus subjektai – Lietuvos Respublikos viešieji juridiniai asmenys, t. y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų naudos nesiekiančių asmenų įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos ir kt.), nesiekiantys naudos privatūs juridiniai asmenys, valdomi valstybės ar jos institucijų ir turintys specialų statusą (garantijas), ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių valstybės sektoriaus subjektai, apibrėžti tų valstybių narių teisės aktuose;
Su prekybos knyga susijusios sąvokos:
8.31. prekybos knygoje įvardyta rizika – pozicijų rizika, atsiskaitymų rizika, sandorio šalies kredito rizika, prekybos knygos didelių pozicijų ir užsienio valiutos kurso rizika;
8.32. prekybos tikslais laikomos pozicijos – pozicijos, kurios laikomos ketinant per trumpą laiką jas perparduoti ir (arba) tikintis gauti pelno dėl dabartinių ir (arba) tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų. Prekybos tikslais laikomas pozicijas sudaro:
Su pozicijų rizika susijusios sąvokos:
8.34. bendra grynoji pozicija – tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių susumuotų grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų skirtumas;
8.35. bendroji pozicija – tapačių finansinių priemonių grynųjų ilgųjų ir grynųjų trumpųjų pozicijų suma;
8.36. bendroji rizika – tikimybė patirti nuostolių dėl finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių rinkos kainos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais;
8.37. delta koeficientas (delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui;
8.38. grynoji pozicija – skirtumas tarp tapačių finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų;
8.39. ilgoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl įmonės turimų reikalavimo teisių į finansinę priemonę ar biržos prekę ir dėl įmonės teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę;
8.40. pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės prekybos knygoje turimų finansinių priemonių, biržos prekių kainų svyravimų ar dėl palūkanų normos svyravimo;
8.41. specifinė rizika – tikimybė, kad tam tikros finansinės priemonės kaina pasikeis dėl veiksnių, susijusių su tos priemonės emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – dėl veiksnių, susijusių su pagrindinės finansinės priemonės emitentu;
Su atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika susijusios sąvokos:
8.43. atidėtasis mokėjimas – mokėjimas, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą laikotarpį po sandorio objekto įsigijimo;
8.44. atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika – tikimybė, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų ir įmonė patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio sudarymo data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Ši rizika taip pat apima atsiskaitymų riziką esant atidėtajam mokėjimui ir neįvykdytų operacijų riziką;
8.45. garantinė įmoka – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka, norėdamas įsigyti finansinę priemonę. Garantinę įmoką sudaro pradinis įnašas ir papildomi mokėjimai;
8.46. garantinės įmokos skolinimo sandoris – sandoris, pagal kurį įmonė suteikia paskolą prekiauti vertybiniais popieriais arba jiems platinti. Garantinės įmokos skolinimo sandoriui nepriskiriamos paskolos, už kurias garantuojama vertybinių popierių užstatu;
8.47. ilgalaikis atsiskaitymo sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalis įsipareigoja už pinigus, finansines priemones ar biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes ar užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) atsiskaitymo ar pristatymo dieną. Ši diena susitarime nurodoma vėlesnė už rinkoje įprastą trumpiausią laikotarpį tokiam sandoriui atlikti ir turi būti penkiomis darbo dienomis vėlesnė už sandorio sudarymo dieną;
Su užsienio valiutos rizika susijusios sąvokos:
8.49. atviroji valiutos pozicija – įmonės turto, nebalansinių pretenzijų ir įmonės balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas;
8.50. bendra atviroji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma;
8.51. bendra grynoji valiutų pozicija – įmonės turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas;
8.52. grynoji ilgoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra didesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;
8.53. grynoji trumpoji valiutos pozicija – pozicija, kai įmonės turtas ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesnės už įmonės balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta;
Su didelių pozicijų rizika susijusios sąvokos:
8.55. didelė pozicija – įmonės pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei, kai jos vertė lygi arba viršija 10 procentų įmonės kapitalo (didelė pozicija gali būti prekybos ir ne prekybos knygos). Pozicija klientui suprantama kaip bet kuri su klientu susijusi pozicija, užfiksuota įmonės balansinėje ar nebalansinėje ataskaitoje;
8.56. didelių pozicijų rizika – tikimybė, kad įmonė patirs nuostolių dėl įmonės didelių prekybos ar ne prekybos knygos pozicijų;
8.57. susijusių klientų grupė – tai:
8.57.1. du ar daugiau asmenų, jei neįrodyta kitaip, sukeliantys vieną riziką, nes vienas iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja antrąjį arba kitus; arba
8.57.2. du ar daugiau asmenų, kurie nesusiję Taisyklių 8.57.1 papunktyje nurodytais kontrolės santykiais, bet kuriuos reikia laikyti sukeliančiais vieną riziką, kadangi jie taip tarpusavyje susiję, kad jeigu vienas iš jų turėtų finansinių problemų, visų pirma finansavimosi arba lėšų grąžinimo sunkumų, antrasis arba visi kiti finansuodamiesi arba grąžindami lėšas tikriausiai taip pat susidurtų su sunkumais.
Vertinant tarpusavyje susijusius klientus atsižvelgiama į Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto 2009 m. gruodžio 11 d. Peržiūrėtos didelių pozicijų tvarkos įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on the Implementation of the Revised Large Exposures Regime).
II. PRADINIS KAPITALAS
10. Įmonės pradinį kapitalą sudaro:
10.1. apmokėtas įstatinis kapitalas – akcininkų įnašai už akcijas, išskyrus įnašus už privilegijuotąsias akcijas;
10.4. praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, likęs po galutinio pelno paskirstymo, arba praėjusių metų nuostoliai;
10.5. einamųjų metų tarpinis arba paskutiniųjų praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, dėl kurio paskirstymo visuotinis akcininkų susirinkimas dar nėra priėmęs sprendimo, tačiau tą pelną patikrino įmonę audituojančios įmonės auditorius ir įmonė pateikė Lietuvos bankui informaciją, kad apskaičiuotoji pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi mokesčiai ir dividendai.
11. Finansų maklerio C kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 50 000 eurų ekvivalentas litais.
12. Finansų maklerio B kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 125 000 eurų ekvivalentas litais.
13. Finansų maklerio B kategorijos licenciją turinti įmonė, gavusi Lietuvos banko leidimą, gali turėti finansinių priemonių savo prekybos knygoje, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
13.2. visų šių pozicijų bendroji rinkos vertė negali būti didesnė kaip 15 procentų įmonės pradinio kapitalo;
14. Ne prekybos knygos finansinių priemonių pozicijų turėjimas, norint investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas įmonės veikla.
15. Finansų maklerio A kategorijos licenciją turinčių ar pageidaujančių ją gauti įmonių pradinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 730 000 eurų ekvivalentas litais.
16. Valdymo įmonių pradinio kapitalo reikalavimai:
16.1. valdymo įmonės, veikiančios pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų ekvivalentas litais;
16.2. valdymo įmonės, veikiančios pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 eurų ekvivalentas litais;
17. Jei Taisyklių 16.1–16.3 papunkčiuose nurodytų įmonių valdomo turto vertė viršija 250 000 000 eurų, prie įmonės minimalaus pradinio kapitalo pridedama 0,02 proc. tos sumos, kuria įmonės valdomas turtas viršija 250 000 000 eurų, tačiau šis reikalavimas taikomas tik tol, kol įmonės minimalaus pradinio kapitalo ir papildomos dalies suma pasiekia 10 000 000 eurų.
Šiame punkte vartojama sąvoka „valdomas turtas“ apima visus valdymo įmonės valdomus finansinių priemonių portfelius, taip pat pensijų fondus ir kolektyvinio investavimo subjektus, įskaitant ir tuos, kurių valdymo funkciją ši įmonė yra pavedusi kitam asmeniui, išskyrus tokius pensijų fondus ar kolektyvinio investavimo subjektus, kuriuos valdyti jai pavedė kita valdymo įmonė.
18. Susijungus dviem ar daugiau įmonių, Lietuvos banko leidimu laikinai po susijungimo susikūrusios įmonės kapitalas gali būti mažesnis už Taisyklių 11, 12, 15 ar 16 punktuose nustatytą pradinio kapitalo dydį, tačiau šios naujos įmonės kapitalas negali būti mažesnis už bendrą iki susijungimo buvusių įmonių kapitalų sumą. Lietuvos bankas nustato laikotarpį, per kurį įmonė privalo pasiekti Taisyklėse nustatytą įmonės kapitalo dydį.
III. ĮMONĖS KAPITALAS
19. Įmonės kapitalą sudaro:
19.2. kitos kapitalo priemonės – a, kurios atitinka Taisyklių 20–27 punktuose nustatytus reikalavimus ir apribojimus;
19.3. atskaitymai – B, kuriuos sudaro šių dydžių suma:
19.3.3. išankstiniai apmokėjimai ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos, išskyrus išankstinius apmokėjimus už gautiną finansinį turtą;
19.5. antro lygio kapitalas – D, kurį sudaro šių dydžių suma:
19.6. trečio lygio kapitalas – E, kurį sudaro šių dydžių suma:
20. Lietuvos banko leidimu į įmonės kapitalą įtraukiamos tik tos kitos kapitalo priemonės (toliau – KKP), kurios atitinka visus Taisyklių 21 ir 22 punktuose nustatytus reikalavimus ir apribojimus.
21. KKP nustatyti reikalavimai:
21.5. jei KKP emisijos dokumentuose numatyta jos išpirkimo teisė, ja negalima pasinaudoti anksčiau nei praėjus penkeriems metams po išleidimo datos. Jei KKP emisijos dokumentuose numatyta išpirkimo teisė su konkrečia pareikalavimo data, ši teisė gali būti nustatyta ne anksčiau kaip praėjus dešimt metų po išleidimo datos, tačiau KKP išpirkimo negali būti pareikalauta anksčiau negu numatyta emisijos dokumentuose;
21.6. KKP turėtojų pretenzijos įmonei dėl KKP be jokių išlygų turi būti subordinuotos visų nesubordinuotųjų kreditorių pretenzijų atžvilgiu;
21.7. KKP emisijos dokumentuose turi būti numatoma, kokiais atvejais įmonė gali atšaukti palūkanų ir dividendų išmokėjimą neribotam laikui bei anuliuoti nesumokėtas palūkanas kartu su prievole jas išmokėti;
21.8. jei įmonė neatitinka Taisyklėse nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, ji privalo atšaukti KKP palūkanų ir dividendų išmokas;
21.9. Lietuvos bankas, įvertinęs įmonės kapitalo pakankamumą, jos finansinę ir mokumo būklę, ir nustatęs, kad būklė nėra pakankamai gera arba dėl KKP palūkanų ir dividendų išmokėjimų trejus ateinančius metus gali pablogėti, turi teisę reikalauti, kad šios išmokos turi būti atšauktos;
22. KKP taikomi šie apribojimai:
22.1. KKP, kurių emisijos dokumentuose numatyta, kad – esant kritinei įmonės būklei (pavyzdžiui, nepatenkinama finansinė būklė, netenkinami likvidumo, kapitalo pakankamumo reikalavimai ar pan.) arba kitu metu Lietuvos banko iniciatyva įvertinus įmonės finansinę ir mokumo padėtį – jos turi būti konvertuojamos į įmonės įstatinį kapitalą (atsižvelgiant į iš anksto nustatytus konvertavimo koeficientus), suma neturi viršyti 50 proc. įmonės pirminio kapitalo;
22.2. neviršijant Taisyklių 22.1 papunktyje nustatytos ribos, visos kitos kapitalo priemonės (išskyrus Taisyklių 22.3 papunktyje nurodytas) neturi viršyti 35 proc. įmonės pirminio kapitalo;
22.3. neviršijant Taisyklių 22.1 ir 22.2 papunkčiuose nustatytų ribų, KKP, kurioms emisijos dokumentuose numatyta paskata įmonei išpirkti šias priemones, neturi viršyti 15 proc. įmonės pirminio kapitalo;
22.4. KKP suma, viršijanti Taisyklių 22.1, 22.2 ir 22.3 papunkčiuose nurodytas ribas, įtraukiama į įmonės antro lygio kapitalą laikantis antro lygio kapitalui nustatytų apribojimų;
23. Lietuvos bankas suteikia leidimą įtraukti KKP į įmonės kapitalą, jei tai neturės neigiamos įtakos įmonės finansinei būklei. Įmonė Lietuvos bankui turi pateikti šiuos dokumentus:
23.3. išsamų paaiškinimą, kokios įtakos vertybinių popierių išplatinimas turės įmonės būklei, bei įmonės kapitalo pakankamumo ir finansinės būklės prognozes;
24. Lietuvos bankas duoda leidimą išpirkti KKP tik tada, jei artimiausius trejus finansinius metus KKP išpirkimas neturės neigiamos įtakos įmonės kapitalo pakankamumui ir finansinei būklei. Įmonė Lietuvos bankui turi pateikti šiuos dokumentus:
24.3. veiklos planu pagrįstas įmonės kapitalo pakankamumo bei finansinės būklės prognozes artimiausiems trejiems metams;
25. Išskirtiniais atvejais Lietuvos bankas gali suteikti leidimą KKP išpirkti pirma laiko (pavyzdžiui, kai pasikeičia šių priemonių apmokestinimo tvarka ir tai nebuvo numatyta išleidimo dieną), tačiau tik tada, jei artimiausius trejus finansinius metus KKP išpirkimas neturės neigiamos įtakos įmonės kapitalo pakankamumui ir finansinei būklei.
26. KKP emisijos dokumentuose turi būti numatomas mechanizmas, kad pagrindinė KKP suma bei nesumokėtų palūkanų ir dividendų suma padengtų nuostolius ir netrukdytų atstatyti įmonės kapitalo.
27. Į įmonės kapitalą įtraukiamų KKP emisijos dokumentuose turi būti nurodyta, kad jų sąlygos gali būti keičiamos tik gavus išankstinį Lietuvos banko leidimą ir įsitikinus, kad po pakeitimo KKP atitiks Taisyklių reikalavimus. Įmonė, norėdama pakeisti KKP emisijos dokumentus, turi pateikti motyvuotą prašymą ir nurodyti numatomus pakeitimus.
28. Lietuvos banko leidimu, į įmonės kapitalą įtraukiamos tik tos subordinuotosios paskolos, kurios tenkina Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir Taisyklėse nustatytas sąlygas:
28.1. įmonė, norėdama gauti leidimą įskaičiuoti subordinuotąją paskolą į įmonės kapitalą, Lietuvos bankui pateikia prašymą, paskolos sutarties kopiją, įmonės veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymo prognozę ir paaiškinimą, kokią įtaką ši paskola turės įmonės finansinei veiklai;
28.2. visa subordinuotosios paskolos suma turi būti iš karto visiškai apmokėta. Įmonė pateikia Lietuvos bankui subordinuotos paskolos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus;
28.3. paskolų, kurios įtraukiamos į 2 lygio kapitalą, mažiausia trukmė yra daugiau kaip penkeri metai (ilgalaikė subordinuotoji paskola);
28.4. paskolų, kurios įtraukiamos į 3 lygio kapitalą, mažiausia trukmė yra daugiau kaip dveji metai (trumpalaikė subordinuotoji paskola);
28.5. paskolos sutartyje neturi būti nuostatos, numatančios, kad tam tikromis nurodytomis aplinkybėmis (išskyrus įmonės likvidavimą) paskola gali būti grąžinta anksčiau numatyto grąžinimo termino;
28.6. įmonė, norėdama grąžinti subordinuotąją paskolą prieš sutartyje numatytą jos grąžinimo terminą, turi gauti Lietuvos banko leidimą. Lietuvos bankas duoda leidimą grąžinti subordinuotąją paskolą, jeigu artimiausius trejus finansinius metus paskolos grąžinimas neturės neigiamos įtakos įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Įmonė negali grąžinti nei subordinuotosios paskolos, nei jos palūkanų, jeigu jas grąžinus įmonės kapitalas netenkintų Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų;
28.7. subordinuotoji paskola gali būti keičiama į įmonės akcijas, jeigu tai numatyta paskolos sutartyje ir tam pritaria Lietuvos bankas;
28.8. įmonė turi informuoti Lietuvos banką, jeigu paaiškėja, kad grąžinus subordinuotąją paskolą įmonės kapitalas taptų mažesnis kaip 120 proc. Taisyklių V skyriuje nustatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų, kuriuos įmonė turi vykdyti;
28.9. įmonės trumpalaikių subordinuotųjų paskolų suma neturi būti didesnė kaip 150 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio;
28.10. Lietuvos bankas gali leisti, kad įmonės trumpalaikių subordinuotųjų paskolų suma viršytų 150 proc. pirminio kapitalo dydžio, bet ji neturi būti didesnė kaip 250 proc. pirminio kapitalo dydžio;
28.11. ilgalaikių subordinuotųjų paskolų suma turi būti palaipsniui mažinama per paskutinius penkerius metus iki paskolos grąžinimo termino, t. y. paskolos suma kasmet sumažinama po 20 proc.;
28.12. jei ilgalaikės subordinuotosios paskolos terminas nenustatytas, ji turi būti grąžinama tik po penkerių metų ir iš anksto informavus Lietuvos banką, išskyrus, kai subordinuotosios paskolos suma nėra priskirta įmonės kapitalui. Lietuvos bankas gali leisti pirma laiko grąžinti šią paskolą, jeigu to prašo paskolos davėjas ir jeigu tai neturės įtakos paskolą gavusios įmonės finansinei veiklai ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui.
30. Įmonės ilgalaikių subordinuotųjų paskolų ir privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu bendra suma neturi viršyti 50 proc. pirminio įmonės kapitalo dydžio.
IV. ĮMONĖS PREKYBOS KNYGA
32. Įmonės prekybinė veikla turi būti apibrėžta įmonės strategijoje, šios veiklos politikoje ir procedūrose, kurios rengiamos prekybos pozicijų valdymo tikslais ir turi užtikrinti saugų bei veiksmingą prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą.
33. Įmonėje turi būti periodiškai atliekamas prekybinės veiklos politikos ir procedūrų laikymosi vidaus auditas.
34. Įmonė privalo turėti prekybinės veiklos politiką ir procedūras, kuriose aiškiai apibrėžta, kaip tvarkoma prekybos knyga. Prekybinės veiklos politikoje ir procedūrose turi būti:
34.1. nustatyta veikla, kurią įmonė laiko prekybine, į kurią atsižvelgiama skaičiuojant kapitalo poreikį;
34.2. ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumas, atsižvelgiant į bendrąsias įmonės finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą;
34.4. pateiktas sandorių, kuriuos įmonė laiko ne prekybos knygoje, sąrašas ir sandorių įtraukimo į sąrašą pagrindimas;
34.6. pateiktas naudojamų prekybinių finansinių priemonių sąrašas ir jų priskyrimo prekybos knygai pagrindimas;
34.9. nustatyta finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos knygos į ne prekybos knygą (ir atvirkščiai) tvarka, pateiktas šių perkėlimų pagrindimas (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į ne prekybos siekiant apsidrausti, rinkos rizikos kapitalo poreikis neskaičiuojamas);
35. Įmonės prekybinės veiklos politiką turi patvirtinti įmonės valdyba ir per 15 darbo dienų pateikti Lietuvos bankui. Prekybinės veiklos politika gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus. Valdybos patvirtintą koreguotą veiklos politiką įmonė privalo pateikti Lietuvos bakui per 15 darbo dienų nuo patvirtinimo dienos.
36. Įmonės prekybos knygą sudaro:
36.1. nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių, išvestinių biržos prekių pozicijos, kurios laikomos prekybos tikslais;
36.2. pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už šias finansines priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, ir pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis priemonėmis ar biržos prekėmis;
36.3. pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis;
36.4. suderinti sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis;
36.5. su prekyba susiję terminuotieji atpirkimo sandoriai, kuriuos įmonė įtraukia į savo ne prekybos knygą, tačiau jie kapitalo poreikio apskaičiavimo tikslu gali būti įtraukti į prekybos knygą, jei į ją bus įtraukiami visi tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai. Šiuo tikslu su prekyba susiję tokie atpirkimo sandoriai turi atitikti prekybos tikslais laikomų pozicijų sąvoką ir joms keliamus reikalavimus, ir abi šio sandorio dalys turi būti įtrauktos į prekybos knygą įtrauktų grynųjų pinigų arba vertybinių popierių pavidalu. Visiems atpirkimo sandoriams, nesvarbu, į kurią knygą jie įrašyti, taikomas sandorio šalies kredito rizikos reikalavimas;
37. Prekybos tikslais laikomos pozicijos turi atitikti šiuos reikalavimus:
37.1. įmonės valdymo organų patvirtintoje prekybinės veiklos strategijoje turi būti tiksliai nurodyta numatoma prekybinės veiklos pozicijų laikymo trukmė;
37.2. įmonės turi parengti prekybinių pozicijų valdymo procedūras, kurias taikant:
37.2.3. prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti (valdyti) pozicijų riziką, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;
37.2.4. informacijos apie pozicijas teikimas įmonės valdymo organams turi būti neatsiejama įmonės rizikos valdymo proceso dalis;
38. Įmonė turi sukurti ir taikyti prekybos knygos pozicijų vertinimo sistemą bei kontrolės mechanizmą.
39. Prekybos knygos pozicijų vertinimo sistema bei kontrolės mechanizmas turi užtikrinti:
39.1. prekybos knygos pozicijų vertinimo politikos ir procedūrų nustatymą. Vertinimo politika ir procedūros turi aiškiai apibrėžti vertinime dalyvaujančių padalinių atsakomybę, rinkos informacijos šaltinius ir pagrįsti jų tinkamumą, apimti nestebimų įvesčių, atspindinčių įmonės prielaidas, ką rinkos dalyviai naudotų pozicijos kainos nustatymui, naudojimo gaires, nustatyti nepriklausomo vertinimo periodiškumą, kainų nustatymo laiką, verčių koregavimo procedūras, mėnesio pabaigoje atliekamo tikrinimo procedūras;
39.2. už vertinimą atsakingų asmenų (padalinio) nepriklausomumą nuo sandorius sudarančių asmenų (padalinio);
40. Įmonė vertina savo pozicijas rinkos kainomis, jei tik tai įmanoma. Įmonės prekybos knygos pozicijų vertinimas rinkos kainomis turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per dieną, remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis apie uždarymo kainas (pvz., reguliuojamos rinkos kainos, elektroninės kainos arba kelių su įmone nesusijusių finansų maklerių kotiruotos kainos).
41. Įmonė, vertindama pozicijas rinkos kainomis, taiko konservatyviausias pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai įmonės vaidmuo formuojant tam tikros rūšies finansinės priemonės ar biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir ji gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.
42. Kai pozicijų įvertinti rinkos kainomis neįmanoma, įmonė, prieš skaičiuodama prekybos knygos kapitalo poreikį, savo pozicijas konservatyviai įvertina pagal pasirinktą modelį.
43. Vertinant pagal modelį, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
43.1. įmonės vadovai turi žinoti, kurios prekybos knygos pozicijos ar kitos tikrąja verte įvertintos pozicijos vertinamos pagal modelį, ir įvertinti šio vertinimo duomenų netikslumo riziką;
43.2. jei įmanoma, naudoti reguliuojamos rinkos duomenis. Rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumas ir modelio parametrai turi būti periodiškai vertinami;
43.3. jei įmanoma, taikyti vertinimo metodus, visuotinai pripažįstamus praktikoje, vertinant tam tikrą finansinę priemonę ar biržos prekę;
43.4. įmonės sukurtas modelis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino kvalifikuoti asmenys, nedalyvavę jį kuriant;
43.5. vertinti pagal nustatytas formalias pokyčių kontroliavimo procedūras ir periodiškai tikrinti vertinimą, taikant patikimą modelio kopiją;
43.6. už rizikos valdymą atsakingas asmuo (asmenys) turi žinoti ir aiškinti vertinimo rezultatus, atsižvelgdamas į taikomų modelių trūkumus;
44. Taikant 43.4 papunkčio nuostatas, modelį kuria ir tvirtina asmenys, nesusiję su sandorius sudarančiais įmonės darbuotojais. Tikrinimo metu turi būti patvirtinamas matematinių skaičiavimų, hipotezių ir programinės įrangos tinkamumas.
45. Įmonė turi atlikti nepriklausomą kainų patikrą, kurios metu turi būti reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar modelio taikymo metu naudojamų duomenų tikslumas ir nepriklausomumas.
46. Kasdienį prekybos knygos pozicijų vertinimą rinkos kainomis gali atlikti įmonės prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai.
47. Rinkos kainų ir modelio taikymo metu naudojamų duomenų tikslumo patikrą ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi atlikti su įmonės prekyba nesusiję darbuotojai. Jei kainų duomenų neįmanoma gauti iš nepriklausomų ir objektyvių šaltinių, gali būti pasitelktos tokios rizikos ribojimo principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.
49. Vertinimo rezultatų koregavimas turi būti formaliai numatytas vertinant neuždirbtą kredito maržą, pozicijų uždarymo išlaidas, operacinę riziką, išankstinį sutarties nutraukimą, investavimo ir finansavimo išlaidas, būsimąsias administracines išlaidas ir, jei reikia, modelio riziką.
50. Įmonė nustato ir taiko procedūras, leidžiančias numatyti, kaip bus koreguojamas mažiau likvidžių pozicijų vertinimas. Šis koregavimas, jei reikia, atliekamas papildomai, neatsižvelgiant į pozicijos vertės pokyčius, kurių reikia rengiant finansines ataskaitas, ir šis koregavimas turi būti toks, kad rodytų pozicijos nelikvidumą. Taikydama procedūras ir spręsdama, ar reikia koreguoti mažiau likvidžių pozicijų vertinimą, įmonė turi atsižvelgti į kelis veiksnius – tai laikas, kurio prireiktų šiai pozicijai arba su ja susijusiai rizikai apdrausti, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo svyravimas ir vidurkis, kotiruojama rinkos kaina (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė), prekybos apimčių svyravimas ir vidurkis, rinkos koncentracija, kintamosios pozicijos, vertinimo pagal modelį lygis ir kitų modelių rizikos poveikis.
51. Įmonė, kuri prekybos knygos pozicijoms įvertinti pasitelkia trečiąją šalį arba taiko modelį, turi nuspręsti, ar taikyti vertės rezultatų koregavimą.
52. Jei yra kompleksinių produktų, be kita ko, įskaitant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas ir n-tosios eilės kredito išvestines finansines priemones, įmonė turi tiksliai nustatyti vertinimo koregavimo poreikį, kad būtų atsižvelgta į modelio riziką, susijusią su galimu netinkamos vertinimo metodikos taikymu, ir riziką, susijusią su nestebimų (ir galbūt neteisingų) vertinimo modelio gradavimo parametrų taikymu.
53. Į prekybos knygą gali būti įtrauktos vidaus apsidraudimo pozicijos. Vidaus apsidraudimo pozicija – pozicija, kuri didžiąja dalimi arba visiškai padengia riziką, susijusią su ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe. Pozicijoms, atsirandančioms dėl vidaus apsidraudimo, gali būti taikoma prekybos knygos pozicijoms galiojanti kapitalo poreikio skaičiavimo tvarka, jeigu jos laikomos prekybos tikslais ir jeigu atitinka nustatytus prekybos knygos pozicijoms šiuos reikalavimus:
53.1. vidaus apsidraudimo pozicijomis neturi būti siekiama sumažinti kapitalo poreikį arba jo neskaičiuoti;
53.2. vidaus apsidraudimo pozicijų taikymas turi būti tinkamai reglamentuotas, joms turi būti taikomos konkrečios vidaus patvirtinimo ir audito procedūros;
53.4. didžioji vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis turi būti valdoma kaip prekybos knygos pozicijų rizika ir negali būti viršijami leistini limitai;
54. Taikant Taisyklių 53 punkto nuostatas neturi būti pažeidžiami kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai, nustatyti vidaus apsidraudimo pozicijos „ne prekybos knygos sudedamajai daliai“.
V. ĮMONĖS KAPITALO PAKANKAMUMO REIKALAVIMAI
56. Įmonės kapitalo dydis negali būti mažesnis negu įmonės minimalus pradinis kapitalas, kuris nustatytas Taisyklių II dalyje.
57. A kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės kapitalas visada turi būti lygus šių kapitalo poreikių sumai arba už ją didesnis:
57.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, atsiskaitymų bei sandorio šalies, didelių pozicijų ir į ne prekybos knygą įtrauktų pozicijų atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikio suma;
58. B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės kapitalas visada turi būti lygus arba didesnis už didesniąją iš toliau nurodytų dviejų dydžių sumą:
58.1. kapitalo poreikių suma:
58.1.2. į prekybos knygą įtrauktų pozicijų rizikos, sandorio šalies ir didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio suma;
VI. KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
60. Įmonė kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo (išskyrus prekybos knygoje įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja vadovaudamasi Taisyklėse išdėstytu standartizuotu metodu.
Standartizuotas metodas
61. Kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikis nustatomas įmonės apskaičiuotą ir pagal riziką įvertintą įmonės turto ir nebalansinių straipsnių (išskyrus į prekybos knygą įtrauktą turtą bei nelikvidųjį turtą) pozicijų vertę padauginus iš 8 proc. Pagal riziką įvertinta pozicijų vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į rizikos koeficientus, kurių nustatymo tvarka išdėstyta Taisyklių 75–103 punktuose.
62. Taisyklių 1 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės nustatomos pagal Taisyklių VII dalies nuostatas. Atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijų vertės, neatsižvelgiant į tai, į kurią knygą jos įrašytos, nustatomos pagal Taisyklių VII dalies nuostatas.
63. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas įmonės turto pozicijų vertes, jų balansinė vertė dauginama iš atitinkamai grupei priskiriamo rizikos koeficiento, išreikšto procentais. Rizikos koeficiento taikymas priklauso nuo pozicijos ir nuo jos kredito kokybės. Kredito kokybę galima nustatyti atsižvelgiant į pripažintų išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos šioms pozicijoms nustatytus kredito rizikos vertinimus (reitingus) arba eksporto kredito agentūrų suteiktus kredito rizikos vertinimus. Įmonė gali pasiūlyti vieną ar kelias reikalavimus atitinkančias pripažintas IKVI, kad jų kredito rizikos vertinimus būtų galima priskirti nustatant turto ir nebalansinių straipsnių rizikos koeficientus.
64. Rizikos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į grupę, kuriai vertinama pozicija priskiriama pagal Taisyklių 74 punktą, ir į skolininko, dėl sandorio su kuriuo susidarė ši pozicija, IKVI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir (arba) pačios pozicijos kredito rizikos vertinimą (reitingą).
65. Kredito rizikos vertinimų (reitingų) negalima taikyti pasirinktinai. Jeigu įmonė nusprendė tam tikrai pozicijų grupei taikyti pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), ji turi nuosekliai ir nenutrūkstamai taikyti juos visoms šiai grupei priklausančioms pozicijoms.
Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti tik tuos kredito rizikos vertinimus (reitingus), kurie apima visas su pozicija susijusias sumas: pagrindinę ir palūkanas.
66. Jeigu pozicija turi tik vieną pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
Jeigu pozicija turi du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir jie siejami su skirtingais rizikos koeficientais, šiai pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas.
Jeigu pozicija turi daugiau kaip du pripažintų IKVI kredito rizikos vertinimus (reitingus), šiai pozicijai priskiriant rizikos koeficientą atsižvelgiama į du kredito rizikos vertinimus (reitingus), kuriuos atitinka mažiausi rizikos koeficientai. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai skiriasi, pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas. Jeigu du mažiausi rizikos koeficientai sutampa, pozicijai priskiriamas nustatytas šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
67. Jeigu numatyta tam tikro emitento emisijų programa ar priemonės (skolos finansinės priemonės), kurioms priklauso šio emitento pozicija ir kurioms nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
Jeigu tam tikro emitento pozicija nepriklauso tai šio emitento emisijų programai ar priemonei, kuriai nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), tačiau pats emitentas turi tam tikrą kredito rizikos vertinimą (reitingą), priskiriant rizikos koeficientą šiai pozicijai atsižvelgiama į emitento kredito rizikos vertinimą (reitingą), jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra didesnis nei nustatytas kitais atvejais, arba jei pagal jį nustatytas rizikos koeficientas yra mažesnis nei kitais atvejais. Šiuo atveju taikoma sąlyga, kad vertinama pozicija būtų klasifikuojama kaip visais aspektais esanti pari passu arba turinti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, palyginti su konkrečia emisijos programa, priemone arba su neužtikrintomis to emitento pozicijomis, turinčiomis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
68. Įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam emitentui.
69. Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansiniams straipsniams, sudarantiems institucijų ir įmonių pozicijas.
70. Visi trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) taikomi tik tai pozicijai, su kuria yra susijęs, ir negali būti taikomi jokių kitų pozicijų rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 71 ir 72 punktuose.
71. Jeigu trumpalaikei reitinguotai pozicijai priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms šio skolininko pozicijoms taip pat priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas.
72. Jeigu trumpalaikei reitinguotai pozicijai yra priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, nereitinguotai trumpalaikei šio skolininko pozicijai negali būti priskiriamas mažesnis kaip 100 proc. rizikos koeficientas.
73. Skolininko (įsipareigojančio asmens) šalies valiuta išreikštai pozicijai taikomas kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas nustatant kitos to paties skolininko pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientą.
74. Kiekviena įmonės turto pozicija, jeigu atitinkamos pozicijos vertė neatimama iš kapitalo, turi būti priskiriama prie vienos iš šių pozicijų grupių:
74.1. centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinei valdžiai priskiriamų subjektų ir centrinių bankų, įskaitant Europos Centrinio Banko, pozicijos;
74.2. regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos – Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių regioninei valdžiai ir vietos valdžiai priskiriamų subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.
Prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų taip pat priskiriamos pozicijos, religinių bendruomenių ir bendrijų, kurios įsteigtos kaip juridiniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą ir pagal atitinkamus kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus ir kurios renka mokesčius vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo verstis;
74.3. administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos – valstybinio sektoriaus subjektų ir kitų prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų priskiriamų Europos Sąjungos valstybių narių subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.
Prie administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų taip pat priskiriamos religinių bendrijų ir bendruomenių pozicijos, kurios nepriskiriamos prie regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų;
74.4. daugiašalių plėtros bankų pozicijos – daugiašalių plėtros bankų, nurodytų Taisyklių 82 punkte, pozicijos.
Prie daugiašalių plėtros bankų pozicijų taip pat priskiriamos Amerikos investicijų korporacijos, Juodosios jūros regiono prekybos ir plėtros banko bei Vidurio Amerikos ekonominės integracijos banko pozicijos;
74.5. tarptautinių organizacijų pozicijos – tarptautinių organizacijų, nurodytų Taisyklių 84 punkte, pozicijos;
74.6. institucijų pozicijos – Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (finansų maklerio ir valdymo įmonių) pozicijos, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir investicinių įmonių, apibrėžtų šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.
Prie institucijų pozicijų taip pat priskiriamos finansų įstaigų, kurioms leidimus verstis veikla išdavė ir kurias prižiūri už leidimų išdavimą ir priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos, ir kurios disponuoja tokiomis pačiomis priežiūros teisėmis kaip ir kredito įstaigų priežiūros institucijos, pozicijos;
74.8. mažmeninės pozicijos – pozicijos, kurios atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
74.8.1. jos susidarė dėl sandorių su fiziniu asmeniu ar su fiziniais asmenimis, su smulkaus ar vidutinio verslo subjektais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių atitinkamuose teisės aktuose;
74.8.2. kiekviena iš jų yra viena iš daugelio panašiai valdomų pozicijų ir su šiuo skolinimu susijusi rizika yra gerokai mažesnė;
74.9. prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijos – pozicijos, susijusios su ypač didele rizika, tokios kaip investicijos į rizikos kapitalo įmones, rizikingos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius.
Prie didelės rizikos kategorijų priklausančių straipsnių pozicijų taip pat priskiriamos:
74.10. trumpalaikės institucijų ir įmonių pozicijos – institucijų ir įmonių pozicijos, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių ir kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą);
74.11. kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos – pozicijos, susidariusios dėl sandorių su Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose apibrėžta investicine kintamojo kapitalo bendrove ar investiciniu fondu, kurių:
74.11.1. sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus ar akcijas kaupti asmenų lėšų ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (ar) kitą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose nurodytą likvidųjį turtą ir taip padalyti riziką;
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos
75. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus Taisyklių 76–79 punktuose nustatytus atvejus.
76. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 1 lentelę.
78. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms ir finansuojamoms bet kokios Europos Sąjungos valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, koks būtų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms ir finansuojamoms pozicijoms.
79. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms rizikos koeficientas gali būti priskiriamas atsižvelgiant į Lietuvos banko pripažintų eksporto kreditų agentūrų atitinkamai centrinei valdžiai ir centriniam bankui nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą). Įmonė, centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų vertėms apskaičiuoti pasirinkusi eksporto kreditų agentūrą, kurios kredito rizikos vertinimus (reitingus) taikys (Taisyklių 2 lentelė), apie tai turi pranešti Lietuvos bankui ir taikyti juos visą laiką.
Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos
80. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms, vadovaujantis Taisyklių 85, 88, 90 ir 91 punktais, priskiriami analogiški kaip institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus šiuos atvejus:
80.1. regioninės valdžios ir vietos valdžios trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (Taisyklių 86 ir 89 punktai);
Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos
81. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas. Lietuvos Respublikos ministerijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijos vertinamos kaip centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos pagal Taisyklių 75–79 punktus.
Daugiašalių plėtros bankų pozicijos
82. Daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, vadovaujantis Taisyklių 85, 88, 90 ir 91 punktais, priskiriami analogiški kaip ir institucijų pozicijų rizikos koeficientai, išskyrus tai, kad daugiašalių plėtros bankų trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (Taisyklių 86 ir 89 punktai). Šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas:
Tarptautinių organizacijų pozicijos
Institucijų pozicijos
85. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas.
86. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimo (reitingo) neturinčių institucijų pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.
87. Taisyklių 85 ir 86 punktuose nurodytų institucijų pozicijoms priskiriamas rizikos koeficientas negali būti mažesnis už centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši institucija, pozicijoms priskiriamą rizikos koeficientą.
88. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių likęs terminas yra ilgesnis kaip trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 3 lentelę:
89. Pripažintos IKVI suteikto kredito rizikos vertinimą (reitingą) turinčių institucijų pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 4 lentelę:
90. Įmonės, taikydamos Taisyklių 85–89 punktų nuostatas, turi atsižvelgti į tai, ar bent viena vertinamos institucijos pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą).
Jeigu nė viena pozicija neturi pripažintos IKVI nustatyto trumpalaikio kredito rizikos vertinimo (reitingo), visoms šios institucijos pozicijoms, kurių likęs terminas neviršija trijų mėnesių, taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis vertinimas, kaip nurodyta Taisyklių 89 punkte.
Jeigu bent viena pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato palankesnio arba lygiaverčio rizikos koeficiento priskyrimą tai vertinamai institucijos pozicijai, kurios pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių (Taisyklių 96 punktas), kaip numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (Taisyklių 89 punktas), šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas (Taisyklių 96 punktas) priskiriamas tik šiai konkrečiai pozicijai. Kitoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms taikomas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas, kaip nurodyta Taisyklių 89 punkte.
Jeigu bent viena pozicija turi pripažintos IKVI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jeigu šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) numato mažiau palankaus rizikos koeficiento priskyrimą vertinamai institucijos pozicijai (Taisyklių 96 punktas), kaip numato bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas (Taisyklių 89 punktas), Taisyklių 89 punkte nustatytas bendrasis trumpalaikių pozicijų lengvatinis traktavimas neturi būti taikomas, o vertinamai institucijos pozicijai ir visoms nereitinguotoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms turi būti priskiriamas rizikos koeficientas, atitinkantis šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), kaip nurodyta Taisyklių 96 punkte.
Įmonių pozicijos
92. Įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 5 lentelę.
Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijos
Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų ir įmonių pozicijos
96. Trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčių institucijų pozicijoms, kurioms taikomos Taisyklių 85, 86, 88, 89 punktų nuostatos, ir įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos IKVI suteiktą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 6 lentelę.
Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos
97. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 98–103 punktuose.
98. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie turi pripažintos IKVI suteiktą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal Taisyklių 7 lentelę.
99. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų pozicija yra susijusi su ypač didele rizika, šiai pozicijai turi būti taikomas 150 proc. rizikos koeficientas.
100. Įmonė kolektyvinio investavimo subjekto pozicijai gali nustatyti rizikos koeficientą, kaip nurodyta Taisyklių 101–103 punktuose, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymo principai ir veikla organizuojama pagal Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių analogiškus teisės aktus.
101. Jeigu įmonė turi visą reikiamą informaciją apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, ji gali atsižvelgti į šias pagrindines pozicijas apskaičiuodama vidutinį pozicijos rizikos koeficientą.
102. Jeigu įmonė neturi informacijos apie pagrindines kolektyvinio investavimo subjekto pozicijas, vidutinį rizikos koeficientą ji gali apskaičiuoti darydama prielaidą, kad kolektyvinio investavimo subjektas pirmiausiai maksimaliai, kiek jam yra leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į didžiausią kapitalo poreikį pritraukiančias pozicijų grupes, o toliau investuoja mažėjančia tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra investicijų riba.
Kitos pozicijos
104. Kitoms pozicijoms:
104.1. pozicijoms, susijusioms su išankstiniais mokėjimais ir sukauptomis pajamomis, kurių atžvilgiu įmonė negali nustatyti sandorio šalies, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, kai pozicijos atimamos iš įmonės kapitalo;
104.2. pozicijoms, susijusioms su pinigais inkasavimo procese, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas. Pozicijoms, susijusioms su pinigais kasoje, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. (Pozicijos, susijusios su pinigais kredito įstaigose ar investicinėse įmonėse, priskiriamos institucijų pozicijoms);
104.3. pozicijoms, susijusioms su dalyvavimu kapitale ir kitu dalyvavimu, išskyrus tas pozicijas, kurios atimamos iš įmonės kapitalo, priskiriamas mažiausiai 100 proc. rizikos koeficientas;
Pagal riziką įvertintų įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų verčių nustatymas
106. Pagal riziką įvertintos įmonės nebalansinių straipsnių pozicijų vertės nustatomos dviem etapais.
107. Pirmiausia įmonės nebalansinių straipsnių pozicijos suskirstomos į Taisyklių 108–111 punktuose nurodytas grupes ir kurių vertė padauginama iš šioms grupėms priskiriamų perskaičiavimo veiksnių, išreikštų procentais. Tada gautos sumos padauginamos iš procentais išreikštų rizikos koeficientų, taikomų kitai sutarties šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta Taisyklių 74 punkte.
108. Įmonės didelės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys:
109. Įmonės vidutinės rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 50 proc. perskaičiavimo veiksnys:
109.1. laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant konkursų paraiškas, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolų požymių;
109.2. nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip vieni metai;
110. Įmonės vidutinės arba mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 20 proc. perskaičiavimo veiksnys:
110.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kurių negalima bet kada be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;
111. Įmonės mažos rizikos nebalansinių straipsnių pozicijos, kurioms priskiriamas 0 proc. perskaičiavimo veiksnys:
111.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas – vieni metai arba mažiau, kuriuos galima bet kada be išankstinio pranešimo besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui;
VII. RINKOS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
1. Pozicijų rizika
112. Įmonė pozicijų rizikos kapitalo poreikį skaičiuoja visoms prekybos knygos pozicijoms, kurios kiekvieną dieną įvertinamos rinkos kainomis. Prieš sudarydama sandorį, įmonė turi būti įsitikinusi, kad ji tenkins kapitalo pakankamumo reikalavimus.
113. Įmonės tos pačios finansinės priemonės emisijos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginti su trumposiomis (ilgosiomis) tapačių finansinių priemonių pozicijomis, yra atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija. Išvestinių finansinių priemonių grynoji pozicija skaičiuojama pagal pagrindinės (bazinės) finansinės priemonės pozicijas.
114. Įmonė negali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) konvertuojamos finansinės priemonės ir pagrindinės ją sudarančios finansinės priemonės priešingų pozicijų.
115. Prieš sumuojant grynąsias pozicijas visos pozicijos turi būti perskaičiuojamos nacionaline valiuta (litais) pagal oficialų ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytą užsienio valiutos ir lito santykį.
116. Palūkanų normos ateities sandoriai, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir išankstiniai įsipareigojimai pirkti ar parduoti skolos finansines priemones yra laikomi atitinkamų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų deriniais. Todėl palūkanų normos ateities sandorio ilgoji pozicija laikoma skolinimosi sandorio, kurio terminas baigiasi ateities sandorio įvykdymo dieną, ir turimo turto, kurio terminas sutampa su atitinkamu pagrindinės finansinės priemonės arba tariamosios pozicijos, kuria paremtas minėtas ateities sandoris, terminu, deriniu. Analogiškai parduotas išankstinis palūkanų normos pardavimo sandoris laikomas ilgosios pozicijos, kurios galiojimo terminas, pridėjus sandorio sutarties įvykdymo laikotarpį, sutampa su atsiskaitymo diena, ir trumposios pozicijos, kurios galiojimo terminas sutampa su atsiskaitymo diena, deriniu. Skolinamasis ir turimas turtas įtraukiami skaičiuojant kapitalo poreikį padengti specifinei rizikai, susijusiai su ateities palūkanų normos sandoriais ir išankstiniais palūkanų normos sandoriais, padengti. Išankstinis įsipareigojimas pirkti skolos finansinę priemonę laikomas skolinimosi sandorio, kurio terminas baigiasi pristatymo dieną, ir pačios skolos finansinės priemonės ilgosios pozicijos deriniu.
117. Kapitalo poreikis ateities sandoriams, kuriais prekiaujama biržoje, gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi ateities sandorio riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal Taisyklėse nustatytą metodą.
118. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaitą vykdo pripažinti tarpuskaitos namai, kapitalo poreikis gali būti lygus tarpuskaitos namų reikalaujamai įmokai, jeigu įmoka teisingai atspindi išvestinių finansinių priemonių sandorių riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal Taisyklėse nustatytą metodą.
119. Pasirinkimo sandoriai (palūkanų normų, skolos finansinių priemonių, akcijų, akcijų indeksų, finansinių ateities sandorių, apsikeitimo sandorių ir užsienio valiutos) yra traktuojami kaip pozicijos, lygios pagrindinės pasirinkimo sandorio finansinės priemonės vertei, padaugintai iš šio pasirinkimo sandorio delta koeficiento. Apskaičiuotos pozicijos gali būti tarpusavyje užskaitomos su visomis identiškų pagrindinių finansinių priemonių arba pagrindinių išvestinių finansinių priemonių priešingomis pozicijomis. Gali būti naudojamas atitinkamos biržos taikomas delta koeficientas arba, kai delta koeficientas nėra nustatytas, arba ne biržos sandorių atveju, naudojamas pačios įmonės apskaičiuotas delta koeficientas.
120. Kapitalo poreikis pasirašytam pasirinkimo sandoriui, kuriuo prekiaujama biržoje, gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi su sandoriu susijusią riziką ir yra ne mažesnė už šių sandorių kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal Taisyklėse nustatytą metodą.
121. Varantai, susiję su skolos finansinėmis priemonėmis ir nuosavybės vertybiniais popieriais, vertinami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai.
122. Vertinant palūkanų normos riziką apsikeitimo sandoriai vertinami taip pat kaip ir į įmonės balansą įtrauktos finansinės priemonės. Todėl palūkanų normos apsikeitimo sandoris, kurį sudarant įmonė gauna kintamąją palūkanų normą ir moka fiksuotąją palūkanų normą, vertinamas kaip ekvivalentiškas kintamosios palūkanų normos finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su laikotarpiu iki kito palūkanų normos nustatymo, ilgosios pozicijos ir fiksuotosios palūkanų normos finansinės priemonės, kurios terminas sutampa su apsikeitimo sandorio terminu, trumposios pozicijos derinys.
123. Jeigu finansinės priemonės arba garantuotos teisės į finansines priemones perduodamos atpirkimo sandoriu arba jeigu finansinės priemonės skolinamos skolinimo sandorio metu ir šios finansinės priemonės atitinka prekybos knygos pozicijoms nustatytus reikalavimus, finansinių priemonių perdavėjas arba skolintojas turi apskaičiuoti šių finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikį.
124. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) prekybos knygos išvestinių finansinių priemonių pozicijas tik tada, kai jos atitinka šias sąlygas:
124.2. pagrindinė norma (kintamųjų palūkanų normos pozicijoms) arba atkarpos (fiksuotosios palūkanų normos pozicijoms) palūkanų norma atitinka viena kitą; ir
124.3. kita palūkanų normos nustatymo data arba – fiksuotų atkarpų pozicijų atveju – laikotarpis, liekantis iki termino pabaigos, atitinka vieną iš nurodytų sąlygų:
125. Skolos finansinių priemonių arba akcijų (arba skolos ar akcijų išvestinių finansinių priemonių) pozicijų rizika, siekiant apskaičiuoti kapitalo poreikį jų rizikai padengti, skirstoma į dvi dalis:
125.1. specifinė rizika – atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių, susijusių su jos emitentu, arba – išvestinės finansinės priemonės atveju – rizika, susijusi su pagrindinės finansinės priemonės emitentu;
125.2. bendroji rizika – finansinės priemonės (skolos finansinės priemonės arba skolos finansinės priemonės išvestinės finansinės priemonės atveju) kainos svyravimo rizika, kuri priklauso nuo palūkanų normos pasikeitimo arba (akcijų ar akcijų išvestinių priemonių finansinių priemonių atveju) nuo bendrų visos akcijų rinkos svyravimų, nesusijusių su jokiais specifiniais atskirų finansinių priemonių požymiais.
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
126. Norėdama apskaičiuoti nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikį apsisaugojimui nuo specifinės rizikos, įmonė pirmiausiai turi apskaičiuoti bendrąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją – susumuoti visas vertybinių popierių grynąsias pozicijas, neatsižvelgiant į tai, ar jos trumposios, ar ilgosios (t. y. prie ilgųjų pozicijų sumos pridedama trumpųjų pozicijų suma).
127. Nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją dauginant iš specifinės rizikos normatyvo (8 proc.).
128. Skaičiuojant nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikį pirmiausiai reikia sudėti grynąsias vertybinių popierių pozicijas – ilgosios ir trumposios pozicijos sudedamos atskirai, o gautų sumų skirtumas yra bendra grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija.
129. Nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrą grynąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją dauginant iš bendrosios rizikos normatyvo (8 proc.).
130. Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandorių, išankstinių sandorių ir apsikeitimo sandorių pozicijos, pagrįstos atskirais nuosavybės vertybiniais popieriais, turi būti vertinamos kaip pagrindinių finansinių priemonių (akcijų) ilgosios ir trumposios pozicijos.
131. Nuosavybės vertybinių popierių indeksų ateities sandorių, nuosavybės vertybinių popierių indeksų ateities pasirinkimo sandorių pozicijos skirstomos į pozicijas pagal visas juos sudarančias akcijas. Šios pozicijos gali būti traktuojamos kaip atitinkamomis akcijomis išreikštos pagrindinės pozicijos, kurios gavus Lietuvos banko pritarimą gali būti tarpusavyje užskaitomos su priešingomis šių pagrindinių akcijų pozicijomis.
Skolos finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
133. Įmonė privalo apskaičiuoti skolos finansinių priemonių specifinės bei bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį. Skolos finansinių priemonių pozicijos suskirstomos pagal atskiras valiutas, kuriomis jos yra išreikštos, ir pagal kiekvieną valiutą atskirai apskaičiuojamos atskirų tapačių skolos finansinių priemonių ilgosios, trumposios ir grynosios pozicijos.
134. Skolos finansinės priemonės laikomos tapačiomis, kai atitinka visus šiuos požymius:
135. Specifinės skolos finansinių priemonių palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena individuali grynoji pozicija, kuri nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, atsižvelgiant į finansinių priemonių emitentą (įsipareigojantį asmenį), kredito rizikos vertinimą ir iki išpirkimo likusį laiką, ir neatsižvelgiant į tai, ar pozicija yra ilgoji ar trumpoji, dauginama iš atitinkamo Taisyklių 8 lentelėje nurodyto specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficiento, o tada gautos sandaugos, t. y. pagal riziką įvertintos pozicijos, nesvarbu, ar jos ilgosios, ar trumposios, susumuojamos. Apskaičiuodama kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių palūkanų normos rizikai padengti, poreikį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms bei koreliacinės prekybos portfeliui įmonė privalo mutatis mutandis vadovautis Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais šių pozicijų vertinimą bei kapitalo poreikio apskaičiavimą.
8 lentelė
| Eil. Nr. |
Finansinių priemonių kategorijos |
Specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas, proc. |
| 1. |
Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba Europos Sąjungos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms galima taikyti 1 kredito kokybės vertinimo žingsnį arba kurioms vertinant pagal riziką būtų suteiktas 0 proc. rizikos koeficientas. |
0,00 proc. |
| 2. |
Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba Europos Sąjungos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 2 arba 3 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja institucijos, kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 1 arba 2 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja institucijos, kurioms vadovaujantis Taisyklių 89 punkte nustatyta tvarka galima taikyti 3 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 1, 2 arba 3 kredito kokybės vertinimo žingsnį.
Kitos pripažįstamos pozicijos, kaip jos apibrėžtos Taisyklių 136 punkte. |
0,25 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra 6 mėnesiai arba mažiau.
1,00 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra ilgesnis kaip 6 mėnesiai, bet ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai.
1,60 proc., kai iki išpirkimo likęs terminas yra ilgesnis kaip 24 mėnesiai. |
| 3. |
Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba Europos Sąjungos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 4 arba 5 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms vadovaujantis Taisyklių 88 punkte nustatyta tvarka galima taikyti 3 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 4 kredito kokybės vertinimo žingsnį. Kitos pozicijos, kurioms negalima taikyti Išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI) atliekamo kredito rizikos vertinimo. |
8,00 proc. |
| 4. |
Skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja centrinė valdžia, taip pat kurias išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba Europos Sąjungos valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijos ir kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 6 kredito kokybės vertinimo žingsnį; ir skolos finansinės priemonės, kurias išleidžia arba už kurias garantuoja įmonės, kurioms vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka galima taikyti 5 arba 6 kredito kokybės vertinimo žingsnius. |
12,00 proc. |
136. Skolos finansinės priemonės laikomos pripažįstamomis pozicijomis, jeigu tai:
136.1. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam vadovaujantis Taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka suteiktas ne žemesnis kaip 3 kredito kokybės žingsnis;
136.2. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio nėra įvertinusi išorinė kredito vertinimo institucija ir kuris atitinka toliau nurodytas sąlygas:
136.2.2. įmonės vertinimu, turto reitingo kokybė prilygsta Taisyklių 136.1 papunktyje nurodyto turto reitingo kokybei;
136.3. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio emitentas yra kita institucija, ir jai taikomi direktyvoje 2006/49/EB nustatyti kapitalo pakankamumo reikalavimai. Šios pozicijos turi būti laikomos pakankamai likvidžiomis ir jų investavimo kokybė pagal pačios įmonės vertinimo sistemą turi atitikti bent jau Taisyklių 136.1 papunktyje minėtų pozicijų investavimo kokybę.
137. Lietuvos bankas, išnagrinėjęs skolos finansinių priemonių įvertinimo būdą, gali atmesti įmonės sprendimą skolos finansines priemones priskirti prie pripažįstamų pozicijų, jeigu, Lietuvos banko nuomone, atitinkamų skolos finansinių priemonių rizikos laipsnis yra didesnis, negu kad būtų tuo atveju, jei jos būtų priskirtos prie pripažįstamų pozicijų.
138. Įmonė privalo taikyti maksimalų – 12 proc. kapitalo poreikio koeficientą toms skolos finansinėms priemonėms, kurios susijusios su ypatinga rizika dėl nepakankamo jų emitento mokumo.
139. Konvertuojamiesiems vertybiniams popieriams, tokiems kaip obligacijos ir privilegijuotosios akcijos, kurie laikomi skolos finansinėmis priemonėmis, taikomas tas pats kapitalo poreikio specifinės rizikos koeficientas, kaip ir tų pačių emitentų išleistoms skolos finansinėms priemonėms.
140. Skolos finansinių priemonių bendrosios rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą.
141. Terminų atitikimo metodas taikomas įvertinant terminą, likusį iki skolos finansinių priemonių išpirkimo, ir atkarpos palūkanas pagal atskiras valiutas.
142. Skolos finansinių priemonių bendrosios rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas apima šiuos pagrindinius etapus:
142.1. visos pozicijos dauginamos iš rizikos koeficiento priklausomai nuo termino, kad būtų galima apskaičiuoti kapitalo poreikį finansinių priemonių rizikai padengti;
142.2. kapitalo poreikį leidžiama sumažinti, jeigu iš rizikos koeficiento padauginta pozicija turi priešingą iš rizikos koeficiento padaugintą poziciją, patenkančią į tą pačią terminų grupę kaip ir pirmoji pozicija. Sumažinti kapitalo poreikį leidžiama ir tada, kai skiriasi priešingos iš rizikos koeficiento padaugintos pozicijos terminų ribos, o šio sumažinimo dydis priklauso nuo to, ar abi minėtos pozicijos priskirtos prie tos pačios zonos, taip pat ir nuo pačių zonų. Iš viso yra trys zonos, sudarytos iš kelių terminų grupių, kaip nustatyta 9 lentelėje.
143. Įmonė su kiekvienos skolos finansinės priemonės pozicija atlieka šiuos veiksmus:
143.1. kiekviena finansinės priemonės pozicija priskiriama prie vienos iš atitinkamų terminų grupių, nurodytų Taisyklių 9 lentelėje. Fiksuotosios palūkanų normos skolos finansinės priemonės priskiriamos prie atitinkamų terminų grupių pagal iki išpirkimo likusį terminą. Kintamosios palūkanų normos finansinės priemonės prie atitinkamų terminų grupių priskiriamos pagal laiką, likusį iki kito palūkanų normos nustatymo. Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t. t. mėnesiai, turi būti priskiriamos prie trumpesnio termino grupės. Išskiriamos skolos finansinės priemonės su 3 proc. arba didesnėmis atkarpos palūkanų normomis ir finansinės priemonės, kurių atkarpos palūkanų normos yra mažesnės kaip 3 proc.
Tada kiekviena pozicija dauginama iš Taisyklių 9 lentelėje atitinkamai terminų grupei nurodyto koeficiento;
9 lentelė
| Zona |
Terminų grupė, kurios atkarpos palūkanų norma lygi arba didesnė kaip 3 proc. |
Terminų grupė, kurios atkarpos palūkanų norma mažesnė kaip 3 proc. |
Rizikos koeficientas, proc. |
Tikėtinas palūkanų normos pasikeitimas, proc. |
| Pirma |
0–1 mėnuo |
0–1 mėnuo |
0,00 |
– |
|
|
1–3 mėnesiai |
1–3 mėnesiai |
0,20 |
1,00 |
|
|
3–6 mėnesiai |
3–6 mėnesiai |
0,40 |
1,00 |
|
|
6–12 mėnesių |
6–12 mėnesių |
0,70 |
1,00 |
| Antra |
1–2 metai |
1–1,9 metų |
1,25 |
0,90 |
|
|
2–3 metai |
1,9–2,8 metų |
1,75 |
0,80 |
|
|
3–4 metai |
2,8–3,6 metų |
2,25 |
0,75 |
| Trečia |
4–5 metai |
3,6–4,3 metų |
2,75 |
0,75 |
|
|
5–7 metai |
4,3–5,7 metų |
3,25 |
0,70 |
|
|
7–10 metų |
5,7–7,3 metų |
3,75 |
0,65 |
|
|
10–15 metų |
7,3–9,3 metų |
4,50 |
0,60 |
|
|
15–20 metų |
9,3–10,6 metų |
5,25 |
0,60 |
|
|
Daugiau kaip 20 metų |
10,6–12 metų |
6,00 |
0,60 |
|
|
|
12–20 metų |
8,00 |
0,60 |
|
|
|
Daugiau kaip 20 metų |
12,50 |
0,60 |
143.2. apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos atskiros terminų grupės pozicijos.
Kiekvienoje terminų grupėje atskirai susumuojamos rinkos verte įvertintos ilgosios ir trumposios pozicijos, kurios yra padaugintos iš atitinkamo rizikos koeficiento (Taisyklių 9 lentelė). Iš rizikos koeficiento padaugintų ilgųjų pozicijų suma, kuri atitinka iš rizikos koeficiento padaugintų trumpųjų pozicijų sumą toje pačioje terminų grupėje, vadinama suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos pačios terminų grupės pozicija. (Pvz., grupėje kartu yra ir ilgoji, ir trumpoji pozicijos; ta dalis, kurios viena ilgoji pozicija yra lygi kitai trumpajai pozicijai, yra suderinta pozicija. Likusi ilgoji arba trumpoji tos pačios terminų grupės pozicijos dalis yra nesuderinta pozicija). Tada apskaičiuojama bendra suderintų, pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicijų suma;
143.3. pagal nesuderintas, pagal riziką įvertintas atskirų terminų grupių pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos, pagal riziką įvertintos kiekvienos zonos pozicijos.
Nesuderinta, pagal riziką įvertinta ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos Taisyklių 9 lentelėje nurodytos zonos terminų grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta trumpoji zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės trumpąsias pozicijas.
Ta atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios pozicijos dalis, kuri atitinka tos pačios zonos nesuderintą, pagal riziką įvertintą trumpąją zonos poziciją, laikoma suderinta, pagal riziką įvertinta zonos pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji zonos pozicijos dalis laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta šios zonos pozicija (pvz., zonoje yra nesuderintų, pagal riziką įvertintų ilgųjų ir nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų įvairiose terminų grupėse. Prie zonos priklausančių terminų grupių nesuderintų, pagal riziką įvertintų ilgųjų pozicijų sumos dalis yra lygi atitinkamų terminų grupių nesuderintų, pagal riziką įvertintų trumpųjų pozicijų sumai, vadinama suderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija, o likusi trumpųjų arba ilgųjų pozicijų sumos dalis vadinama nesuderinta, pagal riziką įvertinta zonos pozicija);
143.4. pagal nesuderintas, pagal riziką įvertintas zonų pozicijas apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos, pagal riziką įvertintos zonų tarpusavio pozicijos.
Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios (trumposios) pirmos zonos pozicijos suma, kuri atitinka nesuderintą, pagal riziką įvertintą trumpąją (ilgąją) antros zonos poziciją. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos antros zonos likusios dalies suma, kuri atitinka trečios zonos nesuderintą, pagal riziką įvertintą poziciją. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija. (Pvz., nesuderinta ilgoji ar trumpoji pirmos zonos pozicija sulyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja antros zonos pozicija. Ta dalis, kurios pirmos ir antros zonų nesuderintos pozicijos yra lygios, laikoma suderinta pozicija tarp pirmos ir antros zonų. Likusi nesuderintos ilgosios ar trumposios antros zonos pozicijos dalis toliau lyginama su nesuderinta trumpąja ar ilgąja trečiosios zonos pozicija. Sulygintos antros ir trečios zonos nesuderintos pozicijos laikomos tarp antros ir trečios zonų suderintomis pozicijomis);
143.5. skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka, t. y. pirmiausia apskaičiuoti suderintą, pagal riziką įvertintą antros ir trečios zonų tarpusavio poziciją, o vėliau – pirmos ir antros zonų tarpusavio poziciją;
143.6. nesuderintos, pagal riziką įvertintos pirmos zonos pozicijos likusi dalis derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta trečios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antros zonos pozicija. Taip apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija;
144. Taisyklių 143 punkte išvardytų veiksmų rezultatai dauginami iš Taisyklių 10 lentelėje nurodyto koeficiento.
145. Skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) bendrosios rizikos kapitalo poreikis nustatomas susumavus dauginant iš atitinkamo koeficiento gautus rezultatus.
10 lentelė
| Pozicijos rūšis |
Koeficientas, proc. |
| Visų terminų grupių suderintų, pagal riziką įvertintų pozicijų suma |
10 |
| Pirmos zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija |
40 |
| Antros zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija |
30 |
| Trečios zonos suderinta, pagal riziką įvertinta pozicija |
30 |
| Suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir antros zonų tarpusavio pozicija |
40 |
| Suderinta, pagal riziką įvertinta antros ir trečios zonų tarpusavio pozicija |
40 |
| Suderinta, pagal riziką įvertinta pirmos ir trečios zonų tarpusavio pozicija |
150 |
| Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
100 |
Išvestinių finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikio skaičiavimas
146. Išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti išskaidytos į dvi atskiras pozicijas:
146.2. pagrindinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi pagrindinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, rodanti šios finansinės priemonės emitento valstybės vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.
147. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos pozicijas. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija, denominuota atitinkama valiuta.
148. Taikant terminų atitikimo metodą apskaičiuojamas išankstinio valiutos keitimo sandorio palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis.
149. Susitarimai dėl išankstinio palūkanų normos sandorio ir kitos finansinės priemonės, kurių pagrindinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į dvi dalis:
149.1. pirma dalis rodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio palūkanų normos sandorio nustatymo datos;
150. Kiekviena sudedamosios dalies tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija.
151. Susitarimų dėl išankstinio palūkanų normos sandorio dydis yra lygus pagrindinės priemonės tariamajai vertei.
152. Skolos finansinių priemonių ateities sandoriai ir išankstiniai palūkanų normos sandoriai skaidomi į šias dalis:
152.1. pirma dalis – nulinės atkarpos emitento valstybės vyriausybės obligacija, kurios terminas yra laikotarpis iki išankstinio sandorio arba ateities sandorio galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų tariamoji vertė;
152.2. antra dalis rodo pagrindinę finansinę priemonę, kurios terminas yra lygus fiksuotosios palūkanų normos pagrindinės finansinės priemonės terminui arba laikui iki kito galimo perkainojimo, kai palūkanų norma yra kintama. Šios dalies vertė apskaičiuojama pagrindinės finansinės priemonės vertę dauginant iš ateities ar išankstinio pirkimo sandorio kainos.
153. Apsikeitimo sandoriai skaidomi į šias sudedamąsias dalis:
155. Atpirkimo sandoris (finansinių priemonių pirkimo–pardavimo arba skolinimo), kai finansinės priemonės pakeičiamos grynaisiais pinigais, turi būti parodytas kaip grynųjų pinigų skolinimasis, t. y. kaip trumpoji pozicija emitento valstybės vyriausybės obligacijomis, kurių terminas lygus atpirkimo sandorio terminui, o atkarpos dydis lygus atpirkimo sandorio palūkanų normai.
156. Finansines priemones, kurios buvo laikomos iki atpirkimo sandorio, taip pat reikia įtraukti skaičiuojant pozicijų rizikos kapitalo poreikį.
157. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (finansinių priemonių pirkimo–pardavimo arba skolinimosi) turi būti rodomas kaip grynųjų pinigų skolinimas, t. y. kaip ilgoji pozicija emitento valstybės vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atvirkštinio atpirkimo sandorio terminui ir atkarpos dydis lygus atpirkimo sandorio palūkanų normai.
158. Skaičiuojant pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikį kiekvienas pasirinkimo sandoris turi būti keičiamas į tariamąją pagrindinės finansinės priemonės poziciją pagal delta ekvivalento metodą, pagrįstą delta koeficientu.
159. Delta koeficientas rodo pasirinkimo sandorio premijos pokyčio ir pagrindinės finansinės priemonės kainos pokyčio santykį.
Delta koeficientas skaičiuojamas pagal formules:
Delta = N (D1),
ln (P/S) + (r + v2/2) t
D1 = ––––––––––––––––––
v(t)1/2
kuriose:
N ( ) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST;
(D1) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas;
ln ( ) – natūrinis logaritmas;
P – pagrindinės finansinės priemonės rinkos kaina;
S – pasirinkimo sandorio atlikimo (vykdymo) kaina;
r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma;
v – pagrindinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu nuokrypiu;
t – laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais.
160. Tariamoji pagrindinės finansinės priemonės pozicija lygi delta koeficiento ir pagrindinės finansinės priemonės rinkos kainos sandaugai.
161. Kiekviena tariamoji pozicija toliau naudojama nuosavybės vertybinių popierių kainos, skolos finansinių priemonių palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, sandorio šalies ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio skaičiavimams tokiu pačiu būdu kaip ir bet kuri kita pozicija.
162. Apskaičiuota tariamoji pozicija, parodyta užsienio valiuta, įtraukiama skaičiuojant užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Užsienio valiutos rizika“).
163. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su nuosavybės vertybiniais popieriais, įtraukiama skaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Pozicijų rizika“).
164. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su skolos finansinėmis priemonėmis, įtraukiama skaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios skolos finansinių priemonių palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį (žr. „Pozicijų rizika“).
165. Kai pagrindinė finansinė priemonė yra nuosavybės finansinių priemonių indeksas, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant kapitalo poreikį, kaip nurodyta Taisyklių 131 punkte.
166. Kai pasirinkimo sandoriu prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir jam taikomi kasdieninių papildomų įmokų reikalavimai, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį kaip kapitalo poreikį garantinėms įmokoms (žr. „Sandorio šalies rizika“).
167. Kai pasirinkimo sandoriu reguliuojamoje rinkoje neprekiaujama, tariamoji pozicija įtraukiama skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį (žr. „Sandorio šalies rizika“).
Finansinių priemonių emisijos platinimo rizikos kapitalo poreikis
169. Jeigu įmonė organizuoja finansinių priemonių platinimą, tai ji privalo apskaičiuoti su naujos emisijos išplatinimu susijusios bendrosios ir specifinės rizikos kapitalo poreikį:
169.1. pirmiausia įmonė turi apskaičiuoti grynąsias finansinių priemonių pozicijas, atimdama platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys;
169.2. apskaičiuotos grynosios pozicijos sumažinamos Taisyklių 11 lentelėje nurodytais koeficientais;
169.3. nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią įmonė įsipareigoja už sutartą kainą nupirkti ir priimti tam tikrą finansinių priemonių kiekį;
169.4. finansinių priemonių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas priklausomai nuo įmonės įsipareigotų išplatinti finansines priemones, vadovaujantis metodika, pateikta Taisyklių skyriuose „Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis“ arba „Skolos finansinių priemonių kainos rizikos kapitalo poreikis“.
Kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis apdraustų prekybos knygos pozicijų kapitalo poreikio skaičiavimas
171. Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), kapitalo poreikį rinkos rizikai padengti, yra naudojama nominalioji kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma, jei nenurodyta kitaip. Įmonė gali nuspręsti nominaliąją vertę pakeisti verte, kurioje neatsižvelgiama į jokius kredito išvestinės finansinės priemonės rinkos vertės pokyčius nuo prekybos pradžios. Skaičiuojant kapitalo poreikį specifinei rizikai, išskyrus kapitalo poreikį apsikeitimo grąžomis sandoriams, kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas taikomas vietoj įsipareigojimo termino.
172. Pozicijos nustatomos taip:
172.1. apsikeitimo grąžomis sandoris sukuria ilgąją orientacinės (referencinės) pozicijos poziciją ir trumpąją poziciją vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra tapatus laikotarpiui iki kito palūkanų nustatymo ir kuriai pagal Taisyklių VI dalį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Šis sandoris sukuria ilgąją orientacinės (referencinės) pozicijos poziciją skaičiuojant specifinę riziką;
172.2. kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nesukuria pozicijos skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Vertinant specifinę riziką, turi būti atvaizduota sintetinė orientacinė (referencinė) ilgoji pozicija, išskyrus atvejus, kai išvestinė finansinė priemonė turi reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai. Tada išvestinė finansinė priemonė turi būti pavaizduota kaip ilgoji pozicija. Jei už minėtą produktą mokamos įmokos ar palūkanos, šie pinigų srautai turi būti pavaizduoti kaip faktinė Vyriausybės obligacijų pozicija;
172.3. su kreditu susijęs vardinis vekselis yra palūkanų normos finansinė priemonė, kuri sukuria ilgąją poziciją skaičiuojant paties vekselio bendrąją rinkos riziką. Vertinant specifinę riziką, turi būti atvaizduota sintetinė ilgoji pozicija. Papildoma ilgoji pozicija atvaizduojama ir vekselio emitentui. Jei su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji vekselio pozicija;
172.4. papildomai prie ilgosios pozicijos, skaičiuojant vekselio emitentui specifinę riziką, paprastasis su kreditu susijęs vekselis, suteikiantis proporcingą apsaugą, sukuria poziciją kiekvienai bazinio įsipareigojimo sudedamajai daliai, o bendra nominali sutarties suma paskirstoma visoms pozicijoms proporcingai. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną atitinkamo bazinio įsipareigojimo sudedamąją dalį, skaičiuojant specifinę riziką visam baziniam įsipareigojimui taikomas didžiausią rizikos koeficientą turinčios sudedamosios dalies koeficientas. Jei paprastasis su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant vekselio specifinę riziką, gali būti pavaizduota tik viena ilgoji pozicija;
172.5. pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos bazinio įsipareigojimo sudedamosios dalies poziciją nominaliąja verte. Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šios pastraipos pirmajame sakinyje nurodytą metodą, didžiausia mokėjimo suma laikoma kapitalo poreikiu specifinei rizikai;
172.6. antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos bazinio įsipareigojimo sudedamosios dalies poziciją nominaliąja verte, atėmus vieną poziciją (tą, kurios specifinės rizikos kapitalo poreikis yra mažiausias). Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis už kapitalo poreikį, apskaičiuotą pagal šios pastraipos pirmajame sakinyje nurodytą metodą, ši suma laikoma kapitalo poreikiu specifinei rizikai;
172.7. jeigu n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą, apsaugos pardavėjas turi apskaičiuoti specifinės rizikos kapitalo poreikį naudodamas išvestinės finansinės priemonės reitingą ir, kai įmanoma, taikyti atitinkamus pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientus;
172.8. pozicijos kredito riziką perleidžiančiai šaliai („apsaugos pirkėjui“) nustatomos veidrodiniu principu pagal apsaugos pardavėjo pozicijas, išskyrus su kreditu susijusį vekselį (kuris emitentui nesukuria trumposios pozicijos). Jeigu numatyta pasirinkimo pirkti teisė kartu su įvykdymo kainos padidėjimu nustatytais momentais, šis artimiausias momentas laikomas apsaugos termino pasibaigimo data.
173. Apsidraudimas kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pripažįstamas, kai dviejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir daugiau ar mažiau tokiu pačiu mastu. Taip pat pripažįstamas ir šiais atvejais:
174. Taisyklių 173 punkte minimais atvejais kapitalo poreikis specifinei rizikai neturi būti skaičiuojamas nei vienai pozicijos daliai.
175. Taikoma 80 proc. tarpusavio užskaita, kai abiejų pozicijos dalių vertė visada juda priešinga kryptimi ir kai tiksliai atitinka orientacinė (referencinė) pozicija, orientacinės (referencinės) pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės terminas ir pagrindinės pozicijos valiuta. Be to, dėl pagrindinių kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties savybių kredito išvestinės finansinės priemonės kaina neturėtų keistis taip, kad realiai nukryptų nuo pinigų srauto pozicijos kainų pasikeitimo. Jeigu sandoriu perkeliama rizika, bus taikoma 80 proc. užskaita specifinei rizikai tai sandorio daliai, kurios kapitalo poreikis yra didesnis, o kapitalo poreikis specifinei rizikai kitai sandorio daliai yra lygus 0.
176. Apsauga iš dalies pripažįstama, kai dviejų pozicijos dalių vertė dažniausiai juda skirtinga kryptimi. Taip yra šiais atvejais:
176.1. pozicija atitinka Taisyklių 173.2 papunktyje aprašytą atvejį, tačiau yra neatitikimų tarp orientacinės (referencinės) pozicijos ir pagrindinės pozicijos turto, bet vykdomi šie reikalavimai:
176.1.1. palyginti su pagrindine pozicija, orientacinė (referencinė) pozicija yra to paties arba žemesnio rango;
176.2. pozicija atitinka Taisyklių 173.1 papunktyje arba 175 punkte aprašytą atvejį, bet yra neatitikimų tarp kredito užtikrinimo ir bazinio turto valiutos arba termino (informacija apie valiutų neatitikimus turėtų būti teikiama kartu su informacija apie užsienio valiutos kurso riziką);
177. Kiekvienu Taisyklių 176 punkte nurodytu atveju kiekvienos sandorio dalies kapitalo poreikis specifinei rizikai ne sudedamas, o taikomas tik didesnysis iš dviejų.
Kolektyvinio investavimo subjektų prekybos knygos pozicijų kapitalo poreikis
179. Kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – KIS) pozicijų, atitinkančių prekybos knygos pozicijoms nustatytas sąlygas, kapitalo poreikis apskaičiuojamas pagal Taisyklių 180 punkte nurodytus reikalavimus.
180. KIS pozicijoms taikomas 32 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) kapitalo poreikio koeficientas. KIS pozicijoms turi būti taikomas ne didesnis kaip 40 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) ir užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikio koeficientas.
2. Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika
Atsiskaitymų (pristatymo) rizika
182. Skolos finansinių priemonių, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos ir biržos prekių, išskyrus atpirkimo ir atvirkštinius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimą bei skolinimąsi, sandoriams, už kuriuos neatsiskaitoma po sutartyje numatytos atsiskaitymo dienos, įmonė privalo apskaičiuoti sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą ar biržos prekes kainos ir jų rinkos vertės skirtumą, kuris parodo galimą įmonės nuostolį, jei įmonė negautų atitinkamos sumos.
183. Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas įsipareigojimo sumos ir atitinkamos finansinės priemonės rinkos vertės skirtumą, t. y. galimą nuostolį, padauginus iš Taisyklių 12 lentelėje pateikto atitinkamo koeficiento.
Pristatymai be atsiskaitymo (nebaigti sandoriai)
184. Jeigu įmonė sumokėjo už finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes (išskyrus atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius bei finansinių priemonių ar biržos prekių skolinimo bei skolinimosi sandorius), bet jos dar negautos, arba pristatė finansines priemones, užsienio valiutą arba biržos prekes anksčiau, negu gautas užmokestis už juos, arba sudarė tarptautinius sandorius ir po numatyto atsiskaitymo ar pristatymo termino praėjo viena arba daugiau dienų, įmonė privalo apskaičiuoti rizikos kapitalo poreikį.
13 lentelė
| Sandorių rūšis |
Iki pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo |
Nuo pirmo sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki keturių dienų po antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo |
5 darbo dienos nuo antro sutartinio mokėjimo arba pristatymo įsipareigojimo iki sandorio įvykdymo |
| Nebaigti sandoriai |
Be kapitalo mokesčio |
Vertinama kaip pozicija |
Perkelta vertė ir esama pozityvi sandorio šalių rizika atimama iš kapitalo |
Sandorio šalies kredito rizika
186. Sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas prekybos knygos pozicijoms, susijusioms su:
186.1. išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama ne reguliuojamoje rinkoje, ir kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;
186.2. atpirkimo sandoriais, atvirkštinio atpirkimo sandoriais, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriais, jeigu finansinės priemonės ar biržos prekės įtrauktos į prekybos knygą;
187. Galima būsima kredito pozicija, sudarius apsikeitimo grąžomis sandorius ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, apskaičiuojama nominaliąją kredito išvestinės finansinės priemonės vertę padauginus iš šių procentų:
187.1. kai orientacinė (referencinė) pozicija pagal Taisyklių VII dalį būtų laikoma pripažinta pozicija ir jei dėl jos įmonei grėstų tiesioginė rizika, – 5 proc.;
188. Jei sudarius kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį orientacinė pozicija, atsiradusi dėl apsikeitimo sandorio, yra ilgoji pozicija, skaičiuojant galimą būsimą kredito poziciją taikomas 0 proc. koeficientas, išskyrus atvejus, kai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris buvo sudarytas dėl subjekto, kurio pozicija, susijusi su apsikeitimo sandoriu, yra trumpoji pozicija, nemokumo, net ir tada, kai įsipareigojimai buvo įvykdyti. Tokiu atveju koeficientas apskaičiuojant galimą būsimą kredito riziką bus apribotas įmokų, kurių subjektas įmonei dar nesumokėjo, suma.
189. Kai kredito išvestinė finansinė priemonė apsaugo nuo n-ojo įsipareigojimo neįvykdymo tarp kelių pagrindinių pozicijų, taikomas koeficientas (pagal Taisyklių 187 punktą) pozicijos, kurios kredito kokybė yra mažiausia ir kuri, jei įmonė tiesiogiai prisiimtų jos riziką, taikant Taisyklių VII dalį, būtų laikoma pripažįstama pozicija.
190. Atsižvelgiant į užskaitymo sandorius, apimančius atpirkimo, finansinių priemonių ar biržos prekių skolinimo ir skolinimosi bei kitus sandorius kapitalo rinkoje, prekybos knygos pozicijų ir kitų pozicijų užskaita nepripažįstama.
192. Jeigu kredito išvestinė finansinė priemonė, įskaičiuota į prekybos knygą, vidaus apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas yra pripažįstamas, laikoma, kad sandorio šalies kredito rizikos, susijusios su kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, nėra. Taip pat įmonės, skaičiuodamos sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikį, gali nuosekliai įtraukti visas kredito išvestines finansines priemones, priskirtas prekybos knygai ir sudarančias vidaus apsidraudimo pozicijos dalį arba įgytas kaip sandorio šalies kredito rizikos pozicijos užtikrinimas, jeigu kredito užtikrinimas pripažįstamas pagal šias nuostatas.
193. Sandorio šalies pozicijos vertė už parduotus kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius ne prekybos knygoje skaičiuojant kredito rizikos kapitalo poreikį prilyginama nuliui.
194. Taikant rinkos vertės metodą konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių sumai, apskaičiuotai pagal kiekvieną užskaitą, taikomą šiai sandorio šaliai.
195. Nulinė sandorio šalies pozicijos vertė gali būti priskiriama su pagrindine sandorio šalimi sudarytiems dar neapmokėtiems išvestinių finansinių priemonių, arba atpirkimo, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams, kurių pagrindinė sandorio šalis neatmetė. Be to, nulinė pozicijos vertė gali būti priskiriama pagrindinės šalies kredito rizikos pozicijai, atsiradusiai dėl išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo, finansinių priemonių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir garantinės įmokos skolinimo sandorių, arba kitų pozicijų, už kurias įmonė nesumokėjo pagrindinei sandorio šaliai. Pagrindinės sandorio šalies kredito rizikos pozicijos ir visi šios pozicijos sandorio dalyviai turi būti kiekvieną dieną visiškai apdraudžiami užstatu.
196. Ilgalaikių mokėjimų pozicijos gali būti apskaičiuotos taikant rinkos vertės metodą. Apskaičiuodama kapitalo poreikį ilgalaikių mokėjimų sandoriams, įmonė turi šioms pozicijoms taikyti rizikos koeficientus pagal Taisyklių VI dalį.
197. Taikant rinkos vertės metodą turi būti užtikrinama, kad nominalioji pozicijos vertė, į kurią atsižvelgiama, būtų tinkamas kriterijus vertinant sandoriui būdingą riziką. Pavyzdžiui, jeigu sandoryje numatomas grynųjų pinigų srautų padidinimas, nominalioji pozicijos vertė turi būti pakoreguota taip, kad būtų atsižvelgta į padidinimo įtaką sandorio rizikos struktūrai.
198. Pagal rinkos vertės metodą įmonė apskaičiuoja visų sandorių, kurių vertė teigiama, pakeitimo išlaidas (įvertina pagal rinkos vertę). Vertybinių popierių ar biržos prekių atpirkimo bei skolinimo sandorių atveju pakeitimo išlaidos apskaičiuojamos iš perduotų vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertės atėmus gautos užtikrinimo priemonės rinkos vertę. Atvirkštinio atpirkimo ir skolinimosi sandorių atveju pakeitimo išlaidos apskaičiuojamos iš duotos užtikrinimo priemonės rinkos vertės atėmus gautų vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertę. Sukauptos palūkanos įtraukiamos apskaičiuojant paskolintų ar pasiskolintų sumų ir užtikrinimo priemonės rinkos vertę.
199. Galima būsima kredito rizika, išskyrus kintamosios palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kai skaičiuojamos tik sandorių pakeitimo išlaidos, apskaičiuojama tariamąsias sumas arba pagrindines vertes (atpirkimo bei skolinimo sandorių atveju – perduotų vertybinių popierių ar biržos prekių rinkos vertė arba atvirkštinio atpirkimo ir skolinimosi sandorių atveju – duotos užtikrinimo priemonės rinkos vertė) dauginant iš Taisyklių 14 lentelėje pateiktų sandorio šalies kredito rizikos koeficientų.
14 lentelė
| Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos |
Koeficientas, taikomas palūkanų normos sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas užsienio valiutos keitimo sandoriams ir sandoriams auksu, proc. |
Koeficientas, taikomas nuosavybės vertybinių popierių sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas brangiųjų metalų, išskyrus auksą, sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas biržos prekių, išskyrus brangiuosius metalus, sandoriams, proc. |
| Iki 1 metų |
0 |
1 |
6 |
7 |
10 |
| Nuo 1 iki 5 metų |
0,5 |
5 |
8 |
7 |
12 |
| Daugiau kaip 5 metai |
1,5 |
7,5 |
10 |
8 |
15 |
200. Sandoriai, kurie nepriklauso nė vienai iš penkių Taisyklių 14 lentelėje nurodytų kategorijų, laikomi biržos prekių sandoriais (išskyrus brangiųjų metalų sandorius).
201. Esant sandoriui su daugkartiniais pagrindinės sumos keitimais, procentai dauginami iš likusių mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sandorį, skaičiaus.
Sutartinė užskaita (novacijų ir kitos užskaitos sutartys)
204. Šioje dalyje „sandorio šalis“ reiškia kiekvieną sandorio šalį (įtraukiant ir fizinius asmenis), kuri turi įgaliojimus sudaryti sutartį dėl užskaitos, o „įsipareigojantis susitarimas dėl užskaitos“ reiškia abipusį įmonės ir kitos sandorio šalies susitarimą, kuriuo sukuriamas bendras įsipareigojimas, apimantis visus abipusius pagrindinius susitarimus ir sandorius.
205. Rizikos mažinimo sutartimis gali būti pripažįstamos šios užskaitos sutartys:
205.1. įmonės ir kitos sandorio šalies dvišalės novacijos sutartys, pagal kurias priešpriešinės pretenzijos ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena gryna pretenzijų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą, kai yra taikoma novacija, ir taip sudaroma abi šalis įpareigojanti viena nauja sutartis, panaikinanti visas ankstesniąsias;
206. Užskaitos sutartys gali būti pripažįstamos rizikos mažinimo sutartimis tik šioms sąlygomis:
206.1. įmonė su kita sandorio šalimi turi būti sudariusi įpareigojančią užskaitos sutartį, sukuriančią vieną visus sandorius apimantį teisinį įsipareigojimą, pagal kurį, jei viena sandorio šalis nevykdo savo įsipareigojimų dėl neatsiskaitymo, bankroto, likvidavimo ar kitų panašių aplinkybių, įmonė gali pateikti savo pretenziją gauti iš kitos sandorio šalies arba įvykdyti savo įsipareigojimą sumokėti kitai sandorio šaliai tik grynąją visų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą;
206.2. įmonė raštu turi pateikti Lietuvos bankui motyvuotą teisinę išvadą, kad teisinio ginčijimo atveju atitinkami teismai ir administracinės institucijos Taisyklių 206.1 papunktyje nurodytu atveju nuspręstų, jog įmonės pretenzijos ir įsipareigojimai gali būti tik dėl grynosios sumos, kaip nurodyta Taisyklių 186.1 papunktyje, pagal:
206.2.1. šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymus, o jeigu tai susiję su įmonės užsienio filialu, – ir pagal šalies, kurioje veikia filialas, įstatymus;
206.3. įmonė privalo nustatyti procedūras, garantuojančias teisinio įpareigojančio užskaitos galiojimo kontroliavimą, atsižvelgdama į galimus atitinkamų įstatymų pakeitimus;
206.5. apskaičiuodama kiekvieną sandorio šalies bendros kredito pozicijos riziką, įmonė turi įtraukti užskaitos efektą ir remdamasi šiuo skaičiavimu turi valdyti prisiimamą papildomą sandorio šalies kredito riziką;
207. Rizikos mažinimo sutartimi negali būti pripažinta sutartis, kurioje yra nuostata, leidžianti sutartį vykdančiai šaliai mokėti tik dalį sumos arba iš viso jos nemokėti sutarties nevykdančiai šaliai, net jeigu nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius.
3. Didelių pozicijų rizika
209. Įmonės pozicija vienam klientui ar susijusių klientų grupei laikoma didele, kai jos vertė yra lygi arba viršija 10 proc. įmonės kapitalo. Įmonė privalo turėti patikimas valdymo ir apskaitos procedūras bei tinkamus vidinius kontrolės mechanizmus, kad galėtų nustatyti ir kontroliuoti visas savo turimas dideles pozicijas bei vėlesnius jų pokyčius, gebėti nustatyti susijusius klientus (jų grupes), sudarančius vieną poziciją. Siekdama nustatyti, ar kolektyvinių investavimo subjektų arba kitų sudėtinių sandorių pozicijoje yra susijusių klientų grupė, įmonė turi įvertinti subjekto sistemą, jo pagrindines pozicijas bei sandorio ekonominį turinį ir jo struktūrai būdingą riziką.
210. Apskaičiuojant vieno kliento ar susijusių klientų grupės didelės pozicijos vertę, sumuojamos balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos (finansinių priemonių, paskolų vertės ir pan.), įtrauktos tiek į prekybos knygą, tiek į ne prekybos knygą.
211. Didelei pozicijai nepriskiriamos:
211.2. pozicijos, atsirandančios dėl finansinių priemonių pirkimo ar pardavimo sandorių, kai atsiskaitymas įvyksta per penkias darbo dienas po apmokėjimo arba finansinių priemonių perdavimo – priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau;
211.3. pozicijos, susidarančios dėl pavėluotų finansinių įplaukų ir kitos klientų veiklos, trunkančios ne ilgiau kaip dar vieną prekybos dieną, kai teikiamos finansinių priemonių atsiskaitymo ir saugojimo paslaugos (šis papunktis taikomas atsižvelgiant į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto 2010 m. liepos 28 d. 2006/48/EB direktyvos 106 straipsnio 2 dalies c ir d punktų (su vėlesniais pakeitimais) įgyvendinimo gaires (angl. CEBS Guidelines on Article 106(2) (c) and (d) of Directive 2006/48/EC Recast);
212. Didelių pozicijų ribos:
212.1. nė viena individuali įmonės vieno kliento ar susijusių klientų grupės pozicija negali viršyti 25 proc. įmonės kapitalo;
212.2. kai klientas yra institucija arba susijusių klientų grupėje yra institucija, pozicijos vertė negali viršyti 25 proc. įmonės kapitalo arba 150 mln. eurų (imamas didesnis dydis) su sąlyga, kad ne institucijų pozicijos dalies verčių suma neviršija 25 proc. įmonės kapitalo. Kai 150 mln. eurų suma sudaro daugiau nei 25 proc. įmonės kapitalo, pozicijos vertė negali viršyti pagrįstos ribos, kurią įmonė nustato laikydamasi politikos ir procedūrų, skirtų kontroliuoti koncentracijos riziką pagal įmonės vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą, tačiau ši riba negali būti didesnė nei 100 proc. įmonės kapitalo.
213. Lietuvos bankas, įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, įmonei gali leisti viršyti 100 proc. įmonės kapitalo ribą, nurodytą Taisyklių 212.2 papunktyje.
214. Įmonė visada turi laikytis Taisyklių 212 punkto reikalavimų. Jei ypatingu atveju pozicijos viršija minėtas ribas, įmonė privalo nedelsdama informuoti Lietuvos banką ir, jei aplinkybės leidžia, nustatomas laikotarpis, per kurį įmonė privalo ištaisyti padėtį.
215. Taisyklių 212 punkte nurodytos didelių pozicijų ribos netaikomos:
215.1. centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų pozicijoms, kurioms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;
215.2. centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų garantijomis ir laidavimais užtikrintoms pozicijoms, kai pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas. Jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinama garantija, neužtikrintoji pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant pozicijos vertę;
215.3. pozicijoms, užtikrintoms įkeitus centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, kai šiems emitentams pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas. Jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinama skolos vertybiniais popieriais, neužtikrintoji pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant pozicijos vertę;
215.4. valstybių narių regioninės ar vietos valdžios institucijų pozicijoms, jei šioms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas, ir kitoms pozicijoms, kurios priskiriamos šioms regioninės ar vietos valdžios institucijoms arba kurios yra jų garantuojamos, jei šioms pozicijoms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;
215.5. sandorio šalių pozicijoms, kurias sudaro patronuojančioji įmonė, patronuojamoji (dukterinė) įmonė ar patronuojančiosios įmonės patronuojamoji (dukterinė) įmonė ir joms pagal standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą yra priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;
215.6. pozicijoms, priskiriamoms mažos rizikos nebalansiniams straipsniams (apibrėžiami Taisyklių 111.1 ir 111.2 papunkčiuose) ir atsirandančioms dėl nepanaudotų kredito galimybių, jei su klientu arba susijusių klientų grupe sudarytas susitarimas, pagal kurį ši galimybė gali būti panaudota tik tada, jei nustatoma, kad dėl to nebus viršytos Taisyklių 212 punkte nurodytos ribos.
216. Prekybos knygos pozicija atskiriems klientams apskaičiuojama sumuojant toliau išvardytus papunkčius:
216.1. įmonės kliento išleistų visų finansinių priemonių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų, įvertintų rinkos verte, perviršį, jeigu jis teigiamas (t. y. visų atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija);
216.2. finansinių priemonių grynąją poziciją, kai įmonė organizuoja finansinių priemonių emisijos platinimą. Grynoji pozicija apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių pirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir sumažinama Taisyklių 11 lentelėje nurodytais koeficientais. Įmonė turi sukurti sistemas, padedančias stebėti ir kontroliuoti pozicijas, susijusias su garantavimu išplatinti finansines priemones laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo ir pirmosios darbo dienos, atsižvelgiant į prisiimamos rinkos rizikos pobūdį;
217. Prekybos knygos susijusių klientų grupių pozicija apskaičiuojama sumuojant grupės individualių klientų pozicijas.
218. Bendroji kiekvieno kliento ir susijusių klientų grupių pozicija apskaičiuojama sumuojant prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų vertes.
219. Įmonė gali viršyti Taisyklių 212 punkte nurodytas ribas, jeigu:
219.1. vieno kliento individuali ar susijusių klientų grupės pozicija ne prekybos knygoje neviršija Taisyklių 212 punkte nustatytų ribų ir perviršis yra tik prekybos knygoje;
220. Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis kiekvienam perviršiui apskaičiuojamas taip:
220.1. prekybos knygos didelė pozicija išskaidoma į atskiras individualių klientų pozicijas. Kiekvienai tokiai pozicijai, vadovaujantis Taisyklių skirsniuose „Pozicijų rizika“ ir (arba) „Atsiskaitymų bei sandorio šalies kredito rizika“ išdėstyta tvarka, nustatomas specifinės rizikos koeficientas ir (arba) koeficientas, taikomas apskaičiuojant atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikį (toliau šiame skirsnyje – rizikos koeficientas);
220.2. iš Taisyklių 220.1 papunktyje nurodytų pozicijų atrenkamos pozicijos su nustatytais mažiausiais rizikos koeficientais ir pridedamos prie ne prekybos knygos pozicijos, kol ji tampa lygi Taisyklių 212 punkte nustatytoms riboms;
220.3. likusios pozicijos sudaro pozicijos perviršį, kuriam skaičiuojamas didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis;
220.4. jeigu pozicijos perviršis laikosi 10 ar mažiau dienų, papildomo kapitalo poreikis apskaičiuojamas kaip atskirų pozicijų, padaugintų iš atitinkamo rizikos koeficiento ir 200 procentų, suma;
220.5. jeigu pozicijos perviršis laikosi daugiau kaip 10 dienų, dideles pozicijas reikia išdėstyti didėjančia tvarka pagal rizikos koeficientus taip, kad jas būtų galima sugrupuoti pagal Taisyklių 15 lentelės pirmą skiltį. Papildomo kapitalo poreikis apskaičiuojamas kaip atskirų pozicijų, padaugintų iš atitinkamo rizikos koeficiento ir iš 15 lentelėje nurodyto koeficiento, suma.
221. Jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 ar mažiau dienų, atitinkamo kliento ar susijusių klientų grupės prekybos knygos pozicija negali būti didesnė kaip 500 proc. įmonės kapitalo.
222. Perviršių, nuo kurių atsiradimo praėjo daugiau kaip 10 dienų, suma negali būti didesnė kaip 600 proc. įmonės kapitalo.
223. Įmonės neturi teisės grupuoti didelių pozicijų į atitinkamas grupes arba sudaryti dirbtinių sandorių, kuriais siekiama panaikinti 10 dienų esančią didelę poziciją ir sukurti naują poziciją. Jei vis dėlto šie sandoriai vykdomi, apie tai nedelsiant turi būti informuojamas Lietuvos bankas. Lietuvos bankas praneša Europos bankininkystės institucijai, Europos Komisijai bei Tarybai, kokios procedūros nustatytos siekiant užkirsti kelią sąmoningam įmonių mėginimui išvengti papildomo kapitalo reikalavimų.
224. Įmonės, pateikdamos Lietuvos bankui kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, privalo pateikti duomenis apie kiekvieną atskiro kliento arba tarpusavyje susijusių klientų grupės didelę poziciją (įskaitant ir tas, kurioms pagal Taisyklių 215 punktą didelių pozicijų ribos netaikomos), identifikuoti klientus, priklausančius tarpusavyje susijusių klientų grupei, ir nurodyti pozicijų vertes bei jų perviršių sumas.
4. Užsienio valiutos kurso rizika
226. Įmonės privalo kontroliuoti savo turimų prekybos, ne prekybos knygų pozicijų, turto ar įsipareigojimų, įvertintų (denominuotų) užsienio valiuta, vertės pokyčius. Užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas tiek tada, kai užsienio valiutų kursai kinta įmonei palankia linkme, tiek tada, kai kitimas nepalankus.
227. Jeigu įmonės bendros atvirosios užsienio valiutų pozicijos ir bendros atvirosios aukso pozicijos suma viršija 2 proc. įmonės kapitalo, užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendros atvirosios užsienio valiutos pozicijos ir aukso pozicijos sumą dauginant iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
228. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos valiutos (įskaitant ir nacionalinę) ir aukso atviroji pozicija. Jei turto straipsniai konkrečia valiuta didesni už įsipareigojimus, laikoma, kad įmonė turi grynąją ilgąją poziciją šia valiuta, jei įsipareigojimai didesni už turtą, – grynąją trumpąją poziciją šia valiuta. Analogiškai apskaičiuojama grynoji aukso pozicija. Valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją sudaro toliau išvardytų elementų (teigiamų arba neigiamų) suma:
228.1. grynoji valiutos neatidėliotino keitimo sandorių pozicija. Tai visų turto straipsnių ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas, arba – aukso atveju – grynoji aukso neatidėliotino keitimo sandorių pozicija;
228.2. grynoji išankstinių sandorių pozicija. Tai skirtumas tarp visų gautinų sumų ir visų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino keitimo sandorių poziciją;
228.4. grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos;
228.5. užsienio valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių pozicijos, įvertintos pagal delta koeficiento (ar pagrįsto delta koeficientu) ekvivalentą;
229. Pozicijų, kurias įmonė sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo valiutos kurso poveikio jos kapitalo pakankamumui, galima neįtraukti į atviros valiutų pozicijos skaičiavimą. Šios pozicijos turėtų būti neprekybinio pobūdžio, o jų neįtraukimui arba bet kuriam tokio neįtraukimo sąlygų pakeitimui turi pritarti Lietuvos bankas.
230. Skaičiuodama užsienio valiutos atvirąsias pozicijas, įmonė turi atsižvelgti į faktines kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas. Įmonė gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu įmonė neturi duomenų apie kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų pozicijas, skaičiuodama kapitalo poreikį įmonė turi atsižvelgti į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria gali susidurti per kolektyvinio investavimo subjekto investicijas į užsienio valiutą. Tai daroma proporcingai padidinant kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutų poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis įgaliojimas, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariamoji kolektyvinio investavimo subjektų užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investicijoms į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atvirosios užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie trumposios atvirosios užsienio valiutos pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą tokių pozicijų tarpusavyje užskaityti neleidžiama.
231. Įmonės, skaičiuodamos kiekvienos valiutos ir aukso grynąją atvirąją poziciją, gali remtis esamąja valiutos ar aukso verte (būsimuosius pinigų srautus įvertinant dabartine kaina). Kiekvienos užsienio valiutos ir aukso grynosios trumposios ar grynosios ilgosios pozicijos į nacionalinę valiutą konvertuojamos pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko skelbiamus užsienio valiutų ir lito santykius. Esamosios vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai apibrėžtos įmonės prekybinės veiklos politikoje.
232. Įmonės turimos užsienio valiutų (išskyrus nacionalinę valiutą) grynosios trumposios ir grynosios ilgosios atvirosios pozicijos susumuojamos atskirai. Jeigu gautos sumos nelygios, įmonės bendra atvirąja užsienio valiutos pozicija laikoma didesnė pozicija iš šių dviejų gautų sumų.
5. Biržos prekių kainos rizika
234. Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas atskirai kiekvienai biržos prekių arba biržos prekių išvestinių vertybinių popierių pozicijai, išreikštai standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.). Kiekvienos biržos prekės pozicijos vertinamos rinkos verte, išreikšta nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.
235. Aukso ir aukso išvestinių finansinių priemonių pozicijos susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl jų rinkos rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas taip, kaip nurodyta Taisyklių skyriuje „Užsienio valiutos kurso rizika“.
236. Palūkanų normos rizika ir užsienio valiutos kurso rizika, kurių neapima šis Taisyklių skyrius, įtraukiamos į skolos finansinių priemonių rizikos ir užsienio valiutos kurso rizikos skaičiavimus.
237. Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, įmonė privalo įvertinti tam tikrų rinkų likvidumą.
238. Išvestinėms finansinėms priemonėms taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir pagrindinėms biržos prekės pozicijoms.
239. Toliau išvardytos pozicijos gali būti laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis:
239.1. skirtingų subkategorijų biržos prekių pozicijos, jei minėtos subkategorijos biržos prekės gali pakeisti vienos kitas;
240. Biržos prekių ateities, pasirinkimo sandorių, kuriais prekiaujama biržoje, kapitalo poreikis gali būti lygus biržos nustatytai garantinei įmokai, jeigu garantinė įmoka teisingai atspindi sandorio riziką.
241. Biržos prekių ateities, išankstinių įsipareigojimų pirkti arba parduoti prekes, prekių apsikeitimo, pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas pagal terminų atitikimo metodą. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijos turi būti keičiamos tariamomis sumomis ir joms turi būti nustatomi atitinkami galiojimo terminai, kaip nurodyta šiuose papunkčiuose:
241.1. biržos prekių ateities ir išankstinių sandorių pozicijos turi būti įtraukiamos kaip tariamos sumos, išreikštos standartiniais matavimo vienetais (bareliais, kilogramais ar kt.), nustatant jų terminą pagal galutinę galiojimo datą;
241.2. biržos prekių apsikeitimo sandorių, kai iš vienos pusės operacija atliekama nustatyta kaina, o iš kitos pusės yra dabartinė rinkos kaina, pozicijos pagal terminų atitikimo metodą turi būti įtraukiamos kaip pozicijų, lygių tariamam sandorio dydžiui, serija, kai viena pozicija atitinka kiekvieną mokėjimą pagal apsikeitimo sandorį ir yra priskiriama prie atitinkamos terminų grupės. Įmonės pozicijos yra ilgosios, jeigu ji moka fiksuotą kainą, o gauna kintamą kainą, ir trumposios, jeigu ji gauna fiksuotą kainą, o moka kintamą kainą. (Kai įmonės pinigų srautai yra teigiami, pozicijos laikomos ilgosiomis, kai įmonės pinigų srautai neigiami, – trumposiomis.);
241.3. kai biržos prekių apsikeitimo sandorio sudedamosios dalys yra skirtingos biržos prekės, kiekviena biržos prekės pozicija turi būti priskiriama prie atitinkamos biržos prekės terminų grupės, išskyrus pozicijas, kurios laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis;
241.4. biržos prekių arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pasirinkimo sandoriai laikomi pozicijomis, kurių vertė lygi atitinkamo pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės vertei, padaugintai iš jo delta koeficiento;
242. Biržos prekių arba garantuotų nuosavybės teisių į biržos prekes perdavėjas pagal atpirkimo sandorį ir biržos prekių skolintojas pagal biržos prekių skolinimo sutartį šias prekes įtraukia kapitalo poreikį skaičiuodami Taisyklių skyriuje „Biržos prekių kainos rizika“ nustatyta tvarka.
243. Pagal terminų atitikimo metodą kiekviena standartiniu matavimo vienetu (bareliais, kilogramais ar kt.) išreikšta biržos prekių pozicija turi būti priskirta prie atitinkamos terminų grupės pagal toliau pateiktą 16 lentelę. Atsargos priskiriamos prie pirmos terminų grupės.
244. Terminų grupės ir pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficientas nurodytas Taisyklių 16 lentelėje.
245. Įmonė gali sumuoti (tarpusavyje užskaityti) pozicijas, kurios pagal Taisyklių 239 punktą laikomos tos pačios biržos prekės pozicijomis, ir priskirti jas prie atitinkamų terminų grupių grynųjų pozicijų pagrindu, jeigu jos yra:
246. Tada įmonė skaičiuoja kiekvienos terminų grupės ilgųjų ir trumpųjų pozicijų sumas ir suderina kiekvienos terminų grupės ilgąsias ir trumpąsias biržos prekių pozicijas. Kiekvienoje terminų grupėje suderinta dalis yra šios terminų grupės suderinta pozicija, o likusi ilgosios arba trumposios pozicijos dalis yra tos pačios terminų grupės nesuderinta pozicija.
247. Atitinkamos terminų grupės nesuderintos ilgosios (trumposios) pozicijos dalis, kuri suderinta su nesuderinta trumpąja (ilgąja) kitos terminų grupės pozicija, yra suderinta dviejų terminų grupių pozicija. Nesuderintos ilgosios arba nesuderintos trumposios pozicijos dalis, kuri negali būti taip suderinta, yra nesuderinta pozicija.
248. Įmonės kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:
248.1. kiekvienoje terminų grupėje suderintų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš atitinkamos terminų grupės pirkimo–pardavimo kainų skirtumo koeficiento, nurodyto Taisyklių 16 lentelėje (1,5 proc.);
248.2. dviejų terminų grupių tarpusavyje suderinta pozicija kiekvienai terminų grupei, į kurią perkeliama nesuderinta pozicija, dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos kainos ir iš 0,6 proc.;
249. Įmonės bendras biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis pagal terminų atitikimo metodą apskaičiuojamas sudedant kiekvienos biržos prekės kainos rizikos kapitalo poreikius, apskaičiuotus pagal Taisyklių 248 punktą.
250. Įmonė biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikį gali skaičiuoti supaprastintu metodu. Kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas taip:
250.1. biržos prekės bendra grynoji pozicija (ilgųjų ir trumpųjų biržos prekių ir tapačių prekių ateities, pasirinkimo sandorių ir ilgalaikių pirkimo teisių pozicijų sumų skirtumas) dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės ir iš 15 proc.;
VIII. OPERACINĖS RIZIKOS KAPITALO POREIKIO SKAIČIAVIMAS
252. Operacinės rizikos kapitalo poreikis skaičiuojamas taikant vieną iš pasirinktų metodų – bazinio indikatoriaus arba standartizuotą metodą.
253. Įmonė, pasirinkusi standartizuotą operacinės rizikos kapitalo poreikio skaičiavimo metodą, nebegali grįžti prie bazinio indikatoriaus metodo.
Bazinio indikatoriaus metodas
254. Taikant bazinio indikatoriaus metodą, įmonės operacinės rizikos kapitalo poreikis sudaro 15 proc. atitinkamo indikatoriaus dydžio, kuris apskaičiuojamas Taisyklių 255–260 punktuose nurodyta tvarka.
255. Indikatorius – įmonės trejų metų grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų sumos vidurkis. Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei įmonė neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, tai galima naudoti neaudituotus duomenis. Pvz., skaičiuojant operacinės rizikos kapitalo poreikį pagal 2007 m. birželio 30 d. būklę, turi būti imami 2006-12-31, 2005-12-31 ir 2004-12-31 duomenys.
256. Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų įmonės grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma yra neigiama arba lygi nuliui, ji skaičiuojant trejų metų vidurkį neįtraukiama. Indikatorius skaičiuojamas sudedant tik teigiamas sumas ir padalijant iš teigiamų stebėjimų skaičiaus.
257. Grynąsias palūkanų pajamas ir grynąsias ne palūkanų pajamas sudaro šios įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos pozicijos1:
_______________
1 Jei įmonių, tvarkančių apskaitą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, pajamų ir išlaidų struktūra skiriasi nuo nurodytos Taisyklių 257 punkte, indikatoriui apskaičiuoti turi būti imami duomenys, kurie geriausiai atspindi Taisyklių 255–260 punktuose apibrėžtas kategorijas.
257.3. pajamos už akcijas ir kitas finansines priemones, duodančias pastovias palūkanas arba neduodančių pastovių palūkanų;
258. Indikatorius skaičiuojamas sumuojant Taisyklių 257 punkte išvardytas pozicijas. Kiekviena pozicija į sumą įtraukiama su savo teigiamu arba neigiamu ženklu. Šios pozicijos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į Taisyklių 259 ir 260 punktų reikalavimus.
259. Indikatorius turi būti skaičiuojamas imant nurodytas pelno (nuostolių) ataskaitos pozicijas prieš atimant operacines ir vertės koregavimo išlaidas. Operacinėms išlaidoms priskiriami ir įmonės sumokėti mokesčiai už įmonės veiklą papildančių paslaugų pirkimą iš trečiųjų šalių, t. y. tokių, kurios nėra nei įmonės patronuojančioji įmonė, nei įmonės patronuojamoji (dukterinė) įmonė ar įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji (dukterinė) įmonė.
Standartizuotas metodas
261. Taikant standartizuotą metodą įmonės operacinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas kaip šių Taisyklių 17 lentelėje nurodytoms verslo linijoms apskaičiuoto bendro metinio kapitalo poreikio trejų metų vidurkis. Bet kuriais iš šių trejų metų gautas neigiamas kurios nors verslo linijos kapitalo poreikis (dėl šioje verslo linijoje gautų neigiamų bendrųjų pajamų) gali be apribojimų padengti teigiamą kapitalo poreikį kitose verslo linijose. Tačiau jei nustatytais metais, susumavus visų verslo linijų kapitalo poreikį, bendras metinis operacinės rizikos kapitalo poreikis gaunamas neigiamas, skaičiuojant vidurkį tiems metams priskiriama nulinė reikšmė.
262. Trejų metų vidurkis skaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei įmonė neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, reikalingų apskaičiuoti operacinės rizikos kapitalo poreikiui, tam tikslui galima naudoti neaudituotus duomenis.
263. Kiekvienos verslo linijos kapitalo poreikis apskaičiuojamas dauginant šios verslo linijos indikatorių iš šiai verslo linijai suteikto rizikos koeficiento, kuris nurodytas Taisyklių 17 lentelėje.
264. Kiekvienos verslo linijos indikatorius – tam tikrų metų įmonės grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma, apskaičiuojama Taisyklių 257 ir 258 punktuose nustatyta tvarka.
17 lentelė
| Verslo linijos pavadinimas |
Veiklos rūšių sąrašas |
Procentai |
| 1. Įmonių finansai |
Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas ir (arba) jų platinimas rinkoje, kai yra emisiją organizuojančios įmonės įsipareigojimas tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją;
Paslaugos, susijusios su finansinių priemonių emisijos organizavimu ir vykdymu;
Konsultavimas investavimo klausimais;
Įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių susijungimu ir pirkimu;
Investavimo tyrimai ir finansų analizė ir kitų bendro pobūdžio rekomendacijų teikimas dėl finansinių priemonių sandorių. |
18 proc. |
| 2. Prekybinė veikla |
Pirkimas (pardavimas) savo sąskaita;
Tarpininkavimas pinigų rinkoje;
Pavedimų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas;
Pavedimų vykdymas klientų vardu;
Finansinių priemonių platinimas rinkoje be įmonės įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją;
Daugiašalių prekybos priemonių operacijos |
18 proc. |
| 3. Tarpininkavimo paslaugos mažmeniniams klientams (paslaugos individualiems fiziniams asmenims arba mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios atitinka mažmeninių pozicijų klasėms nustatytus kriterijus) |
Pavedimų dėl vienos ar daugiau negu vienos finansinės priemonės priėmimas ir perdavimas;
Pavedimų vykdymas klientų vardu;
Finansinių priemonių platinimas rinkoje be įmonės įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją |
12 proc. |
| 4. Kitos tarpininkavimo paslaugos |
Finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita, įskaitant šių finansinių priemonių pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus pavedimus bei su tuo susijusią veiklą |
15 proc. |
| 5. Turto valdymas |
Portfelių valdymas; KIS valdymas; Kitos turto valdymo formos |
12 proc. |
265. Įmonė turi parengti bei dokumentuoti politiką ir kriterijus, pagal kuriuos atliekamas atitinkamo indikatoriaus iš savo aktualių verslo linijų priskyrimas prie standartinių verslo linijų. Kriterijai turi būti patikrinti ir tikslinami atsižvelgiant į atsiradusias naujas ar pasikeitusias veiklos rūšis bei riziką.
266. Veiklos suskirstymas pagal verslo linijas turi būti atliekamas vadovaujantis šiais principais:
266.1. visa veikla privalo būti priskirta verslo linijoms taip, kad būtų išvengta tarpusavio dubliavimo priskiriant tam tikrą veiklos rūšį verslo linijai ir kartu būtų apimtos visos veiklos rūšys;
266.2. bet kokia veikla, kurios negalima tiesiogiai priskirti tam tikrai verslo linijai, bet kuri yra pagalbinė veikla tam tikros standartinės verslo linijos atžvilgiu turi būti priskirta tai verslo linijai, kurią ji remia. Jei ši pagalbinė veikla remia daugiau negu vieną verslo liniją, turi būti naudojami objektyvūs priskyrimo kriterijai;
266.3. jeigu veikla negali būti priskirta jokiai konkrečiai verslo linijai, turi būti naudojama ta verslo linija, kurios rizikos koeficientas yra didžiausias. Tai pačiai verslo linijai turėtų būti priskiriama ir pagalbinė veikla, susijusi su minėta veikla;
266.4. įmonės gali taikyti vidaus kainodaros metodus, siekdamos paskirstyti indikatorių tarp verslo linijų. Tam tikroje verslo linijoje generuojamos sąnaudos, kurios gali būti priskiriamos kitai verslo linijai, gali būti perkeltos į šią kitą verslo liniją, pavyzdžiui, remiantis vidaus pervedimo sąnaudomis tarp dviejų verslo linijų;
266.5. veiklos rūšių priskyrimas verslo linijoms, atliekamas skaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, turi būti, kiek įmanoma, suderinamas su kategorijomis, naudojamomis skaičiuojant kapitalo poreikį kredito ir rinkos rizikai padengti;
266.6. administracijos vadovas yra atsakingas už priskyrimo politiką, kurią kontroliuoja įmonės valdymo organai;
267. Jei įmonės prekybinės veiklos verslo linijos indikatorius sudaro mažiau kaip 50 proc. bendro indikatoriaus, iki 2012 m. gruodžio 31 d. šiai verslo linijai gali būti taikomas 15 proc. rizikos koeficientas.
268. Įmonės, siekiančios taikyti standartizuotą metodą skaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, turi atitikti bendrus rizikos valdymo standartus, taip pat ir toliau nurodytus kokybinius kriterijus:
268.1. įmonė privalo turėti tinkamai dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą su aiškiai šiai sistemai priskirta atsakomybe. Sistema privalo turėti galimybę identifikuoti su operacine rizika susijusius įvykius ir fiksuoti atitinkamus operacinės rizikos duomenis, įskaitant reikšmingus duomenis apie patirtus nuostolius. Taip pat turi būti atliekama reguliari nepriklausoma sistemos peržiūra;
268.2. operacinės rizikos vertinimo sistema turi būti glaudžiai integruota į įmonės rizikos valdymo procesus. Šioje sistemoje generuoti duomenys turi būti panaudojami kaip neatsiejama įmonės operacinės rizikos stebėjimo ir kontrolės proceso dalis;
268.3. įmonė turi įdiegti atskaitomybės teikimo vadovybei sistemą, pagal kurią rengiamos atitinkamų funkcijų operacinės rizikos ataskaitos. Įmonė privalo turėti procedūras, nustatančias, kaip imtis atitinkamų priemonių atsižvelgiant į vadovybei pateiktose ataskaitose esančią informaciją apie operacinės rizikos duomenis.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
269. Įmonė privalo Lietuvos bankui pateikti visą informaciją, kuri reikalinga vertinant, kaip įmonė laikosi Taisyklių.
270. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, įmonė privalo per 15 darbo dienų pateikti Lietuvos bankui šias įmonės vadovo ir atsakingų darbuotojų pasirašytas ataskaitas:
270.1. A kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės:
270.1.1. tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal atitinkamo mėnesio paskutinės dienos duomenis;
270.2. B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės bei valdymo įmonės, turinčios licenciją valdyti finansinių priemonių portfelius:
270.2.1. tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal atitinkamo ketvirčio paskutinės dienos duomenis;
270.3. valdymo įmonės, neturinčios teisės valdyti finansinių priemonių portfelius:
270.3.1. tarpines finansines ataskaitas, parengtas pagal atitinkamo ketvirčio paskutinės dienos duomenis;
271. B ar C kategorijos licenciją turinčios finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonės, teikdamos ketvirtines ataskaitas, privalo Lietuvos banką informuoti apie kiekvieną per ketvirtį savo sąskaita sudarytą sandorį dėl finansinių priemonių ar biržos prekių ir nurodyti finansinių priemonių ar biržos prekių pavadinimą, sandorio turinį, jo sudarymo datą bei finansinių priemonių ar biržos prekių vieneto kainą, kiekį ir sumą.
272. Įmonė privalo nedelsdama informuoti Lietuvos banką, kai atsiranda bent viena iš šių sąlygų:
272.1. įmonės pradinis kapitalas yra mažesnis už Taisyklių 11, 12, 15 ir 16 punktuose nustatytą minimalų pradinio kapitalo dydį;
272.2. įmonės kapitalas yra mažesnis už Taisyklių V skyriuje nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus;
272.3. įmonės bent viena individuali vieno kliento ar susijusių klientų grupės ne prekybos knygos pozicija viršija Taisyklių 212 punkte nurodytas ribas;
272.4. sandorio šalis, su kuria pasirašyta finansinių priemonių ar biržos prekių atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo, skolinimo ar skolinimosi sutartys, nevykdo savo įsipareigojimų;
272.6. įmonės gautos paskolos didesnės už pradinį kapitalą. Į gautas paskolas neįtraukiamos klientų lėšos ir subordinuotosios paskolos;
273. Įmonė, informuodama Lietuvos banką, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių susidarė Taisyklių 272.1–272.7 papunkčiuose nurodyta padėtis, taip pat nurodyti priemones, kurių bus imtasi padėčiai ištaisyti, ir nurodyti laikotarpį, per kurį padėtis bus ištaisyta.
274. Įmonė, skaičiuodama sandorio šalies kredito rizikos bei kredito ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos kapitalo poreikį, trečiųjų šalių investicinių įmonių ir pripažintų tarpuskaitos namų bei biržų pozicijas vertina taip, kaip numatyta Taisyklių skyriaus „Įmonių pozicijos“ 92 ir 93 punktuose.
275. Jeigu įmonė prekybos ar ne prekybos knygoje turi finansinių priemonių ar kitų pozicijų, kurių rizikos įvertinimas ir kapitalo poreikio skaičiavimas rizikai padengti Taisyklėse nenumatytas, ji turi kreiptis į Lietuvos banką.
276. Įmonė, turinti pozicijų, užtikrintų kredito rizikos mažinimo užtikrinimo priemonėmis, apie tai iš anksto informavusi Lietuvos banką, gali mutatis mutandis vadovautis Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais šių pozicijų vertinimą bei kapitalo poreikio apskaičiavimą.
277. Įmonė, kuri pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose dalyvauja kaip investuotojas ar veikia kitu būdu, privalo mutatis mutandis vadovautis Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais šių pozicijų vertinimą bei kapitalo poreikio apskaičiavimą.
278. Įmonė kapitalo poreikiui apskaičiuoti gali taikyti šiose Taisyklėse nenumatytus metodus (modelius) tik gavusi išankstinį Lietuvos banko leidimą. Įmonė, siekdama pasinaudoti šia teise, privalo mutatis mutandis vadovautis Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais šių metodų (modelių) taikymą. Įmonė, kreipdamasi į Lietuvos banką dėl šių metodų (modelių) taikymo, privalo pateikti informaciją, leidžiančią įvertinti įmonės pasirengimą taikyti Taisyklėse nenumatytus metodus (modelius).
279. Lietuvos bankas gali pareikalauti, kad įmonė kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitas pateiktų dažniau, negu nurodyta Taisyklių 270 punkte, ir pateiktų papildomą informaciją.
280. Jeigu įmonė negali laiku pateikti Taisyklėse nustatytų ataskaitų, apie tai ji privalo iš anksto raštu informuoti Lietuvos banką ir nurodyti nepateikimo priežastis.
281. Jei ankstesnėse Lietuvos bankui pateiktose ataskaitose yra netikslumų, įmonė Lietuvos bankui turi pristatyti pataisytas (perskaičiuotas) ataskaitas ir aiškinamąjį raštą, taip pat nurodyti atsiradusių netikslumų priežastis.
282. Pasibaigus finansiniams metams, įmonė per 3 dienas po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą patvirtinti metines finansines ataskaitas, privalo pateikti Lietuvos bankui šiuos įmonės vadovo ir atsakingų darbuotojų pasirašytus dokumentus:
282.1. patvirtintas metines finansines ataskaitas, sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada;
Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių
kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių
1 priedas
Išvestinių finansinių priemonių rūšys
1. Palūkanų normų sandoriai:
2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:
3. Sandoriai, panašūs į šio priedo 1.1–1.5 papunkčiuose ir 2.1–2.4 papunkčiuose nurodytus sandorius dėl kitų orientacinių pozicijų ar indeksų. Jiems priklauso visos priemonės, apibūdintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB, I priedo C dalies 4–7, 9 ir 10 punktuose, kurie neįtraukti į šio priedo 1 ir 2 punktus.
Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių
kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių
2 priedas
Lietuvos banko pripažintų IKVI ilgalaikių ir trumpalaikių kredito rizikos vertinimų (reitingų) priskyrimo lentelė
| KKŽ |
Standard & Poor’s |
Moody’s Investors Service |
Fitch Ratings |
|||
| Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
|
| 1 |
Nuo AAA iki AA- |
A-1+, A-1 |
Nuo Aaa iki Aa3 |
P-1 |
Nuo AAA iki AA- |
F1+, F1 |
| 2 |
Nuo A+ iki A- |
A-2 |
Nuo A1 iki A3 |
P-2 |
Nuo A+ iki A- |
F2 |
| 3 |
Nuo BBB+ iki BBB- |
A-3 |
Nuo Baa1 iki Baa3 |
P-3 |
Nuo BBB+ iki BBB- |
F3 |
| 4 |
Nuo BB+ iki BB- |
B-1, B-2, B-3, C |
Nuo Ba1 iki Ba3 |
NP |
Nuo BB+ iki BB- |
Mažiau nei F3 |
| 5 |
Nuo B+ iki B- |
|
Nuo B1 iki B3 |
|
Nuo B+ iki B- |
|
| 6 |
Mažiau nei B- |
|
Mažiau nei B3 |
|
Mažiau nei B- |
|
3 priedas
(Įmonės pavadinimas)
(Įmonės kodas, adresas, telefono numeris)
Vadovas -
Vykdytojas -
KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO ATASKAITA
Ataskaitinio laikotarpio pabaiga -
1 lentelė. KAPITALO SUVESTINĖ
| Eil.Nr. |
EILUTĖS PAVADINIMAS |
SUMA, LT |
| 1. |
ĮMONĖS KAPITALAS |
C+D+E+F |
| C. |
PIRMO LYGIO (PIRMINIS) KAPITALAS |
A+a+B |
| A. |
Pradinis kapitalas |
A1+A2+A3+A4+A5 |
| A1. |
Apmokėtas įstatinis kapitalas |
|
| A2. |
Akcijų priedai |
|
| A3. |
Rezervai (išskyrus perkainojimo rezervą) |
|
| A4. |
Praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas, likęs po galutinio pelno paskirstymo, arba praėjusių metų nuostoliai |
|
| A5. |
Einamųjų metų tarpinis arba paskutiniųjų praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas |
|
| a. |
Kitos kapitalo priemonės (KKP) |
a1+a2+a3 |
| a1. |
KKP1, kurių emisijos dokumentuose numatyta konvertuoti jas į įmonės įstatinį kapitalą (ne daugiau nei 50 proc. pirminio kapitalo) |
|
| a2. |
KKP2, kurių emisijos dokumentuose įmonei numatyta paskata jas išpirkti (ne daugiau kaip 15 proc. pirminio kapitalo) |
|
| a3. |
KKP3, visos kitos kapitalo priemonės, neįskaičiuotos į a1 ir a2 eilutes (ne daugiau kaip 35 proc. pirminio kapitalo) |
|
| B. |
(-) Atskaitymai |
B1+B2+B3+B4+B5 |
| B1. |
(-) Supirktos nuosavos akcijos |
|
| B2. |
(-) Einamųjų metų nuostoliai |
|
| B3. |
(-) Nematerialusis turtas |
|
| B4. |
(-) Išankstiniai apmokėjimai ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos, išskyrus išankstinius apmokėjimus už gautiną finansinį turtą |
|
| B5. |
(-) Kiti atskaitymai |
|
| D. |
ANTRO LYGIO KAPITALAS |
D1+D2+D3+D4 |
| D1. |
Ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto perkainojimo rezervai |
|
| D2. |
Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu nominali vertė |
|
| D3. |
Subordinuotos paskolos |
|
| D4. |
Kitos kapitalo priemonės (KKP4) |
|
| E. |
TREČIO LYGIO KAPITALAS |
E1+E2 |
| E1. |
Grynasis einamojo laikotarpio prekybos knygos pelnas |
|
| E2. |
Trumpalaikės subordinuotos paskolos |
|
| F. |
(-) NELIKVIDUSIS TURTAS |
F1+F2+F3+F4+F5+F6+F7 |
| F1. |
(-) Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus kaip užstatas perduotų žemės ar pastatų dalį, kurios vertė atitinka gautos paskolos vertę |
|
| F2. |
(-) Atsargos |
|
| F3. |
(-) Investicijos į įmonių, išskyrus kredito ir finansų įstaigų, nuosavybės vertybinius popierius ir kitos investicijos į šias įmones, jei tos investicijos negali būti iš karto realizuojamos |
|
| F4. |
(-) Investicijos į kitų finansų ir kredito įstaigų nuosavybės vertybinius popierius ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotos paskolos, išskyrus pozicijas, kurios įtrauktos į prekybos knygą |
|
| F5. |
(-) Paskolos ir kitos gautinos sumos, kurias numatoma gauti vėliau kaip po 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio paskolas, kurios negrąžinamos suėjus terminui ar jų grąžinimo laikotarpis pratęsiamas), taip pat atidėtojo mokesčio turtas ir įmokos į biržos garantinį fondą |
|
| F6. |
(-) Indėliai, kurių atsiėmimo laikotarpis yra ilgesnis kaip 90 dienų (įskaitant trumpesnio laikotarpio indėlius, kurie pagal sutartis gali būti automatiškai pratęsiami), išskyrus mokėjimus, susijusius su ateities arba pasirinkimo sandoriais, kuriems nustatytas privalomas įnašas |
|
| F7. |
(-) Dukterinių įmonių nuostoliai |
|
| 2. |
KAPITALO POREIKIS |
2.1+2.2 |
| 2.1. |
KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKOS KAPITALO POREIKIS |
suma iš 2 lentelės 19 stulpelio |
| 2.2. |
POZICIJŲ, ATSISKAITYMŲ IR SANDORIO ŠALIES, DIDELIŲ POZICIJŲ, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO, BIRŽOS PREKIŲ KAINOS, OPERACINĖS RIZIKOS KAPITALO POREIKIS |
2.2.1+2.2.2+2.2.3+2.2.4+2.2.5+2.2.6* |
| 2.2.1. |
Pozicijų rizikos kapitalo poreikis |
2.2.1.1.+2.2.1.2 |
| 2.2.1.1. |
Skolos finansinių priemonių rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 3 lentelės 10 stulpelio |
| 2.2.1.2. |
Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 4 lentelės 8 stulpelio |
| 2.2.2. |
Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis |
2.2.2.1+2.2.2.2 |
| 2.2.2.1. |
Atsiskaitymų rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 5 lentelės 4 stulpelio |
| 2.2.2.2. |
Sandorio šalies kredito rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 2 lentelės 19 stulpelio |
| 2.2.3. |
Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 11 lentelės 7 stulpelio |
| 2.2.4. |
Užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 6 lentelės 10 stulpelio |
| 2.2.5. |
Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis |
suma iš 7 lentelės 7 stulpelio |
| 2.2.6. |
Operacinės rizikos kapitalo poreikis |
2.2.6.1 arba 2.2.6.2 |
| 2.2.6.1. |
Operacinė rizika naudojant bazinio indikatoriaus metodą |
suma iš 8 lentelės 5 stulpelio |
| 2.2.6.2. |
Operacinė rizika naudojant standartizuotą metodą |
suma iš 8 lentelės 5 stulpelio |
| 3. |
PAPILDOMA INFORMACIJA |
|
| 3.1. |
Minimalus pradinis kapitalas |
|
| 3.2. |
Vienas ketvirtadalis įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos |
|
| 3.3. |
Kapitalo perviršis (+) arba deficitas (-) |
1.-3.1 |
| 3.4. |
Kapitalo perviršis (+) arba deficitas (-) |
1.-3.2 |
| 3.5. |
Kapitalo perviršis (+) arba deficitas (-) |
1.-2 |
| 3.6. |
Kapitalo perviršis (+) arba deficitas (-) |
A-3.1 |
| 3.7. |
Didžiausia kapitalo poreikių suma iš šių dydžių: |
didžiausia suma iš 3.1, 3.2 ar 2 eilutės |
| 1. minimalaus pradinio kapitalo sumos; |
||
| 2. vienas ketvirtadalis įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos; |
||
| 3. kapitalo poreikio sumos |
||
| 3.8. |
KAPITALO PAKANKAMUMO RODIKLIS |
1./3.7 |
Sutartiniai ženklai:
*Tik A kategorijos finansų maklerio įmonėms.
Įmonės vadovo parašas
Vykdytojo parašas
2 lentelė. KREDITO IR GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA IR PREKYBOS KNYGOS SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA
|
|
POZICIJOS VERTĖ |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, KURIOMS BŪDINGI PAKEITIMO EFEKTAI |
GRYNOJI POZICIJOS VERTĖ PRITAIKIUS KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONES |
KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS, VEIKIANČIOS POZICIJOS VERTĘ: TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS, IŠSAMUSIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS |
PAKOREGUOTA POZICIJOS VERTĖ |
PAKOREGUOTŲ NEBALANSINIŲ POZICIJŲ GRUPAVIMAS PRITAIKIUS PERSKAIČIAVIMO VEIKSNĮ |
POZICIJOS VERTĖ |
PAGAL IRZIKĄ ĮVERTINTA POZICIJOS VERTĖ |
KAPITALO POREIKIS, LT |
||||||||||
|
|
NETIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS: PAKOREGUOTOS VERTĖS |
TIESIOGINIO KREDITO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS |
POZICIJOS PAKEITIMAS PRITAIKIUS KREDITO RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONES |
Pozicijos nepastovumo korekcija |
(-) Finansinės kredito užtikrinimo priemonės: pakoreguota vertė |
|
0% |
20% |
50% |
100% |
|||||||||
|
|
Garantijos |
Kredito išvestinės finansinės priemonės |
Finansinės kredito užtikrinimo priemonės: paprastasis metodas |
Kitos tiesioginio kredito užtikrinimo priemonės |
(-) Srautai |
(+) Srautai |
(-) Nepastovumo ir termino nesutapimo korekcija |
||||||||||||
|
|
|||||||||||||||||||
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8=1+6+7 |
9 |
10 |
11 |
12= 8+9+10 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17=12-13-0,8*14-0,5*15 |
18 |
19 |
| VISOS POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| POZICIJŲ GRUPAVIMAS PAGAL RŪŠIS: |
|||||||||||||||||||
| Balansinės pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nebalansinės pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Finansinių priemonių skolinimo ar skolinimosi sandoriai, atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandoriai ir ilgalaikiai mokėjimų sandoriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Išvestinės finansinės priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kryžminė produktų užskaita |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| POZICIJŲ RIZIKOS KOEFICIENTAI: |
|||||||||||||||||||
| 0% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 10% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 20% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 35% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 50% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 75% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 100% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 150% |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba. Balansinių ir nebalansinių pozicijų, o taip pat prekybos knygos pozicijų kredito rizikos kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas atskirai, pozicijos atskirai priskiriamos atitinkamai pozicijų grupei ir rizikos koeficientui. Kiekviena įmonės pozicija (jos pavadinimas) turi būti parodyta prie atitinkamos grupės bei rizikos koeficiento.
3 lentelė. SKOLOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJŲ RIZIKA
|
|
|
|
|
POZICIJOS |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC. |
KAPITALO POREIKIS, LT |
||||||||||
|
|
|
|
|
VISOS POZICIJOS |
POZICIJŲ SUMAŽINIMAS DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ PLATINIMO |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
SUMAŽĖJIMAS DĖL POZICIJŲ APDRAUDIMO KREDITO IŠVESTINĖMIS FINANSINĖMIS PRIEMONĖMIS |
GRYNOJI POZICIJOS VERTĖ |
||||||||
|
|
|
|
|
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
GRYNOSIOMS ILGOSIOMS POZICIJOMS |
GRYNOSIOMS TRUMPOSIOMS POZICIJOMS |
|
||||||
|
|
|
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|||
| SKOLOS FINANSINĖS PRIEMONĖS PREKYBOS KNYGOJE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
perkelti į 1 lentelę |
||||||
| 1. Bendroji palūkanų normos rizika. Terminų atitikimo metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
|
|
1.1. Pirmoji zona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
0 ? 1 mėnuo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 1 ? 3 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 3 ? 6 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 6 ? 12 mėnesių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
1.2. Antroji zona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
> 1 ? 2 (1,9 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 2 ? 3 (> 1,9 ? 2,8 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 3 ? 4 (> 2,8 ? 3,6 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
1.3. Trečioji zona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
> 4 ? 5 (> 3,6 ? 4,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 5 ? 7 (> 4,3 ? 5,7 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 7 ? 10 (> 5,7 ? 7,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 10 ? 15 (> 7,3 ? 9,3 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
> 15 ? 20 (> 9,3 ? 10,6 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||
|
|
|
>20 |
(> 10,6 ? 12,0 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
(> 12,0 ? 20,0 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
(> 20 mažesnėms nei 3 proc. atkarpos palūkanoms) metų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
1.4. Visų terminų grupių suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
10,00 |
|
|||||
|
|
1.5. Pirmosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
40,00 |
|
|||||
|
|
1.6. Antrosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
30,00 |
|
|||||
|
|
1.7. Trečiosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
30,00 |
|
|||||
|
|
1.8. Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
40,00 |
|
|||||
|
|
1.9. Suderintos, pagal riziką įvertintos antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
40,00 |
|
|||||
|
|
1.10. Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
150,00 |
|
|||||
|
|
1.11. Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
100,00 |
|
|||||
| 2. Specifinė palūkanų normos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
|
|
2.1. Skolos finansinių priemonių pozicijos, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirtos pirmajai kategorijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
0,00 |
|
|||||
|
|
2.2. Skolos finansinių priemonių pozicijos, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirtos antrajai kategorijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
2.2.1. Iki išpirkimo likęs terminas ? 6 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
0,25 |
|
||||
|
|
|
2.2.2. Iki išpirkimo likęs terminas > 6 mėnesiai ? 24 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
1,00 |
|
||||
|
|
|
2.2.3. Iki išpirkimo likęs terminas > 24 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
1,60 |
|
||||
|
|
2.3. Skolos finansinių priemonių pozicijos, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirtos trečiajai kategorijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
8,00 |
|
|||||
|
|
2.4. Skolos finansinių priemonių pozicijos, Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių kapitalo pakankamumo reikalavimų taisyklių VII skyriaus 8 lentelėje priskirtos ketvirtajai kategorijai |
|
|
|
|
|
|
|
|
12,00 |
|
|||||
| 3. Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
| 4. Biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
| 5. Ne biržos ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
| 6. Kitų išvestinių finansinių priemonių sandoriai arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||
4 lentelė. NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJŲ RIZIKA
|
|
POZICIJOS |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, |
KAPITALO POREIKIS, LT |
||||||
| VISOS POZICIJOS |
POZICIJŲ SUMAŽINIMAS DĖL NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMO |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
POZICIJOS VERTĖ |
||||||
| ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
|
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
|
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
||
| NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI PREKYBOS KNYGOJE |
|
|
|
|
|
|
|
perkelti į 1 lentelę |
|
| 1. Bendroji nuosavybės vertybinių popierių rizika |
|
|
|
|
|
|
8,00 |
|
|
|
|
1.1. Ateities akcijų indeksų sandoriai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, ir jų indeksai yra plačiai diversifikuoti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.2. Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. Specifinė nuosavybės vertybinių popierių rizika |
|
|
|
|
|
|
4,00 |
|
|
| 3. Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai arba kitokie vertybiniai popieriai, kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5 lentelė. PREKYBOS KNYGOS ATSISKAITYMŲ RIZIKA
|
|
SUTARTYJE NURODYTA ATSISKAITYMO SUMA |
ATSISKAITYMO SUMOS IR DABARTINĖS RINKOS VERTĖS SKIRTUMAS |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC. |
KAPITALO POREIKIS, LT |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
||
| Visi prekybos knygos sandoriai, už kuriuos neatsiskaityta po sutartyje nurodytos atsiskaitymo dienos |
|
|
|
perkelti į 1 lentelę |
|
| 1. Sandoriai, neapmokėti iki 4 dienų |
|
|
|
|
|
| 2. Sandoriai, neapmokėti nuo 5 iki 15 dienų |
|
|
|
|
|
| 3. Sandoriai, neapmokėti nuo 16 iki 30 dienų |
|
|
|
|
|
| 4. Sandoriai, neapmokėti nuo 31 iki 45 dienų |
|
|
|
|
|
| 5. Sandoriai, neapmokėti 46 dienas ir daugiau |
|
|
|
|
|
6 lentelė. UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKA
|
|
VISOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
BENDROJI ATVIROJI POZICIJA |
ATVIROSIOS POZICIJOS PROCENTINĖ DALIS NUO ĮMONĖS KAPITALO |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC. |
KAPITALO POREIKIS, LT |
||||
| ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
PAPILDOMA INFORMACIJA |
||||||||
| Pozicijos, kurias įmonė prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo užsienio valiutos kurso poveikio kapitalo pakankamumui |
||||||||||
| ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
|||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
| VISOS VALIUTŲ (IŠSKYRUS LITUS) IR AUKSO POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
perkelti į 1 lentelę |
| 1. Visos valiutos, išskyrus litus (įtraukiant kolektyvinio investavimo subjektus) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. Auksas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Atskirų valiutų pozicijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Litas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Euras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kolektyvinio investavimo subjektai, traktuojami kaip atskiros valiutos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Litas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Euras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Doleris |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kolektyvinio investavimo subjektai, apie kurių užsienio valiutų pozicijas neturima duomenų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7 lentelė. BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKA
|
|
VISOS POZICIJOS |
GRYNOSIOS POZICIJOS |
POZICIJOS VERTĖ |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC. |
KAPITALO POREIKIS, LT |
|||||||
| ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
|||||||||||
| ILGOSIOS |
TRUMPOSIOS |
|||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
||||||
| VISOS BIRŽOS PREKIŲ POZICIJOS |
|
|
|
|
|
|
perkelti į 1 lentelę |
|||||
| 1. Terminų atitikimo metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
1.1. Terminų grupė ? 1 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
0 ? 1 mėnuo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 1 ? 3 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 3 ? 6 mėnesiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 6 ? 12 mėnesių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.2. Terminų grupė > 1 metai ir ? 3 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
> 1 ? 2 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
> 2 ? 3 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3. Terminų grupė > 3 metai |
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
1.4. Kiekvienoje terminų grupėje suderintos ilgosios ir trumposios pozicijos |
|
|
|
|
|
1,50 |
|
|||
|
|
|
1.5. Tarp dviejų terminų grupių suderintos pozicijos |
|
|
|
|
|
0,60 |
|
|||
|
|
|
1.6. Likusios nesuderintos pozicijos |
|
|
|
|
|
15,00 |
|
|||
| 2. Supaprastintas metodas |
|
|
|
|
|
|
|
|||||
|
|
|
2.1. Grynosios pozicijos |
|
|
|
|
|
|
15,00 |
|
||
|
|
|
2.2. Bendrosios pozicijos |
|
|
|
|
|
|
3,00 |
|
||
| 3. Biržos prekių ateities ir pasirinkimo sandoriai, kuriems taikomas terminų atitikimo metodas arba kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|||||
| 4. Kiti biržos prekių sandoriai arba sandoriai, kurių kapitalo poreikis prilyginamas garantinei įmokai |
|
|
|
|
|
|
|
|||||
8 lentelė. OPERACINĖ RIZIKA
| VERSLO LINIJOS |
GRYNOSIOS PAJAMOS |
KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, PROC. |
KAPITALO POREIKIS, LT |
|||
| metai-3 |
metai-2 |
praėjusieji metai |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
||
| 1. VISOS VERSLO LINIJOS PAGAL BAZINIO INDIKATORIAUS METODĄ |
|
|
|
15,00 |
perkelti į 1 lentelę |
|
| 2. VISOS VERSLO LINIJOS PAGAL STANDARTIZUOTĄ METODĄ |
|
|
|
|
perkelti į 1 lentelę |
|
| Įmonių finansai |
|
|
|
18,00 |
|
|
| Prekybinė veikla |
|
|
|
15,00 |
|
|
| Tarpininkavimo paslaugos mažmeniniams klientams |
|
|
|
12,00 |
|
|
| Kitos tarpininkavimo paslaugos |
|
|
|
15,00 |
|
|
| Turto valdymo paslaugos |
|
|
|
12,00 |
|
|
9 lentelė. TAISYKLĖSE NUMATYTŲ APRIBOJIMŲ PATIKRINIMAS
| EIL. NR. |
EILUTĖS PAVADINIMAS |
SUMA, LT |
| 1 |
2 |
3 |
| 1. |
Ar visų kitų kapitalo priemonių (KKP), įskaičiuotų į įmonės pirminį kapitalą, suma viršija 50 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) |
|
| 1.1. |
50 proc. įmonės pirminio kapitalo |
|
| 1.2. |
Visų KKP suma (1 lentelė, a1, a2 ir a3 eilučių suma) |
|
| 1.3. |
Skirtumas (1.1–1.2) |
|
| 2. |
Ar į įmonės pirminį kapitalą įskaičiuotų KKP, kurių emisijos dokumentuose numatyta konvertuoti jas į įmonės kapitalą, suma viršija 50 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) |
|
| 2.1. |
50 proc. įmonės pirminio kapitalo |
|
| 2.2. |
KKP1 (1 lentelė, a1 eilutė) |
|
| 2.3. |
Skirtumas (2.1–2.2) |
|
| 3. |
Ar į įmonės pirminį kapitalą įskaičiuotų KKP, kurių emisijos dokumentuose įmonei numatyta paskata išpirkti tas priemones, suma viršija 15 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) |
|
| 3.1. |
15 proc. įmonės pirminio kapitalo |
|
| 3.2. |
KKP2 (1 lentelė, a2 eilutė) |
|
| 3.3. |
Skirtumas (3.1–3.2) |
|
| 4. |
Ar visų kitų į įmonės pirminį kapitalą įskaičiuotų KKP (neįskaitant 1 lentelėje a1 ir a2 eilutėse nurodytų dydžių) suma viršija 35 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) |
|
| 4.1. |
35 proc. įmonės pirminio kapitalo |
|
| 4.2. |
KKP3 (1 lentelė, a3 eilutė) |
|
| 4.3. |
Skirtumas (4.1–4.2) |
|
| 5. |
Ar antro lygio kapitalas viršija įmonės pirminį kapitalą (TAIP. NE) |
|
| 5.1. |
Įmonės pirminis kapitalas |
|
| 5.2. |
Įmonės antro lygio kapitalas (1 lentelė, D eilutė) |
|
| 5.3. |
Skirtumas (5.1–5.2) |
|
| 6. |
Ar privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir ilgalaikių subordinuotų paskolų suma viršija 50 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) |
|
| 6.1. |
50 proc. įmonės pirminio kapitalo |
|
| 6.2. |
Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir ilgalaikių subordinuotų paskolų suma (1 lentelė, D2 ir D3 eilučių suma) |
|
| 6.3. |
Skirtumas (6.1–6.2) |
|
| 7. |
Ar trumpalaikių subordinuotų paskolų suma viršija 150 proc. įmonės pirminio kapitalo (TAIP. NE) |
|
| 7.1. |
150 proc. įmonės pirminio kapitalo |
|
| 7.2. |
Trumpalaikių subordinuotų paskolų suma (1 lentelė, E2 eilutė) |
|
| 7.3. |
Skirtumas (7.1–7.2) |
|
| 8. |
Ar įmonės suteiktos paskolos be užstato viršija įmonės pradinį kapitalą (TAIP. NE) |
|
| 8.1. |
Įmonės pradinis kapitalas |
|
| 8.2. |
Suteiktos paskolos be užstato |
|
| 8.3. |
Skirtumas (8.1–8.2) |
|
| 9. |
Ar įmonės gautos paskolos viršija įmonės pradinį kapitalą (klientų lėšos ir subordinuotos paskolos neįtraukiamos) (TAIP. NE) |
|
| 9.1. |
Įmonės pradinis kapitalas |
|
| 9.2. |
Gautos paskolos |
|
| 9.3. |
Skirtumas (9.1–9.2) |
|
10 lentelė. PREKYBOS IR NE PREKYBOS KNYGOS DIDELIŲ POZICIJŲ ATASKAITA
| EIL. NR. |
DIDELĖS POZICIJOS IDENTIFIKAVIMAS |
DIDELĖS POZICIJOS VERTĖ |
DIDELĖS POZICIJOS SANTYKIS SU ĮMONĖS KAPITALU |
|||
| Pozicijos pavadinimas (atskiro kliento arba tarpusavyje susijusių klientų grupės) |
Pozicijos sudėtinės dalys (kiekvieno kliento, priklausančio tarpusavyje susijusių klientų grupei, pavadinimai) |
Bendroji pozicijos vertė (prekybos ir ne prekybos knygos pozicijų verčių suma), Lt |
Tame tarpe ne prekybos knygos pozicijų vertė, Lt |
Bendrosios pozicijos vertės (4) ir įmonės kapitalo santykis, % |
Ne prekybos knygos pozicijų verčių suma (4) ir įmonės kapitalo santykis |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
|
1.1. |
|
|
|
|
| 1.2. |
||||||
| 1.3. |
||||||
| 1.4. |
||||||
| 1.5. |
||||||
| 2. |
|
2.1. |
|
|
|
|
| 2.2. |
||||||
| 2.3. |
||||||
| 2.4. |
||||||
| 2.5. |
||||||
11 lentelė. DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKA
| EIL. NR. |
EILUTĖS PAVADINIMAS |
POZICIJOS PAVADINIMAS |
POZICIJOS PERVIRŠIS, LT |
RIZIKOS KOEFICIENTAS, LT |
PAPILDOMO KAPITALO POREIKIO KOEFICIENTAS, % |
|
| KAPITALO POREIKIS, LT |
||||||
| 1. |
Kai pozicijos perviršis išlieka |
iki 10 dienų: |
|
|
|
|
| 1.1. |
Pozicijos perviršis |
1.1.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio |
|
|
200 |
|
| 1.1.2. |
|
|
|
|||
| 2. |
Kai pozicijos perviršis išlieka |
ilgiau kaip 10 dienų: |
|
|
|
|
| 2.1. |
pozicijos dalis (nuo 25 % iki 40 % įmonės kapitalo) |
2.1.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio |
|
|
200 |
|
| 2.1.2. |
|
|
|
|||
| 2.2. |
pozicijos dalis (nuo 40 % iki 60 % įmonės kapitalo) |
2.2.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio |
|
|
300 |
|
| 2.2.2. |
|
|
|
|||
| 2.3. |
pozicijos dalis (nuo 60 % iki 80 % įmonės kapitalo) |
2.3.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio |
|
|
400 |
|
| 2.3.2. |
|
|
|
|||
| 2.4. |
pozicijos dalis (perviršis nuo 80 % iki 100 % įmonės kapitalo) |
2.4.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio |
|
|
500 |
|
| 2.4.2. |
|
|
|
|||
| 2.5. |
pozicijos dalis (perviršis nuo 100 % iki 250 % įmonės kapitalo) |
2.5.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio |
|
|
600 |
|
| 2.5.2. |
|
|
|
|||
| 2.6. |
pozicijos dalis (daugiau kaip 250 % įmonės kapitalo) |
2.6.1. iš 10 lentelės, 3 stulpelio |
|
|
900 |
|
| 2.6.2. |
|
|
|
|||
| 3. |
DIDELIŲ POZICIJŲ KAPITALO POREIKIS |
|
|
|
|
perkelti į 1 lentelę |
12 lentelė. PREKYBOS KNYGOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJOS IR KITOS POZICIJOS
| EIL. NR. |
EILUTĖS PAVADINIMAS |
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ARBA SANDORIŲ SKAIČIUS, VNT. |
ĮSIGIJIMO VERTĖ (SANDORIO VERTĖ, LT |
RINKOS KAINA (TIKROJI VERTĖ), LT |
ILGOJI POZICIJA, LT |
TRUMPOJI POZICIJA, LT |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
Likvidžios finansinės priemonės ir biržos prekės: |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
(pavadinimas ir kodas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
|
... |
|
|
|
|
|
| 2. |
Likvidžių finansinių priemonių ir biržos prekių verčių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Nelikvidžios finansinės priemonės: |
|
|
|
|
|
| 3.1. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 3.2. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 3.3. |
(pavadinimas ir kodas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
|
... |
|
|
|
|
|
| 4. |
Nelikvidžių finansinių priemonių verčių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Kitos prekybos knygos pozicijos (išvardyti – suderinti, skolinimo, atpirkimo sandoriai, apsidraudimo pozicijos, pozicijos, atsiradusios dėl rinkos formavimo, ir kitos pozicijos) |
|
|
|
|
|
|
|
... |
|
|
|
|
|
| 6. |
Bendra suma |
|
|
|
|
|
13 lentelė. NE PREKYBOS KNYGOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJOS IR KITOS POZICIJOS
| EIL. NR. |
EILUTĖS PAVADINIMAS |
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ ARBA SANDORIŲ SKAIČIUS, VNT. |
ĮSIGIJIMO VERTĖ (SANDORIO VERTĖ), LT |
RINKOS KAINA (TIKROJI VERTĖ), LT |
ILGOJI POZICIJA, LT |
TRUMPOJI POZICIJA, LT |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| 1. |
Likvidžios finansinės priemonės: |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
(pavadinimas ir kodas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
|
... |
|
|
|
|
|
| 2. |
Likvidžių finansinių priemonių verčių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Nelikvidžios finansinės priemonės: |
|
|
|
|
|
| 3.1. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 3.2. |
(pavadinimas ir kodas) |
|
|
|
|
|
| 3.3. |
(pavadinimas ir kodas) ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
|
... |
|
|
|
|
|
| 4. |
Nelikvidžių finansinių priemonių verčių suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Kitos neprekybos knygos pozicijos (išvardyti – skolinimo, atpirkimo sandoriai, apsidraudimo pozicijos ir kitos pozicijos) |
|
|
|
|
|
|
|
... |
|
|
|
|
|
| 6. |
Bendra suma |
|
|
|
|
|
_________________