LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,

atsižvelgdamos į tarpusavio bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje;

atsižvelgdamos į 1949 m. balandžio 4 d. Šiaurės Atlanto sutarties nuostatas;

atsižvelgdamos į 1951 m. birželio 19 d. pasirašytą Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso, toliau vadinamą NATO SOFA;

atsižvelgdamos į 1992 m. gegužės 14 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos Respublikos santarvės, draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, ypač į jos 5 straipsnį;

atsižvelgdamos į 1997 m. liepos 7 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo;

atsižvelgdamos į 2009 m. birželio 26 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės bendrą saugumo susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos;

atsižvelgdamos į 2009 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidento ir Prancūzijos Respublikos Prezidento pasirašytą deklaraciją dėl dvišalės strateginės partnerystės;

atsižvelgdamos į 2011 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Prancūzijos Respublikos užsienio reikalų ministro pasirašytą Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės veiksmų planą;

atsižvelgdamos į siekį stiprinti Šalių draugystės ir bendradarbiavimo ryšius,

susitarė:

1 straipsnis

Šiame Susitarime:

1. „Siunčiančioji Šalis“ – Šalis, kuriai pavaldus karinio ir civilinio personalo narys, esantis kitos Šalies valstybės teritorijoje;

2. „Priimančioji šalis“ – Šalis, į kurios valstybės teritoriją laikinai atvyko arba per kurią tranzitu vyksta siunčiančiosios Šalies karinis ir civilinis personalas;

3. „Karinio personalo narys“ – vienos iš Šalių ginkluotųjų pajėgų narys, pagal šį Susitarimą vykdantis savo tarnybines pareigas kitos Šalies valstybės teritorijoje;

4. „Civilinio personalo narys“ – vienos Šalies ginkluotąsias pajėgas lydintis ir įdarbintas arba ginkluotųjų pajėgų ar už gynybos ir saugumo klausimus atsakingų ministerijų pagal sutartį pasamdytas asmuo, pagal šį Susitarimą vykdantis savo tarnybines pareigas kitos Šalies valstybės teritorijoje; jis gali būti tik siunčiančiosios Šalies pilietis ir privalo turėti joje nuolatinę gyvenamąją vietą;

5. „Ginkluotosios pajėgos“ – vienos iš Šalių karinių sausumos, jūrų ar oro pajėgų vienetai ar mokymo įstaigos arba bet kokios kitos karinės institucijos;

6. „Išlaikytinis“ – sutuoktinis arba bet kuris kitas kartu su karinio ar civilinio personalo nariu gyvenantis asmuo, taip pat jo materialiai priklausomi vaikai, kaip nustatyta abiejų Šalių teisės aktuose;

7. „Tarnybinės pareigos“ – pareigos, vykdomos siunčiančiosios Šalies karinio ar civilinio personalo narių priimančiosios Šalies valstybės teritorijoje, įgyvendinant dvišalį bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje ir laikantis šio Susitarimo.

2 straipsnis

1. Šiuo Susitarimu siekiama stiprinti Šalių bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje.

2. Šalys bendradarbiauja palaikydamos dvišalius ministerijų, atsakingų už gynybos ir saugumo klausimus, ir Šalių ginkluotųjų pajėgų santykius.

3. Siunčiančiosios Šalies karinis ar civilinis personalas, esantis priimančiosios Šalies valstybės teritorijoje šio Susitarimo įgyvendinimo tikslais, negali nei prisidėti prie pasirengimo karo veiksmams ar jų vykdymo, tvarkos palaikymo ar atkūrimo, viešojo saugumo ar su valstybės suvereniteto įgyvendinimu susijusių veiksmų, nei kitaip kištis į tokius veiksmus.

3 straipsnis

1. Pagal šį Susitarimą Šalių bendradarbiavimas gali apimti šias sritis:

- gynybos ir saugumo koncepcijas, ypač susijusias su Europa;

- energetinį saugumą;

- gynybos politiką ir planavimą;

- kibernetinę gynybą;

- karinių vienetų, rezervo ir logistikos tarnybų organizavimą ir aprūpinimą;

- ministerijų, atsakingų už gynybos ir saugumo klausimus, administravimą ir karinio ar civilinio personalo vadybą;

- karinius mokymus, karinį švietimą ir kalbų mokymą;

- karines pratybas;

- ryšius ir keitimąsi informacija;

- krizių valdymą;

- ginkluotės, karinių reikmenų ir karinės įrangos įsigijimą;

- su ginkluotomis pajėgomis susijusią nacionalinę teisėkūrą;

- mokslo ir technologijų tyrimus;

- tarptautinę humanitarinę teisę;

- su karo medicinos paslaugomis ir fiziniu pasirengimu karinei karjerai susijusius klausimus;

- karo geografiją;

- karo istoriją;

- visas kitas sritis, dėl kurių Šalys susitaria atsižvelgdamos į abipusius interesus.

2. Pirmiau aprašyto bendradarbiavimo įgyvendinimo sąlygos gali būti išsamiai išdėstomos sudarant susitarimus ar specialius techninius susitarimus tarp ministerijų, atsakingų už gynybos ir saugumo klausimus, ar kitų Šalių valstybių institucijų.

4 straipsnis

Bendradarbiavimas šio Susitarimo 3 straipsnyje išvardytose srityse gali būti plėtojamas pirmiausia tokiais būdais:

1) oficialūs vizitai ir darbo susitikimai;

2) karinio ir civilinio personalo rengimas ir vizitai;

3) laikinųjų patarėjų kariniais techniniais klausimais skyrimas;

4) susitikimai, konsultacijos ir keitimasis informacija per seminarus, konferencijas ir kitus renginius;

5) keitimasis štabų ir karinių vienetų delegacijomis planuojant ir vykdant karines pratybas;

6) karinių vienetų ir specialių tarnybų dalyvavimas karinėse pratybose;

7) karinių orlaivių ir karo laivų vizitai;

8) karinių mokymo įstaigų karinio ar civilinio personalo ir kariūnų susitikimai ir mainai;

9) keitimasis informacija, dokumentais ir mokslo studijomis;

10) karinio ar civilinio personalo dalyvavimas sporto renginiuose;

11) karinio ar civilinio personalo dalyvavimas kultūrinėje veikloje;

12) kiti Šalių nustatyti bendradarbiavimo būdai.

5 straipsnis

1. Šalys bendradarbiauja ginkluotės srityje atsižvelgdamos į bendrą interesą pagal Šalių valstybėse galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat pagal atitinkamą savo poreikį.

2. Šiuo tikslu Šalys bendrauja, keičiasi informacija ir sudaro sąrašą sričių, kuriose keitimąsi informacija reikėtų plėtoti pirmiausia.

3. Siekdamos pagal savo kompetenciją įgyvendinti, koordinuoti ir kontroliuoti bendradarbiavimą ginkluotės srityje, Šalys organizuoja reguliarius už ginkluotę atsakingų padalinių atstovų susitikimus.

6 straipsnis

1. Kartą per metus rengiami dvišaliai pokalbiai aktualiomis politinėmis ir karinėmis temomis bei dvišalio bendradarbiavimo klausimais.

2. Dvišaliams pokalbiams pirmininkauti skiriama po vieną atsakingą asmenį iš kiekvienos Šalies gynybos (krašto apsaugos) ministerijos. Dvišaliuose pokalbiuose dalyvauja sekretorius, kiekvienos Šalies gynybos atašė ir, atsižvelgiant į aptariamas temas, gynybos (krašto apsaugos) ministerijų, įvairių karinių pajėgų karininkai, atstovai ar kompetentingi ekspertai.

3. Dvišaliai pokalbiai kasmet pakaitomis vyksta Lietuvos Respublikoje ir Prancūzijos Respublikoje.

4. Į dvišalių pokalbių darbotvarkę gynybos (krašto apsaugos) ministerijos gali įtraukti bet kokias temas, kurias, remdamosi šiuo Susitarimu, gynybos (krašto apsaugos) ministerijos laiko tinkamomis bendradarbiavimui stiprinti ir kurioms pritarė abu pirmininkai. Darbotvarkė sudaroma iš anksto iki dvišalių pokalbių.

5. Dvišalių pokalbių metu gynybos (krašto apsaugos) ministerijos parengia praėjusio laikotarpio bendradarbiavimo ataskaitą.

6. Gynybos (krašto apsaugos) ministerijų atstovai, atsakingi už dvišalį bendradarbiavimą, parengia ir koordinuoja ginkluotųjų pajėgų, tarnybų ar padalinių bendradarbiavimo planą.

7. Gynybos atašė informuojami apie bendradarbiavimo veiklą ir gali dalyvauti ją organizuojant.

7 straipsnis

1. Įslaptinta informacija, kuri parengta ar kuria pasikeista bendradarbiaujant pagal šį Susitarimą, naudojama, perduodama, laikoma, tvarkoma ir saugoma remiantis 2009 m. birželio 26 d. Vilniuje pasirašytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės bendru saugumo susitarimu dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos.

2. Neįslaptinta informacija, kuri parengta ar kuria pasikeista bendradarbiaujant pagal šį Susitarimą, gali būti perduodama tik tarnybiniais tikslais, nebent informaciją parengusi Šalis būtų davusi rašytinį sutikimą naudoti šią informaciją kitokiems tikslams.

8 straipsnis

1. Jei bendru susitarimu nenuspręsta kitaip, Šalys apmoka su šio Susitarimo įgyvendinimu susijusias savo išlaidas toliau nurodyta tvarka:

- siunčiančioji Šalis apmoka savo karinio ar civilinio personalo kelionės į priimančiosios Šalies valstybės teritoriją išlaidas, taip pat maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas šioje šalyje;

- priimančioji Šalis apmoka su bendradarbiavimo veiklos organizavimu, delegacijų pasitikimu ir galimu jų pervežimu karinėmis priemonėmis susijusias išlaidas priimančiosios Šalies valstybės teritorijoje.

2. Priimančioji Šalis apsvarsto galimybę apmokėti siunčiančiosios Šalies karinio personalo mokestį už mokslą ar mokymosi išlaidas savo valstybės karinėse mokymo įstaigose ar kariniuose vienetuose. Priimančioji Šalis apie priimtą sprendimą ir numatomas apmokėti išlaidas informuoja siunčiančiąją Šalį.

9 straipsnis

1. Apmokestinant pajamas ir turtą, taip pat paveldėtą ir dovanotą turtą, siunčiančiosios Šalies karinio ar civilinio personalo nariai, kurie įsikuria priimančiojoje Šalyje, kad galėtų atlikti joje savo tarnybines pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo yra laikomi siunčiančiosios Šalies, kurioje jiems mokamas atlyginimas, užmokestis ir kitas panašus atlygis, mokesčių mokėtojais.

2. Šio straipsnio 1 dalis taip pat taikoma išlaikytiniams, jei jie patys neužsiima jokia profesine veikla.

3. Atlyginimas, užmokestis ir kitas panašus atlygis (išskyrus pašalpas), kurį tokiems karinio ar civilinio personalo nariams moka siunčiančioji Šalis, yra apmokestinami tik šioje valstybėje.

10 straipsnis

1. Siunčiančioji Šalis iš anksto pateikia priimančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms į jos valstybės teritoriją atvyksiančio karinio ar civilinio personalo ir jų išlaikytinių tapatybės duomenis. Šioms kompetentingoms institucijoms taip pat pranešama apie karinio ir civilinio personalo oficialių pareigų vykdymo pabaigą, nurodant išvykimo iš priimančiosios Šalies valstybės teritorijos datą.

2. Siunčiančiosios Šalies kariniam ar civiliniam personalui ir jų išlaikytiniams, esantiems priimančiosios Šalies valstybės teritorijoje šio Susitarimo įgyvendinimo tikslais, taikomos NATO SOFA susitarimo nuostatos.

11 straipsnis

Įgyvendinant šį Susitarimą Šalims iškilę nuostolių atlyginimo klausimai sprendžiami taikant NATO SOFA VIII straipsnį.

12 straipsnis

Visi nesutarimai dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo sprendžiami Šalių konsultacijomis ar derybomis.

13 straipsnis

1. Šalys praneša viena kitai apie įvykdytas nacionalines procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įsigalioti. Susitarimas įsigalioja antro mėnesio pirmąją dieną, skaičiuojant nuo paskutinio pranešimo gavimo datos.

2. Šalys bet kuriuo metu ir bendru sutarimu gali raštu pakeisti Susitarimą. Pakeitimai įsigalioja pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

3. Šis Susitarimas sudarytas neribotam laikui.

4. Kiekviena iš Šalių gali bet kuriuo metu nutraukti Susitarimą raštu pranešusi apie tai kitai Šaliai. Susitarimas netenka galios praėjus 90 dienų nuo pranešimo apie Susitarimo nutraukimą gavimo.

5. Nutraukus Susitarimą Šalys neatleidžiamos nuo Susitarimo galiojimo laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

6. Įsigaliojus šiam Susitarimui, nustoja galioti 1994 m. gegužės 11 d. Paryžiuje pasirašytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Prancūzijos Respublikos gynybos ministro susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Pasirašyta 2013 m. liepos 12 d. Paryžiuje dviem egzemplioriais lietuvių ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą teisinę galią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS                                          PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU VYRIAUSYBĖS VARDU

_________________