LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 231, 232, 233, 234, 235, 236, 237, 238, 239, 2310, 2311, 541, 542, 543, 544, 545, 546 STRAIPSNIAIS
Į S T A T Y M A S
1997 m. spalio 9 d. Nr. VIII-439
Vilnius
(Žin., 1993, Nr. 2-29, Nr. 3-52, Nr. 4-78; 1994, Nr. 89-1720; 1996, Nr. 100-2256)
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės.“
2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.
Miesto, rajono teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“.
Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir telefonus.“
3 straipsnis. 10 straipsnio papildymas
10 straipsnį papildyti 3 dalimi:
„Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimus.“
4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;
2) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) vieno tame mieste, rajone (po vieną iš kiekvieno miesto, rajono) dirbančio „B“ grupės valdininko, kurį pasiūlo to miesto, rajono meras;
Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.
Partijos, politinės organizacijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.
Visais atvejais asmenys, paskirti į miestų, rajonų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatūrų.
Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų įgaliojimai
Miesto, rajono rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka informuoja mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir už sunaudotas rinkimams atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;
6) sudaro miesto, rajono teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;
7) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai rinkimų komisijai;
6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Ne vėliau kaip likus 75 dienoms iki rinkimų miesto, rajono rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras.
Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija, politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutiniuosius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija, politinė organizacija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis organizacijomis;
2) partija, politinė organizacija ar jų koalicija, per paskutiniuosius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija, politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis organizacijomis.
Jeigu partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 62 dienoms iki rinkimų.
Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro miesto, rajono rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės organizacijos siūloma kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, miesto, rajono rinkimų komisija negali jos atmesti.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, miesto, rajono rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 miesto, rajono rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja mero siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.
7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš miesto, rajono rinkimų komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša miesto, rajono rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;
4) kartu su savivaldybės tarybos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;
8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai
Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.
Miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstas:
„Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises.
Pasižadėti galima ir be paskutiniojo sakinio. Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo. Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką. Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas nepasižadėjus.
Vyriausioji ar miesto, rajono rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.
Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
Pasibaigus rinkimams, miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jiems pavestus darbus.
Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą arba rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“
9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Miesto, rajono, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų komisija.
Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Rinkėjų sąrašai
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.
Rinkimų agitacijai organizuoti kandidatų arba kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi apibendrinti rinkėjų sąrašai (be rinkėjų pavardžių, be gimimo datų, be tikslaus gyvenamosios vietos adreso). Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija, politinė organizacija ar kandidatas.
12 straipsnis. Įstatymo papildymas 231, 232, 233, 234,235, 236, 237, 238, 239, 2310 ir 2311 straipsniais
Papildyti Įstatymą 231, 232, 233, 234, 235, 236, 237, 238, 239, 2310, 2311 straipsniais:
„231 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka
Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.
Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:
Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
232 straipsnis. Miesto, rajono rinkėjų sąrašai
Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma.
233 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko administracija, rinkėjų sąrašą.
234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais
235 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas
Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti paštu negalima.
Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas
Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui, pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.
Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą su gyvenamosios vietos įrašu.
237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 231 straipsnyje nustatytais atvejais.
238 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.
239 straipsnis. Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei bausmės atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula.
Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
2310 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę, vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto, rajono rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
2311 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
Rinkėjas arba partijos, politinės organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
13 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamųjų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.“
14 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Iš 47 straipsnio 1 dalies išbraukti pirmąjį sakinį, 4 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „20 dienų“ įrašyti skaičių ir žodį „15 dienų“ ir straipsnį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.
15 straipsnis. 48 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
16 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Taip pat rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš miesto, rajono rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai.
17 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą jo asmenybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba šį lapelį išduoti už kitą rinkėją. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpas, neturi reikalingų dokumentų arba nėra aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytasis pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du įrašyti į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
18 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Balsavimas paštu
Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima miesto, rajono pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto skyriaus darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus miesto, rajono rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu miesto, rajono rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, miesto, rajono rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų. Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Balsavimą gali stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
Rinkėjas balsuoja slaptai:
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas, likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pačių piliečių užpildytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Piliečių prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės invalidai, I ir II grupių judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose.
Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas gali:
Kai rinkėjas balsuoja namuose, draudžiama daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį balsuoti. Jeigu rinkėjas neturi fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti rinkimų biuletenį, tai slaptai užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį užklijuoja, užklijuotą vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką ir jį užklijuoja. Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti pats, prašymu tai atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų komisijos narį ar stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo išsaugoti balsavimo slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti paštininkui ar išsiųsti tą pačią arba kitą dieną.“
19 straipsnis. Įstatymo papildymas 541, 542, 543, 544, 545 ir 546 straipsniais
Papildyti Įstatymą 541, 542, 543, 544, 545 ir 546 straipsniais:
„541 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.
Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui).
542 straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.
543 straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse
544 straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą, pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai (jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, paslaugomis.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.
545 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
546 straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
20 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono rinkimų komisijai.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
21 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„68 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto, rajono rinkimų komisijoje
Miesto, rajono rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų dokumentus iš visų rinkimų apylinkių.
Miesto, rajono rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:
3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka miesto, rajono rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;
Miesto, rajono rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, miesto, rajono rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik miesto, rajono rinkimų komisijos sprendimu.
Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijoje pateiktų dokumentų trūkumus, miesto, rajono rinkimų komisija imasi priemonių juos pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
22 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas
Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatus nustato po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus dokumentus.
Miesto, rajono rinkimų komisija visus iš rinkimų apylinkių gautus dokumentus (išskyrus finansinius), rinkėjų sąrašus, miesto, rajono rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą, miesto, rajono rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmame balsavimo rate. Šį balsavimą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia tą pačią dieną kaip ir pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
23 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 17 straipsnyje nustatyto termino duoti rašytinį pasižadėjimą pradžia