LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS

SUTARTIS

DĖL BENDROS VALSTYBĖS SIENOS, SU JA SUSIJUSIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ, TAIP PAT DĖL BENDRADARBIAVIMO IR ABIPUSĖS PAGALBOS ŠIOJE SRITYJE^*

LIETUVOS RESPUBLIKA IR LENKIJOS RESPUBLIKA toliau vadinamos „Šalimis“

– vadovaudamosi noru plėtoti ir stiprinti draugiškus santykius, naudingus abiem valstybėms ir tautoms,

– siekdamos apibrėžti ir palaikyti tinkamus teisinius santykius, prie sienos tarp abiejų valstybių,

susitarė:

1 skyrius

VALSTYBĖS SIENOS PADĖTIS, JOS ŽYMĖJIMAS IR IŠLAIKYMAS

1 straipsnis

1. Remdamosi Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos Vilniuje 1996 m. kovo 5 d. 2 straipsnio 1 punkto nuostata, patvirtina esančią tarp jų ir teritorijoje pažymėtą valstybės sienos liniją.

2. Valstybės sienos liniją apibrėžia sienos dokumentacija, pateikta atskiroje sutartyje.

2 straipsnis

1. 1 straipsnyje minima valstybės sienos linija, šia linija einanti vertikali plokštuma atskiria Šalims priklausančių sausumos, vandens, žemės gelmių ir oro erdvės ribas.

2. Šioje Sutartyje sąvokos „valstybės siena“ ir „valstybės sienos linija“ turi vienodą reikšmę.

3 straipsnis

Sausumos atkarpose ir tose vietose, kur valstybės siena kerta stovinčius vandenis arba paviršinius tekančius vandenis, valstybės siena eina tiesia linija nuo vieno sienos ženklo iki kito, išskyrus Galadusio ir Dunajevo ežerus, kur valstybės sienos linija eina pagal protokolinį aprašymą.

4 straipsnis

1. Pasienio tekančiais vandenimis valstybės sienos linija kinta ir sutampa su vidurine linija, o jų išsišakojimo atveju, sutampa su pagrindinės atšakos vidurine linija. Pagrindinė atšaka yra ta, kuri, esant vidutiniam vandens lygiui, yra plačiausia.

2. Nustatant valstybės sienos liniją, einančią upės arba upelio viduriu, į esančias jose įlankas dėmesys nebus kreipiamas. Tokiais atvejais upių ir upelių viduriu bus laikoma ištiesinta linija, vienodai nutolusi nuo atitinkamai ištiesintų krantų linijų. Vietose, kur negalima tiksliai pažymėti krantų linijos, aukščiau nurodytų pasienio vandenų viduriu laikomas vandens paviršiaus vidurys, esant vidutiniam vandens lygiui.

3. Salos, esančios pasienio upėse, priklauso vienai ar kitai Šaliai, priklausomai nuo jų padėties valstybės sienos linijos atžvilgiu, ir yra pažymėtos sienos dokumentacijoje kiekvienai upei atskiru eilės numeriu.

4. Dėl natūralių reiškinių sienos upei arba upeliui pakeitus savo vagą, Sienos komisija, apibūdinta šios Sutarties 33 straipsnyje, svarsto galimybę, kaip atstatyti prieš tai buvusią sienos vandenų vagą. Jei pirminės būklės atstatyti neįmanoma, valstybės sienos linijos padėtį apibrėžia atitinkami Šalių organai.

5 straipsnis

1. Vietoje valstybės siena yra pažymėta šiais sienos ženklais:

1/sausumos valstybės sienos atkarpose – dviem gelžbetoniniais sienos stulpais, pastatytais pagal taisyklę: 2,5 m atstumu iš abiejų valstybės sienos linijos pusių, ir tarp jų ant pačios valstybės sienos linijos pastatytu akmeniniu arba gelžbetoniniu poligoniniu stulpeliu;

2/valstybės sienos linijos perėjimo iš sausumos atkarpos į vandens atkarpą ir iš vandens į sausumos atkarpą vietose – trimis gelžbetoniniais sienos stulpais ir gelžbetoniniu monolitu. Du stulpai ir monolitas tarp jų įtvirtinami viename upės ar ežero krante, o trečias stulpas, nurodantis kryptį, priešingame krante ant valstybės sienos linijos tęsinio;

3/valstybės sienos vandens atkarpose – dviem gelžbetoniniais stulpais, pastatytais abiejuose upės, upelio arba kanalo krantuose, arba viename krante ir saloje.

2. Kiekvieno sienos ženklo apibūdinimą ir jo padėtį valstybės sienos linijos atžvilgiu apibrėžia atitinkami sienos dokumentai.

3. Valstybės sienos žymėjimas kitokia sistema, kuri nebuvo priimta nustatant sieną, arba esamų sienos ženklų pakeitimas kito tipo ženklais gali būti atliekamas tik sutikus Sienos komisijai.

6 straipsnis

1. Šalys užtikrina visada vienareikšmišką, aiškiai matomą ir geodeziškai apibrėžtą valstybės sienos linijos padėtį.

2. Šalys įsipareigoja išlaikyti sienos ženklus, žyminčius valstybės sienos linijos padėtį tokioje būklėje, kad jų padėtis, išvaizda, forma, matmenys, spalvos ir numeracija atitiktų sienos dokumentacijos reikalavimus.

3. Šalys nutaria koreguoti sienos dokumentaciją, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatomis.

7 straipsnis

Sienos ženklus Šalys prižiūri taip:

1/sienos stulpus, esančius Lenkijos Respublikos teritorijoje, prižiūri Lenkijos šalis;

2/sienos stulpus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, prižiūri Lietuvos šalis;

3/poligoninius stulpelius ir monolitus, esančius ant pačios valstybės sienos linijos, prižiūri:

ženklus su nelyginiais numeriais – Lenkijos šalis;

ženklus su lyginiais numeriais – Lietuvos šalis.

8 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja išlaikyti visą valstybės sienos liniją matomą. Šiuo tikslu 10 m pločio juosta (po 5 m abiejose valstybės sienos linijos pusėse, matuojant iki medžių vainikų,) turi būti visiškai tvarkinga, ir, esant reikalui, valoma nuo krūmų ir kitų augalų, užstojančių valstybės sieną. Šioje juostoje draudžiama bet kokių statinių statyba, išskyrus tuos, kurie skirti valstybės sienos apsaugai.

2. Kiekviena Šalis atitinkamu laiku savo teritorijoje išvalo šią juostą. Šalių atitinkamų organų atstovai abipusiai informuoja apie numatomų juostos valymo darbų pradžią ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki darbų pradžios.

3. Šalys rūpinsis tuo, kad tiek betarpiškai prie valstybės sienos esantys, tiek numatomi ten statyti įrenginiai ir statiniai atitiktų priešgaisrinės saugos taisykles. Atitinkami Šalių organai pasikeičia šiomis taisyklėmis.

9 straipsnis

1. Kiekvienos Šalies atitinkami organai patikrina sienos ženklų būklę, padėtį ir valomos juostos būklę, pagal šios Sutarties 6, 7 ir 8 straipsnius.

2. Be vienašališkų apžiūrų, kas dveji metai Šalių atitinkamų organų atstovai turi vykdyti bendrą sienos ženklų kontrolinę apžiūrą. Bendros kontrolinės sienos ženklų apžiūros vyksta vasaros metu. Bendros kontrolinės sienos ženklų apžiūros pradžios terminus kiekvieną kartą suderina atitinkami Šalių organai.

3. Tuo atveju, jeigu yra būtinybė atlikti papildomą bendrą sienos ženklų apžiūrą, vienos iš Šalių atitinkami organai raštu įspėja apie tai kitos Šalies atitinkamus organus. Papildoma bendra sienos ženklų apžiūra atliekama per 10 dienų nuo tos datos, kai buvo pranešta vienos iš Šalių atitinkamų organų.

4. Šalių atitinkamų organų atstovams atlikus apžiūrą, dviem egzemplioriais surašomas protokolas, kiekvienas jų lietuvių ir lenkų kalbomis.

10 straipsnis

1. Sienos ženklui dingus, jį sunaikinus arba sugadinus, ženklą nedelsdami taiso arba atstato organai tos Šalies, kurios teritorijoje yra sienos ženklas arba kuri prižiūri tą ženklą. Apie sienos ženklų atstatymo ar taisymo darbų pradžią atitinkami vienos Šalies organai privalo raštu įspėti kitos Šalies atitinkamus organus ne vėliau, kaip prieš 10 dienų iki darbų pradžios.

2. Dingusius, sunaikintus ar sugadintus sienos ženklus vienos iš Šalių atitinkami organai atstato dalyvaujant kitos Šalies atitinkamų organų atstovams.

3. Atstatant sienos ženklo poligoninį stulpelį reikia užtikrinti, kad jo įtvirtinimo vieta nebūtų pakeista. Tuo tikslu privalu vadovautis sienos dokumentais, o juose esantys duomenys turi būti patikrinti vietoje kontroliniu matavimu.

4. Keičiant arba atstatant sienos ženklus valstybės sienos vandens atkarpose, sugadintus arba sunaikintus potvynio arba ledonešio metu, leidžiama pakeisti jų ankstesnę stovėjimo vietą, nepakeičiant tuo valstybės sienos linijos, taip pat juos pastatyti tose vietose, kur jiems negrėstų sunaikinimas. Sienos ženklų stovėjimo vieta tose atkarpose Sienos komisijai sutikus.

5. Būtinybę atstatyti, pataisyti arba statyti sienos ženklus naujoje vietoje atitinkami Šalių organai apibrėžia protokoluose dviem egzemplioriais, kiekvienas jų surašomas lietuvių ir lenkų kalbomis. Be to kiekvienam naujoje vietoje pastatytam sienos ženklui per 1 mėnesį surašomas sienos ženklo protokolas ir kiti dokumentai pagal esančią sienos dokumentaciją ir pridedami prie jos.

6. Esant būtinybei atitinkami Šalių organai, bendrai susitarę, gali pastatyti papildomus sienos ženklus ant valstybės sienos linijos, tuo nekeisdami jos padėties.

7. Ant valstybės sienos papildomai pastatyti nauji sienos ženklai turi atitikti nustatytus sienos dokumentacijoje pavyzdžius, be to, jiems turi būti parengti atitinkami sienos dokumentai.

8. Darbus, susijusius su sienos ženklų taisymu, patikėtus prižiūrėti vienai iš Šalių, pagal šios Sutarties 7 straipsnį, ta Šalis atlieka savarankiškai.

9. Šalys taikys atitinkamas priemones tinkamai apsaugoti sienos ženklus.

Jei sienos ženklus sugadino ar sunaikino asmenys, gyvenantys ar laikinai esantys kitos Šalies teritorijoje, ženklai bus atstatomi tos Šalies sąskaita.

10. Jei vienos Šalies atitinkamų organų atstovai pastebi, kad sienos ženklas sugadintas ar sunaikintas kitos Šalies teritorijoje, praneša apie tai atitinkamiems tos Šalies organams, siekiant jį atstatyti ar pataisyti.

11. Tos Šalies, kurios teritorijoje pastebėta, kad dingo, sunaikintas arba sugadintas sienos ženklas, atitinkamų organų atstovai privalo nedelsdami jį atstatyti arba pataisyti.

2 skyrius

SIENOS ĮGALIOTINIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

11 straipsnis

Siekiant įgyvendinti užduotis, numatytas šioje Sutartyje, įsteigiama Sienos įgaliotinių institucija, kiekvienoje valstybėje susidedanti iš:

– vyriausiojo sienos įgaliotinio,

– vyriausiojo sienos įgaliotinio pavaduotojo,

– sienos įgaliotinių,

– sienos įgaliotinių pavaduotojų,

– sienos įgaliotinių padėjėjų.

12 straipsnis

1. Kiekvienos Šalies Vyriausybė skiria Vyriausiąjį sienos įgaliotinį ir jo pavaduotojus.

2. Atitinkami kiekvienos Šalies organai skiria sienos įgaliotinius ir jų pavaduotojus.

3. Kiekvienos Šalies Vyriausiasis sienos įgaliotinis skiria sienos įgaliotinių padėjėjus.

4. Vyriausiasis sienos įgaliotinis ir sienos įgaliotiniai gali kviesti ekspertus ir kitus asmenis, būtinus, atliekant tarnybines užduotis.

13 straipsnis

1. Vyriausieji sienos įgaliotiniai ir jų pavaduotojai, sienos įgaliotiniai ir jų pavaduotojai, taip pat sienos įgaliotinių padėjėjai, savo funkcijų vykdymui gauna raštiškus įgaliojimus lietuvių ir lenkų kalbomis.

2. Įgaliojimus suteikia:

1/Ministras pirmininkas – vyriausiajam sienos įgaliotiniui ir jo pavaduotojams;

2/atitinkamas organas – sienos įgaliotiniams ir jų pavaduotojams;

3/vyriausiasis sienos įgaliotinis – sienos įgaliotinių padėjėjams.

3. Vyriausiojo sienos įgaliotinio pavaduotojai ir sienos įgaliotinių pavaduotojai jiems atliekant patikėtus reikalus turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir įgaliotiniai, kurių pavaduotojais jie yra.

4. Sienos įgaliotinių padėjėjai atlieka užduotis, pavestas jiems sienos įgaliotinių.

5. Vyriausieji sienos įgaliotiniai parengia ir pasikeičia įgaliojimų, kurie minimi 1 pastraipoje, pavyzdžiais.

14 straipsnis

1. Vyriausiųjų sienos įgaliotinių pareigos yra:

1/užtikrinti saugumą ir tvarką Lietuvos – Lenkijos pasienyje, įvertinant valstybės sienos apsaugos problemas ir imantis bendrų veiksmų iškilus aktualiems klausimams, taip pat koordinuoti sienos įgaliotinių veiklą;

2/spręsti klausimus dėl pasienio eismo kontrolės ir tvarkingo sienos perėjimo punktų funkcionavimo, taip pat priimti reikalingus sprendimus šiais klausimais;

3/nagrinėti ir spręsti problemas, susijusias su svarbiais įvykiais pasienyje, kai sprendimas viršija sienos įgaliotinių kompetenciją;

4/perduoti diplomatiniu keliu nagrinėti klausimus, kurių negalėjo išspręsti;

5/nustatyti dokumentų, naudojamų sienos įgaliotinių bendradarbiavime, pavyzdžius.

2. 1 punkto 4 papunkčio nuostatos neatmeta galimybės perduoti vyriausiesiems sienos įgaliotiniams toliau nagrinėti klausimus, kurie buvo spręsti diplomatiniu keliu.

15 straipsnis

1. Sienos įgaliotinių pareigos, jų tarnybinės atsakomybės ribose, yra:

1/valstybės sienos apsaugos būklės įvertinimas ir tos sienos apsaugos tarnybos veiklos koordinavimas;

2/eismo per sieną kontrolės organizavimas ir sienos perėjimo punktų tinkamo funkcionavimo užtikrinimas, bendradarbiavimas tais klausimais su kitais kontrolės organais, veikiančiais valstybės sienos perėjimo punktuose, taip pat duomenų, susijusių su šio eismo problemomis, perdavimas vyresniesiems sienos įgaliotiniams;

3/visų įvykių prie valstybės sienos nagrinėjimas, aiškinimasis ir sprendimas, būtent:

a) apšaudymo per valstybės sieną ir jo pasekmių;

b) nužudymų ir kūno sužalojimų, sukeltų veiksmais per valstybės sieną;

c) nelegalaus valstybės sienos perėjimo;

d) nelegalaus, taip pat nenugalimos jėgos sukelto, priplaukimo prie kitos Šalies kranto ir nelegalaus valstybės sienos perskridimo lėktuvu ar kitu skraidančiu aparatu, taip pat jų buvimo kitos Šalies teritorijoje. Tokiais atvejais sienos įgaliotiniai neatidėliodami informuoja vienas kitą ir grąžina objektą tai Šaliai, iš kurios teritorijos jis atvyko;

e) daiktų arba gyvulių, kurie atsirado kitos Šalies teritorijoje nustatymas;

f) turto vagystės, sugadinimo arba sunaikinimo kitos Šalies teritorijoje;

g) nelegalių kontaktų per valstybės sieną;

h) tvarkos pažeidimo atvejų pasienyje, dėl kurių atsirado atlygintini nuostoliai;

i) gaisro išplitimo per valstybės sieną į kitos Šalies teritoriją;

j) kitų sienos klausimų, kurie nespręstini vyriausiojo sienos įgaliotinio arba diplomatiniu keliu.

4/visuomeninės tvarkos užtikrinimas valstybės sienos perėjimo punktuose;

5/klausimų, viršijančių jų kompetenciją arba susijusių su kelių sienos įgaliotinių kompetencija, perdavimas vyriausiajam sienos įgaliotiniui;

2. Sienos įgaliotiniai nedelsdami keičiasi informacija apie:

1/pasienio vandenų ypatingą užteršimą, esminį pavojų aplinkai ar pakenkimą jai, masinį žmonių, gyvūnų arba augalų susirgimą, masinį laukų ir miškų kenkėjų pasirodymą, tuo pačiu apie gaisrų, potvynių ar stichinių nelaimių pasienio plotuose pavojų, taip pat apie sieną perėjusius asmenis, besigelbstinčius nuo tokio pavojaus.

Kitos valstybės teritorijoje iškilus aukščiau minėtiems pavojams, bendradarbiaujant atitinkamiems organams, imamasi veiksmų, užkertančių kelią jų plitimui. Jeigu numatytų čia atvejų metu kitai Šaliai padaryta žala, su atitinkamais tos Šalies organais atliekami bendri tyrimai;

2/eismo per pasienį sulaikymo ar ribojimo terminus dėl epidemijų tarp žmonių, epizootijų tarp gyvulių ar kitais numatytais atvejais, o taip pat apie šių veiksmų atšaukimo terminus.

3. Ekologinių ir stichinių nelaimių atveju sienos įgaliotiniai užtikrina gelbėjimo būriams perėjimą per valstybės sieną pagal atitinkamų sutarčių nuostatas. Kitai Šaliai prašant, per valstybės sieną gali praleisti organizuotus gelbėjimo būrius ir sutartyse nenumatytais atvejais.

4. Neatidėliotinais atvejais, sienos įgaliotiniai sudaro sąlygas suteikti medicinos pagalbą kitos Šalies piliečiams ir, reikalui esant, leidžia juos nuvežti į artimiausią ligoninę.

5. Sienos įgaliotiniai vietoje tiria įvykio aplinkybes ir priklausomai nuo tyrimo eigos bei rezultatų surašo protokolus, papildydami schemomis, fotografijomis ir kitais dokumentais. Tokie veiksmai neturi tardomojo pobūdžio.

6. Kiekvienas klausimas, kurio sienos įgaliotiniai bendrai neišsprendė, per 14 dienų perduodamas tirti vyriausiesiems sienos įgaliotiniams arba, jiems tarpininkaujant, spręsti diplomatiniu keliu.

16 straipsnis

1. Sienos įgaliotiniai kartu sprendžia pretenzijų klausimus dėl vienos iš Šalių nuostolių, kurie buvo sukelti veiksmais kitos Šalies teritorijoje, atlyginimo, jei reikalaujamos atlyginti žalos vertė jos atsiradimo metu neviršija 1000 ECU vertės. Jeigu jie nesusitaria, klausimas perduodamas spręsti vyriausiesiems sienos įgaliotiniams. Tais atvejais, kai vyriausieji sienos įgaliotiniai negali šio klausimo išspręsti, jis perduodamas spręsti diplomatiniu keliu.

2. Sienos įgaliotinių sprendimai, numatyti 1 punkte, neatmeta galimybės spręsti klausimą teisme.

17 straipsnis

1. Sienos įgaliotiniai privalo imtis atitinkamų priemonių, užkertančių kelią nelegaliems sienos perėjimams ir keistis informacija šiais klausimais.

2. Sienos apsaugos tarnybos gavusios pranešimą apie nelegalų sienos perėjimą privalo nedelsdamos imtis veiksmų pažeidėjo sulaikymui, apie rezultatus turi būti pranešta kitos Šalies sienos įgaliotiniui.

18 straipsnis

1. Sienos įgaliotiniai suderina naminių gyvulių grąžinimo tvarką.

2. Naminiai gyvuliai grąžinami, remiantis abiejų Šalių atitinkamų veterinarinių tarnybų nustatyta tvarka netoli tos vietos, kur šie gyvuliai perėjo valstybės sieną.

19 straipsnis

1. Esant reikalui, vyriausieji sienos įgaliotiniai, jų pavaduotojai, sienos įgaliotiniai ar jų pavaduotojai atlieka savo pareigas kontaktuodami tarpusavyje.

2. Šalių sienos įgaliotinių susitikimai vyksta pasiūlius vienam iš jų. Kiekvienu atveju į pakvietimą turi būti atsakyta ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pakvietimo gavimo. Jeigu pasiūlytas susitikimo terminas nepriimtinas, atsakant reikia pasiūlyti kitą terminą.

3. Išimtiniais atvejais į pasiūlytą susitikimą gali atvykti sienos įgaliotinio pavaduotojas. Tokiais atvejais sienos įgaliotinis turi iš anksto perspėti kitos Šalies įgaliotinį.

20 straipsnis

1. Vyriausiųjų sienos įgaliotinių konferencijos ir sienos įgaliotinių ir jų pavaduotojų susitikimai paeiliui rengiami abiejų valstybių teritorijose.

2. Vyriausiųjų sienos įgaliotinių konferencijos vyksta dukart per metus.

3. Konferencijai ar susitikimui pirmininkauja tos Šalies, kurios teritorijoje jis vyksta, atstovas.

4. Vyriausiųjų sienos įgaliotinių, jų pavaduotojų, sienos įgaliotinių arba jų pavaduotojų bendri nutarimai įsigalioja nuo atitinkamo protokolo pasirašymo dienos, jei nėra numatyta kitaip.

21 straipsnis

1. Vyriausiasis sienos įgaliotinis ir jo pavaduotojai, atlikdami savo užduotis, turimų įgaliojimų pagrindu, valstybės sieną gali pereiti bet kurioje vietoje, prieš tai suderinę su atitinkamu kitos Šalies sienos įgaliotiniu.

2. Sienos įgaliotiniai ir jų pavaduotojai, atlikdami savo užduotis, turimų įgaliojimų pagrindu, valstybės sieną gali pereiti savo veiklos atkarpoje, prieš tai suderinę su atitinkamu kitos Šalies sienos įgaliotiniu.

22 straipsnis

Asmenys, nurodyti šios Sutarties 21 straipsnyje, būdami kitos Šalies teritorijoje, gali nešioti uniformą ir asmeninį ginklą.

Toje teritorijoje vykdydami savo užduotį, jie naudojasi asmens neliečiamumo teise. Neliečiamumas taip pat apima transporto priemones ir turimus tarnybinius dokumentus. Kita Šalis, jiems prašant, suteikia būtiną pagalbą, be kita ko, suteikia transportą, gyvenamąjį plotą ir ryšio su savo tarnybomis priemones.

23 straipsnis

1. Asmenys, kuriems paskirta prižiūrėti sienos ženklus, atlikti darbus nacionaliniuose parkuose ir kituose saugomuose plotuose, darbus įrengiant komunikacijas ir kitas technines priemones, darbus prie tiltų ir kitų vandens statinių, reguliavimo darbus pasienio vandenyse, atlikti hidrologinius ir hidrogeologinius stebėjimus, kontroliuoti ir tirti pasienio vandenų kokybę, atlikti matavimo darbus, lydėti geležinkelio transportą ir atlikti darbus prekių ir keleivių stotyse, taip pat kitus darbus arti valstybės sienos, atliekamus atitinkamų Šalių organų susitarimų pagrindu – gali pereiti valstybės sieną naudodamiesi sienos leidimu.

2. Atliekant darbus, numatytus 1 punkte, siena pereinama pasienio perėjimo punktuose, o esant reikalui, sutikus Šalių sienos įgaliotiniams, ir kitose vietose.

3. Sienos leidimas įgalina būti kitos Šalies teritorijoje tokiu atstumu, kuris reikalingas atlikti darbus, apibrėžtus 1 punkte.

4. Būti kitos Šalies teritorijoje leidžiama nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo, išskyrus atvejus, numatytus šios Sutarties 28 straipsnio 1 punkte. Jei darbai atliekami nakties metu, reikia atitinkamai prieš tai įspėti vietos sienos apsaugos tarnybas. Įspėjimas nebūtinas asmenims, dirbantiems transporto srityje ir prekių ir keleivių stotyse, kurios veikia visą parą.

24 straipsnis

1. Tarnybų ir institucijų pareigūnai, atsakingi už bendrą asmenų ir transporto priemonių eismo užtikrinimą pasienyje, atlikdami savo pareigas, gali pereiti valstybės sieną, pasinaudodami sienos leidimais.

2. Apribojimai, apie kuriuos kalbama šios Sutarties 23 straipsnio 4 punkte, netaikomi asmenims, išvardytiems 1 punkte.

25 straipsnis

Asmenys, kurie įpareigoti prižiūrėti sienos ženklus turi teisę netaikant muito ir kitų mokesčių bei įvežimo ir išvežimo apribojimų į kitos Šalies teritoriją įvežti ir išvežti iš tos teritorijos medžiagas bei darbo įrankius.

Jei darbai trunka kelias dienas, šie daiktai gali būti laikomi darbo vietoje, sutikus atitinkamiems kitos Šalies organams.

26 straipsnis

Sienos leidimų pavyzdžius ir jų naudojimo būdą nustato susitarimo keliu vyriausieji sienos įgaliotiniai. Atitinkami Šalių organai pasikeičia sienos leidimų pavyzdžiais.

27 straipsnis

1. Gaisrų, potvynių, ypatingo pavojaus aplinkai bei kitų nelaimių šalia valstybės sienos atvejais atitinkami organai gali kreiptis į kitos Šalies atitinkamus organus, prašydami suteikti pagalbą.

2. Siekdami suteikti pagalbą, apibrėžtą 1 punkte, gaisrininkų, gelbėtojų komandos, darbo grupės, sveikatos apsaugos ir veterinarinių tarnybų personalas gali pereiti valstybės sieną bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu ir būti kitos Šalies teritorijoje tiek laiko, kiek reikia suteikti pagalbą.

3. Pervežamoms medžiagoms, įrangai, įrankiams ir transporto priemonėms, kurios reikalingos pagalbai suteikti, o taip pat asmeninio naudojimo daiktams apribojimai, muitas ir kiti mokesčiai netaikomi. Įranga, įrankiai ir transporto priemonės bei nepanaudotos medžiagos turi būti išvežtos atgal.

28 straipsnis

1. Pasienio gyventojai ir asmenys, esantys ten gaisro, potvynio ir kitų nelaimių, pavojingų jų gyvybei atveju, gali pereiti valstybės sieną bet kurioje vietoje ir tik tų nelaimių metu.

2. Asmenys, išvardinti 1 punkte ir šios Sutarties 27 straipsnio 2 punkte, pereina valstybės sieną tarpininkaujant Šalių sienos įgaliotiniams.

29 straipsnis

1. Asmenys, kurie netyčia perėjo sieną ir buvo sulaikyti vienos iš Šalių teritorijoje, Šalių sienos įgaliotinių bendrai organizuotu tyrimu tą faktą nustačius, asmenys nedelsiant bus perduodami Šalies, iš kurios teritorijos jie atvyko, sienos įgaliotiniui.

2. Sienos įgaliotiniai numato asmenų, išvardytų 1 punkte perdavimo būdą, nė viena Šalis neturi teisės atsisakyti priimti šiuos asmenis.

30 straipsnis

1. Sienos įgaliotiniai imasi atitinkamų priemonių, apie kurias vienas kitą informuoja, kad būtų užkirstas kelias nelegaliems sienos perėjimams ir kitai veiklai, darančiai žalą kitos Šalies teritorijoje.

2. Asmenys, kurie tyčia nelegaliai perėjo sieną ir buvo sulaikyti remiantis sulaikiusios Šalies atitinkamų pasienio tarnybos organų sprendimu, perduodami atitinkamiems pasienio tarnybos organams Šalies, iš kurios teritorijos jie atvyko. Priimančioji pusė turi būti supažindinta su priimto sprendimo pagrindimu. Tokių asmenų perdavimas kaip taisyklė turi įvykti per 12 valandų, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, nuo informuojančios Šalies pranešimo gavimo.

Kartu su asmeniu perduodami ir daiktai, kuriuos jis turėjo sulaikymo metu, jeigu jie buvo perkelti iš kitos Šalies teritorijos.

3. Asmenys, išvardinti 2 punkte, gali kitai Šaliai nebūti perduoti, jeigu:

1/jie yra tos Šalies, kurioje juos sulaikė, piliečiai;

2/be nelegalaus sienos perėjimo, yra atlikę kitus veiksmus, pripažįstamus nusikaltimais pagal teisę Šalies, kurios teritorijoje jie buvo sulaikyti.

4. Jeigu Šalis, kuri sulaikė asmenis, išvardytus 2 punkte, nuspręs, kad reikia papildomo aiškinimosi, ji gali tuos asmenis sulaikyti laikui, kuris reikalingas išsiaiškinti, tuo pat metu pranešdama kitos Šalies sienos įgaliotiniui apie sulaikymą.

Tokiais atvejais sprendimą apie sulaikytųjų asmenų perdavimą priima atitinkami sulaikiusios Šalies organai pagal 2 ir 3 punktus.

5. Jeigu asmenys, apie kuriuos kalbama 2 punkte, nebuvo perduoti dėl priežasčių, išvardytų 3 punkte, arba perdavimas negali įvykti nedelsiant dėl kitų priežasčių, reikia apie tai pranešti kitos Šalies sienos įgaliotiniui.

31 straipsnis

1. Lenkijos Respublikos Polesės atkarpos sienos įgaliotiniui, kurio nuolatinė būstinė yra Bialystoke, patikima atkarpa, apimanti visą Lietuvos – Lenkijos valstybės sieną.

2. Lietuvos Respublikos sienos įgaliotinis visai Lietuvos – Lenkijos valstybės sienos atkarpai bus paskirtas iki šios Sutarties įsigaliojimo dienos, apie tai Lenkijos šalis bus informuota diplomatiniu keliu.

3 skyrius

LIETUVOS – LENKIJOS SIENOS KOMISIJA

32 straipsnis

Šalių vyriausieji sienos įgaliotiniai sudaro Lietuvos–Lenkijos sienos komisiją, toliau vadinamą Sienos komisija.

33 straipsnis

1. Sienos komisiją sudaro Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos delegacijos.

2. Į kiekvienos delegacijos sudėtį įeina pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir iki trijų delegacijos narių.

3. Apie delegacijos asmeninę sudėtį, o taip pat apie jos galimus pasikeitimus Šalys praneša viena kitai per Vyriausiuosius sienos įgaliotinius.

4. Pirmininkai ir jų pavaduotojai yra įgalioti palaikyti tiesioginius kontaktus.

5. Kiekvienos delegacijos pirmininkas gali kviesti darbui Sienos komisijoje ekspertus ir pagalbinį personalą.

6. Esant reikalui, Sienos komisijos delegacijų nariai bei ekspertai ir pagalbinis personalas vykdomų darbų metu gauna sienos leidimus pereiti valstybės sieną apibrėžtoje vietoje ir apibrėžtu laiku.

7. Kiekviena delegacija pati apmoka savo ir savo ekspertų bei vertėjų išlaidas.

34 straipsnis

1. Vienas iš Sienos komisijos uždavinių, be kita ko, yra kartą per 10 metų atlikti bendrą valstybės sienos linijos padėties patikrinimą. Sienos komisija nustatys pirmojo bendro patikrinimo datą.

2. Bendros valstybės sienos linijos padėties patikrinimo pradžią, terminus bei darbų apimtį nustato Sienos komisija atitinkamai anksčiau pranešusi taip, kad kiekviena iš Šalių galėtų atlikti visus paruošiamuosius darbus. Bendras valstybės sienos linijos padėties patikrinimas vandens atkarpose atliekamas vasaros metu.

3. Upių, upelių ir kanalų atkarpoms, kuriose pasikeitė sienos linijos padėtis, Sienos komisija parengia dviem egzemplioriais naujus valstybės sienos padėties dokumentus, kiekvieną lenkų ir lietuvių kalbomis. Šiuos dokumentus turi patvirtinti kiekviena iš Šalių, pagal jose galiojančius teisinius aktus.

35 straipsnis

Sienos komisija, turėdama atlikti darbus, numatytus šios Sutarties 4-9, o taip 34 straipsniuose, yra įgaliota atlikti šias užduotis:

1/organizuoti ir atlikti bendrą sienos ženklų būklės ir išdėstymo patikrinimą, numatytą 9 straipsnyje;

2/nustatyti ir pažymėti naują sienos linijos padėtį, pagal 4 straipsnio 4 punktą bei paruošti atitinkamus dokumentus, numatytus 34 straipsnio 3 punkte;

3/suplanuoti ir nustatyti darbų, apibrėžtų 1 punkte, atlikimo būdus vadovavimą šiems darbams ir jų kontrolę;

4/numatyti techninius reikalavimus atliekamiems valstybės sienos linijos matavimams ir padėties pažymėjimui, taip pat paruošti protokolų ir kitų dokumentų dėl naujų matavimų ir valstybės sienos padėties, numatytų 5 straipsnio 1 punkte, pavyzdžius;

5/tikrinti ir palyginti protokolus bei kitus dokumentus dėl naujų matavimų ir valstybės sienos padėties, numatytus 5 straipsnio 1 punkte;

6/naudoti kitokio tipo sienos ženklus, negu numatyti sienos dokumentuose, pagal 5 straipsnio 3 punktą.

36 straipsnis

1. Parengtus dokumentus Sienos komisija teikia Vyriausiesiems sienos įgaliotiniams.

2. Atlikus bendrą valstybės sienos padėties patikrinimą, Sienos komisija pateikia šiuos dokumentus:

1/valstybės sienos linijos padėties protokolinį aprašą;

2/topografinius pasienio plotų žemėlapius;

3/sienos ženklų protokolus su topografiniais metmenimis;

4/sienos ženklų padėties koordinačių ir aukščio aprašymus;

5/baigiamąjį Sienos komisijos darbų protokolą.

37 straipsnis

Išlaidos už Sienos komisijos atliktus darbus bus paskirstytos abiem Šalims po lygiai.

4 skyrius

PASIENIO VANDENŲ, GELEŽINKELIŲ, KELIŲ AR KITŲ TECHNINIŲ ĮRENGINIŲ, KURIUOS KERTA VALSTYBĖS SIENA, NAUDOJIMAS

38 straipsnis

1. Pasienio vandenys suprantami kaip:

1/tekančių paviršiaus vandenų atkarpos, kuriomis eina valstybės sienos linija,

2/kiti paviršiaus ir požeminiai vandenys tose vietose, kuriose juos kerta valstybės siena.

2. Šalys imsis atitinkamų priemonių, kad, naudojant pasienio vandenis, būtų atsižvelgiama į jų teises ir interesus.

3. Bendradarbiavimo sąlygos dėl šių klausimų bus apibrėžtos atskira Sutartimi.

39 straipsnis

1. Šalių plaukiojantys objektai pasienio vandenyse gali plaukti tik iki sienos linijos.

2. Šalių plaukiojantys objektai, esantys pasienio vandenyse, prie kitos šalies kranto gali priplaukti tik esant būtinybei (audra, avarija), arba jeigu jie dalyvauja gelbėjimo darbuose pavojaus gyvybei atvejais (potvynis, gaisras, aplinkos užteršimas ir kitos stichinės nelaimės), taip pat vykdant bendrus tyrimo darbus, jeigu atliekantys tuos tyrimus informuoja apie tai atitinkamus Šalių organus ne vėliau, kaip prieš 10 dienų iki tyrimų darbų pradžios.

40 straipsnis

1. Pasienio vandenyse uždrausta plaukioti nakties metu, kuris prasideda pusė valandos iki saulei nusileidžiant, o baigiasi pusė valandos po jos patekėjimo.

2. Objektams, plaukiojantiems po pasienio vandenis, neleidžiama išmesti inkarą ant valstybės sienos linijos, išskyrus atvejus, numatytus šios Sutarties 39 straipsnio 2 punkte.

41 straipsnis

1. Norėdamos užtikrinti stabilią valstybės sienos linijos padėtį pasienio vandenyse ir užliejamose vietose, Šalys bendradarbiauja ir imasi bendrų veiksmų atsižvelgia į šių veiksmų apmokėjimų sąlygas.

2. Bendradarbiavimas, apie kurį kalbama 1 punkte, realizuojamas:

1/derinant bendrus veiksmus dėl vandens įrenginių statymo ar eksploatavimo pasienio vandenyse,

2/keičiantis informacija, nuomonėmis ir patirtimi.

3. Siekiant išvengti pasienio upių, upelių ar kanalų vagų pakitimo, jų krantai turi būti sutvirtinti ten, kur atitinkami Šalių organai bendrai nutars, kad tai yra būtina. Darbus atlieka ir išlaidas apmoka ta Šalis, kuriai priklauso tas krantas.

42 straipsnis

1. Jeigu ant vienos iš Šalių pasienio paviršinių vandenų arba jų krantų randami žmonių lavonai ar žmonių palaikų liekanos, kokie nors neatpažinti daiktai ar kritę naminiai gyvuliai, atitinkami tos Šalies organai imsis priemonių nustatyti jų priklausomybę.

2. Surastų žmonių lavonų ar palaikų liekanų atpažinimą abiejų Šalių atitinkamų organų atstovai atlieka bendrai dalyvaujant sienos įgaliotiniams ar jų pavaduotojams.

43 straipsnis

1. Eismą geležinkelių linijomis ir keliais, kertančiais valstybės sienos liniją, o taip pat pasienio perėjimo punktuose šiuose susisiekimo keliuose suderina atitinkami Šalių organai.

2. Vietose, kur valstybės sienos liniją kerta geležinkelio linijos ir kiti keliai, kiekviena iš Šalių savo teritorijoje pastato ir išlaiko tinkamoje būklėje atitinkamus užtvarus ir specialius ženklus.

3. Šalys imsis atitinkamų priemonių, kad atviros eismui geležinkelio linijų ir kelių atkarpos vietose, kuriose jas kerta valstybės sienos linija, būtų laikomos tvarkingoje būklėje. Šių kelių tvarkymą iki valstybės sienos linijos atlieka kiekviena iš Šalių savo lėšomis.

Išimtys iš šios taisyklės gali būti numatytos susitarus abiejų Šalių vadovaujantiems organams.

44 straipsnis

1. Tiltus ir kitus vandens statinius valstybės sienos linija dalija per jų techninę ašį, nepriklausomai nuo jos padėties ant vandens.

2. Tiltai ir kiti vandens statiniai, kuriuos kerta valstybės siena, laikomi tinkamoje būklėje ir taisomi kiekvienos Šalies savo lėšomis iki ant jų pažymėtos sienos linijos, jeigu atskiras susitarimas nereguliuoja šio klausimo kitaip. Remonto būdą, terminus ir pobūdį suderina atitinkami Šalių organai.

3. Kiekviena Šalis gali, esant reikalui, atlikti techninę šių tiltų ir kitų vandens statinių tų dalių, kurios yra kitos Šalies teritorijoje, apžiūrą.

Tos Šalies atitinkami organai turi būti informuoti apie ketinimą atlikti apžiūrą ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki jos pradžios, o atlikus apžiūrą, apie pasiektus rezultatus. Apžiūra atliekama dalyvaujant atitinkamiems kitos Šalies organams.

4. Eismo taisykles pasienio tiltais nustato atitinkami Šalių organai.

5. Statyba kertančių valstybės sienos liniją objektų, kurių būtinumą apibrėžia atitinkami Šalių organai, atliekama pagal tų organų susitarimą. Atitinkamų organų atstovai iš anksto suderina statybos vietą ir būdą paskirstyti išlaidas, susijusias su jų statyba ir eksploatacija.

5 skyrius

ŪKINĖ VEIKLA IR APLINKOS APSAUGA

45 straipsnis

1. Teritorijose, esančiose prie valstybės sienos linijos, kiekviena Šalis tvarko žemės ir miškų ūkį taip, kad nepadarytų žalos kitos Šalies žemės ir miškų ūkiui.

2. Kiekviena Šalis naudos visas priemones, kad apribotų nuo masinio kenkėjų, galinčių sukelti grėsmę kitos Šalies žemės ir miškų ūkiui, atsiradimą. Tuo atveju, kai tokie kenkėjai atsiranda, kiekviena iš Šalių praneša apie tai atitinkamiems kitos Šalies organams. Šalys iš anksto informuos viena kitą apie priemonių kovai su kenkėjais pobūdį ir jų taikymo terminus.

3. Šalis, kurios teritorijoje netoli valstybės sienos kilo gaisras, panaudos visas įmanomas ir jai prieinamas priemones, siekdama lokalizuoti ir užgesinti gaisrą bei neleisti jam išplisti per valstybės sieną.

4. Esant pavojui, kad gaisras gali išplisti per valstybės sieną, Šalis, kurios teritorijoje šis pavojus iškilo, nedelsdama įspėja kitą Šalį, kad ši galėtų panaudoti atitinkamas apsaugos priemones.

5. Jei dėl natūralių priežasčių ar kertant mišką vienos iš Šalių teritorijoje augantys medžiai nukrenta už sienos linijos, kitos Šalies atitinkami organai suteikia galimybę suinteresuotiems asmenims paruošti ir išvežti šiuos medžius į savo valstybės teritoriją. Šiais atvejais medžių gabenimas per valstybės sieną, atleidžiamas nuo muito ir kitų mokesčių.

6. Atitinkami vadovaujantys Šalių organai gali, esant reikalui, sudaryti atskirus susitarimus dėl žemės ir miškų ūkio pasienio plotuose.

46 straipsnis

1. Asmenys, gyvenantys kiekvienos iš Šalių teritorijoje, gali žvejoti pasienio vandenyse iki valstybės sienos linijos. Tačiau yra draudžiama:

1/naudoti sprogstamąsias, nuodingas, svaiginančias ir kitokias žuvis žalojančias ir naikinančias medžiagas;

2/gaudyti žuvį nakties metu ir draudžiamu laikotarpiu.

2. Klausimus dėl žuvų apsaugos ir veisimo pasienio vandenyse, taip pat dėl kai kurių žuvų rūšių tam tikrose šių vandenų atkarpose, žvejybos terminų ir su tuo susijusios veiklos, atitinkami Šalių organai gali nustatyti atskirais susitarimais.

47 straipsnis

1. Atitinkami Šalių organai, esant reikalui, tarsis dėl floros ir faunos apsaugos klausimų, taip pat dėl medžioklės plotuose, esančiuose prie valstybės sienos.

2. Medžioklės metu vietose, apibrėžtose 1 punkte, yra draudžiama šaudyti per valstybės sienos liniją ir persekioti žvėris bei paukščius kitos Šalies teritorijoje.

48 straipsnis

1. Šalys glaudžiai bendradarbiaus dėl gamtos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių panaudojimo, siekdamos užtikrinti bendrą ekologinį saugumą. Jos sudarys sąlygas, gerinančias aplinkos būklę, tarp jų vandens, oro, dirvožemio ir miškų, taip pat floros ir faunos apsaugai pasienio plotuose.

Šalys imsis veiksmų prieš užteršimus per sieną ir stengsis juos efektyviai apriboti.

2. Šalys bendradarbiaus ir viena kitai teiks paramą, siekdamos užkirsti kelią ekologiniams pavojams ir stichinėms nelaimėms pasienio plotuose, taip pat kovodamos su jomis, įskaitant tarpusavio informavimo apie galimą aplinkos užteršimą sistemas.

3. Šalys materialiai atsako už nuostolius, padarytus ypatingai užteršus aplinką kitos Šalies teritorijoje.

4. Šalys tarsis spręsdamos klausimus dėl naujų pramonės ir kitų objektų, galinčių kelti pavojų aplinkai, išdėstymo ir statybos pasienio plotuose.

49 straipsnis

1. Siekiant užtikrinti abipusę valstybės sienos apsaugą, turi būti paliktos 50 m pločio juostos, kuriose darbai, susiję su kalnakasyba ir naudingųjų iškasenų paieška, yra uždrausti. Šie darbai tų juostų ribose gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, susitarus atitinkamiems Šalių organams.

2. Jeigu 1 punkte numatytų juostų nustatymas atskirais atvejais yra netikslingas, atitinkami Šalių organai abipusiu susitarimu nustato kitas priemones valstybės sienos saugumui užtikrinti.

6 skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis

1. Ši Sutartis turi būti ratifikuota ir įsigalioja praėjus 30 dienų nuo pasikeitimo ratifikaciniais raštais dienos.

Pasikeitimas ratifikaciniais raštais įvyks Varšuvoje 1998 m. lapkričio 23 d.

2. Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui. Ji gali būti nutraukta kiekvienos iš susitariančiųjų Šalių, pranešant nota, tokiu atveju ji netenka galios praėjus vieneriems metams nuo pranešimo gavimo dienos.

Sudaryta Vilniuje 1996 metais kovo 5 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir lenkų kalbomis ir abu tekstai turi vienodą galią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

LENKIJOS RESPUBLIKOS VARDU

______________

PROTOKOLAS

Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Valstybės sienos dokumentacijos Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarčiai dėl bendros valstybės sienos, su ja susijusių teisinių santykių, taip pat dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos šioje srityje

1 straipsnis

Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika, toliau vadinamos „Susitariančiomis šalimis“, susitarė, kad Lietuvos ir Lenkijos sienos komisija, minima Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutartyje dėl bendros valstybės sienos, su ja susijusių teisinių santykių, taip pat dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos šioje srityje, toliau vadinamos „Sutartimi“, parengs Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos dokumentaciją, remdamasi Sutarties 34 straipsnio 1 punkto ir 36 straipsnio 2 punkto nuostatomis atlikus sienos linijos eigos bendrą kontrolę vietovėje.

2 straipsnis

1. Matavimo darbuose Lietuvos ir Lenkijos sienos komisija naudosis sienos dokumentacija, parengta remiantis Sutartimi tarp Lenkijos Respublikos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos dėl Lenkijos – SSRS valstybės sienos, pasirašytos Maskvoje 1945 m. rugpjūčio 16 d. Maskvoje, sudaryta Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos atkarpai. Tą dokumentaciją sudaro šie dokumentai:

1. Valstybės sienos eigos protokoliniai aprašai;

2. Valstybės sienos žemėlapiai;

3. Sienos ženklų protokolai ir kiti dokumentai, nustatantys (apibrėžiantys) valstybės sienos padėtį.

2. Šalys pareiškia, kad kol neįsigalios paruošti šio protokolo 1 str. minimi nauji valstybės sienos dokumentai, nesikeičia protokolo sudarymo metu galiojančių valstybės sienos dokumentų statusas.

3 straipsnis

Šis protokolas yra sudėtinė Sutarties dalis ir netenka galios nuo tos dienos, kai įsigalioja Sutartis minima Sutarties 1 str. 2 punkte.

Šis protokolas yra sudarytas Vilniuje 1996 m. kovo mėn. 5 d. 2 egzemplioriais lietuvių ir lenkų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą galią.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

LENKIJOS RESPUBLIKOS VARDU

______________