LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL KULTŪRINIŲ DRAUSTINIŲ, KULTŪRINIŲ REZERVATŲ (REZERVATŲ–MUZIEJŲ), ISTORINIŲ VALSTYBINIŲ PARKŲ STEIGIMO KRITERIJŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. birželio 29 d. Nr. ĮV-309

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 21 straipsnio 3 dalimi,

tvirtinu pridedamą Kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų (rezervatų–muziejų), istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijų aprašą.

 

 

KULTŪROS MINISTRAS                                                           VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-309

 

KULTŪRINIŲ DRAUSTINIŲ, KULTŪRINIŲ REZERVATŲ (REZERVATŲ–MUZIEJŲ), ISTORINIŲ VALSTYBINIŲ PARKŲ STEIGIMO KRITERIJŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų (rezervatų–muziejų), istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja inicijavimo steigti saugomas vietoves kriterijus bei kultūros paveldo vietovei apsaugoti steigiamos saugomos teritorijos kategorijos, tipo ar rūšies nustatymo kriterijus (toliau – Kriterijai).

2. Aprašu privalo vadovautis:

2.1. valstybinių kultūrinių draustinių, savivaldybių kultūrinių draustinių, kultūrinių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose, kultūrinių rezervatų (rezervatų–muziejų), kultūrinių rezervatinių apyrubių, istorinių nacionalinių parkų, istorinių regioninių parkų (toliau – saugoma vietovė) steigimą galinčios inicijuoti, tokias vietoves steigiančios, teikiančios jų steigimą ar išvardytų kultūrinių draustinių statusą kultūros paveldo vietovėms taikančios institucijos pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) reikalavimus;

2.2. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo tarybos);

2.3. kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atlieka steigiamų saugomų vietovių ribų planui ar kitiems specialiojo planavimo dokumentams parengti mokslinius tyrimus bei kitas teisės aktuose numatytas procedūras.

3. Saugoma vietovė steigiama ir jos ribos nustatomos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vertinimo tarybų nustatytą kultūros paveldo vietovės ir joje esančių kultūros paveldo objektų, lemiančių vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, bei apibrėžtą kultūros paveldo vietovės teritoriją.

4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme bei kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. INICIJAVIMO STEIGTI SAUGOMAS VIETOVES KRITERIJAI

 

5. Saugoma vietovė steigiama, kai, mokslinių tyrimų ir (ar) stebėsenos duomenimis, dėl ūkinės ar kitos žmogaus veiklos kultūros paveldo vietovei ar joje esantiems kultūros paveldo objektams gresia išnykimas, sunaikinimas arba vertingųjų savybių praradimas.

6. Inicijuojant saugomos vietovės steigimą, pirmenybės teikimo kriterijai yra:

6.1. kultūros paveldo vietovė, susijusi su Lietuvos valstybingumo arba regioninės svarbos istoriniais centrais;

6.2. kultūros paveldo vietovę ketinama saugoti kaip kultūrinį rezervatą, kultūrinę rezervatinę apyrubę, valstybinį kultūrinį draustinį ar savivaldybės kultūrinį draustinį, ar kultūrinį draustinį, esantį valstybiniame parke ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijoje;

6.3. kultūros paveldo vietovė turi palankiausias sąlygas pažintiniam turizmui plėtoti;

6.4. kultūros paveldo vietovei visą arba didžiąją reikalingo žemės ploto dalį saugomai teritorijai įsteigti sudaro valstybinė ar savivaldybių žemė.

 

III. STEIGIAMOS SAUGOMOS VIETOVĖS KATEGORIJOS, TIPO AR RŪŠIES NUSTATYMO KRITERIJAI

 

7. Steigiamai saugomai vietovei nustatant saugomos teritorijos kategoriją, tipą ar rūšį, kriterijų taikymas turi remtis mokslinių tyrimų ir (ar) stebėsenos duomenimis.

8. Kultūriniai rezervatai, kultūrinės rezervatinės apyrubės, kultūriniai draustiniai steigiami apsaugoti tam pačiam lemiančių vertingųjų savybių pobūdžiui priklausančius ir (ar) homogeniškus pagal tarpusavio funkcinį ryšį, chronologiją, semantiką, raidą ar saugojimo būdą kultūros paveldo vietovėje esančius kultūros paveldo objektus kartu su supančiu kultūriniu kraštovaizdžiu.

9. Istoriniai valstybiniai parkai steigiami apsaugoti didelio ploto kultūros paveldo vietovę ar dideliame plote esančias atskiras, nevienarūšes kultūros paveldo vietoves, kai jose esantys kultūros paveldo objektai kartu su supančia gamtine aplinka atspindi jų sanglaudą ir vientisumą bei tokios teritorijos istorinę raidą.

10. Steigiamos saugomos vietovės kategorija, tipas nustatomi pagal šiuos kriterijus:

10.1. kultūriniai rezervatai (rezervatai–muziejai) ar kultūrinės rezervatinės apyrubės, kai:

10.1.1. vieninteliu kultūros paveldo vietovės išsaugojimo būdu pripažįstamas joje vykdomos ūkinės veiklos nutraukimas;

10.1.2. reikalinga užtikrinti vietovėje esančių kultūros paveldo objektų autentiškumo palaikymą;

10.1.3. reikalinga išsaugoti tipišką arba unikalų vietovės kultūrinį kraštovaizdį ir joje esančius ypač vertingus kultūros paveldo objektus;

10.1.4. reikalinga organizuoti nuolatinius vietovės ir joje esančių kultūros paveldo objektų mokslinius tyrimus, stebėjimus ir (ar) muziejinį darbą.

10.2. kultūriniai draustiniai, kai:

10.2.1. vertingų moksliniu ir pažintiniu požiūriu kultūros paveldo vietovėje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant kultūros paveldo vietovėje ūkinės veiklos;

10.2.2. siekiama išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo objektus;

10.2.3. reikalinga užtikrinti kraštovaizdžio pusiausvyrą;

10.2.4. siekiama sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams;

10.2.5. norima atkurti tradicinius kultūrinės aplinkos elementus, iš esmės tokios aplinkos nekeičiant ir nemažinant kultūros paveldo vietovės ar joje esančių kultūros paveldo objektų reikšmingumo;

10.2.6. siekiama sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui;

10.3. istoriniai valstybiniai parkai, kai:

10.3.1. reikalinga išsaugoti teritorijos gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį;

10.3.2. kontroliuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose, teritorijose;

10.3.3. atkurti teritorijoje sunaikintus ir pažeistus kultūros ar gamtos paveldo objektus ir vietoves;

10.3.4. teritorijoje sudaryti sąlygas moksliniams tyrimams gamtos ir kultūros paveldo apsaugos srityse;

10.3.5. propaguoti ir remti regiono etnokultūros tradicijas;

10.3.6. plėtoti paveldosauginį ir aplinkosauginį švietimą;

10.3.7. sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui;

10.3.8. užtikrinti ir propaguoti kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingųjų savybių tęstinumą.

11. Kultūrinių draustinių rūšys nustatomos atsižvelgus į Vertinimo tarybų nustatytą kultūros paveldo vietovės ar joje esančių kultūros paveldo objektų lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį.

12. Pagal kultūros paveldo vietovių ar joje esančių kultūros paveldo objektų lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį steigiamų kultūrinių draustinių rūšys parenkamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

12.1. archeologiniai draustiniai – kultūros paveldo vietovėms apsaugoti, kurioms nustatytas archeologinis lemiantis vertingų savybių pobūdis;

12.2. etnokultūriniai draustiniai – kultūros paveldo vietovėms apsaugoti, kurioms nustatytas etnokultūrinis lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ar etnokultūrinis vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinio, istorinio, kultūrinės raiškos, sakralinio, urbanistinio ir želdynų lemiančių vertingųjų savybių pobūdžių derinyje;

12.3. istoriniai draustiniai – kultūros paveldo vietovėms apsaugoti, kurioms nustatytas istorinis lemiantis vertingųjų savybių pobūdis ar istorinis vertingųjų savybių pobūdis yra archeologinio, architektūrinio, etnokultūrinio, kultūrinės raiškos, sakralinio, urbanistinio ir želdynų lemiančių vertingųjų savybių pobūdžių derinyje;

12.4. urbanistiniai/architektūriniai draustiniai – kultūros paveldo vietovėms apsaugoti, kurioms nustatytas urbanistinis ar architektūrinis lemiančių vertingųjų savybių pobūdis arba urbanistinis ar architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis yra archeologinio, etnokultūrinio, istorinio, kultūrinės raiškos, sakralinio ir želdynų lemiančių vertingųjų savybių pobūdžių derinyje.

13. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, Vertinimo tarybai pripažinus kultūrinį kraštovaizdį reikšmingu, kultūros paveldo vietovei apsaugoti teisės aktų nustatyta tvarka gali būti steigiamas kompleksinis kraštovaizdžio draustinis.

14. Kultūros ministras gali siūlyti savivaldybėms kultūros paveldo vietovėms apsaugoti steigti savivaldybių kultūrinius draustinius.

15. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, istoriniai nacionaliniai parkai steigiami nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui saugoti bei valstybingumo centrų kultūros paveldo vietovėms ar kultūros paveldo objektų sankaupai apsaugoti, o istoriniai regioniniai parkai – gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti bei istorinių centrų ar istoriškai vertingų teritorijų kultūros paveldo objektams ar vietovėms apsaugoti.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

16. Šių Kriterijų taikymui metodiškai vadovauja Kultūros ministerija.

17. Reikalingus mokslinius tyrimus ir stebėseną saugomai vietovei įsteigti organizuoja ir finansuoja saugomos vietovės steigimą inicijuojanti arba galinti inicijuoti institucija.

______________