LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. kovo 22 d. Nr. 307
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 8 straipsnio 1 dalimi ir siekdama pertvarkyti centralizuotą šilumos tiekimą, kad derinant šį būdą su decentralizuotais šilumos šaltiniais vartotojų poreikiai būtų tenkinami mažiausiomis sąnaudomis ir esant minimaliai taršai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Plėsti konkurencinius santykius šilumos ūkyje:
1.1. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros srityje – suteikti šilumos vartotojams galimybę pasirinkti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros įmones, sudaryti sąlygas šių įmonių plėtrai.
1.2. Šilumos gamybos srityje:
1.2.2. įpareigoti šilumos tiekėjus supirkti šilumą, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus, iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių parduodamos šilumos kaina (įvertinus išlaidas jai perduoti) yra mažesnė už šilumos tiekėjo gamybos kainą ar kitų nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainas (įvertinus išlaidas jai perduoti);
2. Planingai plėtoti šilumos ūkį:
2.1. Savivaldybių lėšomis rengti ir savivaldybių, įmonių bei vartotojų lėšomis įgyvendinti savivaldybių šilumos ūkio specialiuosius planus:
2.1.1. aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos ištekliais šilumai gaminti, derinti valstybės, savivaldybių, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus;
2.1.2. išsaugant esamas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ten, kur jas naudoti tikslinga ir efektyvu tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu požiūriu, ir geriau panaudojant šių sistemų pranašumus, sparčiau diegti technologines naujoves, diversifikuoti kurą ir mažinti iš šilumos gamybos įrenginių išmetamų į aplinką teršalų kiekį;
2.1.3. vadovautis nacionaliniais energetikos prioritetais, racionalia bendros šilumos ir elektros energijos gamybos plėtra, efektyviu turimų vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu, atsižvelgti į esamą ir prognozuojamą energetikos sektoriaus infrastruktūrą pagal energijos tiekimo saugumo, patikimumo ir aplinkosaugos kriterijus;
2.2. Tobulinti ir plėtoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kuriamą šilumos ūkio įmonių ir jų veiklos duomenų bazę, kad sukaupti duomenys būtų panaudoti mokslo tyrimams, šalies šilumos ūkiui planuoti, plėtros kryptims atnaujinti, taip pat šilumos ūkio įmonių veiklos monitoringui ir kontrolei.
3. Plėtoti kogeneracinių elektrinių pajėgumus, siekiant didinti energijos generavimo efektyvumą ir mažinti aplinkos taršą:
3.1. Nustatytąja tvarka ir kainomis superkant kogeneracinių elektrinių gaminamą elektros energiją, skatinti šių elektrinių, pagrįstų šilumos poreikiu, plėtrą; prognozuoti tikslingumą įmonių ir privačių investuotojų lėšomis (jeigu įmanoma, panaudojant ir Europos Sąjungos fondų paramą), atsiradus naujų elektros galių poreikiui, statyti naujas arba modernizuoti esamas kogeneracines elektrines:
3.1.1. modernizuoti Vilniaus ir Kauno kogeneracines elektrines ir pastatyti demonstracinę naujo tipo kogeneracinę elektrinę Panevėžyje;
3.2. Modernizuoti esamus ar įrengti naujus šilumos generavimo įrenginius, atsižvelgiant į kogeneracijos panaudojimo galimybę.
3.3. Pasiekti, kad 2020 metais:
3.3.1. kogeneracinėse elektrinėse gaminama elektros energija sudarytų ne mažiau kaip 35 procentus bendro elektros energijos balanso;
4. Mažinti aplinkos taršą, šilumos gamybai naudojant įvairių rūšių energijos išteklius:
4.1. Statant naujas katilines, rekonstruojant esamas ir parenkant naudojamą kurą, pirmenybę teikti vietiniams, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, gamtinėms dujoms ir nekenksmingoms organinėms medžiagoms.
4.2. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl kurą deginančių įrenginių į orą išmetamų teršalų kiekio apribojimo:
4.2.1. siekti, kad katilinių ir elektrinių išmetamosiose dujose sieros dioksido kiekis neviršytų teisės aktuose nustatytų normų;
4.3. Tobulinant energijos gamybos iš vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių skatinimo ir jos supirkimo tvarką, diegiant konkurenciją tarp gamintojų, taikant skaidrią ir nediskriminacinę ekonominių svertų sistemą (numatančią palankesnes sąlygas investicijoms, didesnes elektros energijos supirkimo kainas), atsižvelgiant į nacionalinius interesus ir šalies tarptautinius įsipareigojimus, siekti, kad:
4.3.1. šiluma, pagaminta iš vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių, 2010 metais sudarytų 17 procentų, 2020 metais – 23 procentus bendro šilumos gamybos balanso;
4.4. Naudoti šilumai ir elektrai gaminti komunalines atliekas, taip pat atliekinę šilumą (jeigu tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu), numatant galimą atliekų deginimo įrenginių statybą:
4.4.1. iki 2010 metų – Vilniuje (numatomas metinis pajėgumas – maždaug 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų);
4.5. Siekiant užtikrinti darnios plėtros principų įgyvendinimą šilumos ūkyje ir vykdyti tarptautinių konvencijų bei Europos Sąjungos direktyvų nuostatas:
4.5.1. parengti reikiamus dokumentus ir sukurti sistemą Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytiems mechanizmams įgyvendinti;
5. Didinti šilumos vartojimo efektyvumą namų ūkyje:
5.1. Įgyvendinant Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos priemones, atnaujinti pastatus, modernizuoti jų energetikos ūkį.
6. Modernizuoti šilumos tiekimo (taip pat apskaitos ir parametrų kontrolės) sistemas, didinti šilumos vartotojų galimybes įsirengti šilumos reguliavimo įrenginius ir pagal poreikius reguliuoti temperatūrą patalpose, atsiskaityti su šilumos tiekėjais už realiai suvartotos šilumos kiekį.
7. Įgyvendinti teisines ir ekonomines priemones, skatinančias ūkio subjektus dalyvauti renovuojant daugiabučius namus.