LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2010 m. kovo 5 d. Nr. 1-80
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2009, Nr. 10-352) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964; 2009, Nr. 38-1437) 48 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1462 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 170-6250; 2009, Nr. 135-5890) 1.1.10 punktu,
t v i r t i n u Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2010 m. kovo 5 d.
įsakymu Nr. 1-80
ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATAI
I. BendroSIOS NUOSTATOS
1. Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – šie Nuostatai) reglamentuoja elektros, šilumos, dujų, naftos ir (ar) naftos produktų įrenginiuose (toliau – energetikos įrenginiai) įvykusių avarijų ar sutrikimų (toliau – sutrikimai) tyrimo tvarką ir yra privalomi asmenims, turintiems energetikos įrenginius, kurie gamina, tiekia, paskirsto ar vartoja elektros, šilumos energiją (toliau – energija), degiąsias gamtines ir suskystintas naftos dujas, naudojamas kurui, išgauna, perdirba naftą, laiko, transportuoja, perduoda naftą ir (ar) naftos produktus.
2. Dėl energetikos įrenginio avarijos ar sutrikimo įvykę nelaimingi atsitikimai darbe tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Žin., 2004, Nr. 136-4945), įvertinus avariją ar sutrikimą tiriančios komisijos išvadas.
3. Mirtini ir sunkūs buitiniai nelaimingi atsitikimai, susiję su pavojingais ir kenksmingais elektros, šilumos ir dujų įrenginių veiksniais, tiriami vadovaujantis Mirtinų ir sunkių buitinių nelaimingų atsitikimų, susijusių su elektros, šilumos ir dujų įrenginių pavojingais ir kenksmingais veiksniais tyrimo tvarka, patvirtinta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2001 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 55 (Žin., 2001, Nr. 102-3649).
4. Jei dėl energetikos įrenginio gedimo ar sutrikimo pavojingame objekte įvyksta didelė pramoninė avarija, ji tiriama vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159).
5. Energetikos įrenginių avarijų ar sutrikimų tyrimo tikslas: nustatyti avarijų, sutrikimų priežastis, numatyti priemones panašiems atvejams išvengti, įvertinti energetikos įrenginių veikimo patikimumą, saugumą, darbuotojų veiksmus.
6. Nenumatyti energetikos įrenginių įvykiai, elektros, šilumos gamybos ir šių energijos rūšių, dujų perdavimo, paskirstymo, vartojimo, naftos išgavimo, perdirbimo, naftos ir (ar) naftos produktų laikymo, transportavimo, perdavimo nutraukimas ar apribojimas pagal pobūdį bei pasekmes skirstomi į avarijas ir sutrikimus.
7. Jei šiuose Nuostatuose apibrėžtos avarijos ir sutrikimai įvyksta branduolinės energetikos objektuose, jie taip pat turi būti tiriami, klasifikuojami ir apie juos turi būti pranešama vadovaujantis šiems objektams nustatyta tvarka, suderinta su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI), ir Informavimo apie įvykius atominėse elektrinėse sistemos bendraisiais reikalavimais, tvirtinamais VATESI.
Įvykiai šių objektų elektros, šilumos, dujų ir naftos bei jos produktų įrenginiuose, kurie pagal šiuos Nuostatus klasifikuojami kaip energetikos įrenginių avarija ar sutrikimas, tiriami komisijoje, kuriai pirmininkauja Valstybinės energetikos inspekcijos paskirtas pareigūnas.
Jei VATESI nustato, kad elektros, šilumos, dujų ir naftos bei jos produktų įrenginių avarija ar sutrikimas, įvykęs branduolinės energetikos objekte, yra susijęs su šio objekto saugai svarbiomis sistemomis, tokius nenumatytus įvykius tiria komisija, kuriai pirmininkauja VATESI paskirtas atstovas, dalyvaujant Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija) pareigūnui. Komisiją šiuo atveju savo įsakymu sudaro VATESI viršininkas.
8. Energetikos įrenginio savininkas ar valdytojas apie įvykusią avariją ar sutrikimą, taip pat jei dėl energetikos įrenginių avarijos ar sutrikimo nukentėjo žmonės arba kai padaryta žala turtui ar aplinkai, ne vėliau kaip per 4 valandas, o jei šie įvykiai įvyksta ne darbo dieną, tai ne vėliau kaip per 2 valandas prasidėjus darbo dienai privalo pranešti atitinkamam Valstybinės energetikos inspekcijos teritoriniam skyriui. Apie avarijas ar sutrikimus, įvykusius valstybinės svarbos energetikos objektuose, privaloma pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai. Energetikos įrenginio savininkas ar valdytojas privalo nedelsdamas organizuoti avarijos ar sutrikimo padarinių lokalizavimą, likvidavimą ir tyrimą. Apie šiuos įvykius būtina pranešti ir kitoms institucijoms bei įstaigoms, vartotojų teises ginančioms organizacijoms, jei tai nustatyta kituose teisės aktuose.
Apie įvykusias avarijas ar sutrikimus energetikos įrenginio savininkas ar valdytojas turi informuoti energijos vartotojus per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais, jei avarija ar sutrikimas susijęs su energijos nutraukimu, sustabdymu ar apribojimu vartotojams ar pavojumi žmonių gyvybei ir saugumui.
9. Tais atvejais, kai avarija ar sutrikimas susiję su energetikos įrenginių (prietaisų) naudojimu gyvenamuosiuose namuose, apie šiuos įvykius energetikos įrenginio savininkas ar valdytojas arba jų įrenginius pagal sutartį eksploatuojančios įmonės vadovas ar daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o kai savininkai nėra įsteigę daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties – teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius turi pranešti Valstybinės energetikos inspekcijos teritoriniam skyriui, vadovaudamasis šių Nuostatų 8 punkte nustatytais reikalavimais.
10. Kiekviena į apskaitą įtraukta avarija ar sutrikimas turi būti klasifikuojami pagal sunkiausias pasekmes.
11. Avarijos ar sutrikimo tyrimo akte nustatytas priemones privaloma vykdyti jame nurodytais terminais.
12. Už avarijos ar sutrikimo nuslėpimą, jų aplinkybių pakeitimą, nepranešimą šių Nuostatų 8 punkte nustatytu laiku teisės aktų nustatyta tvarka atsako objekto, kuriame įvyko šis įvykis, administracijos vadovas.
13. Nuostatuose vartojamos pagrindinės sąvokos:
Buitiniai dujiniai prietaisai – dujas deginantys prietaisai su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo sistemomis: viryklės, vandens šildytuvai, šildymo katilai, oro šildytuvai, židiniai ir kiti šildymo prietaisai, kurių galia ne didesnė kaip 120 kW.
Dujų įrenginiai – tai energetikos įrenginiai, kuriais gamtinės ar suskystintos naftos dujos, naudojamos kurui, tiekiamos, perduodamos, skirstomos, saugomos, vartojamos. Prie dujų įrenginių priskiriamos suskystintų naftos dujų degalinės.
Dujas deginantys įrenginiai – įvairios paskirties įrenginiai dujoms deginti su degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo įranga ir jų instaliacija.
Elektros įrenginiai – tai energetikos įrenginiai (mašinos, aparatai, linijos ir jų pagalbiniai įtaisai), skirti elektros energijai gaminti, kaupti, perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti arba vartoti.
Energetikos įrenginius eksploatuojanti įmonė – tai įmonė, turinti energetikos įrenginių eksploatavimo atestatą, pagal sutartį eksploatuojanti kitų įmonių (savininkų, valdytojų) energetikos įrenginius.
Gamybinis vienetas – katilinė, elektrinė ar kitas įmonės padalinys, turintis atskirą teritoriją ir gaminantis produkciją.
Magistralinis šilumos tiekimo tinklas – vamzdynų sistema, skirta šilumai perduoti tarp šilumos šaltinių ar tarp šilumos šaltinių ir paskirstomųjų šilumos tinklų.
Naftos įrenginiai – tai energetikos įrenginiai, kuriais išgaunama, perdirbama, laikoma, transportuojama, perduodama nafta, naftos produktai, įskaitant vamzdynus, skirtus naftai ir (ar) naftos produktams transportuoti į pakrantėje ar jūroje esantį laivą arba iš jo (iki vamzdyno paskutinio įtaiso (imtinai), prijungiančio/atjungiančio vamzdyną prie/nuo laivo kolektoriaus). Prie naftos įrenginių priskiriamos degalinės.
Pagrindinė (elektrinės, elektros ar šilumos tinklo, katilinės, dujų sistemos ar naftos įrenginio) schema – schema, sujungianti elektros, šilumos, naftos, dujų įrenginius, tarp jų ir rezervinius, be kurių neįmanoma atlikti pagrindinės objekto funkcijos projektinio patikimumo, efektyvumo ir saugumo lygiu.
Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingų medžiagų.
Pavojingoji medžiaga – medžiaga, mišinys ar preparatas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytame sąraše arba atitinkantis nustatytus kriterijus ir esantis žaliavų, gaminių šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalo, įskaitant medžiagas, kurios gali susidaryti kilus avarijai.
Skaičiuojamoji vertė – litais išreikšta energetikos įrenginio remonto arba pakeitimo vertė, reikalinga buvusioms energetikos įrenginio savybėms atkurti.
Šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti.
Technologiniai įrenginiai – tai pastate ar atviroje teritorijoje ant statybinių (pamatų ir laikančiųjų) konstrukcijų pastatytų, sumontuotų ir sujungtų energetikos įrenginių, įrangos, mechanizmų, mašinų, įtaisų, aparatų, prietaisų, indų, atskirų ar sujungtų vamzdynais, visuma, skirta tam tikro užbaigtumo laipsnio produkcijai gaminti, transformuoti, transportuoti ar saugoti.
Kitos šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2007, Nr. 43-1626), Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 153-6901), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) apibrėžtas sąvokas.
II. AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ POŽYMIAI
14. Prie avarijų elektros įrenginiuose priskiriama:
14.1. 5 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
14.2. elektrinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (elektros ir šilumos) galios avarinis arba klaidingas išjungimas, jeigu veikė daugiau kaip vienas blokas, o suminė elektros ir šilumos apkrova sudarė daugiau kaip 50 MW;
14.3. 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių ir kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
14.4. vartotojų įrenginių, kurių bendra vartojamoji galia sudarė 60 MW ir daugiau (išskyrus tuos vartotojus, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas automatikos įrenginių veikimu), grupės išjungimas;
14.5. energetikos sistemos veikimas, be pertraukos trukęs vieną valandą ir ilgiau, esant dažniui, žemesniam kaip 49,2 Hz, arba kai energetikos sistema per parą su pertraukomis taip veikė ilgiau kaip 3 valandas;
14.6. masinis 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų išjungimas arba jų pažeidimai dėl stichinių reiškinių, suminiam elektros energijos netiekimui esant daugiau kaip 200 MWh.
Stichiniams reiškiniams vykstant su pertraukomis, neviršijant 2 parų, jų pasekmės priskiriamos vienai avarijai;
14.7. elektros energijos tiekimo gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) nutraukimas ilgesniam kaip 12 val. laikotarpiui, kai gyventojų skaičius yra 20 000 ar didesnis;
14.8. 1 MW ir didesnės bendros galios hidroelektrinės statinių ar įrenginių pažeidimai, dėl kurių iš saugyklos buvo išleistas vanduo;
14.9. vartotojų, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 300 ar daugiau darbuotojų, elektros įrenginių gedimas, dėl kurio išsijungė pagrindiniai gamybos ir technologijos įrenginiai ir dėl to įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 36 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki avarijos pagamintos produkcijos vidurkį;
14.10. įvykis elektros įrenginiuose, dėl kurio padaryta žala aplinkai ir šio įvykio kriterijai atitinka arba viršija Ekstremalių įvykių kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 (Žin., 2006, Nr. 29-1004; 2009, Nr. 153-6928) (toliau – Ekstremalių įvykių kriterijai), 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus dydžius;
14.11. 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijos, pastotės ar skirstyklos pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, kurių atkūrimo skaičiuojamoji vertė viršija 1 000 000 litų.
15. Prie avarijų šilumos įrenginiuose priskiriama:
15.1. 5 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės šilumos schemos įrenginio ar jo valdymo, apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras;
15.2. elektrinės (gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, jeigu darbe buvo daugiau kaip vienas blokas (katilas), o suminė šilumos apkrova sudarė daugiau kaip 50 MW;
15.3. priverstinis šilumos šaltinio arba dalies magistralinio šilumos tinklo atjungimas, dėl kurio buvo nutrauktas šilumos tiekimas vartotojams:
15.3.1. gamybai ir technologijai, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, 24 val. arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki avarijos pagamintos produkcijos vidurkį;
16. Prie avarijų dujų įrenginiuose priskiriama:
16.1. gamtinių dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimas magistraliniuose dujotiekiuose, dėl kurių buvo sužaloti žmonės ir (ar) sugadintas turtas;
16.2. įvykis dujų įrenginiuose, dėl kurio padaryta žala aplinkai ir šio įvykio kriterijai atitinka arba viršija Ekstremalių įvykių kriterijų 15, 16 ir 17 punktuose nustatytus dydžius;
17. Prie avarijų naftos įrenginiuose priskiriama:
17.1. sprogimas, gaisras naftos įrenginyje, dėl kurių įrenginys įvykus avarijai buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 25 paras arba jei dėl sprogimo ar gaisro buvo patirta daugiau nei 1 000 000 litų nuostolių;
18. Prie sutrikimų elektros įrenginiuose priskiriama:
18.1. 120 kW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės elektros schemos įrenginio, jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 7 paras;
18.2. 35 kV ir aukštesnės įtampos elektros tinklų linijos ar pastotės pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo, relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio sugriuvimas, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti nuo 7 iki 25 parų;
18.3. elektros energijos nepateikimas vartotojams pagal aprūpinimo elektra I ir II patikimumo kategoriją ilgiau, negu nurodyta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (Žin., 2010, Nr. 20-957) (toliau – Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės), ar sutartyse tarp operatoriaus ir vartotojo;
18.4. elektros energijos tiekimo nutraukimas elektros vartotojų grupės elektros įrenginiams, kurių bendra vartojamoji galia sudarė daugiau kaip 20 MW (išskyrus tuos vartotojus, kuriems elektros tiekimas buvo atnaujintas automatikos įrenginiais);
18.5. 10 MW ir didesnės galios elektrinės visos veikiančios generuojamosios galios (elektros) išjungimas viename gamybiniame vienete, jeigu tuo pat metu išsijungė ir pagrindinis šilumos galios šaltinis;
18.6. 10 kV ir aukštesnės įtampos elektros linijų masinis išjungimas dėl stichinių reiškinių arba elektros tinklo pažeidimas suminiam elektros energijos netiekimui esant nuo 30 MWh iki 200 MWh;
18.7. elektros energijos tiekimo gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) nutraukimas 8 valandų ar ilgesniam laikotarpiui, kai gyventojų skaičius yra 5 000 ir didesnis;
18.8. 10 MW ir didesnės galios elektrinės elektros įrenginių nepaleidimas dispečerinio grafiko nustatytu laiku arba pagal dispečerio potvarkį ar paveikus priešavarinei automatikai, kai buvo nutrauktas arba ribojamas elektros energijos tiekimas vartotojams;
18.9. kai įmonėje (gamybiniame vienete) dirba 100 ar daugiau darbuotojų, vartotojų elektros įrenginių gedimas, dėl kurio išsijungė pagrindiniai gamybos ir technologijos įrenginiai ir dėl to įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 8 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo pagamintos produkcijos vidurkį;
18.10. elektros įrenginio gedimas, jo veikimo režimo sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių pavojingos medžiagos buvo išleistos į vandens telkinius, viršijant leistinas paviršinių vandens telkinių užterštumo normas;
18.11. energetikos sistemos veikimas, be pertraukos trukęs vieną valandą ir ilgiau, esant žemesniam kaip 49,2 Hz dažniui, arba kai toks veikimas per parą su pertraukomis truko ilgiau kaip 3 valandas;
18.12. 10 Kv ir aukštesnės įtampos elektros linijos, pastotės ar skirstyklos pagrindinės elektros schemos įrenginio ar jo valdymo relinės apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, kurių atkūrimo skaičiuojamoji vertė viršija 500 000 litų.
19. Prie sutrikimų šilumos įrenginiuose priskiriama:
19.1. 120 kW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės pagrindinės šilumos schemos įrenginio ar jo valdymo, apsaugos ir automatikos grandinių bei kitų elementų gedimas, sprogimas, gaisras, pastato ar statinio (jo dalies) sugriuvimas, neleistinos laikančiųjų konstrukcijų deformacijos, dėl kurių įrenginys po įvykio buvo remontuojamas, keičiamas ir jo nebuvo įmanoma eksploatuoti ilgiau kaip 7 paras;
19.2. elektrinės, katilinės (vieno gamybinio vieneto) visos veikiančios (šilumos) galios avarinis ar klaidingas išjungimas, kai suminė šilumos apkrova sudarė 30 MW ir daugiau;
19.3. šilumos energijos tiekimo nutraukimas vartotojui ilgiau, negu nurodyta sutartyje tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo, išskyrus atvejus, nustatytus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70-3193; 2009, Nr. 1-14) (toliau – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės);
19.4. 10 MW ir didesnės galios elektrinės ar katilinės įrenginių nepaleidimas pagal nustatytą dispečerinį grafiką arba pagal dispečerio potvarkį, dėl kurio vartotojams buvo nutrauktas ar ribojamas šilumos tiekimas;
19.5. priverstinis šilumos šaltinio arba dalies magistralinio šilumos tinklo atjungimas, dėl kurio buvo nutrauktas šilumos tiekimas vartotojams:
19.5.1. gamybai ir technologijai, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, 8 valandas arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminta laikotarpiu iki sutrikimo;
19.5.2. gyvenamiesiems namams, kuriuose gyvena 100 ir daugiau gyventojų, socialinės ir komunalinės paskirties objektams šildymo sezono metu 16 valandų ar ilgesniam laikotarpiui;
19.6. šilumos įrenginio gedimas, jo veikimo režimo sutrikimas ar kitos priežastys, dėl kurių pavojingos medžiagos buvo išleistos į vandens telkinius ir viršytos leistinos paviršinių vandens telkinių užterštumo normos;
19.7. elektrinės, katilinės įrenginio gedimas ar jo veikimo režimo sutrikimas, dėl kurio dūmų išleidimas į aplinką nusistovėjusiu režimu ilgiau negu 1 val. 2 ir daugiau kartų viršijo leistiną užterštumo normą;
20. Prie sutrikimų dujų įrenginiuose priskiriama:
20.1. gamtinių ar suskystintų naftos dujų ir oro mišinio sprogimai, gaisrai, išsiveržusių dujų užsiliepsnojimas, dėl kurių buvo sužaloti žmonės ir (ar) sugadintas turtas:
20.1.1. dujų įrenginiuose (išskyrus magistralinius dujotiekius), kai sugadinto turto vertė viršija 50 000 litų;
20.1.2. statiniuose, kuriuose įrengti dujas deginantys įrenginiai, kai sugadinto turto vertė viršija 50 000 litų;
20.2. neplanuotas dujų tiekimo nutraukimas dėl magistralinių, skirstomųjų dujotiekių ar jų sudedamųjų dalių mechaninių, korozinių ar kitokių gedimų:
20.2.1. gyvenamajai vietovei (miestui ar jo daliai, gyvenvietei) 8 valandų ar ilgesniam laikotarpiui, kai dujas vartojančių gyventojų skaičius – nuo 1 000 iki 20 000;
20.2.2. gamybai ir technologijai, kai įmonėje (gamybiniame vienete), kurioje dirba 100 ar daugiau darbuotojų, 8 val. arba ilgiau nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo pagamintos produkcijos vidurkį;
20.3. vartotojų, kai įmonėje (gamybiniame vienete) dirba 100 ar daugiau darbuotojų, dujų įrenginių ar jų sudedamųjų dalių sutrikimai, dėl kurių įmonėje (gamybiniame vienete) ilgiau kaip 8 valandas nebuvo gaminama produkcija ar išleidžiamos produkcijos apimtis sumažėjo daugiau, negu jos vidutiniškai pagaminama per tą laikotarpį, įvertinant trijų darbo dienų laikotarpiu iki sutrikimo pagamintos produkcijos vidurkį;
21. Prie sutrikimų naftos įrenginiuose priskiriama:
21.1. sprogimas, gaisras naftos įrenginyje, kai sugadinto turto vertė nuo 100 000 iki 1 000 000 litų;
21.2. įmonės arba gamybinio vieneto, kuriame dirba 50 ar daugiau žmonių, naftos įrenginių gedimas, dėl kurio ilgiau nei 8 val. nebuvo gaminami arba transportuojami naftos produktai, nafta;
III. AVARIJŲ aR SUTRIKIMŲ priežAsčių KLASIFIKACIJA
22. Avarijų ar sutrikimų priežastys klasifikuojamos pagal šiuos požymius:
22.6. įrenginių susidėvėjimas, medžiagų savybių pakitimas (struktūriniai pakitimai, valkšnumas, nuovargis, senėjimas ir pan.);
22.8. gamybos instrukcijų ir kitų teisės aktų (normatyvinių dokumentų) reikalavimų nevykdymas eksploatuojant įrenginius;
22.9. teisės aktuose (normatyviniuose dokumentuose) nenumatytų procesų atsiradimas, viršnorminiai komutaciniai ir atmosferiniai viršįtampiai, sudėtingi trumpieji jungimai, vienkartinis keleto avarinių procesų ir įrenginių sutrikimų sutapimas;
IV. AVARIJŲ aR SUTRIKIMŲ TYRIMO APIMTIS
23. Tiriant avarijas ar sutrikimus turi būti išnagrinėta ir įvertinta:
23.2. energetikos įrenginių būklė, ar šie įrenginiai buvo eksploatuojami pagal teisės aktuose ir kituose norminiuose dokumentuose nustatytus eksploatavimo reikalavimus;
23.4. įrenginių ir konstrukcijų projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir derinimo darbų atlikimo kokybė;
23.5. ar stichinių reiškinių parametrai (apšalo sluoksnio storis, vėjo greitis ir t. t.) neviršijo įrenginių projektinių ar norminių dydžių;
23.6. relinės ir technologinės apsaugos, visų rūšių automatikos, ryšių, teleinformacijos ir televaldymo įrenginių veikimas įvykio metu ir po įvykio;
24. Tyrimo metu turi būti nustatytos ir aprašytos avarijos ar sutrikimo atsiradimo priežastys ir gedimo išplitimas bei jų prielaidos. Informacijos, būtinos gauti tyrimo metu, apimtis pateikta Energetikos įrenginių avarijos ar sutrikimo tyrimo akte (Nuostatų priedas).
V. AVARIJŲ AR SUTRIKIMŲ TYRIMO KOMISIJOS SUDARYMAS IR ŠIŲ ĮVYKIŲ TYRIMAS
26. Šiais Nuostatais apibrėžtą avariją ar sutrikimą, įvykusį valstybinės svarbos energetikos objektuose, tiria Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko tvarkomuoju dokumentu sudaryta komisija (ne mažiau kaip iš 3 asmenų, komisijos pirmininkas – Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnas), o avarijas ar sutrikimus, įvykusius kituose energetikos objektuose ar vartotojų energetikos įrenginiuose, tiria Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinių skyrių vedėjų tvarkomuoju dokumentu sudaryta komisija, komisijos pirmininkas – Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnas. Į komisijos sudėtį įtraukiami energetikos įrenginio savininko ar valdytojo ir eksploatuojančios pagal sutartį įmonės, taip pat pagal savo kompetenciją kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų ir (ar) įstaigų atstovai. Įmonės, susijusios su įvykiu, siūlo į komisijos sudėtį savo atstovus, jų dalyvavimo tyrime klausimą sprendžia komisiją paskyręs pareigūnas.
Ypatingais atvejais – įvykus avarijai valstybinės svarbos objektuose, esant labai dideliems materialiniams nuostoliams – Valstybinės energetikos inspekcijos teikimu tyrimo komisiją sudaro Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija).
Avarijų ar sutrikimų branduolinės energetikos objektuose tyrimo komisija sudaroma, atsižvelgiant į šių Nuostatų 7 punkte nustatytus reikalavimus.
Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai avariją ar sutrikimą, įvykusius energetikos objektuose, turi teisę tirti ir nepriklausomai nuo komisijos, sudarytos pagal šiuos Nuostatus.
27. Valstybinė energetikos inspekcija gali inicijuoti energetikos įrenginiuose įvykusių įvykių, kurių požymiai neaprašyti šių Nuostatų II skyriuje, tyrimą, jeigu šie įvykiai sukėlė žiniasklaidos, visuomenės rezonansą.
28. Avarijos ar sutrikimai, kurių priežastis buvo eksploatavimo trūkumai, projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir remonto darbų defektai, arba kai dėl energetikos įrenginių avarijos sugriuvo ar deformavosi statinio konstrukcijos, tiriami dalyvaujant atitinkamiems specialistams, taip pat būtina pakviesti suinteresuotų įmonių, įstaigų atstovus. Jeigu šio reikalavimo dėl objektyvių priežasčių įvykdyti negalima, specialistų atstovavimą nustato Valstybinė energetikos inspekcija.
29. Avarijų ar sutrikimų tyrimo komisija privalo pradėti darbą nedelsdama ir tyrimą baigti per 15 darbo dienų. Tyrimo laikas gali būti pratęstas komisijos pirmininko prašymu. Sprendimą pratęsti tyrimą priima komisiją sudariusi institucija.
30. Įvykus avarijai ar sutrikimui energetikos įrenginio savininkas ar valdytojas arba tuos įrenginius pagal sutartį eksploatuojanti įmonė turi pasirūpinti, kad iki atvyks šio įvykio tyrimo komisija, būtų išsaugota autentiška po avarijos ar sutrikimo susidariusi situacija, jei tai netrukdo lokalizuoti avariją ar sutrikimą. Pažeistas įrenginys atidaromas, išardomas tik leidus tyrimo komisijos pirmininkui ir dalyvaujant komisijos nariams. Nustatytu laiku neatvykus komisijos nariams, komisijos pirmininkas gali ne ilgiau kaip 3 paroms atidėti įrenginio išardymą.
31. Tiriant avarijas ar sutrikimus turi būti užtikrintas juridinis faktų įforminimas. Tam tikslui įrenginio savininkas ar valdytojas privalo:
31.1. išsaugoti po avarijos susidariusią padėtį, jei tai netrukdo lokalizuoti avariją ar sutrikimą, nufotografuoti arba aprašyti pažeistą įrenginį;
31.2. išsaugoti ir pateikti komisijai registruojančiųjų prietaisų įrašus, diagramas, operatyvinių darbuotojų pokalbių įrašus, kitus avarijos, sutrikimo daiktinius įrodymus;
31.3. pateikti struktūrinių padalinių vadovų, įrenginius eksploatuojančių darbuotojų, asmenų, atsakingų už įrenginio priežiūrą ir eksploatavimą, kitų asmenų, mačiusių avariją ar sutrikimą, raštiškus paaiškinimus;
33. Komisijai tiriant avariją ar sutrikimą energetikos įrenginio savininkas ar valdytojas ar jų įgaliotas asmuo privalo:
33.1. atlikti būtinus techninius skaičiavimus, laboratorinius tyrimus, bandymus pagal komisijos reikalavimus;
33.2. komisijos pageidavimu pakviesti kitų institucijų ir (ar) įstaigų ekspertus, specialistus, taip pat nukentėjusių vartotojų ir vartotojų teises ginančių organizacijų atstovus;
33.3. apskaičiuoti materialinius (finansinius) nuostolius, atskirai nurodyti nepatiektos arba nepagamintos vartotojams elektros, šilumos energijos, gamtinių dujų, naftos ar jos produktų vertę, atkuriamųjų darbų ir įrenginių vertę, tiesioginių nuostolių (pvz., sugadintų energijos vartotojų įrenginių, žaliavų) vertę;
34. Elektros energijos kiekis, nepatiektas vartotojams, nustatomas pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, šilumos energijos – pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, dujų – pagal Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 (Žin., 2002, Nr. 15-598).
35. Nepagamintas energijos kiekis nustatomas pagal elektrinės, katilinės darbo galios sumažėjimą per generuojančio galingumo priverstinės prastovos laiką.
36. Produkcijos, nepagamintos dėl avarijos ar sutrikimo, kiekis nustatomas įvertinant prastovos laiką ir gamybos apimtį trijų darbo dienų laikotarpiu iki avarijos ar sutrikimo.
37. Ištyrus avariją ar sutrikimą, surašomas nustatytos formos aktas. Būtina atsakyti į visus akto formoje nurodytus klausimus.
38. Surašomi du avarijos ar sutrikimo tyrimo akto egzemplioriai. Vienas egzempliorius lieka Valstybinėje energetikos inspekcijoje (ar atitinkamame jos teritoriniame skyriuje), o kitas įteikiamas savininkui ar valdytojui, kurio įrenginyje įvyko avarija ar sutrikimas. Per tris dienas po akto pasirašymo Komisijos nariams jų pageidavimu išduodami akto nuorašai.
Prie akto pridedami dokumentai, kuriais vadovaujantis padarytos komisijos išvados.
39. Tyrimas laikomas baigtu, kai tyrimo aktą pasirašo visi komisijos nariai ir patvirtina komisiją skyręs asmuo. Kuriam nors komisijos nariui nesutikus su tyrimo išvadomis, jo atskiroji nuomonė rašoma po parašais arba atskirame priede.
40. Jei Valstybinė energetikos inspekcija ar Energetikos ministerija (jei ji skyrė komisiją) nustato, kad avarija ar sutrikimas ne iki galo ištirti, turi teisę pareikalauti avarijos ar sutrikimo tyrimo rezultatų patikslinimo arba pakartotinio tyrimo. Patikslinimus atlikti pavedama tai pačiai komisijai, o pakartotiniam tyrimui skiriama kitos sudėties komisija.
41. Visus kitus įvykius (gedimus), įvykusius energetikos įrenginiuose ir neaprašytus šių Nuostatų II skyriuje, savo nustatyta tvarka tiria, analizuoja ir jų apskaitą tvarko įrenginių savininkai ar valdytojai, o daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – energetikos įrenginius pagal sutartį eksploatuojanti įmonė ar gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkas (jo įgaliotas asmuo).
VI. AVARIJŲ IR SUTRIKIMŲ APSKAITA
42. Avarijų ir sutrikimų apskaitą tvarko Valstybinė energetikos inspekcija, energetikos įrenginių savininkai ar valdytojai, o daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose – energetikos įrenginius pagal sutartį eksploatuojanti įmonė ar gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkas (jo įgaliotas asmuo).
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Už šių Nuostatų reikalavimų nevykdymą energetikos įrenginio savininkas ar valdytojas arba jų įrenginius pagal sutartį eksploatuojančios įmonės vadovas ar daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o kai savininkai nėra įsteigę daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties – teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Energetikos įrenginių avarijų ir
sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų
priedas
(Energetikos įrenginių avarijos ar sutrikimo tyrimo akto formos pavyzdys)
____________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
|
|
|
TVIRTINU |
|
|
A.V. |
________________ (pareigų pavadinimas) ________________ (parašas) ________________ (vardas ir pavardė) |
ENERGETIKOS ĮRENGINIŲ AVARIJOS AR SUTRIKIMO TYRIMO AKTAS
20 m. d. Nr. ____
_________________
(sudarymo vieta)
2. Objekto, kuriame įvyko avarija ar sutrikimas, pavadinimas ir nuosavybė. Energetikos įrenginio (katilo, turbinos, generatoriaus arba kt. įrenginio), kuriame ar jo zonoje įvyko arba išplito avarija ar sutrikimas, techninė charakteristika, montavimo metai, remonto, paskutinio techninio patikrinimo ar apžiūros datos.
7. Energetikos įrenginio darbo režimas, jo techninė būklė, pagrindiniai parametrai iki avarijos ar sutrikimo, taip pat buvę nukrypimai ir operatyvinių darbuotojų klaidos, kurios turėjo arba galėjo turėti įtakos šio įvykio atsiradimui.
8. Avarijos ar sutrikimo atsiradimo, plėtojimosi ir lokalizavimo chronologinis aprašymas, priežasčių ir pasekmių tarpusavio ryšys.
9. Asmenys, pažeidę norminių aktų reikalavimus, ir priežastys, dėl kurių įvyko avarija ar sutrikimas.
10. Avarijos ar sutrikimo klasifikacija pagal jų priežastis (nurodomi atitinkami šių Nuostatų III skyriaus punktai).
12. Avarijos ar sutrikimo pasekmės: energetikos įrenginio, jo elemento sugadinimo aprašymas. Sugadintų mazgų, įrenginių (atskirai nurodant potencialiai pavojingus įrenginius, kurių priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įgaliojimus turinčios viešosios įstaigos) sugadinimo pobūdis.
15. Numatomos prevencinės priemonės panašiems įvykiams išvengti, nurodomi vykdytojai ir įvykdymo terminai.
PRIDEDAMA:
2. ……………
| Komisijos pirmininkas |
____________ (parašas) |
____________ (vardas ir pavardė) |
|
|
|
|
| Nariai : |
____________ (parašas) ____________ (parašas) ____________ (parašas) |
____________ (vardas ir pavardė) ____________ (vardas ir pavardė) ____________ (vardas ir pavardė) |
_________________