Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS ir KONTROLĖS 2009–2012 METŲ PROGRAMOS patvirtinimo

 

2009 m. rugsėjo 9 d. Nr. 1104

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 254 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009–2012 metų programą (pridedama).

2. Rekomenduoti savivaldybėms, Generalinei prokuratūrai, Nacionalinei teismų administracijai ir Teisės institutui dalyvauti vykdant šiuo nutarimu patvirtintos Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009–2012 metų programos įgyvendinimo priemones.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS PALAITIS

 

_________________

 

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1104

 

PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS 2009–2012 metų PROGRAMA

 

I. bendrosios nuostatos

 

1.    Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009–2012 metų programa (toliau vadinama – ši programa) – Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2002, Nr. 6-231), ir Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 558 (Žin., 2005, Nr. 65-2333), nuosekli tąsa.

2.    Ši programa parengta atsižvelgiant į Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programos įgyvendinimo rezultatus, problemas, poreikį toliau vykdyti pasiteisinusias minėtos programos priemones, taip pat naujas prekybos žmonėmis tendencijas Lietuvoje ir užsienyje. Ieškant geriausių prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės priemonių, atsižvelgta į geriausią užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų patirtį ir rekomendacijas, kaip kovoti su prekyba žmonėmis.

3.    Prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė pirmiausiai grindžiama sisteminiu požiūriu, t. y. kovai su nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 147, 1471, 157, 307 ir 308 straipsniuose (toliau vadinama – veikos, susijusios su prekyba žmonėmis), turi būti tobulinama ir plėtojama bendra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų veiksmų prieš prekybą žmonėmis koordinavimo sistema (toliau vadinama – koordinavimo sistema).

4.    Šios programos įgyvendinimas grindžiamas nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės principu.

 

II. APLINKOS ANALIZĖ

 

5.    Veiksniai, lemiantys prekybą žmonėmis, Lietuvoje mažai kinta. Kinta tik prekybos žmonėmis formos, mastas, potencialių prekybos žmonėmis aukų verbavimo taktika ir išnaudojimo būdai. Prekybai žmonėmis vis dar milžinišką įtaką daro socialiniai ir ekonominiai veiksniai, kurie lemia žmogaus gerovę valstybėje, be to, vidaus ir išorės (regioniniai ir globalūs) veiksniai, kurie neabejotinai susiję su vidiniais veiksniais.

6.    Pagrindiniai vidaus veiksniai:

6.1. nestabili materialinė asmens būklė, skatinanti imtis neteisėtos veiklos arba išvykti uždarbiauti į užsienio valstybes;

6.2. sunkiai įsitvirtinanti lyčių lygybė – į moterį vis dar neretai žiūrima kaip į seksualinių paslaugų teikėją;

6.3. šeimos, kaip socialinės vertybės, menkėjimas;

6.4. pinigų, kaip esminės vertybės, aukštinimas visuomenėje, skatinantis jaunus žmones ieškoti lengvo ir greito uždarbio.

7. Pagrindiniai išorės (regioniniai ir globalūs) veiksniai:

7.1. didelė prostitucijos paslaugų paklausa Vakarų valstybėse;

7.2. aktyvi etninių organizuotų nusikalstamų struktūrų veikla užsienio valstybėse;

7.3. nevienoda teisinė atsakomybė už prekybą žmonėmis skirtingose valstybėse.

8. Prekybos žmonėmis egzistavimą lemia ir globalizacijos liberalizuojamos visuomenės ir asmens vertybės. Net 32 procentai asmenų, kurie Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro depersonalizuotoje duomenų apie nukentėjusiuosius nuo prekybos žmonėmis bazėje 2008 metais užregistruoti kaip nukentėję nuo prekybos žmonėmis, žinojo, kad vyksta į užsienį dirbti pasilinksminimo sferoje ir teikti prostitucijos paslaugas. Nevienoda teisinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija ir (arba) naudojimąsi prostitucijos paslaugomis įvairiose valstybėse taip pat prisideda prie prekybos žmonėmis plitimo, ypač po to, kai Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės ir įsigaliojo bevizis režimas su JAV.

9. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro depersonalizuotos duomenų bazės duomenimis, pagrindinė nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis paskirties valstybė – vis dar Jungtinė Karalystė. Tačiau jų šioje valstybėje mažėja – 2005 metais iš Jungtinės Karalystės grįžo 32 tokie asmenys (2006 metais – 26, 2007 metais – 19, o 2008 metais – 17). Kita svarbi prekybos žmonėmis paskirties valstybė – Vokietija. 2008 metais Lietuvoje į nevyriausybines organizacijas pagalbos kreipėsi 9 asmenys, minėtoje valstybėje nukentėję nuo prekybos žmonėmis (2005 metais – 14, 2006 metais – 7, 2007 metais – 2). Iš Graikijos 2008 metais grąžinti 3 tokie asmenys, iš Airijos – 2 asmenys, iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Čekijos grįžo po 1 asmenį1. Jiems suteikta pagalba.

__________________

1 Čia pateikti Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ataskaitų apie nukentėjusiuosius nuo prekybos žmonėmis socialinę pagalbą teikiančiose institucijose duomenys (2006–2008 metai).

 

10.     2006–2008 metų Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro depersonalizuotos duomenų bazės duomenys rodo, kad į prekybą žmonėmis dažniau įtraukiami asmenys, turintys žemesnį nei vidurinį išsilavinimą. Minėtos duomenų bazės duomenimis, nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis išsilavinimo vidurkis kasmet mažėja. 2008 metais net 40 procentų nukentėjusiųjų neturėjo pagrindinio išsilavinimo (nebuvo baigę 10 klasių), 10 procentų nukentėjusiųjų turėjo pagrindinį išsilavinimą (2007 metais 36 procentai nukentėjusiųjų neturėjo pagrindinio išsilavinimo, 14 procentų turėjo pagrindinį išsilavinimą; 2006 metais 35 procentai nukentėjusiųjų neturėjo pagrindinio išsilavinimo, 10 procentų turėjo pagrindinį išsilavinimą). Didžiuma nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis – asmenys nuo 15 iki 20 metų. 2006 metais buvo 55 procentai, 2007 metais – 46 procentai, 2008 metais – 49 procentai minėto amžiaus asmenų. Nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis amžius pateiktas paveiksle.

 

 

Pav. Nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis amžius (Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro depersonalizuotos duomenų bazės 2008 metų duomenys)

 

11.     Analizuojant Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ir Užsienio reikalų ministerijos pateiktus duomenis, matyti, kad nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis vis labiau pasitiki Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis užsienio valstybėse – į jas 2008 metais kreipėsi 15 nukentėjusiųjų (2007 metais – 7 nukentėjusieji). Be to, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro depersonalizuotos duomenų bazės duomenimis, 2008 metais 67 procentai, 2007 metais 52 procentai, 2006 metais 50 procentų nukentėjusiųjų į socialinę pagalbą teikiančias nevyriausybines organizacijas buvo nusiųsti teisėsaugos institucijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų.

12.     Asmenys ir organizuotos nusikalstamos struktūros, vykdančios veikas, susijusias su prekyba žmonėmis (toliau vadinama – prekeiviai žmonėmis), verbuoja socialiai pažeidžiamus asmenis, atsižvelgdami į skirtingą jų socialinę, ekonominę ir kultūrinę padėtį visuomenėje. Atsižvelgiant į vietos ir tarptautines sąlygas, potencialių prekybos žmonėmis aukų verbavimo taktika gali skirtis, tačiau prekeivių žmonėmis ketinimai beveik visais atvejais tokie pat – pasipelnyti iš aukos išnaudojimo. Prekeiviai žmonėmis įvairiais būdais (nuo psichologinio smurto iki visiško aukos izoliavimo nuo išorės aplinkos) stengiasi kuo labiau kontroliuoti auką, verčia ją paklusti. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje prekeiviai žmonėmis aukas verbuoja apgaule, žadėdami padorius ir gerai mokamus darbus (indų plovėjos, auklės, namų tvarkytojos ir panašiai). Dažniausi aukų verbavimo būdai: grupinis ir individualus verbavimas, tikslinis ir atsitiktinis verbavimas, apgaulė, įkalbinimas ir šantažas, tai priklauso nuo to, ar verbuojama viena ar kelios aukos, ar auka yra verbuojama atsitiktinai, kaip auka įkalbinama.

13. Prekybos žmonėmis būklės Lietuvoje stebėsenos mechanizmo sukūrimas – vienas svarbiausių klausimų, kurį 2008 metais sprendė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (toliau vadinama – ESBO), Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES) ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras. Siekiant sukurti minėtą mechanizmą, Lietuvos kriminalinės policijos biure įdiegta operatyvinės informacijos sistema, sujungta su taktinės ir strateginės informacijos apie asmenis, susijusius su prekyba žmonėmis (įtariamuosius, kaltinamuosius, nukentėjusiuosius ir liudytojus), centralizuoto kaupimo, tvarkymo, analizės ir naudojimo sistema.

14. Lietuvoje veikia ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro depersonalizuota duomenų bazė, kurioje nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis identifikuojami pagal Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (Žin., 2003, Nr. 49-2166), 3 straipsnį, nesvarbu, ar nukentėjusysis nuo prekybos žmonėmis dalyvauja ikiteisminiame tyrime. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kaupia duomenis apie asmenis, ikiteisminio tyrimo pripažintus nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis, ir įtariamuosius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147, 1471, 157 straipsnius. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi nevyriausybinių organizacijų kasmet teikiamais duomenimis apie įgyvendinamus esamų ir potencialių nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos socialinės integracijos projektus, Vidaus reikalų ministerijai teikia depersonalizuotus duomenis apie esamus ir potencialius nukentėjusiuosius nuo prekybos žmonėmis arba priverstinės prostitucijos ir jiems suteiktą pagalbą. 2005–2008 metų duomenys (išskyrus operatyvinės informacijos sistemos duomenis) pateikiami 1 lentelėje.

 

1 lentelė

 

2005 metai

2006 metai

2007 metai

2008 metai

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistika (duomenys apie asmenis, ikiteisminio tyrimo pripažintus nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnį „Prekyba žmonėmis“)

25

27

11

25

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro depersonalizuota duomenų bazė (duomenys apie nukentėjusiuosius nuo prekybos žmonėmis)

135

110

56

86

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys apie esamus ir potencialius nukentėjusiuosius nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos ir nevyriausybinių organizacijų jiems suteiktą pagalbą

287

402

438

621

 

15. Svarbu paminėti, kad Lietuvai, įstojusiai į ES ir intensyviai plėtojančiai ekonomiką, kyla nauja grėsmė – imigrantų iš kaimyninių ir Azijos valstybių srautas, kuris gali sukurti prekybos žmonėmis Lietuvoje, kaip paskirties valstybėje, problemą, todėl labai svarbu jau dabar numatyti šio prognozuojamo reiškinio prevencijos priemones.

16. Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės, jos piliečiams suteikta laisvė judėti Šengeno erdvės valstybėse. Tai kelia ir naujas kovos su prekyba žmonėmis problemas – mažėja valstybės galimybės kontroliuoti piliečių (taip pat nepilnamečių) judėjimą, todėl ypač turi būti rūpinamasi prevencija ir švietimu prekybos žmonėmis klausimais. Įsigaliojęs bevizis režimas su JAV irgi gali skatinti pigios darbo jėgos migraciją iš Lietuvos, ypač esant ekonominiam nuosmukiui.

17. Lietuvoje sukurta pagal pakopinį principą veikianti koordinavimo sistema. Pirmąją koordinavimo sistemos pakopą sudaro ir visos sistemos veiklą organizuoja nacionalinis koordinatorius prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su šiuo reiškiniu klausimais, paskirtas vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1V-109. Antroji pakopa – vidaus reikalų ministro 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1V-173 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kurios veikloje dalyvauja visų Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programos priemones įgyvendinančių institucijų atstovai. Trečioji pakopa – 10 policijos pareigūnų teritorinėse policijos įstaigose (po vieną policijos pareigūną kiekvienoje teritorinėje policijos įstaigoje) kovos su prekyba žmonėmis funkcijai atlikti. Šie pareigūnai teritoriniu principu bendradarbiauja su savivaldybių institucijų atstovais, švietimo, socialiniais darbuotojais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pagal šią programą ketinama formalizuoti šį bendradarbiavimą savivaldybėse – sudaryti prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacines darbo grupes, kurių tikslas – savivaldybės lygmeniu spręsti klausimus, kylančius dėl veikų, susijusių su prekyba žmonėmis. Darbo grupių uždaviniai būtų – nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius prekybą žmonėmis savivaldybėje, pagal galimybes inicijuoti ir organizuoti prekybos žmonėmis prevencijos priemones ir užtikrinti kompleksinę socialinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis savivaldybėje, taip pat spręsti kitas su prekybos žmonėmis prevencija ir kontrole susijusias problemas.

18. Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bendro darbo pastangomis Lietuvoje jau dabar veikia nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis identifikavimo sistema, kurią sudaro šios programos 14 punkte nurodyti duomenys, gauti iš Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro depersonalizuotos duomenų bazės, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

19. Įgyvendinant Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programą, nuolat tobulinta teisės sistema. Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų, ES, Europos Tarybos, Interpolo, Europolo ir kitų tarptautinių organizacijų nustatytus prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės ir prevencijos reikalavimus. Nuo 2005 m. birželio 23 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už išnaudojimą priverstiniam darbui, taip pat atsakomybė už prekybą žmonėmis juridiniams asmenims, o tai labai svarbu traukiant baudžiamojon atsakomybėn modelių, įdarbinimo, turizmo agentūras ir kitus juridinius asmenis, padariusius veikas, susijusias su prekyba žmonėmis. 2009 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 137-5387), kuris išplečia smurtinio nusikaltimo sąvoką – ji apima ir prekybą žmonėmis. Šio įstatymo pakeitimai leidžia nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensaciją gauti ir nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis. Siekiant mažinti prostitucijos paslaugų paklausą, nuo 2005 m. birželio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) 1821 straipsnį administracinė atsakomybė kyla ne tik už vertimąsi prostitucija, bet ir už atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis.

20. Lietuva 2008 m. vasario 13 d. pasirašė 2005 m. gegužės 16 d. Varšuvoje priimtą Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, prie kurios rengimo aktyviai prisidėjo. Šioje konvencijoje daugiau nei kituose galiojančiuose tarptautiniuose dokumentuose dėmesio skiriama nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis teisių ir laisvių apsaugos stiprinimui.

21. Siekiant mažinti prekybos žmonėmis mastą, įgyvendinant Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programą, ypač daug dėmesio skirta švietimo ir mokymo sistemos kūrimui. Įgyvendindama minėtą programą, Vidaus reikalų ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuru kasmet visuomenei (tikslinėms rizikos grupėms, ypač nepilnamečiams) organizavo informacines kampanijas, per kurias kalbėta apie prekybos žmonėmis keliamą pavojų. Svarbu ir tai, kad, Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliekamų visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, Lietuvoje 2005–2008 metais itin padaugėjo žmonių, žinančių apie prekybos žmonėmis keliamą pavojų, tačiau sumažėjo tokių, kurie bijo tapti šio nusikaltimo aukomis.

22. Švietimo ir mokslo ministerija į bendrojo lavinimo etikos ir pilietinio ugdymo pagrindinės mokyklos programas įtraukė prekybos žmonėmis ir prostitucijos klausimus, į etikos programą – rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo kursą, kuris skatina mokinius ugdytis brandų požiūrį į vyrų ir moterų santykius, lyčių lygybę, neigiamą požiūrį į seksualinę prievartą, prostituciją, pornografiją, moko saugotis seksualinės skriaudos ir pavojų. Be to, į pilietiškumo pagrindų kursą įtraukti vaiko ir žmogaus teisių ir šių teisių apsaugos, lyčių lygybės, nepilnamečių nusikalstamumo, prekybos žmonėmis, skurdo, socialinės atskirties, smurto ir patyčių klausimai. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2005 metais parengė Ankstyvosios prevencijos veiksmų užkardant neteisėtą nepilnamečių išvežimą į užsienį, siekiant juos parduoti, metodines rekomendacijas.

23. 2005–2008 metais organizuotas mokymas savivaldybių ir socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, klasių auklėtojams, sveikatos apsaugos darbuotojams, policijos, prokuratūros, migracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams, visuomenės informavimo priemonių atstovams.

24. Gerinant ankstyvąją prevenciją, skirtą potencialioms prekybos žmonėmis aukoms, internetu ir telefonu joms teikti patarimai ir konsultacijos. Per 2008 metus kvalifikuotą teisininko, socialinio darbuotojo, psichologo patarimą ar konsultaciją internetu vidutiniškai gavo 135, o telefonu – 350 besikreipusių potencialių prekybos žmonėmis aukų2.

__________________

2 Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro pateiktų ataskaitų apie patarimų ir konsultacijų teikimo potencialioms prekybos žmonėmis aukoms veiklą įgyvendinant 2007 m. sutartį Nr. 1VL-727 ir 2008 m. papildomą susitarimą prie minėtos sutarties Nr. 1VL-122 duomenys.

 

25. Įgyvendinus Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programą ir Prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės 2005–2008 metų programą, Lietuvoje sukurta ir veikia nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis pagalbos sistema. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2005–2008 metais nevyriausybinės organizacijos vykdė 52 projektus (15 iš jų vykdyta 2008 metais), skirtus nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis socialinei paramai, apsaugai ir grąžinimui į visuomenę. Tvirtai galima teigti, kad kiekvienas nevyriausybinėms organizacijoms arba Lietuvos teisėsaugos institucijoms žinomas nukentėjusysis nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos sulaukia socialinės, teisinės, medicininės ir kitokios pagalbos. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras parengė nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis grąžinimo į Lietuvą sistemą.

26. Kad gerėtų valstybės institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas kontroliuojant prekybą žmonėmis, Teisės institutas 2005 metais parengė Valstybės institucijų ir įstaigų bei nevalstybinių organizacijų bendradarbiavimo kontroliuojant prekybą žmonėmis koncepciją. Vidaus reikalų ministerija 2009 m. gruodžio 3 d. Vilniuje surengė mokslinę praktinę konferenciją „Valstybės institucijų ir nevalstybinių organizacijų bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis“.

27. Lietuvoje sukurta ir veikia teisėsaugos institucijų, aktyviai kovojančių su prekyba žmonėmis, sistema. 2006 metais Lietuvos kriminalinės policijos biure įsteigtas specializuotas Prekybos žmonėmis tyrimo skyrius. 2007 metais aukštesnės pakopos policijos komisariatuose įsteigta 10 papildomų pareigybių kovai su prekyba žmonėmis. Nuo 2006 metų Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose kovos su prekyba žmonėmis srityje specializuojasi 32 prokurorai.

2 lentelėje pateikiami pagrindiniai baudžiamojo persekiojimo rezultatai 2005–2008 metais3.

__________________

3 Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys.

 

2 lentelė

Metai

Iš viso baudžia-mųjų bylų

Į teismą perduotos baudžia-mosios bylos

Teisme išnagrinėtos baudžiamo-sios bylos

Baudžia-mosios bylos, kurių tyrimas nutrauktas

Įtaria-mieji

Teisėsaugai žinomi nukentėjusie-ji nuo prekybos žmonėmis

Nuken-tėjusieji nuo preky-bos žmonė-mis

Nuteis-tieji

2005

32

18

7

3

21

35

25

15

2006

26

21

7

3

19

28

27

10

2007

18

4

3

2

3

56

11

6

2008

18

10

7

7

22

102

25

13

Iš viso

94

52

22

12

65

221

88

64

 

28. Lietuvos Respublikos kovos su prekyba žmonėmis pastangas teigiamai vertina tarptautinė bendruomenė. JAV valstybės departamentas kiekvienais metais pagal 2000 metų Prievartos ir prekybos žmonėmis aukų apsaugos įstatymą pasaulio mastu vertina užsienio valstybių vyriausybių pastangas kovoti su prekyba žmonėmis. Lietuva, įgyvendindama valstybines kovos su prekyba žmonėmis priemones, jau 5 metus iš eilės patenka į pirmąją grupę valstybių, dedančių didžiausias kovos su prekyba žmonėmis pastangas. Apie Lietuvos prekybos žmonėmis kontrolę ir prevenciją teigiamai atsiliepiama ir JAV valstybės departamento pasaulinėje ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį 2008 metais. Be to, ESBO kartu su Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija 2007 m. spalio 25–26 d. Vilniuje surengė aukšto lygio konferenciją „Prekybos žmonėmis prevencija: problemos ir sprendimai“, taip pareikšdama pasitikėjimą Lietuva. Konferencijoje dalyvavo 140 atstovų iš daugiau nei 30 valstybių. Lietuva – vienintelė iš Šiaurės ir Baltijos valstybių, surengusi šią aukšto lygio konferenciją, prisijungė prie Jungtinių Tautų pasaulinės iniciatyvos prieš prekybą žmonėmis. Tai reikšmingas Lietuvos indėlio į kovą su prekyba žmonėmis įvertinimas.

29. 2007–2009 metais kasmet Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva Lietuvoje surengti Europos policijos kolegijos (CEPOL) seminarai „Prekyba žmonėmis ir nelegali imigracija“, skirti vadovaujantiesiems ES valstybių policijos ir kitiems statutiniams teisėsaugos pareigūnams. Juose dalyvavo vadovaujantieji ES policijos ir kiti statutiniai pareigūnai iš 15 ES valstybių. Lietuvos policijos pareigūnas vadovavo tarptautinei darbo grupei, rengusiai minėtų seminarų mokymo programos aprašą. Be to, 2008 m. gegužės 28 d. surengta regioninė aukšto lygio Interpolo konferencija, kurioje 50 valstybių atstovai aptarė ir prekybos žmonėmis bei nelegalios migracijos klausimus.

30. Prasidėjęs 2008 metais pasaulio ekonomikos nuosmukis itin palietė Lietuvą. Didėjantis nedarbas gali skatinti naujus migracijos srautus į Vakarų Europą, tai savo ruožtu gali sudaryti palankias prekybos žmonėmis Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos piliečiais užsienio valstybėse sąlygas. Taigi svarbu stiprinti prekybos žmonėmis prevenciją ir kontrolę, toliau įgyvendinti pradėtas priemones, užkertančias kelią prekybai žmonėmis.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

31. Šios programos strateginis tikslas – valstybės lygmeniu nuosekliai, sistemingai spręsti su prekybos žmonėmis prevencija ir kontrole susijusias problemas.

32. Šios programos tikslai:

32.1. užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja;

32.2. apsaugoti nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis teises ir teikti jiems kompleksinę pagalbą, užtikrinti pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir liudytojų apsaugos sistemų veikimą;

32.3. užtikrinti veiksmingą tarptautinį Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis.

33. Šios programos uždaviniai:

33.1. tobulinti prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės teisinį reguliavimą;

33.2. savivaldybių lygmeniu stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais;

33.3. gerinti prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos prevenciją;

33.4. tobulinti socialines paslaugas teikiančių specialistų, taip pat specializuotų teisėsaugos pareigūnų, teisėjų ir kitų specialistų kvalifikaciją prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais;

33.5. išanalizuoti ir įvertinti baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis taikymo problemas;

33.6. plėtoti kompleksinės pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis teikimą;

33.7. tobulinti tikslinės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis koordinavimą, didinti informacijos apie tikslinės pagalbos teikimo galimybes prieinamumą;

33.8. plėtoti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais, keitimąsi geriausia šios srities patirtimi.

 

IV. LAUKIAMI REZULTATAI

 

34. Įgyvendinus šią programą:

34.1. bus užtikrinta veiksminga ir operatyvi pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir liudytojų apsaugos sistemų veikla, nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis teisių apsauga;

34.2. bus plėtojama aktyvi prekybos žmonėmis prevencija, ribojanti naujų asmenų įtraukimą į prekybą žmonėmis;

34.3. pagerės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais;

34.4. taps veiksmingesnis organizacinis, taktinis Lietuvos policijos darbas tiriant veikas, susijusias su prekyba žmonėmis, ir nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus dėl vertimosi prostitucija ar atlygintino naudojimosi prostitucijos paslaugomis, sustiprės prekeivių žmonėmis baudžiamasis persekiojimas;

34.5. bus sudarytos palankesnės teisinės ir organizacinės sąlygos saugiai ir oriai nukentėjusiuosius nuo prekybos žmonėmis grąžinti į Lietuvą arba kilmės valstybę.

 

V. PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI

 

35. Ši programa vertinama pagal:

35.1. kiekybės kriterijus:

35.1.1. nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis skaičių;

35.1.2. asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už veikas, susijusias su prekyba žmonėmis, skaičių;

35.1.3. pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, skaičių;

35.1.4. nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos, sulaukusių socialinės ir kitokios pagalbos, skaičių;

35.1.5. nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos, skaičių;

35.1.6. nevyriausybinių organizacijų vykdytų specializuotų nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis prevencijos ir socialinės pagalbos jiems projektų skaičių;

35.1.7. surengtų mokymo ir kitų renginių prekybos žmonėmis klausimais ir juose dalyvavusių asmenų skaičių;

35.1.8. asmenų, patrauktų administracinėn atsakomybėn už vertimąsi prostitucija ir atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, skaičių;

35.1.9. atliktų prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, įtraukimo į prostituciją ir išnaudojimo priverstiniam darbui sociologinių tyrimų skaičių;

35.2. kokybės kriterijus:

35.2.1. prekybos žmonėmis tendencijas Lietuvoje;

35.2.2. veiksmų, skirtų kovai su prekyba žmonėmis, koordinavimo tarp valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų efektyvumą;

35.2.3. prekybos žmonėmis informacinio ir prevencinio darbo veiksmingumą;

35.2.4. Lietuvos Respublikos kovos su prekyba žmonėmis veiksmų tarptautinį vertinimą;

35.2.5. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais veiksmingumą;

35.2.6. socialinės nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis apsaugos ir pagalbos šiems asmenims efektyvumą ir kompleksiškumą;

35.2.7. prekeivių žmonėmis baudžiamojo persekiojimo efektyvumą;

35.2.8. administracinės teisinės prievartos, taikomos asmenims, traukiamiems ar patrauktiems administracinėn atsakomybėn už vertimąsi prostitucija ir atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, efektyvumą.

 

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKAITOMYBĖ

 

36. Už šios programos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija.

37. Šią programą įgyvendinančios institucijos Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), nustatyta tvarka kasmet Vidaus reikalų ministerijai atsiskaito už šios programos įgyvendinimą praėjusiais ataskaitiniais metais.

38. Vidaus reikalų ministerija kasmet, teikdama Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinę veiklos ataskaitą, Strateginio planavimo metodikos nustatyta tvarka atsiskaito ir už šios programos įgyvendinimą.

39. Ši programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už šios programos įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

40. Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

 

_________________

 

 

 

Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės

2009–2012 metų programos

priedas

 

PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS 2009–2012 metų PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingas vykdytojas

Įvykdymo terminas (metai)

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)

iš viso

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

I. užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir kovoti su ja

1. Tobulinti prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės teisinį reguliavimą

1.1. Išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje suteikimą užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, jų veiklą ir kontrolę Lietuvoje, prireikus parengti reikiamus teisės aktus ar jų pakeitimus

Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisės institutas, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2010–2011

 

 

1.2. Parengti reikiamų teisės aktų projektus, kad būtų ratifikuota 2005 m. gegužės 16 d. Varšuvoje priimta Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis

Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija

2010

 

 

1.3. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 130 straipsnio 4 dalį, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Apsisprendimo laikotarpio, per kurį esama ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu, suteikimo tvarkos aprašą

Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija

2010

 

 

1.4. Išleisti apibendrintą kasmetinę prekybos žmonėmis būklės Lietuvoje ataskaitą

Vidaus reikalų ministerija

2009–2012

58

8

10

20

20

2. Savivaldybių lygmeniu stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais

2.1. Sudaryti Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų, Tauragės, Telšių, Utenos rajonų ir Marijampolės savivaldybėse prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacines darbo grupes, į jas įtraukti teisėsaugos institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų, institucijų atstovus

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybės, kuriose bus sudaromos prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacinės darbo grupės

2009–2012

3. Gerinti prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos prevenciją

3.1. Rengti informacines kovos su prekyba žmonėmis kampanijas, per kurias informuoti visuomenę (ypač tikslines rizikos grupes – jaunimą, asmenis, gyvenančius kaime, vaikų globos namų auklėtinius ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes) apie prekybos žmonėmis keliamus pavojus

Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2010–2012

90

10

40

40

 

 

3.2. Organizuoti pedagogų ir mokyklų administracijų darbuotojų mokymą prekybos žmonėmis ir prostitucijos keliamų pavojų klausimais

Švietimo ir mokslo ministerija

2011–2012

20

10

10

 

 

3.3. Parengti ir išplatinti moksleiviams, pedagogams, vaiko teisių apsaugos institucijų (tarnybų) valstybės tarnautojams informacinius leidinius apie prekybą žmonėmis, prostituciją ir jų keliamus pavojus

Švietimo ir mokslo ministerija

2012

15

15

 

 

3.4. Organizuoti kompleksinio tyrimo „Naujos prekybos žmonėmis formos Lietuvoje“ atlikimą

Vidaus reikalų ministerija

2011

30

30

4. Tobulinti socialines paslaugas teikiančių specialistų, taip pat specializuotų teisėsaugos pareigūnų, teisėjų ir kitų specialistų kvalifikaciją prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais

4.1. Parengti ir išleisti vaiko teisių apsaugos (institucijų) tarnybų valstybės tarnautojams skirtas prevencinio darbo su prekybos vaikais aukomis organizavimo, prevencijos, intervencijos ir postvencijos metodines rekomendacijas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2012

40

40

 

 

4.2. Rengti mokymą socialiniams darbuotojams ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, teikiantiems kompleksinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2011–2012

15

5

10

 

 

4.3. Rengti mokymą Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių darbo biržų (toliau vadinama – teritorinės darbo biržos) darbuotojams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2011–2012

15

5

10

 

 

4.4. Įtraukti į teisėjų baudžiamosios teisės mokymo programą paskaitas apie prekybos žmonėmis kvalifikavimą, šio nusikaltimo tyrimą

Teisingumo ministerija

2010

 

 

4.5. Organizuoti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, migracijos tarnybų (teritorinių policijos įstaigų migracijos valdybos ir skyrių) pareigūnų, prokurorų mokymą, kaip atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, supažindinti juos su ikiteisminio nurodytųjų nusikaltimų tyrimo naujovėmis

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra

2011–2012

30

15

15

5. Išanalizuoti ir įvertinti baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis taikymo problemas

5.1. Surengti mokslinį praktinį seminarą „Baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis taikymo problemos“

Teisės institutas, Teisingumo ministerija, Nacionalinė teismų administracija, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra

2011

15

15

II. apsaugoti NUKENTĖJUSIŲJŲ NUO PREKYBOS ŽMONĖMIS teises IR TEIKTI JIEMS KOMPLEKSINĘ PAGALBĄ, užtikrinti PAGALBOS nukentėjusiESIEMS NUO PREKYBOS ŽMONĖMIS ir liudytojų apsaugos sistemų veikimą

6. Plėtoti kompleksinės pagalbos nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis teikimą

6.1. Remti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus socialinei pagalbai nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos ir jų grąžinimui į visuomenę ir darbo rinką

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2010–2012

987

87

400

500

 

 

6.2. Atlikti analizę, parengti ir patvirtinti psichologinės socialinės reabilitacijos programą prekybos žmonėmis aukoms

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2011

30

30

 

 

6.3. Kasmet rengti apskritojo stalo susitikimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, teikiančių kompleksinę pagalbą nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis, ir teritorinių darbo biržų atstovams, per kuriuos būtų nagrinėjamos nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis įtraukimo į darbo rinką problemos ir siūloma, kaip spręsti šias problemas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2009–2012

 

 

6.4. Teikti pagalbą grįžtantiems į Lietuvos Respubliką nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse

Užsienio reikalų ministerija

2009–2012

30

5

5

10

10

 

 

6.5. Organizuoti laikiną nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis apgyvendinimą užsienyje, kelionę į Lietuvos Respubliką, palydą, sutikimą ir kitą būtinąją pagalbą

Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2009–2012

98

8

10

40

40

 

 

6.6. Stiprinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos veiklą – aprūpinti šią valdybą specialia įranga ir technika

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2011–2012

100

50

50

7. Tobulinti tikslinės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis koordinavimą, didinti informacijos apie tikslinės pagalbos teikimo galimybes prieinamumą

7.1. Tobulinti Bendrojo pagalbos centro pareigūnų gebėjimus tinkamai reaguoti į nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis ir potencialių šio nusikaltimo aukų pagalbos prašymus bendruoju pagalbos telefono numeriu 112

Vidaus reikalų ministerija

2011

20

20

 

 

7.2. Teikti internetu konsultacijas nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir potencialioms šio nusikaltimo aukoms

Vidaus reikalų ministerija

2010–2012

35

5

15

15

III. užtikrinti veiksmingą tarptautinį LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UŽSIENIO VALSTYBIŲ KOMPETENTINGŲ institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą kovojant su prekyba žmonėmis

8. Plėtoti regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės klausimais, keitimąsi geriausia šios srities patirtimi

8.1. Paskirti prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su šiuo reiškiniu klausimų nacionalinį koordinatorių, kuris tarptautiniuose aukšto lygmens renginiuose pristatytų prekybos žmonėmis būklę Lietuvoje, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atliktus prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės darbus ir prioritetus

Vidaus reikalų ministerija

2010–2012

21

7

7

7

 

 

8.2. Dalyvauti įgyvendinant Šiaurės ir Baltijos valstybių darbo grupės kovai su prekyba žmonėmis posėdžiuose priimtas priemones (2009–2010 metais pirmininkauti minėtai darbo grupei)

Vidaus reikalų ministerija

2009–2012

44

9

15

10

10

 

 

8.3. Organizuoti Baltijos jūros regiono konferenciją „Prekybos žmonėmis prevencija ir kontrolė“

Vidaus reikalų ministerija

2010

 

 

8.4. Susipažinti su Europos Sąjungos valstybių institucijų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos ir kontrolės veikla, pasinaudoti teigiama jų patirtimi

Vidaus reikalų ministerija

2009–2012

35

5

15

15

 

 

8.5. Organizuoti mokslinę praktinę konferenciją „Tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su prekyba žmonėmis“

Vidaus reikalų ministerija

2011

35

35

 

 

8.6. Susipažinti su turima Europos Sąjungos valstybių baudžiamojo persekiojimo patirtimi, kaip kovoti su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu priverstiniam darbui, pasinaudoti šia patirtimi

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra

2011–2012

40

20

20

 

 

8.7. Susipažinti su užsienio valstybių patirtimi, kaip naudotis informacinėmis technologijomis prekybai žmonėmis elektroninėje erdvėje užkardyti, apsaugoti liudytojus ir nukentėjusiuosius nuo nusikalstamo poveikio

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2010–2012

75

25

25

25

 

 

8.8. Užtikrinti dalyvavimą Europolo ir Interpolo rengiamose priemonėse, susijusiose su prekyba žmonėmis

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2009–2012

20

5

5

5

5

Iš viso  

1898

 

 

 

 

 

_________________