LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL NORMINIO DOKUMENTO „ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMO NORMOS IR APIMTYS“ PATVIRTINIMO

 

2001 m. balandžio 24 d. Nr. 141

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos energetikos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 32-743)5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1957) patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų 6.2.14 punktu:

1. Tvirtinu norminį dokumentą „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“ (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte patvirtintas norminis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

3. Laikau norminius dokumentus „Elektros įrenginių bandymo normos“ (1978 m., rusų k.) ir „Vartotojų elektros įrenginių ir aparatų bandymo normos“ (1982 m., rusų k.) netekusiais galios nuo šio įsakymo 1 punkte patvirtinto norminio dokumento įsigaliojimo datos.

 

 

ŪKIO MINISTRAS                                                                                 EUGENIJUS GENTVILAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141

 

ELEKTROS ĮRENGINIŲ BANDYMŲ NORMOS IR APIMTYS

 

1. BENDRIEJI NURODYMAI

 

1.1. Šios normos ir apimtys turi būti taikomos elektrinėms, elektros tinklams ir elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formų, tačiau jos neprivalomos buitiniams elektros energijos vartotojams, eksploatuojant elektros įrenginius. Šios normos turi būti taikomos pradedant naudoti elektros įrenginius ir juos eksploatuojant. Taip pat, turi būti taikomos ir tos gamintojo nurodytos elektros įrenginių naudojimo instrukcijos, kurių nėra šiose normose. Eksploatuojant elektros įrenginius, įmonių techniniai vadovai, atsižvelgiant į vietos sąlygas gali keisti bandymo normas ir metodus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų naudojimo dokumentuose pateiktiems reikalavimams.

1.2. Šios normos numato tradicinius bandymo metodus, kurie taikomi daugelį metų ir yra efektyvūs, taip pat naujus bandymo metodus (įšilimo kontrolė, ištirpusių alyvoje dujų chromatografinė analizė ir kt.), kurie dažniausiai naudojami neišjungus elektros įrenginio ir išaiškina jų defektus.

1.3. Normose įrenginių bandymų ir matavimų kategorijos žymimos taip:

P – pirminė elektros įrenginio kontrolė prieš eksploatavimą bei po rekonstravimo;

R – įrenginio remontas;

T – techninė priežiūra;

A – apžiūra;

M – bandymai ir matavimai tarp remontų.

1.4. Šiose normose yra nurodyta bandymų specifika ir kontroliuojamųjų parametrų ribinės vertės. Elektros įrenginio techninė būklė yra įvertinama, palyginus bandymų rezultatus ne tik su normuotomis vertėmis, bet ir su ankstesnių bandymų bei apžiūrų rezultatais. Bandymų rezultatai turi būti palyginti su kitų fazių bei to paties tipo kitų įrenginių analogiškų bandymų parametrais. Matavimų rezultatų palyginimas su pradinių parametrų vertėmis bei nurodytomis leistinosiomis normomis ir akivaizdus parametrų pokytis įrenginyje rodo, kad įrenginyje yra defektas, kurį būtina pašalinti, siekiant išvengti pavojingų avarinių situacijų.

1.5. Pradedamo eksploatuoti elektros įrenginio pradinės kontroliuojamųjų duomenų vertės yra nurodytos gaminio pase ar gamykloje atliktų bandymų protokoluose. Eksploatavimo bei atestavimo bandymams įvertinti naudojami duomenys, gauti pradedant eksploatuoti naują įrenginį ar jį suremontavus. Įrenginį suremontavus ar rekonstravus, matavimų rezultatai yra pradiniai duomenys, reikalingi būklei įvertinti jį eksploatuojant.

1.6. Įrenginiai, pagaminti užsienio šalyse, sertifikuoti pagal Lietuvoje galiojančius standartus bei darbų saugos reikalavimus, turi būti kontroliuojami remiantis šiomis normomis ir gamintojų naudojimo dokumentuose pateiktais reikalavimais.

1.7. Įrenginiai, be bandymų, numatytų šiose normose, turi būti apžiūrimi, patikrinama mechaninių dalių būklė bei atliekami papildomi bandymai, numatyti įrenginio techninės priežiūros ir remonto instrukcijose.

1.8. Įšilimo kontrolę (termovizoriumi ar kt. priemonėmis) rekomenduojama atlikti visam įrenginių komplektui (pvz., skirstyklai).

1.9. Rezervinių įrenginių ar jų dalies ir detalių būklė įvertinama remiantis šiose normose numatytomis apimtimis. Jų kontrolės periodiškumas nustatomas įmonės techninio vadovo nurodymu, atsižvelgiant į saugojimo sąlygas, bet ne rečiau kaip veikiančių elektros įrenginių.

1.10. Normose nurodytiems elektros įrenginiams iki 35 kV imtinai (toliau tekste iki 35 kV) bandymas 50 Hz dažnio įtampa yra būtinas, išskyrus skirstyklų elektros įrenginius iki 20 kV imtinai (toliau tekste iki 20 kV), kurie gali būti bandomi išlygintąja įtampa, 1,5 karto aukštesne, negu numatyta normose bandymui kintamąja 50 Hz dažnio įtampa.

1.11. Elektros aparatai ir izoliatoriai, kurių vardinė įtampa yra aukštesnė negu eksploatuojamojo elektros įrenginio vardinė įtampa, gali būti bandomi remiantis normomis, skirtomis elektros įrenginiui.

Bandant neatjungtus nuo šynų elektros įrenginius, išlygintoji ar kintamoji 50 Hz dažnio bandomoji įtampa turi atitikti pačią mažiausią prijungtų įrenginių bandymo normą.

Izoliatoriai ir srovės transformatoriai, prijungti prie 6–10 kV kabelių gali būti bandomi kartu su kabeliais. Būklė įvertinama, remiantis galios kabelių bandymo normomis.

1.12. Pakeitus alyvą, elektros įrenginių (išskyrus alyvinius jungtuvus) izoliacija turi būti išbandyta remiantis šiomis normomis.

1.13. Bandant elektros įrenginį, jeigu parametrų vertė viršija nustatytąsias ribas, priežastims išaiškinti ar tiksliau įvertinti jo ir (arba) atskirų dalių būklę, rekomenduojama bandyti ir matuoti papildomai pagal šias normas. Gali būti atliekami ir kiti bandymai bei matavimai, nenumatyti šiose normose, tačiau bandymo parametrų poveikis negali būti didesnis už numatytuos šiose normose.

1.14. Relinės apsaugos, automatikos ir telemechanikos įranga turi būti tikrinama, remiantis normų ir apimčių rekomendacijomis, numatytomis šių įrenginių techniniuose-normatyviniuose dokumentuose.

1.15. Normose vartojami apibrėžimai:

Apžiūra (A) periodinė įrenginio būklės apžiūra, kai įvairūs matavimo prietaisai kontroliuojami (nedemontuoti), paremontuojami bei matuojami neatjungus darbo įtampos (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką „einamasis remontas“). Jeigu reikia, gali būti atjungiama elektros variklių, generatorių ir kitų įrenginių įtampa, bei pakeičiami jutikliai, matavimo prietaisai ir pan. Atliekamas dalinis remontas, kai specialūs demontavimo darbai nereikalingi.

Bandymas – tam tikra tvarka atliekamas techninis veiksmas, nustatant vieną ar kelias produkto, proceso ar paslaugos charakteristikas.

Bandymai ir matavimai tarp remontų (M) tai kompleksas elektros įrenginių bandymų ir įvairių parametrų matavimo darbų, reikalingų nustatyti eksploatavimo charakteristikas (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką „kontrolė tarp remontų“).

Elektros aparatai – jungtuvai, galios skyrikliai, skyrikliai, skirtuvai, trumpikliai, įžemikliai, saugikliai, saugikliai-skyrikliai, ventiliniai iškrovikliai, viršįtampių ribotuvai, ekranuotieji srovėlaidžiai, kondensatoriai ir kt.

Elektros energijos buitinis vartotojas – individualaus gyvenamo namo, ūkinio pastato, buto, kambario bendrabučio tipo daugiabučiame gyvenamajame name, vasarnamio, sodo namelio, automobilio garažo savininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio elektros įrenginiai prijungti prie elektros tinklo ir vartoja elektros energiją, turintys sudarytą su tiekėju elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartį ir nustatytą elektros tinklo nuosavybių ribą.

Elektros įrenginys normalia izoliacija – elektros įrenginys, kurio srovinių dalių izoliacija skirta pagrindinei apsaugai nuo elektros smūgio ir kurį gali veikti atmosferiniai viršįtampiai; skirtas eksploatuoti aplinkoje, kurioje galimas atmosferinių viršįtampių poveikis ir kuris apsaugotas nuo jų poveikio.

Elektros įrenginys susilpninta izoliacija elektros įrenginys, kurio srovinių dalių izoliacija apsaugo nuo elektros smūgio, ir kurio apsaugai nuo atmosferinių viršįtampių turi būti naudojamos specialios priemonės ribojančios jų amplitudę iki 50 Hz dažnio bandomosios įtampos amplitudės vertės.

Elektros įrenginio patikimo darbo būklė elektros įrenginio būklė, kai jis gali atlikti visas savo paskirties funkcijas, išlaikydamas norminiuose arba konstravimo dokumentuose nurodytus naudojimo parametrus.

Įrenginio remontas (R) tai remonto darbai, kurių metu iš dalies ar visiškai keičiamos atskiros įrenginio dalys ir iš dalies arba visiškai grąžinamas įrenginio pradinis resursas (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką „kapitalinis remontas“).

Išlygintoji bandymų įtampa išlygintosios įtampos amplitudinė vertė, kurią turi išlaikyti nustatytosiomis sąlygomis ir nustatytąjį laiką bandoma elektros įrenginio vidinė ir išorinė izoliacija.

Kompleksiniai bandymai – elektros įrenginio bandymų ir matavimų apimtis nustatyta specializuotose programose.

Matavimas – fizikinio didžio vertės radimas matavimo priemone, išlaikančia fizikinio dydžio vienetą.

Matavimo paklaida – skirtumas tarp matavimo rezultato ir matuojamojo fizikinio dydžio tikrosios vertės.

Pirminė elektros įrenginio kontrolė (P) pirminė elektros įrenginio kontrolė, atliekama naujiems pradedamiems eksploatuoti elektros įrenginiams bei juos rekonstravus.

Remontas, įvertinus techninę būklę elektros įrenginio remontas, jo apimtis ir laikas, kurie nustatomi atlikus elektros įrenginio kontrolę, kurios periodiškumas ir apimtis numatyti šiose normose.

Resursas elektros įrenginio patikimo darbo trukmė nuo jo eksploatavimo pradžios ar po remonto grąžintų parametrų iki jo tokios būklės, kada įrenginį eksploatuoti toliau pavojinga arba nebetikslinga.

Rezervinis įrenginys elektros įrenginys, esantis sandėlyje ar sumontuotas parengtas naudoti, šiose bandymų normose nurodytos jo eksploatavimo ir priežiūros taisyklės.

Ribinė leistinoji parametro vertė didžiausia ar mažiausia parametro vertė, kuriai esant dar galima elektros įrenginius eksploatuoti.

Specialūs demontavimo darbai – tai įvairūs ardymo, dangčių nuėmimo darbai, kai reikia išmatuoti ar išbandyti įrenginio viduje esančias dalis.

Techninės būklės kontrolė (toliau – kontrolė) – tikrinama ar elektros įrenginio būklę nusakantys parametrai atitinka šias normas.

Techninė priežiūra (T) tai kompleksas prevencinių ir kitokių priemonių (nesudėtingo remonto), kuriomis siekiama, kad įrenginys ir jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagristą naudojimo laikotarpį atitiktų paskirtį ir būklę (ši kategorija atitinka anksčiau vartotą sąvoką „vidutinis remontas“).

TN tinklo sistematinklas su įžemintąja neutrale.

Techninis vadovas tai savininko ar įmonės vadovo paskirtas atsakingas asmuo, kurio pareigybinėje instrukcijoje numatyta atsakomybė už energetikos įrenginių eksploatavimą.

50 Hz dažnio bandomoji įtampa – tai kintamosios įtampos vertė, kurią turi išlaikyti nustatytomis sąlygomis ir nustatytą laiką bandoma elektros įrenginio vidinė ir išorinė izoliacija.

Kompleksiškai remontuojant elektros įrenginį, kontrolės kategorija „R“ taikoma ir komplektuojančiajai įrangai.

Remontuojant turbogeneratorius, kai išimamas rotorius bandymai atliekami remiantis remonto (R) normomis, o kai rotorius neišimamas apžiūros (A) normomis.

Elektros įrenginio bandymų ir matavimų tarp remontų periodiškumas, jeigu nenurodytas įrenginių eksploatavimo taisyklėse, nustatomas elektros įrenginius eksploatuojančių įmonių norminiais dokumentais.

 

2. BENDRIEJI METODINIAI NURODYMAI ELEKTROS ĮRENGINIAMS BANDYTI

 

2.1. Elektros įrenginiai turi būti bandomi remiantis saugaus darbo taisyklėmis.

Veikiančiame elektros įrenginyje, esant darbo įtampai, izoliacijos charakteristikos gali būti matuojamos tik naudojantis saugia įranga bei įrenginiais, apsaugančiais kontroliuojamojo įrenginio dalis nuo galimo pavojingo potencialo.

2.2. Elektros įrenginių izoliacija bandoma ir izoliacinės alyvos bandomieji pavyzdžiai

paimami, kai izoliacijos temperatūra yra ne žemesnė kaip +5 °C, išskyrus normose numatytus įrenginius, kurie turi būti matuojami, kai temperatūra aukštesnė. Kai kada (priėmimo naudoti bandymai) elektros įrenginius eksploatuojančios įmonės techninio vadovo sprendimu iki 35 kV įtampos elektros įrenginių dielektrinių nuostolių kampo tangentas, izoliacijos varža ir kt. parametrai gali būti išmatuoti ir kai temperatūra žemesnė. Izoliacijos elektrinių parametrų matavimai atlikti, esant neigiamai temperatūrai turi būti kuo greičiau pakartoti, kai temperatūra aukštesnė negu +5 °C.

2.3. Izoliacijos charakteristikos turi būti sulyginamos, kai ta pati arba artima temperatūra (temperatūros gali skirtis ne daugiau kaip +5 °C). Jeigu temperatūrų skirtumas didesnis, parametrai turi būti perskaičiuoti, kai vienoda temperatūra, laikantis konkrečių elektros įrenginiams instrukcijų.

Izoliacijos varža matuojama megommetru, kurio rodmenys registruojami po 60 s nuo matavimo pradžios. Jeigu normose numatyta nustatyti absorbcijos koeficientą (R60“/R15“), megommetro rodmenys fiksuojami du kartus: po 15 s ir 60 s.

2.4. Prieš pradedant bandyti izoliaciją aukštąja įtampa, jos būklė turi būti įvertinta kitais metodais (nustatant ištirpusių dujų kiekį, tgd, drėgmės kiekį ir ir pan.). bei atidžiai apžiūrėta.

Ruošiant elektros įrenginį bandymams (išskyrus eksploatavime esančias besisukančias mašinas) išorinis izoliacijos paviršius turi būti nuvalytas. Kai elektros įrenginys bandomas neatjungus darbo įtampos izoliacijos paviršiaus galima nevalyti.

2.5. Transformatorių, reaktorių ir besisukančių mašinų apvijų izoliacija bandoma 50 Hz dažnio įtampa, prijungiant ją prie kiekvienos elektriškai nepriklausomos grandinės arba lygiagrečių vijų (jeigu tarp jų yra pakankama izoliacija). Bandymo įtampa yra prijungiama prie bandomos apvijos įvado, o kitų – įvadai sujungiami su įžemintu korpusu.

Apvijų, kurių vieni galai yra sujungti (transformatorius izoliuota neutrale ir pan.) ir nėra galimybės sujungimo vietos išardyti, izoliacija yra bandoma tik korpuso atžvilgiu.

2.6. Elektros įrenginius bandant 50 Hz dažnio įtampa, matuojant srovę ir tuščiosios veikos nuostolius matavimo bei galios transformatoriuose, naudoti linijinę tinklo įtampą (nesant techninės galimybės leidžiama naudoti fazinę įtampą).

2.7. Bandymo įtampa turi būti didinama tolygiai, kad būtų galima sekti prietaisų rodmenis, o padidinus iki nustatytos vertės, turi būti išlaikoma pastovi visą numatytą bandymo laiką. Bandymo įtampa, išlaikyta normose nurodytą bandymo trukmės laiką, turi būti tolygiai mažinama iki trečdalio bandymo įtampos ir atjungiama.

2.8. Prieš bandymą ir išbandžius izoliaciją 50 Hz dažnio ar išlygintąja įtampa turi būti išmatuota izoliacijos varža. Izoliacija turi būti išbandyta išlygintąja įtampa, jeigu tai nurodyta normose, prieš ją bandant 50 Hz dažnio įtampa.

2.9. Elektros įrenginių izoliacijos varža gali būti matuojama (1 min.) 2000-2500 V megommetru vietoj bandymo 1000 V 50 Hz dažnio įtampa. 6,3 kV ir aukštesnės įtampos elektros įrenginių izoliacijos varžą galima matuoti 5000 V megommetru.

 

3. SINCHRONINIAI GENERATORIAI, KOMPENSATORIAI1 IR KOLEKTORINIAI ŽADINTUVAI

 

3.1. Bandymų normos ir apimtys

Bandymų ir matavimų normos bei apimtys, montuojant ir sumontavus generatorius, remontuojant ir apžiūrint įrenginius bei tarp remontų aprašytos 3.2–3.34 p..

Mažesnės kaip 1000 kW galios 1000 V ir aukštesnės įtampos generatoriai turi būti bandomi pagal 3.2, 3.3, 3.5, 3.6, 3.8–3.10, 3.16 ir 3.17 p.

Žemesnės kaip 1000 V įtampos visų galių generatoriai turi būti bandomi pagal 3.2, 3.3, 3.5, 3.6, 3.8, 3.16 ir 3.17 p.

Remontuojamų generatorių apvijų matavimų ir bandymų normos bei apimtys 1 priede.

Pastaba. 1Toliau – generatoriai. Generatorių vardinė galia – aktyvioji, kompensatorių – reaktyvioji.

 

3.2. Generatoriaus izoliacijos būklės įvertinimas, nustatant džiovinimo poreikį

Po apžiūros, techninės priežiūros arba suremontuoti generatoriai į elektros tinklą gali būti jungiami nedžiovinti. Generatoriai, neeksploatuoti ar suremontuoti, kai buvo keičiamos apvijos, gali būti jungiami nedžiovinti, jeigu statoriaus apvijų izoliacijos varža (R60) ir absorbcijos koeficientas (R60“/R15) yra ne mažesni nei nurodyti 3.1 lentelėje.

Būtina džiovinti generatorius su gilzine izoliacija sulitavus jungtis.

Generatorius su dujine (bei orine) statoriaus apvijos aušinimo sistema, naujai jungiant arba pakeitus statoriaus apvijas, būtina įvertinti nuotėkio srovės priklausomybę nuo įtampos, kaip nurodyta 3.4 p. Jeigu gamintojo instrukcijoje neeksploatuotam generatoriui jungti yra numatyti papildomi kriterijai izoliacijos drėgmei nustatyti, tai ir jie turi būti įvertinti.

Reikia džiovinti generatorių su įmirkytą popierine izoliacija, jeigu to reikalaujama gamintojo instrukcijoje.

Generatorių rotoriai, aušinami dujomis (oru arba vandeniliu), nedžiovinami, jeigu jų izoliacijos varža yra ne mažesnė už nurodytąją 3.1 lentelėje.

Generatoriai, kurių rotoriai aušinami vandeniu, į tinklą jungiami vadovaujantis gamintojo instrukcija.

 

3.3. Izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama megommetru, kurio įtampos vertė yra nurodyta 3.1 lentelėje.

Statoriaus apvijų, aušinamų vandeniu, varža matuojama be vandens. Prieš matuojant izoliacijos varžą, aušinimo traktas turi būti prapūstas suspaustu oru. Megommetro ekranas turi būti sujungtas su vandens surinkimo kolektoriais, izoliuotais nuo išorinės aušinimo sistemos. Galimybė matuoti izoliacijos varžą, neišleidus vandens iš apvijų, yra aptarta 3.1 lentelėje.

Izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficientų leistinosios vertės, esant +10¸30°C temperatūrai pateiktos 3.1 lentelėje.

Esant temperatūrai aukštesnei kaip +30°C leistinoji izoliacijos varžos vertė turi būti 2 kartus sumažinta kiekvienam +20°C intervalui izoliacijos vertės, kai yra +30°C temperatūra, atžvilgiu.

Generatorių izoliacijos apvijų varža neturi būti mažesnė kaip 0,5 MW.

 

3.1 lentelė. Leistinosios izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficiento vertės

Bandomasis elementas

Matavimo kategorija

Megommetro įtampa, V

Leistinoji izoliacijos varža, MW

Pastabos

1. Statoriaus apvija

P

2500/2000/

1000/500**

 

Ne mažiau kaip dešimt MW/kV vardinės linijinės įtampos

Atskirai kiekvienai fazei arba atšakai kitų įžemintų fazių ir atšakų atžvilgiu. R60“/R15“ vertė ne mažesnės kaip 1,3

 

P

2000–2500

Pagal gamintojo instrukcijas

Distiliatui tekant per apvijas

 

R, A*

2500/2000/

1000/500**

 

R60“ ir R60“/R15“ nenormuojami, bet turi būti vertinami, sprendžiant, ar būtina džiovinti apvijas. Neturi būti didelio skirtumo tarp izoliacijos varžų bei absorbcijos koeficientų skirtingose fazėse ir atšakose, jei tokie skirtumai nebuvo nustatyti matuojant anksčiau, kai buvo panaši temperatūra.

2. Rotoriaus apvija

P, R, A*, M

1000

(leidžiama ir 500)

Ne mažesnė kaip 0,5 (aušinant vandeniu, kai apvija išdžiovinta)

Ne didesnės kaip 300 MW galios generatorius neryškiapoliais rotoriais tiesioginiu arba netiesioginiu apvijų aušinimu oru ir vandeniliu, leidžiama pradėti eksploatuoti, kai izoliacijos varža ne mažesnė kaip 2 kW, esant +75 °C temperatūrai arba 20 kW, esant +20 °C temperatūrai. Didesnės galios generatorius pradėti eksploatuoti galima, kai rotoriaus apvijos varža yra mažesnė negu 0,5 MW (esant +10¸300C), tik suderinus su gamintoju.

 

P, R

1000

Pagal gamintojo instrukcijas

Distiliatui tekant apvijos aušinimo kanalais

3. Generatoriaus žadinimo grandinės ir kolektorinis žadintuvas su prijungta aparatūra (be rotoriaus ir žadintuvo apvijų)

P, R, A*, M

1000

(leidžiama ir 500)

Ne mažesnė kaip 1,0

 

4. Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo apvijos

P, R, A*

1000

 

Ne mažesnė kaip 0,5

 

5. Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo inkaro ir kolektoriaus bandažai

P, R

1000

Ne mažesnė kaip 1,0

Kai inkaro apvija įžeminta

6. Izoliuoti statoriaus suveržimo varžtai (kuriuos įmanoma išmatuoti)

P, R

1000

Ne mažesnė kaip 1,0

 

7. Guoliai ir veleno riebokšliai

P, R

1000

Hidrogeneratorių ne mažesnė kaip 0,3; turbogeneratorių ir kompensatorių ne mažesnė kaip 1

Hidrogeneratorių veleno ir guolių riebokšliai matuojami, jei tai įmanoma konstruktyviai ir jei gamintojo instrukcijoje nėra griežtesnių normų

8. Difuzoriai, ventiliatorių skydai ir kiti generatoriaus statoriaus mazgai

P, R

500-1000

Pagal gamintojo instrukcijas

 

9. Termojutikliai kartu su jungiamaisiais laidais sumontuotais generatoriaus viduje:

-su netiesioginiu generatoriaus apvijų aušinimu

-su tiesioginiu generatoriaus apvijų aušinimu;

P, R

 

 

 

 

 

 

 

250 arba 500

 

 

500

 

 

 

 

 

 

 

Ne mažesnė kaip 1,0

 

 

Ne mažesnė kaip 0,5

Megommetro įtampa pagal gamintojo instrukciją

10. Galinis TGV turbogeneratorių statoriaus apvijos įvadas

P, R

2000–2500

1000

Matuojamas prieš sujungiant įvadą su statoriaus apvija

*Statoriaus, rotoriaus ir žadinimo sistemų su tiesioginiu aušinimu vandeniu izoliacijos varža per apžiūras (dalinį remontą) matuojama tik tada, kai šiam tikslui nereikia atlikti specialių demontavimo darbų. Leidžiama matuoti neatjungus šynų.

**Kai apvijos vardinė įtampa iki 500 kV, izoliacijos varža matuojama 500 V įtampos megommetru. Kai apvijos vardinė įtampa 500–1000 V, matuojama 1000 V įtampos megommetru. Kai apvijos vardinė įtampa aukštesnė kaip 1000 V, matuojama 2000–2500 V įtampos megommetru.

 

3.4. P, R, T. Statoriaus apvijų izoliacijos bandymas išlygintąja įtampa, matuojant nuotėkio srovę

Prieš eksploatavimą naujų generatorių, statoriaus apvijos bandomos išlygintąja įtampa:

iki 6.6 kV

1,28 × 2,5 Uv;

Per 6.6 kV iki 20 kV

1,28 (2 Uv + 3)*;

Per 20 kV iki 24 kV

1,28 (2 Uv + 1)**.

* TGV-200 ir TGV-300 turbogeneratorių bandymo išlygintoji įtampa atitinkamai 40 ir 50 kV.

** TVM-500 (Uv = 36.75 kV) turbogeneratorių – 75 kV.

Eksploatuojant išlygintąja įtampa bandoma 5000 kW ir didesnės galios generatorių izoliacija.

Eksploatuojamus generatorius bandant išlygintąja įtampa, jos vertė turi būti 1,6 karto aukštesnė negu kintamoji 50 Hz dažnio bandymo įtampa, bet ne aukštesnė kaip bandymo įtampa prieš eksploatavimą. Tarp remontų aukštosios išlygintosios įtampos vertė nustatoma įmonės techninio vadovo nurodymu. Rekomenduojama išlygintąją bandomąją įtampą, kaip yra numatyta, sumažinti ne daugiau kaip 0,5Uv, palyginti su bandomąja įtampa, kuri buvo priimta per paskutinį remontą. Vertinant bandymo rezultatus, nuotėkio srovė nenormuojama, tačiau analizuojant 1 min. jos kitimo nuo bandomosios įtampos pobūdį, srovių asimetrijas fazėse ar šakose, galima nustatyti atsiradusius defektus bei izoliacijos drėgnumo lygį.

Sudarant nuotėkio srovės priklausomybę nuo įtampos, turi būti matuojama ne mažiau kaip penkiuose įtampos lygiuose. Įtampos lygiai, nuotėkio srovei registruoti, turi būti keičiami apytikriai vienodu 0,5Uv žingsniu. Kiekviename įtampos lygyje įtampa išlaikoma 1 min., registruojant nuotėkio srovę po 60 s (I60“), o generatoriaus priverstinai neaušinant ir po 15 s (I15“). Neproporcingas nuotėkio srovės sustiprėjimas, keliant bandomąją įtampą, ypač paskutiniuose įtampos lygiuose, nuotėkio srovės I60“ nesumažėjimas, palyginti su nuotėkio srove I15“, reiškia vietinio defekto izoliacijoje požymį, jeigu jis pasireiškia vienoje fazėje, ir izoliacijos bendrąjį sudrėkimą, jeigu panaši proporcija gaunama visose fazėse.

Nuotėkio srovės priklausomybė nuo įtampos yra charakterizuojama netiesiškumo koeficientu, kuris gali būti nustatytas taip:

 

,

 

čia Ub-didžiausia bandomoji įtampa (paskutinis įtampos lygis); U0-pradinė mažiausia įtampa (pirmasis įtampos lygis); Ib, I0-nuotėkio srovė (I60), išmatuota įtampos lygiuose Ub ir U0.

Jeigu pirmajame įtampos lygyje išmatuota nuotėkio srovė yra mažesnė kaip 10 mA, U0 ir I0 vertes leidžiama imti iš artimiausio kito lygio, kuriame nuotėkio srovė yra didesnė kaip 10 mA. Naujų, pradedamų eksploatuoti, generatorių netiesiškumo koeficiento vertė turi būti ne didesnė kaip 3.

Netiesiškumo koeficientas yra nevertinamas tada, kai visuose įtampos lygiuose nuotėkio srovės vertė yra mažesnė kaip 50 mA. Jeigu bet kuriame įtampos lygyje, nekeičiant įtampos per 1 min., užregistruojama, kad nuotėkio srovė padidėjo, tai gali būti defektas (ar sudrėkimas) net ir tada, kai šiame lygyje I60“ <50 mA. Siekiant išvengti vietinio izoliacijos perkaitimo, tekant nuotėkio srovei, bandyti leidžiama, jei ji yra mažesnė už nurodytąją žemiau:

Įtampos lygis Uv atžvilgiu

0,5

1,0

1,5 ir aukštesnis

Nuotėkio srovė, mA

250

500

1000

Pastaba. Vandeniu aušinamų generatorių statoriaus apvijų izoliacija išlygintąja įtampa gali būti bandoma, jeigu leidžia jų konstrukcija.

 

3.5. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Bandomosios įtampos vertė parenkama pagal 3.2 lentelę.

Bandymo trukmė – 1 min. Statoriaus apvijų izoliacija rekomenduojama išbandyti dar neįdėjus rotoriaus. Generatoriaus statoriaus apvijų izoliacija remonto ir bandymų tarp remontų metu yra bandoma sustabdžius generatorių ir nuėmus galinius gaubtus, bet nenuvalius izoliacijos apnašų. TGV-300 (pagamintų „Elektrosiloje“) iki gamyklinio Nr. 02330 generatorių izoliacija (jeigu nebuvo keista apvija) bandoma nuvalius apnašas.

Bandymo metu, turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių nuėmus galinius gaubtus, o hidrogeneratorių atidarius liukus, turi būti stebimos apvijų galūnės.

Naujo turbogeneratoriaus rotoriaus apvijų izoliacija yra bandoma, esant vardiniams rotoriaus sūkiams.

Vandeniu aušinamo generatoriaus statoriaus apvijos izoliacija turi būti bandoma, kai aušinimo sistemoje cirkuliuoja distiliatas, kurio savitoji varža ne mažesnė kaip 100 kWcm, jeigu gamintojo instrukcijoje nėra kitų nurodymų.

Pirmą kartą įjungiant ir iš dalies ar visiškai keičiant 10 kV ir aukštesnės įtampos apvijas generatorių, išbandžius izoliaciją 1 min., įtampa sumažinama iki vardinės ir nekeičiama dar 5 min., kad būtų galima įvertinti apvijų vainikinės iškrovos pobūdį. Atskiruose taškuose neturi būti pastebima geltono ir rausvo švytėjimo, dūmų, bandažai neturi smilkti ir kt. Galimas žydras ir baltas švytėjimas.

Prieš jungiant baigtą montuoti generatorių (turbogeneratoriui įdėjus rotorių ir uždėjus galinius gaubtus), būtina jį išbandyti 50 Hz dažnio vardine Uv arba išlygintąja 1,5Uv įtampa. Bandymo trukmė – 1 min.

Draudžiama tuo pačiu metu bandyti statoriaus apvijų bei kitų kartu esančių elementų izoliaciją bandymo įtampa ir tikrinti generatoriaus korpuso sandarumą.

Generatoriaus izoliacija bandoma prieš jį įjungiant (baigtą montuoti arba remontuoti, rotorių įdėjus į statorių ir uždėjus galinius gaubtus, bet dar neužsandarinus veleno ir neprileidus vandenilio) ore, atidarius statoriaus liukus. Pajutus degančios izoliacijos kvapą, pasigirdus iškrovos garsams, pasirodžius kibirkštims ar kitiems požymiams, parodantiems kad izoliacija pažeista ar užsidegusi, būtina nedelsiant išjungti bandymo įtampą, greitai uždaryti liukus ir į statorių prileisti inertinių dujų (angliarūgštės, azoto).

Kontroliniai bandymai gali būti atliekami uždėjus galinius dangčius ir prileidus į statorių inertinių dujų ir susandarinus vandenilio iki vardinio slėgio. Prieš statoriaus izoliacijos bandymus bandymo įtampa būtina patikrinti dujų sudėtį (ar jos nėra sprogios).

Bandant visiškai sumontuotą mašiną, būtina atidžiai stebėti srovės ir įtampos kitimą

bandomosios apvijos grandinėje bei akustiškai patikrinti korpusą. Bandymo metu pastebėjus žymių pokyčių ir nuokrypių nuo normalaus režimo, bandymą būtina nutraukti ir pakartoti nuėmus dangčius.

Panašiai turi būti bandoma ir profilaktiškai, jeigu remontuojama nenuėmus galinių dangčių.

Bandant generatoriaus apvijų izoliaciją, būtina pasirūpinti priešgaisrinės saugos priemonėmis.

 

3.2 lentelė. Bandymai 50 Hz dažnio įtampa

Bandomasis elementas

Bandymo kategorija

Generatoriaus charakteristika arba tipas

Bandomoji įtampa, kV

Pastabos

1. Generatoriaus statoriaus apvija

P

Iki 1 MW galios, vardinė įtampa aukštesnė kaip 100 V

0,8(2Uv+1), bet ne žemesnė kaip 1,2

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa iki 3,3 kV

0,8(2Uv+1)

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 3,3–6,6 kV

0,8´2,5Uv

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 6,6–20 kV

0,8(2Uv+3)

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa per 20 kV

0,8(2Uv+1)

 

2. Hidrogeneratoriaus statorius apvija, statoriaus dalių sujungimas sumontavus visą apviją ir izoliavus jungtis

P

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa iki 3,3 kV

2Uv+1

Jei statorius sumontuojamas vietoje, bet ne ant pamato, tai, iki statant ant jo bandomas vadovaujantis šios lentelės 2p., o ant pamato pastatytas statorius bandomas vadovaujantis šios lentelės 1 p.

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa 3,3–6,6 kV

2,5Uv

 

 

 

Didesnės kaip 1 MW galios, vardinė įtampa per 20 kV

2Uv+3

 

3. Generatoriaus statoriaus apvija

R

Visų galių generatoriai

1,5–1,7 Uv, bet ne aukštesnė kaip bandomoji įtampa, pradedant eksploatuoti generatorių, ir ne žemesnė kaip 1 kV

Turbogeneratorių su tiesioginiu statoriaus apvijos aušinimu, kurių 150 MW ir didesnė galia, bandomoji įtampa – 1,5Uv. Kitų galių turbogeneratorių bando-moji įtampa – 1,5Uv kasmetinių bandymų metu arba dirbusiems ilgiau kaip 10 metų energetinės įmonės techninio vadovo nurodymu. Kai bandoma rečiau kaip 1 kartą per metus, bandomoji įtampa – 1,7Uv, išskyrus 150 MW ir didesnės galios turbogeneratorius su tiesioginiu statoriaus apvijos aušinimu

3. Generatoriaus statoriaus apvija

T

Visų galių generatoriai

Vadovaujantis energetinės įmonės techninio vadovo nurodymu

Jeigu nurodyta, rekomenduoja-ma bandomąją įtampą sumažinti ne daugiau kaip 0,2 Uv, nuo įtampos vertės naudotos bandant paskutinįjį kartą

4. Ryškiapolio rotoriaus apvija

P

Visų galių generatoriai

8Uv generatoiaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1,2 kV ir ne aukštesnė kaip 2,8 kV

 

 

R

Visų galių generatoriai

6Uv generatoiaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1 kV

 

5. Neryškiapolio rotoriaus apvija

P

Visų galių generatoriai

1,0

Bandomoji įtampa nustatoma – 1kV, kai tai neprieštarauja gamintojo nurodytoms techninėms sąlygoms. Kai techninėse sąlygose numatytos griežtesnės normos, bandomoji įtampa turi būti padidinta

6. Kolektorinių žadintuvo ir pažadintuvo apvijos

P

Visų galių generatoriai

8Uv generatoriaus žadinimo įtampos, bet ne žemesnė kaip 1,2 kV ir ne aukštesnė kaip 2,8 kV

Korpuso ir bandažų atžvilgiu

 

R

Visų galių generatoriai

1,0

Taip pat

7. Žadinimo grandinės

P, R

Visų galių generatoriai

1,0

 

8. Žadinimo reostatas

P, R

Visų galių generatoriai

1,0

 

9. Lauko gesinimo grandinės rezistorius ir LGA

P, R

Visų galių generatoriai

2,0

 

10. Galinis statoriaus apvijos įvadas

P, R

TGV-200

TGV-200M*

31,0*, 34,5**

Bandoma prieš sumontuojant galinius turbogeneratoriaus įvadus

 

 

TGV-300, TGV-500

39,0*, 43,0**

 

*Galinių išvadų, kartu su statoriaus apvijos izoliacija išbandytų gamykloje.

**Rezervinių galinių išvadų, prieš juos sumontuojant turbogeneratoriuje.

 

3.6. Ominės varžos matavimas

Turi būti matuojamas šaltas generatorius. Lyginamų varžų vertės turi būti perskaičiuotos, kai yra vienoda temperatūra.

Varžų verčių leistinųjų nuokrypių normos pateiktos 3.3 lentelėje.

 

3.3 lentelė. Varžų verčių leistinųjų nuokrypių normos

Bandomasis elementas

Matavimo kategorija

Norma

Pastabos

1. Statoriaus apvija

P, R

Apvijų varžų vertės negali skirtis daugiau kaip 2%, atšakų – 5%. Tų pačių atšakų ir fazių varžos nuo pradinių reikšmių negali skirtis daugiau kaip 2%.

Kiekviena atšaka ir fazė matuojama atskirai. Lygiagrečių atšakų varžos matuojamos, jei tai galima atlikti konstruktyviai. Atskirų tipų mašinų (kintamosios srovės generatorių, žadinimo sistemų, mažų generatorių) atskirų atšakų ir fazių varžų skirtumas turi atitikti gamintojo normas

2. Rotoriaus apvija

P, R

Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės gali skirtis ne daugiau kaip 2%

Ryškiapolių rotorių, kai varžos skirtumas didesnis kaip 2 %, kiekvieno poliaus varža matuojama atskirai

3. Kolektorinio žadintuvo žadinimo apvijos

P, R

Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės gali skirtis ne daugiau kaip 2%

 

4. Žadintuvo inkaro apvija (tarp kolektorinių plokštelių)

P, R

Išmatuotos varžos vertė gali skirtis ne daugiau kaip 10%, išskyrus atvejus kai, tai lemia jungimo schema

 

5. Lauko gesinimo rezistorius, žadinimo reostatai

P, R

Išmatuotos varžos vertė nuo pradinės vertės gali skirtis ne daugiau kaip 10%

 

 

3.7. P, R. Rotoriaus apvijos pilnutinės varžos matavimas

Matavimų tikslas – išaiškinti galimą rotoriaus apvijų susijungimą tarp vijų. Neryškiapolių rotorių matuojama visos apvijos varža, o ryškiapolių rotorių kiekvieno poliaus atskirai arba dviejų polių. Matuojama vienai vijai skaičiuojant 3 V įtampą, bet ne aukštesnę kaip 200 V visoms vijoms. Neryškiapolių rotorių apvijų varžos vertė nustatoma trijuose-keturiuose sūkių lygiuose, iš jų ir vardiniam sūkių skaičiui, ir nesisukančiam rotoriui, išlaikant nekintančius srovę arba įtampą. Polių arba polių porų varža matuojama tik kai rotorius nesisuka. Matavimų rezultatai su ankstesnių matavimų duomenimis gali būti palyginti tik tada, kai yra tos pačios sąlygos (įdėtas ar išimtas rotorius, atvira arba sujungta statoriaus apvija) tos pačios įtampos arba srovės vertės. Gautų rezultatų nuokrypis nuo anksčiau išmatuotųjų arba nuo vidutinės išmatuotosios polių varžos vertės didesnis kaip 3–5 %, taip pat, keičiantis sūkių skaičiui varža šuoliškai sumažėja dėl vijų susijungimo. Galutinės išvados dėl galimo vijų susijungimo daromos iš trumpojo jungimo charakteristikos, palyginus su ankstesnių matavimų rezultatais. Gali būti naudojami ir kiti metodai (indukcijos pulsacijos oro tarpo tarp rotoriaus ir statoriaus, kintamosios įtampos pasiskirstymas atitinkamų polių vijose, specialių impulsinių prietaisų naudojimas).

3.8. P, R. Oro tarpo matavimas

150 MW ir didesnės galios su tiesioginio laidininko aušinimo sistema turbogeneratorių oro tarpai tarp statoriaus ir rotoriaus diametraliai priešingose pusėse gali skirtis vienas nuo kito ne daugiau kaip ±5 % vidutinės tarpo vertės; visų kitų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių, – ±10 %; hidrogeneratorių, jeigu gamintojo instrukcijoje nenumatyti griežtesni reikalavimai, – ±20 %.

Oro tarpai tarp 300 MW galios turbogeneratorių žadintuvų polių ir žadintuvo inkaro diametraliai priešingose pusėse vienas nuo kito gali skirtis ne daugiau kaip ±5% vidutinės vertės; visų kitų generatorių

žadintuvams, jeigu gamintojo instrukcijoje nenumatytos kitos normos, – ±10%.

Prieš ryškiapolių mašinų (generatorių ir žadintuvų) eksploatavimą oro tarpus reikia matuoti po visais poliais.

Turi būti nustatyta daugiapolio generatoriaus ištekinimo forma, oro tarpą matuojant po tuo pačiu poliumi kiekvieną kartą pasukus rotorių į kitą polių dalijimo poziciją ir matuojant oro tarpą tame pačiame statoriaus taške. Matavimo rezultatai palyginami su ankstesniais bandymo duomenimis. Kai rezultatai skiriasi daugiau kaip 20 %, reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas.

3.9. Generatoriaus charakteristikų nustatymas

3.9.1. P, R. Trifazio trumpojo jungimo charakteristikų nustatymas

Bandymo metu gautos trifazio trumpojo jungimo (TJ) charakteristikos nuokrypis nuo gamintojų nurodytų charakteristikų negali būti didesnis už leistinąsias matavimo paklaidas.

Jeigu TJ charakteristikos nuokrypis yra didesnis už leistiną ir ji yra žemiau pradinės vertės, tai rodo trumpąjį jungimą apvijose.

Prieš eksploatavimą bandant generatoriaus, dirbančio bloke su transformatoriumi, TJ charakteristiką leidžiama nenustatyti, jeigu ji buvo nustatyta gamintojo (yra protokolas).

Sumontavus ar suremontavus turi būti nustatyta generatoriaus, dirbančio bloke su transformatoriumi, TJ charakteristika visam blokui (trumpikliai turi būti sumontuoti už transformatoriaus).

Generatoriaus charakteristika norint palyginti su gamintojo, gali būti gauta, perskaičiavus bloko TJ charakteristikos duomenis, vadovaujantis GOST 10169-77 rekomendacijomis.

Generatoriaus, prijungto prie generatorinės įtampos šynų, TJ charakteristika turi būti nustatoma sumontavus ir kiekvieną kartą suremontavus, o generatoriaus dirbančio bloke su transformatoriumi – suremontavus, jai buvo keičiamos statoriaus ar rotoriaus apvijos.

Sinchroninio be įsukančio elektros variklio kompensatoriaus TJ charakteristika (jeigu ji nebuvo gamintojo nustatyta) nustatoma savistabdos metu, jį sumontavus bei suremontavus, pakeitus rotoriaus apvijas.

Charakteristika nustatoma mažinant žadinimo srovę. Pradedama nuo stipriausios srovės kai turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių įtampa 1,3Uv, o hidrogeneratorių – 1,5Uv. Turbogeneratorių ir hidrogeneratorių TE charakteristika gali būti nustatoma, pradedant nuo vardinės žadinimo srovės bei mažesnio sūkių dažnio, su sąlyga, kad statoriaus apvijų įtampa bus ne aukštesnė kaip 1,3Uv. Sinchroninių kompensatorių TE charakteristika leidžiama nustatyti savistabdos metu. Generatorių dirbančių viename bloke su transformatoriumi, TE charakteristika nustatoma visam blokui, bandant generatorius sužadinamas iki 1,15Uv.

Nuo transformatoriaus atjungto generatoriaus TE charakteristika nenustatoma tik tada, jeigu ji buvo nustatyta gamykloje ir yra atitinkami protokolai. Jei nėra protokolų TE charakteristiką nustatyti būtina.

Tik generatoriaus dirbančio bloke su transformatoriumi TE charakteristika turi būti nustatoma, pakeistus rotoriaus arba statoriaus apvijas.

Nustačius generatoriaus TE charakteristiką ir išjungus žadinimą, rekomenduojama išmatuoti liktinę įtampą ir patikrinti linijinių įtampų simetriją ant statoriaus įvadų.

TE charakteristikos nuokrypis nuo pradinės ir linijinių įtampų skirtumas turi būti leistinos paklaidos ribose.

3.10. P, R. Statoriaus apvijos tarpvijinės izoliacijos bandymas

Jei generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai buvo išbandyti gamykloje ir yra atitinkami protokolai, tarpvijinė izoliacija nebandoma.

Eksploatuojant bandoma suremontavus generatorius ir sinchroninius kompensatorius, kai visiškai ar iš dalies buvo keičiamos statoriaus apvijos.

Bandoma TE režimu (sinchroninių kompensatorių – savistabdos metu), didinant įtampą iki 1,3Uv – turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių ir iki 1,5Uv. – hidrogeneratorių.

Bandymo trukmė, kai aukščiausia įtampa – 5 min., o hidrogeneratorių su strypine apvija – 1 min. Bandant sūkių dažnis gali būti padidintas iki 115 % vardinio.

Tarpvijinę izoliaciją rekomenduojama bandyti, kartu nustatant ir TE charakteristiką.

3.11. P. Kolektorinio žadintuvo charakteristikų nustatymas

TE charakteristika nustatoma iki aukščiausios arba iki gamintojo nurodytos įtampos vertės.

Apkrovos charakteristika nustatoma, kai generatoriaus rotorius apkraunamas ne mažesne už vardinę generatoriaus žadinimo srovę.

Charakteristikų nuokrypis nuo gamintojo arba anksčiau išmatuotų galimas tik paklaidos ribose.

3.12. R. Statoriaus magnetolaidžio (geležies) bandymas

Pirmą kartą bandomi tų generatorių magnetolaidžiai, kurie dirbo ilgiau kaip 15 metų bei kurių galia 12 MW ir didesnė. Vėliau turbogeneratorių magnetolaidžiai bandomi kas 5-8 metus, o hidrogeneratorių – kai išimamas rotorius.

Neeiliniai bandymai atliekami, kai – pažeistas magnetolaidis, iš dalies arba visiškai keičiant apvijų tvirtinimą grioveliuose, iš dalinai ar visiškai keičiant statoriaus apvijas po jų įtvirtinimo.

12 MW ir mažesnės galios generatoriai bandomi, keičiant apvijas, remontuojant magnetolaidį arba periodiškai pagal įmonės techninio vadovo nurodymą, bet ne rečiau kaip kartą per 10 metų.

Generatoriai ir sinchroniniai kompensatoriai, turintieji netiesioginio apvijų aušinimo sistemą, yra bandomi, sudarant statoriaus nugarėlėje 1±0,1 T indukciją. Generatoriai su apvija tiesioginiu aušinimu ir visi turbogeneratoriai, pagaminti nuo 1997 01 07 (buv. SSSR), bandomi sudarant 1,4±0,1 T indukciją. Bandymų trukmė, esant 1 T indukcijai – 90 min., o esant 1.4 T indukcijai – 45 min.,.

Jeigu indukcijos vertė skiriasi nuo 1,0 ar 1,4 T, bandymų trukmė keičiasi ir lyginamieji nuostoliai magnetolaidyje patikslinami taip:

 

;

;

 arba .

čia Bb – indukcija, nustatyta bandymo metu, T; tb – bandymo trukmė, min.; Pbnuostoliai, nustatyti kai indukcija Bb, W; P1,0 ir P1,4 nuostoliai magnetolaidyje, W, perskaičiuoti esant 1,0 ir 1,4 T indukcijai; DP1,0 ir DP1,4 lyginamieji nuostoliai magnetolaidyje, W/kg perskaičiuoti esant 1,0 ir 1,4 T indukcijai; G – magnetolaidžio svoris, kg.

Infroraudonųjų spindulių technika ar termoporomis nustatomas didžiausias dantų perkaitimas (temperatūros padidėjimas bandymo metu pradinės temperatūros atžvilgiu) o didžiausias atskirų dantų įšilimo skirtumas neturi būti didesnis kaip 25 ir 15 °C.

Bandymo metu turi būti matuojama generatorių, kurių statorių magnetolaidis yra suremontuotas iš atskirų dalių, temperatūra magnetolaidžio dalių sudūrimo vietose. Bandymo metu temperatūros gali padidėti, ne daugiau kaip 25 °C, palyginti su pradine temperatūra.

Lyginamieji nuostoliai magnetolaidyje gali skirtis, palyginti su pradiniais duomenimis ne

daugiau kaip 10 %. Jeigu šių duomenų nėra, lyginamieji nuostoliai neturi būti didesni už nurodytuosius 3.4 lentelėje.

 

3.4 lentelė. Leistinieji lyginamieji šerdies nuostoliai

Plieno rūšis

Leistinieji lyginamieji nuostoliai, W/kg, kai

Naujos žymos

Senos žymos

B=1,0 T

B=1,4 T

1511

Ė 41

2,0

4,0

1512

Ė 42

1,8

3,6

1513

Ė 43

1,6

3,2

1514

Ė 43A

1,5

2,9

Plieno segmentų valcavimo kryptis išilgai šerdies nugarėlės (skersai dantų)

3412

Ė 320

1,4

2,7

3413

Ė 330

1,2

2,3

Plieno segmentų valcavimo kryptis skersai šerdies nugarėlės (išilgai dantų)

3412

Ė 320

1,7

3,3

3413

Ė 330

2,0

3,9

Pastaba. Apie generatorių, dirbančių ilgiau kaip 30 metų, esant nuostoliams didesniems už nurodytuosius 3.12 p. ir 3.4 lentelėje, tolimesnį eksploatavimą ir atitinkamas priemones, siekiant užtikrinti patikimą ir saugų darbą, sprendžia specializuotos įmonės įvertinusios visus prieš tai atliktus bandymus ir matavimus.

 

Kad šerdies būklė būtų įvertinta detaliau papildomai gali būti naudojamas elektromagnetinis metodas, pagrįstas iš magnetolaidžio išstumiamo magnetinio srauto lokalizavimu, susidarant vietiniams trumpai jungtiems kontūrams.

Matuojama ir su žiediniu įmagnetinimu, tačiau su maža srove (indukcija šerdies nugarėlėje – apie 0,01 – 0,05 T).

Metodas leidžia nustatyti lapų susijungimą dantų paviršiuje ir šerdies gilumoje bei tiesiogiai kontroliuoti aktyviąją magnetolaidžio dalį, kai remontuojama, norint pašalinti defektus.

3.13. P, T. Šiluminiai bandymai

Bandymai atliekami įjungus generatorių į tinklą, ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo montavimo darbų pabaigos. Bandymų metu aušinančiosios aplinkos temperatūra turi būti artima vardinei, o apkrovą – sudaryti 60, 75, 90, 100 % vardinės apkrovos.

Turbogeneratorių, kurie vadovaujantis standartu ir techninėmis sąlygomis, gali ilgai dirbti padidinta vardine galia, įšilimas įvertinamas, esant nustatytiems – galios koeficientų vertei ir aušinimo parametrams.

Bandoma, pakeitus visą rotoriaus ar statoriaus apviją arba rekonstravus aušinimo sistemą.

Prieš eksploatavimą bandymo rezultatai palyginami su standarte ir techninėse sąlygose nurodytais įšilimo parametrais, nustatoma apvijų ir generatoriaus magnetolaidžio didžiausia leistinoji įšilimo temperatūra, sudaromos leistinųjų apkrovų kartogramos, jei įtampa nukrypo nuo vardinės įtampos įvaduose, ir aušinimo temperatūros.

Generatorių įšilimo bandymai turi būti atlikti, vadovaujantis metodiniais nurodymais (RD 34.45.309-92), o įvertinti gautus rezultatus gali pakviestos specializuotos organizacijos.

Eksploatuojant kontroliniai bandymai atliekami 1 kartą per 10 metų, esant vienam ar dviems apkrovų, artimų vardinėms, režimams, o generatorių, dirbusiu ilgiau kaip 25 metus ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus.

Rezultatai palyginami su pradiniais duomenimis. Įšilimo nuokrypis normalaus režimo metu gali būti ne didesnis kaip 3-5 °C, o temperatūros gali būti ne didesnės už leistinąsias, nurodytąsias standarte, techninėse sąlygose ar gamintojo instrukcijose.

3.14. P, R. Generatoriaus induktyviosios varžos ir laiko pastoviųjų nustatymas

Bandoma vieną kartą prieš pradedant eksploatuoti eksperimentinį naujo tipo generatorių, jeigu šių parametrų nebuvo galima nustatyti gamyklos stende (didelių hidrogeneratorių, kurie montuojami eksploatavimo vietoje).

Generatoriaus induktyvioji varža ir laiko pastovioji nustatomos vieną kartą, kai generatorius remontuojamas, rekonstruojamas ar modernizuojamas, jeigu dėl konstrukcinių pakeitimų ar kitokių priežasčių galėjo pakisti šie parametrai.

Nustatytos induktyviųjų varžų ir laiko pastoviųjų vertės įvertinamos, vadovaujantis standartu ir techninėmis sąlygomis.

3.15. P, R, T, M. Distiliato kokybės tikrinimas

Generatoriaus apvijų aušinimo vandeniu sistema turi užtikrinti cirkuliuojančio distiliato kokybę, kuri nustatoma vadovaujantis žemiau pateiktomis normomis, jeigu gamintojo instrukcijoje nėra nurodytos griežtesnės normos:

pH, rodiklis kai yra +25 °C temperatūra

8,5 ± 0,5 (7,0 ¸ 9.2)

Savitoji elektrinė varža, kai yra +25 °C temperatūra, kW cm

ne mažesnė kaip 200 (100)

Deguonies kiekis (uždarosios sistemos), mg/kg

ne didesnis kaip 400

Vario kiekis, mg/kg

ne didesnis kaip 100 (200)

Pastabos:

1. Skliausteliuose nurodytos laikinos normos, kol nepradėtas eksploatuoti mišraus poveikio joninis filtras. Uždarųjų sistemų kontūras išplaunamas šviežiu distiliatu, kurio turi būti sunaudojama ne mažiau kaip 5 m3 per parą, o, kai reikia sumažinti vario kiekį, distiliato sąnaudos padidinamos, bet ne daugiau kaip iki 20 m3 per parą.

2. Suremontuotiems ir pirmąsias keturias paras įjungtiems generatoriams bei rezerviniams generatoriams leidžiamas 50 %, padidėjęs, palyginti su normomis, deguonies ir vario junginių kiekis.

3. Amiaku ruošiant aušinantį vandenį ir filtrams dirbant NH4OH formoje, hidrogeneratoriams deguonies kiekis kontūre gali būti ne didesnis kaip 50 mg/kg.

4. Distiliato savitajai varžai sumažėjus iki 100 kWcm, turi įsijungti signalizacija.

3.16. Vibracijos matavimas

Generatoriaus ir žadinimo mašinų mazgų vibracijos parametrų (vibro švytavimų amplitudė, dviguba švytavimo amplitudė) vertė, kai mašina dirba vardinių sūkių dažniu, neturi būti didesnė už nurodytąsias 3.5 lentelėje.

Generatoriaus statoriaus apvijų, jų tvirtinimo sistema bei statoriaus šerdies eksploatavimo būklė gali būti nustatoma remontuojant iš apžiūros rezultatų. Suradus defektą, dėl mechaninių dalių sąveikos turi būti išmatuota apvijų ir šerdies galų vibracija.

 

3.5 lentelė. Ribinės generatorių ir jų žadintuvų vibracijos parametrų vertės

Kontroliuojamasis mazgas

Mata-vimo

Vibracija, mm, esant vardiniams rotoriaus sūkiams aps./min.

Pastabos

 

kate-gorija

Iki 100

100-187,5

187,5-375

375-750

1500

3000

 

1. Turbogeneratorių ir žadintuvų guoliai, vertikalių hidrogeneratorių kryžmės su įmontuotais kreipiančiaisiais guoliais

P, R

 

 

 

M1),4)

180

150

100

70

501)

301)

Turbogeneratorių, žadintuvų ir vertikaliųjų hidrogeneratorių guolių vibracija matuojama ant viršutinio guolio dangtelio vertikalia, o prie jungties – ašine ir skersine kryptimis. Vertikaliųjų hidrogeneratorių šios vibracijos vertės priskiriamos horizontalioms ir vertikalioms kryptims

2. Turbogeneratoriaus rotorių kontaktiniai žiedai

P, R, M

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

200

300

Vibracija matuojama horizontalia ir vertikalia kryptimis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.5 lentelės tęsinys

Kontroliuojamas mazgas

Matavimo kategorija

Vibracija, mm, esant vardiniams rotoriaus sūkiams aps./min.

 

Pastabos

Iki 100

100-187,5

187,5-375

375-750

1500

3000

 

3. Turbogeneratoriaus statoriaus šerdis

P, R

-

-

-

-

40

60

Šerdies vibracija nustatoma pradedant eksploatuoti pirmuosius naujo tipo turbogeneratorius. Eksploatuojant vibracija matuojama tada, kai nustatoma nepatenkinama statoriaus plieninių konstrukcijų būklė (kontaktinė korozija, šerdies tvirtinimo mazgų pažeidimai ir t. t). Vibracija matuojama pjūvyje radialine kryptimi, kiek galima arčiau šerdies vidurio

4. Turbogeneratoriaus statoriaus korpusas:

- su standžia statoriaus šerdies pakaba

- be standžios statoriaus šerdies pakabos

 

 

 

P, R

 

 

P, R

 

 

 

-

 

 

-

 

 

 

-

 

 

-

 

 

 

-

 

 

-

 

 

 

-

 

 

-

 

 

 

-

 

 

40

 

 

 

30

 

 

60

 

 

 

 

 

Žr. 3.5 lentelės 3p. pastabas

5. Turbogeneratorius statoriaus apvijos galūnės

P, R

-

-

-

-

125

125

Turbogeneratorius statoriaus apvijos galūnių vibracija nustatoma pradedant eksploatuoti pirmuosius naujo tipo turbogeneratorius. Eksploatuojant, vibracija matuojama, jei randama, kad pratrinta izoliacija, atsipalaidavę apvijos tvirtinimai, dujų gaudyklėje atsirado vandenilio bei pastebimi dažni nuotėkiai apvijos galvutėse apvijoje su vandeniniu aušinimu ir atitinkamai su vandenilio ir oro užpildu korpuse. Vibracija prie trijų statorius apvijos strypų galvučių matuojama radialine ir tangentine kryptimi.

6. Hidrogeneratoriaus statoriaus šerdis

P, R

30

80

(50)2)

80

30

80

(50)2)

80

30

80

(50)2)

80

30

80

(50)2)

80

-

-

Eksploatuojant matuojama 20MW ir didesnės galios hidrogeneratorių vibracija, kai nustatoma nepatenkinama šerdies tvirtinimo mazgų būklė, atsiradus kontaktinei korozijai ir t. t., bet ne rečiau kaip 1 kartą per 4-6 metus. Vibracija matuojama šerdžių sektorių nugarėlėse radialine kryptimi iš abiejų sujungimo pusių ir 4-6 taškuose žiedinės šerdies atveju.

Kontroliuojamas mazgas

Matavimo

Vibracija, mm, esant vardiniams rotoriaus sūkiams aps./min.

 

Pastabos

 

kategorija

Iki 100

100-187,5

187,5-375

375-750

1500

3000

 

7. Hidrogeneratoriaus apvijos galūnės

P, R

503)

503)

503)

503)

-

-

Apvijos vibracija nustatoma, pradedant eksploatuoti pirmuosius naujo tipo galingesnius kaip 300 MVA hidrogeneratorius bei 100 MVA generatorius-variklius. Eksploatuojant, vibracija matuojama 50 MW ir didesnės galios hidrogeneratorių, kai pastebėtos pleištų ir bandažų atsipalaidavimo zonos, izoliacijos prasitrynimo vietos, dažni vandens tekėjimai (generatorių aušinamų vandeniu), bet ne rečiau kaip 1 kartą per 4-6 metus.

Vibracija matuojama radialine ir tangentine kryptimis ant galvučių ir ant išėjimų iš griovelių ne mažiau kaip 10 apvijos sekcijų

1 Laikinai, kol turbogeneratoriuje bus įrengta vibracijos matavimo ir kontrolės aparatūra. Esant tokiai aparatūrai vibracijos greičio vidutinė kvadratinė vertė, pradedant eksploatuoti sumontuotą ar suremontuotą turbogeneratorių, neturi viršyti 2,8 mm×s-1 vertikalia ir skersine kryptimis bei 4,5 mm×s-1 – išilgine kryptimi. Tarp remontų vibracija neturi viršyti 4,5 mm×s-1.

2 Skaitiklyje vibracijos vertė 100 Hz dažniu apkrovos režimu (karšta šerdis) ir skliausteliuose – režimas tuščia eiga su žadinimu (šalta šerdis), vardiklyje – žemo dažnio poliharmoninė vibracija tuščiąja eiga ir apkrovos režimu.

3 100 Hz vibracija, perskaičiuota vardiniam režimui.

4 Tarp remontų vertikaliojo hidrogeneratoriaus viršutinės ir apatinės kryžmių vibracija, jei ant jų sumontuoti kreipiamieji guoliai, neturi viršyti:

Hidrogeneratoriaus rotoriaus sukimosi dažnis, aps./min.

60 ir mažesnis

150

300

428

600

 

Leistinosios vibracijos vertės, mm

0,18

0,16

0,12

0,10

0,08

 

Atraminio korpuso arba svorį laikančios hidrogeneratoriaus kryžmės vertikali vibracija priklausomai nuo vibracijos dažnio, turi neviršyti:

Vibracijos dažnis, Hz

1 ir mažesnis

3

6

10

16

30 ir didesnis

Leistinoji vibracijos vertė, mm

0,18

0,15

0,15

0,08

0,06

0,04

Remontuojant TGV-300 turbogeneratorių kiekvieno dujinio aušinimo vamzdelio hidrauliniai bandymai atliekami atskirai, 1 min. paduodant į jį 2,5 MPa vandens slėgį. Defektinių vamzdelių gali būti ne daugiau kaip 5% viso vamzdelių kiekio.

 

Eksploatuojamų hidrogeneratorių atraminių ir plieninių konstrukcijų, statoriaus apvijų galūnių apžiūra ir vibracijos matavimas turi būti atlikti, vadovaujantis hidrogeneratorių konstruktyviųjų mazgų vibracijos nustatymo tvarkos metodiniais nurodymais (MN 34-70-059-83).

Sinchroninių kompensatorių, kurių vardinis sūkių dažnis – 750-1000 aps./min., guolių vibracijos amplitudė gali būti ne didesnė kaip 80 mm, o vibracijos vidutinis kvadratinis greitis – 2,2 mm×s-1.

Vibracijos parametrai turi būti išmatuoti prieš eksploatuojant sumontuotą kompensatorių, o vėliau – jei reikės.

3.17. P, R. Dujų aušintuvų bandymas hidrauliniu slėgiu

Bandomasis hidraulinis slėgis turi būti dvigubai didesnis už didžiausią galimą darbo metu slėgį, bet ne mažesnis kaip: turbo- ir hidrogeneratorių aušinamų oru – 0,3 MPa; TGV serijos turbogeneratorių – 0,6 MPa; TVV vieningos serijos turbogeneratorių 0,8 MPa; visų kitų vandeniliu aušinamų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių – 0,5 MPa.

Bandymo trukmė – 30 min.

Bandant turi būti pastovus slėgis ir nebėgti vanduo.

3.18. P, R. Statoriaus apvijų aušinimo vandeniu sistemos sandarumo tikrinimas

Sistemos kartu su kolektoriais ir jungiamosiomis žarnomis sandarumas tikrinamas hidrauliniais bandymais kondensatu ar nudruskintu vandeniu. Pirmiausia per aušinimo sistemą 12-16 valandų varinėjamas karštas (+60¸80°C) vanduo (rekomenduojama, kad sistema būtų 2-3 kartus ataušinta ir pašildyta).

Ar sistema sandari tikrinama pertekliniu statišku vandens slėgiu:

– 0,8 MPa – mašinų, kurių ftoroplastinių jungiamųjų žarnų išorinis skersmuo 28 mm (Dvid = 21 mm);

– 1 MPa – kai išorinis skersmuo 21 mm (Dvid = 15 mm), jeigu gamintojo instrukcijoje nenurodyti griežtesni reikalavimai.

Bandymų trukmė – 24 h.

Bandymo metu slėgio kritimas, nesikeičiant temperatūrai, gali būti ne didesnis kaip 0,5%. Baigiant bandyti būtina atidžiai apžiūrėti apvijas, kolektorių, žarnas, sujungimo vietas ir įsitikinti, ar nesisunkia vanduo.

Jeigu hidraulinio bandymo rezultatai nepatenkinami, o nuotėkio vietos nustatyti nepavyksta, aušinimo sistemą būtina prapūsti sausu oru, o paskui suspausto oro ir freono-12 mišiniu supresuoti. Tada sistemos sandarumas tikrinamas nuotėkio ieškikliu.

3.19. P, R. Aušinimo vandeniu sistemos apžiūra ir tikrinimas

Apžiūrima ir tikrinama, vadovaujantis gamintojo instrukcija.

3.20. P, R. Rotoriaus, statoriaus, dujų-alyvos sistemos ir sumontuoto generatoriaus korpuso sandarumo dujoms tikrinimas

Montuojamo ir remontuojamo statoriaus ir rotoriaus sandarumas dujoms tikrinamas, vadovaujantis gamintojo instrukcija.

Sumontuotų vandeniliu aušinamų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių sandarumas dujoms tikrinamas, vadovaujantis tipine instrukcija kaip eksploatuoti generatorių su aušinimo vandeniliu sistema (TI 34-70-065-87).

Prieš pripildant generatoriaus korpusą vandeniliu, įpylus alyvos į veleno sandarinimo sistemą, generatoriaus korpuso ir dujų-alyvos sistemos sandarumas dujoms tikrinamas suspaustu oru, kurio slėgis toks pat kaip ir vardinis vandenilio slėgis generatoriui dirbant.

Bandymo trukmė – 24 h.

Oro nuotėkio per parą procentinė vertė apskaičiuojama taip:

 

,

 

čia Pp ir Pg - aušinimo vandeniliu sistemoje absoliutinis slėgis pradedant ir baigiant bandymą, MPa;  ir  - temperatūra oro generatoriaus korpuse pradedant ir baigiant bandymą, °C.

Pagal šią formulę, apskaičiuotas oro nuotėkis per parą neturi būti didesnis kaip 1,5 %.

3.21. P, R, A, M. Vandenilio nuotėkio per parą nustatymas

Generatoriuje vandenilio nuotėkis per parą, apskaičiuotas pagal 3.20 p. pateiktą formulę, gali būti ne didesnis kaip 5 %, o suvartojimas, įvertinus ir kiekį, reikalingą vandenilio švarumui išlaikyti (3.25 p.), – ne didesnis kaip 10 % bendrojo dujų kiekio mašinoje, esant vardiniam slėgiui.

Sinchroniniame kompensatoriuje vandenilio nuotėkis per parą turi būti ne didesnis kaip 5 %, bendrojo dujų kiekio mašinoje.

3.22. P, R, A, M. Į generatorių patenkančio vandenilio švarumo kontrolinė analizė

Vandenilyje, patenkančiame į generatorių, deguonies gali būti pagal apimtį ne daugiau kaip 0,5 % jo bendro tūrio.

3.23. P, R. TGV turbogeneratorių kompresorių sukeliamo spaudimo kontrolinis matavimas

Matuojamas esant vardiniams sūkiams, vardiniam pertekliniam vandenilio slėgiui, lygiam 0,3 MPa, ne mažesniam kaip 98 % vandenilio švarumui ir aušinančiųjų dujų +40°C temperatūrai.

Apytikriai turi būti toks spaudimas: 8 kPa (850 mm vandens st.) – TGV 200-220 MW galios turbogeneratoriams ir 9 kPa (900 mm vandens st.) – TGV-300 turbogeneratoriams.

3.24. P, R. Turbogeneratoriaus rotoriaus apvijų ventiliacijos kanalų pralaidumo tikrinimas

Turbogeneratoriai su apvijų tiesioginio aušinimo sistema tikrinami, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

3.25. P, R, A, M. Generatoriaus korpuse esančio vandenilio ir dujų drėgmės kontrolinė analizė

Generatoriaus korpuse, kurių apvijos tiesiogiai aušinamos vandeniliu, ir sinchroninių kompensatorių, kurių apvijoms aušinti naudojama tiesioginio ir šalutinio aušinimo vandeniliu sistemos, aušinamosiose dujose turi būti ne mažiau kaip 98 % vandenilio; generatorių korpuse, kuriuose naudojama šalutinio aušinimo vandeniliu sistema, kai perteklinis slėgis 50 kPa ir didesnis – 97 %, o kai perteklinis slėgis iki 50 kPa – 95 %.

Visų tipų turbogeneratorių ir sinchroninių kompensatorių, kurie aušinami vandeniliu, eksploatuojant aušinamosiose dujose turi būti ne daugiau kaip 1,2 % deguonies, o eksploatavimo pradžioje ir suremontavus, kai vandenilio švarumas 98 % ir 97 % – atitinkamai ne daugiau kaip 0,8 ir 1,0 %, plūdinėje hidroužtvaroje, prapūtimo bakelyje ir alyvos valymo įrenginio vandenilio

atskyrimo bake – ne daugiau kaip 2 %.

Drėgmės kiekis tikrinamas turbogeneratoriaus aušinimo sistemoje, kurioje nuolat cirkuliuoja dujos (generatoriaus korpusas, džiovyklos vamzdynas, dujų analizatoriaus impulsiniai vamzdeliai). Vandenilio rasos taško temperatūra turbogeneratoriaus korpuse, esant darbiniam slėgiui, turi būti mažesnė už patenkančio į dujų aušintuvą vandens temperatūrą, bet ne aukštesnė kaip +15 °C.

Vandeniu aušinamo turbogeneratoriaus korpuse oro rasos taško temperatūra neturi būti didesnė už nurodytąją gamintojo instrukcijoje.

3.26. P, R, A, M. Guolių karteriuose, alyvos išleidimo kanaluose, alyvos bako dujiniame tūryje ir ekranuotuosiuose srovėlaidžiuose esančio dujose vandenilio kontrolinė analizė

Vandenilio kiekis turi būti tikrinamas nurodytuose mazguose. Alyvos bake vandenilio pėdsakų neturi būti. Vandenilio kiekis guolių karteriuose, alyvos išleidimo kanaluose, ekranuotuose srovėlaidžiuose, linijinių ir nulinių įvadų gaubtuose turi būti mažesnis kaip 1 %.

3.27. P, R, A, M. Alyvos nuotėkio į vandenilį per generatoriaus tarpiklius tikrinimas

Vandeniliu aušinami generatoriai tikrinami per alyvos kontrolei įrengtus prievamzdžius alyvos išleidimo iš tarpiklių kanaluose. Jei generatoriuje prievamzdžiai neįrengti, alyvos kiekis matuojamas plūdiniame užtvėriklyje, trumpam uždarius išleidimo ventilį. Alyvos nuotėkis patenkantis į vandenilį, neturi būti didesnis už nurodytą gamintojo instrukcijoje.

3.28. P, R, A. Alyvos lygio reguliatoriaus hidroužtvaroje tarp sandarinimo tarpiklių ir generatoriaus tikrinimas

Vandeniliu aušinami generatoriai tikrinami, kai jų korpuse yra vardinis oro arba vandenilio slėgis. Alyvos lygio kitimo diapazonas hidroužtvaroje turi atitikti normuotąjį lygį, atidarant ir uždarant plūdurinį vožtuvą.

3.29. P, R. Buferinio bako ir alyvos tiekimo tarpikliams sistemos hidrauliniai bandymai

Bandymas atliekamas vandeniliu aušinamų generatorių buferiniame bake ir sistemoje, generatoriaus korpuse sukeliant 1,5 karto didesnį, palyginti su darbiniu dujų slėgiu, alyvos slėgį.

Alyvos padavimo į tarpiklius vamzdynai iki slėgio perpuolio reguliatoriaus ir pats reguliatorius bandomi alyvos slėgiu, 1,25 karto didesniu, negu alyvos tiekimo šaltinių sukeltas didžiausias leistinas darbinis slėgis.

Bandymo trukmė – 3 min.

3.30. P, R, A. Alyvos slėgio reguliatorių alyvos tiekimo į tarpiklius schemoje tikrinimas

Tikrinami vandeniliu aušinami generatoriai. Sandarinančios, kompensuojančios ir prispaudžiančios alyvos slėgio reguliatoriai tikrinami, kai generatoriaus korpuse skirtingi slėgiai kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje.

3.31. P, R. Statoriaus apvijų galūnių sulitavimo kokybės kontrolė

Tikrinama tų generatorių, kurių statoriaus apvijų galūnės sulituotos alaviniu lydmetaliu (išskyrus generatorius su vandeniu aušinamomis apvijomis).

Įmonės techninio vadovo nurodymu remonto metu tikrinamos litavimo vietos, o taip pat, per apžiūras pastebėjus defektus.

Kietojo ir minkštojo lydmetalio litavimo vietų kokybė kontroliuojama, iš dalies ar

visiškai keičiant apvijas.

Litavimo vietų būklės kontrolės metodas (sūkurinių srovių, ultragarsinis, termoindikatoriais ir termoporomis, infroraudonųjų spindulių technika ir kt.) parenkamas remontuojančios ar specializuotos organizacijos nuožiūra.

3.32. P, R, M. Įtampos matavimas veleno galuose ir izoliuotuose guoliuose

Matuojama dirbančių generatorių įtampa, vieną ar abu veleno galus izoliavus nuo korpuso (žemės).

Nustatant turbogeneratorių guolių izoliacijos kokybę, matuojama įtampa tarp guolio stovo ir pamatinės plokštės (šuntuojant rotoriaus veleno alyvos plėvelę) bei įtampa tarp rotoriaus veleno galų.

Jei izoliacija nepažeista abiejų matavimų įtampos vertės turi būti vienodos.

Jeigu įtampų skirtumas didesnis kaip 10 %, izoliacija yra nepakankama.

Matuojant, vadovaujantis eksploatavimo aplinkraščiu Nr. C-05-88(E) „Turbogeneratorių elektros erozijos stabdymas“ nurodymais, guolio korpuso izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 2 kW, o alyvos plėvelės varža – ne mažesnė kaip 1 kW.

Hidrogeneratorių guolių ir atraminių guolių izoliacijos būklė tikrinama atsižvelgiant į jų konstrukciją arba vadovaujantis gamintojo instrukcija ar turbogeneratorių naudojama metodika.

Įtampa tarp veleno galų nenormuojama, tačiau akivaizdus jos padidėjimas ar sumažėjimas, palyginti su ankstesniais matavimais, kai ta pati apkrova, gali būti pakitusio vienalytiškumo ir simetriškumo magnetinėse statoriaus ir rotoriaus grandinėse priežastis.

3.33. TGV turbogeneratorių statoriaus apvijos galinių išvadų bandymas

Be bandymų, nurodytų 3.1 ir 3.2 lentelėse, galiniai išvadai su kondensatorine stiklo epoksidine izoliacija turi būti išbandyti, vadovaujantis 3.33.1, 3.33.2 p. p.

3.33.1. P. Dielektrinių nuostolių kampo tangento (tgd) matavimas

Matuojama prieš įdedant galinį išvadą į turbogeneratorių. Matuojant turi būti 10 kV įtampa, o aplinkos temperatūra – +10¸30°C

Sumontuoto galinio išvado tgd vertė negali būti didesnė negu 1,3 karto išmatuotosios gamykloje vertės. Matuojamo išvado tgd be porcelianinio apvalkalo vertė gali būti ne didesnė kaip 3 %.

Eksploatuojant nebūtina matuoti tgd galinių išvadų, o jo vertė nenormuojama.

 

3.33.2. P, R. Sandarumo dujoms tikrinimas

Gamykloje 0,6 MPa slėgiu bandytas galinių išvadų sandarumas dujoms tikrinamas 0,5 MPa suspausto oro slėgiu.

Galinis išvadas bandymą išlaiko, jeigu, bandant 0,3 MPa slėgiu, slėgis nenukrinta daugiau kaip 0,5 mm Hg st./h.

3.34. P, R. Statoriaus apvijos izoliacijos būklės kontrolė matuojant dalinių išlydžių lygį

Statoriaus apvijų izoliacijos būklei ir jų tvirtinimo grioveliuose papildomai kokybei įvertinti tikslinga išmatuoti 5 MW ir didesnės galios generatorių dalinių išlydžių lygį, sustabdytai mašinai šuoliškai didinant įtampą nuo 1 kV iki vardinės fazinės generatoriaus įtampos.

Izoliacijos būklės įvertinimo kriterijai, dalinių išlydžių lygio atžvilgiu, individualūs kiekvienam generatorių tipui ir priklauso nuo matuojant naudoto metodo.

Nustačius didesnį už leistinąjį dalinių išlydžių lygį, būtina nustatyti ir pašalinti jų šaltinį grioveliuose.

 

4. NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS MAŠINOS (BE ŽADINTUVŲ)

 

4.1. Nuolatinės srovės mašinų izoliacijos būklės įvertinimas

Nedžiovintos nuolatinės srovės mašinos jungiamos į tinklą tada, kai:

a) nuolatinės srovės ik i 500 V įtampos mašinų apvijų izoliacijos varža ne mažesnė už nurodytąją 4.1 lentelėje;

b) nuolatinės srovės aukštesnės nei 500 V įtampos mašinų apvijų izoliacijos varža ne mažesnė už nurodytąją 4.1 lentelėje, o absorbcijos koeficientas – ne mažesnis už 1,2.

4.2. P, R, A. Izoliacijos varžos matavimas

a) Apvijų izoliacijos varža

Kai apvijų vardinė įtampa iki 500 V, matuojama 500 V megommetru, o kai aukštesnė kaip 500 V – 1000 V megommetru.

Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė už nurodytąją 4.1 lentelėje. Eksploatuojant izoliacijos varža matuojama kartu su prijungtomis grandinėmis ir kabeliais.

 

4.1 lentelė. Mažiausios leistinosios nuolatinės srovės mašinų apvijų izoliacijos varžos

 

Apvijos temperatūra, 0C

Izoliacijos varžos R60“, MW, esant vardinei mašinos įtampai, V

 

230

460

650

750

900

10

2,7

5,3

8,0

9,3

10,8

20

1,85

3,7

5,45

6,3

7,5

30

1,3

2,6

3,8

4,4

5,2

40

0,85

1,75

2,5

2,9

3,5

50

0,6

1,2

1,75

2,0

2,35

60

0,4

0,8

1,15

1,35

1,6

70

0,3

0,5

0,8

0,9

1,0

75

0,22

0,45

0,65

0,75

0,9

b) Bandažų izoliacijos varža

Matuojama tarp korpuso ir apvijų. Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW.

4.3. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Bandomoji įtampos vertė nustatoma vadovaujantis 4.2 lentelės duomenimis.

Bandymo trukmė – 1 min.

 

4.2 lentelė. Nuolatinės srovės mašinų izoliacijos bandomoji 50 Hz dažnio įtampa

Bandomasis elementas

Bandomoji įtampa, V

Pastaba

Apvija

Parenkama pagal 3.2 lentelėje

6 p. nurodytas normas

3 kW ir didesnės galios mašinų

Inkaro bandažai

1000

Taip pat

Reostatai ir reguliuojami paleidimo rezistoriai

1000

Izoliaciją galima bandyti kartu su žadinimo grandinėmis

 

4.4. Ominės varžos matavimas

Matuojamos „šaltos“ generatorių ir elektros variklių apvijos. Leistinojo ominių varžų nuokrypio normos pateiktos 4.3 lentelėje.

 

4.3 lentelė. Ominės varžos vertės nuokrypių normos

Bandomasis elementas

Bandymo kategorija

Norma

Pastaba

1. Žadinimo apvijos

P, R

Apvijų varžų vertės neturi skirtis nuo pradinių duomenų daugiau kaip 2 %

 

2. Inkaro apvija (tarp kolektoriaus plokštelių)

P, R

Apvijų varžų vertės viena nuo kitos neturi skirtis daugiau kaip 10 %, išskyrus atvejus, kai tai lemia jungimo schema

Matuojama didesnės kaip 3 kW galios mašinų

3. Reostatai ir regu-liuojamieji palei-dimo rezistoriai

P

 

R

Matuojamų varžų vertės neturi skirtis nuo pradinių reikšmių daugiau kaip 10%

Negali būti nutrūkusių grandinių

Matuojama kiekvienoje atšakoje

4.5. P, R. Oro tarpo po poliais matavimas

Matuojamas didesnės kaip 3 kW galios generatorių ir elektros variklių oro tarpas. Matuojama sukant inkarą, tarp inkaro vieno ir to paties taško ir polių.

Tarpo plotis diametraliai priešingose pusėse neturi skirtis daugiau kaip ±10% nuo vidutinio tarpo pločio (jeigu gamintojo instrukcijoje nenumatyti griežtesni reikalavimai).

4.6. P, R. Tarpvijinės izoliacijos bandymas ir tuščiosios eigos charakteristikos nustatymas

Nustatoma nuolatinės srovės generatorių tuščiosios eigos charakteristika. Įtampa didinama iki 130 % vardinės įtampos vertės.

Nustatytos charakteristikos nuokrypis nuo gamintojo nurodytos turi būti leistinųjų matavimo paklaidų ribose.

Bandant tarpvijinę mašinų izoliaciją, kai yra daugiau kaip keturi poliai, vidutinė įtampa tarp gretimų kolektoriaus plokštelių neturi būti didesnė kaip 24 V.

Tarpvijinės izoliacijos bandymo trukmė – 3 min.

4.7. P, R. Elektros mašinos tikrinimas tuščiosios eigos režimu

Tikrinti reikia ne trumpiau kaip 1 h. Įvertinama mašinos darbinė būklė.

4.8. P, R. Elektros variklių sūkių dažnio reguliavimo ribų nustatymas

Variklių sūkių dažnio reguliavimo ribos nustatomos tuščiosios eigos ir apkrovos režimais.

Sūkių reguliavimo ribos turi atitikti nurodytas technologinio mechanizmo sūkių ribas.

 

5. KINTAMOSIOS SROVĖS ELEKTROS VARIKLIAI

 

5.1. Izoliacijos varžos matavimas

Matuojama megommetru, kurio įtampa nurodyta 5.1 lentelėje. Leistinosios izoliacijos varžos vertės ir absorbcijos koeficientai R60“/R15“ pateikiami 5.1–5.3 lentelėse.

5.2. Elektros variklių izoliacijos būklės įvertinimas nustatant džiovinimo poreikį

Į tinklą jungiami nedžiovinti kintamosios srovės varikliai, jei apvijų izoliacijos varža ir absorbcijos koeficientas yra ne mažesni už nurodytuosius 5.1–5.3 lentelėse

 

5.1 lentelė. Leistinosios izoliacijos varžos ir absorbcijos koeficiento vertės

Bandomasis elementas

Matavimo kategorija

Megommetro įtampa, V

Leistinosios izoliacijos varžos vertės, MW ir absorbcijos koeficientas

Pastabos

1. Statoriaus apvija

P

 

R, A*

2500/2000/ 1000/500**

Vadovaujantis 5.2 lentelės nuorodomis.

Eksploatuojamų elektros variklių leistinosios izoliacijos varžos R60“ vertė ir absorbcijos koeficientas nenormuojami, tačiau nulemia jų džiovinimo būtinumą

Nustatyti reikia tik aukštesnės kaip 3 kV įtampos arba didesnės kaip 1 MW galios variklių absorbcijos koeficientą

2. Rotoriaus apvija

P

 

 

 

R, A*

1000

(leidžiama 500)

0,2

 

 

 

-

Matuojama 3 kV ir aukštesnės įtampos bei didesnės kaip 1 MW galios sinchroninių elektros variklių ir elektros variklių su faziniu rotoriumi

3. Termoindikatoriai su jungiamaisiais laidais

P, R

250

-

 

4. Guoliai

P, R

1000

-

Matuojama 3 kV ir aukštesnės įtampos variklių, o guolių korpusą izoliavus nuo pamatinės plokštės. Matuojama pamatinės plokštės atžvilgių, turi būti sumontuota tepimo sistema, o rotorius izoliuotas nuo guolio korpuso. Eksploatuojant matuojama remonto metu, kai išimtas rotorius.

*Matuojama apžiūrų (dalinio remonto) metu, jei nereikia specialių demontavimo darbų.

** Kai vardinė apvijos įtampai iki 0,5 kV, izoliacijos varža matuojama 500 V megommetru, kai vardinė apvijos įtampa nuo 500 V iki 1000 V – 1000 V megommetru, kai aukštesnė kaip 1000 V – 2000-2500 V megommetru.

 

5.2 lentelė. Leistinosios elektros variklių statoriaus apvijų izoliacijos varžų ir absorbcijos koeficientų normos

Elektros variklių galia, vardinė

Statoriaus apvijų izoliacijos būklės įvertinimo kriterijai

įtampa, apvijų izoliacijos tipas

Izoliacijos varžos vertė, MW

Absorbcijos koeficiento R60“/R15“ vertė

1. Galia didesnė kaip 5 MW, termoreaktyvinė ir žėrutinė kompaundinė apvijų izoliacija

Atitinkamai pagal sinchroninių generatorių įjungimo sąlygas 3.2 punktas.

Ne mažesnė kaip 1,3,

esant +10¸30°C

2. 5 MW ir mažesnė galia, įtampa aukštesnė kaip 1000 V, termoreaktyvinė apvijų izoliacija

Esant +10¸30 °C temperatūrai, izoliacijos varža ne mažesnė kaip 10 MW/kV vardinės linijinės įtampos

temperatūrai

3. Varikliai su žėrutine kompaundine izoliacija, vardinė įtampa aukštesnė kaip 1000 V, galia nuo 1 MW iki 5 MW, taip pat mažesnės galios varikiai, skirti dirbti išorės sąlygomis su tokia pat izoliacija ir aukštesne kaip 1000 V įtampa

Ne mažesnė nei vertės, nurodytos 5.3 lentelėje

Ne mažesnė kaip 1,2

4. Varikliai su žėrutine kompaundine izoliacija, įtampa aukštesnė kaip 1000 V, galia mažesnė kaip 1 MW, išskyrus nurodytus 3 punkte

Ne mažesnė nei vertės nurodytos 5.3 lentelėje

Nenormuojama

5. Visų tipų izoliacija, įtampa iki 1000 V

Ne mažesnė kaip 1,0 MW, esant +10¸30 °C temperatūra

Nenormuojama

 

5.3 lentelė. Mažiausios leistinosios elektros variklių izoliacijos varžos (5.2 lentelės, 3, 4 p. p.)

Apvijos temperatūra,

Izoliacijos varža R60“, MW, esant vardinei apvijos įtampai, kV

°C

3-3,15

6-6,3

10-10,5

10

30

60

100

20

20

40

70

30

15

30

50

40

10

20

35

50

7

15

25

60

5

10

17

75

3

6

10

 

5.3. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Bandomosios įtampos vertės pateiktos 5.4 lentelėje.

Bandymo trukmė – 1 min.

5.4. P, R. Ominės varžos matavimas

Matuojama „šaltos“ mašinos ominė varža.

 

5.4.1. Statoriaus ir rotoriaus) apvijos

Matuojama 3 kV ir aukštesnės vardinės įtampos elektros variklių varža.

Skirtingų fazių apvijų varžos bei sinchroninių variklių žadinimo apvijų varžos, kai yra vienoda temperatūra gali skirtis viena nuo kitos ir nuo pradinių duomenų ne daugiau kaip 2 %.

1Matuojama asinchroninių variklių su faziniu rotoriumi ir sinchroninių variklių rotorių apvijų ominė varža.

 

5.4.2. Reostatai ir reguliuojamieji paleidimo rezistoriai

3 kV ir aukštesnės įtampos variklių reostatų ir reguliuojamieji paleidimo rezistorių varžos matuojamos visose atšakose. Matuojama žemesnės kaip 3 kV įtampos variklių reostatų ir paleidimo rezistorių bendroji varža bei tikrinamas atšakų vientisumas.

Išmatuota varža nuo gamintojo nurodytos vertės gali skirtis ne daugiau kaip 10 %.

Remontuojant tikrinamas grandinių vientisumas.

5.5. P, R. Oro tarpelių tarp rotoriaus ir statoriaus matavimas

Matuojamas tų elektros variklių oro tarpas, kurių konstrukcija leidžia tai padaryti 100 kW ir didesnės galios bei visų svarbių mechanizmų (įmonės techninio vadovo nurodymu) elektros variklių, kurių guoliai išorėje arba slydimo guoliai, oro tarpelio plotis rotoriaus vietose, besiskiriančiose viena nuo kitos per 90°, arba, gaminant variklį, specialiai numatytose vietose nuo vidutinės vertės gali skirtis ne daugiau kaip 10 %.

 

5.4 lentelė. Kintamosios srovės variklių apvijų izoliacijos bandomoji 50 Hz dažnio įtampa

Bandomasis elementas

Bandymo kategorija

Elektros variklio galia, kW

Vardinė elektros variklio įtampa, kV

Bandomoji įtampa, kV

1. Statoriaus apvija***

P

Iki 1,0

Iki 0,1

0,8(2Uv+0,5)

 

 

 

Iki 0,1

0,8(2Uv +1)

 

 

nuo 1,0 iki 1000

Aukštesnė kaip 0,1

0,8(2Uv+1), bet ne žemesnė kaip 1,2

 

 

 

Iki 3,3

0,8(2Uv+1)

 

 

1000 ir didesnė

3,3 – 6,6

0,8×2,5Uv

 

 

 

Nuo 6,6

0,8(Uv+3)

 

R

40 ir didesnė, o

Iki 0,4

1,0

 

 

taip pat svarbių

0,5

1,5

 

 

mechanizmų*

0,66

1,7

 

 

varikliai

2,0

4,0

 

 

 

3,0

5,0

 

 

 

6,0

10,0

 

 

 

10,0

16,0

 

 

Iki 40

iki 0,66

1,0

2. Sinchroninių, tiesiogiai paleidžiamų, variklių, rotoriaus apvija su žadinimo apvija trumpai sujungta su rezistoriumi arba

P

-

-

8U. žadinimo sistemos, bet ne žemesnė kaip 1,2Uv. ir ne aukštesnė kaip 2,8Uv.

maitinimo šaltiniu***

R

-

-

1,0Uv.

3. Variklio su faziniu rotoriumi rotoriaus apvija***

P, R

-

-

1,5Ur**, bet ne žemesnė kaip 1,0

4. Rezistorius sinchroninių variklių lauko gesinimo grandinė

P, R

-

-

2,0

5. Reostatai ir reguliuojamieji paleidimo rezistoriai

P, R

-

-

1,5Ur**), bet ne žemesnė kaip 1,0

* Bandymus būtina atlikti remonto metu (nekeičiant apvijų) tik sustabdžius variklį ir nenuvalius apnašų.

** Ur- įtampa ant žiedų, esant atvirai nesisukančio rotoriaus grandinei ir statoriaus grandinėje vardinei įtampai

*** Įmonės techninio vadovo nurodymu iki 1000 V elektros variklių prieš eksploatavimą galima nebandyti.

 

5.6. P, R. Slydimo guolių tarpelių matavimas

Jei slydimo guolių tarpai didesni už nurodytuosius 5.5 lentelėje, būtina keisti įvores.

5.7. P, R. Elektros variklio tikrinimas neapkrautu arba tuščiosios eigos režimu

Tikrinami 3 kV ir aukštesnės įtampos elektros varikliai. Nenormuojama naujų variklių tuščiosios eigos srovės.

Suremontuoto elektros variklio tuščiosios eigos srovė gali skirtis ne daugiau kaip 10 % nuo išmatuotos prieš remontą, kai tokia pati įtampa.

Tikrinti reikia ne trumpiau kaip 1 h.

 

5.5 lentelė. Leistinieji variklių slystančiųjų guolių tarpelių dydžiai

 

Vardinis ašies diametras, mm

Tarpas, mm, sūkių skaičiui, aps./min.

Iki 1000

Nuo 1000 iki 1500

(imtinai)

Daugiau kaip 1500

18-30

0,04-0,093

0,06-0,13

0,14-0,28

31-50

0,05-0,112

0,075-0,16

0,17-0,34

51-80

0,065-0,135

0,095-0,195

0,2-0,4

81-120

0,08-0,16

0,12-0,235

0,23-0,46

121-180

0,10-0,195

0,15-0,285

0,26-0,53

181-260

0,12-0,225

0,18-0,3

0,3-0,6

261-360

0,14-0,25

0,21-0,38

0,34-0,68

361-600

0,17-0,305

0,25-0,44

0,38-0,76

 

5.8. P, R, M. Elektros variklio guolių vibracijos matavimas

Matuojama visų 3 kV ir aukštesnės vardinės įtampos bei visų svarbių mechanizmų elektros variklių vibracija.

Vertikalioji ir skersinė vibracijų dedamosios (vibracijos dažnio arba vibrošvytavimų amplitudės vidutinė kvadratinė vertė), matuojamos su mechanizmais sujungtų elektros variklių guoliuose, neturi viršyti gamintojo instrukcijose nurodytų verčių.

Kai techniniuose dokumentuose vibracija neįvertinta, elektros variklių, sujungtų su mechanizmais, guoliuose vibracija neturi viršyti šių verčių:

Sinchroninis sūkių dažnis aps./min.

3000

1500

1000

750 ir mažiau sūkių

Guolių vibracija, mm

30

60

80

95

Svarbių mechanizmų vibracijos matavimo periodiškumą tarp remontų nustato ir tvirtina įmonės techninis vadovas.

5.9. P, R. Elektros variklio rotoriaus poslinkio veleno kryptimi matavimas

Matuojami elektros varikliai su slydimo guoliais.

Elektros variklio, nesujungto su mechanizmu, rotoriaus veleno poslinkis nurodytas gamintojo instrukcijoje, priklauso nuo variklio konstrukcijos. Rotoriaus poslinkis veleno kryptimi link neutralios padėties, dėl magnetinio lauko poveikio, rotoriui besisukant nusistovėjusiu režimu, fiksuojamas žyme ant veleno, turi būti nuo 2 iki 4 mm, jeigu gamintojo instrukcijoje nenurodytos kitos normos.

Tikrinamas suremontuojamų elektros variklių rotorių poslinkis veleno ašies kryptimi arba kai rotorius išimamas.

5.10. P, R. Elektros variklio veikimo tikrinimas

Elektros variklis tikrinimas, kai jo vardinė apkrova yra ne mažesnė kaip 50 % ir nusistovėjusi apvijų temperatūra. Tikrinama šiluminė ir vibracinė variklio būklė.

5.11. P, R. Hidraulinis elektros variklio aušinimo sistemos bandymas

Bandoma 0,2-0,25 MPa pertekliniu slėgiu 5-10 min., jeigu gamintojo instrukcijoje nėra kitų nuorodų.

5.12. R, M. Trumpai sujungto rotoriaus strypų būklės tikrinimas

Tikrinami remontuojami asinchroniniai varikliai, apžiūrimas išimtas rotorius arba atliekami specialūs bandymai. Veikiantys varikliai tikrinami tik tada, kai statoriuje atsiranda darbinių ar paleidimo srovių pulsacijų.

5.13. Žadintuvų bandymas

Sinchroninių variklių žadintuvai bandomi, vadovaujantis 32 skyriaus nuorodas.

 

6. GALIOS TRANSFORMATORIAI, AUTOTRANSFORMATORIAI IR ALYVINIAI REAKTORIAI1

 

6.1. P. Transformatoriaus jungimo į tinklą sąlygų nustatymas

6.1.1. Naujų ir suremontuotų transformatorių kontrolė (pirmasis įjungimas)

Kontroliuojama vadovaujantis šio skyriaus nuorodomis ir gamintojo instrukcija.

6.1.2. Suremontuotų (apvijos ir izoliacija nepakeistos) eksploatuojamų transformatorių kontrolė

Kontroliuojama pagal šio skyriaus nuorodas ir RDI 34-38-058-91, transformatoriams pagamintiems buvusios SSSR gamyklose, o kitiems pagal gamintojo instrukciją.

6.2. P, R, M. Alyvoje ištirpusių dujų chromatografinė analizė

Atliekama 110 kV ir aukštesnės įtampos bei savųjų reikmių blokinių transformatorių alyvos chromatografinė analizė.

Transformatorių būklė įvertinama palyginus matavimo rezultatus su leistinąja dujų koncentracija alyvoje ir registruojant dujų koncentracijos kitimo greitį alyvoje.

Transformatorių būklei įvertinti ir galimam defektui nustatyti rekomenduojama vadovautis defektų nustatymo metodiniais nurodymais, naudojant izoliacinėje alyvoje ištirpusių dujų chromatografinę analizę (vienas būdų RD 34.46.302-89).

Alyvos chromatografinės analizės atlikimo periodiškumas:

– 110 kV įtampos mažesnės kaip 60 MVA galios ir savų reikmių blokinių transformatorių – po 6 mėn., vėliau – 1 kartą per 12 mėn.

– 110 kV įtampos 60 MVA ir didesnės galios bei visų 330 kV įtampos transformatorių per pirmąsias 3 paras, įjungus į tinklą po 1, 3 ir 6 mėn., vėliau – 1 kartą per 6 mėn.

6.3. P, R. Kietosios izoliacijos sudrėkimo lygio įvertinimas

Nustatomas 110 kV ir aukštesnės įtampos 60 MVA ir didesnės galios transformatorių sudrėkimo lygis.

Leistinasis kietosios izoliacijos drėgmės kiekis, prieš eksploatuojant ir suremontavus – ne didesnis kaip 2 %, o eksploatuojamų transformatorių – ne didesnis kaip 4 % visos masės. Leidžiama nenustatyti kietosios izoliacijos sudrėkimo, jeigu drėgmės kiekis izoliacinėje alyvoje neviršija 10 g/t.

Kietosios izoliacijos drėgmės kiekis, prieš eksploatuojant ir remontuojant ar kompleksiškai bandant nustatomas išmatavus į baką įdėtų izoliacijos pavyzdžių drėgmės kiekį (jeigu jie yra) arba kitais metodais negadinant izoliacijos (pvz: 6.24.2 ir pan.).

6.4. Izoliacijos varžos matavimas

6.4.1 P, R, M*. Apvijų izoliacijos varžos matavimas

Apvijų izoliacijos varža matuojama 2000-5000 V įtampos megommetru. Kiekvienos apvijos izoliacijos varža prieš eksploatuojant ir suremontavus, perskaičiuota pradinių duomenų bandymo temperatūroje, (1.5 p.), turi būti ne mažesnė kaip 50 % pradinės vertės.

Iki 35 kV įtampos ne didesnės kaip 10 MVA galios transformatorių bei kompensacinių reaktorių izoliacijos varža turi būti ne mažesnė už nurodytąją:

Apvijos temperatūra, °C

10

20

30

40

50

60

70

R60“, MW

450

300

200

130

90

60

40

Sausųjų transformatorių izoliacijos varža, kai +20¸30 °C apvijų temperatūra, turi būti:

iki 1000 V įtampos

-

ne mažesnė kaip 100 MW;

1 kV – 6 kV įtampos

-

ne mažesnė kaip 300 MW;

aukštesnės kaip 6 kV įtampos

-

ne mažesnė kaip 500 MW.

1 Toliau – transformatoriai

Eksploatuojant matuojama, kai gaunami nepatenkinami alyvos bandymų (rizikos zona, 25.3.1 p.) ir (arba) chromatografinės ištirpusių dujų kiekio analizės rezultatai.

Prieš eksploatavimą ir eksploatuojant izoliacijos varža matuojama pagal gamintojo schemą. Izoliacijos varža papildomai matuojama šiose izoliacijos zonose: tarp aukštosios įtampos apvijos korpuso atžvilgiu (A – K), tarp žemosios įtampos apvijos korpuso atžvilgiu (Ž – K) bei tarp aukštosios įtampos apvijos žemosios atžvilgiu (A – Ž), megommetro gnybtą „ekranas“ prijungiant prie laisvos apvijos arba bako. Eksploatuojant matuoti leidžiama vien zonose.

Eksploatuojant izoliacijos varžos matavimo rezultatai, įvertinus kitimo dinamiką, turi būti vertinami, kartu su kitų matavimų duomenimis.

Matuojama, kai transformatorių apvijų izoliacijos temperatūra ne žemesnė kaip:

+10 °C

- iki 110 kV įtampos;

+20 °C

- 330 – 400 kV įtampos.

* 6-10 kV įtampos iki 1000 kVA galios transformatorių izoliacijos varža šioje kategorijoje gali būti matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

 

6.4.2. P, R. Izoliacijos varžos matavimas pasiekiamų suveržimo smeigių, bandažų, jungo pusbandažių ir presuojančių žiedų magnetolaidžio ir jungo sijų atžvilgiu bei jungo sijų magnetolaidžio atžvilgiu ir elektrostatinių ekranų apvijų bei magnetolaidžio atžvilgiu

Matuojama, jei apžiūrimas transformatoriaus magnetolaidis. Tam naudojamas 1000-2500 V megommetras.

Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 2 MW, jungo sijų varža – ne mažesnė kaip 0,5 MW.

6.5. P, R, M. Apvijų izoliacijos dielektrinių nuostolių kampo tgd matavimas

Matuojami 110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatoriai.

Transformatorių izoliacijos tgd vertė, prieš eksploatuojant bei suremontavus, perskaičiuota pradinių verčių temperatūroje (1.5 p.), įvertinus alyvos tgd įtaką, gali skirtis ne daugiau kaip 50 % pradinės tgd vertės.

Jeigu, esant +20°C temperatūrai, išmatuota izoliacijos tgd vertė mažesnė kaip 1 %, izoliacijos būklė yra patenkinama ir jos lyginti su pradine verte nebūtina.

Eksploatuojant tgd matuojamas, kai gaunami nepatenkinami rezultatai alyvos bandymų (rizikos zona, 25.3.1 p.) ir (arba) chromatografinės ištirpusių dujų kiekio analizės ar kompleksinių bandymų metu.

Izoliacijos tgd matuoti naudojamos gamintojo schemos. Izoliacijos varža papildomai matuojama zonose (A – K, Ž – K ir A – Ž), matavimo tiltelio gnybtą „ekranas“ prijungiant prie laisvos apvijos arba bako. Eksploatuojant leidžiama matuoti vien zonose.

Eksploatuojant izoliacijos tgd matavimo rezultatai pagal kitimo dinamiką turi būti vertinami kartu su kitų matavimų duomenimis.

Iki 110 kV galios transformatorių apvijų izoliacijos tgd gali būti matuojamas, kai apvijų izoliacijos temperatūra ne žemesnė kaip +10 °C, o 330 kV – +20 °C.

6.6. Apvijų popierinės izoliacijos įvertinimas

6.6.1. M. Furaninių junginių kiekio alyvoje nustatymas

Nustatoma chromatografiniu metodu.

Leistinieji furaninių junginių kiekiai, iš jų ir furfurolo, nurodyti 25.4 lentelėje (11 p.).

Furaninių junginių kiekis 110 – 330 kV transformatoriams kontroliuojamas – 1 kartą per 12 metų, o po 24 metų – 1 kartą per 4 metus.

 

6.6.2. R. Polimerizacijos laipsnio įvertinimas

Apvijų popierinės izoliacijos resursas yra išnaudotas, kai popieriaus polimerizacijos laipsnis sumažėja iki 250 vienetų.

6.7. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

6.7.1 P, R. Apvijų su įvadais izoliacijos bandymas

Prieš eksploatavimą ir suremontavus nebūtina alyvinių transformatorių bandyti 50 Hz dažnio įtampa, jei nebuvo pakeistos apvijos ir jų izoliacija. Privaloma bandyti sausųjų transformatorių izoliaciją.

Kai remontuojant yra keičiamos apvijos ir izoliacija, privaloma visų tipų transformatorius bandyti 50 Hz dažnio įtampa. Bandomoji įtampa yra tokia pat kaip gamintojo. Kai remontuojant izoliacija keičiama iš dalies arba transformatorius rekonstruojamas, bandymo įtampa sudaro 0,9 gamintojo nurodytos įtampos.

Bandomųjų įtampų vertės nurodytos 6.1, 6.2 ir 6.3 lentelėse.

Sausieji transformatoriai bandomi, vadovaujantis 6.1 lentelėje nurodytomis įtampos vertėmis susilpnintajai izoliacijai.

Pagaminti pagal IEC standartą transformatoriai bandomi, vadovaujantis 6.2 lentelėje nurodytomis vertėmis.

Bandymo trukmė – 1 min.

 

6.1 lentelė. Elektros įrenginių iki 35 kV su normalia ir susilpnintąja izoliacija bandomosios įtampos

 

Bandomoji įtampa, kV

Elektros Įrenginio įtampa, kV

Galios transformatoriai, šuntiniai ir lanko gesinimo reaktoriai

Aparatai, srovės ir įtampos transformatoriai, sroves ribojantys reaktoriai, izoliatoriai, įvadai, ryšio kondensatoriai, ekranuotieji srovėlaidžiai, renkamosios šynos, KSĮ, KTP

Gamintojo

Prieš eksploatavimą

Eksploatuojant

 

Prieš eksploatavimą ir eksploatuojant

Gamintojo

Porcelianinė izoliacija

Kitų tipų izoliacija

Iki 0,69

5,0/3,0

4,5/2,7

4,3/2,6

2,0

1,0

1,0

3

18,0/10,0

16,2/9,0

15,3/8,5

24,0

24,0

21,6

6

25,0/16,0

22,5/14,4

21,3/13,6

32,0(37,0)

32,0(37,0)

28,8(33,3)

10

35,0/24,0

31,5/21,6

29,8/20,4

42,0(48,0)

42,0(48,0)

37,8(43,2)

15

45,0/37,0

40,5/33,3

38,3/31,5

55,0(63,0)

55,0(63,0)

49,5(56,7)

20

55,0/50,0

49,5/45,0

46,8/42,5

65,0(75,0)

65,0(75,0)

58,5(67,5)

35

85,0

76,5

72,3

95,0(120,0)

95,0(120,0)

85,5(108,0)

Pastabos:

1. Elektros įrenginių bandomoji įtampa: skaitiklyje – normalios izoliacijos; vardiklyje – susilpnintos izoliacijos.

2. Aparatų izoliacijos bandomoji įtampa žemės atžvilgiu ir tarp polių (skliausteliuose nurodytos) – su dviem nutraukimais poliuje.

 

Jeigu gamyklos dokumentuose nurodyta, kad bandymai atlikti kitokia įtampa, negu nurodyta lentelėje, tai ji prieš eksploatavimą ir eksploatuojant turi būti atitinkamai pakoreguota.

 

Aukštesnės kaip 35 kV elektros įrenginių bandomosios įtampos nurodytos 5 priede.

 

 

6.2 lentelė. Elektros įrenginių (pagamintų pagal IEC standartą) iki 36 kV izoliacijos bandomosios įtampos

 

Bandomoji įtampa, kV

Elektros įrenginio įtampa, kV

Izoliacijos bandomoji įtampa, Ud (efektinė vertė)

Impulsinė bandomoji įtampa, Up

(amplitudinė vertė)

Tarp fazės ir

Tarp izoliacinio

Tarp fazės ir

Tarp izoliacinio

žemės

tarpo

žemės

tarpo

3,6

10

12

20/40

23/46

7,2

20

23

40/60

46/70

12

28

32

60/75

70/85

17,5

38

45

75/95

85/110

24

50

60

95/125

110/145

36

70

80

145/170

165/195

Pastaba:

Skaitiklyje – pilnoji banga; vardiklyje – trumpoji banga.

Aukštesnės kaip 36 kV elektros įrenginių bandomosios įtampos nurodytos 5 priede.

 

 

6.3 lentelė. Hermetiškųjų galios transformatorių izoliacijos bandomosios 50 Hz dažnio įtampos

Transformatoriaus

Bandomoji įtampa, kV

įtampa, kV

Gamintojo

Prieš eksploatavimą

Eksploatuojant

3

10

9,0

8,5

6

20

18,0

17,0

10

28

25,2

23,8

15

38

34,2

32,3

20

50

45,0

42,5

 

6.7.2. P, R. Izoliacijos bandymas pasiekiamų suveržimo smeigių, bandažų, šerdies pusbandažių ir presuojančių žiedų magnetolaidžio ir šerdies sijų bei šerdies sijų magnetolaidžio atžvilgiu ir elektrostatinių ekranų apvijų ir magnetolaidžio atžvilgiu

Matuojama prieš eksploatavimą ir po remonto, jei transformatorius atidaromas, norint apžiūrėti magnetolaidį.

Bandomoji įtampa – 1000 V*. Bandymo trukmė – 1 min.

* Izoliacija gali būti išbandyta 2000 – 2500 V megommetru.

 

6.7.3. P, R. Transformatoriuje įrengtų apsaugos ir kontrolinės-matavimo aparatūros grandinių izoliacijos bandymas

Bandoma visiškai sumontavus transformatorių. Bandoma (įžemintų dalių ir konstrukcijų atžvilgiu) prijungtų srovės transformatorių grandinių, dujinių ir apsauginių relių, alyvos matuoklių, apsauginių vožtuvų ir temperatūros daviklių izoliacija, kai atjungtos manometrinių termometrų jungtys, kurios bandomos atskirai.

Bandomoji įtampa – 1000 V*. Bandymo trukmė – 1 min.

Manometriniai termometrai bandomi 750 V įtampa arba 1000 V megommetru. Bandymo trukmė – 1 min.

* Izoliacija gali būti išbandyta 2000-2500 V megommetru.

 

6.7.3. P, R. Transformatoriuje įrengtų apsaugos ir kontrolinės-matavimo aparatūros grandinių izoliacijos bandymas

Bandoma visiškai sumontavus transformatorių. Bandoma (įžemintų dalių ir konstrukcijų atžvilgiu) prijungtų srovės transformatorių grandinių, dujinių ir apsauginių relių, alyvos matuoklių, apsauginių vožtuvų ir temperatūros daviklių izoliacija, kai atjungtos manometrinių termometrų jungtys, kurios bandomos atskirai.

Bandomoji įtampa – 1000 V*. Bandymo trukmė – 1 min.

Manometriniai termometrai bandomi 750 V įtampa arba 1000 V megommetru. Bandymo trukmė – 1 min.

* Izoliacija gali būti išbandyta 2000-2500 V megommetru.

 

6.8. P, R. Apvijų ominės varžos matavimas

Matuojama visose atšakose, jeigu transformatoriaus pase nėra kitų nuorodų. Apvijos su RS tipo perjungikliais leidžiama matuoti atšakose iki reverso.

Trifazių transformatorių apvijų varža išmatuota tose pačiose skirtingų fazių atšakose, esant vienodai temperatūrai, gali skirtis ne daugiau kaip 2 %. Jeigu dėl konstrukcijos ypatumų skirtumas didesnis ir tai nurodyta gamintojo techniniuose dokumentuose, reikia vadovautis leistinųjų nuokrypių normomis, nurodytomis transformatoriaus pase.

Vienfazių transformatorių apvijų varža, perskaičiuota pradinių duomenų temperatūroje, gali skirtis ne daugiau kaip 5 %.

Eksploatuojant matuojama, kai transformatoriai kompleksiškai bandomi.

Prieš matuojant transformatorių su įtampos reguliatoriais apvijų ominę varžą, reguliatoriumi atliekami ne mažiau kaip trys perjungimo ciklai.

6.9. P*, R**. Transformacijos koeficiento tikrinimas

Transformacijos koeficientas tikrinamas visose atšakų perjungiklio padėtyse. Transformacijos koeficientas, nustatytas prieš pradedant transformatorių eksploatuoti, neturi skirtis daugiau kaip 2 %, palyginti su išmatuotuoju atitinkamose kitų fazių atšakose ir nuo pradinių duomenų, o išmatuotas remontuojant gali skirtis ne daugiau kaip 2 % palyginti su apskaičiuotais pagal atšakų įtampas.

* Tikrinama, jeigu nėra gamintojo duomenų.

** Jeigu remonto metu keičiamos apvijos.

 

6.10. P*, R**. Trifazių transformatorių apvijų jungimo grupės ir vienfazių transformatorių įvadų poliškumo tikrinimas

Apvijų jungimo grupė turi atitikti nurodytąją transformatoriaus pase, o įvadų poliškumas – nurodytąjį transformatoriaus dangtyje.

* Tikrinama, jeigu nėra gamintojo duomenų.

** Jeigu remonto metu keičiamos apvijos.

 

6.11. P, R. Tuščiosios veikos nuostolių matavimas

6-10 kV transformatorių iki 1000 kVA tuščiosios veikos nuostoliai matuojami jį suremontavus, jei magnetolaidis buvo remontuojamas. Tuščiosios veikos nuostoliai matuojami didesnės kaip 1000 kVA galios transformatorių, žemosios įtampos pusėje prijungus įtampą, nurodytą gamintojo bandymų protokole (pase). Trifazių transformatorių tuščiosios veikos (TV) nuostoliai matuojami pagal gamintojo vienfazio sužadinimo schemą.

Prieš eksploatuojant ir remontuojant trifazius transformatorius, jų TV galios nuostolių skirtingose fazėse santykis neturi skirtis daugiau kaip 5 % nuo santykio, nurodyto gamintojo

bandymų protokole (pase).

Prieš eksploatuojant vienfazius transformatorius, TV nuostoliai palyginti su pradiniais duomenimis gali skirtis ne daugiau kaip 10 %.

Eksploatuojant matuojama kompleksiškų bandymų metu. Išmatuotos vertės palyginti su pradiniais duomenimis negali skirtis daugiau kaip 30 %.

6.12. P, R, M. Transformatoriaus trumpojo jungimo varžos (Zt) matavimas

Matuojami 125 MVA ir didesnės galios transformatoriai.

Transformatorių, kurių įtampa reguliuojama neatjungus apkrovos, Zt turi būti matuojama pagrindinėje ir kraštinėse reguliatoriaus padėtyse.

Zt vertė, išmatuota prieš transformatoriaus eksploatavimą, pagrindinėje atšakoje neturi būti daugiau kaip 5 % didesnė už apskaičiuotąją iš transformatoriaus trumpojo jungimo įtampos (Ut).

Eksploatuojant ir remontuojant Zt vertė daugiau kaip 3 %. neturi viršyti pradinės vertės Papildomai yra normuojamas trifazių transformatorių Zt verčių skirtumas atskirose fazėse (vidurinėje ir kraštinėse atšakose), kuris gali būti ne didesnis kaip 3%.

Eksploatuojant Zt vertė matuojama, kai per transformatorių pratekėjo trumpojo jungimo srovė, viršijanti 70 % skaičiuojamosios vertės, taip pat kompleksiškai bandant.

6.13. Atšakų perjungiklio būklės įvertinimas

6.13.1. P, R. Perjungiklis perjungiantis atšakas atjungus įtampą

Perjungiklio būklė įvertinama, vadovaujantis reikalavimais, nurodytais perjungiklio instrukcijoje.

6.13.2. P, R. Perjungiklis perjungiantis atšakas neatjungus apkrovos

Prieš eksploatavimą ir remontuojant perjungiklio būklė įvertinama, vadovaujantis reikalavimais, nurodytais 6.1.1 p.

6.14. P, R. Bako sandarumo bandymas

Bandomi visų tipų, išskyrus hermetiškuosius ir neturinčius išsiplėtimo bako, transformatorių bakų sandarumas:

iki 35 kV įtampos transformatorių – hidrauliniu slėgiu, kurį sudaro 0,6 m virš išsiplėtimo bako alyvos stulpas, išskyrus transformatorius su plokšteliniais radiatoriais ir banguotais bakais, kuriems bandyti naudojamas 0,3 m alyvos stulpo slėgis;

transformatorių su alyvos apsaugos plėvele – po lanksčiu apvalkalu sudarius 10 kPa perteklinį oro slėgį;

kitų transformatorių – išsiplėtimo bake virš alyvos, sudarius azoto arba sauso oro 10 kPa perteklinį slėgį.

Bandymo trukmė – ne trumpesnė kaip 3 h.

Bandant transformatorių iki 110 kV alyvos temperatūra bake turi būti ne žemesnė kaip +10°C, o kitų – ne žemesnė kaip +20°C.

Jeigu išbandžius, apžiūrint transformatorių, nepastebėtas alyvos nuotėkis, transformatorius alyvai sandarus.

6.15. P, R, T. Aušinimo sistemų tikrinimas

Prieš eksploatavimą ir techninės priežiūros metu aušinimo sistemos tikrinamos, vadovaujantis jų eksploatavimo instrukcija, kuri yra pridedama prie transformatoriaus techninių dokumentų, o remonto metu – vadovaujantis 6.1.2 p.

6.16. P, R. Apsaugos įrenginių tikrinimas

Prieš transformatoriaus eksploatavimą ir remonto metu apsauginis ir užtveriamasis vožtuvai bei apsauginis (išmetimo) vamzdis tikrinami, vadovaujantis 6.1.1 ir 6.1.2 p. nuorodomis

6.17. P, R. Dujų, slėgio ir srauto relių tikrinimas ir bandymas

Tikrinama ir bandoma, vadovaujantis šių relių eksploatavimo instrukcija.

6.18. P, R. Alyvos apsaugos priemonių nuo atmosferos oro poveikio tikrinimas

Prieš transformatoriaus eksploatavimą ir remonto metu oro džiovintuvas, azotinė ir plėvelinė alyvos apsauga, termosifoninis arba adsorbuojantis filtras tikrinamas, vadovaujantis dokumentais, nurodytais 6.1.1 ir 6.1.2 p.

6.19. Termovizinė kontrolė

110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatorių termovizinė kontrolė atliekama, vadovaujantis 3 priede pateiktomis nuorodomis.

6.20. Izoliacinės alyvos bandymas

6.20.1. P. Atvežtų be alyvos transformatorių alyvos likučių bake bandymas

Nustatoma alyvos pramušimo įtampa ir drėgmės kiekis joje. 110-330 kV įtampos galios transformatorių alyvos pramušimo įtampa turi būti ne žemesnė kaip 50 kV, o drėgmės kiekis – ne didesnis kaip 0,0025 %.

Bandymo rezultatai įvertinami, kompleksiškai atestuojant transformatoriaus būklę po transportavimo.

6.20.2. P. Alyvos bandymas rezerviniuose transformatoriuose

Iki 35 kV galios transformatorių alyva bandoma, vadovaujantis 25.2 lentelės (1 p.) nuorodomis – ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus.

110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių alyva bandoma, vadovaujantis 25.2 lentelės (1–3 p.) nuorodomis – ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėn.

Sandėliuojamų (eksploatuojamų) rezervinių transformatorių alyva bandoma, vadovaujantis eksploatuojamų transformatorių normomis ir periodiškumu.

6.20.3. P, R. Transformatoriaus izoliacinės alyvos bandymas prieš eksploatavimą ir jį suremontavus

Iki 35 kV įtampos transformatorių alyva bandoma, vadovaujantis 25.2 lentelės nuorodomis (1–3 p.), bet ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėn.

110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių alyva bandoma, vadovaujantis 25.2 lentelės (1–4, 6 p.) nuorodomis, o transformatorių su plėveline alyvos apsauga – papildomai pagal tos pačios lentelės 10 p. nuorodas ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėn..

Visų įtampų transformatorių alyva iš įtampos reguliatoriaus kontaktoriaus bako yra bandoma, vadovaujantis įtampos reguliatorius gaminančios gamyklos instrukcija.

6.20.4. M. Eksploatuojamo transformatoriaus alyvos bandymas

Iki 35 kV įtampos didesnės kaip 1000 kVA galios transformatorių ir kompensacinių ričių, alyva bandoma, vadovaujantis 25.4 (1 p.) lentelės nuorodomis, pradėjus eksploatuoti po 10 dienų ir po mėnesio (tik 35 kV). Eksploatuojant alyva bandoma, vadovaujantis 25.4 lentelės (1-3) nuorodomis, ne rečiau kaip 1 kartą per 4 metus bei transformatorius kompleksiškai bandant (iki 630 kVA galios transformatorių eksploatuojamų elektros tinkluose alyvos galima nebandyti).

Pradėjus eksploatuoti ir eksploatuojant 110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatorių alyva bandoma, vadovaujantis 25.4 lentelės (1–3 p.) nuorodomis, 330 kV – papildomai pagal 6 p., o transformatorių su plėveline alyvos apsauga – papildomai pagal tos pačios lentelės 10 p. nuorodas. Alyvos bandymo laikas:

110 kV transformatoriai

-

po 10 dienų ir 1 mėn, vėliau kas 4 m.

330 kV transformatoriai

-

po 10 dienų, 1 ir 3 mėn, vėliau kas 2 m.

Eksploatuojant 110 kV ir aukštesnės įtampos transformatorių alyva, bandoma vadovaujantis 25.4 lentelės (1–6 p.) nuorodomis, o transformatorių su plėveline alyvos apsauga – papildomai pagal tos pačios lentelės 10 p. nuorodas, ne rečiau kaip 1 kartą per 2 metus (110 kV per 4 metus) bei kompleksiškai bandant.

Alyva pagal 25.4 lentelę (3 p.) gali būti nebandoma, jeigu bandymai, nurodyti šių normų 6.2 p., atliekami periodiškai, kaip ir rekomenduojama.

Hermetiškųjų transformatorių alyva bandoma vadovaujantis gamintojo nuorodomis.

6.21. P. Transformatoriaus, prijungto prie tinklo įtampos, bandymas

Transformatorius įjungiamas ne trumpiau kaip 30 min. Tuo metu turi būti klausomasi ir stebima transformatoriaus būklė. Bandymo metu neturi būti požymių, kad transformatoriaus būklė yra nepatenkinama.

6.22. P. Įvadų bandymas

Įvadai tikrinami, vadovaujantis normų 23 skyriaus nuorodomis.

6.23. Įmontuotų srovės transformatorių bandymas

Bandymai atliekami, vadovaujantis normų 7.3 skyriaus nuorodomis.

6.24. Rekomenduojami transformatorių papildomi matavimai

6.24.1. R. Transformatorių vibracijos matavimas

110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatorių vibraciją rekomenduojama išmatuoti prieš remontą (magnetolaidžio ir apvijų mechaninių darbų apimtims planuoti) ir po remonto (darbų kokybei įvertinti).

 

6.24.2. R. Vandens kiekio galios transformatorių popieriaus izoliacijoje kontrolė

110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatorių popierinės izoliacijos vandens kiekiui nustatyti gali būti naudojamas liekamosios įtampos metodas (RVM). Šis metodas gali būti taikomas turint specialią įrangą.

 

7. SROVĖS TRANSFORMATORIAI

 

7.1. P, R, T. Izoliacijos varžos matavimas

Srovės transformatoriaus pagrindinės, matavimo kondensatoriaus ir paskutinio sluoksnio kondensatorinės įmirkytos popierinės izoliacijos įvado varža matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru.

Antrinių grandinių apvijų ir pakopinio srovės transformatoriaus tarpinių apvijų izoliacijos varža cokolio atžvilgiu matuojama 1000 V įtampos megommetru.

Eksploatuojant izoliacijos varža matuojama:

– 6 – 35 kV srovės transformatorių – remontuojant įrenginius, prie kurių jie prijungti;

– 110 kV srovės transformatorių su įmirkyta popierine izoliacija (be lauko išlyginimo ekranų) – kai nepatenkinami alyvos bandymo rezultatai, jei netenkina reikalavimų, nurodytų 25.4 lentelės (1-3 p.) (rizikos zona);

– 330 kV ir aukštesnės įtampos srovės transformatorių su kondensatorine įmirkyta popierine izoliacija – kas 2 metai, kai izoliacija nekontroliuojama specialia įranga, neišjungus įtampos.

Išmatuota izoliacijos varža turi būti ne mažesnė nei nurodytoji 7.1 lentelėje.

 

7.1 lentelė. Leistinosios izoliacijos varžos

 

Leistinoji izoliacijos varža, MW, ne mažesnė

Įtampa, kV

Pagrindinė izoliacija

Matavimo įvadas

Išoriniai sluoksniai

Antrinės apvijos*

Tarpinės apvijos

6 – 35

1000/500

-

-

50(1)/50(1)

-

110

3000/1000

-

-

50(1)/50(1)

-

330-400

5000/3000

3000/1000

1000/500

50(1)/50(1)

1/1

*Antrinės apvijos izoliacijos varža: be skliaustelių – kai atjungtos antrinės grandinės, skliausteliuose – kai antrinės grandinės prijungtos.

Pastaba. Izoliacijos varža: skaitiklyje prieš eksploatavimą, vardiklyje – eksploatuojant.

7.2. P, R, T. Izoliacijos tgd matavimas

Srovės transformatorių pagrindinės įmirkytosios popierinės izoliacijos tgd yra matuojamas, esant 10 kV įtampai.

Eksploatuojant tgd matuojamas:

iki 35 kV srovės transformatorių – remontuojant įrenginius, prie kurių jie prijungti;

– 110 kV srovės transformatorių su įmirkyta popierine izoliacija (be lauko išlyginimo ekranų) – kai nepatenkinami alyvos bandymo rezultatai, jie netenkina reikalavimų nurodytų 25.4 lentelės (1-3 p). (rizikos zona);

– 330 kV ir aukštesnės įtampos srovės transformatoriams su kondensatorine įmirkyta popierine izoliacija – kas 2 metai, kai izoliacija nekontroliuojama specialia įranga, neišjungus įtampos.

Išmatuotos izoliacijos tgd vertės, perskaičiuotos esant +20 °C temperatūrai, gali būti ne didesnės už nurodytąsias 7.2 lentelėje.

 

7.2 lentelė. Pagrindinės izoliacijos ribinės tgd vertės

 

Izoliacijos

Pagrindinės izoliacijos ribinės tgd vertės, %, skirtingų vardinių įtampų (kV) srovės transformatorių, perskaičiuotos esant +20 °C temperatūrai

tipas

6-15

20-35

110

330

Popierinė-bakelitinė

3,0

12,0

2,5

8,0

2,0

5,0

 

-

Pagrindinė įmirkyta popierinė ir kondensatorinė izoliacija

 

-

 

2,5

4,5

 

2,0

3,0

Ne didesnė kaip 150 %, palyginus su išmatuotąja gamykloje, bet ne didesnė kaip 0,8.

Ne didesnė kaip 150 % nuo vertės eksploatavimo pradžioje, bet ne didesnė kaip 1,0.

Pastaba: tgd vertė: skaitiklyje prieš eksploatavimą, vardiklyje – eksploatuojant.

7.3. P, R, T. Bandymas 50 Hz dažnio įtampa

7.3.1. P, R, T. Pagrindinės izoliacijos bandymas

Pagrindinės izoliacijos bandomosios įtampos vertės, nurodytos 6.1 ir 6.2 lentelėje. Srovės transformatoriai su porcelianine išorine izoliacija bandomi – 1 min., su organine izoliacija – 5 min.

Iki 35 kV srovės transformatorių izoliaciją leidžiama bandyti neatjungus šynų.

Aukštesnės kaip 35 kV įtampos srovės matavimo transformatoriai 50 Hz dažnio įtampa nebandomi.

 

7.3.2. P, M. Antrinių apvijų izoliacijos bandymas

Antrinių apvijų ir prijungtų prie jų grandinių izoliacija bandoma 1000 V įtampa arba 2500 V megommetru.

Bandymo trukmė – 1 min.

 

7.4. P, R. Įmagnetinimo charakteristikų nustatymas

Įmagnetinimo charakteristika nustatoma vienoje antrinių apvijų iki prisisotinimo didinant įtampą, bet ne daugiau kaip iki 1800 V.

Jeigu apvijoje esama atšakų, nustatoma darbinės atšakos charakteristika.

Eksploatuojant charakteristika gali būti sudaryta trijuose kontroliniuose taškuose.

Nustatyta charakteristika lyginama su tipine įmagnetinimo charakteristika arba su tinkamo naudoti tokio pat tipo srovės transformatoriaus charakteristika.

Išmatuotų verčių skirtumas, palyginti su gamyklos nurodytomis arba su tokio pat tipo, tinkamo naudoti srovės transformatoriaus, gali būti ne didesnis kaip 10%.

7.5. P. Transformacijos koeficiento matavimas

Srovės transformatorių patikra atliekama, vadovaujantis LR Metrologijos įstatymo reikalavimais. Matuoti tik komercinei ar techninei apskaitai skirtiems srovės transformatoriams. Transformacijos koeficiento nuokrypiai turi neviršyti leidžiamųjų nurodytajai tikslumo klasei.

Relinei apsaugai skirtų srovės transformatorių išmatuoto transformacijos koeficiento nuokrypis nuo nurodytojo gamintojo pase arba to paties tipo, tinkamo naudoti srovės transformatoriaus, gali būti ne didesnis kaip 2 %.

7.6. P, R. Antrinių grandinių apvijų ominės varžos matavimas

Išmatuotos apvijų ominės varžos vertės nuokrypis, nuo nurodytosios pase arba nuo išmatuotosios kitose fazėse, gali būti ne didesnis kaip 2 %. Norint palyginti su paso duomenimis, varžos vertė turi būti perskaičiuota, esant gamintojo nurodytai temperatūrai. Norint palyginti su kitomis fazėmis, turi būti matuojama, esant tai pačiai temperatūrai.

7.7. P, M. Izoliacinės alyvos bandymas

Prieš srovės transformatoriaus eksploatavimą izoliacinė alyva turi būti išbandyta prieš supilant ir supylus (papildžius) ją į transformatorių, vadovaujantis 25 skyriaus nuorodomis.

Eksploatuojant iki 35 kV vardinės įtampos srovės transformatorių izoliacinė alyva gali būti nebandoma.

110–330 kV įtampos srovės transformatorių, kuriuose nėra įrengtos kontrolės sistemos, neišjungus įtampos, alyva turi būti bandoma, vadovaujantis nurodymais 25.4 lentelės (1–3 p.), o 330 kV ir šios lentelės (6p.) įvertinus 25.3.1 ir 25.3.2 poskyrių nuorodas, 110 kV – 1 kartą per 4 metus, 330 kV – 1 kartą per 2 metus.

Srovės transformatorių, kuriuose įrengta izoliacijos kontrolės sistema neišjungus įtampos, kai parametrai pasiekia ribinius, nurodytus 7.3 lentelėje, alyva bandoma, vadovaujantis 25.4 lentelės (1-7 p.) nuorodomis.

330 kV hermetiškųjų srovės transformatorių alyva bandoma įmonės techninio vadovo nurodymu.

7.3 lentelė. Ribinės parametrų Dtgd ir DY/Y vertės

 

Vardinė įtampa, kV

Ribinės parametrų Dtgd ir DY/Y vertės, %

 

Periodinė kontrolė

nuolatinė kontrolė

330

1,5

2,0

 

7.8. P, M. Įmontuotų srovės transformatorių bandymas ir matavimas

Įmontuoti srovės transformatoriai yra matuojami ir bandomi, vadovaujantis 7.1, 7.3.2, 7.4-7.6 p. nuorodomis.

Įmontuotų srovės transformatorių izoliacijos varža matuojama 1000 V įtampos megommetru.

7.9. M. Termovizinė kontrolė

Srovės transformatoriai termovizoriumi kontroliuojami, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

7.10. P, M. Izoliacijos kontrolė neišjungus darbinės įtampos

330 kV vardinės įtampos srovės transformatorius rekomenduojama tikrinti neišjungus įtampos.

Kontroliuojamieji parametrai: dielektrinių nuostolių kampo tangento (Dtgd) ir talpos (DC/C) pagrindinės izoliacijos arba viso laidumo modulio (DY/Y) pokytis. Leidžiama kontroliuoti tik vieną kurį nors parametrą (Dtgd arba DY/Y).

Kontroliuojamųjų parametrų pokytis yra dviejų matavimo rezultatų – išmatuoto ir pradinio skirtumas, kai kontrolės sistema, neišjungus įtampos, pradėta eksploatuoti.

Ribinė vertė, iki kurios gali pasikeisti izoliacijos talpa, yra 5 % pradinės vertės, kai sistema pradėta eksploatuoti.

330 kV srovės transformatoriai turintis įrangą matuoti dielektrinius nuostolius ir talpą neišjungus darbinės įtampos, matuojami kas 6 mėn. Padidėjus Dtgd ir DY/Y iki 2,0 %, reikia matuoti kas 3 mėn.

Srovės transformatoriai, kai gaunami nepatenkinami bandymų (vadovaujantis šio poskyrio nuorodomis) rezultatai, turi būti kontroliuojami, vadovaujantis 7.1, 7.2 ir 7.7 p. nuorodomis.

7.11. P, M. Antrinių grandinių įvadų poliškumo nustatymas

Poliškumas nustatomas žinomo poliškumo 4,5-6 V įtampos nuolatinės srovės šaltinio impulsą prijungus į transformatoriaus pirminę apviją. Antrinėje grandinėje tikrinama rodykliniu miliampermetru.

 

8. ĮTAMPOS TRANSFORMATORIAI

 

8.1. Elektromagnetiniai įtampos transformatoriai

8.1.1. P, M. Izoliacijos varžos matavimas

Įtampos transformatoriaus aukštosios įtampos apvijos izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru.

Antrinių grandinių apvijų ir kaskadinio įtampos transformatoriaus ryšio apvijų izoliacijos varža matuojama 1000 V megommetru.

Eksploatuojant matavimų periodiškumas toks: 6-35 kV įtampos transformatorių – kompleksiškai remontuojant transformatorių pastotes, 110-330 kV įtampos transformatorių su įmirkyta popierine izoliacija varža nematuojama, o jų būklė nustatoma pagal alyvos kokybės

rodiklius.

Išmatuotos izoliacijos varžų vertės prieš eksploatavimą ir eksploatuojant neturi būti mažesnės už nurodytąsias 8.1 lentelėje. Eksploatuojant antrinių apvijų varžą leidžiama matuoti kartu su antrinėmis grandinėmis.

 

8.1 lentelė. Įtampos transformatorių izoliacijos varža

 

Vardinė įtampa,

Leistinoji izoliacijos varža, MW, ne mažesnė kaip

kV

Pagrindinė izoliacija

Antrinės apvijos*

Ryšio apvijos

6 – 35

100

50(1)

1

110 – 330

300

50(1)

1

* Antrinės apvijos izoliacijos varža: be skliaustelių – kai antrinės grandinės atjungtos, skliausteliuose – kai antrinės grandinės prijungtos.

 

8.1.2. P. Bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Iki 35 kV įtampos transformatorių aukštosios įtampos apvijų izoliacija bandoma 50 Hz dažnio įtampa, jei yra apskaičiuoti vardinei įtampai visi įvadai.

Bandomosios įtampos vertės nurodytos 6.1 ir 6.2 lentelėse.

Įtampos transformatorių bandymo trukmė su porcelianine išorine izoliacija – 1 min., su organine izoliacija – 5 min.

Antrinių apvijų ir prie jų prijungtų grandinių izoliacija bandoma 1000 V įtampa*.

Bandymo trukmė – 1 min.

* Izoliacija gali būti išbandyta 2000-2500 V megommetru.

 

8.1.3. P. Apvijų ominės varžos matavimas

Matuojama pakopinių įtampos transformatorių ryšio apvijų ominė varža.

Išmatuotos apvijų ominės varžos vertės nuokrypis nuo nurodytųjų pase arba išmatuotųjų kitose fazėse gali būti ne didesnis kaip 2 %. Norint palyginti su paso duomenimis, varžos vertė turi būti perskaičiuota, esant gamintojo nurodytai temperatūrai. Norint palyginti su kitų fazių varžos verte, turi būti matuojama, esant tai pačiai temperatūrai.

8.1.4. P, M. Izoliacinės alyvos bandymas

Prieš pradedant eksploatuoti įtampos transformatorių, alyva turi būti išbandyta, vadovaujantis 25 skyriaus nuorodomis.

Eksploatuojant izoliacinė alyva įtampos transformatorių iki 35 kV įtampos imtinai gali būti nebandoma.

Eksploatuojant 110–330 kV įtampos transformatorių, alyva bandoma vadovaujantis 25.4 lentelės (1–3 p. p) nuorodomis, įvertinus 25.3.1 ir 25.3.2 p. nuorodomis, kas 4 metai.

Alyvinių pakopinių įtampos transformatorių alyvos būklė kiekvienam laiptui įvertinama, vadovaujantis normomis, nustatytomis pakopos darbinei įtampai.

8.1.5. M. Termovizinė kontrolė

Įtampos transformatoriai kontroliuojami, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

8.1.6. P. Transformacijos koeficiento matavimas

Įtampos transformatorių patikra atliekama vadovaujantis LR Metrologijos įstatymo reikalavimais. Matuoti tik komercinei ar techninei apskaitai skirtiems įtampos transformatoriams. Transformacijos koeficiento nuokrypiai turi neviršyti leidžiamųjų nurodytajai tikslumo klasei.

8.2. Kondensatoriniai įtampos transformatoriai

8.2.1. P, M. Įtampos daliklių kondensatorių bandymas

Kondensatorinių įtampos dalikliai bandomi vadovaujantis 20 skyriaus nuorodomis.

8.2.2. P, M. Elektromagnetinio įrenginio izoliacijos varžos matavimas

Įtampos transformatoriaus apvijų izoliacijos varža matuojama 2000–2500 V įtampos megommetru.

Eksploatuojant matavimų periodiškumas toks: pirmąjį kartą po 4 metų nuo eksploatavimo pradžios, vėliau – 1 kartą per 6 metus.

Izoliacijos varža nuo nurodytos pase vertės neturi skirtis daugiau kaip 30 %, bet neturi būti mažesnė kaip 300 MW.

8.2.3. P. Elektromagnetinio įrenginio bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Bandoma elektromagnetinio įrenginio antrinių apvijų izoliacija.

Bandomoji įtampa – 1,8 kV arba 2000–2500 V megommetru. Bandymo trukmė – 1 min.

8.2.4. P, R, M. Apvijų ominės varžos matavimas

Pradedant eksploatuoti, apvijų ominė varža matuojama, visose perjungiklio padėtyse.

Eksploatuojant apvijų ominė varža matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

Išmatuota apvijų ominė varža ir perskaičiuota, esant gamintojo nurodytai temperatūrai nuo nurodytos pase neturi skirtis daugiau kaip 5 %.

8.2.5. P, T. Tuščiosios veikos srovės ir nuostolių matavimas

Tuščiosios veikos srovė ir nuostoliai matuojami, esant gamintojo nurodytai įtampai.

Išmatuotos tuščiosios veikos srovės ir nuostoliai nuo nurodytų gamintojo pase neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

8.2.6. P, T. Elektromagnetinio įrenginio izoliacinės alyvos bandymas

Prieš eksploatavimą, turi būti nustatyta elektromagnetinio įrenginio alyvos pramušimo įtampa.

Alyvos pramušimo įtampa neturi būti mažesnė kaip 30 kV.

Eksploatuojant išdžiovinta izoliacinė alyva prieš supylimą (papildymą) turi būti išbandyta vadovaujantis 25 skyriaus nuorodomis.

Eksploatuojant izoliacinė alyva elektromagnetinio įrenginio turi būti išbandyta pirmąjį kartą po 4 metų, vėliau kas 6 metai vadovaujantis nuorodomis – 25.4 lentelėje (1–3 p. p) bei įvertinus 25.3.1 ir 25.3.2 p. nuorodas.

8.2.7. P, T. Ventilinio iškroviklio (viršįtampių ribotuvo) bandymas

Bandomas vadovaujantis 21 skyriaus nuorodomis.

 

9. ALYVINIAI IR ELEKTROMAGNETINIAI JUNGTUVAI

 

9.1. P, R, M. Izoliacijos varžos matavimas

9.1.1. Judančiųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža turi būti ne mažesnė už nurodytąją 9.1 lentelėje. Ji matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru.

 

9.1 lentelė. Judančiųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, mažiausios leistinosios izoliacijos varžos

Bandymo kategorija

Izoliacijos varža, MW, esant vardinei įrenginių įtampai, kV

 

6-10

35-110

330-400

P

1000

3000

5000

R, M

300

1000

3000

 

9.1.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

9.2. P, R, M. Įvadų bandymas

Įvadai bandomi, vadovaujantis 23 skyriaus nuorodomis.

9.3. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

9.3.1. Atraminės izoliacijos ir jungtuvų izoliacijos bandymas korpuso atžvilgiu

Kiekvienai vardinei įtampai bandomoji įtampa parenkama, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

Bandymo trukmė – 1 min.

Bandomi mažo alyvos tūrio 6-10 kV įtampos jungtuvų kontaktų izoliaciniai tarpai.

9.3.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas.

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis..

9.4. P, R, M. 35 kV įtampos alyvinių jungtuvų vidinės izoliacijos ir lanko gesinimo įrenginių izoliacijos įvertinimas

Visiškai sumontuotų 35 kV įtampos alyvinių jungtuvų izoliacijos būklė įvertinama, išmatavus įvadų tgd ir palyginus su normomis, nurodytomis 23.1 lentelėje. Jeigu nustatoma, kad vertės padidėjo, turi būti kontroliuojama bako vidinės izoliacijos būklė.

Vidinė bako ir lanko gesinimo įrenginių izoliacija turi būti džiovinama, jeigu įvadų tgd vertė išmatuota su šia izoliacija padidėja daugiau kaip 4% (absoliutus dydis).

* Išmatuota tgd S>tgd įvadų+4%.

9.5. Ominės varžos matavimas

9.5.1. P, R, M. Srovėlaidžio kontūro kontaktinės sistemos varžos matavimas

Matuojama kiekviena fazė. Jų varžos vertė neturi būti didesnė už nurodytąją 9.2 lentelėje. Atskirų srovės kontūro dalių ominės varžos vertė yra nurodyta gamintojo instrukcijoje.

 

9.2 lentelė. Alyvinių ir elektromagnetinių jungtuvų kontaktinės sistemos srovėlaidžių dalių ominė varža

Jungtuvo tipas

Vardinė srovė, A

Didžiausia leistinoji kontaktų varža, mW,

VPM-10

630

78

 

1000

72

MG-10, MG-20

5000

300*

 

6000

Nėra duomenų

MGG-10

3150

18; 240*

 

4000

14; 240*

 

5000

12; 240*

VM-14, VM-16

200

350

 

600

150

 

1000, 1250

100

VM-22, VM-23

600

150

 

1000, 1500

100

VMG-133

600

100

 

1000

75

VMG-10

630

75

 

1000

70

VPMP-10

630

78

 

1000

72

VMPE-10

630

50

 

1000

40

 

1600

30

VMPP-10

630

55

 

1000

45

 

1600

32

VMP-10, VMP-10P

600

55

 

1000

40

 

1500

30

VMM-10

630

85

VK-10, VKE-10

630

50/45**

 

1000

45/40**

 

1600

25

VE-10, VES-6

1600

30

 

2000-2500

20

 

3200-3600

15

S-35

630

310

 

3200

60

MKP-35

1000

250

VT-35, VTD-35

630

550

MKP-110V

630

1300

 

1000

800

U-110-2000-40

2000

320

U-110-2000-50

2000

365

VMT-110

-

115/85***

MMO-110

1250

180

HLD-145-1250

1250

90

HLR-145-2502

250

--

* Lanko gesinimo kontaktų varža.

** Skaitiklyje – 20 kA, vardiklyje – 31,5 kA vardines atjungimo sroves jungtuvų kontaktų varža.

*** Skaitiklyje – 20 kA, vardiklyje – 40 kA vardinės atjungimo srovės jungtuvų lanko gesinimo įrenginio kontaktų varža.

 

9.5.2. P, R. Lanko gesinimo įrenginių šuntuojančiųjų rezistorių varžos matavimas

Išmatuotos varžos vertė, palyginti su gamintojo duomenimis, gali skirtis ne daugiau, kaip nurodyta gamintojo instrukcijoje.

9.5.3. P, R. Valdymo elektromagnetų apvijų varžos matavimas

Išmatuotų elektromagnetų apvijų varžos vertė turi atitikti gamintojo normas.

9.6. P, R. Jungtuvo laiko ir greičio charakteristikų matavimas

Judančiųjų kontaktų judėjimo greitis, jų įjungimo bei išjungimo laikas matuojamas, kai jungtuvas pilnas alyvos, esant vardinei operatyvinei įtampai ant valdymo elektromagnetų išvadų.

Tinkamo eksploatuoti jungtuvo kontaktų judėjimo greičio ir laiko charakteristikos turi atitikti nurodytąsias 9.3 lentelėje.

 

9.3 lentelė. Alyvinių ir elektromagnetinių jungtuvų kontaktų judėjimo greičio ir laiko charakteristikos

Jungtuvo tipas

Kontaktų judėjimo greitis, m/s

Savasis laikas, s, ne ilgesnis kaip

 

įjungiant/išjungiant

didžiausias

įjungimo

išjungimo

VPM-10

2,3±0,3/2,4±0,3

2,6/3,9

0,3

0,12

MG-10

2,2±0,2/1,8±0,3

- /2.4

0,75

0,135

MG-20

2,0±0,3/1,8±0,3

- /2,3

0,8

0,155

MGG-10-45UZ

2,3±0,3/2,5±0,2

2,6/3,9

0,4

0,12

MGG-10-5000-63UZ

3,0±0,3/2,5±0,2

3,6/3,9

0,4

0,11

VM-14, VM-16

1,65/1,22

1,8/1,24

0,24

0,12

VM-22

1,6/1,5

-

0,24

0,15

VM-23

1,8/1,75

-

0,28

0,15

VMG-133

2,4¸3/1,75¸2

3,2/3,2

0,23

0,1

VMG-10

2,0¸2,6/2,1¸2,7

2,6/3,9

0,3

0,12

VPMP-10

2,4¸2,8/2,2±0,3

3,2/3,2

0,3

0,12

VMPĖ-10-630 (1000, 1600)

4,7+0,3/3,0+0,3

5,7/5,0

0,3

0,07

VMPĖ-10-3150

4,0+0,4/3,1+0,3

5,7/4,5

0,3

0,09

VMP-10

4,5±0,5/3,4±0,4

5,0/5,0

0,3

0,1

VMP-10P

4,5±0,4/3,5±0,3

6,0/5,0

0,3

0,1

VMM-10

– /2,3+0,2

-

0,2

0,1

VMPP-10-20

4,2+0,4/2,5+0,2

-

0,2

0,1

VMPP-10-31.5

4,5+0,4/2,8+0,2

-

0,2

0,1

VK-10-20-630(1000)

3,5+0,3/2,5±0,2

-

0,2

0,05

VK-10-20-1600

3,2±0,3/2,3±0,2

-

0,075

0,05

VK-10-31.5-630 (1000)

4,2+0,4/2,5±0,2

-

0,075

0,05

VK-10-31.5-1600

4,0+0,4/2,5±0,2

-

0,075

0,05

VĖ-10-1250(1600)-20

5,2+0,5/3,5+0,4

-

0,075

0,06

VĖ-10-2500(3600)-20

4,8+0,5/3,0+0,3

-

0,075

0,06

VĖ-10-1250(1600)-31.5

6,5+0,6/3,5+0,4

 

0,075

0.06

VĖ-10-2500 (3600) -31.5

5,8+0,6/3,0+0,3

-

0,075

0,06

VĖ(S)-6

5,8+0,6/3,0+0,3

-

0,075

0,06

VKĖ-10-20-630(1000)

4,0+0,4/2,5±0,2

-

0,3

0,07

VKĖ-10-20-1600

3,8+0,4/2,3±0,2

-

0,3

0,07

VKĖ-10-31.5-630(1000)

4,0+0,4/2,5±0,2

-

0,3

0,07

VKĖ-10-31.5-1600

3,8+0,4/2,3±0,2

-

0,3

0,07

S-35-630, p. ŠPĖ-12

2,7±0,3/1,0±0,2

3-0,3/1,6±0,2

0,34

0,05

S-35-630, p. PP-67

2,7±0,3/1,0±0,2

3-0,3/1,6±0,2

0,4

0,12

S-35-3200, p. ŠPĖ-38

2,3+0,2/1,5+0,2

3,2-0,3/2,4-0,2

0,64

0,055

MKP-35

1,7+0,2/1,6+0,2

3,2-0,3/3,6-0,2

0,4

0,05

VT-35

1,8±0,3/1,1±0,2

2,1±0,3/2,7±0,2

0,35

0,12

VTD-35

2,2±0,3/1,1±0,2

2,5±0,2/3,1±0,3

0,35

0,12

MKP-110

1,7+0,2/1,3+0,2

3,8-0,4/2,9-0,3

0,6

0,05

U-110-2000-40

1,7+0,2/1,3+0,2

3,3-0,4/3,7-0,4

0,3(ŠPV)

0,7(ŠPE)

-/0,06*)

U-110-2000-50

1,7+0,2/2,1+0,3

3,5-0,4/3,9-0,4

0,3(ŠPV)

0,7(ŠPE)

-/0,056*)

VMT-110, VMT-220 (25kA)

2,7¸3,3/2,3¸2,9

-

0,13

0,035

VMT-110, VMT-220 (40kA)

2,7¸3,3/2,3¸2,9

-

0,13

0,03

MMO-110

6,0±0,2/5,3±0,2

-

0,15

0,05

HLD-145-1250

6,0¸7,0/3,0¸3,5

-

0,15

0,05

HLR-145-2502

 

-

0,11

0,035

Pastabos. 1. Skaitiklyje nurodytas įjungimo, vardiklyje – išjungimo greitis.

2. Jeigu 10 kV įtampos tinkle trumpojo jungimo srovė mažesnė kaip 5 kA, jungtuvo kontaktų greičio galima nematuoti.

9.7. P, R. Judančiųjų dalių eigos, kontaktų įspaudimo įjungiant, kontaktų susijungimo ir atsijungimo vienalaikiškumo matavimas

Išmatuotos vertės turi atitikti nurodytąsias 9.4 lentelėje.

 

9.4 lentelė. Judančiųjų jungtuvų dalių eigos normos

Jungtuvo tipas

Judančiųjų dalių eiga, mm

Eiga kontaktuose (įspaudimas), mm

Didžiausias kontaktų susijungimo ir atsijungimo nesutapimas, mm,

VMP-10

210 ± 5

45 ± 5

5

MG-10

425 ± 15

90 ± 2

5

MG-20

475 ¸ 500

90 ± 2

5

MGG-10-3150 (4000, 5000)-45

295 ± 5

90¸95 (18 ± 2)

4

MGG-10-5000-63UZ

295 ± 5

90¸95 (18 ± 2)

4

VM-14

-

-

4

VM-16

133 ± 3

50 ± 5

5

VM-22, VM-23

200 ± 5

40 ± 5

6

VMG-133

250 ± 5

40 ± 5

5

VMG-10

210 ± 5

45 ± 5

5

VPMP-10

210 ± 5

45 ± 5

5

VMPĖ-10-630(1000, 1600)

204 ± 3

55 ± 4

5

VMPĖ-10-3150

235 ± 5

77 ± 6

7

VMP-10, VMP-10P

240 ¸ 245

59 ± 4

5

VMM-10

180

35 ± 3

5

VMPP-10

207 ± 4

59 ± 4

5

VK-10, VKĖ-10

158 ± 2

29 ¸ 32

3

VĖ-10, VĖ(S)-6

-

26¸31 (7,5¸9)

- (1)

S-35-630-10

228 ± 6

10 ± 1

1 / 4*)

S-35-3200-50

280 ± 5

20 ± 1

1 / 4*)

MKP-35

260 ¸ 275

15 ± 1

2

VT-35, VTD-35

230 ± 10

8 ¸ 13

2 / 4*)

MKP-110

465 ± 10

8 ± 1

2

U-110-2000-40

465 ± 10

10 ± 1

2

U-110-2000-50

485 ± 15

20 ± 1

2

VMT-110

492 ± 3

57 ¸ 60

-

MMO-110

420+10

-5

80 ± 5

5

HLD-145-1250

580¸610

40

-

HLR-145-2502

-

-

-

Pastabos: skliausteliuose nurodytos pagrindinių kontaktų normos.

* Prieš brūkšnį – nesutapimas tarp vienos fazės polių, už brūkšnio – nesutapimas tarp fazių.

9.8. P, R, M. Jungtuvų ir pavarų reguliavimo ir derinimo charakteristikų tikrinimas

Kiekvienas jungtuvo ir pavaros tipas tikrinamas, vadovaujantis gamintojo instrukcijoje nurodytomis normomis ir apimtimis.

Pavara turi būti išbandyta, esant įjungimo ir išjungimo elektromagnetų įtampai 0,8Uv, 5 kartus.

9.9. P, R, M. Laisvojo atkabinimo mechanizmo veikimo tikrinimas

Pavaros laisvojo atkabinimo mechanizmas turi leisti vykti išjungimo operacijai visai kontaktų eigai, t. y. bet kurio momentu nuo įjungimo pradžios.

Laisvojo atjungimo mechanizmo darbas tikrinamas, kai jungtuvo pavara įjungta ir yra dviejose-trijose tarpinėse padėtyse (PP-61 ir PP-67 pavarų dėl pavojaus personalui galima tarpinėse padėtyse nebandyti).

9.10. P, R. Jungtuvo pavaros mažiausios poveikio įtampos (slėgio) tikrinimas

Jungtuvų su atskiromis fazių pavaromis mažiausia poveikio įtampa tikrinama kiekvienos fazės atskirai. Mažiausia poveikio įtampa turi atitikti gamintojo nustatytas normas ir būti ne žemesnė kaip:

Pavaros maitinimo šaltinis

Elektromagnetai išjungimui

Elektromagnetai įjungimui

Nuolatinės srovės

0,7Uv

0,85Uv

Kintamosios srovės

0,65Uv

0,8Uv

 

Pneumatinių pavarų poveikio slėgis turi būti 20-30% žemesnis už apatinę darbinio slėgio ribą.

9.11. P, R. Jungtuvo bandymas daugkartiniu jungimu

Bandant jungtuvus, daugkartinės įjungimo ir išjungimo operacijos ir sudėtingi ciklai (visų jungtuvų įjungimas ir išjungimas; jungtuvus dirbančius APĮ režimu išjungimas, įjungimas ir išjungimas) esant elektromagnetų įvaduose vardinei įtampai.

Bandymo metu rekomenduojama atlikti:

3 – 5 įjungimus ir išjungimus;

2 – 3 sudėtingus ciklus.

9.12. P, R, T, M. Jungtuvų izoliacinės alyvos bandymai

Prieš eksploatavimą, po remonto ir eksploatuojant alyva bandoma, vadovaujantis 25.2 (1 ir 5 p.) ir 25.3 (1 ir 5 p.) reikalavimais.

Alyva turi būti bandoma:

prieš vartojimą ir įpylus į jungtuvo baką;

prieš įpilant į alyvos mažo tūrio visų įtampų jungtuvus.

Eksploatuojamus 110 kV ir aukštesnės įtampos bakinių jungtuvų, atlikusių be remonto trumpojo jungimo arba apkrovos srovių leistinąjį komutavimų skaičių, alyva turi būti bandoma, vadovaujantis 25.3 lentelės (1 ir 5 p.) nuorodomis.

Bakinių jungtuvų iki 35 kV įtampos imtinai ir visų mažo alyvos tūrio jungtuvų alyvos bandyti nereikia, nes alyva turi būti keičiama atliktus leistinąjį komutavimo, atjungiant trumpojo jungimo (ar apkrovos) srovės skaičių. Techninės priežiūros metu bakinių jungtuvų, pastatytų lauke, alyva turi būti bandoma vadovaujantis 25.4 lentelės (1 p.) nuorodomis.

9.13. Įmontuotųjų srovės transformatorių bandymas

Įmontuotieji srovės transformatoriai bandomi, vadovaujantis 7 skyriaus nuorodomis.

9.14. M. Termovizinė kontrolė

Tikrinamas darbinių ir lanką gesinančių kontaktų bei jungtuvo kontaktinių srovėlaidžių kontūro dalių įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

 

10. ORINIAI JUNGTUVAI

 

10.1. P, R, M. Izoliacijos varžos matavimas

10.1.1. Judančiųjų ir nukreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų, izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama 2000–2500 V įtampos megommetru.

Izoliacijos varža negali būti mažesnė už nurodytą 9.1 lentelėje.

 

10.1.2. Daugiaelemenčių izoliatorių varžos matavimas

Matuojama, vadovaujantis 17 skyriaus nuorodomis.

10.1.3. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

10.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

10.2.1. Atraminės izoliacijos ir jungtuvų izoliacijos korpuso atžvilgiu bandymas

Jungtuvų bandomoji įtampa parenkama, vadovaujantis 17 skyriaus ir 6.1 bei 6.2 lentelių

nuorodomis.

 

10.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas.

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

10.3. Ominės varžos matavimas

10.3.1. P, R, A. Srovėlaidžio kontūro (pagrindinė grandinė) ominės varžos matavimas

Srovėlaidžio kontūro dalių, t. y. kiekvieno lanko gesinimo įrenginio (modulio), gesinimo kameros elemento (pertvaros) ir skirtuvo bei vidinių poliaus šynų ir t. t. ominė varža matuojama atskirai.

Per apžiūras gali būti matuojama srovėlaidžio kontūro viso poliaus ominė varža.

Didžiausios leistinosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos ominių varžų vertės nurodytos 10.1 lentelėje.

 

10.1 lentelė. Didžiausios leistinosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos ominių varžų vertės

Jungtuvo tipas

Didžiausia leistinoji kontūro poliaus varža, mW

VVN-110-6, VVŠ -110

140

VVN-330-15

460

VV-330B

380

VVU-35, VVB-110, VVBM-110B, VVBK-110B

80

VVU-110B

300

VVB-330B, VVD-330B, VVDM-330B

600

VNV-330-40, VNV-330-63

150

KAG-24

 

Pastabos:

1. Lanko gesinimo kameros vieno elemento ir skirtuvo bei vieno lanko gesinimo modulio didžiausia leistinoji omi-nės varžos vertė: VVN serijos jungtuvų – 20 mW, VVU, VVB, VVD, VVBK – serijos – 80 mW, VNV serijos – 70 mW.

2. 330 kV įtampos VV serijos jungtuvų srovėlaidžio kontūro dalyse ominės varžos vertė gali būti ne didesnė kaip:

– šynos, jungiančios gesinimo kamerą ir skirtuvą – 50 mW;

– šynų, jungiančių abi skirtuvo puses – 80 mW;

– šynų perėjimui nuo skirtuvo iki jungiamųjų šynų – 10 mW.

3. VNV serijos 330 kV įtampos jungtuvo kiekvienos lanko gesinimo įrenginio pertvaros ominė varža turi būti ne didesnė kaip 35 mW.

 

10.3.2. P, R. Valdančiųjų elektromagnetų apvijų varžų matavimas

Elektromagnetų apvijų ir orinių jungtuvų valdymo grandinių varžos turi būti ne didesnės kaip:

– VV-400-15 tipo forsuotų elektromagnetų: 1 apvijos – 10 ± 1,5 W; 2 apvijos – 45 ± 2 W; abiejų apvijų – 55 ± 3 W;

– įmonės „Elektroaparat“ elektromagnetų – 0,39 ± 0,03 W.

– VVB, VVD ir VVBK serijos 330 kV ir aukštesnės įtampos jungtuvų įjungimo ir išjungimo valdymo grandinių varža turi būti tokia, kad pikinė operatyvioji srovė būtų 22 ± 0,5 A.

 

10.3.3. P, R. Šuntuojančiųjų rezistorių ir įtampos daliklių varžų matavimas

Šuntuojančiųjų rezistorių ir įtampos daliklių išmatuotos varžos turi atitikti nurodytąsias 10.2 lentelėje (gamintojo nurodytos normos). Jei tokių normų nėra, bazinė varžos vertė nustatoma pagal pirmąjį matavimą, toliau matuojant leistinas nuokrypis – ne didesnis kaip 5%.

 

10.2 lentelė. Didžiausios leistinosios orinių jungtuvų kontaktinės sistemos šuntuojančiųjų rezistorių ominių varžų vertės

Jungtuvo tipas

Vieno elemento varža, W

VVN-110-6

150 ± 5

VVŠ-110B

150 +4 -2

VVN-330-15

15000 ± 150

VV-330B

14140 ± 140

VVU-35

4,6-0,25

VVU-110B

5± 0,3 (žemutinis modulis)

100 ± 2 (aukštutinis modulis)

VVB-110

100 ± 2

VVBM-110B

50 ± 1

VVBK-110B

47,5 +1 -0,5

VNV-330-63

75 +1 -3

Pastaba. Šuntuojančiųjų rezistorių varža, kuri montuojama vienam jungtuvo poliui, gali skirtis viena nuo kitos ne daugiau už nurodytąją gamintojo instrukcijoje.

10.4 P, R. Mažiausios įtampos poveikio kontrolė

Orinius jungtuvus valdantys elektromagnetai turi pradėti veikti, kai nuolatinės srovės šaltinio įtampa 0,7Uv, o per lygintuvą kintamosios įtampos šaltinio 0,65Uv, rezervuaruose – didžiausias darbinis suspausto oro slėgis. Įtampa į elektromagnetus įjungiama vienu metu.

10.5 P, R. Įtampos daliklių kondensatorių bandymas

Bandoma vadovaujantis 20 skyriaus nuorodomis. Jungtuvo poliaus kondensatorių talpa negali viršyti nurodytų gamintojo normose.

10.6 P, R. Jungtuvų charakteristikų tikrinimas

Tikrinant orinius jungtuvus turi būti nustatytos charakteristikos numatytos gamintojo

instrukcijose bei jungtuvo pase. Tikrinimo ir matavimų rezultatai turi atitikti gamintojo normas, nurodytas 10.3–10.5 lentelėse. Operacijų ir sudėtingų ciklų tipai, slėgio ir operatyviosios srovės vertės, kurioms esant turi būti tikrinami jungtuvai, nurodytos 10.6 lentelėje.

Komplektiško įrenginio KAG-24-30/30000UZ normos nurodytos 10.7-10.9 lentelėse.

 

10.3 lentelė. 110-330 kV įtampos orinių jungtuvų su oro pripildytais skirtuvais charakteristikų normos

Charakteristika

VVN-110-6, VVŠ-110

VVN-330-15

VV-330B, (20 kA)

VV-330B, (31,5 kA)

1. Judančiųjų kameros kontaktų (K) įspaudimo

gylis, mm

12 ± 3

12 ± 3

10 ± 4

10 ± 4

1. Skirtuvo K įspaudimo gylis, mm

10 ± 2

10 ± 2

10 ± 2

10 ± 2

2. Slėgis, kai skirtuvas tiksliai prisijungia, MPa, ne aukštesnis kaip

 

1,4

 

1,4

 

1,3

 

1,3

3. Slėgis, kai skirtuvo pirmasis K pradeda judėti prisijungti, MPa, ne aukštesnis kaip

 

1

 

1

 

0,45-0,9

 

0,45-0,9

4. Slėgio sumažėjimas rezervuare atjungiant, MPa

0,28-0,29

0,28-0,29

ne didesnis kaip 0,3

0,25-0,3

5. Oro kiekis jungtuvui ventiliuoti, l/h

ne mažiau kaip 1350

ne mažiau kaip 5400

1200-2400

1200-2400

6. Įjungto jungtuvo oro nuotėkio kiekis, l/h, ne didesnis kaip

 

120

 

300

 

300

 

300

7. Išjungto jungtuvo oro nuotėkio kiekis, l/h, ne didesnis kaip

 

430

 

860

 

300

 

300

8. Savasis išsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmo K atjungimo), s

 

0,05

 

0,06

 

0,06

 

0,06

9. Lanko gesinimo kameros poliaus K atsiskyrimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

0,004

(0,005)

0,006

0,008

0,008

10. Gesinimo kameros atjungtais K pauzė (nuo paskutinio K atsiskyrimo iki pirmo vibracinio jų susijungimo), s

 

0,10 – 0,16

 

0,10 – 0,16

 

0,14 – 0,18

 

0,2 – 0,27

11. Gesinimo kameros K susijungimo nesutapimas (nuo pirmo vibracinio prisilietimo iki vibracijų pabaigos), s

Tikrinama tik tada, kai jungtuvas naudojamas AKĮ**

ne ilgesnis kaip 0,12

ne ilgesnis kaip 0,1

12. Skirtuvo K atsiskyrimo vėlinimasis (nuo paskutinio gesinimo K atsiskyrimo iki pirmojo skirtuvo K atsiskyrimo), s

0,03-0,05

0,03-0,05

0,025-0,05

0,045-0,07

13. Skirtuvo K atsiskyrimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

0,01

0,02

0,015

0,015

14. Jungtuvo polių atjungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

0,01

0,01

0,01

0,01

15. Išjungimo impulso*** trukmė, s

³0,04

³0,04

0,07-0,11

0,07-0,11

16. Savasis įsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmojo skirtuvo K vibracinio prisilietimo, s

ne ilgesnis

0,25 (0,2)

 

0,03

 

0,23

 

0,23

17. Skirtuvo K sujungimo nesutapimas (nuo pirmojo vibracinio iki jų pabaigos), s, ne ilgesnis kaip

0,025

0,04

0,04

0,04

18. Jungtuvo polių susijungimo nesutapimo laikas, s, ne ilgesnis kaip

0,04

0,04

0,04

0,04

19. Įjungiančiojo impulso*** trukmė, s

³0,07

³0,07

0,13-0,19

0,15-0,21

20. AKĮ pauzė (nuo kameros paskutinio K atsijungimo iki pirmojo skirtuvo K vibracinio prisijungimo), s, ne ilgesnė kaip

0,3

0,3

0,3

0,2-0,3

* Pauzė be kontakto gali būti trumpesnė kaip 0,1 s, kai skirtuvas vėluoja ne ilgiau kaip 0,35 s.

** Kameros kontaktų vibracijos trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 0,05 s iki pirmojo skirtuvo kontaktų susijungimo išjungiant ir įjungiant.

*** Impulsų trukmė turi būti vienoda, kai įjungiami ir išjungiami jungtuvo poliai.

Pastabos: 1. Skliausteliuose (10, 14, 17 p.) nurodytos VVŠ-110 jungtuvų normos.

2. Normos, nurodytos 7 ir 9 (12 p.) grafose, įvertina kameros kontaktų vibraciją.

 

10.4 lentelė. Jungtuvų VVB, VVD, VVU ir VVBK charakteristikų normos

Charakteristika

VVBM-110-

VVD-330B

VVU-35

VVU-110

VVBK-110B

VVBK-330A

1. Mažiausias slėgis jungtuvui atjungti, MPa, ne žemesnis kaip

1,4

1,4

1,4

1,4

2,8

2,8

2. Slėgis, pagrindiniams K įjungti bei gesinimo kamerų rezervuarams suspaustu oru užpildyti, MPa

0,4-0,6

0,4-0,6

0,4-0,6

0,4-0,6

1,05-1,35

1,05-1,35

3. Slėgis, šuntuojančių grandžių K įjungti bei gesinimo kamerų rezervuarams užpildyti suspausto oro, MPa

1,0-1,3

-

-

1,0-1,3

1,0-1,3

-

4. Slėgio sumažėjimas rezervuaruose atjungiant, MPa

0,26-0,3

0,3-0,35

0,24-

-0,28

0,25-

-0,29

0,6-0,7

0,55-0,6

5. Savasis atjungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmo K atsijungimo, s

 

0,05

 

0,05

 

£0,3

0,25-0,3

0,25-0,3

6. Pagrindinių K atsiskyrimo laiko skirtumas, s, ne ilgesnis kaip

– poliaus. – trijų polių

 

 

-

0,004

 

 

0,004

0,01

 

 

-

0,005

 

 

0,004

0,008

 

 

-

0,01

 

 

0,005 0,01

7. Šuntuojančių grandžių K paskutinio atsiskyrimo pagrindinių K atžvilgiu vėlavimasis, s

0,027-

-0,04

-

-

-

0,027-

-0,04

-

8. Šuntuojančių grandžių K atsijungimo nesutapimas, s ne ilgesnis kaip

0,003

-

-

0,003

0,004

-

9. Išjungimo impulso trukmė, s

0,03

0,03

0,03

0,03

-

-

10. Papildomo pūtimo trukmė, s

-

-

-

-

0,03

0,03

11. Laikas nuo pagrindinių K atsiskyrimo iki papildomo pūtimo pradžios, s ne, ilgesnis kaip

-

-

-

-

0,02

0,02

12. Savasis įsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki K susijungimo), s ne ilgesnis kaip

0,2

0,24-

-0,25

0,15

0,2

0,13

0,06-

-0,07

13. Pagrindinių poliaus K susijungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

-

0,01

0,002

0,01

-

0,01

14. Paskutinio susijungiančių šuntinių grandžių K vėlavimas pagrindinių K susijungimo atžvilgiu, s

£0,1

-

-

£0,08

£0,12

-

15. Viršutinės kameros K susijungimo vėlavimas apatinės kameros K susijungimo atžvilgiu, s

-

-

-

£0,01

-

-

16. Laikas nuo paskutinio šuntuojančių grandžių K susijungimo (įjungiant) iki pirmojo pagrindinių K atsijungimo sudėtinguose cikluose, s

³0,01

-

-

-

0,01

-

17. Laikas nuo pagrindinių K susijungimo iki jų atsijungimo cikle ĮA, s

-

£0,1

-

-

0,12-

-0,14

0,1-0,12

18. AKĮ pauzė (laikas nuo pagrindinių K atsijungimo iki jų susijungimo įjungiant) s, ne ilgesnė kaip

0,23

0,25

0,19

0,2

0,3

0,3

19. Suspausto oro kiekis jungtuvui ventiliuoti, l/h, ne didesnis kaip

333

1000

1000

1500

900

2400

20. Jungtuvo suspausto oro nuotėkio kiekis, l/h, ne didesnis kaip

150

800

150

250

480

1500

 

10.5 lentelė. VNV serijos jungtuvų charakteristikų normos

Charakteristika

VNV-330-40

VNV-330-63

1. Mažiausias slėgis jungtuvui įjungti ar išjungti, MPa, ne didesnis kaip

2,5

2,5

2. Slėgis, kai lanko gesinimo įrenginių K pradeda judėti, kad susijungti (įsijungimo slėgis), MPa

2,0

2,0

3. Slėgio sumažėjimas, MPa, ne daugiau kaip – atjungiant – įjungiant

 

0,28

0,03

 

0,28

0,03

4. Suspausto oro sąnaudos: – nuotėkiui, l/h ne daugiau kaip – ventiliacijai, l/h

 

2000

600-1200

 

2500

600-1200

5. Savasis išsijungimo laikas (nuo komandos padavimo iki pirmojo lanko gesinimo K atsijungimo), s

0,025

0,025

6. Laikas nuo komutavimo mechanizmų K atsiskyrimo momento iki jų tūtų užsidarymo pradžios, s

0,002

0,002

7. Komutavimo mechanizmų K atsiskyrimo vėlavimas pagrindinių K atžvilgiu, s, ne ilgesnis kaip

-

0,035

8. Laikas nuo komutavimo mechanizmų K atsiskyrimo momento iki jų tūtų užsidarymo pradžios, s, ne trumpesnis kaip

-

0,015

9. Komutacinių mechanizmų K atsiskyrimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

-

0,005

10. Laikas nuo pagrindinių K atsiskyrimo iki jų tūtų užsidarymo judesio pradžios, s

-

0,018-

-0,026

11. Išjungimo elektromagneto srovės stabilizavimo laikas, s, ne trumpesnis kaip

0,04

0,04

12. Savasis poliaus įsijungimo laikas (nuo komandos padavimo įjungti iki paskutinio lanką gesinančio K susijungimo), s, ne ilgesnis kaip

0,1

0,1

13. Poliaus lanką gesinančių įrenginių K susijungimo nesutapimas, įskaitant ir vibravimo laiką, s, ne ilgesnis, iš jų pirmojo pagrindinių K prisilietimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

 

0,008

0,004

 

0,008

0,004

14. Laikas nuo pagrindinių K susijungimo iki komandos padavimo išjungti ĮI cikle, s, ne ilgesnis kaip

0,02

0,02

15. AKĮ pauzė, s, ne ilgesnė kaip

0,3

0,3

16. Trijų polių įsijungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip: – atjungiant

– įjungiant

 

0,005

0,02

 

0,005

0,02

 

10.7. P, R. Jungtuvo bandymas daugkartiniu jungimu

Bandant jungtuvą, daugkartinės įjungimo ir išjungimo operacijos ir sudėtingi ciklai (visų jungtuvų įjungimas ir išjungimas; išjungimas ir įjungimas; jungtuvams naudojamų AKĮ ir išjungimas, įjungimas ir išjungimas) turi būti atliekami, keičiant suspausto oro slėgį ir įtampą valdymo elektromagnetų įvaduose, kaip nurodyta 10.6 lentelėje.

 

10.6 lentelė. Jungtuvo derinimo sąlygos ir bandymų skaičius

Operacija arba ciklas

Slėgis bandymui

Įtampa elektromagnetų įvaduose

Operacijų ir ciklų skaičius

Įjungimas

Mažiausias poveikio

Vardinė

3

Išjungimas

- „ -

- „ -

3

ĮI

- „ -

- „ -

2

Įjungimas

Mažiausias darbo

- „ -

3

Išjungimas

- „ -

- „ -

3

ĮI

- „ -

- „ -

2

Įjungimas

Vardinis

- „ -

3

Išjungimas

- „ -

- „ -

3

- „ -

- „ -

2

Įjungimas

Didžiausias darbo

0,7 vardinės

2

Išjungimas

- „ -

- „ -

2

ĮI

- „ -

Vardinė

2

IĮI

- „ -

- „ -

2

IĮI

Mažiausias AKĮ

- „ -

2

Pastaba. Atliekamos jungimo operacijos ir sudėtingi ciklai (4-9, 12-14 p.) turi būti registruojami oscilografu.

 

10.7 lentelė. Jungtuvo KAG-24 charakteristikų normos

Charakteristika

Norma

 

1. Šuntuojančių kameros elementus rezistorių ominė varža, W

140±0,1

 

2. Slėgio sumažėjimas jungtuvą išjungiant, MPa

0,25¸0,35

 

3. Mažiausias slėgis jungtuvą įjungiant ir išjungiant, MPa, ne didesnis kaip

1,8

 

4. Komandinio impulso trukmė įjungiant, s, ne ilgesnė kaip

0,16

 

5. Savasis įjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip

0,24

 

6. Laiko trukmė nuo įjungimo komandos iki skirtuvo kontaktų prisilietimo, s

0,16¸0,18

 

7. Impulso išjungimui trukmė, s, ne ilgesnis kaip

0,20

 

8. Savasis išjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip

0,15

 

9. Laiko trukmė, nuo komandos išjungimui iki pagrindinių kontaktų atsijungimo, s

0,0085

 

10. Greitesnis pagrindinių negu pagalbinių kontaktų išsijungimas, s, ne trumpiau kaip

0,15

 

11. Laiko trukmė, nuo išjungimo komandos iki pagrindinių lanko gesinimo kontaktų atsijungimo, s

0,09¸0,12

 

12. Pagrindinių lanko gesinimo kontaktų tarp polių išsijungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip

0,01

13. Greitesnis pagrindinių negu pagalbinių lanko gesinimo kontaktų atsijungimas, s

0,02¸0,03

14. Laikas tarp pagalbinių lanko gesinimo iki skirtuvo kontaktų atsijungimo, s, ne ilgesnis kaip

0,02

15. Trijų polių jungimo nesutapimas, s, ne ilgesnis kaip:

– įjungiant

– išjungiant

 

0,02

0,01

16. Polių rezervuaruose, dėl nuotėkio per 1 h, slėgis gali sumažėti, MPa, ne daugiau kaip

0,05

 

10.8 lentelė. Skyriklio KAG-24 charakteristikų normos

Charakteristika

Norma

1. Savasis įjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip

0,25

2. Savasis išjungimo laikas, s, ne ilgesnis kaip

0,25

3. Komandinio impulso trukmė įjungiant, s, ne ilgesnė kaip

0,16

4. Išjungimo impulso trukmė, s, ne ilgesnė kaip

0,20

 

10.9 lentelė. Jungtuvo ir skyriklio KAG-24 komutavimo bandymų sąlygos ir skaičius derinant

Operacija

Slėgis komutuojant

Operacijų skaičius

Įjungimas

Didžiausias darbinis

5

Išjungimas

Didžiausias darbinis

5

Įjungimas

Didžiausias darbinis

5

Išjungimas

Didžiausias darbinis

5

Įjungimas

Vardinis

5

Išjungimas

Vardinis

5

Pastaba. Elektromagnetų įvaduose – vardinė įtampa.

10.8. P, R. Reguliavimo ir nustatymo charakteristikų tikrinimas

Valdymo spintų mazgų ir lanko gesinimo įrenginių tarpelių bei eigos matmenys tikrinami, vadovaujantis jungtuvo pase ir gamintojo instrukcijoje nurodytomis normomis ir apimtimis.

10.9 M. Termovizinė kontrolė

Nustatomas lanką gesinančių įrenginių ir skirtuvų bei kontaktinių jungtuvo jungčių įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

 

11. GALIOS SKYRIKLIAI

 

11.1. P, R. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

11.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

11.2.1. Galios skyriklio izoliacijos bandymas

Bandomoji įtampa nustatoma, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

11.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

11.3. Ominės varžos matavimas

11.3.1. P, R. Kontaktinės skyriklio sistemos srovėlaidžio kontūro varžos matavimas*)

Poliaus varžos matavimo rezultatai turi sutapti su gamintojo nurodytais duomenimis, o jei jų nėra – nuo duomenų, gautų pradinių matavimų metu, neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

11.3.2. P, R. Valdančiųjų elektromagnetų apvijų varžų matavimas*)

Rezultatai turi sutapti su gamintojo nurodytais duomenimis, o, jei jų nėra – su pradinių matavimų duomenimis.

* Matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

11.4. T. Lanko gesinimo įdėklų būklės kontrolė

Įdėklų sienelės turi būti 0,5–1,0 mm storio.

11.5. T. Kontaktų išdegimo lygio kontrolė

Judančiojo ir nejudančiojo kontaktų suminis išdegimo storis nustatomas matuojant atstumą tarp judančiųjų ir nejudančiųjų pagrindinių kontaktų, susijungiant lanką gesinantiems kontaktams.

11.6. P, R. Laisvojo išjungimo mechanizmo darbo tikrinimas

Tikrinama, vadovaujantis 9.9 p. nuorodomis.

11.7. P, R. Pavaros veikimo, esant mažiausiai įtampai, elektromagneto įvaduose tikrinimas

Tikrinama, vadovaujantis 9.10 p. nuorodomis.

11.8. P, R. Galios skyriklio bandymas daugkartiniu jungimu

Galios skyrikliai daugkartiniais jungimais turi būti bandomi, esant vardinei įtampai elektromagnetų įvaduose. Bandymo metu įjungiama ir išjungiama 3 kartus.

11.9. M. Termovizinė kontrolė

Nustatomas kontaktų ir kontaktinių jungčių įšilimas. Kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

 

12. DUJINIAI JUNGTUVAI

 

12.1. P, R. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

12.2. Izoliacijos bandymas

12.2.1. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Bandomoji įtampa nustatoma, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

12.2.2. P, R. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

12.3. Ominės varžos matavimas

12.3.1. P, R, A. Pagrindinės grandinės varžos matavimas

Matuojama bendroji (viso poliaus) ir atskiroji (kiekvieno lanko gesinimo įrenginio (modulio) srovėlaidžio kontūro varža, jei leidžia konstrukcija.

Per apžiūras* matuojama viso poliaus srovėlaidžio kontūro ominė varža.

* Matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

 

12.3.2. P, R. Valdančiųjų elektromagnetų apvijų ir papildomų rezistorių varžų matavimas

Išmatuotos varžų vertės turi atitikti gamintojo nurodytas normas.

12.4. P, R. Jungtuvo, jungimo mažiausia įtampa, tikrinimas

Jungtuvai turi komutuoti, kai pavaros maitinimo nuolatinės srovės šaltinio įtampa yra ne aukštesnė už 0,7Uv, kintamosios srovės šaltinio ne aukštesnė kaip 0,65Uv, o pavaros rezervuaruose – didžiausias darbinis bei jungtuvo ertmėse – vardinis elektrinių dujų slėgis. Įtampa į elektromagnetus įjungiama tuo pačiu momentu.

12.5. P, R. Įtampos daliklių kondensatorių kontrolė

Kontroliuojama, vadovaujantis 20 skyriaus nuorodomis. Jungtuvo poliaus kondensatorių talpa neturi skirtis nuo gamintojo nurodytos normose.

12.6. P, R. Jungtuvo charakteristikų tikrinimas

Tikrinant dujinius jungtuvus, turi būti nustatytos charakteristikos, numatytos gamintojo instrukcijose bei jungtuvo pase. Jungtuvas tikrinamas, keičiant operacijų ir sudėtingų ciklų tipą, slėgį pavaros rezervuare ir įtampą valdymo elektromagnetų įvaduose kaip nurodyta 10.6 lentelėje. Įjungiant ir išjungiant savasis jungimo laikas tikrinamas, kai elektrinių dujų jungtuvo lanko gesinimo kamerose – vardinis slėgis, pradinis perteklinis suspausto oro slėgis – pavarų rezervuaruose, vardinis bei vardinė įtampa – valdymo elektromagnetų įvadiniuose gnybtuose.

12.7. P, R. Jungtuvo bandymas daugkartiniu jungimu

Bandant jungtuvą, daugkartinės įjungimo ir išjungimo operacijos ir sudėtingi ciklai (visų jungtuvų įjungimas ir išjungimas; jungtuvų dirbančių APĮ režimu išjungimas ir įjungimas bei išjungimas, įjungimas ir išjungimas), turi būti atliekami, keičiant suspausto oro slėgį pavarose ir įtampą valdymo elektromagnetų įvaduose, kaip nurodyta 10.6 lentelėje.

12.8. P, R, A. Hermetiškumo tikrinimas

Nuotėkio ieškikliu tikrinamas sujungimų tarpinių ir jungtuvo suvirinimo siūlių hermetiškumas.

Jei nuotėkio ieškiklis nerodo nuotėkio, vadinasi, rezultatai patenkinami. Bandymas atliekamas, esant vardiniam dujų slėgiui.

Tikrinimo periodiškumą nustato įmonės techninis vadovas.

12.9. P, R. Drėgmės kiekio dujose tikrinimas

Drėgmės kiekis dujiniame jungtuve nustatomas matuojant rasos tašką: jis neturi susidaryti, esant aukštesnei kaip minus 50°C temperatūrai.

12.10. P, R. Įmontuotų srovės transformatorių bandymas

Bandoma, vadovaujantis 7 skyriaus nuorodomis.

12.11. M. Termovizinė kontrolė

Nustatomas srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių sujungimų įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

 

13. VAKUUMINIAI JUNGTUVAI1

 

13.1. P, R. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

13.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

13.2.1. Jungtuvo izoliacijos bandymas

Bandomoji įtampa nustatoma, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

 

13.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas.

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

13.3. P, R. Jungtuvo, jungimo mažiausia įtampa, tikrinimas

Vakuuminių jungtuvų valdantieji elektromagnetai turi jungti, kai yra tokios sąlygos:

įjungimo elektromagnetų, kai įtampa ne žemesnė kaip 0,85Uv;

išjungimo elektromagnetų, kai įtampa ne žemesnė kaip 0,7Uv.

13.4. P, R. Jungtuvo bandymas daugkartiniu jungimu

Bandant jungtuvą turi būti atliktos, kai vardinė įtampai ant elektromagneto gnybtų, tokios jungimo operacijos ir sudėtingi ciklai:

3-5 įjungimo ir išjungimo operacijos;

2-3 Įjungimo ir išjungimo ciklai be laiko išlaikymo tarp operacijų.

13.5. M. Termovizinė kontrolė

Nustatomas srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių sujungimų įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

1 Ominės varžos matavimas; leistinojo kontaktų nusidėvėjimo kontrolė; jungtuvo laiko charakteristikų matavimas; judančiųjų dalių eigos, kontaktų įspaudimo įjungiant, jungtuvų kontaktų susijungimo ir išsijungimo vienalaikiškumo matavimas atliekamas vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

 

14. SKYRIKLIAI, SKIRTUVAI IR TRUMPIKLIAI

 

14.1. P, R. Pavadėlių ir traukių, pagamintų iš organinių medžiagų izoliacijos varžos matavimas

14.1.1. Judančiųjų ir kreipiančiųjų dalių, pagamintų iš organinių medžiagų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru.

Izoliacijos varžos turi būti ne mažesnės kaip nurodytosios 9.1 lentelėje.

14.1.2. Daugiaelemenčių izoliatorių varžos matavimas.

Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 17 skyriaus nuorodomis.

14.1.3. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

14.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

14.2.1. Pagrindinės izoliacijos bandymas

Vieno elemento atraminių izoliatorių izoliacija, turi būti bandoma, vadovaujantis 6.1 ir 6.2 lentelių nuorodomis.

Iš daug elementų sudarytų izoliatorių izoliacija turi būti bandoma, vadovaujantis 17 skyriaus nuorodomis.

Atraminių-strypinių izoliatorių bandyti 50 Hz dažnio įtampa nebūtina.

14.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas.

Izoliacija bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

14.3. P, R. Ominės varžos matavimas

14.3.1. Skyriklių ir skirtuvų kontaktų sistemos ominės varžos matavimas*)

Ominė varža turi būti matuojama tarp „kontaktinis įvadas – kontaktinis įvadas“ taškų. Varžų matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nurodytas normas, o kai jų nėra – duomenis, nurodytus 14.1 lentelėje.

 

14.1 lentelė. Skyriklio kontaktinės sistemos leistinųjų ominių varžų vertės

Skyriklio tipas

Vardinė įtampa, kV

Vardinė srovė, A

Leistinoji varžos vertė, mW

RLN

35-110

600

220

 

Visų

600

175

Kiti tipai

įtampų

1000

120

 

 

1500-2000

50

* Matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

 

14.3.2. P, R. Skirtuvus ir trumpiklius valdančiųjų elektromagnetų apvijų varžų matavimas*

Apvijų varžų matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nurodytoms normoms.

* Matuojama įmonės techninio vadovo nurodymu.

14.4. P, R. Kontaktų prispaudimo jėgos matavimas

Matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nurodytas normoms.

14.5. P, R. Skyriklių, skirtuvų ir trumpiklių darbo tikrinimas

Ranka valdomi aparatai turi būti tikrinami 5 kartus įjungiant ir 5 kartus išjungiant.

Distanciškai valdomi aparatai turi būti tikrinami 5 kartus įjungiant ir 5 kartus išjungiant, kai ant elektromagnetų ir elektros variklių gnybtų yra vardinė įtampa.

14.6. P, R. Laiko charakteristikų nustatymas

Būtina nustatyti skirtuvų ir trumpiklių laiko charakteristikas.

Matavimo rezultatai turi atitikti gamintojo nurodytas normas.

14.7. P, R, A. Mechaninės blokuotės veikimo tikrinimas

Blokuotė neleidžia įjungti pagrindinių peilių, kai įjungti įžeminimo peiliai ir atvirkščiai.

14.8. M. Termovizinė kontrolė

Nustatomas srovėlaidžio kontūro kontaktų ir kontaktinių sujungimų įšilimas. Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

 

15. KOMPLEKTINIAI UŽDARŲJŲ IR ATVIRŲJŲ SKIRSTYKLŲ ĮRENGINIAI

 

Komplektinių skirstyklų įrenginių (KSĮ) elementų (jungtuvų, galios ir matavimo transformatorių, iškroviklių, skyriklių, kabelių ir kt.) apimtys ir normos nurodytos atitinkamuose įrenginių skyriuose.

15.1. P, T. Izoliacijos varžos matavimas

15.1.1. Elementų, pagamintų iš organinių medžiagų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V įtampos megommetru.

Ji turi būti ne mažesnė kaip nurodytoji 9.1 lentelėje.

15.1.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama 500-1000 V įtampos megommetru.

Antrinių grandinių kiekvieno prijunginio (relių, prietaisų, srovės ir įtampos transformatorių antrinių grandinių) izoliacijos varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MW.

15.2. P, T. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

15.2.1. Skirstyklų įrenginių pirminių grandinių izoliacijos bandymas

Bandomoji įtampa parenkama, vadovaujantis 6.1 arba 6.2 lentelių nuorodomis. Bandymo trukmė, bandant porcelianinę izoliaciją – 1 min, iš kietųjų organinių medžiagų – 5 min.

Bandant izoliaciją aukštąja įtampa viršįtampių ribotuvai, prijungti skirstyklų įrenginiuose, turi būti atjungti.

15.2.2. Antrinių grandinių ir valdančiųjų elektromagnetų izoliacijos bandymas

Izoliacijos bandoma, vadovaujantis 26 skyriaus nuorodomis.

15.3. P, T, A. Judančiųjų ir nejudančiųjų kontaktų sukibimo ir įspaudimo tikrinimas

15.3.1. Kontaktų susijungimo tolerancijos kontrolė

Kontaktų susijungimo tolerancija neturi būti didesnė kaip 4-5 mm. Vertikalieji kištukiniai ir ištraukiamo vežimėlio atsiskiriantieji kontaktai gali 8-14 mm intervale nesutapti.

15.3.2. Kontaktų įspaudimo gylio kontrolė

Judančiųjų į nejudančiuosius kontaktus įspaudimo gylis turi būti ne mažesnis kaip 15 mm, eigos atsarga – ne mažesnė kaip 2 mm.

15.4. P, T. Ominės varžos matavimas

15.4.1. Atsiskiriančių kontaktų sistemos varžos matavimas

Kontaktų ominės varžos neturi būti didesnės kaip nurodytosios 15.1 lentelėje.

 

15.1 lentelė. Skirstyklų įrenginių elementų leistinosios ominės varžos

Matuojamasis elementas*

Leistinoji varžos vertė

1. Pirminės grandinės įkišamieji kontaktai

Leistinoji ominė varža nurodyta gamyklinėje instrukcijoje.

Jeigu gamyklinėje instrukcijoje varžų verčių nėra, jos turi būti ne didesnės kaip:

400 A kontaktų – 75 mW;

630 A kontaktų – 60 mW;

1000 A kontaktų – 50 mW;

1600 A kontaktų – 40 mW;

2000 A ir didesnės srovės kontaktų – 33 mW;

2. Ištraukiamojo elemento įžeminimo ryšis su korpusu

Ne didesnė kaip 0,1 W

* Matuojama tada, kai tai yra techniškai įmanoma.

15.5. P, T. Šynų kontrolė

Šynų kontaktinės jungtys turi būti kontroliuojamos, vadovaujantis 17 skyriaus nuorodomis.

15.6. P, T. Mechaniniai bandymai

Bandymai atliekami 5 kartus įvežant bei išvežant elementą su vežimėliu ir patikrinant pagrindinės grandinės išsiskiriančių kontaktų susijungimo toleranciją, užtvarinio mechanizmo

darbą, blokuotes, fiksatorius.

 

16. 6 KV IR AUKŠTESNĖS ĮTAMPOS KOMPLEKTINIAI EKRANUOTIEJI SROVĖLAIDŽIAI

 

Įrenginių (matavimo transformatorių, komutavimo aparatų, ventiliniai iškroviklių ir kt.), įmontuotų į srovėlaidį, apimtys ir normos nurodytos atitinkamuose įrenginių skyriuose.

Šiame skyriuje nurodytos apimtys ir periodiškumas taikomos visiškai sumontuotam srovėlaidžiui.

16.1. P, T. Izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama 2000-2500 arba 5000 V įtampos megommetru.

Atliekant generatoriaus ar komplektinio narvelio remontą, bazine laikoma izoliacijos varža, išmatuota prieš pradedant naudoti generatorių.

16.2. P, R. Izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Atjungtų nuo generatorių ir galios transformatorių srovėlaidžių bandomoji įtampa nurodyta 6.1 ir 6.2 lentelėse. Jei visos srovėlaidžių fazės yra bendrame ekrane, bandomoji įtampa prijungiama atskirai prie kiekvienos fazės, o kitos fazės bandymo metu sujungiamos su įžemintu korpusu.

Srovėlaidžio porcelianinė izoliacija bandoma 1 min., o izoliacija sudaryta iš kietos organinės medžiagos elementų – 5 min.

Eksploatuojant bandymai atliekami, kai generatoriai ar komplektiniai narveliai remontuojami.

16.3. P, R. Šynų ir ekranų sujungimo kokybės tikrinimas

Srovėlaidžių šynų sujungimo kokybė tikrinama, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

Montuojant srovėlaidį suvirinimo siūlių kokybė tikrinama, pagal aliuminio suvirinimo instrukciją arba naudojant rentgeno ar gamaskopijos metodus ar būdus nurodytus gamintojo instrukcijoje.

Šynų ir ekranų suvirinimo siūlės turi atitikti šiuos reikalavimus:

– plyšių, pradeginimų, nesuvirintų vietų neturi būti daugiau kaip 10 % visos siūlės ilgio bei 15 % suvirinamo metalo storio;

– suvirinimo siūlėje sujungiančioje šynas ir ekranus iš aliuminio bei jo lydinių, nesuvirintų vietų, įpjovų, dujinių porų, rūgštinių ir volframinių liekanų gali būti ne daugiau kaip 15 % metalo storio. Kontroliuojama, kai generatoriai ar komplektiniai narveliai remontuojami.

16.4. P, R. Priverstinės ventiliacijos įrenginių tikrinimas

Priverstinės ventiliacijos įrenginiai turi būti tikrinami, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis.

16.5. P, R, M. Generatorinės įtampos srovėlaidžių galimų trumpinimo kontūrų paieška

Eksploatuojami ir remontuojami srovėlaidžiai tikrinami, vadovaujantis 16.1 lentelės nuorodomis. Tarp remontų vietoj tikrinimo gali būti kontroliuojama termovizoriumi, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

16.6. P, R, A, M. Vandenilio kiekio srovėlaidžio dujose kontrolinė analizė

Analizuojama, vadovaujantis 3.26 p. nuorodomis.

 

16.1 lentelė. Trumpai jungtų kontūrų laidininke nebuvimo kriterijai

Srovėlaidžio konstrukcija

Tikrinamas mazgas

Būklės vertinimo kriterijai

Pastabos

Su ištisiniu šarvu

Ekranų izoliacija nuo transformatoriaus ir generatoriaus korpuso, kai:

 

 

 

- ištisinis oro tarpas tarp srovėlaidžio ekrano ir generatoriaus korpuso;

Nėra trumpojo jungimo tarp ekrano ir generatoriaus korpuso

Vizuali apžiūra

 

- ekranų ir srovėlaidžio dėžių vienpusė tarpinių izoliacija nuo transformatoriaus ir generatoriaus korpuso;

Įvorių izoliacija gera, ekranų arba dėžių (izoliavimo vietose) paviršiai nesiliečia su transfor-matorių ir generatorių korpusais

Vizuali apžiūra

 

- abipusė izoliacija nuimamų

ekranų tarpinių ir srovėlaidžio dėžių, prijungtų prie transformatoriaus ir generatoriaus korpuso

Nuimamo ekrano izoliacijos ar dėžės varža, transformatoriaus ir generatoriaus korpuso atžvilgiu išėmus smeiges ir įžeminimo laidininkus, turi būti ne mažesnė kaip 10 kW

Matuojama 500-1000V megommetru

Sekcionavimas

Generatorių ir transformatorių korpuso srovėlaidžių ekranų guminių kompensatorių izoliacija

Tarp guminių kompensatoriaus žiedų ir gretimų varžtų turi būti ne mažesnis kaip 5 mm matomas tarpas

Vizuali apžiūra

 

Nuimamų ir judančių ekranų guminių tarpinių izoliacijos varža

Ekrano izoliacijos varža, metalinių konstrukcijų atž-vilgiu, išėmus smeiges, turi būti ne mažesnė kaip 10 kW

Matuojama

500-1000V megommetru

Visų tipų ekranų stovai su dvigubu intarpu

Izoliaciniai ekranų stovų intarpai

Izoliacijos intarpų varža, metalinių konstrukcijų atž-vilgiu, išėmus smeiges, turi būti ne mažesnė kaip 10 kW

Matuojama 500-1000 V megom-metru. Vizuali stovų tvirtinimo izoliacinių įvorių varžtų apžiūra

Visi tipai

Tarpfazinės skyriklių ir įžemintuvų traukės

Traukės turi turėti izoliacinius intarpus arba kitus elementus, kad nesusidarytų kontūro trumpasis jungimas

Vizuali apžiūra

 

17. RENKAMOSIOS IR JUNGIAMOSIOS ŠYNOS

 

17.1. P, R. Kabamųjų ir atraminių porcelianinių izoliatorių izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama 2000–2500 V įtampos megommetru, kai aplinkos temperatūra tik teigiama.

Izoliacijos varža matuojama prieš jo montavimą, o eksploatuojant – įrenginio remonto metu.

Izoliatoriaus ar sudėtinio izoliatoriaus kiekvieno elemento varža turi būti ne mažesnė kaip 300 MW.

17.2. P, R. Šynų izoliacijos bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Bandomosios įtampos nurodytos 6.1 ir 6.2 lentelėse.

Bandymo trukmė – 1 min.

Pagal šį punktą 35 kV šynos nebandomos, jei jų kabamieji izoliatoriai buvo išbandyti arba išmatuota jų varža megommetru.

17.3. Įvadų ir pervadinių izoliatorių būklės tikrinimas

Įvadai ir pervadiniai izoliatoriai tikrinami, vadovaujantis 23 skyriaus nuorodomis.

17.4. M. Termovizinė kontrolė

Termovizoriumi kontroliuojama, vadovaujantis 3 priedo nuorodomis.

17.5. Kontaktinių jungčių kontrolė

Kontaktinės jungtys kontroliuojamos, vadovaujantis 31 skyriaus nuorodomis.

Pastaba: Šynų kabamųjų izoliatorių būklė kontroliuojama, vadovaujantis 30.6 p. nuorodomis.

 

18. SAUSIEJI REAKTORIAI SROVEI RIBOTI

 

18.1. P, R. Apvijų izoliacijos varžos tvirtinimo varžtų atžvilgiu matavimas

Izoliacijos varža matuojama 1000-2500 V megommetru. Pradedamų eksploatuoti reaktorių varžos vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,5 MW, o eksploatuojamų reaktorių – ne mažesnė kaip 0,1 MW.

18.2. P, R. Reaktoriaus atraminių izoliatorių bandymas 50 Hz dažnio įtampa

Sumontuoto reaktoriaus atraminių izoliatorių bandymo įtampos parenkamos, vadovaujantis 6.1 ar 6.2 lentelėmis.

Bandymo trukmė – 1 min.

Reaktoriaus atraminiai izoliatoriai 50 Hz dažnio įtampa gali būti bandomi kartu su šynų izoliatoriais.

 

19. ELEKTROS FILTRAI

 

19.1. P, R, A. Agregatą maitinančio transformatoriaus izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža matuojama 1000 – 2500 V įtampos megommetru.

380 (220) V įtampos apvijų ir prijungtų grandžių varža turi būti ne mažesnė kaip 1 MW. Matuojant varžą, 50 V įtampos kintamosios srovės ir 75 V įtampos nuolatinės srovės bei žemesnės vardinės įtampos elementai turi būti atjungti.

Aukštosios įtampos apvijų izoliacijos varža, esant +25 °C temperatūrai, turi būti ne mažesnė kaip 50 MW arba ne mažesnė kaip 70 % agregato pase nurodytos vertės.

19.2. P, R. Maitinimo agregato 380 (220) V grandinių izoliacijos bandymas

Izoliacija bandoma 2 kV 50 Hz dažnio įtampa. Bandymo trukmė – 1 min.

19.3. P, R, A. Aukštosios įtampos kabelių izoliacijos varžos matavimas

Izoliacijos varža, išmatuota 2000-2500 V įtampos megommetru, turi būti ne mažesnė kaip 10 MW.

19.4. P, R. Aukštosios įtampos kabelių ir galinių movų izoliacijos bandymas

Bandoma 60 kV nuolatinės srovės įtampa. Bandymo trukmė – 30 min.

19.5. P, R. Izoliacinės alyvos bandymas

Leistinoji ribinė izoliacinės alyvos pramušimo įtampa: prieš įpylimą – 40 kV, įpylus – 35 kV. Izoliacinėje alyvoje neturi būti vandens pėdsakų.

19.6. P, R, A, M. Įrenginių įžeminimo būklės kontrolė

Tikrinama įžeminimo šynų tvirtinimo kokybė prie įžemintuvų ir įrangos elementų: nusodinimo elektrodų, maitinimo šaltinio teigiamojo poliaus, elektrinio filtro korpuso, transformatorių ir elektros variklių korpusų, perjungiklių pagrindo, valdymo skydų ir karkasų, aukštosios įtampos kabelių šarvų, landų angų, izoliatorių dėžučių durelių, kabelinių movų dėžučių, izoliatorių flanšų ir kitų metalinių konstrukcijų, nurodytų projekte.

19.7. P, R, A. Įžeminimo įrenginių varžos tikrinimas

Atstojamoji įžemintuvo varža TN tinklo sistemai turi būti ne didesnė kaip 2,5 W, o įžeminimo įrenginių pereinamoji varža tarp įžeminimo įrenginio ir įžeminamos įrenginio detalės – 0,1 W.

19.8. P, R, A. Voltamperinės charakteristikos nustatymas

Voltamperinė elektrinio filtro charakteristika (lauko vainikinės iškrovos srovės priklausomybė nuo įtampos) nustatoma ore ir dūmuose, vadovaujantis 19.1 lentelės nuorodomis.