LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. BALANDŽIO 10 D. NUTARIMO NR. 407 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAPČIŲ APSAUGOS KOORDINAVIMO KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. vasario 8 d. Nr. 133
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31-867) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAPČIŲ APSAUGOS KOORDINAVIMO KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 407
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. vasario 8 d. nutarimo
Nr. 133 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAPČIŲ APSAUGOS KOORDINAVIMO KOMISIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos (toliau vadinama – Komisija) veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, Komisijos ir jos narių teises, Komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiomis sutartimis grindžiamais ir jas įgyvendinančiais tarptautinių organizacijų sprendimais, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29), kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais.
II. KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5. Komisijos uždaviniai yra:
5.2. koordinuoti Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugos veiksmus;
6. Įgyvendindama jai pavestus uždavinius, Komisija:
6.1. teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga, tobulinimo ar pripažinimo netekusiais galios, galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo sistemos tobulinimo;
6.2. nustato bendruosius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo, fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotų įslaptintų dokumentų administravimo) reikalavimus;
6.4. prireikus inicijuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos sudarymo ar sudarytų sutarčių denonsavimo procesą;
6.5. koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos reikalavimų įgyvendinimą;
6.6. užtikrina Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, susijusiose su įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimu, numatytų informacijos apsaugos veiksmų kontrolės organizavimą ir atlikimą laiku visuose paslapčių subjektuose ir jų struktūriniuose padaliniuose, kuriuose saugoma užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija;
6.7. užtikrina užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“ atitikmenimis, reikiamų apsaugos veiksmų atlikimo kontrolę;
6.8. įgalioja paslapčių subjektus ar jų struktūrinius padalinius atlikti institucijų, atsakingų už tarptautinių sutarčių dėl įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimą, funkcijas;
6.9. siūlo Valstybės saugumo departamentui steigti nacionalinę Centrinę registratūrą, vykdančią užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotų įslaptintų dokumentų su slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ atitikmenimis registraciją, apskaitą ir paskirstymą;
6.10. paslapčių subjektų teikimu priima sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos registratūrų steigimo ar panaikinimo tikslingumo, įsteigtas registratūras pripažįsta tinkamomis saugoti Lietuvos Respublikai perduotą įslaptintą informaciją;
6.11. siūlo paslapčių subjektams steigti kitas savarankiškas įslaptintos informacijos registratūrų sistemas arba jas panaikinti, jeigu to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai;
6.12. atlieka kitas funkcijas, užtikrindama Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos saugumą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir šiomis sutartimis grindžiamų ir jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus;
6.13. kandidatūras tikrinusių institucijų teikimu priima sprendimus dėl asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo asmenims, kuriems atliekant tarnybines pareigas reikia dirbti ar susipažinti su įslaptinta užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, ir išduoda minėtuosius pažymėjimus;
6.14. esant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytiems pagrindams, savo iniciatyva, Valstybės saugumo departamento ar paslapčių subjekto motyvuotu teikimu panaikina asmens patikimumo pažymėjimus;
6.15. paslapčių subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti asmens patikimumo pažymėjimus arba leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, arba asmenims, neturintiems Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje cenzo;
6.16. nagrinėja paslapčių subjektų parengtus detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus bei tokių sąrašų pakeitimus ir teikia paslapčių subjektams dėl jų pasiūlymus ir pastabas;
6.17. pasibaigus Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytam informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ar „Slaptai“, įslaptinimo terminui, paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl įslaptinimo termino pratęsimo tikslingumo;
6.18. teikia paslapčių subjektams pasiūlymus dėl informacijos, kuri pagal pobūdį ir svarbą turėtų būti įslaptinta, tačiau nuosavybės teise priklauso paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijimo pagrįstumo, galimo atlygio informacijos savininkui dydžio;
6.19. paslapčių subjektų teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės valstybės paslaptį sudarančią informaciją perduoti kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis nesudarytos tarptautinės sutartys dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos;
6.20. sprendžia ginčus tarp paslapčių subjektų, taip pat ginčus tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylančius dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės ir leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat asmens patikimumo pažymėjimų, įmonės patikimumo pažymėjimų neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo;
6.21. nustato asmens, rangovo (subrangovo) sutikimo būti tikrinamam, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo ir šio pažymėjimo išdavimą patvirtinančios pažymos, klausimyno, skirto leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija gauti, asmens pasižadėjimo saugoti įslaptintą informaciją, įslaptintų sandorių saugumo klausimyno, įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo formas;
III. KOMISIJOS IR JOS NARIŲ TEISĖS
7. Komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir atlikdama funkcijas, turi teisę:
7.1. gauti iš paslapčių subjektų ir kitų asmenų dokumentus, kitą informaciją ar paaiškinimus, kurių reikia Komisijos uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti;
7.2. kviesti ginčo šalis dalyvauti Komisijos posėdyje, kuriame nagrinėjamas ginčas, prašyti pateikti įrodymus ar paaiškinimus;
7.3. prašyti valstybės institucijų ir įstaigų pagalbos, kurios reikia Komisijos uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti;
7.4. sudaryti darbo grupes pasiūlymams dėl teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, tobulinimo rengti ir atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių problemoms nagrinėti; į šias darbo grupes kviesti kompetentingus valstybės institucijų ir įstaigų specialistus, ekspertus, koordinuoti šių problemų sprendimą;
IV. KOMISIJOS SUDARYMAS IR DARBO ORGANIZAVIMAS
9. Komisija yra kolegiali institucija, susidedanti iš septynių narių. Komisijos pirmininkas – Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, po du narius į Komisiją deleguoja Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Komisijos nariais gali būti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu.
10. Komisijai vadovauja ir jos darbą organizuoja Komisijos pirmininkas, o jeigu jo nėra, – pirmininko pavaduotojas.
11. Komisijos pirmininkas:
12. Pagrindinė Komisijos darbo forma – posėdžiai. Eiliniai Komisijos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per mėnesį Komisijos nustatytu laiku pagal patvirtintą pusmečio darbo planą, kuris prireikus gali būti pakeistas. Prireikus gali būti šaukiami neeiliniai Komisijos posėdžiai.
14. Komisijos narys privalo dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Komisijos narys, negalintis atvykti į posėdį, apie tai prieš 3 darbo dienas turi pranešti Komisijos pirmininkui ar jo pavaduotojui.
15. Jeigu Komisijos narys be pateisinamos priežasties nedalyvauja trijuose posėdžiuose iš eilės, apie tai pranešama Komisijos narį delegavusiam asmeniui.
16. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu. Komisijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvavusių Komisijos narių. Jeigu Komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas posėdžio pirmininko balsas.
17. Komisijos sprendimai, priimti atliekant šių Nuostatų 6.21 punkte nurodytas funkcijas, ir kiti norminio pobūdžio sprendimai skelbiami „Valstybės žiniose“.
18. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą pasirašo asmuo, pirmininkavęs Komisijos posėdžiui, ir Komisijos sekretorius.
19. Valstybės saugumo departamento struktūrinis padalinys, atliekantis ir kontroliuojantis įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Komisijos sekretoriato funkcijas. Komisijos sekretoriumi skiriamas minėtojo Valstybės saugumo departamento struktūrinio padalinio vadovas. Komisijos sekretorius ir sekretoriato darbuotojai privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu.
20. Komisijos sekretoriatas:
21. Komisijos protokolai ir posėdžių medžiagos teisės aktų nustatyta tvarka saugomi Valstybės saugumo departamente.