LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL SRITINIO NORMINIO DOKUMENTO „DUJŲ SISTEMA. SUSKYSTINTŲ DUJŲ TALPYKLOS IR CISTERNOS. TECHNINIS PATIKRINIMAS. TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO

1998 m. lapkričio 11 d. Nr. 388

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 67-1957) 6.2.1, 6.4.1 ir 11.5 punktais,

Tvirtinu sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Suskystintų dujų talpyklos ir cisternos. Techninis patikrinimas. Taisyklės“ (pridedama).

Ūkio ministras                                                                                            Vincas Babilius

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

1998 m. lapkričio 11 d.

įsakymu Nr. 388

Dujų sistema. Suskystintų dujų talpyklos ir cisternos. Techninis patikrinimas. TAISYKLĖS

Sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Suskystintų dujų talpyklos ir cisternos. Techninis patikrinimas. Taisyklės“ privalomas slėginių indų savininkams, kvalifikuotoms tarnyboms, atliekančioms dujų tiekimo sistemos suskystintų angliavandenilinių dujų talpyklų ir cisternų techninį patikrinimą.

1. Taikymo sritis

1.1. Šios taisyklės nustato registruojamų Vyriausybės įgaliotose priežiūros institucijose suskystintų angliavandenilinių (propano – butano) dujų slėginių talpyklų ir cisternų (toliau tekste – indų), neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, techninio patikrinimo tvarką.

1.2. Šios taisyklės taikomas rengiant suskystintų angliavandenilinių dujų slėginius indus techniniam patikrinimui, atliekant jų techninį patikrinimą ir baigiamuosius darbus.

2. Nuorodos

2.1. Taisyklių nuostatai yra šiame skyriuje išvardytų dokumentų, galiojusių tvirtinant šias taisykles, nuostatai:

2.1.1. „Dujų ūkio saugumo laikinosios taisyklės“, 1994 m.

2.2.2. „Slėgiminių indų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės“, 1989 m.

3. Terminai ir apibrėžimai

3.1. Šiose taisyklėse pavartoti terminai:

3.1.1. Aklė – hermetiškai uždaranti atvamzdį arba prielają nuimama detalė.

3.1.2. Atvamzdis – vamzdyno, įtaisų, įrenginių ir kt. prijungimo prie indo detalė.

3.1.3. Bandymo įtaisas – bandymui naudojami jungiamieji vamzdžiai, jungtys, uždarymo įtaisai ir matavimo prietaisai.

3.1.4. Bandymo slėgis – slėgis, kuriuo bandomas indas.

3.1.5. Cisterna – mobilus slėginis indas dujinėms, skystoms ir kitoms medžiagoms transportuoti, pastoviai sumontuotas ant geležinkelio platformos rėmo, automobilio (priekabos) važiuoklės arba ant kitų transporto priemonių.

3.1.6. Darbinis slėgis – maksimalus vidaus perteklinis slėgis esant normaliam darbo procesui.

3.1.7. Dugnas – neatskiriamas indo korpuso sudedamasis elementas, ribojantis indo vidaus ertmę iš galo.

3.1.8. Indas – hermetiškai uždaryta talpa, skirta įvairiems technologiniams procesams, taip pat dujoms ir kitoms medžiagoms laikyti ir (ar) transportuoti. Indui priskiriami pripildymo ir ištuštinimo atvamzdžiai.

3.1.9. Indo pasas – gamintojo pateikiamas nustatytos formos slėginio indo pagaminimo kokybės pažymėjimas.

3.1.10. Įžemintuvas – elektrodų, jungiamųjų laidininkų ir išlyginamojo tinklo visuma arba bet koks jų derinys.

3.1.11. Korpusas – pagrindinis indo surinkimo vienetas, sudarytas iš krijo ir dugnų. Prie korpuso montuojami kiti indo sudedamieji elementai.

3.1.12. Krijas – cilindrinės formos pagrindinis indo korpuso elementas.

3.1.13. Kvalifikuotas darbuotojas – asmuo, atestuotas saugos darbe klausimais, išlaikęs kvalifikacijos egzaminus, įgijęs reikiamas žinias ir įgūdžius dujų sistemos kvalifikuotos tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti.

3.1.14. Kvalifikuota tarnyba – įmonė ar jos padalinys, įsipareigojęs atsakyti už kokybišką dujų sistemos sudedamųjų dalių montavimą, naudojimą, techninį aptarnavimą, priežiūrą, remontą ir (ar) dujų tiekimą, turinti kvalifikuotus darbuotojus tarnybos atitinkamiems įsipareigojimams vykdyti ir šiai veiklai Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą ar licenciją.

3.1.15. Neeilinis indo techninis patikrinimas – patikrinimas, atliekamas po slėginio indo permontavimo, taisymo, remonto ar suabejojus tolesniu saugiu jo naudojimu.

3.1.16. Periodiškasis indo techninis patikrinimas – patikrinimas, atliekamas priežiūros teisinių aktų ir techninių dokumentų nustatyta tvarka ir periodais.

3.1.17. Priimamasis indo techninis patikrinimas – patikrinimas, atliekamas sumontavus slėginį indą, izoliuojamiems indams – prieš jų izoliavimą.

3.1.18. Skaičiuojamasis slėgis -slėgis, kuriam skaičiuojamas indo stiprumas.

3.1.19. Talpykla – konkrečioje dujų tiekimo sistemos vietoje sumontuotas slėginis indas, skirtas suskystintoms angliavandenilinėms dujoms laikyti ir tiekti jas vartotojams.

3.1.20. Indo elementai – dalys, sudarančios talpyklą (krijas, dugnai, įėjimo ir išėjimo atvamzdžiai, sutvirtinimo žiedai, dangčiai, landos, aklės, privirintos atramos).

3.1.21. Stacionarus indas – indas, skirtas naudoti pastoviai vienoje nustatytoje vietoje.

3.1.22. Techninis patikrinimas – priežiūros teisinių aktų ir indų techninių dokumentų nustatyta tvarka ir periodais atliekamos naudojamų įrenginių apžiūros, bandymai ir tyrimai.

3.1.23. Žvakė – dujų išleidimo iš sistemos ir išleidimo proceso valdymo įtaisas.

4. Bendrieji nuostatai

4.1. Techninio patikrinimo periodiškumas nustatytas pagal „Slėgiminių indų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles“ ir nurodytas A priede.

4.2. Techninio patikrinimo tikslas – įvertinti indo techninę būklę, tolesnio jo naudojimo galimybę. Techninis patikrinimas turi būti atliktas iki termino, įrašyto indo pase.

4.3. Techninis patikrinimas pagal jo atlikimo paskirtį, pobūdį, terminus skiriamas į: priimamąjį, periodiškąjį ir neeilinį, žr. Terminus ir apibrėžimus.

4.4. Jeigu indui neatliktas (priimamasis) periodiškasis techninis patikrinimas arba jo techninio patikrinimo metu paaiškėja, kad indo techninė būklė neatitinka šių taisyklių reikalavimų, tai tokį indą toliau naudoti neleidžiama.

4.5. Vyriausybės įgaliotoje priežiūros institucijoje registruojamus veikiančius suskystintų dujų slėginius indus (išskyrus požemines talpyklas be reguliavimo, uždarymo įtaisų) priežiūros institucijos pareigūnas turi patikrinti ne rečiau kaip vieną kartą per 2 metus.

5. Techninis patikrinimas

5.1. Techninio patikrinimo darbų kompleksą sudaro darbai, atliekami šia tvarka:

a) vidaus apžiūra;

b) sienelių storio matavimas;

c) hidraulinis bandymas.

5.1.1. Savininkui prašant, Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūnas gali naudojamų indų hidraulinį bandymą atlikti prieš vidaus apžiūrą.

5.2. Indų vidaus apžiūros metu išmatuoti sienelių storį Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūno nurodytuose taškuose gali ir kita kvalifikuota tarnyba.

5.3. Po techninio patikrinimo atliekami baigiamieji darbai:

a) sandarumo bandymas;

b) izoliacijos būklės patikrinimas ir įžemintuvo varžos matavimas (požeminėms talpykloms);

c) parengimas naudojimui.

5.4. Parengti indą techniniam patikrinimui ir atlikti baigiamuosius darbus privalo savininko arba kita kvalifikuota tarnyba.

6. Parengimas techniniam patikrinimui

6.1. Bendrieji reikalavimai

6.1.1. Naudojamų indų parengimo techniniam patikrinimui darbai priskiriami pavojingiems darbams su dujomis ir turi būti atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis saugos reikalavimus.

6.1.2. Darbų saugos reikalavimai nurodyti E priede.

6.1.3. Vienu metu gali būti rengiama techniniam patikrinimui ir bandoma grupė tarpusavyje susijusių slėginių indų.

6.2. Parengiamųjų darbų vyksmas

6.2.1. Prieš darbų pradžią indas turi būti identifikuotas pagal indo techninį pasą.

6.2.2. Atjungiamas elektros energijos tiekimas į garintuvus ir apsaugos nuo elektrocheminės korozijos įrenginius.

6.2.3. Skystosios dujų fazės likutis iš rengiamo patikrinimui indo perpumpuojamas į netikrinamus indus.

6.2.4. Valdant ištekėjimą, iš indo išleidžiami dujų garų likučiai į veikiančius tinklus arba į atmosferą, juos saugiai sudeginant. Inde paliekamas 0,1 bar (0,1 kgf/cm²) slėgis.

6.2.5. Rengiamas patikrinimui indas (išskyrus automobilinę cisterną) atjungiamas nuo netikrinamų indų ir vamzdynų, jungiančių jį su dujų tiekimo sistema, uždarant uždarymo įtaisus ir įdedant metalines akles.

6.2.6. Iš indų pašalinamos sunkiosios nuosėdos į tam skirtą vietą, kuri yra suderinta su Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos priežiūros institucija.

6.2.7. Uždaromi visi uždarymo įtaisai prieš dujų slėgio reguliatorių ir už jo.

6.2.8. Patikrinamas cisternos (automobilinės cisternos) tvirtinimo patikimumas.

6.3. Dujų pašalinimas ir indo išvalymas

6.3.1. Dujos iš indo pašalinamos užpildant indą vandeniu, po to vandens garais arba inertinėmis dujomis. Vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 5 °C ir ne aukštesnė kaip 40 °C. Indas užpildomas vandeniu taip, kad būtų išstumtos visos dujos. Garus galima naudoti mažo slėgio iki 0,7 bar (0,7 kgf/cm²).

6.3.1.1. Kad indo sienelės neįkaistų daugiau kaip 60 °C, požeminės talpyklos garinamos trumpais laiko intervalais po 10–15 min., darant 20–30 min. pertraukas, po to indas 2–3 valandas aktyviai vėdinamas.

6.3.2. Vandens išstumti dujų likučiai išleidžiami į atmosferą juos saugiai sudeginant.

6.3.2.1. Pašalinus dujas, jei nėra pagrindo abejoti dėl indo techninės būklės, galima atlikti hidraulinį bandymą, žr. B priedą.

6.3.3. Požeminėms talpykloms nuimama redukcinė galvutė arba aklinasis dangtis ir vanduo išsiurbiamas į tam skirtą autocisterną. Išsiurbtas vanduo išvežamas į tam skirtą vietą, kuri turi būti suderinta su aplinkos apsaugos priežiūros institucija.

6.3.4. Išsiurbus vandenį, patikrinama dujų koncentracija kiekvieno indo apačioje.

6.3.5. Jeigu dujų koncentracija didesnė kaip 1/5 žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos, tai reikia pakartotinai šalinti dujas vandens garais arba inertinėmis dujomis, jei dujų kiekis neviršija 1/5 žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos, tai konstatuojama, kad indas parengtas išvalymui.

6.3.6. Indo vidaus paviršius turi būti išvalomas taip švariai, kad būtų galima atlikti indo vidaus apžiūrą ir sienelių storio matavimus.

7. Indo vidaus apžiūra

7.1. Indo vidaus paviršių apžiūri ir įvertina Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūnas arba indo savininkas A.2 lentelėje nurodytu periodiškumu.

7.2. Apžiūrint indo vidų, tikrinama:

7.2.1. Suvirinimo siūlių, indo atvamzdžių ir kitų sudedamųjų elementų atitikimas darbo brėžinius ir techninius reikalavimus.

7.2.2. Suvirinimo siūlėse: įtrūkimai, pradeginimai, nepravirinimai, kiti D priede nurodyti defektai, korozijos žymės.

7.2.3. Indo elementuose: įtrūkimai, įlenkimai ir korozijos žymės.

7.2.4. Sienelių vidaus paviršiuose: koroziniai pažeidimai, mechaniniai įbrėžimai, įtrūkimai, eižėjimai, įdaužimai, išsipūtimai, įpjovimai, ypač indo apatinėje dalyje ir atramų, sutvirtinimo žiedų ir atvamzdžių privirinimo vietose.

7.3. Apie atliktus darbus pažymima indo pase.

7.4. Sienelių storiui matuoti parenkamos korozijos labiausiai pažeistos vietos.

7.5. Plieninių indų sienelių tipinių defektų aprašymas ir brokavimo normos nurodytos D priede.

7.6. Atliekant neeilinį požeminės talpyklos techninį patikrinimą, po permontavimo į kitą vietą, prieš pataisant izoliaciją, vidaus apžiūros metu patikrinama talpyklos ir jos elementų būklė.

7.6.1. Kai vidaus apžiūra atliekama po indo remonto ar rekonstrukcijos, patikrinama: atliktų darbų kokybė ir panaudotų remontui medžiagų tinkamumas.

8. Sienelių storio matavimas

8.1. Požeminių talpyklų sienelių storį reikia matuoti ne mažiau kaip 12-oje Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūno nurodytų vietų.

8.2. Sienelių storis matuojamas ultragarsiniais arba kitokiais, patvirtinto tipo ir akredituotos metrologijos laboratorijos patikrintais, prietaisais.

8.3. Matavimo vietos turi būti parengtos pagal naudojamo matavimo prietaiso instrukcijos reikalavimus.

8.4. Matavimo rezultatai įforminami protokolu.

9. Indo hidraulinis bandymas

9.1. Indo hidraulinio bandymo periodiškumas nurodytas A priede, o bandymo hidrauliniu slėgiu tvarka – B priede.

10. Baigiamieji darbai

10.1. Sandarumo bandymas

10.1.2. Sandarumo bandymas atliekamas, jeigu indo techninio patikrinimo rezultatai yra geri. Bandoma C priede nurodyta tvarka.

10.2. Požeminės talpyklos izoliacijos būklės patikrinimas

10.2.1. Požeminės talpyklos izoliacija tikrinama Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūno parinktoje vietoje.

10.2.2. Patikrinamas rankiniu būdu atkastas ne mažesnis kaip 1 m2 izoliacijos plotas.

10.2.3. Apžiūrint ir tikrinant prietaisais, nustatomi izoliacijos pažeidimo požymiai, įvertinamos dielektrinės savybės ir izoliacijos būklė.

10.2.4. Patikrinamas izoliacijos prilipimas prie sienelės ir išmatuojamas izoliacijos storis.

10.2.5. Izoliacijos atplėšimo vietoje įvertinama talpyklos sienelės būklė. Nustačius sienelių korozinius pažeidimus, prietaisais patikrinamas visos požeminės talpyklos izoliacijos vientisumas.

10.2.6. Nustačius izoliacijos pažeidimus, ji pataisoma ir prietaisais pakartotinai patikrinamas izoliacijos vientisumas.

10.2.7. Izoliacijos būklės patikrinimas įforminamas protokolu.

10.3. Talpyklos įžemintuvo varžos matavimas

10.3.1. Prieš pradedant naudoti požeminę talpyklą išmatuojama įžemintuvo varža. Varža neturi būti didesnė kaip 4, jeigu prie talpyklos yra sumontuoti elektros įrenginiai (dujų garintuvas, katodinė stotis ar kt.), ir 10, kai jų nėra. Periodiškai įžemintuvo varža matuojama ne rečiau kaip vieną kartą per metus ir po jo remonto.

10.3.2. Talpyklos įžemintuvo varžos matavimas įforminamas protokolu.

11. Parengimas naudojimui

11.1. Patikrinimo rezultatų įforminimas

11.1.1. Techninio patikrinimo rezultatus Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūnas arba indo savininkas įrašo į indo pasą. Jei rezultatai teigiami, nurodoma kito bandymo data, leidžiamasis darbinis slėgis ir suteikiamas leidimas indą toliau naudoti.

11.1.2. Prie indo paso pridedami ir kartu saugomi dokumentai:

a) indo sienelių storio matavimo (požeminėms talpykloms, kitiems indams – jeigu reikia);

b) požeminės talpyklos izoliacijos tikrinimo;

c) indo, jo instaliacijos bei uždarymo įtaisų sandarumo bandymo;

d) įžemintuvo varžos matavimo.

11.1.3. Duomenys apie techninį patikrinimą taip pat įrašomi indo techninėje kortelėje. Techninėje kortelėje formatu ne mažesniu kaip 200 x 150 mm įrašoma:

a) indo registracijos numeris;

b) leidžiamasis slėgis;

c) kitos išorinės ir vidaus apžiūros ir hidraulinio bandymo metai, mėnuo ir diena.

11.1.3.1. Antžeminiams indams ir automobilinėms cisternoms techninio patikrinimo duomenys užrašomi dažais ant indo matomoje vietoje.

12. Darbų sauga

12.1. Parengti indą techniniam patikrinimui ir atlikti baigiamuosius darbus gali kvalifikuoti darbuotojai.

12.2. Darbams atlikti kvalifikuota tarnyba turi turėti reikiamas instrukcijas. Darbų saugos reikalavimai nurodyti E priede.

______________

A priedas (normatyvinis)

Techninio patikrinimo periodiškumas

A.1. Priimamasis techninis patikrinimas

A.1.1. Priimamasis techninis patikrinimas atliekamas po indo sumontavimo, o požeminėms talpykloms – prieš jų izoliavimą. Jei nebuvo pažeisti indą pagaminusios gamyklos nustatyti saugojimo terminai ir sąlygos, atliekama tik indo vidaus ir išorės apžiūra.

A.1.2. Slėginių indų priimamuosius techninius patikrinimus atlieka priežiūros institucijos pareigūnas.

A.2. Periodiškasis techninis patikrinimas

A.2.1. Periodiškasis indų techninis patikrinimas atliekamas A.2 lentelėje nurodytais terminais.

A.2 lentelė

Techninio patikrinimo periodiškumas

Indo tipas	Vidaus ir išorės apžiūra		Hidraulinis bandymas	Sienelių storio matavimas
	Indo savininkas	Vyriausybės įgaliota priežiūros institucija
1. Antžeminiai stacionarūs indai	2 metai	4 metai	8 metai	**
2. Geležinkelio cisternos	2 metai	6 metai	6 metai	**
3. Automobilinės cisternos	2 metai	4 metai*	8 metai	**
4. Požeminės talpyklos	-	10 metų***	10 metų	10 metų

* Po pirmųjų 4 naudojimo metų neardančiais fizinės kontrolės metodais turi būti patikrintos indo suvirintos sandūros.

** Sienelių storio matavimo būtinumą nustato Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūnas.

*** Požeminėms talpykloms atliekama vidaus apžiūra, izoliacijos ir sienelės po izoliacija būklės patikrinimas Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūno nurodytoje vietoje.

A.2.2. Techninio patikrinimo terminas gali būti atidėtas:

A.2.2.1. Indo savininkui prašant, nurodžius argumentuotas priežastis ir užtikrinus saugų indo darbą, Vyriausybės įgaliota priežiūros institucija indo techninį patikrinimą gali atidėti ne daugiau kaip 6 mėnesiams.

A.2.2.2. Naujai sumontuotų indų galima nebandyti hidrauliniu slėgiu, jeigu nuo jų bandymo gamykloje nepraėjo 12 mėnesių, o vidaus apžiūros metu trūkumų nenustatyta ir montuojant nebuvo virinami indo elementai.

A.3. Neeilinis techninis patikrinimas

A.3.1. Neeilinis techninis patikrinimas atliekamas šiais atvejais:

A.3.1.1. Po indo remonto ir (ar) rekonstrukcijos, jeigu jų metu buvo virinami atskiri indo elementai.

A.3.1.2. Indas po sumontavimo buvo nenaudojamas ilgiau kaip vienerius metus; šiuo atveju vidaus apžiūros metu nenustačius trūkumų, hidraulinis bandymas nebūtinas.

A.3.1.3. Permontavus talpyklą kitoje vietoje.

A.3.1.4. Prieš izoliuojant talpyklą – vidaus ir išorės apžiūra.

A.3.1.5. Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūnui motyvuotai nurodžius indo neeilinio patikrinimo priežastį.

A.3.2. Vyriausybės įgaliotoje priežiūros institucijoje registruojamų slėginių indų neelinius techninius patikrinimus atlieka priežiūros institucijos pareigūnas.

______________

B priedas (normatyvinis)

Hidraulinis bandymas

B.1. Bandymo priemonės

B.1.1. Slėginio indo bandymui naudojami jungiamieji vamzdžiai, jungtys ir uždarymo įtaisai, sudarantys bandymo įrenginį, turi būti parenkami taip, kad išlaikytų dvigubai didesnį slėgį už indo bandymo slėgį.

B.1.2. Slėgio matavimui naudojami du vienodi manometrai, kurių skalė parenkama pagal bandymo slėgį, matavimo paklaida ±0,4.

B.1.3. Bandymo įtaisas turi būti sumontuotas taip, kad į indą nepatektų oras.

B.2. Indo parengimas bandymui ir jo atlikimo tvarka

B.2.1. Indas pripildomas vandens, kurio temperatūra ne žemesnė kaip 5 °C ir ne aukštesnė kaip 40 °C.

B.2.2. Nuimamas(-i) apsauginis(-iai) išmetimo vožtuvas(-ai) ir į jo(jų) vietą(-as) įdedama(-os) aklė(-ės), taip pat įdedamos aklės prieš uždarymo įtaisus.

B.2.3. Prijungiamas rankinis hidraulinis siurblys, siurblys ir bandymo įtaisas užpildomi vandeniu.

B.2.4. Pripildžius indą vandens, ventilis, per kurį atliekamas prapūtimas, uždaromas ir slėgis didinamas iki bandymo slėgio – P_b, po to siurblys atjungiamas.

čia:

P_b – bandymo slėgis;

P_sk – skaičiuojamasis indo slėgis.

B.2.5. Indo bandymo trukmė ne mažesnė kaip 10 min., po to, jei nepasirodo vanduo ir nemažėja slėgis, bandymo slėgis lėtai sumažinamas iki darbinio slėgio – Pd ir laikomas, kol atidžiai apžiūrimas visas bandymo įtaisas ir matomos indo dalys.

B.3. Bandymo rezultatų įvertinimas

B.3.1. Hidraulinį bandymą indas išlaikė, jei bandymo metu nenustatyta:

a) indo ir jo elementų įtrūkimai;

b) nuotekis ir rasojimas per suvirintus sujungimus ir pagrindinį metalą;

c) matomų liekamųjų deformacijų.

B.3.2. Jei apžiūrėjimo metu indo išorėje aptinkamas pasirodęs vanduo ar baigiant apžiūrą sistemoje sumažėjęs slėgis, tai pašalinus nesandarumus bandymas pakartojamas. Jeigu bandymo metu indo viduje girdisi ūžesys, smūgiai ir jei slėgis mažėja, tai bandymas nutraukiamas, indas apžiūrimas ir nustatomos šių reiškinių priežastys.

B.4. Bandymo įforminimas

B.4.1. Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos pareigūnas hidraulinio bandymo rezultatus įrašo į indo pasą, nurodydamas kito bandymo datą ir leidžiamąjį darbinį slėgį.

B.5. Leidžiamoji bandymo paklaida

B.5.1. Leidžiamoji bandymo paklaida lygi slėgio manometrų paklaidai ± 0,4.

______________

C priedas (normatyvinis)

Sandarumo bandymas

C.1. Bandymo priemonės

C.1.1. Visi slėginiai vamzdynai, jungtys ir uždarymo įtaisai, sudarantys bandymo įtaisą, turi išlaikyti dvigubai didesnį už bandymo slėgį.

C.1.2. Slėgio matavimui naudojami du vienodi manometrai, kurių skalė parenkama pagal bandymo slėgį, matavimo paklaida ±0,4.

C.2. Bandymo parengimas ir atlikimo tvarka

C.2.1. Prieš sandarumo bandymą sumontuojami patikrinti: apsaugos vožtuvai, slėgio reguliatoriai, uždarymo įtaisai, slėgio matavimo prietaisai. Peržiūrimi ir atnaujinami visų indo instaliacijos jungčių sandarikliai, uždaromi uždarymo įtaisai.

C.2.2. Bandymo slėgis turi būti lygus indo darbiniam slėgiui – P_d.

C.2.3. Sandarumo bandymui naudojamas suslėgtas oras, azotas ar kitos inertinės dujos.

C.2.4. Indas užpildomas bandymo dujomis iki pasiekiamas bandymo slėgis.

C.2.5. Atjungus bandymo dujų tiekimą ir nekeičiant slėgio 1 valandą, išlaikomas bandymo slėgis. Po to tikrinama, ar nėra bandymo dujų ištekėjimo per jungtis.

C.3. Bandymo rezultatų įvertinimas

C.3.1. Sandarumo bandymą indas išlaikė, jei bandymo metu nebuvo konstatuota:

a) slėgio sumažėjimo per 1 valandą;

b) bandymo dujų ištekėjimo per indo ir instaliacijos jungtis, įrenginius ir uždarymo įtaisus.

C.3.2. Jei apžiūrėjimo metu pastebima, kad išteka bandymo dujos, ar baigiant apžiūrą bandymo įtaise yra sumažėjęs slėgis, tai, pašalinus nesandarumus, bandymas pakartojamas.

C.4. Bandymo įforminimas

C.4.1. Kvalifikuotos tarnybos įgaliotas darbuotojas, atlikęs bandymą, surašo indo, jo instaliacijos ir uždarymo įtaisų sandarumo bandymo įforminimo dokumentą.

C.5. Leidžiamoji bandymo paklaida

C.5.1. Leidžiamoji bandymo paklaida lygi slėgio manometrų paklaidai ± 0,4.

______________

D priedas (informacinis)

Indų vidinių paviršių defektų aprašymas, įvertinimas ir brokavimo sąlygos regimosios apžiūros metu

D.1. Bendroji dalis

D.1.1. Šiame priede dujų vartotojams pateikiamos nuorodos, kaip taikyti bendruosius brokavimo kriterijus. Tai bus naudinga tiems vartotojams, kurie turi nedaug praktinės patirties.

D.2. Fiziniai ir medžiagos defektai

D.2.1. Indų defektai gali būti fiziniai, medžiagos ar atsiradę dėl aplinkos poveikio arba naudojimo sąlygų sukeltos korozijos.

D.2.2. Kai kurie defektai, pvz., aštriabriaunis įbrėžimas, šalinami šlifuojant arba kitais priimtinais mechaninio apdirbimo būdais.

D.2.3. Po tokio paviršiaus apdirbimo dar kartą turi būti išmatuotas indo sienelių storis. Sienelės storį pašalinto defekto vietoje galima matuoti ultragarsiniu defektoskopu.

D.2.4. Suskystintų angliavandenilinių dujų indų fiziniai ir medžiagos defektai įvertinami pagal D.1 lentelę.

D.3. Korozija

D.3.1. Reikia didelės patirties ir sugebėjimų įvertinti, ar iš vidaus arba išorės surūdiję indai yra saugūs ir tinkami tolesniam naudojimui.

D.3.2. Labai svarbu, kad prieš patikrinimą nuo indų paviršių būtų nuvalyti korozijos produktai. Korozijos produktai indų viduje turi būti valomi kibirkšties nesukeliančiais įrankiais ir instrumentais.

D.3.3. Indų sienelių korozija įvertinama pagal D.2 lentelę.

D.1 lentelė

Indo korpuso fiziniai ir medžiagos defektai

Defektas	Aprašymas	Brokavimo kriterijai
Deformacija	Regimasis indo sienelės išsipūtimas	Visi indai su šiais defektais.
Įdaužimas	Metalo įspaudimas, kuriame nėra nei įterpto, nei nuplėšto metalo	Kai bet koks įdaužimas gilesnis už vieną ketvirtąją jo pločio bet kuriame taške (pvz., kai h>d/4). Mažo skersmens indams šios bendrosios normos gali būti tikslinamos.
Įpjovimas arba gilus įrėžimas	Aštrus įspaudimas, kai metalas buvo pašalintas arba perskirtas	Kai bet kokio įpjovimo ar įrėžimo ilgis daugiau kaip 20% indo skersmens arba gylis daugiau kaip 5% sienelės storio.
Įdaužimas su įpjovimu arba giliu įrėžimu	Paviršiaus įdubimas, kuriame yra įdaužimas ar įpjovimas	Kai įlenkimas ar įdaužimas didesnis už brokavimo normą kiekvienam defektui atskirai (žr. aukščiau). Kai individualios įlenkimo ar įdaužimo normos neviršytos, bet kai įlenkimo gylis viršija 1,5 mm arba skersmuo yra 35 kartus mažesnis už gylį (pvz., kai h>1,5 mm arba d<35h) arba įpjovimo gylis beveik lygus įlenkimo skersmeniui.
Įtrūkimas	Metalo įplyšimas arba įskilimas	Visi indai su šiais defektais.
Sluoksniavimasis (raukšlės arba sulenkimai)	Pleišėjimas – tai indo sienelių sluoksniavi- masis, kartais tai nutrūkusios, įlūžusios sienelės	Visi indai su šiais defektais, viršijančiais konstruktorių reikalavimus.
Elektros lankinio ar dujinio suvirinimo nudegimai	Indo metalo apdegimas, sukietėjusi karščio paveikta zona, suvirinimo metalo priedai, virinant pašalintas metalas, atsiradusios duobutės	Visi indai su šiais defektais.

D.2 lentelė

Indo sienelių korozija

Defektas	Aprašymas	Brokavimo kriterijai
Bendroji korozija	Kai dėl korozijos suplonėja daugiau kaip 20% vidinių ir išorinių indo sienelių	Kai korozija įsiskverbia giliau kaip į 20% pradinio sienelių storio arba visiškai nesimato pirminio paviršiaus. Jei korozija yra apėmusi didelį plotą ir įsiskverbimo gylis artimas leidžiamajai ribai, papildomai išmatuojamas sienelių storis ultragarsiniu defektoskopu.
Vietinė korozija	Sienelių storis sumažėjęs mažesniame kaip 20% viso indo ploto arba atskirų kraterių skersmuo didesnis kaip 10 mm	Kai korozija įsiskverbusi giliau kaip į 20% pradinio sienelių storio arba pradinį paviršių sunku įvertinti. Jei korozijos gylio ir ploto charakteristikos yra artimos leidžiamajai ribai, papildomai išmatuojamas sienelių storis ultragarsiniu defektoskopu.
Grandininė – juostinė duobučių korozija	Beveik besijungiančios korozijos duobutės, sudarančios išilginę ar ratu einančią juostą arba siaurą liniją	Jei korozijos juostos ilgis bet kuria kryptimi didesnis kaip 1/3 perimetro arba įsiskverbimo gylis didesnis kaip 25% pradinio sienelės storio.
Kanalinė korozija	Intensyvesnė juostinės korozijos forma
Atskiros duobutės	Vidinė arba išorinė atskirų duobučių korozija, kurių skersmuo iki 10 mm ir koncentracija ne didesnė kaip viena duobutė 500 mm^2 paviršiaus plote.	Jei korozijos duobučių, kurių skersmuo didesnis kaip 5 mm, gylis didesnis kaip 40% pradinio sienelės storio. Jei korozijos duobučių skersmuo mažesnis kaip 5 mm, reikia patikrinti, ar pakankamas metalo storis tolesniam indo naudojimui.

Taikant brokavimo kriterijus, nurodytus D.2 lentelėje, reikia atsižvelgti į indo naudojimo sąlygas, defektų pobūdį ir saugos veiksnius.

______________

E priedas (normatyvinis)

Darbų sauga

E.1. Bendrieji reikalavimai

E.1.1. Naudojamų suskystintų angliavandenilinių dujų indų parengimas techniniam patikrinimui priskiriamas pavojingų darbų su dujomis kategorijai ir atliekamas pagal saugos reikalavimus pavojingiems darbams su dujomis.

E.1.2. Kvalifikuota tarnyba, rengianti indus techniniam patikrinimui, privalo turėti reikiamus įrengimus, priemones, prietaisus darbų atlikimui, darbų saugos ir technologines instrukcijas ir kvalifikuotus darbuotojus.

E.2. Saugos reikalavimai darbuotojams

E.2.1. Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, ir moterys negali atlikti suskystintų angliavandenilinių dujų indų išvalymo darbų.

E.2.2. Indą techniniam patikrinimui parengia ne mažiau kaip trys kvalifikuoti darbininkai ir darbų vadovas.

E.2.3. Visi darbuotojai turi būti išlaikę kvalifikacijos egzaminą ir turėti įgalinimus atlikti pavojingus darbus su dujomis.

E.3. Saugos reikalavimai prieš darbo pradžią

E.3.1. Sudaromas darbų organizavimo planas ir išrašomas pavojingų darbų su dujomis leidimas.

E.3.2. Pavojingi darbai su dujomis pradedami tik leidus darbų vadovui.

E.3.3. Prieš darbų pradžią pastatomi įspėjamieji ženklai, darbo zona 8 m spinduliu laikinai aptveriama. Darbo zona turi būti aprūpinta reikiamu pirminių gaisro gesinimo priemonių kiekiu.

E.3.4. Visi darbuotojai instruktuojami, kaip saugiai atlikti darbus.

E.3.5. Indo parengimo techniniam patikrinimui metu darbo zonoje negali būti asmenų, neįrašytų į pavojingų darbų su dujomis leidimą.

E.4. Saugos reikalavimai darbo įrankiams

E.4.1. Indų vidui valyti naudojami kibirkščių nesukeliantys įrankiai ir instrumentai.

E.4.2. Indo viduje apšvietimui galima naudoti nesukeliančius sprogimo pavojaus elektros šviestuvus ir įrankius, kurių įtampa ne aukštesnė kaip 12 V, juos įjungti ir išjungti galima tik talpyklos išorėje.

E.4.3. Nusileidimui į indą naudojamos medinės kopėtėlės. Jos turi būti su įtaisais, kuriais pritvirtinamos prie talpyklos landos. Kopėtėlių galai turi būti su guminiais ar kitos neslystančios, nekibirkščiuojančios medžiagos antgaliais.

E.4.4. Darbo įrankiai dirbančiam indo viduje darbuotojui turi būti perduodami iš rankų į rankas arba nuleidžiami plastiko taroje virve.

E.4.5. Vandeniui išsiurbti ir išvežti turi būti naudojama specialios paskirties autocisterna su kibirkščių gesikliu.

E.4.6. Dujų analizatoriai turi būti periodiškai tikrinami.

E.5. Saugos reikalavimai darbo vyksme

E.5.1. Indo valymo darbai pradedami tik kai dujų koncentracija jame neviršija 1/5 žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos.

E.5.2. Darbuotojai ir darbų vadovas, rengiantys indą techniniam patikrinimui, privalo dėvėti guminę avalynę ir tam skirtus, kibirkščių nesukeliančius rūbus.

E.5.3. Dujų koncentracija indo apačioje turi būti tikrinama prieš įlipant į indą ir periodiškai (ne rečiau kaip kas 30 min.) – dirbant jame.

E.5.4. Indo vidų valyti gali tik vienas darbuotojas, jį privalo stebėti du darbuotojai, esantys išorėje (neskaitant darbų vadovo).

Visi darbuotojai turi turėti parengtas asmenines saugos priemones.

E.5.5. Darbų vadovas turi stebėti, kaip vykdomi darbai indo viduje, ir jis atsako už saugų darbų atlikimą.

E.5.6. Darbuotojas, dirbantis indo viduje, turi dirbti su žarnine dujokauke, galima naudoti izoliuojantį kvėpavimo organų apsaugos aparatą, specialia nesukeliančia kibirkščiavimo apranga ir avalyne, patikimai užsisegęs gelbėjimo diržu, turinčiu juostas per pečius, o jų susikirtimo vietoje – prie žiedo pririštą virvę. Darbo su dujokauke trukmė indo viduje turi būti ne ilgesnė kaip 15 min., po to daroma 15 min. pertrauka indo išorėje.

E.5.7. Dirbant indo viduje, indas turi būti ventiliuojamas mechaniniu būdu pučiant orą. Periodiškai, ne rečiau kaip kas 30 min., iš blogiausiai ventiliuojamų indo vietų turi būti imami oro bandiniai užterštumo dujomis patikrinimui.

E.5.8. Pripildant indą vandeniu, dujos išleidžiamos jas sudeginant per žvakę, kuri įrengiama ne arčiau kaip 10 m nuo aptvėrimo, gaisrui kilti nepavojingoje vietoje.

E.5.9. Nuosėdos nuo indo sienelių valomos spalvoto metalo mentelėmis, nuolat sieneles drėkinant ir surenkant nuosėdas į plastikinį indą.

E.5.10. Nuosėdos ir purvas taip pat drėkinami, kad savaime neužsiliepsnotų, ir tą pačią dieną būtinai išvežami į tam skirtą vietą, suderintą su aplinkos apsaugos priežiūros institucija, ir sudeginami.

E.5.11. Darbų vadovas, esant pavojingoms gamtinėms sąlygoms (perkūnija, vėjo škvalas ir pan.), turi nedelsdamas nutraukti darbus.

E.5.12. Darbuotojas, dirbantis indo viduje, turi periodiškai konkliudentiniais veiksmais (gestais, virvės patraukimu ar kt.) bendrauti su stebinčiais darbuotojais, patvirtindamas savo saugumą.

E.6. Saugos reikalavimai avariniais atvejais

E.6.1. Jeigu matuojant dujų koncentraciją nustatoma, kad ji viršija1/5 žemutinės dujų užsiliepsnojimo koncentracijos, darbai nedelsiant nutraukiami, darbuotojas turi iš indo pasišalinti, nustatomos dujų atsiradimo priežastys.

E.6.2. Jei reikia, indas papildomai garinamas. Indo vidaus išvalymo darbai pratęsiami tik pakartotinai patikrinus, ar nesikaupia dujos indo viduje, ir leidus darbų vadovui.

E.6.3. Nusileisti į indą gelbėti nukentėjusiųjų galima tik su žarnine dujokauke (izoliuojančiu kvėpavimo organų apsaugos aparatu) bei patikimai apsijuosus gelbėjimo diržu ir virve, kai viršuje prie landos lieka ne mažiau kaip du darbuotojai.

E.7. Saugos reikalavimai baigus darbą

E.7.1. Kai darbai neatliekami, neleidžiama palikti atvirų indo angų. Sutvarkoma darbo zona, indo anga uždengiama standartiniu dangčiu, kuris priveržiamas 3–4 varžtais.

______________