LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2001 M. SAUSIO 31 D. ĮSAKYMO NR. 26 „DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR ĮSTAIGŲ VIDAUS AUDITO VADOVO PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

2001 m. birželio 6 d. Nr. 161

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 31-1035), iš dalies pakeičiu Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito vadovą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 26 „Dėl Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito vadovo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-457):

1. Išdėstau 1 punktą taip:

„1. Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito vadovas (toliau – audito vadovas) yra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323) veikiančių vidaus audito tarnybų (vidaus auditorių) metodiniai nurodymai, kaip atlikti vidaus auditą valstybės įmonėse ir įstaigose (toliau – valstybės įstaigos)“.

2. Išdėstau 5 ir 6 punktus taip:

„5. Valstybės įstaigose už vidaus audito tarnybos darbą atsako vidaus audito tarnybos vadovas arba vidaus auditorius (toliau – vidaus audito tarnybos vadovas). Vidaus audito tarnybos vadovas organizuoja tarnybos darbą pagal sudarytą metinį planą.

6. Vidaus audito tarnyba gali būti skaidoma į vidaus audito grupes, kurias sudarytų vidaus audito grupės vadovas, vyresnieji auditoriai ir auditoriai. Vidaus audito grupės vadovas:

6.1. vadovauja vidaus audito grupės auditoriams, vyresniesiems auditoriams;

6.2. atsiskaito vidaus audito tarnybos vadovui;

6.3. atsako už vidaus audito rezultatus;

6.4. konsultuojasi su vidaus audito tarnybos vadovu ir dalyvauja rengiant vidaus audito planus;

6.5. teikia vidaus audito tarnybos vadovui vidaus audito ataskaitas;

6.6. vadovauja ir dalyvauja vidaus auditorių teorinio ir praktinio mokymo programoje;

6.7. atlieka kitas pareigas, kurias paskiria vidaus audito tarnybos vadovas“.

3. Išdėstau 9.1 punktą taip:

„9.1. dalyvauti rengiant vidaus audito planą;“.

4. Išdėstau 9.5 punktą taip:

„9.5. rengti vidaus audito ataskaitų projektus;“.

5. Išdėstau 12 punktą taip:

„12. Planuojant vidaus auditą:

12.1. sudaromos informacijų srautų schemos;

12.2. nurodoma testavimo pobūdis, apimtis ir mastas;

12.3. pildomas vidaus audito registras (1 pavyzdys). Registras pildomas kiekvienais finansiniais metais. Kiekvienų metų pabaigoje duomenys apie visas valstybės įstaigas, kuriose per ateinančius finansinius metus reikės atlikti vidaus auditą, įrašomi į registro 1–6 skiltis;

1 pavyzdys

Registras

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas ir adresas	Patikrinimų periodiškumas	Laikotarpis, kurio ataskaitos buvo patikrintos paskutinį kartą	Paskutinio patikrinimo trukmė	Laikotarpis, kurio ataskaitas reikia patikrinti	Metiniame plane numatytas vidaus audito grupės (vidaus auditorių) darbo dienų skaičius	Metiniame plane siūlomos patikrinimo datos	Vidaus audito grupės narių (vidaus auditorių) pavardės	Faktinė vidaus audito trukmė	Žyma apie įvykdymą
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

12.4. parengiamas vidaus audito tarnybos ateinančių metų planas, kuriame turi būti numatytas metinės finansinės atskaitomybės auditas. Planas iki ateinančių metų pradžios patvirtinamas valstybės įstaigos vadovo. Patvirtinto plano duomenys pateikiami registro 7-9 skiltyse;

12.5. parengiami ketvirčio vidaus audito planai, kuriuose turi būti numatytos vidaus audito apimtys, išvardyti audituojami klausimai, auditoriai, kurie atliks vidaus auditą, nurodyta vidaus audito atlikimo tvarkaraštis, vidaus audito procedūros ir ryšiai su audituojamo padalinio darbuotojais. Ketvirčio vidaus audito planus iki atitinkamo ketvirčio pradžios turi patvirtinti vidaus audito tarnybos vadovas;

12.6. parenkamas laikotarpis išsamiam vidaus auditui atlikti“.

6. Išdėstau 18.1 punktą taip:

„18.1. pranešimas apie vidaus auditą (5 pavyzdys). Rekomenduotina, kad pavaldžioms valstybės įstaigoms (struktūriniams padaliniams), kuriose pagal ketvirčio vidaus audito planą bus atliekamas vidaus auditas, turi būti pranešta prieš 5-10 darbo dienų. Siunčiamą pranešimą patvirtina įstaigos vadovas. Pranešimą reikia išsiųsti todėl, kad būtų laiku pateikti apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai.

5 pavyzdys

„Dėl.............................................................................................................  metų vidaus audito

(pavaldžios valstybės įstaigos / struktūrinio padalinio pavadinimas)

Numatoma atlikti jūsų įstaigos (struktūrinio padalinio) vidaus auditą nuo............ iki...............

Vidaus auditą atliks ..............  (pavardės ir pareigos).

Siunčiame dokumentų, kurie bus tikrinami vidaus audito metu, pavadinimų preliminarų sąrašą. Prašome patvirtinti, kad gavote pranešimą.“

Pavaldžios valstybės įstaigos (struktūrinio padalinio) vadovas gali pateikti prašymą atidėti vidaus audito atlikimą. Jeigu tokio prašymo nebuvo gauta, o numatytą patikrinimo dieną atitinkami pareigūnai nepateikia reikiamų dokumentų, vidaus auditorius arba, jei yra, vidaus audito grupės vadovas (toliau – vidaus audito grupės vadovas) turi išsiaiškinti su tos įstaigos (struktūrinio padalinio) vadovu dokumentų nepateikimo priežastis, surašyti jas ir pranešti apie tai vidaus audito tarnybos vadovui. Vidaus audito grupės vadovas negali keisti patvirtinto plano, negavęs vidaus audito tarnybos vadovo patvirtinimo;“.

7. Išdėstau 18.3 punktą taip:

„18.3. informavimas apie vidaus audito ataskaitos projektą. Vidaus audito grupės vadovas, atlikus visas nustatytas vidaus audito procedūras, vidaus audito ataskaitos projektą pateikia audituojamo struktūrinio padalinio arba pavaldžios įstaigos vadovui, kad jis pateiktų ataskaitos projekto vertinimą. Išnagrinėjusi gautą vidaus audito ataskaitos projekto vertinimą, vidaus audito grupė parengia vidaus audito ataskaitą;“.

8. Išdėstau 26.5 punktą taip:

„26.5. įrašai didžiojoje knygoje atitinka buhalterinės apskaitos registrų duomenis;“.

9. Išdėstau 35.5 punktą taip:

„35.5. kiekvienam ilgalaikio turto vienetui suteikiamas inventoriaus numeris ir šis numeris pažymimas ant kiekvieno daikto;“.

10. Išdėstau 47 ir 48 punktus taip:

„47. Atliekant įplaukų vidaus auditą valstybės įstaigoje, turi būti įvertinama, ar:

47.1. visos pajamos, kurias gauna įstaiga, yra teisingai ir tinkamai įvertinamos, pripažįstamos ir pervedamos į valstybės iždo sąskaitą;

47.2. garantuojamas efektyvus įplaukų surinkimo ir apskaitos patikrinimas;

47.3. greitai nustatomi įplaukų nuostoliai arba kitos neužpajamuotos sumos bei komisiniai.

48. Baigus vidaus auditą, parengiama atlikto vidaus audito ataskaita. Ataskaita turi būti objektyvi, aiški, glausta, konstruktyvi ir parengta laiku. Ataskaitoje išdėstyta faktinė medžiaga turi būti nešališka, informacija neiškraipyta. Faktai, išvados ir rekomendacijos turi būti pateikti be išankstinio nusistatymo“.

11. Išdėstau 51 punktą taip:

„51. Parengtą vidaus audito ataskaitą kartu su išvadomis ir rekomendacijomis vidaus audito grupės vadovas teikia valstybės įstaigos audituojamo struktūrinio padalinio arba pavaldžios įstaigos vadovui ir vidaus audito tarnybos vadovui, kuris pateikia ataskaitą savo įstaigos vadovui ir jį informavęs ataskaitos kopiją (nuorašą) pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai“.

12. Išdėstau 57 punktą taip:

„57. Kontrolės žurnalas reguliariai peržiūrimas siekiant įsitikinti, kad vidaus audito ataskaitos yra gaunamos. Vidaus audito ataskaitų kontrolės žurnalas per 15 darbo dienų pasibaigus kiekvienam ketvirčiui pateikiamas vidaus audito tarnybos vadovui“.

13. Išdėstau 58 punkto pirmąją pastraipą taip:

„58. Vidaus audito tarnybos vadovas turi patikrinti iš vidaus audito grupės arba vidaus auditoriaus gautą vidaus audito ataskaitą ir įsitikinti, kad:“.

14. Išdėstau 58.9 punktą taip:

„58.9. audituojamo struktūrinio padalinio arba pavaldžios įstaigos vadovas buvo susipažinęs su šios vidaus audito ataskaitos projektu;“.

15. Išdėstau 60 punktą taip:

„60. Tikimasi, kad audituotas struktūrinis padalinys arba pavaldi įstaiga, gavusi vidaus audito ataskaitą, papunkčiui pateiks atsakymus, kaip šalinami trūkumai, ar atsižvelgiama į pateiktas rekomendacijas jos darbo reglamente nustatytais terminais. Tai turi būti kontroliuojama pildant kontrolės žurnalą (10 pavyzdys).

Jeigu iš įstaigos laiku negaunamas atsakymas, reikia jai priminti. Antrą kartą, jeigu tai būtina, galima priminti dar po mėnesio. Tačiau jeigu atsakymas negaunamas ir tada, priemonių turi imtis valstybės įstaigos vadovas, o Lietuvos Respublikos finansų ministerija turėtų būti informuojama apie tokį vėlavimą.

10 pavyzdys

Įstaigos pavadinimas ir tikslus adresas

Ataskaitos numeris	Tikrinimo laikotarpis	Vidaus audito ataskaitos data	Audituojamo struktūrinio padalinio arba pavaldžios įstaigos vadovo susipažinimo su ataskaita data	Vidaus audito ataskaitoje nurodytų pažeidimų bei rekomendacijų punktų numeriai	Pašalintų pažeidimų ir priimtų rekomendacijų numeriai ir datos pagal ataskaitą	Nepašalintų pažeidimų ir nepriimtų rekomendacijų punktų numeriai pagal ataskaitą
1	2	3	4	5	6	7

“.

16. Išdėstau 63 punktą taip:

„63. Vidaus audito tarnybos veiklos metinė ataskaita turi būti pateikiama valstybės įstaigos vadovui iki kitų metų vasario mėnesio pabaigos, o nuorašas siunčiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai“.

17. Išdėstau 67 punktą taip:

„67. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų (toliau – programos) vykdymo vertinimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2000, Nr. 61-1826), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys programų vykdymo vertinimą“.

18. Išdėstau 70.6 punktą taip:

„70.6. nustatyti, ar lėšos yra tinkamai paskirstytos tarp programų ir priemonių, ar programos atitinka organizacijai priskirtas funkcijas;“.

19. Išdėstau 77 ir 78 punktus taip:

„77. Vertindamos atitinkamos programos vykdymą, vidaus audito tarnybos turi pagrįsti programos vykdymo efektyvumą, t. y. įvertinti santykį tarp pasiektų rezultatų ir šiems rezultatams gauti panaudotų išteklių.

78. Siekdamos nustatyti programos efektyvumą priklausomai nuo programos specifikos, vidaus audito tarnybos, analizuodamos įvairius alternatyvius veiksnius, susijusius su atitinkamos programos vykdymu (toliau – alternatyvios programos), turi pasirinkti išlaidų analizės metodus iš pateiktų 1 priede. Atsižvelgdamos į programos specifiką, vidaus audito tarnybos gali naudoti papildomus (nenurodytus 1 priede) išlaidų analizės metodus, kurie turi būti aprašomi programų vykdymo efektyvumo analizės ataskaitoje (15 pavyzdys)“.

20. Išdėstau 84 punktą taip:

„84. Programos vykdymo vertinimo ataskaitą vidaus audito tarnyba pasibaigus biudžetiniams metams iki vasario 20 dienos teikia savo įstaigos vadovui ir apibendrinamą medžiagą dėl savo įstaigos programų vykdymo (tik išvadas ir rekomendacijas) – Finansų ministerijai, apie tai informuodama savo įstaigos vadovą“.

21. Išdėstau 86 punkto pirmąją pastraipą taip:

„86. Programos vykdymo vertinimo ataskaita rengiama pagal IX skirsnyje pateiktas nuostatas. Pateikiama rekomenduotina programos vykdymo vertinimo ataskaitos forma (17 pavyzdys)“.

22. Laikau netekusiais galios šio vadovo II skirsnį ir 7, 8, 11.8, 13, 24.1, 26.7, 26.8, 54.6, 59 punktus.

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                   JONAS LIONGINAS