LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUTARTIs

DĖL IŠSIMOKSLINIMO PRIPAŽINIMO BALTIJOS VALSTYBIŲ AUKŠTOJO MOKSLO ERDVĖJE

Siekdamos suteikti galimybę visų Baltijos šalių žmonėms kuo geriau pasinaudoti studijų galimybėmis bet kurioje kitoje šalyje,

atsižvelgdamos į tai, kad Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija, priimta 1997 m. balandžio 11 d. Lisabonoje (toliau – Lisabonos konvencija), turi būti įgyvendinta siekiant stiprinti bendrą Baltijos šalių švietimo erdvę ir skatinti akademinį pripažinimą, taip pat studentų bei dėstytojų mobilumą tarp Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos,

atsižvelgdamos į tai, kad yra pageidautinos tolesnės Lisabonos konvencijos Baltijos šalyse ratifikavimo įgyvendinimo priemonės, išreikštos sutartimi, reglamentuojančia išsilavinimo kvalifikacijų pripažinimą Baltijos šalyse,

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Estijos Respublikos Vyriausybė, Latvijos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinamos Šalimis),

susitarė:

1 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje Sutartyje šie terminai turi tokią reikšmę:

Įvertinimas (asmens kvalifikacijų)

Kompetentingos institucijos raštu nustatyta užsienyje įgytų asmens kvalifikacijų vertė.

Teisė (į aukštąjį mokslą)

Kvalifikuotų kandidatų teisė kreiptis ir būti svarstomiems dėl priėmimo į aukštojo mokslo institucijas.

Priėmimas (į aukštojo mokslo institucijas ir mokytis pagal tam tikras studijų programas)

Aktas ar sistema, suteikiantys galimybę kvalifikuotiems asmenims siekti aukštojo mokslo tam tikroje institucijoje ir (ar) pagal tam tikrą programą.

Aukštasis mokslas

Visų rūšių mokomieji ar moksliniam darbui rengiantys studijų kursai ar tokių studijų kursų aukštesnio lygmens kompleksai, pripažįstami Šalies kompetentingų valdžios institucijų kaip priklausantys aukštojo mokslo sistemai.

Aukštojo mokslo institucija

Institucija, suteikianti aukštąjį išsilavinimą ir pripažįstama Šalies kompetentingų valdžios institucijų.

Aukštojo mokslo programa

Studijų programa, Šalies kompetentingų valdžios institucijų pripažįstama kaip priklausanti jos aukštojo mokslo sistemai, kurią baigusiam studentui suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Dalinės studijos

Bet kuri aukštojo mokslo programos sudedamoji dalis, įvertinta bei patvirtinta dokumentu ir, nors studijų programa nebaigta, suteikianti žinių ar įgūdžių.

Kvalifikacija

A. Aukštojo mokslo kvalifikacija

Bet kuris laipsnis, diplomas ar kitas pažymėjimas, išduotas valstybės pripažintos kompetentingos valdžios institucijos ir liudijantis sėkmingai baigtą aukštojo mokslo programą.

B. Kvalifikacija, suteikianti teisę į aukštąjį išsilavinimą

Bet kuris diplomas ar kitas pažymėjimas, išduotas Šalies kompetentingos valdžios institucijos ir liudijantis sėkmingai baigtą aukštojo mokslo programą bei suteikiantis kvalifikacijos savininkui teisę būti svarstomam dėl priėmimo į aukštojo mokslo institucijas (žr. teisė į aukštąjį mokslą).

Pripažinimas

Formalus užsienyje įgyto išsilavinimo patvirtinimas, kurį atlieka Šalies kompetentinga valdžios institucija, suteikdama teisę į mokomąją ir (ar) darbo veiklą.

2 straipsnis

PAGRINDINIAI PRINCIPAI

1) Baltijos valstybės – Lietuvos Respublika, Estijos Respublika ir Latvijos Respublika (toliau – Valstybės) pripažins viena kitos aukštojo mokslo kvalifikacijas ir kvalifikacijas, suteikiančias teisę siekti aukštojo mokslo, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai kvalifikacijų skirtumai.

2) Ši Sutartis yra susijusi su kvalifikacijomis, suteiktomis baigusiems savo šalyje pripažintą studijų programą.

3) Asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją ar kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą, turės tokias pačias teises kitose Šalyse kaip ir Valstybėje, kurioje buvo suteikta kvalifikacija.

3 straipsnis

VIDURINIO IŠSILAVINIMO KVALIFIKACIJOS, SUTEIKIANČIOS TEISĘ

Į AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ BENDROJE BALTIJOS VALSTYBIŲ ŠVIETIMO ERDVĖJE

Šalys pripažins suteikiančias teisę į aukštąjį mokslą Valstybėse šias kvalifikacijas:

Kvalifikacijos, suteiktos Lietuvos Respublikoje:

Brandos atestatas.

Kvalifikacijos, suteiktos Estijos Respublikoje:

1) Gümnaasiumi lōputunnistus (vidurinės mokyklos baigimo sertifikatas/pažymėjimas);

2) Lōputunnistus kuste – ja keskhariduse omandamise kohta (kolegijos baigimo pažymėjimas);

3) Lōputunnistus keskeri haricuse omandamise kohta (aukštesniosios profesinės mokyklos baigimo sertifikatas/pažymėjimas).

Šios 1-3 kvalifikacijos, kaip leidžiančios siekti aukštojo mokslo, galioja tik kartu su Riigieksamitunnistus (Valstybinių egzaminų sertifikatu).

Kvalifikacijos, suteiktos Latvijos Respublikoje:

1) Atestāts par vispārējo vidējo izglītlību (bendrojo vidurinio išsilavinimo sertifikatas);

2) Diploms par vidējo speciālo izglītību (specializuoto vidurinio išsilavinimo diplomas);

3) Diploms par arodizglītību (kolegijos diplomas), jei programos trukmė yra 4 metai;

4) Diploms par vidējo profesionālo izglitibu (vidurinio profesinio išsilavinimo diplomas), pradedant nuo 2000 metų.

4 straipsnis

PRIĖMIMO Į AUKŠTĄJĮ MOKSLĄ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

Priėmimas į aukštąjį mokslą gali būti siejamas su tam tikrų papildomų reikalavimų įvykdymu:

- pretendentas turi būti sėkmingai baigęs tam tikrus (papildomus) vidurinio išsilavinimo programos dalykus,

- atsižvelgiama į jo ankstesnį (papildomą) mokymąsi bei gebėjimus.

Jeigu šie papildomi reikalavimai yra būtina sąlyga pretendentų priėmimui savoje šalyje, tie patys reikalavimai gali būti taikomi ir pretendentams iš kitų Valstybių.

5 straipsnis

AUKŠTOJO MOKSLO KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS TOLESNĖMS STUDIJOMS

Bakalauro laipsnis Lietuvoje, Bakalaureusekraad Estijoje ir Bakalaura grāds Latvijoje suteiks vienodas teises tolesnėms studijoms įgyjant aukštesnįjį laipsnį – magistro laipsnis Lietuvoje, Magistrikraad Estijoje ir Magistra grāds Latvijoje.

Tos pačios sąlygos yra taikomos asmenims, turintiems kvalifikacinį laipsnį, suteikiantį teisę tolesnėms studijoms, ir siekiantiems baigti profesinių studijų programas.

Jei kvalifikacinis laipsnis vienoje iš Valstybių asmeniui suteiktas po trejų metų studijų programos, į kurią nėra įtrauktas diplominis darbas, kitos Valstybės aukštojo mokslo institucija, priimdama tokį asmenį tolesnėms studijoms, gali taikyti papildomų reikalavimų.

6 straipsnis

MAGISTRO LAIPSNIO, SUTEIKIANČIO TEISĘ Į DOKTORANTŪROS STUDIJAS, PRIPAŽINIMAS

Magistro laipsnis Lietuvoje, Magistrikraad Estijoje ir Magistra grads Latvijoje ar jam lygiavertės aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikia teisę siekti doktorantūros studijų Valstybėje, kurioje buvo suteikta kvalifikacija, taip pat ir kitose šalyse, siekiant daktaro laipsnio Lietuvoje, Doktorikraad Estijoje ir Doktora grāds Latvijoje.

7 straipsnis

DAKTARO MOKSLO LAIPSNIO PRIPAŽINIMAS

Kiekviena Valstybė pripažins kitose Valstybėse suteiktą daktaro laipsnį. Šalys imsis priemonių, kad asmenys, turintys daktaro laipsnį, suteiktą kitoje Valstybėje, turėtų tas pačias teises kaip šalyje, kurioje buvo suteiktas daktaro laipsnis užsiimti akademine bei moksline veikla.

8 straipsnis

AKADEMINĖS KVALIFIKACIJOS, SUTEIKTOS BAIGUSIEMS PROFESINES STUDIJAS, PRIPAŽINIMAS

Kiekviena Valstybė pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas baigus profesines studijas kitose Valstybėse.

Kvalifikacija, suteikta baigusiems profesines studijas, suteiks teisę siekti tolesnių studijų ir įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį Lietuvoje, Magistrikraad Estijoje ir Magistra grāds Latvijoje, jei ji suteikia tokią teisę toje Valstybėje, kurioje buvo įgyta.

Jei kvalifikacija, suteikta baigusiems profesines studijas, nesuteikia galimybės siekti tolesnių studijų ir įgyti magistro kvalifikacinio laipsnio, Magistrikraad, Magistra grāds Valstybėje, kurioje ji buvo suteikta, Šalys turėtų ieškoti galimybių pripažinti tokią kvalifikaciją, kaip įgytą baigus dalines studijas.

9 straipsnis

DALINIŲ STUDIJŲ PRIPAŽINIMAS

Kiekviena Valstybė pripažins dalines studijas, baigtas pagal kitų Valstybių aukštojo mokslo programas.

Jei dalinės studijos buvo baigtos pagal ankstesnes aukštojo mokslo institucijų sutartis, tokios dalinės studijos bus Šalių įskaitytos.

Visais kitais atvejais Šalys turėtų siekti maksimaliai įskaityti studijų kreditus pagal programas.

10 straipsnis

ŠIOS SUTARTIES REIKŠMĖ PROFESINIAM PRIPAŽINIMUI

Akademinis aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas palengvins šių kvalifikacijų pripažinimą ir profesiniais tikslais.

Atitinkami teisės dokumentai nustato profesinio pripažinimo tvarką tais atvejais, jei profesinę veiklą nustato nacionaliniai arba Valstybei privalomi tarptautiniai teisės aktai.

11 straipsnis

KVALIFIKACIJŲ, KURIOS JAU NEBESUTEIKIAMOS, PRIPAŽINIMAS

Kiekviena Valstybė pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas ir kvalifikacijas, suteikiančias teisę į aukštąjį mokslą, kurios kitoje Valstybėje buvo suteiktos pereinamuoju laikotarpiu po Nepriklausomybės atkūrimo ir kurios šiuo metu nebesuteikiamos:

- kvalifikacijos, suteikiančios teisę į aukštąjį mokslą ir atitinkančios dabartinius bendruosius reikalavimus vienoje Valstybėje, suteiks teisę į aukštąjį mokslą ir kitose Valstybėse;

- aukštojo mokslo kvalifikacijos, kurios atitinka tam tikrą kvalifikaciją dabartinėje aukštojo mokslo sistemoje vienoje Šalyje, bus pripažintos ir kitose Šalyse.

12 straipsnis

NACIONALINIO AKADEMINIO PRIPAŽINIMO INFORMACINIŲ CENTRŲ REIKŠMĖ ĮGYVENDINANT ŠIĄ SUTARTĮ

Šalys įsipareigoja, kad jų akademinio pripažinimo informaciniai centrai, vykdantys Nacionalinių akademinio pripažinimo informacinių centrų (ENIC/NARIC centrai) funkcijas:

- teiks šalies aukštojo mokslo institucijoms ir (ar) darbdaviams atitinkamą informaciją apie mokymo sistemas ir kitose šalyse suteikiamas kvalifikacijas;

- teiks ENIC/NARIC centrams kitose Šalyse informaciją apie švietimo sistemą ir kvalifikacijas, suteikiamas atitinkamoje Valstybėje;

- vertins kitose Šalyse suteiktas kvalifikacijas;

- teiks ir reguliariai atnaujins informaciją apieValstybės pripažįstamas aukštojo mokslo institucijas bei studijų programas savoje Valstybėje.

13 straipsnis

SUTARTIES ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

Šios Sutarties įgyvendinimą prižiūrės Baltijos aukštojo mokslo koordinavimo komitetas (BHECC). Kiekvienais metais ne mažiau kaip vienas BHECC susirinkimas bus skirtas spręsti klausimams, susijusiems su Sutarties įgyvendinimu. BHECC palengvins Lisabonos konvencijos tarpvalstybinio komiteto sprendimų/rekomendacijų įgyvendinimą Baltijos regione ir prireikus pasiūlys atitinkamas Sutarties pataisas.

14 straipsnis

SUTARTIES ĮSIGALIOJIMAS

Sutartis įsigalios pirmąją trečio mėnesio dieną po to, kai kiekviena Susitariančioji Šalis diplomatiniais kanalais informuos kitas Susitariančiąsias Šalis apie jų vidaus teisės procedūrų, reikalingų šiai Sutarčiai įsigalioti, įgyvendinimą.

15 straipsnis

SUTARTIES GALIOJIMAS

Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui. Susitariančioji Šalis, norinti denonsuoti šią Sutartį, apie tai raštu informuoja kitas Susitariančiąsias Šalis. Tokiu atveju Sutartis nustoja galioti praėjus vieneriems metams nuo paskutinio pranešimo apie Sutarties denonsavimą gavimo dienos.

Sutartis pasirašyta Taline 2000 m. vasario 18 d. trimis egzemplioriais lietuvių, estų, latvių ir anglų kalbomis. Visi tekstai turi vienodą teisinę galią. Iškilus nesutarimų dėl Sutarties aiškinimo, bus vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

LIETUVOS Respublikos	ESTIJOS Respublikos	LATVIJOS Respublikos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________