LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GYDYTOJŲ RENGIMO REZIDENTŪROJE
1990 m. gruodžio 29 d. Nr. 389
Vilnius
1. Pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymui organizuoti gydytojų rengimą rezidentūroje ir nustatyti, kad 1990–1991 mokslo metais rezidentūroje mokysis 165, 1991–1992 mokslo metais – 330, nuo 1992–1993 mokslo metų – visi gydytojai, baigiantieji aukštąsias mokyklas.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1990 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 389
Gydytojų rengimo rezidentūroje
nuostatai
I. Bendrieji nuostatai
1. Rezidentūra yra gydytojų podiplominio rengimo forma. Jos tikslas – rengti kvalifikuotus gydytojus specialistus ir bendrojo profilio gydytojus praktikus.
2. Į rezidentūrą priimami asmenys, baigę aukštąjį medicinos mokslą, išlaikę valstybinius egzaminus ir gavę gydytojo diplomą.
3. Rezidentūroje mokomasi nuo vienerių iki šešerių metų vienu, dviem arba trimis etapais ir įgyjama gydytojo specialybė bei specializuojamasi siauresnio profilio specialybėse.
Pirmajame rezidentūros etape įgyjama viena iš platesnio profilio specialybių, o antrajame ir trečiajame – siauresnio profilio specialybė.
II. Rezidentūros organizavimas
5. Rezidentūra organizuojama Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos akademijos klinikinėse bazėse. Joje mokomasi pagal šių mokymo įstaigų parengtus ir Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotus mokymo planus ir programas.
Organizuodama gydytojų rengimą rezidentūroje, Sveikatos apsaugos ministerija sutarties pagrindu bendradarbiauja su Vilniaus universitetu ir Kauno medicinos akademija.
6. Sveikatos apsaugos ministerija nustato, kurių specialybių gydytojai rengtini rezidentūroje, numato jų skaičių ir specialybės mokymo trukmę.
7. Aukštoji mokykla, kurioje organizuojama rezidentūra, nustato ir viešai paskelbia priėmimo į rezidentūrą sąlygas bei tvarką.
8. Nustatytąja tvarka atrinkti į rezidentūrą gydytojai rektoriaus įsakymu skiriami į aukštosios mokyklos patvirtintas gydytojų rezidentų etatines pareigas.
9. Rezidentams vadovauja etatiniai vadovai. Jų pareigos tvirtinamos aukštosiose mokyklose. Keturiems gydytojams rezidentams skiriamas vienas vadovas, mažiau kaip keturiems rezidentams – dalis vadovo etato.
Rezidentų vadovais skiriami aukštųjų mokyklų pedagogai bei aukštos kvalifikacijos gydytojai praktikai.
10. Rezidentų vadovų darbą koordinuoja vienas ar keli profesoriai ir docentai – rezidentūros koordinatoriai. Jų darbas atsižvelgiant į rezidentų skaičių įtraukiamas į pedagoginio darbo krūvį.
11. Gydytojų rezidentų ir rezidentūros klinikinių bazių sąrašus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
12. Neįvykdęs mokymo programoje nustatytų reikalavimų, gydytojas rezidentas rektoriaus įsakymu išbraukiamas iš tos specialybės rezidentūros be teisės kartoti ją ir apie tai pranešama Sveikatos apsaugos ministerijai.
Toks gydytojas turi teisę stoti į kitos specialybės rezidentūrą arba dirbti kvalifikuoto gydytojo prižiūrimas gydytoju subordinatoriumi.
13. Baigus mokytis, laikomas baigiamasis egzaminas. Egzaminuoja tos mokymo įstaigos sudaryta komisija.
14. Išlaikiusiam egzaminą gydytojui rezidentui išduodamas nustatytos formos sertifikatas, liudijantis specialų jo pasirengimą bei įgytą praktinę atitinkamos specialybės savarankiško darbo patirtį, juridiškai leidžiantis verstis tos specialybės veikla ir dirbti sveikatos apsaugos įstaigose tos specialybės gydytoju, suteikiantis teisę būti atestuojamam kvalifikacinei kategorijai gauti.
15. Gydytojas rezidentas, neišlaikęs baigiamojo egzamino, gali laikyti jį pakartotinai ne anksčiau kaip po pusės metų, prieš tai sumokėjęs aukštosios mokyklos nustatytą mokestį.
Iki kartotinio egzamino laikymo jis gali dirbti:
a) mokęsis pirmajame rezidentūros etape – gydytoju subordinatoriumi, prižiūrimas kvalifikuoto gydytojo;
b) mokęsis antrajame ar trečiajame rezidentūros etape – pagal tas pareigas, kurias jis turėjo teisę užimti iki stodamas mokytis į šio etapo rezidentūrą.
Gydytojas rezidentas vienos specialybės baigiamąjį egzaminą gali laikyti ne daugiau kaip tris kartus. Neišlaikęs baigiamojo egzamino, neturi teisės kartoti tos specialybės rezidentūros, tačiau gali stoti į kitos specialybės rezidentūrą arba kvalifikuoto gydytojo prižiūrimas dirbti gydytoju subordinatoriumi.
III. Rezidento teisės ir pareigos
18. Gydytojo rezidento darbo ir poilsio laiką bei socialinį draudimą reglamentuoja darbo įstatymai bei normatyviniai aktai, taikomi gydytojams.
19. Gydytojo rezidento darbo krūvį ir savarankiškumo laipsnį nustato rezidento vadovas su klinikos vadovu arba skyriaus vedėju.
Gydytojui rezidentui pageidaujant, jam sudaromos galimybės dirbti mokslinį darbą.
20. Gydytojai rezidentai, rezidentūros atlikimo vietovėje neturintys gyvenamojo ploto, rezidentūros laikotarpiui aprūpinami bendrabučiu arba aukštoji mokykla moka jiems gyvenamosios patalpos nuomos dalinę kompensaciją.